Byla e2-344-178/2018
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SDR dujos“ ieškinį atsakovui S. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo.
  2. Ieškovė BUAB „SDR dujos“, atstovaujama bankroto administratoriaus G. M., kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo S. V. 67 773,98 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  3. Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 14 sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo S. V. 45 573,58 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 454,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat teismas priteisė iš atsakovo 826,11 Eur žyminio mokesčio valstybei.
  4. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą paliko nepakeistą.
  5. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-855-436/2016 ir pakeisti šioje byloje teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą, nusprendžiant priteisti iš atsakovo S. V. 4 077,74 Eur žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  6. Prašyme teismui nurodė, kad jis, siekdamas išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su BUAB „Sirina“ balsavimu kreditorių susirinkime, kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu leisti susipažinti su užbaigta BUAB „Sirina“ bankroto byla ir išduoti BUAB „Sirina“ kreditorių susirinkimo nutarimų ir sprendimo dėl įmonės pabaigos kopijas. 2017 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjui buvo išduota bylos medžiagos kopija, įskaitant BUAB „Sirina“2015 m. kovo 24 d. kreditorių susirinkimo protokolą bei 2015 m. balandžio 15 d. BUAB „Sirina“ debitorinių įsiskolinimų nurašymo aktą. Iš BUAB „Sirina“2015 m. balandžio 15 d. debitorinių įsiskolinimo nurašymo akto matyti, kad BUAB „Sirina“ nurašė UAB „SDR dujos“ 41 495,84 Eur debitorinę skolą. Tokiu būdu 2017 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjui tapo žinoma nauja esminė bylos aplinkybė, kuri nebuvo žinoma bylos nagrinėjimo metu, jog dar 2015 m. balandžio 15 d. UAB „SDR dujos“ 41 495,84 Eur skola UAB „Sirina“ buvo nurašyta, t. y. sprendimo priėmimo metu UAB „SDR dujos“ kreditorių faktinis finansinis reikalavimas sudarė ne 45 573,58 Eur, o tik 4 077,74 Eur. Ši naujai paaiškėjusi aplinkybė sudaro teisinį ir faktinį pagrindą atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje ir iš naujo, įvertinus naujai paaiškėjusią aplinkybę, įvertinti priteistos žalos dydį.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi pareiškėjo S. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti pateikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus.
  3. Teismas sprendė, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui pateiktas (2017 m. rugsėjo 27 d.) nepraleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto 3 mėnesių termino ir 5 metų naikinamojo termino nuo sprendimo įsiteisėjimo, nustatyto CPK 368 straipsnio 2 dalyje.
  4. Iš apžiūrai prijungtos Kauno apygardos teismo BUAB „SDR dujos“ bankroto bylos Nr. B2-218-480/2017 pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi UAB „SDR dujos“ iškelta bankroto byla; 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas; 2014 m. spalio 28 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; 2015 m. sausio 9 d. nutartimi patikslintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas – į BUAB „SDR dujos“ kreditorių sąrašą įtraukta BUAB „Sirina“ ir patvirtintas šios kreditorės 41 495,84 Eur dydžio finansinis reikalavimas.
  5. Byloje nėra duomenų, kad kreditorė BUAB „Sirina“ būtų atsisakiusi finansinio reikalavimo į BUAB „SDR dujos“ Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Teismas sprendė, jog aplinkybė, kad kreditorė BUAB „Sirina“ savo bankroto byloje 2015 m. balandžio 15 d. nurašė debitorinį reikalavimą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog kreditorė atsisakė reikalavimų į skolininkę BUAB „SDR dujos“ ir skolininkės prievolė galėtų būti laikoma pasibaigusia. Taip pat pažymėjo, kad ĮBĮ nustatyta kreditoriaus teisė, bet ne pareiga atsisakyti visų ar dalies savo reikalavimų (ĮBĮ 26 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju kreditorė BUAB „Sirina“ savo reikalavimo į BUAB „SDR dujos“ nebuvo atsisakiusi, todėl nėra pagrindo vertinti, jog sprendimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-855-436/2016 priėmimo metu UAB „Sirina“ nebuvo BUAB „SDR dujos“ kreditore, o finansinis reikalavimas UAB „SDR dujos“ bankroto byloje sudarė ne 45 573,58 Eur, o tik 4 077,74 Eur.
  6. Be to, net jei civilinėje byloje Nr. e2-855-436/2016, priimant sprendimą ir būtų žinoma aplinkybė, jog BUAB „Sirina“ savo bankroto byloje 2015 m. balandžio 15 d. nurašė debitorinį reikalavimą, minėtai kreditorei neatsisakius reikalavimo į BUAB „SDR dujos“ ĮBĮ 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, ši aplinkybė nesudarytų teismui pagrindo priimti kitokį sprendimą, todėl ji nelaikytina sudarančia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pagrindą atnaujinti procesą.
  7. Teismas vertino ir tai, kad iš prijungtos Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-855-436/2016 medžiagos nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo, 2016 m. lapkričio 17 d. nutartyje nagrinėjo apeliacinio skundo argumentus, jog 2015 m. gegužės 18 d. yra priimtas Kauno apygardos teismo sprendimas dėl UAB „Sirina“ veiklos pabaigos likvidavus dėl bankroto, todėl teismas nepagrįstai jos finansinio reikalavimo sumą įtraukė į apeliantui priteistiną sumą. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu konstatavo, jog atsižvelgus į tai, jog kreditoriai turi teisę atsisakyti visų ar dalies savo reikalavimų, teismas reikalavimų atsisakymą priima nutartimi, atitinkamai sumažina kreditorių reikalavimų sumą ir išbraukia reikalavimų atsisakiusį kreditorių iš kreditorių sąrašo (jeigu jis atsisakė visų reikalavimų) (ĮBĮ 26 str. 2 d.), tačiau ieškovės kreditorė UAB „Sirina“ nėra atsisakiusi viso ar dalies savo reikalavimų, patvirtintų Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartimi. Todėl apelianto teiginius, jog didžiausia BUAB „SDR dujos“ kreditorė UAB „Sirina“ yra likviduota ir teismas nepagrįstai jos finansinių reikalavimų sumą įtraukė į priteistiną sumą, atmetė kaip nepagrįstus.
  8. Taip pat teismas nurodė, kad aplinkybės dėl kreditorės UAB „Sirina“ teisės atsisakyti savo finansinio reikalavimo BUAB „SDR dujos“ bankroto byloje bei dėl minėto kreditorės finansinių reikalavimų sumos įtraukimo į iš pareiškėjo S. V. priteistiną sumą, buvo išnagrinėtos apeliacinės instancijos teisme, nagrinėjant pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-855-436/2016, todėl taip pat nėra pagrindo pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
  9. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimą, teismas darė išvadą, jog pareiškėjo S. V. nurodytas proceso atnaujinimo teisinis pagrindas (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) ir prašyme dėstomos aplinkybės nelaikytinos esminėmis ir sudarančiomis pagrindą peržiūrėti byloje priimtą teismo sprendimą, todėl pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-855-436/2016 atmetė (CPK 370 str. 3 d.).

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Pareiškėjas S. V. (toliau – apeliantas) atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-855-436/2016 bei perduoti bylą nagrinėti Kauno apygardos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad BUAB „Sirina“ bankroto administratorė neįvykdė pareigos ar nepasinaudojo ĮBĮ 26 straipsnio 2 dalyje numatyta teise atsisakyti finansinio reikalavimo BUAB „SDR dujos“ atžvilgiu. Tokia teismo pozicija prieštarauja ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje nurodytoms nuostatoms, kuriose nustatyta, kad jeigu per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos lieka neparduoto ir kreditoriams neperduoto bankrutavusios įmonės turto bei kreditorių nepatenkintų finansinių reikalavimų, šis turtas, kaip neturintis rinkos vertės, kreditorių, kurių reikalavimams patenkinti neužteko lėšų, sprendimu turi būti nurašytas. Nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta, BUAB „Sirina“ kreditoriai šią savo teisę realizavo.
    2. Sistemiškai aiškinant ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalį bei CK nuostatas, reglamentuojančias prievolių pabaigą, įstatymai nustato, kad bankrutavusios įmonės turtas gali būti nurašytas. Tokiu būdu bankrutavusios įmonės kreditoriams suteikiama teisė spręsti dėl prievolių pabaigos (atsisakyti šių prievolių), todėl sutinkamai su ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalimi ir CK 6.125 straipsnio 2 dalimi BUAB „SDR dujos“ prievolė UAB „Sirina“ laikytina pasibaigusia dar 2015 m. balandžio 15 d., t. y. kreditoriams nurašius skolą.
    3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-686/2017 nurodė, kad CK 6.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad likviduoto juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas kitiems asmenims yra išimtis iš taisyklės, kurios sąlygų egzistavimą turi įrodyti ja besiremiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531-684/2015). Ieškovė byloje neįrodinėjo, kad BUAB „Sirina“ reikalavimo teisė į BUAB „SDR dujos“ būtų perleista tretiesiems asmenims. Be to, nors dar 2015 m. birželio 30 d. BUAB „Sirina“ yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, ir praėjus daugiau nei dvejiems metams BUAB „SDR dujos“ kreditorių sąrašas nėra tikslintas, joks naujas kreditorius vietoje BUAB „Sirina“ nėra patvirtintas. Ši aplinkybė patvirtina, kad BUAB „Sirina“ teisių niekas neperėmė.
    4. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK ir ĮBĮ 26 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias prievolių pabaigą, be pagrindo suabsoliutino ĮBĮ 26 straipsnio 2 dalies nuostatas ir taikė jas atsietai nuo ĮBĮ 34 straipsnio bei nuo CK normų, reglamentuojančių prievolių pabaigą, o tai sąlygojo neteisingą išvadą, jog net jeigu priimant sprendimą ir būtų žinoma aplinkybė, jog BUAB „Sirina“ bankroto byloje 2015 m. balandžio 15 d. nurašė debitorinį reikalavimą, ši aplinkybė nesudarytų teismui pagrindo priimti kitokį sprendimą.
    5. Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėjant pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-855-436/2016 buvo žinoma aplinkybė, kad BUAB „Sirina“ likviduota ir 2015 m. birželio 30 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Pašymas atnaujinti procesą grindžiamas naujomis, Lietuvos apeliacinio teismo netirtomis ir nevertintomis aplinkybėmis. Apeliacinio teismo įrodymų vertinimas ir teisės aiškinimas buvo pateiktas esant byloje nustatytoms skirtingoms aplinkybėms, jog UAB „Sirina“ yra likviduota (pasibaigusi), tačiau nepasisakyta dėl aplinkybės, kad BUAB „Sirina“ 2015 m. balandžio 15 d. nurašė UAB „SDR dujos“ 41 495,84 Eur debitorinę skolą.
  2. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Net ir tuo atveju, kai prievolė baigiasi vienašaliu prievolės šalies pareiškimu, apie tokią vienos prievolės šalies valią privalomai turi būti informuota antroji prievolės šalis. Įstatymas nenumato galimybių ir sąlygų priešingai prievolės šaliai pačiai konstatuoti prievolės pabaigą, nesant pirmosios šalies valios, dėl prievolės pabaigos išreiškimo. Taip pat vienašalis prievolės šalies pareiškimas apie prievolių pabaigą negali būti numanomas, o turi būti aiškiai išreikštas. Nagrinėjamu atveju BUAB „Sirina“ neišreiškė valios vienašališkai baigti BUAB „SDR dujos“ prievolę, o priešingų duomenų byloje nėra.
    2. Pareiškėjas atskirajame skunde remiasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią užbaigus bankroto bylą ir išregistravus juridinį asmenį iš Juridinių asmenų registro prievolė laikoma pasibaigusia, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus. Pareiškėjo nurodyta ir cituojama teismų praktika aktuali dėl bylos nutraukimo (tęsimo galimybių), išregistravus juridinį asmenį ir nesant procesinių (tuo tarpu ir materialiųjų) teisių perėmėjo, tačiau, kalbant apie pareiškėjo S. V. pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo, manytina, jog aktualu vertinti ne paties juridinio asmens visų materialiųjų teisių perėmimą, tačiau įstatyme numatytus atvejus, kuomet pasibaigusio juridinio asmens kreditoriams išlieka turtinė teisė gauti reikalavimų patenkinimą tais atvejais, jei paaiškėja esant turto (tam tikrų aktyvų) po įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Manytina, jog tai siejama būtent su prioritetine kreditorių interesų apsauga dėl bankroto pasibaigus juridiniam asmeniui.
    3. BUAB „Sirina“ bankroto byloje procedūriškai nurašius finansinį reikalavimą į BUAB „SDR dujos“, nebuvo išreikšta šios kreditorės valia išbraukti ją iš BUAB „SDR dujos“ kreditorių sąrašo. Taigi, turtinio reikalavimo BUAB „Sirina“ nei vienašaliu pareiškimu, nei jokiu kitu būdu neatsisakė. Aplinkybė, jog BUAB „Sirina“ savo apskaitoje buvo nusprendusi nurašyti turimus debitorinius įsiskolinimus, savaime nereiškia, jog kreditorė atsisakė reikalavimo teisės į skolininkę – BUAB „Sirina“.
    4. Remiantis aktualia teismų praktika ir galiojančiu teisiniu reglamentavimu, akivaizdu, kad turto, įskaitant debitorių reikalavimų nurašymas ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalies prasme, nėra tolygus reikalavimo atsisakymui į skolininką, taip pat ir įmonės išregistravimas iš Juridinių asmenų registro nesąlygoja turtinių prievolių pabaigos šio juridinio asmens kreditorių atžvilgiu.
    5. Atsakovė nesutinka su pareiškėjo atskirajame skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-855-436/2016 žinojo tik tą aplinkybę, jog BUAB „Sirina“ likviduota ir 2015 m. birželio 30 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro, o pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia neva naujomis, apeliacinės instancijos teismo netirtomis aplinkybėmis. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl Kauno apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-855-436/2016 neva nežinojo aplinkybės dėl BUAB „Sirina“ kreditorių sprendimo nurašyti reikalavimą BUAB „SDR dujos“ atžvilgiu, kas, pareiškėjo vertinimu, sudarė atskirą pagrindą atnaujinti procesą jau išnagrinėtoje byloje. Pažymėtina, kad vis dėlto reikalavimo nurašymas nekeičia susidariusios situacijos ir nepanaikina BUAB „Sirina“ kreditorių turtinės teisės įgyvendinimo galimybių po juridinio asmens išregistravimo.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11Dėl proceso atnaujinimo

  1. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė teisės į teismą įgyvendinimo priemonė. Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose yra pažymėjęs, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata (teismo išspręsta byla) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Taigi, proceso atnaujinimas pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms, be to, prašymai atnaujinti procesą ribojami laiku (CPK 368 str.).
  2. Apeliantas pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015).
  3. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad jo prievolė ieškovei turėtų būti mažinama, kadangi BUAB „Sirija“ dar 2015 m. balandžio 15 d. bankroto byloje nurašė finansinį reikalavimą, kurio dydis BUAB „SDR dujos“ atžvilgiu sudaro 41 495,84 Eur. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad aplinkybė, jog BUAB „Sirina“ savo bankroto byloje 2015 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkime nurašė debitorinį reikalavimą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog kreditorius BUAB „Sirina“ būtų atsisakęs reikalavimo į skolininkę BUAB „SDR dujos“ ir skolininkės prievolė galėtų būti laikoma pasibaigusia. Su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka.
  4. ĮBĮ 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditoriai turi teisę atsisakyti visų ar dalies savo reikalavimų. Kreditorius reikalavimų atsisakymą teismui pateikia raštu. Teismas reikalavimų atsisakymą priima nutartimi, atitinkamai sumažina kreditorių reikalavimų sumą ir išbraukia reikalavimų atsisakiusį kreditorių iš kreditorių sąrašo (jeigu jis atsisakė visų reikalavimų). Taigi kreditorius turi savarankišką ir nevaržomą teisę atsisakyti dalies ar visų bankroto byloje patvirtintų savo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju kreditorė BUAB „Sirina“ savo reikalavimo BUAB „SDR dujos“ atžvilgiu atsisakiusi nebuvo, todėl pagrindo teigti, jog sprendimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-855-436/2016 priėmimo metu BUAB „Sirina“ nebuvo BUAB „SDR dujos“ kreditore, o faktinis finansinis reikalavimas BUAB „SDR dujos“ bankroto byloje sudarė ne 45 573,58 Eur, o tik 4 077,74 Eur nėra. Šiuo aspektu sutiktina su ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad turtinio reikalavimo BUAB „Sirina“ nei vienašaliu pareiškimu, nei jokiu kitu būdu neatsisakė. Aplinkybė, jog BUAB „Sirina“ savo vidinėje apskaitoje buvo nusprendė nurašyti turimus debitorinius įsiskolinimus savaime nereiškia, jog kreditorė atsisakė reikalavimo teisės į BUAB „SDR dujos“ bankroto byloje.
  5. Nors apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog BUAB „Sirina“ neatsisakė reikalavimo BUAB „SDR dujos“ atžvilgiu ĮBĮ 26 straipsnio 2 dalies aspektu prieštarauja ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalies nuostatoms, tačiau šie atskirojo skundo argumentai taip pat nesuponuoja išvados, kad BUAB „Sirina“, neatsisakius reikalavimo BUAB „SDR dujos“ atžvilgiu, pastarosios prievolė pasibaigė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalies nuostatos, kuriose nurodyta, kad jeigu per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos lieka neparduoto ir kreditoriams neperduoto bankrutavusios įmonės turto ir kreditorių nepatenkintų reikalavimų, šis turtas, kaip neturintis rinkos vertės, kreditorių, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, sprendimu turi būti nurašytas, nėra aktualios sprendžiant klausimą dėl BUAB „SDR dujos“ prievolės pasibaigimo BUAB „Sirina“ momento.
  6. Apeliantas atskirajame skunde tai pat teigia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-686/2017 nurodė, kad CK 6.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad likviduoto juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas kitiems asmenims yra išimtis iš taisyklės, kuruos sąlygų egzistavimą turi įrodyti ja besiremiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531-684/2015). Jo teigimu, ieškovė byloje neįrodinėjo, kad BUAB „Sirina“ reikalavimo teisė į BUAB „SDR dujos“ būtų perleista tretiesiems asmenims.
  7. Dėl pastarųjų apelianto atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad nagrinėjamu atveju likviduotas (išregistruotas) juridinis asmuo UAB „Sirina“ jokių prievolių vykdyti BUAB „SDR dujos“ atžvilgiu neturėjo (todėl neegzistavusi prievolė dėl likvidavimo ir negalėjo pasibaigti), priešingai, prievolę UAB „Sirina“ atžvilgiu jos pareikšto kreditorinio reikalavimo apimtyje turėjo BUAB „SDR dujos“. Taip pat galima sutikti su BUAB „SDR dujos“ teiginiais, kad aktualu vertinti ne paties juridinio asmens visų materialiųjų teisių perėmimą, tačiau įstatyme numatytus atvejus, kuomet jau ir pasibaigusio dėl bankroto juridinio asmens kreditoriams išlieka turtinė teisė gauti reikalavimų patenkinimą tais atvejais, jei paaiškėja esant turto (tam tikrų aktyvų) po įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.
  8. Antra, nagrinėjamo klausimo kontekste aktualu ir tai, kad apeliantas, pateikdamas apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-855-436/2016 jau buvo nurodęs faktines aplinkybes teismui, kad UAB „Sirina“ yra bankrutavusi. Taip pat nurodė, kad, apelianto manymu, yra ir daugiau įmonių, UAB „SDR dujos“ kreditorių, kurie bankrutavo ir yra likviduoti, todėl neaišku kaip pirmosios instancijos teismo priteista suma būtų padalinta esamiems (ar jau neesamiems) kreditoriams (pridėtos civilinės bylos Nr. e2A-789-798/2016 medžiagos apelianto apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-855-436/2016 3 lapas). Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-789-798/2016 (24 punkte), kuria Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-855-436/2016 paliko nepakeistą, nurodė, kad ieškovės kreditorė BUAB „Sirina“ nėra atsisakiusi viso ar dalies savo reikalavimų ĮBĮ 26 straipsnio 2 dalies pagrindu, patvirtintų Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartimi, todėl apelianto apeliacinio skundo argumentus, jog didžiausia BUAB „SDR dujos“ kreditorė UAB „Sirina“ yra likviduota ir dėl to teismas nepagrįstai jos finansinių reikalavimų sumą įtraukė į iš apelianto priteistiną sumą, atmetė kaip nepagrįstus.
  9. Vadinasi, aplinkybė apie UAB „Sirina“ bankrutavimą ir likvidavimą dėl bankroto jau buvo žinoma civilinę bylą nagrinėjant iš esmės bei priimant galutinį procesinį sprendimą byloje, kurioje apeliantas atskiruoju skundu CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu prašo atnaujinti procesą ir apeliacinės instancijos teismo jau buvo įvertintos. Apelianto atskirojo skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog BUAB „Sirina“ 2015 m. balandžio 15 d. nurašė UAB „SDR dujos“ 41 495,84 Eur skolą, jau anksčiau šioje nutartyje konstatavus, kad nesant BUAB „Sirina“ kokiu nors būdu išreikšto prašymo dėl reikalavimo atsisakymo BUAB „SDR dujos“ atžvilgiu ĮBĮ 26 straipsnio 2 dalies prasme taip pat nesuponuoja kitokios išvados negu ją padarė pirmosios instancijos teismas, spręsdamas proceso atnaujinimo klausimą jau išnagrinėtoje byloje. Todėl apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro prielaidų konstatuoti šios nutarties 21 punkte nurodytų sąlygų visetą, reikalingą procesui dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių.
  10. Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

12Dėl baudos paskyrimo

  1. Ieškovė 2018 m. vasario 28 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą paskirti apeliantui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios baudos paskiriant ieškovei. Prašyme nurodė, kad apeliantas inicijuoja teisminius procesus dėl įvairių procesinių teismo sprendimų ir bet kokiomis priemonėmis siekia išvengti ir užvilkinti Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-855-436/2016, kuriuo iš apelianto priteistas 45 573,58 Eur žalos atlyginimas, įvykdymą.
  2. Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
  3. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016).
  4. Teismų praktikoje ne kartą yra akcentuota, kad asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).
  5. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Apelianto procesinių dokumentų pateikimas kitose bylose kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis nagrinėjamu atveju nevertintinas, kadangi kiekvienoje byloje, sprendžiant klausimą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, proceso šalies sąžiningumo aspektai turi būti įvertinami individualiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apelianto kreipimasis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo savaime nėra laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o yra teisės kreiptis į teismą realizavimas. Todėl nėra ir pagrindo skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, ieškovės prašymas netenkintinas (CPK 95 str. 2 d.).

13Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Netenkinus atskirojo skundo, kiti byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę į jų apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimą iš apelianto (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Ieškovė BUAB „SDR dujos“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodytą maksimalią priteistiną sumą už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą, todėl iš apelianto ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sumažintina iki maksimalios rekomenduojamos priteisti 335,48 Eur sumos (Rekomendacijų 8.16 papunktis).

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–338 straipsniais,

Nutarė

15Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

16Ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „SDR dujos“ prašymo dėl baudos paskyrimo pareiškėjui S. V. netenkinti.

17Priteisti iš pareiškėjo S. V. (asmens kodas ( - ) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „SDR dujos“ (juridinio asmens kodas 300603108) 335,48 Eur (tris šimtus trisdešimt penkis eurus keturiasdešimt aštuonis centus) advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai