Byla e2-1487-186/2016
Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KAMTRANSA“, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KAMTRANSA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla civilinėje byloje Nr. eB2-4551-562/2016 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KAMTRANSA“, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašė iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „KAMTRANSA“. Nurodė, kad atsakovė nevykdo piniginių prievolių, yra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui 8 632,41 Eur.

4Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija palaikė ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei. Nurodė, kad atsakovė valstybės (savivaldybės) biudžetui yra skolinga 1 687,65 Eur mokestinės nepriemokos.

5Atsakovė atsiliepimo nepateikė.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi iškėlė UAB „KAMTRANSA“ bankroto bylą, įmonės administratore paskyrė UAB „Banca rupta“. Kadangi atsakovė aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikė, teismas pagal UAB ,,KAMTRANSA“ pateiktą Juridinių asmenų registrui balansą už 2014 m. nustatė, kad įmonės turtą 2014 m. sudarė 629 227 Eur, iš kurių 14 551 Eur ilgalaikis materialus turtas ir 61 4676 Eur trumpalaikis turtas. Įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 885 188 Eur, t. y. pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Įmonė 2014 m. patyrė 29 496 Eur nuostolį. UAB „KAMTRANSA“ nekilnojamo turto neturi, įmonės vardu registruota 15 transporto priemonių, kurių 14 būsena nurodyta išregistruota ir dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, o 1 automobilis M. B. 2005 m. gamybos areštuotas. 2016 m. gegužės 27 d. Sodros duomenimis, įmonėje dirba 3 darbuotojai, skola išaugo iki 11 835,55 Eur. Teismas nenustatė, kad atsakovė nuosavybės teise valdytų kokį nors kitą materialų turtą, vykdytų veiklą ar gautų pajamas. Todėl teismas, įvertinęs pradelstus įsipareigojimus ir duomenis apie atsakovei priklausantį turtą, sprendė, kad įmonė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 2 straipsnio 8 punktas).

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atsakovė UAB „KAMTRANSA“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

  1. Dėl teisminio ginčo metu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (arešto) atsakovės veikla buvo sutrikdyta. Susiklosčiusi finansinė situacija yra laikina ir po atsakovei palankaus sprendimo (civilinėje byloje Nr. 2-2528-275/2016) priėmimo, atsakovės sugebės atkurti savo mokumą bei atsiskaityti su kreditoriais. Be to, atsakovė stengėsi vykdyti visus finansinius įsipareigojimus, mokėti einamuosius mokesčius, neturi galiojančių nuobaudų už mokesčių vengimą ar apgaulingą buhalterijos tvarkymą.
  2. Atsakovės skola ieškovui sudaro tik 11 0835,55 Eur ir 1 687,65 Eur mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui. Tuo tarpu atsakovės debitoriai jai yra skolingi 84 755,55 Eur sumą, kurią atgavus ieškovė turės galimybes atsiskaityti su mokesčius administruojančiomis valstybinėmis institucijomis bei kitais kreditoriais ir galės toliau tęsti veiklą, Teismas nevisapusiškai įvertino susidariusias aplinkybes, neatsižvelgė į bankroto byloje vyraujantį viešąjį interesą, neįvertino įmonės galimybių išvengti bankroto bylos iškėlimo.

10Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

  1. UAB „KAMTRANSA“ įsiskolinimas fondo biudžetui susidaręs nuo 2015 m. spalio mėnesio vis didėja. 2016 m. birželio 16 d. įsiskolinimo suma sudaro 12 482,90 Eur, iš jos: 12 011,54 Eur įmokų ir 471,36 Eur delspinigių. Paskutinį kartą UAB „KAMTRANSA“ mokėjo įmokas tik 2016 m. sausio 25 d. (80,69 Eur įmokų).
  2. Pagal UAB „KAMTRANSA“ pateiktą juridinių asmenų registrui balansą už 2014 m. matyti, kad įmonės turtas sudarė 629 227 Eur, tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 885 188 Eur, įmonė 2014 m. patyrė 29 496 Eur nuostolį. Nekilnojamojo turto įmonė neturi, VĮ „Regitra“ duomenimis, įmonės vardu registruota 15 transporto priemonių, 14 iš jų yra išregistruotos ir dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Nors ieškovė nurodė, kad jai debitoriai skolingi 84 755,55 Eur sumą, tačiau iki bankroto bylos iškėlimo atsakovės debitoriai neatsiskaitė, o ji pati nesiėmė jokių veiksmų minėtoms skoloms išieškoti.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Atskirasis skundas netenkinamas.

13Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria apeliantei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

14Dėl naujų įrodymų prijungimo

15Apeliacinės instancijos teismui apeliantė pateikė pažymą apie turimus debitorinius įsiskolinimus, o ieškovas pateikė preliminarią finansinę ataskaitą už 2016 m. II ketvirtį. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgdamas į viešojo intereso bankroto bylose egzistavimą bei į tai, kad pateikti įrodymai gali būti aktualūs vertinant įmonės mokumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas priima abiejų šalių pateiktus naujus rašytinius įrodymus (CPK 314 straipsnis).

16Dėl pagrindo iškelti bankroto bylą ir įmonės nemokumo

17Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įmonės finansinę būklę atspindinčius duomenis ir teisingai konstatavo Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ) numatytus nemokumo požymius, pagrįstai apeliantei iškėlė bankroto bylą.

18Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato ĮBĮ, kurio 9 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinti bankroto bylos iškėlimo pagrindai: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.

19Byloje kilo ginčas, ar apeliantei UAB „KAMTRANSA“ keltina bankroto byla nemokumo pagrindu. Kaip minėta, ĮBĮ kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.

20Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apeliantės UAB „KAMTRANSA“ balansą už 2014 metus, jame nurodyto įmonei priklausiusio turto sudėtį, VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenis, padarė išvadą, kad atsakovės UAB „KAMTRANSA“ pradelstos skolos viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl įmonei keltina bankroto byla IBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su tokia išvada, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, susijusias su apeliantės veikla, turimu turtu ir įsipareigojimais, jos debitorinėmis skolomis ir realiomis galimybėmis šias skolas atgauti, bei padarė teisingą išvadą, kad įmonei keltina bankroto byla. Nepaisant to, kad bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).

21Sprendžiant dėl apeliantės mokumo, visų pirma, paminėtina tokia aplinkybė, kad UAB „KAMTRANSA“ aktualių įmonės finansinės atskaitomybės duomenų neteikė ne tik bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui (nors pareiga įvykdyti ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje bei 2 dalies 1 punkte įtvirtintus reikalavimus jai buvo išaiškinta dar 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi), bet taip pat nevykdo ir Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose). Paskutiniai įmonės finansinės atskaitomybės duomenys viešajam registrui pateikti tik už 2014 m. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentais, pagrįstai nustatė, kad įmonė 2014 metus baigė turėdama 101 845 Lt nuostolių. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 3 056 377 Lt ir visi jie buvo mokėtini per vienerius metus, o pagal balanso už 2014 metus duomenis atsakovė turėjo turto už 2 172 959 Lt, kurį sudarė ilgalaikis turtas už 50 243 Lt ir trumpalaikis turtas už 2 122 353 Lt, iš kurio 2 010 999 Lt gautinos sumos.

22Įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl pasisakant dėl apeliantės argumentų, susijusių su jos gautinomis sumomis, pažymėtina, kad įmonės debitorinės skolos turi būti įvertintos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektu. Apeliacinės instancijos teismui pateiktas 2016 m. birželio 8 d. skolininkų sąrašas leidžia nustatyti, kad 16 debitorių bendra skola apeliantei sudaro 84 755, 55 Eur sumą. Tačiau kaip matyti dauguma apeliantės debitorių yra užsienio bendrovės, o skolos pagrinde susidariusios dar 2012 metais. Teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, patvirtinančių, kad apeliantė būtų inicijavusi teisminius ginčus savo debitoriams (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių debitorinių skolų iš turimų 16 skolininkų atgavimo perspektyvų. Taigi apeliantės pateikti duomenys - 2016 m. birželio 8 d. pažyma Nr. KAM16/06/08, savaime nepakankama tikėtinai išvadai padaryti, jog 84 755,55 Eur suma galėtų būti įtrauktą į apeliantės turto masę (CPK 185 straipsnis).

23Apeliantė taip pat nepateikė duomenų, leidžiančių daryti išvadas apie tai, kad, jos teigimu tik laikinų sunkumų turinti įmonė, siekia vykdyti veiklą (byloje nepateikta duomenų apie realių sutartinių įsipareigojimų vykdymą, planuojamą gautiną pelną, kontrahentų galimybes atsiskaityti ir vykdyti prievoles pagal sutartis ir pan.). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinė byla 2-2528-275/2016 dėl kurioje pritaikytų procesinių priemonių apeliantė teigia turinti laikinų finansinių sunkumų, 2015 m. lapkričio 16 d. inicijuota ieškovės Turkmėnistano individualios įmonės At-Abray dėl 139 694,68 USD prarasto krovinio vertės ir 15 270 USD transportavimo išlaidų atlyginimą, o ieškinio užtikrinimui šioje byloje buvo areštuotas apeliantės turtas neviršijant 158 828,49 Eur sumos (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Paprastai įmonės skola, dėl kurios vyksta teisminis ginčas, į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę neįskaičiuojama (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-502/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-301/2014). Tačiau šiuo atveju net ir neįtraukus į apeliantės pradelstų įsipareigojimų sąrašą Turkmėnistano individualios įmonės At-Abray finansinio reikalavimo (158 828,49 Eur), apeliantės 2014 m. turėto turto (2 172 595 Lt / 629 227 Eur) ir dar tais pačiais metais fiksuotas per vienerius metus turėtų įsipareigojimų (3 056 377 Lt / 885 188 Eur) santykis pagal ĮBĮ nuostatas vis tiek vertintinas kaip nemokumas. Be to, nustatyta, ir tai kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1750-603/2016 visiškai patenkino ir kitos apeliantės kreditorės AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ reikalavimus ir priteisė iš apeliantės 158 985,92 Eur skolos ir 55 862,79 Eur delspinigių (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nors šis teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, tačiau kreditorės AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ reikalavimai apeliantės atžvilgiu preliminariai jau yra įvertinti. Todėl nėra pagrindo ir išvadai, jog apeliantės finansiniai sunkumai yra tik laikini, susiformuoti. Apeliantės deklaratyvaus pobūdžio teiginiai neįrodo, kad įmonė iš tiesų pajėgi vykdyti veiklą, iš kurios gautos pajamos galėtų būti skirtos atsiskaitymams su visais jos kreditoriais.

24Taigi nagrinėjamos bankroto bylos faktinių aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad atskirojo skundo argumentai bei aukščiau aptarti apeliantės teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad laikinai nepalankią įmonės finansinę būseną lėmė teisminis ginčas civilinėje byloje Nr. 2-2528-275/2016, kurio metu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės bei neįvertino įmonės debitorinių reikalavimų dydžio ir reikšmės, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl įmonės mokumo atkūrimo, vykdant įprastinę ūkinę veiklą, ir (ar) dėl jos realių galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismo išvada dėl įmonės nemokumo, kaip pagrindo kelti bankroto bylą, lieka nepaneigta.

25Dar daugiau, ieškovės pateikta UAB „KAMTRANSA“ preliminari finansinė ataskaita už 2016 m. II ketvirtį patvirtina, kad įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui didėja ir šiuo metu sudaro 12 011,54 Eur įmokų įsiskolinimas bei 471,36 Eur delspinigių. Pažymėtina, kad pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti ne tik esančių ir (ar) būsimų kreditorių, bet ir pačios įmonės interesus. Pavyzdžiui, delsimas atsiskaityti su kreditoriais gali nuolat didinti jau pradelstų įsiskolinimų apimtį ir taip dar labiau sunkinti jos finansinę padėtį. Tuo tarpu Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos užtikrina, kad įsiteisėjus nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles (tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais) pavėluotą mokėjimą skaičiavimas. Todėl ir pats įmonės vadovas, matydamas, kad įmonės vykdoma veikla nesuteikia pagrindo tikėtis, kad įmonė bus pajėgi subalansuoti susidariusią situaciją, privalo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis).

26Apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad jai nebuvo taikyta administracinio pobūdžio nuobaudų dėl apgaulingos buhalterijos tvarkymo ir (ar) mokesčių vengimo, nagrinėjamos bylos atveju neaktualūs. Sąlygos bankroto bylai iškelti yra reglamentuotos ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje ir esant bent vienai iš šių sąlygų gali būti keliama bankroto byla. Šiuo atveju ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytas bankroto bylos iškėlimo pagrindas, t. y. įmonės nemokumas (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis), atskirojo skundo motyvais paneigtas nebuvo. Tokiu atveju atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

28Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius... 4. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija palaikė ieškovo... 5. Atsakovė atsiliepimo nepateikė.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi iškėlė UAB... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atsakovė UAB „KAMTRANSA“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos... 10. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Atskirasis skundas netenkinamas.... 13. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria apeliantei iškelta... 14. Dėl naujų įrodymų prijungimo... 15. Apeliacinės instancijos teismui apeliantė pateikė pažymą apie turimus... 16. Dėl pagrindo iškelti bankroto bylą ir įmonės nemokumo... 17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, įvertinęs atskirojo... 18. Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato ĮBĮ, kurio 9 straipsnio 7 dalyje... 19. Byloje kilo ginčas, ar apeliantei UAB „KAMTRANSA“ keltina bankroto byla... 20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apeliantės UAB... 21. Sprendžiant dėl apeliantės mokumo, visų pirma, paminėtina tokia... 22. Įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl... 23. Apeliantė taip pat nepateikė duomenų, leidžiančių daryti išvadas apie... 24. Taigi nagrinėjamos bankroto bylos faktinių aplinkybių kontekste apeliacinės... 25. Dar daugiau, ieškovės pateikta UAB „KAMTRANSA“ preliminari finansinė... 26. Apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad jai nebuvo taikyta administracinio... 27. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi... 28. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą....