Byla 2-301/2014
Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. D. tikrosios ūkinės bendrijos ir trečiojo asmens S. S. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-4969-450/2013 pagal pareiškėjo AS Reverta pareiškimą atsakovei J. D. tikrajai ūkinei bendrijai, dalyvaujant tretiesiems asmenims akcinei bendrovei Swedbankas, S. S. ir D. C. dėl bankroto bylos iškėlimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas AS Reverta kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti atsakovei J. D. TŪB bankroto bylą, administratoriumi paskirti UAB „Karaliaučiaus grupė“. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-369-661/2010) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-188/2012) AS Reverta naudai iš J. D. TŪB buvo priteista 162 212,78 EUR skola, 9 159,6 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-5283-431/2012) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-1422/2013) AS Reverta naudai iš atsakovės J. D. TŪB priteista 1 892 000 Lt negrąžinto kredito, 75 145,98 Lt nesumokėtų palūkanų, 45 596,37 Lt delspinigių, 24 127,42 Lt žyminio mokesčio. Iš viso iš J. D. TŪB yra priteista per 2 606 118 Lt AS Reverta naudai. Ieškovas nurodė, kad Turto areštų registro duomenys įrodo, kad bendrijos nekilnojamasis turtas, kilnojamieji daiktai ir piniginės lėšos yra areštuoti, vykdant išieškojimus kitų kreditorių naudai. Atsakovas nevykdo finansinių įsipareigojimų kreditoriui pagal laidavimo sutartis, todėl mano, kad J. D. TŪB yra nemoki.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą J. D. TŪB, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Insolvensa“.

6Teismas iš TŪB pateiktų 2013 m. rugpjūčio 19 d. finansinės atskaitomybės dokumentų (balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos) nustatė, kad atsakovo turto vertė siekė 3 862 653 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 211 889 Lt. Nuostolis per 7 mėnesius sudarė 275 870 Lt. Pradelstos skolos kreditoriams 133 207,27 Lt. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais atsakovas turi apie 8 374 987,90 Lt įsipareigojimų kreditoriams, kurie nebuvo įtraukti į mokėtinų sumų sąrašą. Teismas nesutiko su atsakovo teiginiais, kad ieškovas AS Reverta ir trečiasis asmuo AB Swedbank nėra atsakovo kreditoriai, nes ginčijamos kredito sutartys. Teismas pažymėjo, kad visos sumos yra priteistos įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kurių pagrindu išduoti vykdomieji raštai. Aplinkybė, kad atsakovas ginčija kredito sutarčių nutraukimą, nesudaro pagrindo pripažinti, jog priteistos skolos neturėtų būti įtrauktos į atsakovo balansą.

7Teismas, įtraukęs į atsakovo balansą įsiteisėjusiais teismų sprendimais priteistas sumas, priėjo prie išvados, kad įmonės pradelsti įsiskolinimai (apie 8 601 406,90 Lt, neįskaičius 6 proc. procesinių palūkanų) daugiau nei du kartus viršija balanse nurodyto turto vertę, ir atsakovo finansinė padėtis atitinka nemokios įmonės padėtį pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, dėl to yra pagrindas iškelti bendrijai bankroto bylą.

8III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

9Atsakovas J. D. TŪB pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį ir ieškovo pareiškimą palikti nenagrinėtą, o teismui nusprendus civilinę bylą nagrinėti – pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti, skirti ieškovui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos (10 000 Lt) priteisiant atsakovui. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:

  1. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog ta aplinkybė, kad atsakovas ginčija kredito sutarčių, kurių pagrindu priteistos skolos ieškovo ir trečiojo asmens naudai, nutraukimą, nėra pagrindas skolų neįtraukti į atsakovo balansą ir kad ieškovas ir trečiasis asmuo yra atsakovo kreditoriai. Išieškojimas iš laiduotojo negalimas, kol nėra išspręstas pagrindinių sutarčių nutraukimo teisėtumas. Iškėlus atsakovui bankroto bylą ir vėliau teismui pripažinus, kad kredito sutartys buvo nutrauktos neteisėtai, būtų neįmanoma atnaujinti bankroto bylos iškėlimo klausimą, todėl susidarytų neteisėta situacija, jog atsakovas taptų bankrutuojančia įmone be teisinio pagrindo.
  2. Nors Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis dėl skolos priteisimo yra įsiteisėję, tačiau Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartimi išieškojimo veiksmai buvo sustabdyti. Kadangi vykdymas yra sustabdytas, todėl atsakovas neturi pareigos sumokėti skolą, o ieškovas šiuo metu neturi vykdytino finansinio reikalavimo iš atsakovo, todėl negali kelti bankroto bylos.
  3. Į atsakovo balansą neturi būti įtraukta ir trečiojo asmens reikalaujama 1 672 268,23 EUR skola, nes nepateiktas šios skolos apskaičiavimas. Reikalaujama suma nėra įrodyta ir pagrįsta. Vykdomas išieškojimas iš J. D. TŪB, kaip laiduotojos, buvo sustabdytas Vilniaus m. apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartimi.
  4. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartimi iš atsakovo ieškovo naudai priteista 1 892 000 Lt negrąžinto kredito, 75 145,98 Lt palūkanų, 45 596,37 Lt delspinigių, 24 127,42 Lt žyminio mokesčio pagal 2007 m. kovo 29 d. kreditavimo sutartį ir laidavimo sutartį. Kadangi Kreditavimo sutartis buvo užtikrinta nekilnojamojo turto hipoteka, todėl ieškovas pirmiausia turi išieškoti skolą iš J. D. priklausančio įkeisto turto. Skolos likutis, realizavus įkeistą turtą, būtų 1 196 869,77 Lt. Tiek J. D., tiek ir atsakovas, kaip laiduotojai, likusią 1 196 869,77 Lt skolą privalėtų atlyginti solidariai, tačiau lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, atsakovas turėtų atlyginti 598 434,89 Lt. Teismas privalėjo įvertinti šias faktines aplinkybes ir atsakovo skolą laikyti mažesne. Išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto buvo sustabdytas.
  5. Atsakovas, kaip laiduotojas, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į pagrindinį skolininką S. S.. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais priteistos skolos yra tiek J. D. TŪB mokėtinos, tiek ir gautinos sumos. Šių skolų įrašymas į atsakovo balansą nekeičia įmonės mokumo. Pirmosios instancijos teismas negalėjo konstatuoti nemokumo. Atsakovas yra mokus, nėra nustatyta, jog vėluoja atsiskaityti su darbuotojais, nėra paskelbęs, kad negali ir neketina vykdyti įsipareigojimų.
  6. Ieškovas nesilaikė ĮBĮ numatytos privalomos bankroto bylos iškėlimo procedūros. ĮBĮ numato, kad įsipareigojimams įvykdyti kreditorius nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų terminą nuo pranešimo dėl bankroto bylos iškėlimo įteikimo dienos. Ieškovo suteiktas terminas atsiskaityti su kreditoriais neatitiko ĮBĮ reikalavimų. Be to, įspėjime buvo nurodyta tik dalis skolos. Nesilaikius ikiteisminės bankroto bylos iniciavimo tvarkos, pareiškimas turėjo būti paliktas nenagrinėtu.
  7. Ieškovas neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl atsakovo bankroto bylos iškėlimo, kol nėra išspręstas kredito sutarčių nutraukimo neteisėtumo klausimas kitose civilinėse bylose ir kol išieškojimo vykdymas yra sustabdytas. Ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo skirti 20 000 Lt baudą.

10Trečiasis asmuo S. S. taip pat pateikė atskirąjį skundą ir prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį ir ieškovo pareiškimą palikti nenagrinėtą, o teismui nusprendus civilinę bylą nagrinėti – pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti, skirti ieškovui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos (10 000 Lt) priteisiant atsakovui. Atskirąjį skundą grindė iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsakovas.

11Ieškovas AS „Reverta“ atsiliepimu į atskiruosius skundus, prašo juos atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas tinkamai įvertino atsakovo finansinę būklę, konstatuodamas nemokumą. Įtraukus į atsakovo balansą įsiteisėjusiais teismų sprendimais priteistas ir mokėtinas sumas, pradelsti įsiskolinimai daugiau nei du kartus viršija visą įmonės balansinio turto vertę. Tai sudarė pagrindą kelti atsakovui bankroto bylą.
  2. Nepagrįstas apeliantų argumentas, kad AS Reverta ir AB Swedbankas nėra įmonės kreditoriai, nes vyksta ginčas dėl kredito sutarčių nutraukimo. Teisminiai ginčai vyksta ne dėl skolos priteisimo, o dėl neteisėtų vienašališkų kredito sutarčių nutraukimo.
  3. Nesutinka su atsakovo teiginiais, kad ieškovas nesilaikė privalomos ĮBĮ nustatytos ikiteisminės bankroto bylos iniciavimo procedūros. Nustatytas terminas įsipareigojimams įvykdyti visiškai atitiko ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalį.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Atskirieji skundai netenkintini.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

15Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria iškelta bankroto byla J. D. TŪB, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

16ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinti 3 savarankiški bankroto bylos iškėlimo pagrindai: 1) kai įmonė yra nemoki; 2) kai įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 3) kai įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinta, jog įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Iš šios teisinės nuostatos daroma išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Pažymėtina, kad svarstant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai ištirti ar bendrovė yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę. Tik išanalizavus įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės bei kituose dokumentuose, galima daryti išvadas apie įmonės mokumą ar nemokumą.

17Iš byloje esančio 2012 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad TŪB turto vertė 2012 m. buvo 4 109 707 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 175 981 Lt (2 t., 9 b. l.). Per 2012 m. atsakovas patyrė 535 238 Lt nuostolių (2 t., 10 b. l.). Iš 2013 m. rugpjūčio 19 d. balanso matyti, kad J. D. TŪB turto vertė – 3 862 653 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 211 889 Lt (2 t., 11 b. l.). Iš 2013 m. rugpjūčio 19 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovė patyrė 275 870 Lt nuostolių (2 t., 12 b. l.). Byloje esantis įmonės kreditorių sąrašas įrodo, kad pradelstos skolos sudaro 133 207,27 Lt, nepradelstos – 93 211,51 Lt (2 t., 15 b. l.), debitorių skolos – 120 312,32 Lt (2 t., 16 b. l.). Jei remtis vien atsakovo pateiktų 2012 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. rugpjūčio 19 d. balansų duomenimis bei kreditorių sąrašu, galima būtų sutikti su apeliantais, kad atsakovo būsena iš tiesų neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžtų nemokumo kriterijų. Kita vertus, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl TŪB mokumo, įvertino ir tai, kad teismų sprendimais iš atsakovo, kaip laiduotojo, yra priteista apie 8 374 987,90 Lt AS Reverta ir AB Swedbanko naudai (1 t., 26-50, 160-161 b. l.). Šios skolos nebuvo įtrauktas į apelianto kreditorių sąrašą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad sprendimai, kuriais iš J. D. TŪB priteista apie 8 374 987,90 Lt, įsiteisėję, šią skolą įtraukė į kreditorių sąrašą ir, įvertinęs atsakovo turimą turtą, pradelstas skolas, priėjo prie pagrįstos išvados, kad įmonė yra nemoki.

18Apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įtraukė į pradelstų kreditoriams skolų sąrašą skolas AS Reverta ir AB Swedbankui, nes dėl jų (skolų) vyksta teisminiai ginčai: kredito gavėjas S. S. šiuo metu yra pareiškęs ieškinius, kuriais ginčija kredito sutarčių nutraukimo teisėtumą, todėl išieškojimas iš J. D. TŪB, kaip laiduotojo, apeliantų įsitikinimu, negalimas, kol nėra išspręstas pagrindinių sutarčių nutraukimo teisėtumas. Apeliantų teigimu, ieškovas AS Reverta ir trečiasis asmuo AB Swedbankas nėra atsakovo kreditoriai. Su tokiais apeliantų atskirųjų skundų argumentais nėra pagrindo sutikti.

19Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skolos asmeniui, kuris kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo, nepripažinimas savaime nesudaro teisinio pagrindo vien dėl to atsisakyti spręsti ar atmesti šio asmens prašymą iškelti atsakovui bankroto bylą ir įvertinti jo siūlomą bankroto administratoriaus kandidatūrą, nes gavęs tokio turinio pareiškimą teismas turi ir gali patikrinti ĮBĮ nustatytus bankroto bylos iškėlimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-564/2006; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1113/2009). Priešinga praktika apsunkintų bankroto bylos iniciavimą ir sudarytų sąlygas skolininkams išvengti bankroto bylos iškėlimo, nes vien kreditoriaus reikalavimo ginčijimas užkirstų kelią svarstyti skolininko mokumo ir bankroto bylos iškėlimo klausimą, todėl sprendžiama, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y., potencialūs kreditoriai gali inicijuoti įmonei bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-906/2009; 2012 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1818/2012 ir kt.). Ar bylą inicijavęs asmuo iš tiesų yra kreditorius, bus nustatyta tik išsprendus šio asmens reikalavimo tvirtinimo klausimą jau iškeltoje bankroto byloje (ĮBĮ 26 str. 1 d.). Aplinkybė, kad teismas priėmė ir iš esmės išnagrinėjo asmens pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui, neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios vėliau sprendžiant klausimą dėl šio asmens finansinio reikalavimo tvirtinimo.

20Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs taisyklę, jog tuomet, kai atsakovas ginčija ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-502/2013), tačiau nagrinėjamu atveju nesutiktina su apeliantais, jog skola AS Reverta ir AB Swedbankui neturėtų būti įtraukta į pradelstų kreditorių sąrašą. Per 8 mln. litų skola iš atsakovo (kaip laiduotojo) yra priteista įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl aplinkybė, kad kredito gavėjas S. S. ginčija kredito sutarčių nutraukimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad priteistos skolos neturėtų būti įtrauktos į apelianto balansą ir vertintinos kaip nepradelstos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įtraukė įsiteisėjusiais teismų sprendimais iš J. D. TŪB priteistas sumas į pradelstų skolų kreditoriams sąrašą.

21Įvertinus apelianto 2013 m. rugpjūčio 19 d. balanse nurodyto turimo turto vertę bei pradelstas skolas kreditoriams, konstatuotina, kad J. D. TŪB yra nemoki.

22J. D. TŪB apeliacinės instancijos teismui pateikė 2008 m. lapkričio 30 d. balansą, kuriame nurodyta įmonės turto vertė – 12 082 629 Lt, o mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 8 621 963 Lt, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 2 264 178 Lt (3 t., 33 b. l.). Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų papildomų paaiškinimų matyti, kad J. D. TŪB į 2013 m. lapkričio 30 d. balansą tiek į mokėtinas sumas ir įsipareigojimus, tiek ir į gautinas sumas (turtą) įtraukė įsiteisėjusiais teismų sprendimais priteistas sumas.

23Apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja šiuo J. D. TŪB 2013 m. lapkričio 30 d. balansu. Atsakovas nėra įvykdęs savo finansinės prievolės ieškovui ir trečiajam asmeniui, t. y., nėra sumokėjęs įsiteisėjusiais teismų sprendimais priteistų sumų, todėl šiuo metu neturi ir reikalavimo teisės į kredito gavėją S. S.. Atsižvelgiant į tai, apeliantas nepagrįstai į 2013 m. lapkričio 30 d. balansą prie gautinų sumų (turto) įtraukė įsiteisėjusiais teismų sprendimais priteistas sumas kaip tikėtinas gauti tuo atveju, jei ginčijamų kredito sutarčių nutraukimas bus pripažintas neteisėtu.

24Apeliantų teigimu, ieškovas nesilaikė ĮBĮ numatytos privalomos ikiteisminės bankroto bylos iniciavimo tvarkos, nes nustatė atsakovui trupesnį nei 30 dienų terminą atsiskaityti su kreditoriais.

25ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta išankstinio ginčo dėl bankroto bylos iškėlimo sprendimo ne teisme tvarka, kurios privalo laikytis kreditorius prieš kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos įmonei (skolininkui) iškėlimo (CPK 137 str. 2 d. 3 p., ĮBĮ 10 str. 1 d.). Vadovaujantis šia tvarka, k

26Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas 2013 m. kovo 15 d. išsiuntė atsakovui ir jo atstovui advokatui D. V. pranešimą, kuriuo J. D. TŪB įspėta iki 2013 m. balandžio 22 d. įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus (1 t., 52 b. l.). Šis įspėjimas 2013 m. kovo 18 d. įteiktas atsakovo atstovui (1 t., 93-55 b. l.). Įvertinus tai, nėra pagrindo sutikti su apeliantais, jog ieškovas nesilaikė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatų ir nustatė trupesnį terminą įsipareigojimams įvykdyti.

27Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie atsakovo turimo turto vertę bei įsipareigojimus kreditoriams, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, iškeldamas J. D. TŪB bankroto bylą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ją naikinti ar keisti atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

28Dėl baudos skyrimo

29Apeliantai J. D. TŪB ir S. S. prašo skirti ieškovui 20 000 Lt baudą dėl to, kad, jų įsitikinimu, ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis – kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dar neišsprendus kredito sutarčių nutraukimo teisėtumo, nagrinėjamo kitose civilinėse bylose.

30CPK 95 straipsnio 2 dalis nustatyta teismo teisė, nustačius CPK 95 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus piktnaudžiavimo atvejus, paskirti asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis turi būti įrodytas. Duomenų, kad ieškovas, pareiškęs prašymą iškelti atsakovui bankroto bylą, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nenustatyta, todėl tenkinti apeliantų prašymą dėl baudos ieškovui skyrimo nėra pagrindo.

31Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

32Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas AS Reverta kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi iškėlė... 6. Teismas iš TŪB pateiktų 2013 m. rugpjūčio 19 d. finansinės atskaitomybės... 7. Teismas, įtraukęs į atsakovo balansą įsiteisėjusiais teismų sprendimais... 8. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai... 9. Atsakovas J. D. TŪB pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti... 10. Trečiasis asmuo S. S. taip pat pateikė atskirąjį skundą ir prašo... 11. Ieškovas AS „Reverta“ atsiliepimu į atskiruosius skundus, prašo juos... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 13. Atskirieji skundai netenkintini.... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 15. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo... 16. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinti 3 savarankiški bankroto bylos... 17. Iš byloje esančio 2012 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad TŪB turto... 18. Apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įtraukė... 19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skolos asmeniui, kuris kreipėsi... 20. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs taisyklę, jog... 21. Įvertinus apelianto 2013 m. rugpjūčio 19 d. balanse nurodyto turimo turto... 22. J. D. TŪB apeliacinės instancijos teismui pateikė 2008 m. lapkričio 30 d.... 23. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja šiuo J. D. TŪB 2013 m.... 24. Apeliantų teigimu, ieškovas nesilaikė ĮBĮ numatytos privalomos... 25. ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta išankstinio ginčo dėl bankroto... 26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas 2013 m. kovo 15 d. išsiuntė... 27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie... 28. Dėl baudos skyrimo... 29. Apeliantai J. D. TŪB ir S. S. prašo skirti ieškovui 20 000 Lt baudą dėl... 30. CPK 95 straipsnio 2 dalis nustatyta teismo teisė, nustačius CPK 95 straipsnio... 31. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 32. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti...