Byla 2-1760-381/2017
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Reneco“ pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Europos finansų centras“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Agroprimum“ pareiškimus

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Europos finansų centras“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Agroprimum“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Reneco“ pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Europos finansų centras“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Agroprimum“ pareiškimus,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Europos finansų centras“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Reneco“.
  2. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. kovo 8 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2017/03/08/17-19 viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ perleido ieškovei reikalavimo teises į 40 578,28 Eur atsakovės UAB „Reneco“ skolą. 2017 m. kovo 14 d. pranešimu atsakovė buvo informuota apie perleistą reikalavimą, reikalavimo įvykdymą ir bankroto bylos iškėlimą, jei reikalavimas nebus įvykdytas. Pranešimas atsakovei įteiktas, tačiau atsakovė įsiskolinimo nepadengė. Pareiškimo pateikimo dieną atsakovės skola ieškovei sudarė 42 651,40 Eur bei 6 proc. dydžio metines palūkanas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).
  3. Trečiasis asmuo UAB „Agroprimum“ pateikė teismui prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Reneco“.
  4. Trečiasis asmuo nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-13304-1012/2017 pagal UAB „Agroprimum“ ieškinį atsakovei UAB „Reneco“ dėl 22 511,40 Eur skolos, 9 048,54 Eur netesybų, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. 2017 m. balandžio 12 d. parengiamojo teismo posėdžio metu UAB „Reneco“ vadovas T. Z. neginčijo 9 436,26 Eur dydžio įsiskolinimo trečiajam asmeniui, tačiau, nepaisant to, šio įsiskolinimo atsakovė nepadengė. 2017 m. balandžio 27 d. trečiasis asmuo pateikė atsakovei pranešimą, kuriame pareikalavo iki 2017 m. birželio 1 d. sumokėti 9 436,26 Eur skolą. Atsakovė 2017 m. gegužės 15 d. pranešime trečiajam asmeniui nurodė, kad pripažįsta 1 178,96 Eur įsiskolinimo sumą, kurios nemoka motyvuodama tuo, jog įskaičius UAB „Reneco“ patirtas bylinėjimosi išlaidas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje, UAB „Agrorpimum“ bus skolinga atsakovei. Nors atsakovė sumažino pripažįstamo įsiskolinimo trečiajam asmeniui dydį iki 1 178,96 Eur, tačiau jo reikalavimo teisė atsakovei yra galiojanti, todėl UAB „Agroprimum“ prašė iškelti atsakovei bankroto bylą.
  5. UAB „Agroprimum“ taip pat nurodė, kad atsakovė paskutinį kartą finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui teikė tik 2009 metais. Pelno mokesčių deklaracijas už 2011 – 2015 m. Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) atsakovė pateikė tik 2016 m. spalio mėn. Nors skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) atsakovė pareiškimo pateikimo teismui dieną neturi, tačiau mokėjimai VSDFV atliekami nesavalaikiai, pradelsiant įmokų mokėjimą. Bendrovė nekilnojamojo turto neturi.
  6. Atsakovė UAB „Reneco“ pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą, kuriuo prašė palikti ieškovės UAB „Europos finansų centras“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei nenagrinėtą. Pastarojo prašymo netenkinus, atsakovė prašė sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis ir įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-23250-863/2017 bei priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 605 Eur bylinėjimosi išlaidas už prašymo paruošimą.
  7. Atsakovė nurodė, kad 2015 m. sausio 26 d. sudarė su VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ Sutartį Nr. 15-ZS-05 dėl atliekų priėmimo į Zabieliškio sąvartyną. Sutarties 2.1 punkte numatyta, jog atliekų turėtojas už atliekų tvarkymą moka VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ patvirtintą 14,2203 Eur kainą už vieną toną atliekų bei PVM. VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ neturėdama jokio teisinio ar faktinio pagrindo 2016 m. birželio 30 d. (21 188,01 Eur sumai) ir 2016 m. liepos 29 d. (19 390,19 Eur) PVM sąskaitose faktūrose nurodė, kad už vieną toną priimtų atliekų atsakovė moka 47,48000 Eur kainą bei pritaikė papildomą mokestį už vieną toną pristatytų atliekų – 3,00000 Eur. Atsakovė šiuos neatitikimus nurodė VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ bei atsisakė apmokėti šias PVM sąskaitas faktūras. VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ suvokdama, kad teisme jai nepavyktų įrodyti savo pozicijos dėl skolos realumo, į teismą dėl skolos priteisimo nesikreipė bei reikalavimą į tariamą 40 578,28 Eur skolą 2017 m. kovo 8 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovei UAB „Europos finansų centras“. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, atsakovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ ir ieškovės UAB „Europos finansų centras“ sandorį (2017 m. kovo 8 d. Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2017/03/08/17-19) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu.
  8. Atsakovės nuomone, ieškovė neturi teisės reikalauti iš bendrovės įvykdyti prievolės, nes Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-23250-863/2017 bus sprendžiamas ieškovės tapimo atsakovės kreditore pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Taigi, ieškovė negali būti laikoma atsakovės kreditore, atitinkamai ji neturi teisės inicijuoti bankroto bylos bendrovės atžvilgiu. Todėl ieškovės pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei turėtų būti paliktas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Teismui šio prašymo netenkinus, atsakovė teigia, kad Vilniaus apygardos teismas privalo sustabdyti civilinę bylą Nr. B2-4250-866/2017 iki Vilniaus miesto apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-23250-863/2017.
  9. Atsakovė atsiliepime į ieškovės UAB „Europos finansų centras“ pareiškimą prašė teismo atsisakyti iškelti bankroto bylą bendrovei bei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Atsakovė nurodė, kad bendrovė vykdo veiklą, šiuo metu joje dirba 11 darbuotojų. Atsakovės finansinė padėtis yra stabili ir nėra absoliučiai jokio pagrindo abejoti bendrovės galimybe vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Atsakovė laiku moka įmokas VMI ir VSDFV, neturi jokių įsiskolinimų valstybės biudžetui. Su kitais kreditoriais atsakovė atsiskaitinėja pagal galimybes.
  10. Atsakovės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės. 2017 m. gegužės 8 d. bendrovės balanso duomenimis atsakovės turtą sudaro 284 732 Eur: ilgalaikis turtas – 18 579 Eur, trumpalaikis turtas – 266 153 Eur. Pagrindinį atsakovės ilgalaikį turtą sudaro krovininis automobilis IVECO ir mašinos bei įrengimai, įsigyti 2012 – 2015 metais bei naudojami bendrovės veikloje.
  11. Atsakovės balanse ir ilgalaikio turto sąraše yra nurodyta tik balansinė turto vertė, kuri iš esmės skiriasi nuo realios turto vertės. Bendrovė savo ilgalaikį turtą rinkoje galėtų parduoti už kur kas didesnę kainą nei nurodyta jo vertė balanse, pavyzdžiui, automobilio IVECO vertė balanse nurodyta 0,29 Eur, tačiau rinkoje tokia transporto priemonė gali būti parduota už 3000 Eur. Atsakovės įsigytos mašinos ir įrenginiai, kurių įsigijimo kaina siekia 59 765,31 Eur, rinkoje galėtų būti realizuoti už 20 000 – 30 000 Eur kainą. Taigi, reali atsakovės turto vertė šią dieną yra didesnė nei nurodyta balanse. Atsakovės turtas nėra įkeistas.
  12. Atsakovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 130 531,25 Eur, iš kurių 30 046,95 Eur pradelsti. Atsakovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 10 proc. viso bendrovės į balansą įrašyto turto vertės. Didžiausi įsipareigojimai kreditoriams, sudarantys beveik pusę visų atsakovės įsipareigojimų (įsipareigojimai VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras – 40 578,20 Eur ir UAB „Agroprimum“ – 18 288,11 Eur) yra ginčijami teisme.
  13. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-13304-1012/2017 pagal UAB „Agroprimum“ ieškinį dėl skolos priteisimo ir UAB „Reneco“ priešieškinį dėl nuomos sutarties priedų pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo. Atsakovė nepripažįsta kreditorės reiškiamo reikalavimo teisėtumo ir jį ginčija teisme. Šioje civilinėje byloje teismas du kartus netenkino kreditorės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei taikymo, atsižvelgęs į bendrovės finansinę padėtį, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tikėti, jog atsakovė vengtų vykdyti teismo sprendimą.
  14. Atsakovės įsipareigojimai darbuotojams sudaro 24 074,20 Eur, iš kurių 20 233,85 Eur mokėjimas susitarimo pagrindu atidėtas iki 2017 m. gruodžio 31 d.
  15. Atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitų duomenimis bendrovė 2016 m. turėjo 48 849 Eur pelno, iki šiol 2017 m. bendrovė gavo 3 239 Eur pelno.
  16. Atsakovė turi dvylika debitorių, kurie yra skolingi bendrovei 12 270,17 Eur. Debitoriai yra mokūs ir dalimis grąžina skolas.
  17. Atsakovė dalyvauja tik dviejuose minėtuose (Nutarties 6-7 ir 13 punktai) teisminiuose ginčuose. Taip pat vyksta vienas ginčas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dėl administracinio akto panaikinimo. Nei vienas iš bendrovės kreditorių nevykdo jokių išieškojimų ne ginčo tvarka procedūrų atsakovės atžvilgiu. Atsakovės finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, bendrovė yra moki.
  18. Nei ieškovė UAB „Europos finansų centras“, nei pradinė kreditorė VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ jokių kitų reikalavimų iki pareiškimo dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo pateikimo atsakovei nereiškė, nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo. Šiuo metu ieškovės reikalavimo teisė yra ginčijama teisme (Nutarties 6-7 punktai). Atsakovės pareikšto ieškinio pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė UAB „Europos finansų centras“ Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu įgytas reikalavimo teises į atsakovę perleisti tretiesiems asmenims. Atsakovės nuomone, ieškovė neturi jokių galiojančių reikalavimo teisių į bendrovę, nėra atsakovės kreditorė ir neturi teisės reikšti pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo. Be to, ieškovė nepateikė jokių duomenų apie realų reikalavimo perleidimo sandorio įvykdymą. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė atsiskaitė už perleistas reikalavimo teises, nėra pateiktas Priėmimo – perdavimo aktas. Atsakovės nuomone šios aplinkybės leidžia spręsti apie Reikalavimo perleidimo sutarties neteisėtumą.
  19. Atsakovė atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Agroprimum“ pareiškimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo prašė palikti jį nenagrinėtą, šio prašymo netenkinus – atsakovė prašė atmesti trečiojo asmens pareiškimą kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  20. Atsakovė nurodė, kad 1 178,96 Eur suma negali būti laikoma UAB „Reneco“ pripažįstama skola trečiajam asmeniui, nes Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-13304-1012/2017 pagal UAB „Agroprimum“ ieškinį dėl skolos priteisimo ir UAB „Reneco“ priešieškinį dėl nuomos sutarties priedų pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, šalys taip pat prašo priteisti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtinantys dokumentai dar tik bus pateikti vėliau. Įskaičius atsakovės iki šiol patirtas bylinėjimosi išlaidas, UAB „Agroprimum“ būtų skolinga bendrovei.
  21. Šiuo metu trečiasis asmuo neturi teisės reikalauti iš atsakovės įvykdyti nei 9 436,26 Eur, nei 1 178,96 Eur piniginę prievolę, todėl jis nėra laikytinas atsakovės kreditoriumi, todėl jis neturėjo ir neturi teisės reikšti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, todėl UAB „Agroprimum“ pareiškimas turėtų būti paliktas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
  22. Atsakovė VMI yra pateikusi metines pelno mokesčio deklaracijas, kurios sudaromos finansinės atskaitomybės dokumentų duomenų pagrindu ir VMI dėl jų jokių pretenzijų atsakovei neturėjo ir neturi. Be to, į šią bylą atsakovė pateikė bendrovės 2016 ir 2017 m. finansinės atskaitomybės dokumentus.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „Reneco“.
  2. Teismui nekilo abejonių, kad bankroto bylą inicijuojantis asmuo UAB „Europos finansų centras“, yra susijęs su atsakove prievoliniais santykiais, dėl ko gali būti potencialus kreditorius, todėl jo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkei teismas nagrinėjo iš esmės.
  3. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodyto pagrindo sustabdyti civilinės bylos dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei nagrinėjimą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-23250-863/2017.
  4. Remdamasis atsakovės pateikto 2017 m. birželio 30 d. sudaryto balanso duomenimis, teismas nustatė, kad bendra įmonės turto vertė sudaro 229 658 Eur sumą. Deklaruojama ilgalaikio turto vertė 17 094 Eur, iš esmės turtą sudaro 16 297 Eur vertės mašinos ir įranga. Ilgalaikio turto sąrašas pateiktas. Atsakovė tvirtino, jog jos ilgalaikis turtas gali būti parduotas žymiai brangiau nei jo balansinė vertė, tačiau teismui pareikalavus įrodymais pagrįsti savo teiginius, atsakovė to padaryti nesugebėjo ir prašė teismo vadovautis balanse nurodyta verte. Viešųjų registrų duomenimis įmonė neturi registruoto nekilnojamo turto, valdytojo-savininko teisėmis turi vieną transporto priemonę IVECO ML120E23, kuriai draudžiama dalyvauti viešajame eisme, ji areštuota kelių antstolių skirtingų išieškotojų naudai, taip pat areštuota dalis įrenginių.
  5. Įmonė turi trumpalaikio turto bendrai 212 321 Eur sumai, kurį sudaro 150 206 Eur vertės žaliavų, medžiagų bei komplektavimo detalių, 10 077 Eur sumokėtų avansų, 13 879 Eur per metus gautinų pirkėjų skolų ir 505 Eur kitų sumų; taip pat įmonė turi 37 654 Eur pinigų ir jų ekvivalentų. Atsargų, kitų gautinų sumų ir sumokėtų avansų sąrašai balanso sudarymo dienai pateikti, pagrindo jais nesivadovauti nėra. Teismui pateiktas 2017 m. birželio 30 d. sudarytas debitorių sąrašas 13 879, 36 sumai. Teismo vertinimu, iš bendros sumos turi būti atimta 1 219,53 Eur skola likviduotos UAB „Sortolita“; taip pat į per metus atgautinas skolas nepagrįstai įtraukta trečiojo asmens UAB „Agroprimum“ 1 820 Eur skola, kadangi šiuo metu šalių ginčas byloje Nr. e2-13304-1012/2017 neišspręstas. Tokiu būdu, tikėtina debitorių skolų suma sudaro 10 839,83 Eur. Išanalizavęs pateiktus duomenis, teismas sprendė, jog atsakovė nepagrindė realiai turinti 37 654 Eur pinigų ir jų ekvivalentų sumą, jos pateikti duomenys nėra patikimi: teismui pateiktas tik vienos 2017 m. birželio 30 d. kasos knygos ir AB DNB banko sąskaitos Nr. LT12401005100675898 išrašas, todėl negalima padaryti objektyvios išvados apie realiai disponuojamą likutį. Į bylą pateikti tos pačios sąskaitos išrašai už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2017 m. liepos 17 d. bei nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. liepos 17 d. – vien su gautomis įplaukomis, įmonės turėtų išlaidų (atliktų mokėjimų) neparodyta; visuose sąskaitos išrašuose laisvai disponuojama suma nurodoma 0 Eur. Kitų banko sąskaitų išrašų nepateikta. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog įmonės valdomo turto faktinė vertė yra mažesnė, nei nurodoma balanse, ir gali sudaryti apie 189000 Eur sumą.
  6. Visų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų vertė aktualiame balanse sudaro 238 163 Eur sumą, kurią sudaro 217 009 Eur per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų. Ši suma viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės bei visą nustatytą faktinę vertę, t. y. formaliai atsakovės finansiniai duomenys atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto nemokumo apibrėžimą. Toks (arba labai panašus) turto ir įsipareigojimų santykis deklaruotas ir ankstesnių laikotarpių balansuose: Juridinių asmenų registrui pateiktame balanse už 2015 metus; teismui pateiktuose balansuose už 2016 m. laikotarpį, už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 iki 2017 m. gegužės 8 d. Tačiau įrodymų padaryti išvadą, kad bendrovė iš tikrųjų yra nemoki, teismui nepakako.
  7. Atsakovės teigimu, pradelsti įmonės įsipareigojimai sudaro 28 385,60 Eur sumą – į bylą pateiktas 2017 m. birželio 30 d. sąrašas „Skolos tiekėjams“. Teismo vertinimu, pradelstų įsipareigojimų suma nutarties priėmimo dienai yra didesnė: dalies sąraše išvardintų skolų terminas jau suėjo, tačiau atsakovė nepateikė duomenų, grindžiančių jų apmokėjimą, todėl bendra 6 528,73 Eur skolų suma pridedama prie pradelstų skolų (28 385,60 + 6 528,73 = 34 914,33). Taip pat, atsakovė turi 1 717,26 Eur skolą VMI ir 3 432,38 Eur skolą VSDFV biudžetui. Atsakovė nepateikė aktualaus sąrašo bendrovės darbuotojams nesumokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių įsiskolinimų sumų. 2017 m. gegužės 8 d. sudarytame sąraše bendra skola nurodoma 24 074,20 Eur, iš kurio 20 233,85 Eur nepradelsta skola darbuotojai R. Z. (pateiktas 2013 m. sausio 7 d. susitarimas dėl darbo užmokesčio skolos darbuotojai R. Z. mokėjimo iki 2017 m. gruodžio 31 d.), kitų sumų apmokėjimo terminas buvo 2017 m. gegužės 30 d., todėl mažiausiai 3 840,35 Eur įrašytų atlyginimų suma vertinama kaip pradelsta. Tokiu būdu bendras pradelstų skolų mastas yra ne mažesnis kaip 43 904 Eur. Turto arešto registro duomenimis atsakovės turtui įregistruoti areštai kreditorių MB „Hada“ ir UAB „Pramonės paslaugos“ naudai, jie į kreditorių sąrašą neįtraukti, galimybių nustatyti likusių nesumokėtų skolų dydžio šiems kreditoriams teismas neturi. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nustatytas pradelstų įsipareigojimų dydis neviršija pusės nustatytos įmonės valdomo turto faktinės vertės, todėl nėra pagrindo išvadai, jog įmonė yra nemoki ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies apibrėžimo prasme.
  8. Teismo reikalavimo pateikti vykdomas ar sudarytas sutartis, užsakymus ar kitus dokumentus, įrodančius vykdomos veiklos apimtis, atsakovė neįvykdė, tokių dokumentų nepateikė (2017 m. gegužės 15 d. pasiūlymas ir sutarties projektas su UAB „Retroplast“ nėra tinkamas vykdomos veiklos įrodymas). Darbuotojų skaičius nuo pareiškimo iškelti bankroto bylą sumažėjo nuo 11 iki 6 apdraustųjų asmenų. Tačiau išanalizavus visus pateiktus duomenis, teismas sutiko su atsakovės teiginiais, jog ūkinė – komercinė veikla yra vykdoma ir iš jos gaunamos pajamas (į banko sąskaitą gaunamos įplaukos iš kitų ūkio subjektų; teismui pateiktos atsakovo išrašytos sąskaitos faktūros; 2017 m. pirmojo pusmečio pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodoma, jog per laikotarpį gauta 135 648 Eur pajamų).
  9. Teismo vertinimu, nors bendrovė akivaizdžiai susidūrė su rimtais finansiniais sunkumais, tačiau byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ji nėra nemoki, jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams neviršija pusės turto vertės, atsakovė vykdo ūkinę – komercinę veiklą ir iš jos gauna pajamas, vykdomi atsiskaitymai su kreditoriais, todėl nėra pagrindo atsakovei kelti bankroto bylą.
  10. Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė dokumentus, grindžiančius bendrą 3 388 Eur sumokėtą sumą už advokatų paslaugas rengiant teismui procesinius dokumentus. Vertindamas atsakovės patirtų išlaidų priežastis teismas sprendė, jog advokato darbo laiko sąnaudos yra nepagrįstai didelės, atsakovės nurodomo dydžio išlaidos patirtos iš dalies dėl nesugebėjimo tinkamai pateikti teismui reikalaujamų dokumentų ir įrodymų, netinkamo teismo įpareigojimų vykdymo. Dėl išvardintų priežasčių byla dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei užsitęsė, 2017 m. birželio 13 d. ir 2017 m. liepos 25 d. nutartimis bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iš esmės dėl atsakovės kaltės. Būtent, teismo nutartyse konstatuota, jog nepateikti dokumentai, grindžiantys įmonės aktualaus balanso duomenis ir poziciją dėl geros įmonės būklės, atsakovė apsiribojo deklaratyviais pasisakymais ir ankstesnių atsiliepimų teiginių pakartojimu, daugiau akcentuodama teisminių ginčų su ieškove ir trečiuoju asmeniu aprašymą. Teismui išsamiai pristatyti vykstantys teisminiai ginčai civilinėse bylose Nr. e2-23250-863/2017 ir Nr. e2-13304-1012/2017, pateiktos bylų procesinių dokumentų kopijos – tačiau nurodytų ginčų detali apžvalga yra perteklinė ir neturi įtakos šios bylos teisingam išnagrinėjimui. Kita vertus, visuose atsiliepimuose atsakovė iš esmės kartojo tuos pačius argumentus dėl įmonės mokumo, tačiau juos pagrįsti teismui buvo pateikti reikalavimų neatitinkantys dokumentai (neišversti į valstybinę lietuvių kalbą; neoficialūs skelbimai iš įrangos pardavimo portalo ir kt.), dalis reikalaujamų dokumentų nebuvo pateikta: dokumentai apie gaunamas pajamas, pakankamas vykdyti visus prisiimtus įsipareigojimus, vykdomos veiklos apimtis, aktualus neišmokėto darbo užmokesčio kiekvienam darbuotojui sąrašas ir kt. Įvertinęs nurodytą atsakovės procesinį elgesį, teisinį reglamentavimą, teismas sumažino atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, priteisiant iš ieškovės 1 000 Eur, iš trečiojo asmens – 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  1. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
  1. Ieškovė UAB „Europos finansų centras“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį panaikinti ir atskirąjį skundą patenkinti.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsakovei nepateikus aktualaus sąrašo dėl bendrovės darbuotojams nesumokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių įsiskolinimų, negalėjo nustatyti, kad bendras skolų darbuotojams mastas yra tik 43 904 Eur, o ne didesnis.
    2. Atsakovė nepagrindė, kad turi atsargų (žaliavų, medžiagų bei komplektavimo detalių) už 150 206 Eur, nepagrindė realiai turinti 37 654 Eur pinigų ir jų ekvivalentų sumų. Bendrovės pateikti duomenys nėra patikimi, todėl teismas negalėjo padaryti objektyvios išvados apie realiai atsakovės disponuojamą likutį. Atitinkamai apeliantei nesuprantama teismo pozicija, kodėl priimant nutartį teismas vis tik vadovavosi nepatikimais (nepakankamais) įrodymais ir padarė išvadas apie faktinę atsakovės valdomo turto vertę.
    3. Ieškovė akcentuoja, jog nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei pateikimo dienos, bendrovės darbuotojų skaičius sumažėjo beveik dvigubai (nuo 11 iki 6). Kyla pagrįstų abejonių dėl atsakovės realių galimybių vykdyti ūkinę – komercinę veiklą bei įsipareigojimus kreditoriams. Atsakovė neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti įrodymus apie vykdomos veiklos apimtis. Taigi, pirmosios instancijos teismas išvadas apie atsakovės faktinę valdomo turto vertę ir pradelstų įsipareigojimų dydį padarė remdamasis prielaidomis.
    4. Ieškovės sprendimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo lėmė atsakovės elgesys. Iki pareiškimo teismui pateikimo ieškovė 2017 m. kovo 20 d. pateikė atsakovei pranešimą, kuriame prašė grąžinti skolą ir susijusias išlaidas, susisiekti su ieškove. Atsakovė į pranešimą nereagavo, skolos nepadengė. 2017 m. balandžio 3 d. atsakovei buvo išsiųstas prašymas dėl atsakovės finansinių dokumentų pateikimo, siekiant įvertinti jos galimybes vykdyti skolinius įsipareigojimus ir priimti sprendimą dėl skolos išieškojimo būdo. Atsakovė prašomų dokumentų nepateikė, todėl atsižvelgdama į tai, ieškovė kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos skolininkei iškėlimo. Tokiu neveikimu atsakovė prisiėmė neigiamų padarinių, šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų patyrimo riziką.
    5. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė vilkino bylą, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas išimtinai dėl jos kaltės. Ieškovės vertinimu, atsakovė dalies duomenų tikslingai teismui neteikė arba teikė ne visus duomenis. Todėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys buvo nulemtos atsakovės netinkamo elgesio ir teismas bendrovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėjo atmesti.
    6. Byla nėra sudėtinga, joje sprendžiamas tik bankroto bylos iškėlimo klausimas, ruošti procesiniai dokumentai nėra didelės apimties, daugelyje atsakovės pateiktų procesinių dokumentų buvo nurodomas analogiškos aplinkybės apie tariamą atsakovės mokumą. Ieškovės vertinimu, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatitinka šioms išlaidoms keliamų būtinumo, realumo ir pagrįstumo kriterijų, todėl buvo nepagrįstai priteistos iš ieškovės.
  3. Trečiasis asmuo UAB „Agroprimum“ atskirajame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir iškelti UAB „Reneco“ bankroto bylą.
  4. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. 150 206 Eur suma atsakovės yra nurodyta kaip atliekų vertė, kadangi atsakovė vykdo atliekų tvarkymo veiklą. Ši atliekų vertė nėra įrodyta jokiais rašytiniais įrodymais, o taip pat byloje nėra jokių įrodymų, jog šias atliekas atsakovė apskritai turi. Atliekos yra specifinės rūšies turtas, todėl jų vertė gali būti kitokia, nei nurodo atsakovė, tiksliai vertei nustatyti turėtų būti atliktas atliekų, kaip turto, vertinimas.
    2. Byloje esantys 2017 m. birželio 30 d. balansas, 2017 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaita, atsargų likučių sąrašas, sumokėtų avansų sąrašas, pirkėjų skolų sąrašas, kitų gautinų sumų sąrašas yra atsakovės surašyti dokumentai, nepagrįsti jokiais kitais rašytiniais įrodymais, todėl atsakovė galėjo įrašyti ir tikrovės neatitinkančias sumas, taigi, manytina, jog atsakovė neįrodė turinti sumas, kurias teismas laikė įrodytomis.
    3. Teismas vertino, kad atsakovė nepagrindė realiai turinti 37 654 Eur pinigų ir jų ekvivalentų sumą, todėl laikytina, jog atsakovė neįrodė turimo trumpalaikio turto vertės. Bendrovei nepateikus įrodymų dėl turimo trumpalaikio turto tikrosios vertės, manytina, jog atsakovė šią informaciją slepia sąmoningai, siekdama nuslėpti savo tikrąją finansinę padėtį.
    4. Atsakovei įrodymais nepagrindus turimo trumpalaikio turto vertės, o ilgalaikio turto vertę laikant 16 297 Eur, bei vertinant, jog bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia 217 009 Eur, iš kurių pradelsti įsipareigojimai teismo vertinimu sudaro ne mažiau nei 43 904 Eur, laikytina, jog atsakovė yra neabejotinai nemoki.
    5. Teismas konstatavo, kad vadovaujantis 2017 m. gegužės 8 d. sudarytu sąrašu egzistuoja 24 074,20 Eur skola darbuotojams. 20 233,85 Eur nepradelsta skola darbuotojai R. Z., kitų sumų apmokėjimo terminas buvo 2017 m. gegužės 30 d., todėl mažiausiai 3 840,35 Eur įrašytų atlyginimų suma vertinama kaip pradelsta, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog su darbuotojais būtų atsiskaityta. Taigi vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktu atsakovei taip pat turėtų būti iškelta bankroto byla.
    6. Atsakovė šešerius metus neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, juos už 2011-2015 metus pateikė tik po to, kai ieškovė UAB „Europos finansų centras“ kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Be to, nėra žinomas šių dokumentų turinys.
    7. Bylinėjimosi išlaidos iš trečiojo asmens neturėjo būti priteistos, kadangi jos kilo dėl atsakovės netinkamo elgesio, pažeidžiant CPK 8 straipsnyje įtvirtintą bendradarbiavimo principą. Atsakovė turėjo pareigą, vos pranešus jai apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiajam asmeniui pateikti duomenis ir taip atskleisti savo finansinę padėtį, tačiau to nepadarė. Todėl trečiasis asmuo buvo priverstas kreiptis į teismą, dėl ko buvo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi atsakovė nevykdė bendradarbiavimo pareigos ir savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, todėl iš trečiojo asmens atsakovei neturėtų būti priteista 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  5. Atsiliepime į ieškovės ir trečiojo asmens atskiruosius skundus atsakovė prašė prijungti prie bylos su atsiliepimu pateiktus papildomus dokumentus ir įrodymus, atskiruosius skundus atmesti kaip nepagrįstus ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį, priteisti solidariai iš ieškovės ir trečiojo asmens atsakovės naudai jos patirtas 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo paruošimą.
  6. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-23250-863/2017 (pagal UAB „Reneco“ ieškinį dėl VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ ir ieškovės UAB „Europos finansų centras“ sandorio (2017 m. kovo 8 d. Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2017/03/08/17-19) pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu) atsakovės ieškinį atmetė, atsakovė dėl šio Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą ir pastarasis buvo priimtas. Taigi ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės įvykdyti prievolės, kadangi Vilniaus apygardos teisme dar tik bus nagrinėjama byla, kurioje bus sprendžiamas ieškovės tapimo atsakovės kreditore pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. UAB „Europos finansų centras“ negali būti laikoma kreditore atsakovės atžvilgiu, atitinkamai ji neturi teisės inicijuoti bankroto bylos atsakovės atžvilgiu. Todėl ieškovės pareiškimas pirmosios instancijos teismo turėjo būti paliktas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
    2. Trečiasis asmuo neturi teisės reikalauti iš atsakovės įvykdyti piniginę prievolę, nes jo ir atsakovės priešpriešinių reikalavimų pagrįstumas ir teisingumas dar tik bus nagrinėjamas ir vertinami Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-13304-1012/2017. Trečiasis asmuo nelaikytinas atsakovės kreditoriumi, todėl neturėjo ir neturi teisės reikšti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei (ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl trečiojo asmens pareiškimas pirmosios instancijos teismo turėjo būti paliktas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
    3. Pirmosios instancijos teismas tik deklaratyviai ir visiškai nepagrįstai nurodė, jog jam nekyla didelių abejonių dėl to, kad bankroto bylą inicijuojantis asmuo UAB „Europos finansų centras“ yra susijęs su atsakove prievoliniais santykiais, dėl ko gali būti potencialus kreditorius. Tuo tarpu dėl UAB „Agroprimum“ pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė.
    4. 2017 m. birželio 30 dienai sudaryto balanso duomenimis bendra atsakovės turto vertė sudaro 229 658 Eur sumą. Ilgalaikio turto vertė yra 17 094 Eur, iš esmės turtą sudaro 16 297 Eur vertės mašinos ir įranga. Į bylą pateiktas ilgalaikio turto sąrašas. Aktualaus balanso duomenimis atsakovės trumpalaikį turtą sudaro 212 321 Eur suma (150 206 Eur vertės žaliavų, medžiagų bei komplektavimo detalių, 10 077 Eur sumokėtų avansų, 13 879 Eur per metus gautinų pirkėjų skolų ir 505 Eur kitų sumų). Atsakovė turi 37 654 Eur pinigų ir jų ekvivalentų. Atsargų, kitų gautinų sumų ir sumokėtų avansų sąrašai balanso sudarymo dienai į bylą taip pat buvo pateikti. Byloje esantis 2017 m. birželio 30 d. sąrašas „Skolos tiekėjams“ patvirtina, kad atsakovės pradelstų įsipareigojimų suma yra 28 385,60 Eur. Nors pirmosios instancijos teismas šiuos reikšmingus duomenis koregavo, padaręs išvadą, jog įmonės valdomo turto faktinė vertė yra apie 189 000 Eur, o pradelstų įsipareigojimų mastas yra ne mažesnis kaip 43 904 Eur, tačiau šie teismo pakoreguoti duomenys nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovė laikytina nemokia ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos teisės normos prasme.
    5. Teismas sprendė, jog atsakovė nepagrindė realiai turinti 37 654 Eur sumą, tačiau šią aplinkybę vienareikšmiškai patvirtina į bylą pateikti 2017 m. birželio 30 d. Kasos knygos ir AB DNB banko sąskaitos Nr. LT1241005100675898 išrašai. Atsakovės pateiktos pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis per 2017 m. pirmąjį pusmetį bendrovė uždirbo 135 648 Eur pajamų ir gavo 60 944 Eur bendrojo pelno, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti, jog atsakovė vertintu laikotarpiu turėjo 37 654 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismui teikiami papildomi dokumentai patvirtina, jog atsakovė 2017 m. rugpjūčio mėn. – rugsėjo mėn. pardavė prekių (žaliavų) už bendrą 17 689,92 Eur sumą ir už šias paslaugas jau gavo 10 598,00 Eur apmokėjimą. Dalis apmokėjimo negauta todėl, kad dalis sąskaitų buvo išrašytos tik rugsėjo mėn. pradžioje. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė ir toliau sėkmingai vykdo savo ūkinę veiklą bei iš jos gauna stabilias ir reikšmingas pajamas.
    6. Teismas, vertindamas atsakovės pateiktą 2017 m. birželio 30 d. sąrašą „Skolos tiekėjams“, padarė išvadą, jog pradelstų įsipareigojimų suma nutarties priėmimo dieną yra didesnė. Kadangi dalies išvardintų skolų terminas jau suėjo, o atsakovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių jų apmokėjimą, todėl prie pradelstų įsipareigojimų sumos teismas pridėjo papildomus 6 528,73 Eur. Atsakovės vertinimu, tokia teismo pozicija negali būti laikoma pagrįsta ir teisinga, kadangi pats teismas buvo įpareigojęs bendrovę pateikti dokumentus, pagrindžiančius aktualius duomenis iki 2017 m. pirmo pusmečio pabaigos, o ne iki nutarties priėmimo dienos. Todėl teismas privalėjo vertinti būtent šiuos atsakovės pateiktus 2017 m. birželio 30 d. aktualius duomenis. Priešingas aiškinimas iš esmės reikštų, kad atsakovė be jokio teisinio pagrindo iš esmės laikytina įpareigota teikti teismui vis naujus duomenis apie kreditorius ir kitas reikšmingas aplinkybes iki pat nutarties priėmimo ir paskelbimo, kas akivaizdžiai neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų bei paties proceso aiškumo ir nuoseklumo kriterijų. Tokio pobūdžio teismo išvada laikytina tik prielaida, kadangi teismas iš esmės vertino ne tai, kas buvo pateikta, o tai, kas, teismo vertinimu, nebuvo pateikta į bylą. Teismo padaryta išvada dėl papildomos 6 528,73 Eur pradelstų įsipareigojimų sumos yra nepagrįsta bei neteisinga.
    7. Analogiškai vertintina teismo išvada, jog atsakovė turi 3 840,35 Eur pradelstų įsipareigojimų savo darbuotojams. Pirma, 2017 m. gegužės 8 d. sudarytame sąraše nurodama, jog I. S. buvo atliktas 331,74 Eur avansas/permoka, todėl teismas galėjo nustatyti tik 3 508,61 Eur sumos įsipareigojimus. Antra, dalies įsipareigojimų įvykdymo terminas buvo ne 2017 m. gegužės 30 d., o 2017 m. birželio 30 d. Trečia, pridedami įrodymai apie atliktus mokėjimus patvirtina, kad visi minėti įsipareigojimai buvo įvykdyti darbuotojams laiku arba nežymiai praleidus terminą bei žymiai ankščiau nei teismas priėmė nutartį, išskyrus 1 813,60 Eur įsipareigojimus R. V., kadangi pastarajam 2017 m. birželio 18 d. dėl ligos mirus, darbo užmokesčio išmokėjimas buvo sustabdytas, kol bus nustatytas minėto asmens paveldėtojas bei pateikti paveldėjimą patvirtinantys dokumentai.
    8. Teismo išvada, kad atsakovė turi 1 717,26 Eur skolą VMI ir 3 432,38 Eur skolą VSDFV biudžetui yra neteisinga, kadangi šie įsiskolinimai valstybės biudžetui yra atvaizduojami formaliai ir ne dėl atsakovės kaltės. Per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą yra rezervuotos atitinkamos sumos šių ir kitų mokestinių įsipareigojimų apmokėjimui, tačiau, kol teismuose yra nagrinėjama byla dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, šios lėšos nėra įskaitomos į atitinkamus valstybės biudžetus ir formaliai registruose atvaizduojamos mokestinės skolos. Šią priemonę numato CPK 689 straipsnis ir PLAIS nuostatai, o jos veikimo mechanizmas yra atskleistas ir teismų praktikoje.
    9. Atsakovės teismui pateikti duomenys patvirtina, kad turimas 160 283 Eur vertės atsargas sudaro: 150 206,10 Eur žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės ir 10 076,95 Eur sumokėti avansai. Didžiausią atsakovės turimų atsargų dalį sudaro plastiko atliekos (118 200,25 Eur), metalo laužas (9 459,10 Eur), elektronikos atliekos (3 353,37 Eur) ir kitokios atliekos. Pagrindinė atsakovės veikla yra atliekų tvarkymas ir perdirbimas, todėl bendrovė nuolat turi didelį kiekį atliekų, kurios po perdirbimo (atrinkimo, surūšiavimo ir pan.) tampa įvairiomis plastiko žaliavomis, kaip polipropilenas, polietilenas, polistirolas ir pan. Perdirbtas žaliavas atsakovė parduoda ir gauna pajamas. Tai patvirtinančius įrodymus atsakovė pateikė, o su šiuo atsiliepimu teikiami papildomi dokumentai taip pat patvirtina, jog atsakovė per 2017 m. rugpjūčio mėn. ir rugsėjo mėn. pradžios laikotarpį pardavė tokių žaliavų už bendrą 17 689,92 Eur sumą. Išrašytose sąskaitose yra nurodyti žaliavų rūšis, kiekiai ir kaina.
    10. Atsakovė turi tik 20 233,85 Eur nepradelstą skolą darbuotojai R. Z., su kuria yra sudarytas 2013 m. sausio 7 d. susitarimas dėl darbo užmokesčio skolos sumokėjimo iki 2017 m. gruodžio 31 d., su kitais darbuotojais buvo atsiskaityta.
    11. Kreditoriai MB „Hada“ ir UAB „Pramoninės paslaugos“ į atsakovės kreditorių sąrašą nebuvo įtraukti, nes atsakovė šiuo metu jiems nėra skolinga. Tai patvirtina duomenys apie šių bendrovių vykdomųjų bylų užbaigimą. Buvusi bendra skola šioms bendrovėms sudarė tik 4 771,74 Eur. Atsakovei taikyti areštai nebuvo nuimti dėl antstolių aplaidumo, kadangi, pasibaigus vykdomosioms byloms, šie veiksmai turėjo būti atlikti antstolių iniciatyva.
    12. Iš viso atsakovė patyrė ir prašė priteisti iš ieškovės 2 662 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš trečiojo asmens – 726 Eur, tuo tarpu teismas priteisė tik 1 000 Eur iš ieškovės (35 proc. realiai partirtų atsakovės išlaidų), 500 Eur iš trečiojo asmens (69 proc. realiai patirtų atsakovės išlaidų), todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, jog atsakovės naudai buvo priteistos per didelės bylinėjimosi išlaidos (CK 1.5 straipsnis).
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonei atsisakyta iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Ieškovė UAB „Europos finansų centras“ kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus įrodymus – 2017 m. kovo 9 d. pranešimą Nr. 2017/03/09 dėl perleisto reikalavimo, reikalavimo įvykdymo ir bankroto bylos iškėlimo bei 2017 m. balandžio 3 d. prašymą dėl dokumentų pateikimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nurodyti dokumentai buvo pateikti 2017 m. gegužės 8 d., ieškovei kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, sprendžia, kad pakartotinis jų priėmimas netikslingas, todėl pateikti dokumentai grąžintini ieškovei.
  4. Atsakovė UAB „Reneco“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė naujus įrodymus – Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) dokumento kortelės kopiją dėl apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-23250-863/2017, pateikimo ir priėmimo, atsakovės 2017 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. tris PVM sąskaitas faktūras, pateiktas bendrovės klientams bei AB DNB banko du sąskaitos išrašus, patvirtinančius šių sąskaitų apmokėjimą, 2017 m. gegužės – liepos mėn. septynis Kasos išlaidų orderius bei septynias AB DNB banko lėšų pervedimų kopijas, grindžiančias įsiskolinimo bendrovės darbuotojams dengimą, atsakovės AB DNB banke esančios sąskaitos duomenis apie rezervuotas lėšas mokestinių sumų apmokėjimui, atsakovės elektroninio susirašinėjimo su VSDFV medžiagą bei paaiškinimą VSDFV direktoriui dėl bendrovės skolos, duomenis apie vykdomųjų bylų užbaigimą.
  5. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, atsakovės naujai pateiktus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, kad jokių prieštaravimų dėl naujų dokumentų priėmimo nėra gauta.
  6. Įstatymas numato griežtas bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja teismą nuodugniai ištirti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, finansinę padėtį. Kaip ne kartą teismų praktikoje buvo išaiškinta, pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo normas bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Tačiau greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus bei kitus bankroto bylos iškėlimo pagrindus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2377/2011; 2011 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2561/2011; 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-611/2014 ir kt.).
  7. Įmonės nemokumas įstatyme apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Taigi, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.
  8. Nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimą dėl pagrindo įmonei iškelti bankroto bylą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).
  1. ĮBĮ 3 straipsnio 1 dalis kreditorių apibūdina kaip fizinį ar juridinį asmenį, turintį teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus. ĮBĮ 5 straipsnio 5 dalis įpareigoja kreditorių, pateikusį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pridėti prie pareiškimo tokio reikalavimo pagrįstumą įrodančius dokumentus, t. y. įrodyti savo reikalavimo į skolininką teisę. Tačiau nei ĮBĮ nuostatose, nei teismų praktikoje nėra suformuluota taisyklė, kad tik kreditorius, kurio reikalavimo teisė pripažinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, galėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-719/2007). Priešingas vertinimas apsunkintų bankroto bylos inicijavimą ir sudarytų sąlygas skolininkams išvengti bankroto bylos iškėlimo, kadangi vien kreditoriaus reikalavimo ginčijimas užkirstų kelią svarstyti skolininko mokumo ir bankroto bylos iškėlimo klausimą. Bankroto bylos kėlimo stadijoje kreditoriaus reikalavimo teisė ir dydis nenustatinėjami, šie klausimai sprendžiami iškėlus skolininkui bankroto bylą ir sprendžiant dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo ir dydžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-186/2005). Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą vertina tik preliminariai, pirmiausia siekdamas nustatyti ne kreditoriaus reikalavimo dydį, o kreditoriaus statusą. Jei kreditorius pateikia pakankamų jo reikalavimo pagrįstumo įrodymų, iš kurių teismas gali susidaryti nuomonę, jog yra labiau tikėtina, kad kreditorius reikalavimo teisę į skolininką turi, tokio kreditoriaus pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo turi būti nagrinėjamas iš esmės. Vien ieškinių dėl kreditoriaus teisės į skolininką pagrįstumo kitose bylose nagrinėjimas taip pat nėra kliūtis išspręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą, jei tai neatima galimybės teismui patikrinti įstatyme numatytus bankroto bylos iškėlimo pagrindus. Tokiais atvejais teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą ir įvertindamas įmonės (ne)mokumą, turi atsižvelgti į tai, kokią reikšmę įmonės mokumui turi nagrinėjami ieškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-564/2006). Tuo tarpu jei skolininkas ginčija kreditoriaus statusą ir pateikia tai patvirtinančius įrodymus, teismas situaciją turėtų vertinti vadovaudamasis civiliniame procese galiojančiu tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008), tačiau neatlikdamas išsamaus įrodymų tyrimo, o remdamasis preliminariu turimų įrodymų vertinimu. Nepripažinti kreditoriaus statuso ir jo teisės prašyti skolininkui iškelti bankroto bylą teismas turėtų tik tada, kai yra didelė tikimybė, jog atsakovas nėra skolingas ieškovui. Todėl teismų praktikoje laikoma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai gali inicijuoti įmonei restruktūrizavimo arba bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-906/2009).
  2. Nagrinėjamu atveju atsakovė teigia, jog ieškovės bei trečiojo asmens pareiškimai dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo turi būti palikti nenagrinėti arba šios civilinės bylos nagrinėjimas turi būti sustabdytas iki Vilniaus miesto apylinkės teisme bus išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-23250-863/2017 pagal atsakovės ieškinį VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ ir ieškovei UAB „Europos finansų centras“ dėl 2017 m. kovo 8 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2017/03/08/17-19 ir jos priedo Nr. 1 2017 m. kovo 8 d. Priėmimo-perdavimo akto pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, restitucijos taikymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir Nr. e2-13304-1012/2017 pagal trečiojo asmens ieškinį atsakovei dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei pagal atsakovės priešieškinį dėl nuomos sutarties priedų pripažinimo negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, restitucijos taikymo, nuostolių ir žalos priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-23250-863/2017 atsakovės ieškinį atmetė, tačiau UAB „Reneco“ 2017 m. rugsėjo 5 d. apskundė šį sprendimą apeliacine tvarka. Civilinėje byloje Nr. e2-13304-1012/2017 sprendimas nėra priimtas, byla nagrinėjama. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad preliminariai įvertinus ieškovės bei trečiojo asmens reikalavimus, abejonių dėl bankrotą atsakovei inicijuojančių juridinių asmenų, kaip potencialių atsakovės kreditorių, statuso nėra. Turint omenyje įmonių bankroto proceso, be kita ko, taip pat ir proceso dėl bankroto bylos iškėlimo, ypatumus, tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą, neužbaigti teisminiai ginčai nėra pagrindas stabdyti bankroto bylos nagrinėjimą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis, priimta byloje Nr. e2-1595-157/2017). Bankroto bylos sustabdymas neatitiktų ir bankroto proceso operatyvumo, koncentruotumo, ekonomiškumo, be to, bankrutuojančios įmonės kreditorių teisėtų lūkesčių apsaugos principų, bankroto proceso tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 28 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-249/2009). Todėl nėra pagrindo, kaip prašo atsakovė, nei sustabdyti civilinės bylos dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo nagrinėjimą, nei byloje pareikštus ieškinius palikti nenagrinėtus (nes tokio pagrindo įstatymas taip pat nenumato). Kita vertus, pabrėžtina, kad įmonės skola, dėl kurios vyksta teisminis ginčas, sprendžiant įmonės mokumo klausimą, neįskaičiuojama į bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-502/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-301/2014, 2016 m. liepos 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1487-186/2016).
  3. 2017 m. birželio 30 d. atsakovės balanso duomenimis (t. II, b. l. 63-65) bendrovės turtą sudaro 229 568 Eur, iš jo 17 094 Eur yra ilgalaikis turtas: materialus turtas – 16 297 Eur, nematerialus turtas – 797 Eur. Atsakovės ilgalaikio turto apyvartos žiniaraštyje (t. II, b. l. 67) nurodyta, kad 16 297 Eur vertės materialų turtą sudaro transporto priemonė IVECO ML120E23 bei mašinos ir įrengimai (hidraulinis vertikalus presas (2 vienetai), krautuvas, plastiko malimo įranga, susmulkintų plastikų plovimo – džiovinimo įrenginys, metalo detektorius, sraigtinis vandens siurblys, smulkintuvas). Nematerialų bendrovės turtą sudaro vadybos sistemos ISO 9001, ISO 14001. Siekdama įrodyti nurodyto materialaus bendrovės turto realumą, atsakovė pateikė teismui įrenginių įsigijimo dokumentus (t. II, b. l. 18, 21, 24, 27,30, 33) bei Turto įvedimo į eksploataciją aktus (t. I, b. l. 148, 155, 160, 164, 166, 169, 177). Valstybės įmonės „Regitra“ išrašas (t. II, b. l. 89) patvirtina, kad UAB „Reneco“ yra transporto priemonės IVECO ML120E23 savininkė-valdytoja. Minėto bendrovės ilgalaikio turto apyvartos žiniaraščio duomenimis nurodytą turtą atsakovė įsigijo už 59 765,31 Eur. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nors atsakovė teigė, kad jos ilgalaikis turtas rinkoje gali būti parduotas už ženkliai didesnę sumą, tačiau šio savo argumento atsakovė neįrodė. Valstybės įmonės „Registrų centras“ išrašas (t. II, b. l. 88) patvirtina, kad jokio kito registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto atsakovė neturi. Nors 2017 m. rugpjūčio 10 d. Turto arešto aktų registro išraše (t. II, b. l. 90-91) yra nurodyta, kad atsakovės kreditorių MB „Hada“ ir UAB „Pramonės paslaugos“ reikalavimų įvykdymui yra areštuota dalis bendrovės turto (krautuvas, transporto priemonė), tačiau atsakovės į bylą pateikta informacija (t. II, b. l. 170-171, 172-173, 174-175) patvirtina, kad vykdomosios bylos, pradėtos pagal nurodytų bendrovių reikalavimus, yra užbaigtos.
  4. 2017 m. birželio 30 d. įmonės balanse nurodyta, kad atsakovės trumpalaikis turtas yra 212 321 Eur, kurį sudaro: atsargos (žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės) – 150 206 Eur bei sumokėti avansai – 10 077 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 14 384 Eur (pirkėjų skolos – 13 879 Eur ir kitos gautinos sumos – 505 Eur) bei pinigai ir pinigų ekvivalentai – 37 654 Eur. Atsakovės turimų atsargų kiekį bei vertę patvirtina byloje esantis bendrovės atsargų likučių sąrašas (t. II, b. l. 68), kurio duomenimis didžiausią bendrovės turimų atsargų dalį sudaro plastiko atliekos (118 200,25 Eur). Nurodyta aplinkybė paneigia ieškovės ir trečiojo asmens atskirųjų skundų argumentus dėl rašytinių įrodymų atsakovės turimų atliekų vertei pagrįsti nebuvimo. Byloje esančios 2017 m. birželio mėn. PVM sąskaitos faktūros (3 vienetai) (t. II, b. l. 47-49), 2017 m. rugpjūčio mėn. PVM sąskaitos faktūros (3 vienetai) (t. II, b. l. 146-148) bei AB DNB banko sąskaitos išrašai (t. II, b. l. 149, 150) patvirtina, kad perdirbtas plastiko žaliavas atsakovė parduoda, tokiu būdu gaudama pajamas. 2017 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos (t. II, b. l. 66) duomenimis bendrovės pardavimo pajamos per 2017 m. I pusmetį sudaro 135 648 Eur, grynasis pelnas – 60 944 Eur. Įmonės balanse nurodytą sumokėtų avansų sumą (10 077 Eur) patvirtina į bylą pateiktas sumokėtų avansų sąrašas (t. II, b. l. 69).
  5. Atsakovės į bylą pateiktame pirkėjų skolų sąraše (t. II, b. l. 70) atsakovės debitorinės skolos sudaro 13 879 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatė, kad atsakovės debitorė UAB „Sortolita“ 2016 m. vasario 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (civilinė byla Nr. B2-1-656/2017). Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Teismas sprendžia, kad šios debitorės 1 219, 53 Eur įsiskolinimas neturėtų būti įtraukiamas į atsakovės turto sudėtį. Be to, atsakovė į savo debitorių sąrašą įtraukė ir trečiojo asmens UAB „Agroprimum“ 1 820 Eur skolą bendrovei. Kaip minėta, įmonės skola, dėl kurios vyksta teisminis ginčas, negali būti įskaitoma į bendrą įmonės turto masę. Todėl, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas pritaria skundžiamoje teismo nutartyje padarytai išvadai, kad tikėtina atsakovės debitorinės skolos suma sudaro 10 839,83 Eur. Bendrovės balanse nurodytą 505 Eur sumą (kitos gautinos sumos) patvirtina į byloje esantis kitų gautinų sumų sąrašas (b. l. 71).
  6. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovės pateiktą bendrovės Kasos knygos išrašą (t. II, b. l. 79) bei AB DNB banko sąskaitos išrašus (t. II, b. l. 36-37, 81), pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad iš nurodytų dokumentų nėra galimybės padaryti objektyvios išvados apie realiai disponuojamą bendrovės lėšų likutį. Atsakovė, siekdama pagrįsti 2016 m. birželio 30 d. balanse nurodytą 37 654 Eur pinigų ir pinigų ekvivalentų sumą, nepateikė bendrovės Kasos knygos bei banko sąskaitos išsamių duomenų (išrašų istorijos), kuriais remiantis teismas galėtų įsitikinti pateiktų duomenų aktualumu pareiškimo dėl bankroto bylos nagrinėjimo dienai.
  7. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bendrovės valdomo turto vertė yra mažesnė nei nurodoma balanse. Apeliacinės instancijos teismo skaičiavimais bendrovės valdomo turto vertė yra 188 721,83 Eur (17 094 Eur (ilgalaikis turtas) + 150 206 (žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės) + 10 077 Eur (sumokėti avansai) + 10 839,83 Eur (debitorinės skolos) + 505 Eur (kitos gautinos sumos)). Nurodyta bendrovės valdomo turto vertė iš esmės atitinka pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytą vertę.
  1. Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos. UAB „Reneco“ įsiskolinimų tiekėjams sąraše (Skolos tiekėjams, t. II, b. l. 55) nurodyta, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai sudaro 28 385,60 Eur. Atsiliepime į atskiruosius skundus atsakovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pradelstų įsipareigojimų tiekėjams suma skundžiamos nutarties priėmimo dieną buvo didesnė, nes, bendrovės nuomone, teismas privalėjo vertinti tik 2017 m. pirmo pusmečio pabaigos duomenis (iki 2017 m. birželio 30 d.), o ne duomenis iki nutarties priėmimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, teismas, spręsdamas klausimą dėl bendrovės (ne)mokumo, vertina visus nutarties priėmimo dieną byloje esančius įrodymus. Atsakovės įsiskolinimų tiekėjams sąrašo duomenimis, įmonės pradelstų įsipareigojimų suma šiai dienai yra didesnė, nes daugumos nurodytų įsiskolinimų terminas jau buvo suėjęs, o atsakovė kartu su atsiliepimu į atskiruosius skundus nepateikė jų apmokėjimą pagrindžiančių dokumentų. Pagal atsakovės pateiktą bendrovės skolų tiekėjams sąrašą, šiuo metu atsakovės pradelsti įsipareigojimai tiekėjams sudaro 54 955,84 Eur (28 385,60 Eur (bendrovės nurodoma pradelstų įsipareigojimų suma 2017 m. birželio 30 d.) + 26 570,24 Eur (įsiskolinimų, kurių terminas šiuo metu jau yra suėjęs, suma)). Nepradelstų įsipareigojimų suma šiuo metu sudaro – 2 157,60 Eur, t. y. 68,86 Eur įsipareigojimas ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, kurio įvykdymo terminas yra iki 2017 m. lapkričio 29 d., ir 2 088,74 Eur įsiskolinimas UAB „Terra recycling“, kurio įvykdymo terminas yra iki 2017 m. spalio 16 d.
  2. Viešai prieinamais duomenimis nustatyta, kad bendrovės įsiskolinimas VSDFV 2017 m. spalio 6 d. sudaro 5 835,99 Eur, o įsiskolinimas VMI yra 2 038,88 Eur. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 1R-126 patvirtinti Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (toliau – PLAIS) nuostatai, kurių 11.5 ir 11.5.1 punktuose numatyta, kad informacinė sistema stabdo nurašymo nurodymų formavimą ir siuntimą kredito įstaigoms, kai gaunamas pranešimas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko apie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui priėmimą. Atsakovės kartu su atsiliepimu į atskiruosius skundus pateikti įrodymai – AB DNB banko 2017 m. rugsėjo 2 d. sąskaitos išrašas (t. II, b. l. 165-166), susirašinėjimas elektroniniais laiškais tarp atsakovės ir VSDFV (t. II, b. l. 167-168) bei 2017 m. rugsėjo 1 d. bendrovės paaiškinamas raštas VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriui patvirtina, kad atsakovės nesumokėtos įmokos valstybės biudžetui buvo nuskaitytos nuo UAB „Reneco“ atsiskaitomosios sąskaitos DNB banke ir laikinai sustabdytas jų pervedimas PLAIS. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad nurodyti atsakovės įsiskolinimai VMI ir VSDFV negali būti traktuojami kaip pradelsti, nes bendrovės įsiskolinimas nurodytoms valstybinėms įstaigoms susidarė ne dėl to, kad atsakovė šių įmokų nemokėjo, o dėl to, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi (t. I, b. l. 82) buvo priimtas ieškovės pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Reneco“ iškėlimo.
  1. 2017 m. gegužės 5 d. atsakovės skolų bendrovės darbuotojams sąraše (t. II, b. l. 83) nurodyta, kad atsakovės įsiskolinimas darbuotojams sudaro 24 074,20 Eur. 2013 m. sausio 7 d. Susitarime tarp darbdavio ir darbuotojo (t. I, b. l. 132) numatyta, kad UAB „Reneco“ įsipareigojo darbo užmokesčio įsiskolinimą, kuris sudaro 20 233,85 Eur, bendrovės darbuotojai R. Z. padengti iki 2017 m. gruodžio 31 d. Atsakovės kartu su atsiliepimu į atskiruosius skundus pateikti AB DNB banko mokėjimo nurodymai (t. II, b. l. 152, 153, 154) patvirtina, kad bendrovė įsiskolinimą R. Z. dengia dalimis. 2017 m. liepos 3 d. Kasos išlaidų orderis Nr. 170701 (t. II., b. l. 151) patvirtina, kad atsakovė padengė 53,01 Eur darbo užmokesčio įsiskolinimą T. Z.. 2017 m. liepos 7 d. bendrovė padengė 664,34 Eur darbo užmokesčio įsiskolinimą darbuotojui A. V., ką patvirtina Kasos išlaidų orderis Nr. 170705 (t. II, b. l. 155). 2017 m. gegužės 19 d. Kasos išlaidų orderis Nr. 170513 (t. II, b. l. 156) patvirtina, kad bendrovė sumokėjo 335,50 Eur darbo užmokesčio įsiskolinimą D. R.. 2017 m. gegužės 17 d. Kasos išlaidų orderio Nr. 170512 (t. II, b. l. 157) patvirtina, kad N. A. buvo išmokėtas 335,50 Eur darbo užmokesčio įsiskolinimas. AB DNB banko 2017 m. birželio 1 d. mokėjimo nurodymas (t. II, b. l. 158) patvirtina, kad bendrovė padengė 289,70 Eur darbo užmokesčio įsiskolinimą Z. S.. 2017 m. gegužės 26 d. Kasos išlaidų orderis Nr. 170515 (t. II, b. l. 159) bei 2017 m. birželio 8 d. AB DNB banko mokėjimo nurodymas (t. II, b. l. 160) patvirtina, kad bendrovė padengė 335,50 Eur darbo užmokesčio įsiskolinimą darbuotojui P. J.. 2017 m. birželio 1 d. ir 2017 m. liepos 24 d. bendrovė padengė 187,58 Eur darbo užmokesčio įsiskolinimą darbuotojui A. K., ką patvirtina AB DNB banko mokėjimo nurodymai (t. II, b. l. 161, 162). 2017 m. birželio 6 d. Kasos išlaidų orderis Nr. 170601 ir 2017 m. liepos 3 d. Kasos išlaidų orderis Nr. 170702 (t. II, b. l. 163, 164) patvirtina, kad atsakovė padengė 157,96 Eur darbo užmokesčio skolą darbuotojui A. L.. Iš viso atsakovė padengė 2 359,09 Eur darbo užmokesčio įsiskolinimų, ką patvirtina į bylą kartu su atsiliepimu į ieškovės ir trečiojo asmens atskiruosius skundus atsakovės pateikti papildomi įrodymai. Taigi, atsakovė visiškai atsiskaitė su visais darbuotojais, kuriems įsipareigojimai buvo pradelsti, išskyrus skolą R. V., ir šiems darbuotojams išmokėjo netgi didesnę sumą, nei nurodyta darbo užmokesčio skolų sąraše (t. II, b. l. 83). Nors atsakovė teigė, kad bendrovės darbuotojui R. V. darbo užmokesčio išmokėjimas (1 813,60 Eur) buvo sustabdytas pastarajam mirus, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų atsakovė į bylą nepateikė, todėl teismas laiko, kad 1 813,60 Eur darbo užmokesčio skolinis įsipareigojimas yra pradelstas.
  2. Atsižvelgdamas į šios nutarties 54-56 punktuose nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovės pradelstų kreditorinių įsipareigojimų sumą sudaro 56 769,44 Eur (54 955,84 Eur (skolos tiekėjams) + 0 Eur (skolos VMI ir VSDFV) + 1 813,60 Eur (darbo užmokesčio skola)).
  1. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai pirmosios instancijos teismo išvadai, jog UAB „Reneco“ nėra nemoki, jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams, nepaisant išaugusių pradelstų įsiskolinimų iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, neviršija pusės turto vertės, atsakovė vykdo ūkinę – komercinę veiklą, ką patvirtina į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros, bendrovės pelno (nuostolių) ataskaita, vykdomi atsiskaitymai, todėl nėra pagrindo atsakovei kelti bankroto bylą.
  1. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės bei trečiojo asmens atskirųjų skundų argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei bei įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus dėl priteistinų atsakovei bylinėjimosi išlaidų dydžio, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuomone. Vienareikšmiškai pritartina, kad atsakovės pirmosios instancijos teisme nurodomo dydžio išlaidos (3 388 Eur) patirtos iš dalies dėl atsakovės nesugebėjimo tinkamai pateikti teismui reikalaujamus įrodymus, netinkamo teismo įpareigojimų vykdymo. 2017 m. birželio 13 d. ir 2017 m. liepos 25 d. nutartimis (t. I, b. l. 235-237, t. II, b. l. 50-52) bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iš esmės dėl atsakovės kaltės. Teismo nutartyse konstatuota, jog atsakovė nepateikė dokumentų, pagrindžiančių įmonės aktualaus balanso duomenis ir poziciją dėl įmonės finansinės būklės, atsakovė apsiribojo ankstesnių atsiliepimų teiginių pakartojimu. Vienok, ieškovė UAB „Europos finansų centras“ bei trečiasis asmuo UAB „Agroprimum“, pateikdami pareiškimus dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo bei tokiu būdu inicijuodami bankroto bylą, galėjo bei turėjo numatyti, kad pareiškimai gali būti atmesti, neįrodžius ieškinio pagrindo. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1-2 dalys). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu iš ieškovės bei trečiojo asmens atsakovei priteistos sumažintos bylinėjimosi išlaidos, atitinkamai 1000 Eur ir 500 Eur ,yra protingos, neperteklinės, pagrįstos ir įrodytos.
  1. Atsakovė prašė teismo priteisti jai iš ieškovės ir trečiojo asmens solidariai 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Bylinėjimosi išlaidas patvirtina PVM sąskaita faktūra Serija JAZ Nr. 100 bei darbų išklotinė (t. II, b. l. 176) ir AB DNB banko 2017 m. rugsėjo 8 d. mokėjimo nurodymas (t. II, b. l. 177).
  1. Šalies išlaidos yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė atsiliepime į ieškovės ir trečiojo asmens atskiruosius skundus rėmėsi ir ankstesnių atsiliepimų teiginių pakartojimu dėl įmonės mokumo, ginčų tarp ieškovės ir trečiojo asmens aprašymu, mažina atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, priteisiant iš ieškovės ir trečiojo asmens po 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
  1. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų skunde ir atsiliepime į jį išdėstytų argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui.

3Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

4Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

5Grąžinti ieškovei UAB „Europos finansų centras“ (j. a. k. 303491917) papildomai pateiktus dokumentus – 2017 m. kovo 9 d. pranešimą Nr. 2017/03/09 dėl perleisto reikalavimo, reikalavimo įvykdymo ir bankroto bylos iškėlimo bei 2017 m. balandžio 3 d. prašymą dėl dokumentų pateikimo.

6Priteisti iš ieškovės UAB „Europos finansų centras“ (j. a. k. 303491917) ir trečiojo asmens UAB „Agroprimum“ (j. a. k. 302565421) atsakovei UAB „Reneco“, (j. a. k. 302414864) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.