Byla 2-822-323/2013
Dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, Rimai Sankauskaitei, vertėjaujant Virginijai Narmontaitei, dalyvaujant ieškovės atstovams S. L., K. V., advokatui Jurijui Stepanovui, atsakovo atstovui advokatui A. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. L. IĮ ieškinį atsakovui UAB „Edelbera“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašo teismo priteisti iš atsakovo 6282,12 Lt nuostolių, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog nuomojasi komercinės paskirties patalpas, esančias adresu ( - ), nuosavybės teise priklausančias trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybei. Minėtame objekte komercines patalpas nuomojasi ir atsakovas, kurio naudojamose patalpose įrengta skydinė, iš kurios tiekiama elektros energija ir ieškovei. Paaiškino, jog 2010 m. kovo mėn. atsakovo darbuotoja telefonu pranešė, jog įmonė įtaria elektros vagystę, todėl pranešė ketinanti daryti naują elektros įvadą ir už šiuos darbus pareikalavo 1000 Lt. Ieškovei atsisakius mokėti, 2010-03-10 atsakovas atjungė ieškovei elektros energijos tiekimą. Nurodė, jog elektros energijos tiekimas buvo atnaujintas tik 2010-04-30, o patalpose veikusi ieškovės valdoma parduotuvė veiklą atnaujino tik 2010-05-03. Paaiškino, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų atjungiant ieškovei elektros energijos tiekimą per laikotarpį nuo 2010-03-10 iki 2010-05-02 negavo mažiausiai 5679,54 Lt pelno, apskaičiuoto palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2009 metais, taip pat be elektros neveikiant parduotuvės apsaugos signalizacijai, ieškovė buvo priversta pirkti papildomas apsaugos paslaugas, dėl ko patyrė 471,90 Lt nuostolių, o elektros apskaitos prietaisų perkėlimas kainavo 130,68 Lt; iš viso ieškovė patyrė 6282,12 Lt nuostolių (b.l. 4 - 5, 69).

3Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutinka, prašo teismo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, iki 2010-04-23 neturėjo jokių įsipareigojimų tiekti ieškovei elektros energiją, elektros energijos tiekimo sutartis su ieškove pasirašyta tik 2010-04-23. Iki to laiko ieškovė naudojosi elektros energija savo reikmėms, tačiau už suvartotą elektros energiją mokėjo atsakovas, kadangi nežinojo apie ieškovės prisijungimą prie tinklo (b.l. 53).

4Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog ieškovės reikalaujamas priteisti nuostolių dydis yra nepagrįstas, todėl kaip neįrodytas turėtų būti atmestas (b.l. 37-39).

5Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai prašo teismo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad S. L. IĮ iš Klaipėdos miesto savivaldybės nuomojamose patalpose, adresu ( - ), nuo 2002 m. buvo pastatytas kontrolinis elektros skaitiklis, tačiau ne bendroje skydinėje, o ieškovės naudojamose patalpose. Pažymėjo, jog už elektros energijos subtiekimą mokėjo atsakovo darbuotojams grynais pinigais be oficialios apskaitos. Paaiškino, jog 2010 m. atsakovas atliko elektros instaliacijos atnaujinimą ir reikalavo iš ieškovės 1000 Lt, tačiau ieškovei atsisakius mokėti, atjungė elektros ieškovei tiekimą. Laiko, kad atsakovo teiginiai, jog jam nebuvo žinoma apie tai, jog ieškovė elektros energiją gauna per atsakovą ir už tai kiekvieną mėnesį yra atsiskaitoma pagal ieškovės patalpose esantį elektros energijos kontrolinį skaitiklį yra nepagrįsti, kadangi juridinis asmuo, siekiantis pelno, negali nežinoti, už kokias ir kiek paslaugų moka. Pažymėjo, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų – elektros energijos atjungimo – patyrė nuostolių: įmonė buvo priversta samdyti papildomą apsaugą, kadangi be elektros neveikė signalizacija ir prie patalpų turėjo nuolat budėti apsaugos ekipažas. Taip pat nurodė, jog pagal E. P. reikalavimą turėjo nuomojamose patalpose buvusį kontrolinį skaitiklį perkelti į bendrą elektros skydinę, dėl ko papildomai patyrė 130,68 Lt išlaidų. Be to, nurodė, jog nesant elektros energijos negalėjo vykdyti veiklos, ko pasiekoje ieškovė ne tik negavo jokių pajamų, bet ir patyrė išlaidų – įmonė buvo priversta mokėti darbuotojams darbo užmokestį už priverstines pravaikštas, šios išlaidos buvo dengiamos iš kitų gaunamų pajamų, kadangi įmonė turi ne vieną prekybos objektą, veiklą vykdo ir kitose patalpose.

6Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovas nežinojo, jog per jį ieškovei subtiekiama elektros energija, jog ieškovė UAB „Edelbera“ darbuotojams atsiskaito už suvartotą elektros energiją, todėl laiko, jog pagrįstai, nustatęs elektros energijos vagystę, nutraukė elektros energijos ieškovei tiekimą. Be to, pažymėjo, jog ieškovė neapsisprendžia, už ką atsakovas turi atlyginti žalą. Pažymėjo, jog ieškiniu ir bylos nagrinėjimo metu ieškovė reikalavo nuostolių atlyginimo, kuriuos įrodinėjo kaip negautą pelną, tačiau atnaujinus bylos nagrinėjimą įrodinėjamos kitos aplinkybės – jog nuostolius sudaro išlaidos darbo užmokesčiui. Pažymėjo, jog pateikti įrodymai dėl išmokėto darbo užmokesčio ir to pasekoje patirtų nuostolių neturi priežastinio ryšio su ieškovės naudojamu objektu ( - ), kadangi ieškovė veiklą vykdo ne viename objekte, ir nepateikti įrodymai, kurie patirtas išlaidas susietų su ginčo objektu, be to nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad reikalaujamos priteisti išlaidos yra faktiškai patirtos.

7Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju E. P. parodė, kad su elektros tiekėju sudarė elektros energijos tiekimo savo nuomojamoms patalpoms, adresu ( - ), sutartį, kurioje nebuvo numatyta, jog elektros energiją turės tiekti ir kitiems objekte ( - ) patalpas nuomojantiems objektams. Paaiškino, jog gaudavo dideles sąskaitas už elektros energiją, tai sukėlė įtarimą, tuomet išsikvietė elektriką, kuris nustatė, jog prie UAB „Edelbera“ skaitiklio yra prisijungusi S. L. IĮ, todėl nenorėdamas ir toliau mokėti už ne savo naudojamą elektros energiją laidus atjungė, prieš tai ieškovės neįspėjęs, o ieškovės atstovams nurodė pasistatyti savo kontrolinį skaitiklį ir mokėti už sunaudojamą elektros energiją, tik tokiu atveju atstatys elektros energijos tiekimą. Tai ieškovė dėl nesuprantamų priežasčių padarė tik po pusantro mėnesio. Pažymėjo, jog iki 2010-03-10 nežinojo, jog ieškovė iš UAB „Edelbera“ gauna elektros energiją, todėl laiko, kad nuo 2002-2003 metų iki 2010-03-10 mokėjo už ieškovės sunaudotą elektros energiją, iš ieškovės jokio atsiskaitymo niekada negaudavo.

8Ieškinys atmestinas.

9Byloje nustatyta, kad tiek ieškovė pagal 2005-05-17 savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. ( - ) (su pakeitimais ir papildymais) (b.l. 10-13), tiek atsakovas pagal 2007-11-29 savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. ( - ) (su pakeitimais ir papildymais) (b.l. 40-43) nuomojasi negyvenamąsias patalpas, esančias adresu ( - ), nuosavybės teise priklausančias Klaipėdos miesto savivaldybei. Atsakovas kaip 104,34 kv.m. ploto negyvenamųjų patalpų, esančių ( - ) valdytojas elektros energijos paslaugas perka tiesiogiai iš energijos tiekėjo pagal 2004-12-09 Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. ( - ) (b.l. 82-83). Ieškovė, būdama 11,55 kv.m. ploto negyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), valdytoja, nėra sudariusi su elektros energijos tiekėju sutarties dėl šios paslaugos jos valdomai patalpai teikimo. Ieškovės valdomos patalpos elektros energijos įrenginiai prijungti prie atsakovo valdomose patalpose esančio elektros energijos tinklo (b.l. 27). 2010-03-10 atsakovas atjungė ieškovei elektros energijos tiekimą, motyvuojant tuo, kad ieškovė neatsiskaito už suvartotą energiją (b.l. 15, 53, 172).

10Nagrinėjamoje byloje tarp šalių susiklostė elektros energijos subtiekimo teisiniai santykiai. Atsakovas yra abonentas (vartotojas), kuriam elektros energija tiekiama energijos tiekimo įmonės pagal jų (atsakovo ir AB LESTO) sudarytą Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį

11Nr. ( - ) (b.l. 82-83). Atsakovas perteikia elektros energiją kitam vartotojui (subabonentui) – ieškovei, kuri neturi sudariusi elektros energijos tiekimo sutarties tiesiogiai su tiekėju. Pažymėtina, kad pagal CK 6.389 straipsnio 1 dalies nuostatas atsakovas turi teisę, neviršydamas leistinos naudoti galios, iš energijos tiekimo įmonių gaunamą energiją perduoti kitam asmeniui (subabonentui), t. y. turi teisę perparduoti gaunamą energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2006; 2008-02-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2010; kt.). Kasacinis teismas 2010-11-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2010 išaiškino, jog įstatymo nuostatoms nereglamentuojant abonento ir subabonento sutarčių sudarymo, tokiu atveju sutartį sudarančios šalys savo nuožiūra gali nustatyti tarpusavio teises ir pareigas pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį, taip pat dėl sutarties nutraukimo. Byloje kilo ginčas dėl to, kad 2010-03-10 elektros energijos teikimas ieškovei nutrauktas neteisėtai, ko pasiekoje ieškovė patyrė nuostolių, kuriuos reikalauja atsakovą įpareigoti atlyginti.

12CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Asmens kaltė paprastai yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.248 str.).

13Sprendžiant dėl pirmosios civilinės atsakomybės sąlygos buvimo, pažymėtina, jog pagal CPK 182 straipsnio, nustatančio pagrindus, kada šalys ir kiti civiliniame procese dalyvaujantys asmenys yra atleidžiami nuo įrodinėjimo, 2 punkto nuostatą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 str. 4 d.). Aiškindamas nurodytas proceso teisės normas, kasacinis teismas yra suformulavęs tokias esmines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2009; 2010-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2012-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012; 2012-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2012; kt.). Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos administracinis 2011-01-14 nutarimu ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-06-12 nutartimi, išnagrinėję administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatė, kad E. P., UAB „Edelbera“ savininkas, 2010-03-10 00 val. 00 min. savavališkai nutraukė elektros energijos tiekimą, vykdytą pagal 2004 m. sudarytą žodinį susitarimą dėl elektros energijos subtiekimo, S. L. IĮ nuomojamoms patalpoms, adresu ( - ) (b.l. 104-107, 114-117, 119-121). Pasisakydamas dėl E. P. teiginių, kad nežinojo, jog S. L. IĮ elektros energija tiekiama per UAB „Edelbera“ elektros įvadą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog juos paneigia bylos medžiaga (įmonės darbuotojos paaiškinimai apie vykusius atsikaitymus už S. L. IĮ suvartotą elektros energiją; Klaipėdos m. savivaldybės Turto skyriaus vedėjos bei nukentėjusiojo paaiškinimais, kt.). Tai reiškia, kad administracinę bylą nagrinėję teismai nustatė aplinkybes, jog tarp šalių nuo 2004 m. buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl atsakovo elektros energijos subtiekimo ieškovei, ieškovė už suvartotą elektros energiją atsakovui atsiskaitydavo ir kad E. P. savavališkai nutraukė elektros energijos tiekimą. Šios administracinėje byloje nustatytos aplinkybės šiai bylai turi prejudicinių faktų galią ir jų šioje byloje įrodinėti iš naujo nereikia (CPK 182 str. 1 d. 2 p.). Taigi byloje esant nustatytoms aplinkybėms, jog tarp šalių 2004 m. buvo sudaryta žodinė neterminuota elektros energijos subtiekimo sutartis, atsakovas tokią sutartį galėjo nutraukti remiantis CK 6.199 straipsnio nuostatomis. CK 6.199 straipsnis įtvirtina bendrąją taisyklę, kad, šalims nesusitarus dėl sutarties galiojimo termino, bet kuri šalis gali sutartį nutraukti, per protingą terminą iš anksto apie tai pranešusi kitai šaliai. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog elektros energijos tiekimas ieškovei atsakovo buvo nutrauktas be įspėjimo (b.l. 53, 170), taip pažeidžiant CK 6.199 straipsnio reikalavimus ir bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, ypač įvertinant tai, kad atsakovui kaip juridiniam asmeniui taikytini aukštesni atidumo ir rūpestingumo kriterijai, todėl atsakovo elgesys nėra suderinamas su sąžiningai dalykinei verslo praktikai keliamais standartais (CK 6.246 str. 1 d.). Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, jog byloje nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai.

14Ieškovė nurodo, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė 6282,12 Lt nuostolių. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinančioje žalos sąvoką, yra numatyta, jog žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tiek tiesioginės (realios), tiek netiesioginės (negautų pajamų) žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Taigi pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2011-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011; kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovė tiek kreipdamasi į teismą su ieškiniu, tiek bylos nagrinėjimo metu pagrindinę nuostolių dalį, t.y. 5679,54 Lt sumą, įrodinėjo kaip negautas pajamas, t.y. netiesioginius nuostolius. Taigi ieškovė tiek ieškinyje (b.l. 2-5), tiek bylos nagrinėjimo metu (b.l. 134, 138) 5679,54 Lt nuostolių kilimo faktiniu pagrindu nurodė tokio dydžio negautas pajamas, įrodinėjo, jog tokiu pat metu 2009 metais (t.y. nuo 2009-03-10 iki 2009-05-02) parduotuves ( - ) apyvarta sudarė 15145,43 Lt, pateikė pažymą, jog pagal lokalinį teisės aktą – įmonės savininko įsakymą – prekybos antkainis yra 60 procentų (b.l. 32) ir pagal planuojamą apyvartą ir įmonėje patvirtintą antkainį paskaičiavo 5679,54 Lt patirtų netiesioginių nuostolių – negauto pelno. Teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, nustačius, jog teisingam ir visapusiškam ginčo išnagrinėjimui reikalinga surinkti papildomų duomenų, susijusių su reikalavimu dėl negautų pajamų priteisimo, buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės ir ieškovė buvo įpareigota pateikti papildomus įrodymus dalyje dėl reikalavimo dėl negautų pajamų priteisimo (b.l. 141), nors tokių įrodymų pateikimo bylos nagrinėjimo metu reikalavo ir atsakovo atstovas (b.l. 135, 140). Tačiau po bylos atnaujinimo iš esmės dalyje dėl negautų pajamų priteisimo, pateikdama naujus įrodymus, ieškovė įrodinėja jau nebe netiesioginius, o tiesioginius nuostolius, t.y. kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė išlaidų – buvo priversta mokėti darbuotojams atlyginimą už priverstines pravaikštas, patalpų nuomą, nors ieškinio faktiniu pagrindu kaip minėta nurodė reikalavimą dėl 5679,54 Lt negautų pajamų atlyginimo, o ne dėl tiesioginių nuostolių.

15Pažymėtina, kad įrodinėjimo pareiga reglamentuojama CPK 178 straipsnyje. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose, o nagrinėjama byla būtent tokia ir yra, be išimčių taikoma CPK 178 nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kuriu CPK nustatyta tvarka įrodinėti nereikia (CPK 182 str.). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį kaip nepagrįstą (CPK 263 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį vadinamosiose dispozityviose bylose, t. y. bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 str.), teismas turėtų pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka. Kitais atvejais tai yra teismo teisė, o ne pareiga, ir teismas šią teisę įgyvendina atsižvelgdamas į įrodinėjimo proceso eigą, tirdamas ir vertindamas pateiktus bei surinktus įrodymus ir spręsdamas dėl jų pakankamumo. Pažymėtina, kad teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia našta pagal CPK nuostatas tenka šalims (CPK 178 str.) (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009). Taigi, civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais. Kaip minėta tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Byloje ieškovė įrodinėdama ieškinio faktinį pagrindą dėl 5679,54 Lt negautų pajamų pateikė 2010-07-07 pažymą apie įmonės apyvartą tuo pačiu laikotarpiu 2009 m. ir įmonės pelno maržą (b.l. 32). Teismui tokią pažymą įrodymų pakankamumo prasme pripažinus nepakankamu įrodymu ir 2012-11-22 nutartimi atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės dalyje dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas bei įpareigojus ieškovę pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius šį reikalavimą (b.l. 141), ieškovė tokių įrodymų, susijusių su negautomis pajamomis nepateikė, pateikė duomenis, jog nuostolius toje dalyje sudaro jau nebe negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), o išlaidos darbuotojų darbo užmokesčiui, patalpų šildymui ir nuomai, t.y. tiesioginiai nuostoliai 5482,31 Lt sumai (b.l. 149-155, 161-163). Teismas tokius duomenis vertina kritiškai. Pirmiausiai, kaip minėta, po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo ieškovė buvo įpareigota pateikti papildomus įrodymus dalyje dėl reikalavimo dėl negautų pajamų priteisimo (b.l. 141). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė tokių duomenų po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo nepateikė, laikytina, jog reikalavimas dėl negautų pajamų buvo nepagrįstas. Taigi negalėdama įrodyti 5679,54 Lt negautų pajamų, ieškovė tik po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo pakeitė ieškinio faktinį pagrindą ir nurodė, jog patyrė 5482,31 Lt tiesioginių nuostolių, susijusių su darbuotojų darbo užmokesčio išmokėjimu, patalpų šildymu ir nuoma. Teismas tokį reikalavimą liko nepagrįstu, kadangi tiesioginė (reali) žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto. Taigi, jei ieškovė būtų patyrusi 5482,31 Lt tiesioginių nuostolių, laikytina, kad ji tokį reikalavimą tokiu faktiniu pagrindu būtų reiškusi ieškinyje ir įrodinėjusi viso bylos nagrinėjimo metu, ir savo ruožtu nebūtų įrodinėjusi įmonės apyvartos 2009 metais tokiu pačiu laikotarpiu, įmonės sezoninio pelningumo ir įmonėje nustatytos pelno maržos (b.l. 2-5, 32, 134, 138). Maža to, po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo ieškovei įrodinėjant, jog jau visi patirti nuostoliai yra susiję su realia tiesiogine žala, ieškovė turėjo pateikti duomenis, kad tiek 5482,31 Lt tiesioginių nuostolių, susijusių su darbuotojų darbo užmokesčio išmokėjimu, patalpų šildymu ir nuoma, tiek 471,90 Lt papildomam apsaugos ekipažui apmokėti yra realiai patirtos. Pažymėtina, jog pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2012;kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių duomenų, jog tiek 5482,31 Lt išlaidos, susijusios su darbuotojų darbo užmokesčio išmokėjimu, patalpų šildymu ir nuoma, tiek 471,90 Lt išlaidos papildomam apsaugos ekipažui apmokėti yra realiai patirtos. Reikalavimas dėl 130,68 Lt išlaidų už naujo skaitiklio įrengimui sunaudotų medžiagų ir apmokėtų darbų atlyginimo taip pat laikytinas nepagrįstu. Pažymėtina, kad toks ieškovės reikalavimas prieštarauja žalos (nuostolių) atlyginimo instituto paskirčiai, pagal kurią asmuo turi būti grąžintas į iki pažeidimo buvusią padėtį. Nagrinėjamu atveju ieškovė skaitiklio perkėlimo darbus atliko savo rizika, jie nėra susiję su atsakovo neteisėtais veiksmais – elektros energijos atjungimu, tai nėra tokių veiksmų tiesioginis rezultatas.

16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vertindamas įrodymus teismas privalo įvertinti byloje esančių įrodymų sąsajumą, leistinumą, patikimumą, įrodomąją reikšmę, palyginti tiriamose įrodinėjimo priemonėse esančią informaciją ir patikrinti, ar ji nėra prieštaringa. Objektyvus įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas juos privalo vertinti nešališkai, visapusiškai ir pagrįsti savo išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; kt.). Apibendrinant konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovo veiksmai sukėlė jai žalą. Byloje ieškovė, privalėjo nurodyti patirtos žalos dydį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, nurodant kokius nuostolius jie pagrindžia. Tačiau byloje negalėdama pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimą dėl 5679,54 Lt negautų pajamų priteisimo pagal teismo 2012-11-22 įpareigojimą (b.l. 141), ieškovė keičia ieškinio faktinį pagrindą, po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo reiškia reikalavimą dėl tiesioginių nuostolių priteisimo, kurie esant realiai patirti vadovaujantis teisine logika turėjo būti reiškiami ieškiniu ir įrodinėjami viso bylos nagrinėjimo metu, kadangi kaip minėta patiriami iš karto po neteisėtų veiksmų. Be to, tiesioginius nuostolius ieškovė įrodinėja PVM sąskaitomis – faktūromis ir kitais ieškovės žinioje esančiais buhalterinės apskaitos dokumentais, tačiau įrodymų, jog pateiktos PVM sąskaitos – faktūros apmokėtos, darbo užmokestis darbuotojams išmokėtas ir jų pagrindu išlaidos realiai patirtos neteikia, duomenų, pagrindžiančių, jog šios išlaidos susijusios būtent su įmonės valdomu objektu, adresu ( - ) taip pat nepateikė, nors kaip pati ieškovė nurodo įmonė valdo ne vieną objektą (b.l. 173). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovė neįrodė, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė žalą, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

17Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus apie 2420,00 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 132-133). Vadovaujantis CPK 98 str. nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas ir kt. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovą atstovavęs advokatas A. J. 2010-08-16 parengė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 53), iš byloje esančių protokolų matyti, kad 2010-12-13 teismo posėdžio metu, kurio bendra trukmė – 1 val. 5 min., atsakovą atstovavo advokatas A. J. (b.l. 91-95), 2012-10-29 teismo posėdžio metu, kurio bendra trukmė – 28 min., atsakovą atstovavo advokatas A. J. (b.l 134-138), 2012-10-31 teismo posėdžio metu, kurio bendra trukmė – 30 min., atsakovą atstovavo advokatas A. J. (b.l. 138-140), 2013-01-09 teismo posėdžio metu, kurio bendra trukmė – 1 val. 17 min., atsakovą atstovavo advokatas A. J. (b.l. 167-175); iš viso 3 val. 20 min.

18Nors byloje pateikti įrodymai apie turėtas iš viso 2420,00 Lt atstovavimo išlaidas, teismas, vertindamas šių išlaidų kompensuojamosios dalies pagrįstumo klausimą, atsižvelgia į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius. Nors šiose Rekomendacijose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau tokių išlaidų, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Nepaisant to, visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2011). Rekomendacijų 8.2 p. numato, kad už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą taikytinas maksimalus koeficientas lygus 3, kurio pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (MMA), kuri procesinių dokumentų parengimo metu buvo lygi 800 Lt. Rekomendacijų 8.18 p. už kiekvieną atstovavimo valandą teisme turi būti taikomas 0,15 koeficientas (kurio pagrindu imama MMA – 850 Lt (nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d.)). Nagrinėjamoje byloje atsakovo atstovas parengė vieną procesinį dokumentą – atsiliepimą į ieškinį, t.y. atsakovo maksimalios išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą galėtų sudaryti 2400,00 Lt, tačiau atsižvelgiant į atsiliepimo į ieškinį turinį, atsikirtimų skaičių, į tai, kad jame netaikoma nė viena teisės norma, nenagrinėjami nauji teismų praktikos klausimai, pats atsiliepimas į ieškinį nesudėtingas, todėl konstatuotina, kad kompensuojamoji dalis už procesinio dokumento parengimą sudaro 300,00 Lt, ir laikytina, kad toks išlaidų dydis atitinka tokio pobūdžio procesinio dokumento surašymui reikalaujamas laiko ir specialių žinių sąnaudas. Taip pat, atsižvelgiant į minėtas Rekomendacijų nuostatas, į tai, kad pagal Rekomendacijų 9 p. laiko suma apvalinama iki valandų, išlaidos, kurias sudaro atstovavimas teisme, lygios 382,50 Lt (850 Lt MMA x 0,15 x 3 val.). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsakovui iš ieškovės iš viso priteistina 682,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

19Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10,00 Lt. Teismas patyrė 32,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš ieškovės valstybės naudai (CPK 92, 93, 96 straipsniai).

20Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

Nutarė

21ieškinį atmesti.

22Priteisti atsakovui UAB „Edelbera“ iš ieškovės S. L. IĮ 682,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

23Priteisti valstybei iš ieškovės S. L. IĮ 32,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

24Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė,... 2. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašo... 3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutinka, prašo... 4. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutinka,... 5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai prašo teismo ieškinį tenkinti.... 6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti... 7. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju E. P. parodė, kad su elektros... 8. Ieškinys atmestinas.... 9. Byloje nustatyta, kad tiek ieškovė pagal 2005-05-17 savivaldybės ilgalaikio... 10. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių susiklostė elektros energijos subtiekimo... 11. Nr. ( - ) (b.l. 82-83). Atsakovas perteikia elektros energiją kitam vartotojui... 12. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė... 13. Sprendžiant dėl pirmosios civilinės atsakomybės sąlygos buvimo,... 14. Ieškovė nurodo, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė 6282,12 Lt... 15. Pažymėtina, kad įrodinėjimo pareiga reglamentuojama CPK 178 straipsnyje.... 16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 18. Nors byloje pateikti įrodymai apie turėtas iš viso 2420,00 Lt atstovavimo... 19. Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos... 20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 -... 21. ieškinį atmesti.... 22. Priteisti atsakovui UAB „Edelbera“ iš ieškovės S. L. IĮ 682,50 Lt... 23. Priteisti valstybei iš ieškovės S. L. IĮ 32,25 Lt išlaidų, susijusių su... 24. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...