Byla 2-11560-965/2015
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, įsakymo panaikinimo, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką ir neturtinės žalos priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Dovilei Basytei, Erika Palepšienei, dalyvaujant ieškovui P. R., ieškovo atstovui advokatui Rimantui Tumėnui, atsakovės atstovei advokatei Vitai Litinskienei, viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo P. R. ieškinį atsakovei UAB „Jausta“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, įsakymo panaikinimo, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką ir neturtinės žalos priteisimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą ir prašo nustatyti, kad tarp jo ir atsakovės sudaryta darbo sutartis yra nutraukta 2015-06-05 pagal LR DK 127 str. 1 d., panaikinti atsakovės 2015-06-26 įsakymą Nr. P-107, kuriuo ieškovas atleistas iš darbo nuo 2015-06-26 pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį 285,32 Eur už uždelstą atsiskaityti laiką, priteisti 300 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2015-03-09 su atsakove sudarė darbo sutartį, pagal kurią jis buvo priimtas į darbų vadovo pareigas, dirbti pradėjo nuo 2015-03-23. Sutartyje buvo nustatytas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis. Darbdaviui elgiantis nepagarbiai jo atžvilgiu, nemokant sutarto darbo užmokesčio, 2015-05-27 elektroniniu paštu išsiuntė atsakovės direktoriui bei buhalterijai prašymą atleisti jį iš darbo savo noru nuo 2015-06-01. Direktorius šį prašymą suplėšė, pasakė, jog apskritai nesutinka jį atleisti iš darbo. Esant tokiai situacijai, nurodė nuo 2015-06-08 į darbą nebėjęs, todėl laiko, jog darbo sutartis yra nutraukta nuo 2015-06-05 LR DK 127 str. 1 d. pagrindu. Nurodė, jog 2015-06-18 elektroniniu paštu iš atsakovės gavo reikalavimą pasiaiškinti raštu dėl darbo drausmės pažeidimo, kadangi nuo 2015-06-08 neatvyko į darbą. Pasiaiškinimo terminas nustatytas iki 2015-06-23. 2015-06-22 nurodė atsakovei pateikęs paaiškinimą. 2015-06-26 atsakovė priėmė įsakymą Nr. P-107, kuriuo paskyrė jam drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. ir darbo sutartį nutraukė nuo 2015-06-26. Toks atleidimo iš darbo pagrindas sukėlė emocinį šoką, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pablogėjo reputacija darbo rinkoje, kadangi vykdydamas savo darbines funkcijas nepadarė jokių šiurkščių darbo pareigų pažeidimų, todėl tokie atsakovės veiksmai yra neteisėti ir nepagrįsti. Jam padarytą netirtinę žalą vertina 300 Eur. Atsakovės veiksmai yra nepagrįsti dar ir dėl to, jog 2015-06-05 pasibaigus darbo santykiams tarp šalių, atsakovė nebeturėjo jokio teisinio pagrindo 2015-06-26 skirti drausminę nuobaudą, todėl toks įsakymas yra niekinis. Nurodė, jog atsakovė su juo atsiskaitė tik 2015-06-26, nors darbo sutartis nutraukta 2015-06-05, todėl jam turėtų būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką, t. y. už 14 dienų, kas sudaro 285,32 Eur.

3Atsakovė UAB „Jausta“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas buvo atleistas nuo 2015-06-26 pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. už šiurkštų vienkartinį darbo drausmės pažeidimą, t. y. už pravaikštas nuo 2015-06-08, todėl įsakymas Nr. P-107 yra teisėtas. Pripažįsta, jog ieškovas atsiuntė atsakovei 2015-05-27 prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2015-06-01, tačiau vėliau persigalvojo ir dirbo dar iki 2015-06-05, o 2015-06-08 neatėjo į darbą be jokios pateisinamos priežasties. Pažymėjo, jog ieškovas, teikdamas 2015-05-27 prašymą, nesilaikė įstatyme įtvirtino 14 dienų termino, kurį darbuotojas turi atidirbti iki atleidimo dienos. Ieškovas nepagrįstai remiasi LR DK 107 str. 2 d., kadangi bandomasis laikotarpis darbo sutartyje buvo nustatytas ne darbuotojo, o darbdavio iniciatyva, todėl anksčiausiai ieškovas galėjo būti atleistas 2015-06-10. Nurodė, jog atsakovės direktorius ieškovo prašymo nesuplėšė, tai yra išgalvota ieškovo aplinkybė. Kadangi darbo sutartis buvo nutraukta 2015-06-26, tą pačią dieną atsakovė visiškai atsiskaitė su ieškovu, todėl ieškovo reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo yra nepagrįstas. Be to, mano, jog byla dėl šio reikalavimo apskritai turėtų būti nutraukta, kadangi šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu 2015-07-01 Darbo ginčų komisijos sprendimu Nr. DGK-2741. Nurodė, jog ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo taip pat yra nepagrįstas, nepateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių tokios žalos atsiradimą.

4Ieškovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad sudarant darbo sutartį jis paprašė atsakovės nustatyti trijų mėnesių bandomąjį laikotarpį, kad galėtų matyti, kokios yra darbo sąlygos, požiūris į darbuotoją, nes tai jam darbe yra ypatingai svarbu. Matydamas, jog nepavyksta normaliai dirbti, 2015-05-27 parašė prašymą atleisti iš darbo ir nusiuntė jį elektroniniu paštu, kadangi įmonėje buvo susiklosčiusi tokia prašymų pateikimo praktika, o pareiškimo originalą laikė pas save iki 2015-06-01, kuomet direktoriui atvykus į objektą, pareiškimą perdavė direktoriui. Direktorius suplėšė prašymą ir pasakė, kad darbai yra nebaigti, nepriduoti, pareiškimas surašytas neteisingai, reikia atidirbti 14 dienų, todėl ieškovas sutiko padirbti dar savaitę, per kurią užbaigė visus darbus ir 2015-06-05 elektroniniu laišku pranešė, jog išeina iš darbo, 2015-06-08 į darbą nebeatėjo. Direktorius į tai nieko neatsakė. Direktoriui suplėšius prašymą, kito prašymo jis neberašė. Dėl to, kad atsakovė neišmokėjo darbo užmokesčio, jis kreipėsi į darbo ginčų komisiją, posėdžio išvakarėse sužinojo, jog yra atleistas už pravaikštas, darbo užmokestis iki 2015-06-08 jam buvo išmokėtas 2015-06-26 (už nepanaudotas atostogas sumokėjo 27 ar 28 d.), tačiau liko neišmokėtas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2015-06-05 iki 2015-06-26. Paaiškino, jog darbo ginčų komisijoje buvo nagrinėjamas šis klausimas, tačiau ten nebuvo sprendžiamas klausimas dėl atleidimo neteisėtumo, todėl šis jo prašymas dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką liko neišspręstas, jį reiškia čia. Paaiškino, jog statybose vadovaujantį darbą dirba jau apie 30 metų, turi aukštąjį išsilavinimą. Paaiškino, jog buvo įžeistas, jautėsi blogai psichologiškai dėl tokio atleidimo pagrindo, jautė gėdą darbo ginčų komisijoje, be to, prarado tris mėnesius beieškant kito pastovaus darbo, kurį susirado tik 2015-09-09. Nurodė, jog dirbdamas pas atsakovę, jis dirbo ir kitose įmonėse. Prašymą pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą gavo elektroniniu paštu.

5Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, papildomai nurodė, jog atsakovė nesutinka, jog bandomasis laikotarpis buvo nustatytas ieškovo iniciatyva. Bandomasis laikotarpis standartiškai yra nustatomas kiekvienam į įmonę priimam darbuotojui būtent darbdavio iniciatyva. Nurodė, jog 2015-05-27 prašymo ieškovas raštu nepateikė, tik atsiuntė administracijai elektroniniu paštu, o tokiu būdu gaunami prašymai nėra registruojami, nėra sprendžiami. Tokios oficialios tvarkos nustatyta nėra, visi dokumentai turi būti pateikti raštu, t. y. įprasta tvarka. Įmonėje nėra gaunamų dokumentų registracijos knygos ar žurnalo. Visi dokumentai segami į konkretaus asmens bylą. Į ieškovo 2015-05-27 prašymą nebuvo pateiktas atsakymas, nes ieškovui pasikalbėjus su direktoriumi, jie sutarė, jog ieškovas dirbs toliau. Paaiškino, jog atsakovė dar tikėjosi, jog ieškovas grįš į darbą, todėl iš karto iš neprašė ieškovo pasiaiškinti, o tai padarė tik 2015-06-18.

6Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-03-09 tarp ieškovo ir atsakovės UAB „Jausta“ buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, pagal kurią ieškovas nuo 2015-03-23 priimtas į darbą UAB „Jausta“ darbų vadovo pareigose (b. l. 9-10). Iš 2015-06-26 UAB „Jausta“ įsakymo dėl P. R. atleidimo matyti, kad direktorius K. M. skiria P. R. drausminę nuobaudą ir įsako jį atleisti iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. nuo 2015-06-26 (b.l. 16). Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisija 2015-07-01 sprendimu darbo bylą tarp ieškovo P. R. ir atsakovės UAB „Jausta“ nutraukė, ieškovui pranešus, jog atsakovė su juo atsiskaitė (b. l. 44).

8Dėl darbuotojo neatvykimo į darbą kvalifikavimo kaip šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas)

9Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbo sutartis gali būti nutraukta, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Nutraukti darbo sutartį remiantis DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu galima tik esant darbo drausmės pažeidimui, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai (DK 235 straipsnio 1 dalis). Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbuotojo neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). Taigi tam, kad būtų konstatuotas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, turi būti nustatytas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas: 1) darbuotojo neatvykimo į darbą per visą darbo dieną (pamainą) faktas; 2) neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių faktas. DK nepateiktas priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašas, todėl priežasčių svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (ieškovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2005; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2009). DK 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal šio straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. DK 238 straipsnyje nustatyta, kad, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.

10Teismas, spręsdamas, ar darbdavys tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą, atsižvelgia ir į bendruosius įrodymų pakankamumo ir patikimumo civiliniame procese principus, taip pat į bylos materialinį teisinį pobūdį, šiuo atveju – darbo bylos specifiką, kuri gali nulemti teismo parinktus įrodymų pakankamumo kriterijus (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. UAB „Putokšnis“, bylos Nr. 3K-3-303/2011).

11Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2015-05-27 ieškovas elektroniniu paštu ( - ) pateikė prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2015-06-01 (b.l. 11-12). Ieškinyje bei teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog tokį prašymą parašė todėl, kad dar nebuvo pasibaigęs 3 mėnesių bandomasis laikotarpis, numatytas darbo sutartyje, taip pat paaiškino, jog bandomasis laikotarpis buvo nustatytas jo prašymu, todėl jis pasielgė teisėtai paprašydamas jį atleisti iš darbo po 3 darbo dienų. Atsakovė su tokiu ieškovo argumentu nesutiko ir nurodė, kad bandomasis laikotarpis nustatytas darbdavio iniciatyva, tai yra standartinė darbo sutarčių sąlyga, joje nėra konkretizuota, kad bandomasis laikotarpis nustatomas darbuotojo iniciatyva. Iš byloje esančios darbo sutarties turinio matyti, jog 4 punkte šalys susitarė: nustatomas išbandymo laikotarpis 3 mėnesiai. Kieno iniciatyva ši darbo sutarties sąlyga sulygta, sutartyje nekonkretizuota, todėl įvertinus priešingas šalių pozicijas, aplinkybę, jog atsakovė rengė darbo sutartį, teismas sprendžia, jog ieškovas, galėjo tikėtis būti atleistas po 3 darbo dienų, kaip tai numato LR DK 107 straipsnio 2 dalis. Tokį savo lūkestį ieškovas išreiškė 2015-05-27 prašyme atleisti jį iš darbo nuo 2015-06-01, t. y. po 3 dienų. Tuo tarpu atsakovė, kaip darbdavys, elgdamasi atsakingai, teismo nuomone, turėjo pareigą pateikti atsakymą į ieškovo prašymą, pareikalaudama išdirbti 14 kalendorinių dienų ir paaiškindama, jog išbandymo terminas buvo nustatytas atsakovės reikalavimu, todėl ieškovas negali būti atleistas po 3 darbo dienų. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog į 2015-05-27 ieškovo prašymą atsakyta nebuvo. Atsakovo atstovės pozicija teismo posėdžio metu, jog į elektroniniu būdu pateiktus prašymus neatsakinėjama, jie įmonėje nėra registruojami, atmestina, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad ir pati atsakovė bendravo su ieškovu elektroniniu būdu - 2015-06-18 atsakovė pareikalavo ieškovo pateikti raštišką pasiaiškinimą dėl neatvykimo į darbą, kuris ieškovui išsiųstas būtent elektroniniu paštu (b.l. 13-14). Ieškovas paaiškino, jog 2015-05-27 prašymą bendrovės direktoriui įteikė ir 2015-06-01, pastarajam atvykus į objektą, tačiau direktorius jį suplėšė. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė neneigė to, jog atsakovei buvo žinoma apie ieškovo ketinimus ir norą išeiti iš darbo nuo 2015-06-01, nurodė, jog direktorius kalbėjosi su atsakovu apie tai. 2015-06-05 elektroniniu paštu ( - ) ieškovas pranešė, jog 2015-06-05 yra paskutinė jo darbo diena, remdamasis 2015-05-27 prašymu (b.l. 40), tačiau atsakovė paprašė ieškovo pateikti pasiaiškinimą tik 2015-06-18, t.y. praėjus beveik dviem savaitėms, kas ir vėl rodo atsakovės, kaip darbdavio, nerūpestingumą ir neatsakingumą. Toks atsakovės elgesys liudija ir tai, kad žalos ar kitokių neigiamų pasekmių dėl to, jog ieškovas nebuvo darbe atsakovė nepatyrė, nes priešingu atveju, atsakovė dar tą pačią dieną – 2015-06-08 būtų pareikalavusi ieškovo pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą. Teismas pažymi, jog ieškovo elgesys taip pat vertintinas kaip neatsakingas, kadangi neįsitikinęs, jog nėra atleistas, jis į darbą neatėjo. Nors eidamas vadovaujančias pareigas, turintis aukštąjį išsilavinimą bei 30 metų darbo patirtį, jis turėjo suvokti ir žinoti, jog atleidimas iš darbo bei darbo sutarties nutraukimas įforminamas tam tikra tvarka, nepakanka vien darbuotojo prašymo.

12Vis dėlto, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, šiuo atveju teismas ieškovo neatvykimo į darbą nevertina kaip neatvykimo be svarbių priežasčių, ir sprendžia, kad neatvykimas buvo nulemtas ir netinkamo darbdavio elgesio, jo nebendradarbiavimo bei neatsakingumo prieš darbuotoją, darbuotojo prašymo atleisti iš darbo ignoravimo, todėl ieškovo nebuvimas darbe negali būti kvalifikuojamas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, o griežčiausios nuobaudos skyrimas, esant tuo metu susiklosčiusioms tokioms aplinkybėms, šalių nesusikalbėjimui, neatitiktų ne tik drausminės nuobaudos skyrimo tikslų, bet ir teisingumo principo. Faktiniai bylos duomenys leidžia padaryti išvadas, kad nors darbuotojas elgėsi neatsakingai, tačiau darbdavys itin netinkamai elgėsi ignoruodamas ieškovo pateiktą prašymą atleisti jį iš darbo, taip pat, kad ieškovo neatvykimas į darbą darbdaviui apskritai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovė tikėjosi, jog ieškovas dirbs toliau, o tai rodo, kad jokių kitų pažeidimų anksčiau ieškovas padaręs nebuvo, darbdavys buvo patenkintas ieškovo darbu.

13Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – nėra adekvati nustatytiems pažeidimams ir ieškovo atleidimas iš darbo pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą buvo per griežta drausminė nuobauda ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių (DK 238 str.), todėl atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu, o 2015-06-26 UAB „Jausta“ įsakymas Nr. P-107 dėl atleidimo iš darbo panaikintinas.

14Neteisėto atleidimo iš darbo teisinės pasekmės nustatytos DK 300 straipsnio 3 - 4 dalyse. Pagal šiose nuostatose nurodytą teisinį reglamentavimą darbuotojas gali savo pasirinkimu prašyti teismo arba grąžinti į darbą, arba priteisti visas su darbo santykiais susijusias išmokas. Nagrinėjamu atveju ieškovas neprašo jo grąžinti į ankstesnį darbą, bet prašo pakeisti jo atleidimo iš darbo formuluotę bei datą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką.

15DK 300 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepageidauja grįžti į ankstesnį darbą, kadangi, jo nuomone, jam nebuvo sudarytos tinkamos darbo sąlygos, jis jau įsidarbino kitoje įmonėje, be to, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją dėl darbo sutarties nutraukimo, laikytina, kad grąžinus ieškovą į darbą, ieškovui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl ieškovas negrąžintinas į darbą UAB „Jausta“. Ieškovas taip pat prašo teismo nustatyti, jog iš darbo jis buvo atleistas 2015-06-05, nors LR DK 300 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog tokiais atvejais laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, tačiau esant ieškovo prašymui bei nustačius, jog faktiškai darbo santykiai tarp šalių nutrūko 2015-06-05, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, nustatytina, jog ieškovas P. R. iš darbo UAB „Jausta“ buvo atleistas 2015-06-05.

16Dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelstą atsiskaityti laiką

17Ieškovas prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo faktinio atleidimo iš darbo dienos, t. y. nuo 2015-06-05, iki atsiskaitymo su juo dienos, t. y. 2015-06-26. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Šio straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta, jog, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Taigi, jei yra nustatoma, kad darbdavys, pasibaigus darbo teisiniams santykiams, pažeidė savo pareigą ir uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, taip pat tai, kad dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, darbdaviui kyla Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos pasekmės – darbdavys už visą uždelsimo atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju laiką privalo jam sumokėti jo vidutinį darbo užmokestį. Ieškovas nurodė, jog atsakovė su juo atsiskaitė 2015-06-26, atsakovė atsiliepime to neneigė. Teismas, išnagrinėjęs visumą byloje surinktų įrodymų, nustatė, jog P. R. atleidimas iš darbo dėl šiurkštaus darbo tvarkos pažeidimo neatitinka ne tik drausminės nuobaudos skyrimo tikslų, bet ir teisingumo principo, todėl šį įsakymą nusprendė panaikinti. Tačiau, teismo nuomone, neatsakingai elgėsi ne tik darbdavys, bet ir darbuotojas, o tokias pasekmes nulėmė nesusikalbėjimas tarp šalių, todėl konstatuoti, jog tai buvo tik darbdavio kaltė, būtų neteisinga. Teismas pažymi ir tai, kad klausimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo ieškovo prašymu buvo sprendžiamas darbo ginčų komisijoje, 2015-07-01 sprendimu Nr. DGKS-2741 byla nutraukta, ieškovo prašymu.

18Įvertinus išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelstą atsiskaityti laiką atmestinas, kaip nepagrįstas.

19Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

20Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, jam buvo gėda darbo ginčų komisijoje dėl tokio atleidimo iš darbo pagrindo, negalėjo susirasti kito darbo.

21Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 straipsnio 1 dalis). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 1 straipsnio 1 dalis, 248 straipsnio 4 punktas, 250 straipsnis, CK 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis).

22DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl DK 250 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iš darbo neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-08-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2008; 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011; kt.). Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį darbuotojų teisių pažeidimo bylose, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, teismo vertinamos ir kitos reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės: darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, teismo taikytos kitos pažeistų teisių gynimo priemonės, jų pakankamumas pažeistoms teisėms atkurti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2006; 2007-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2007-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2007; 2009-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009).

23Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovą ir atsakovę darbiniai teisiniai santykiai siejo neilgai, t. y. šiek tiek ilgiau nei du mėnesius, ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad visą laiką dirba keliose įmonėse, todėl turi ir kitą pragyvenimo šaltinį. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jis ieškojo darbo kitose įmonėse ir kad šio darbo negavo dėl to, jog buvo atleistas už šiurkštų darbo tvarkos pažeidimą. VSDFV duomenys patvirtina, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2015-07-09 iki 2015-08-14 dirbo UAB „Ewex Projektas“, nuo 2015-09-11 įsidarbino UAB „EB BYGG“, o nuo 2015-09-25 – UAB „Robrona“, kas akivaizdžiai įrodo, jog ieškovo reputacija darbo rinkoje nepablogėjo. Teismas atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, mano, kad nagrinėjamu atveju ieškovo pripažinimas atleidimo iš darbo neteisėtu pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą yra pakankamas pažeistoms teisėms atkurti ir darbuotojui padarytai skriaudai atlyginti, todėl ieškovo reikalavimas dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

24Dėl procesinių palūkanų

25Ieškovas pateiktu ieškiniu prašė priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

26Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.37 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netaikomas darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą), nes yra taikomas specialaus pobūdžio DK 303 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012).

27Pagal įstatyminį reglamentavimą DK nuostatos reguliuodamos darbo santykius turi pirmenybę bendrųjų privatinės teisės nuostatų atžvilgiu (DK 11 straipsnio 1 dalis). DK 303 straipsnis yra speciali darbo teisės norma, pagal kurią, tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Ši DK nuostata įstatymo leidėjo iš esmės yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, tokiu būdu darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą. Taigi kartu taikant tiek DK 303 straipsnį, tiek CK 6.37 straipsnį dėl procesinių palūkanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl darbo santykiuose taikytinas tik DK 303 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. S. v. VĮ Kėdainių miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-424/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovo prašymas iš atsakovo priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo atmestinas, nes darbo teisiniuose santykiuos CK įtvirtintas procesinių palūkanų institutas netaikytinas.

28Be to, abu ieškovo pareikšti turtiniai reikalavimai atmesti, nėra jokio pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo.

29Dėl bylinėjimosi išlaidų

30Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismui patenkinus vieną neturtinį reikalavimą, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisina 41 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

31Abi šalys taip pat patytė bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas advokatams. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius 400 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovė taip pat patyrė 400 Eur išlaidų už teisines advokato paslaugas. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi bylinėjimosi išlaidos šalims priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad teismas dalį ieškinio reikalavimų patenkino (33,3 proc.), o dalį atmetė, šalys abi patyrė atstovavimo išlaidų, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra darbuotojas ir vertintinas kaip silpnesnioji bylos šalis, todėl šalys paliktinos prie jų turėtų bylinėjimosi išlaidų.

32Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259, 263–270 straipsniais, teismas

Nutarė

33ieškinį tenkinti iš dalies.

342015-06-26 UAB „Jausta“ direktoriaus įsakymu Nr. P-107 P. R. paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – panaikinti ir atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, negrąžinant ieškovo į pirmesnį darbą.

35Laikyti, kad darbo sutartis yra nutraukta 2015-06-05.

36Kitą ieškinio dalį atmesti.

37Priteisti iš atsakovės UAB „Jausta“ 41,00 Eur žyminį mokestį valstybei.

38Sprendimui įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos Klaipėdos skyriui grąžinti darbo bylą Nr. APS-3-10776/2015.

39Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė,... 2. ieškovas kreipėsi į teismą ir prašo nustatyti, kad tarp jo ir atsakovės... 3. Atsakovė UAB „Jausta“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu... 4. Ieškovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai... 5. Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į ieškinį... 6. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 7. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-03-09 tarp ieškovo ir atsakovės UAB... 8. Dėl darbuotojo neatvykimo į darbą kvalifikavimo kaip šiurkštaus darbo... 9. Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbo sutartis gali būti nutraukta,... 10. Teismas, spręsdamas, ar darbdavys tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą,... 11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2015-05-27 ieškovas elektroniniu paštu ( -... 12. Vis dėlto, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, šiuo atveju teismas... 13. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad drausminė... 14. Neteisėto atleidimo iš darbo teisinės pasekmės nustatytos DK 300 straipsnio... 15. DK 300 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu teismas nustato, kad darbuotojas... 16. Dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelstą atsiskaityti laiką... 17. Ieškovas prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą... 18. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl vidutinio darbo... 19. Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo... 20. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 300 Eur neturtinės žalos... 21. Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami... 22. DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti... 23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovą ir atsakovę darbiniai teisiniai... 24. Dėl procesinių palūkanų ... 25. Ieškovas pateiktu ieškiniu prašė priteisti 5 proc. dydžio metines... 26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.37 straipsnis,... 27. Pagal įstatyminį reglamentavimą DK nuostatos reguliuodamos darbo santykius... 28. Be to, abu ieškovo pareikšti turtiniai reikalavimai atmesti, nėra jokio... 29. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 30. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas,... 31. Abi šalys taip pat patytė bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas... 32. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259,... 33. ieškinį tenkinti iš dalies.... 34. 2015-06-26 UAB „Jausta“ direktoriaus įsakymu Nr. P-107 P. R. paskirtą... 35. Laikyti, kad darbo sutartis yra nutraukta 2015-06-05.... 36. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 37. Priteisti iš atsakovės UAB „Jausta“ 41,00 Eur žyminį mokestį... 38. Sprendimui įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos Klaipėdos skyriui grąžinti... 39. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...