Byla e2-540-302/2018
Dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dizaino kryptis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2976-601/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dizaino kryptis“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Lietuvos sveikatos mokslų universitetui dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų panaikinimo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Dizaino kryptis“ 2017 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atliktą vienašalį viešojo pirkimo pardavimo sutarties Nr. P17-25 nutraukimą dėl UAB „Dizaino kryptis“ esminio sutarties pažeidimo; 2) pripažinti neteisėtu VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto sprendimą įtraukti UAB „Dizaino kryptis“ į Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) Nepatikimų tiekėjų sąrašą (toliau – Nepatikimų tiekėjų sąrašas) apie kurį UAB „Dizaino kryptis“ buvo informuota 2017 m. spalio 26 d. raštu Nr. DVT2-1615; 3) iš VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto UAB „Dizaino kryptis“ naudai priteisti 5 384,50 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimo ir procesines 5 proc. metines palūkanas; 4) iš VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto UAB „Dizaino kryptis“ naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurių tikslų dydį patvirtinantys dokumentai bus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
  2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui UAB ,,Dizaino kryptis“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetą stabdyti priimto sprendimo įgyvendinimą, t. y. neįtraukti ieškovės į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, o tuo atveju, jei pradėtos UAB ,,Dizaino kryptis“ įtraukimo į šį sąrašą procedūros – nedelsiant stabdyti šias procedūras iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas.
  3. Kauno apygardos teismui 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetus, ieškovė UAB ,,Dizaino kryptis“ 2017 m. gruodžio 18 d. pakartotinai pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetą nedelsiant išbraukti ieškovę UAB ,,Dizaino kryptis“ iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo tol, kol bus išnagrinėta civilinė byla ir įsiteisės teismo sprendimas. Nurodė, kad po ieškinio pateikimo teismui paaiškėjo nauja aplinkybė – atsakovė užbaigė tiekėjo įrašymo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą procedūrą ir 2017 m. gruodžio 7 d. viešai paskelbė įrašą apie UAB ,,Dizaino kryptis“ įtraukimą į šį sąrašą. Ieškovė įtraukta į sąrašą neteisėtai, kadangi pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 91 straipsnio 2 dalies 2 punktą perkančioji organizacija tuo atveju, kai tiekėjas kreipėsi į teismą dėl sutarties neteisėto nutraukimo, gali įtraukti tiekėją į Nepatikimų tiekėjų sąrašą tik tada, kai įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimo. Ši teisės norma yra skirta užtikrinti viešąjį interesą, išviešinti tik tuos ūkio subjektus, kurių nepatikimumas yra įrodytas ir apsaugoti nepagrįstai įtraukiamų tiekėjų dalykinę reputaciją. Neteisėtą sprendimą atsakovė priėmė jau žinodama apie ginčą teisme, šis VPĮ 91 straipsnio 2 dalies pažeidimas yra šiurkštus. Ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė leistų užtikrinti, kad bent bylos nagrinėjimo metu nebus daroma žala dėl atsakovės priimtų nepagrįstų / neteisėtų veiksmų. Ieškovė šiuo metu dalyvauja 4 viešuosiuose pirkimuose, viename iš jų yra paskelbta laimėtoja, taip pat ketina teikti dar tris pasiūlymus kituose pirkimuose. Dėl neteisėto atsakovės sprendimo, egzistuoja reali rizika, kad ieškovė bus pašalinta iš nurodytų viešųjų pirkimų procedūrų, taigi laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas gali lemti didelius nuostolius, daro žalą ieškovės dalykinei reputacijai.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo atmetė.
  2. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo šioje byloje jau yra pasisakęs 2017 m. gruodžio 11 d. nutartyje, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nagrinėjamame prašyme šiuo aspektu jokių papildomų esminių argumentų nenurodė, todėl dėl šios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos pakartotinai nepasisakė.
  3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis (ginčo nagrinėjimo metu neįtraukti ir / ar sustabdyti įtraukimo jo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą procedūrą) faktiškai gina tik savo privatų interesą. Nepatikimų tiekėjų sąrašo sudarymu yra ginamas viešasis interesas, apsaugantis perkančiąsias organizacijas nuo sutarčių sudarymo su nekokybiškas paslaugas ir / ar prekes teikiančiais asmenimis (tiekėjais). Byloje koreliuojant, iš vienos pusės, viešajam, iš kitos pusės, privačiam interesui, prioritetas teiktinas pirmajam.
  4. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nėra pagrįstų duomenų, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas nagrinėjamu atveju gali turėti itin didelę neigiamą įtaką. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 4237 straipsnio 1 dalį teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Net ir esant nustatytoms CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms, gali būti netaikomos tuo atveju, jei jų pritaikymas sukeltų didesnes neigiamas pasekmes nei teikiama jų (taikymo atveju) nauda ieškovei kaip privačiam asmeniui. Palankaus sprendimo atveju asmuo, su kuriuo sutartis neteisėtai nutraukta ir jis neteisėtai įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, galėtų ginti savo teises per žalos atlyginimo institutą konkretaus atsakovo atžvilgiu ir tuo atveju, jei laikinosios apsaugos priemonės nebus pritaikytos. Tuo tarpu ieškinio atmetimo atveju laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas tokioje byloje keltų prielaidas nepatikimam tiekėjui nevaržomai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir sudaryti ne vieną sutartį, kurios taip pat gali būti netinkamai vykdomos. Abejonės dėl ieškovės nepatikimumo nėra pašalintos, nes atsakovės vienašalis sutarties su ieškovu nutraukimas dėl esminio sutarties pažeidimo yra galiojantis, t. y. nėra pripažintas neteisėtu.
  5. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškove, kad esant Nepatikimų tiekėjų sąraše ieškovei gali būti apribotos galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, tačiau byloje nėra įrodymų, kad ieškovei ribojamos galimybės dalyvauti ir / ar laimėti viešuosius pirkimus.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Ieškovė UAB „Dizaino kryptis“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetą nedelsiant išbraukti ieškovę UAB ,,Dizaino kryptis“ iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo, kol bus išnagrinėta civilinė byla ir įsiteisės teismo sprendimas.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo, nesuvaržytų vienos šalies teisių daugiau nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Būtų išlaikyta šalių interesų pusiausvyra, taikomos priemonės būtų efektyvios ir proporcingos.
    2. Pirmosios instancijos teismas turėjo užkirsti kelią tęstiniam atsakovės VPĮ 91 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimui viešai paskelbus apie ieškovės įtraukimą į nepatikimų tiekėjų sąrašą, tačiau šio klausimo teismas iš vis nesvarstė. Ieškovė ieškinį Kauno apygardos teismui pateikė 2017 m. lapkričio 27 d., todėl akivaizdu, kad atsakovei iki viešo paskelbimo apie ieškovės įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, turėjo būti žinoma apie ginčo nagrinėjimą teisme.
    3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, gina tik savo privatų interesą. Teismas suabsoliutino viešą interesą iš pirkimo procedūrų šalinti (neleisti jose dalyvauti) nepatikimus tiekėjus, kurių nepatikimumas dar nėra įrodytas ir yra ginčo dalykas teisme. Teismas neįvertino viešo intereso – išviešinti tik tuos ūkio subjektus, kurių nepatikimumas yra nenuginčytas.
    4. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pažeidė ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Pagal teismų praktiką teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovės teisėtus interesus ir nė vienam nesuteiktų prioriteto. Ieškovės vertinimu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė nepatirtų jokių padarinių, jo interesai nebūtų suvaržyti. Tačiau ieškovei dėl neteisėto įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą nepagrįstai apribotos galimybės dalyvauti bet kokiuose viešuosiuose pirkimuose.
    5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai sureikšmino atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindą – ieškovės galimybę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, jei būtų tenkinamas ieškinys. Tiekėjui šiuo atveju yra svarbu racionaliai naudojant lėšas gauti valstybei reikalingą užsakymą, o ne reikalauti žalos atlyginimo. Teismo nurodyta galimybė kreiptis dėl žalos atlyginimo yra nesuderinama su viešuoju interesu, nes valstybė atlygindama šią žalą, patirtų nuostolių, taip pat tai nedrausmina perkančiųjų organizacijų nuo pažeidimų padarymo.
  3. Atsakovė VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį.
  4. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrindė savo pozicijos, nepateikė ją pagrindžiančių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai).
    2. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovė faktiškai gina tik savo privatų interesą. Nepatikimų tiekėjų sąrašo sudarymu yra ginamas viešasis interesas, apsaugantis perkančiąsias organizacijas nuo sutarčių sudarymo su nekokybiškas paslaugas ir / ar prekes teikiančiais asmenimis (subjektais). Sutiktina su teismo vertinimu, kad byloje koreliuojant viešajam ir privačiajam interesui, prioritetas teiktinas pirmajam.
    3. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ieškovė galėtų nevaržomai ir toliau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir sudaryti ne vieną sutartį, kurios taip pat galėtų netinkamai vykdomos. Kita vertus, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė galėtų vykdyti ūkinę – komercinę veiklą ir konkuruoti privačiame sektoriuje, dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose, nes perkančiajai organizacijai nenustačius sąlygos, draudžiančios dalyvauti pirkime tiekėjams, kurie yra įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, tiekėjai gali sėkmingai dalyvauti ir laimėti.

3Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, jog dėl kokių nors antrosios ginčo šalies veiksmų arba neveikimo būsimu teismo sprendimu galimai patenkinti ieškinio (pareiškimo) reikalavimai gali būti neįvykdyti, todėl teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmiausiai turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Pagal prima facie (liet. ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad nei apeliantė, nei atsakovė nekelia klausimo dėl ieškinio prima facie, dėl šios aplinkybės, kaip vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinosios sąlygos, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
  5. Ieškovės pareikštas reikalavimas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu yra tampriai susijęs su Viešųjų pirkimo įstatymu, kadangi ji ginčija sutarties, sudarytos viešųjų pirkimų procese, nutraukimą. Viešųjų pirkimų bylose teismas motyvuota nutartimi gali taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą, įpareigojimą perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto priimto sprendimo įgyvendinimo sustabdymą, su pirkimo laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo sustabdymą (CPK 4237 straipsnio 2 dalis). Nurodytas laikinąsias apsaugos priemones teismas privalo taikyti vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Atitinkamai, teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 4237 straipsnio 1 dalis).
  6. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas vykdė mažos vertės apklausos būdu viešąjį pirkimą dėl internetinės svetainės www.lsmuni.lt struktūros, dizaino ir skaitmeninio identiteto knygos sukūrimo paslaugų pirkimo. Atsakovė 2017 m. balandžio 27 raštu Nr. VPT-2-85 pateikė apeliantei siūlymą dalyvauti nurodytame pirkime. UAB ,,Dizaino kryptis“ laimėjus pirkimą, atsakovė ir apeliantė 2017 m. birželio 28 d. sudarė paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutartį. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 2017 m. spalio 17 d. sprendimu vienašališkai nutraukė sutartį dėl paslaugų tiekėjo įsipareigojimų pagal sutartį nevykdymo, o 2017 m. spalio 26 d. raštu informavo, kad nutraukus sutartį, UAB ,,Dizaino kryptis“ bus įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Apeliantė, nesutikdama su atsakovės sprendimais, 2017 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu atsakovės sprendimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo bei pripažinti neteisėtu sprendimą dėl apeliantės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Kartu su ieškiniu apeliantė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – neįtraukti apeliantės į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, o jei jau pradėtos UAB ,,Dizaino kryptis“ įtraukimo į šį sąrašą procedūros – nedelsiant stabdyti šias procedūras iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 2017 m. gruodžio 11 d. raštu informavo UAB ,,Dizaino kryptis“, kad ši 2017 m. gruodžio 7 d. buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Apeliantei UAB ,,Dizaino kryptis“, 2017 m. gruodžio 18 d. pakartotinai teismui pateikus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, skundžiama 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi teismas prašymą atmetė.
  7. Apeliantė UAB ,,Dizaino kryptis“ nesutikimą su skundžiama nutartimi iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydamas prašomų laikinųjų apsaugos priemonių – apeliantės išbraukimo iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo, kol bus išnagrinėta byla ir įsiteisės teismo sprendimas, nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės imperatyvių VPĮ 91 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo, suabsoliutino viešąjį interesą viešinant tiekėjus kaip nepatikimus, kurių nepatikimumas nėra įrodytas ir yra ginčo dalykas teisme, taip pažeidė ekonomiškumo ir proporcingumo principus.
  8. Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė įpareigoti VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetą išbraukti apeliantę UAB ,,Dizaino kryptis“ iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo iki bus išnagrinėta byla ir įsiteisės teismo sprendimas.
  9. VPĮ (nagrinėjamu atveju, taikytina aktuali teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d., t. y. galiojusi atsakovės vienašališko pirkimo sutarties nutraukimo metu) 91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka CVP IS skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus, kai: 1) sutartis nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo; 2) priimtas teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. Nurodytas 10 dienų terminas skaičiuojamas: 1) jeigu tiekėjas nesikreipė į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, – nuo šio įstatymo 102 straipsnio 4 dalyje nurodyto 30 dienų nuo pirkimo sutarties nutraukimo ieškiniui pateikti termino pabaigos; 2) jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, – nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos; 3) nuo teismo sprendimo, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, įsiteisėjimo dienos (VPĮ 91 straipsnio 2 dalis).
  10. Taigi vadovaujantis VPĮ įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, tuo atveju, jei tiekėjas, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, per 30 dienų nuo pirkimo sutarties nutraukimo, kreipiasi į teismą, perkančioji organizacija CVP IS sistemoje privalo paskelbti apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad apeliantė, nors ir praleisdama įstatyme nustatytą terminą, 2017 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (bylos duomenimis apie vienašališką sutarties buvo informuota atsakovės 2017 m. spalio 17 d. raštu), kuriuo ginčijo atsakovės sprendimą dėl vienašališko pirkimo sutarties nutraukimo bei sprendimą įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis teismas, gavęs ieškinį nustatė terminą ieškinio trūkumų pašalinimui, kuriuos pašalinus, ieškinį priėmė ir 2017 m. gruodžio 12 d. išsiuntė atsakovei VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetui pranešimą apie atsiliepimo į ieškinį pateikimą. Taigi apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad atsakovė priimdama sprendimą dėl apeliantės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, žinojo apie apeliantės inicijuotą ginčo dėl vienašališko pirkimo sutarties nutraukimo inicijavimą teisme, kadangi byloje nėra duomenų, kad iki 2017 m. gruodžio 12 d. teismo pranešimo apie atsiliepimo pateikimą į ieškinį atsakovė buvo informuota apie UAB ,,Dizaino kryptis“ teismui pateiktą ieškinį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, vadovaudamasi minėtomis VPĮ nuostatomis teisėtai įtraukė apeliantę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.
  11. Teismų praktikoje aiškinama, kad viešųjų pirkimų bylose tarpusavyje konkuruoja keletas viešųjų interesų – tai yra visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2083/2014). Vadinasi, kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas turi spręsti, kurio viešojo intereso aspekto neužtikrinimas padarytų didesnės žalos – kuo skubesnis konkrečių prekių ar / ir paslaugų, reikalingų visuomenei, įsigijimas ar konkretaus privataus asmens interesų užtikrinimas lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose bei visuomenės poreikis racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1907/2014).
  12. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju sprendė, kad prioritetas teiktinas perkančiųjų organizacijų apsaugai nuo sutarčių sudarymo su nepatikimais tiekėjais, nors teismas sutiko, kad apeliantei gali būti apribotos galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, tačiau ji nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, be to, pažymėjo, kad pažeistas teises apeliantė gali ginti kreipdamasi į teismą dėl žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria šiai teismo pozicijai.
  13. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra pasisakoma, kad nepatikimų tiekėjų sąrašo sudarymu yra ginamas viešasis interesas, apsaugantis perkančiąsias organizacijas nuo sutarčių sudarymo su nekokybiškas paslaugas ir / ar prekes teikiančiais asmenimis (tiekėjais) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1513-178/2017). Nagrinėjamu atveju apeliantė, prašydama sustabdyti informacijos apie ją, kaip nepatikimą tiekėją, skelbimą, siekia ginti tik savo privatų interesą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad nesant įsiteisėjusio sprendimo bylą išnagrinėjus iš esmės, pritaikius laikinąsias apsaugos priemonės, galimai nepatikimam tiekėjui sudaroma galimybė nevaržomai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, sudaryti sutartis, kurios taip pat gali būti netinkamai vykdomos. Tokiu būdu galima grėsmė ne tik perkančiųjų organizacijų tinkamam viešųjų pirkimų įvykdymui, bet ir viešojo intereso, t. y. visuomenės suinteresuotumo efektyviu ir teisės aktų reikalavimus atitinkančiu viešųjų pirkimų procedūrų vykdymu, pažeidimui. Tuo tarpu apeliantė turėtų teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo ir taip apginti, jos manymu, pažeistas teises. Taigi prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės sukeltų didesnių neigiamų pasekmių, nei jų netaikius (CPK 4237 straipsnio 1 dalis). Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nors apeliantei ir yra apribotos galimybės dalyvauti kituose viešuosiuose pirkimuose, ji gali vykdyti ūkinę – komercinę veiklą ir konkuruoti privačiame sektoriuje, todėl šiuo atveju spręstina, jog laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas atitinka ekonomiškumo bei proporcingumo principus.
  14. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išbraukiant apeliantę iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo, nebuvo. Taigi keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

4Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

5Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai