Byla B2-125-254/2016
Dėl atsakovės bankrutavusios IĮ J. D. turgaus „Marmantas“ bankroto

1Kauno apygardos teismo teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, sekretoriaujant Vytautei Rolskytei, dalyvaujant atsakovės bankrutavusios IĮ J. D. turgaus „Marmantas“ bankroto administratorės UAB „Baklis“ įgaliotam asmeniui G. G., nedalyvaujant bendraatsakovei J. D., išnagrinėjusi civilinę bylą dėl atsakovės bankrutavusios IĮ J. D. turgaus „Marmantas“ bankroto,

Nustatė

2bankrutavusios atsakovės IĮ J. D. turgaus „Marmantas“ administratorės įgaliotas asmuo 2016 m. vasario 17 d. pateikė prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos ir prie jo pridėjo pažymą, kad atsakovė su Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentu yra atsiskaičiusi (XXX t., b. l. 100). Prašyme nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015 m. liepos 13 d. įvykusio 16–ojo kreditorių komiteto nutarimu buvo įpareigotas kreiptis į teismą su prašymu dėl įmonės pabaigos, kadangi įvykdytos visos įmonės likvidavimo procedūros, tačiau dėl neišnagrinėtų civilinių bylų toks sprendimas anksčiau negalėjo būti priimtas.

3Prašymas tenkinamas.

4Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartimi atsakovei buvo iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus bendraatsakovės skundą ir 2010 m. vasario 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-278/2010, Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį palikus nepakeistą.

5Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartimi įmonės savininkė J. D. buvo patraukta bendraatsakove bankrutuojančios IĮ J. D. turgus „Marmantas“ bankroto byloje. Nutartyje buvo konstatuota, kad pagal CK 2.50 straipsnio ketvirtąją dalį, tuo atveju, kai neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui, o tokia ir yra individuali įmonė (LR individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), prievolėms įvykdyti neužtenka juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, t. y. įstatyme nustatyta subsidiarioji atsakomybė. Individualios įmonės dalyvis yra jos savininkas, todėl tuo atveju, kai individualios įmonės turto neužtenka įvykdyti prievolėms, už individualios įmonės prievoles atsako individualios įmonės savininkas savo turtu (CK 6.245 straipsnio 5 dalis).

62010 m. gegužės 6 d. nutartimi patvirtintas atsakovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėlesnėmis nutartimis buvo patikslintas. Pirmasis kreditorių susirinkimas įvyko 2010-05-28–2010-06-03, kuriame buvo išrinktas kreditorių komitetas iš 5 narių (XIV t., b. l. 72–119).

72011 m. spalio 26 d. nutartimi atsakovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus bendraatsakovės skundą ir 2012 m. sausio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-193/2012, Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 26 d. nutartį paliko nepakeistą. Šia nutartimi įmonės administratoriui buvo pavesta atlikti veiksmus, numatytus LR įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 31 straipsnyje, 32 straipsnio 2 dalyje, bei įmonės turto pardavimą organizuoti LR įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnyje numatytomis sąlygomis, o kreditorių reikalavimus tenkinti LR įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio nustatyta tvarka.

8Byloje nustatyta, kad neužtekus bankrutavusios įmonės turto, 2014 m. rugsėjo 3 d. įvykusio 14-ojo kreditorių komiteto posėdžio nutarimu buvo nutarta įpareigoti bankroto administratorę kreiptis į teismą su prašymu leisti nukreipti išieškojimą į asmeninį bendraatsakovės J. D. turtą ir nustatyta šio turto pardavimo tvarka (XXVI t., b. l. 4–7). Išnagrinėjus bendraatsakovės skundą dėl šio kreditorių komiteto posėdžio nutarimų, skundas 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-2513-254/2014, buvo atmestas. 2014 m. lapkričio 24 d. nutartimi buvo leista nepatenkintų kreditorinių reikalavimų dalyje išieškojimą nukreipti į bendraatsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą. 2015 m. sausio 13 d. nutartimi bendraatsakovės turtui buvo panaikinti visi areštai (XXVI t., b. l. 132).

9Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos (nurodytus ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje), gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013; 2013 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013).

102015 m. liepos 13 d. 16–ojo kreditorių komiteto posėdžio nutarimu (XXVIII, b. l. 120–135) administratorė buvo įpareigota kreiptis į teismą dėl atsakovės veiklos pabaigos. Toks įpareigojimas bankroto administratorei pakartotas 17-ojo kreditorių komiteto nutarimu, kuriame nurodyta jai kreiptis į teismą dėl įmonės pabaigos tuomet, kada apeliacine tvarka bus išnagrinėti bendraatsakovės pateikti skundai (XXX t., b. l. 79–80). Atsakovės administratorė pateikė teismui prašymą dėl įmonės pabaigos ir ĮBĮ straipsnio 8 punkte ir 32 straipsnio 4 dalyje nurodytą dokumentą – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (XXX t., b. l. 101). Iš administratorės įgalioto asmens pateikto 2016 m. vasario 15 d. likvidacinio balanso (XXX t., b. l. 102) matyti, kad turto atsakovė neturi. Bendraatsakovė registruotino turto nuosavybės teise taip pat neturi, ir tokią išvadą pagrindžia valstybės įmonės Registrų centro bei valstybės įmonės „Regitra“ duomenys. Kadangi atsakovės turtas, įskaitant debitorines skolas, nebuvo nurašytas, todėl administratorė nepateikė teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktų (ĮBĮ 31 straipsnio 8 punktas). Likvidavus atsakovę liko nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai už 151 618,53 Eur (XXX t., b. l. 1153–160). Byloje neegzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, kad kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, nes administratorė atliko visus įmonės likvidavimo veiksmus. Byloje buvo paskirtas rašytinis prašymo dėl juridinio asmens pabaigos nagrinėjimas. Bendraatsakovei reikalaujant prašymas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tačiau bendraatsakovė teismo posėdyje nedalyvavo. Iki teismo posėdžio pradžios taip pat negauta kreditorių, kurių interesams bankroto procese ir teisme atstovauja bankroto administratorė, prašymų, argumentų ir samprotavimų, dėl kurių negalima būtų priimti sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos. Šiuo aspektu teisėja pažymi, kad pagal teisminę praktiką, įmonės pasibaigimas neužkerta kelio įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti tik iš dalies), pretenduoti tiek į turtą, kylantį iš reikalavimo teisių, buvusių iki įmonės išregistravimo, tiek į naujai atsiradusį bankrutavusios įmonės turtą. Šiais atvejais bankrutavusios ir iš Juridinių asmenų registro išregistruotos įmonės turtą ir turtines reikalavimo teises pagal įstatymą perima jos kreditoriai, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti likvidavimo procedūros metu, pagal ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Tuo atveju, jeigu po įmonės pabaigos atsiranda turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti šios įmonės kreditorių reikalavimai, šie kreditoriai turi teisę kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-67/2008; 2012 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2098/2012).

11Teismas pažymi, kad įmonės likvidavimo procedūros, remiantis ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalimi, turi būti baigtos per 24 mėnesių terminą nuo nutarties įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduoti dėl bankroto įsiteisėjimo. Aptariamu atveju atsakovė nuo 2011 m. spalio 26 d. nutarties įsiteisėjimo (2012 m. sausio 12 d.) pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, tačiau bankroto procedūros užsitęsė dėl teismuose nagrinėtų civilinių bylų gausos. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, prašymo nagrinėjimo dieną (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad šiuo metu teismuose yra baigtos visos civilinės bylos, kuriose dalyvaujančiu asmeniu yra atsakovė (XXX t., b. l. 102).

12Esant pirmiau nurodytoms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms, bankroto procedūros ĮBĮ 32 straipsnio pagrindu gali būti užbaigiamos, nes bankrutavusios IĮ J. D. turgus „Marmantas“ administratorė pateikė teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus – Aplinkos ministerijos Regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlyga). Galimybių tęsti įstatuose numatytą atsakovės veiklą nėra, o bankroto administratorė visiškai įvykdė įstatyme numatytus veiksmus likviduojant atsakovę (materialaus pobūdžio sąlyga), todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas priimti sprendimą dėl atsakovės veiklos pabaigos (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-980-186/2015).

13Teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalimi, Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,

Nutarė

14pripažinti bankrutavusios IĮ J. D. turgus „Marmantas“ (juridinio asmens kodas 133553835) veiklą pasibaigusia likvidavus dėl bankroto.

15Įpareigoti administratorę atlikti veiksmus, numatytus ĮBĮ 32 straipsnio 5 dalyje.

16Įpareigoti administratorę sprendimo kopiją įteikti kreditoriams.

17Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai