Byla 1A-184-197/2019

Dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Pocienės, Daivos Pranytės-Zalieckienės sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei, gynėjams advokatams Renui Bradūnui, Vaidui Paltanavičiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. C. ir R. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

3E. C. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

4Į bausmės laiką įskaičiuotas suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. kovo 15 d. iki 2016 m. balandžio 4 d.

5R. K. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

6Į bausmės laiką įskaičiuotas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. kovo 15 d. iki 2016 m. kovo 17 d. (dvi dienos).

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I.

9Bylos esmė

101.

11E. C. nuteistas už tai, kad, vykdydamas nusikalstamos veikos organizatoriaus, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta šiam mirus, atliekančio laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, parengtą nusikalstamos veikos planą dėl narkotinių medžiagų platinimo Kybartų pataisos namuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems ir jam vadovaujant, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti ir platino, o būtent: laikotarpyje nuo 2016 m. kovo mėnesio pradžios iki 2016 m. kovo 15 d., telefoninių kontaktų metu iš nusikalstamos veikos organizatoriaus kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta šiam mirus, gavo nurodymus įgyti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų- heroino, jas perduoti supakavimui R. K., o po to atgabenti į Kybartų pataisos namus, esančius J.Biliūno g. 14, Kybartų mstl., Vilkaviškio r. sav., ir perduoti nuteistojo D. J. vardu, turint tikslą jas platinti Kybartų pataisos namuose bausmę atliekančių nuteistųjų tarpe, E. C. vykdydamas nusikalstamos veikos planą, 2016 m. kovo 14 d. apie 14.00 - 15.00 val., ( - ), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų - heroino, tai yra 50,500 g birios medžiagos, kurios sudėtyje yra 19,057 g heroino, ir jas neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, atgabeno į savo namus, esančius ( - ), bei laikė iki 2016 m. kovo 14 d. 19.30 val., kuomet supakavimui jas perdavė R. K., o šiam labai didelį kiekį narkotinių medžiagų - heroino užmaskuotai supakavus į šlepečių padus ir 2016 m. kovo 15 d. apie 05.00 val. nakties padėjus į sutartą vietą – E. C. namų laiptinėje stovintį vaikišką vežimėlį, jis 2016 m. kovo 15 d. apie 11.15 val., neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, narkotines medžiagas atgabeno automobiliu VW Passat, valst. Nr. ( - ) į Kybartų pataisos namus, kur jas platino - siuntinį su šlepečių paduose paslėptu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų - heroino, su kitais daiktais pridavė nuteistojo D. J. vardu, tačiau patikrinimo metu labai didelį kiekį narkotinių medžiagų - heroino, kurio masė 19,057 g, surado ir paėmė Kybartų pataisos namų pareigūnai, taip padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

122.

13R. K. nuteistas už tai, kad, vykdydamas nusikalstamos veikos organizatoriaus kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta šiam mirus, atliekančio laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, parengtą nusikalstamos veikos planą dėl narkotinių medžiagų platinimo Kybartų pataisos namuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems ir jam vadovaujant, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti ir platino, o būtent: laikotarpyje nuo 2016 m. kovo mėnesio pradžios iki 2016 m. kovo 15 d., telefoninių kontaktų metu iš nusikalstamos veikos organizatoriaus, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta šiam mirus, gavo nurodymus įgyti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų - heroino, jas užmaskuotai supakuoti, kad E. C. jas atgabentų į Kybartų pataisos namus, esančius J.Biliūno g. 14, Kybartų mstl., Vilkaviškio r. sav., turint tikslą jas platinti Kybartų pataisos namuose bausmę atliekančių nuteistųjų tarpe, ir R. K., vykdydamas nusikalstamos veikos planą, 2016 m. kovo 14 d. apie 19.30 val., prie ( - ), iš E. C. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų - heroino, tai yra 50,500 g birios medžiagos, kurios sudėtyje yra 19,057 g heroino, jas neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, atgabeno į savo namus, esančius Aušros g. 21-106A, Kalvarijos m., kur labai didelį kiekį narkotinių medžiagų - heroino supakavo į du maišelius bei užmaskuotai paslėpė šlepečių paduose, o 2016 m. kovo 15 d. apie 05.00 val. nakties, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, atgabeno į ( - ), ir platino - paslėpė sutartoje vietoje - namo laiptinėje stovinčiame vaikiškame vežimėlyje, kad E. C. jas paimtų, taip padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

14II.

15Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

163.

17Nuteistasis E. C. apeliaciniu skundu prašo:

18-

19Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendį pakeisti ir jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį;

20-

21Nesant galimybės pakeisti nusikalstamos veikos kvalifikacijos iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį, taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

223.1.

23Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamojo kodekso nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, neteisingai taikė įstatymą dalyje dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tokiu būdu suvaržydamas jo teises į tinkamą teisminę gynybą, taip pat į tinkamą ir nešališką teismą.

243.2.

25Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, kad savo kaltę nuo pat pradžių jis pripažino visiškai, tačiau tai darė dėl to, kad iš esmės visus veiksmus, kurie buvo nurodyti procesiniuose dokumentuose, jis įvykdė, tačiau nesuvokdamas, kad disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Apelianto teigimu, jis numanė, kad tai gali būti narkotinės medžiagos, tačiau tai buvo tik spėjimas, jokių reikalų su narkotinėmis medžiagomis, kurios yra miltelių pavidale, anksčiau jis nėra turėjęs, jis neturi jokio supratimo, kokio kiekio miltelių reikia dozei, kaip jos yra paruošiamos naudojimui. Anot nuteistojo, miltelių jis nesvėrė, nes jais neprekiauja ir neturi tam reikalingų svarstyklių, už narkotines medžiagas jokių pinigų jis nemokėjo ir nežinojo, kokia yra jų rinkos vertė, taipogi nežinojo, kiek dozių gali būti paruošta iš tų medžiagų. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal tai, jog medžiagos kiekis buvo didelis, jis turėjo suprasti, kad tai net ne keletas, bet keliolika dozių, o tuo pačiu įvertinti, kad draudžiamų medžiagų kiekis yra labai didelis, yra visiškai nepagrįsta. Be to, apelianto teigimu, jis nebuvo netgi įsitikinęs, jog tai yra narkotinė medžiaga, o ne kokie nors raminamieji vaistai L. G. psichikai gydyti. Taigi, anot nuteistojo, šioje byloje neatskleista subjektyvioji pusė bei tyčia, kad jis turėjo tikslą laikyti bei platinti narkotines medžiagas dideliais kiekiais. Pirmosios instancijos teismas pasirėmė tik objektyviu kriterijumi – faktu, jog narkotinių medžiagų buvo 19,057 g bei konstatavo, kad abu nuteistieji matė medžiagą, galėjo įvertinti jos kiekį, taip pat tai, kad visuotinai žinoma, jog iš tokio kiekio narkotinių medžiagų galima pagaminti ne kelias, o keliolika dozių. Apeliantas nurodo, kad iš bylos medžiagos bei jo su L. G. pokalbių akivaizdu, jog jis nesirūpino pačios medžiagos įgijimu, už ją nemokėjo, milteliai jam buvo pristatyti nemokamai, nenurodžius, kokia yra jų kaina, kas leidžia daryti neginčytiną išvadą, jos jis neturėjo netgi mažiausio supratimo nei apie narkotinių medžiagų rūšį, nei apie jų kiekį. Todėl, anot apelianto, pirmosios instancijos teismo išvada, jog pats medžiagos kiekis turėjo leisti suprasti, kad jo gautų miltelių kiekis yra labai dideli, visiškai nepagrįsta, nes įvertinti kiekį galima tik žinant medžiagos pavadinimą, rūšį ir kitas aplinkybes. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, jo nusikalstamą veiką kvalifikuodamas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

263.3.

27Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė jam bausmę, kuri aiškiai prieštarauja BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams, bausmės skyrimo principams bei BK 54 straipsnyje numatytoms aplinkybėms. Nuteistasis pažymi, kad yra teisiamas pirmą kartą, ir nors jam inkriminuota nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau iš šios veikos turtinės naudos jis neturėjo, narkotines medžiagas gabeno be atlygio, o tik norėdamas padėti draugui L. G., nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, davė nuoširdžius ir teisingus parodymus, kurių pagalba buvo nedelsiant išaiškintos tiek jo paties, tiek asmenų padarytos nusikalstamos veikos. Apelianto nuomone, jo kaltės pripažinimas bei aktyvi pagalba išaiškinat nusikalstamą veiką bei joje dalyvavusius asmenis, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme turėjo būti vertinama kaip lengvinanti atsakomybę aplinkybė, į ką teismas turėjo atsižvelgti skirdamas bausmę.

283.4.

29Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis yra vedęs, su žmona augina mažametį vaiką, taipogi turi dar vieną vaiką, kuriam teikia išlaikymą, tiek nusikaltimo padarymo metu, tiek ir šiuo metu dirba. Todėl, anot nuteistojo, nuteisus jį realia laisvės atėmimo bausme, jis neturės galimybės išlaikyti savo šeimos, jo nuteisimas realia laisvės atėmimo bausme iš esmės paliestų ne tik jo, bet ir jo šeimos interesus, nukentės nepilnamečiai vaikai, nutruks jų ryšys su tėvu. Be to, anot nuteistojo, jo vaidmuo šioje nusikalstamoje veikoje nebuvo pagrindinis, jis tik vykdė L. G. prašymą, nes jautėsi šiam skolingas už anksčiau suteiktą pagalbą, todėl tai nebuvo savanaudiškas nusikaltimas, siekiant gauti turtinės naudos. Apeliantas pažymi, kad pagal Socialinio tyrimo išvados duomenis jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra 22 balai, t. y. labai žema. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, paskyręs jam laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, turėjo atidėti, kadangi byloje yra visi teisiniai minėto straipsnio taikymo pagrindai, o faktinės aplinkybės ir kiti bylos duomenys parodo, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo. Nuteistojo teigimu, jo nurodytos aplinkybės, charakterizuojančios tiek jį, tiek jo padarytą nusikaltimą, aiškiai parodo, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas būtų adekvati, protinga, teisingumo ir humaniškumo principais pagrįsta priemonė.

304.

31Nuteistasis R. K. apeliaciniu skundu prašo:

32-

33Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendį pakeisti, pripažįstant jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje;

34-

35Apeliacinės instancijos teismui manant, kad jo veiksmai atitinka BK 260 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, pripažinti jį kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, paskirti kuo mažesnę bausmę ir, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), bausmės vykdymą atidėti.

364.1.

37Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jam pareikštas kaltinimas yra pakankamai sudėtingas ir daugialypis, o, gretinant jį su E. C. pareikštu kaltimu, netgi prieštaringas. Dalies kaltinimo prokuroras net neįrodinėjo nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu, tačiau pirmosios instancijos teismas vis tiek priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, tos dalies įrodymų nevertindamas. Spėjimais, anot apelianto, yra paremti kaltinimai toje dalyje, kurioje jis kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. kovo mėnesio pradžios iki 2016 m. kovo 15 d. telefoninių kontaktų metu iš nusikalstamos veikos organizatoriaus L. G. gavo nurodymus įgyti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – heroino, jas užmaskuotai supakuoti, kad nuteistasis E. C. jas atgabentų į Kybartų pataisos namus, turint tikslą jas platinti Kybartų pataisos namuose bausmę atliekančių nuteistųjų tarpe. Nuteistojo teigimu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo neginčijamai nustatyta, kad jis nuo 2016 m. kovo mėnesio pradžios iki 2016 m. kovo 15 d. telefoninių kontaktų su L. G. neturėjo, nurodymo įgyti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų iš nieko negavo ir apie tai, kad E. C. gabens narkotines medžiagas į Kybartų pataisos namus, nieko nežinojo. Buvo užfiksuotas vienintelis kontaktas 2016 m. kovo 14 d. 19.39 val. į jo telefono numerį iš abonento numerio, kuriuo naudojosi L. G., ir šio telefoninio kontakto pagrindu buvo padaryta prielaida, kad jam skambino L. G.. Tačiau, anot apelianto, byloje nėra jokių telefoninių pokalbių išklotinių, nėra neginčytinai nustatyta, kad būtent L. G. skambino jam nurodytu laiku. Nuteistasis nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie bent netiesiogiai sietų jį ir L. G., kaip nagrinėjamos nusikalstamos veikos organizatorių ir vykdytoją. Priešingai, anot apelianto, neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis E. C. įgijo narkotines medžiagas ir jas jam pristatė tik užmaskuotam supakavimui šlepetėse, jokių duomenų, kur bus naudojamos narkotinės medžiagos jie nesiaiškino ir neaptarinėjo. Tokie duomenys nefiksuoti ir telefoninių pokalbių, kuriuos teismas pagarsino, metu. Todėl ši kaltinimo dalis turėjo būti pašalinta, nes ji nebuvo įrodyta, o tik nukopijuota nuo nuteistojo E. C. kaltinimo. Nuteistojo R. K. teigimu, jo veiksmų aprašyme yra nurodyta, kad jis tik užmaskuotai supakavo narkotines medžiagas į šlepečių padus ir padėjo jas sutartą vietą. Šių prieštaravimų pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nepašalino ir tai sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį.

384.2.

39Nuteistasis nurodo, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jis yra nuteistas už tai, kad iš E. C. įgijo narkotines medžiagas. Teismų praktikoje įgijimu pripažįstami tokie veiksmai, kaip pirkimas, išmainymas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas, gavimas veltui ir pan. Tuo tarpu, anot apelianto, jo veiksmai, susiję su narkotinėmis medžiagomis, buvo griežtai apibrėžti, jis šiomis medžiagomis negalėjo laisvai disponuoti, jis galėjo atlikti tik griežtai apibrėžtus veiksmus – paslėpti šlepetėse. Teismų praktikoje tokia situacija apibrėžiama laikymu. Todėl, nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas iš kaltinimo privalėjo pašalinti ne tik aplinkybę, susijusią su jo bendrininkavimu su L. G., tačiau ir aplinkybę, susijusią su narkotinės medžiagos įsigijimu. Byloje neginčytinai nustatyta, kad narkotines medžiagas įgijo nuteistasis E. C..

404.3.

41Apelianto teigimu, jis nuteistas ir už narkotinių medžiagų gabenimą, kuris pasireiškė šių medžiagų gabenimu į savo namus ir vėl nugabenimu į E. C. namus. Gabenimas ir siuntimas – tai narkotinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas. Nagrinėjamu atveju, anot nuteistojo, narkotinių medžiagų jam perdavimas konkrečių apibrėžtų veiksmų atlikimui, parsinešimas į namus, įsiuvimas į šlepetes ir grąžinimas, negalėjo būti pripažįstama gabenimu. Apelianto teigimu, šioje byloje gabenimu gali būti pripažįstama narkotinių medžiagų gabenimas į Kybartų pataisos namus, tačiau jis tokiame gabenime nedalyvavo ir apie šias aplinkybes jam iš viso nebuvo žinoma.

424.4.

43Nuteistasis nurodo, kad jis nuteistas už narkotinių medžiagų platinimą, kuris pasireiškė jų paslėpimu sutartoje vietoje – namo laiptinėje stovinčiame vežimėlyje tam, kad E. C. jas paimtų. Tačiau tokie veiksmai, nuteistojo nuomone, neatitinka platinimo reglamentavimo, nes jis tik atliko iš anksto sutartus veiksmus ir neatliko jokio veiksmo, kuriuo narkotinės medžiagos būtų perleistos kitiems asmenims, t. y. išeitų iš jų savininko žinios ir valdymo, jis grąžino medžiagas tam, kam jos ir priklausė. Apelianto teigimu, jis galėjo būti nuteistas tik už narkotinės medžiagos laikymą.

444.5.

45Apeliantas skunde pažymi, kad konstatavus, jog jis suvokė, kad laiko neteisėtas medžiagas, kurių apyvarta ribojama, svarbu nustatyti ir tai, ar bent bendrais bruožais jis suvokė šių medžiagų kiekį. Duomenų, kad jis domėjosi narkotinės medžiagos kiekiu, byloje nėra. Apelianto teigimu, toks kiekis narkotinių medžiagų, kuris jam yra inkriminuojamas, tilpti į šlepečių ertmes tikrai negalėjo. Jis nežinojo kokios tai medžiagos, nežinojo, medžiagų pavadinimo, jų nesvėrė ir nedalino į dozes. Todėl, anot apelianto, atsižvelgiant į tai, kad narkotinės medžiagos kiekis yra ne nusikalstamos veikos padarinys, o nusikaltimo dalyko vertinamasis požymis, jis negalėjo būti nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, jo veiksmai galėjo būti kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį arba pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

464.6.

47Nuteistojo R. K. nuomone, šioje baudžiamojoje byloje galėtų būti svarstomas klausimas dėl galimybės, remiantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Apeliantas pažymimi, kad jis turi pastovią gyvenamąją vietą, yra vedęs, dirba, anksčiau neteistas.

485.

49Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo E. C. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo R. K. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų E. C. ir R. K. apeliacinius skundus atmesti.

50III.

51Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

526.

53Nuteistųjų E. C. ir R. K. apeliaciniai skundai atmetami.

54Dėl nusikalstamos veikos

557.

56Abu nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose nesutinka su jų padarytų veikų kvalifikavimu, E. C. neneigia neteisėtai disponavęs narkotinėmis medžiagomis, tačiau tvirtina, jog nežinojo, nesuprato ir negalėjo žinoti nei kokios rūšies narkotinėmis medžiagomis disponuoja, nei šių medžiagų kiekio, t. y. nuteistasis E. C. ginčija subjektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių buvimą jo veikoje. Tuo tarpu nuteistasis R. K. savo apeliaciniame skunde tvirtina, kad jo veikoje nėra nustatyti nei objektyvieji, nei subjektyvieji BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai. Taipogi tiek nuteistasis E. C., tiek nuteistasis R. K. apeliaciniuose skunduose iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, tvirtina, kad netinkamas įrodymų vertinimas nulėmė neteisingą jų padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimą, o taip pat ir bausmių jiems paskyrimo klausimo išsprendimą.

578.

58Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Reikalavimas vadovautis įstatymu vertinant įrodymus reiškia, kad sprendimus baudžiamojoje byloje nulemia tik neabejotinai patikima, teisėtais būdais gauta informacija. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

599.

60Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tiek nuteistųjų E. C. ir R. K., tiek kitų byloje apklaustų asmenų parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus, minėtų įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų nepažeidė, išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. E. C. ir R. K. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, įrodo byloje nustatyta ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistųjų atliktų veiksmų pobūdžio bei kaltės formos.

6110.

62Baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamąją teisę yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje. Asmenį pripažįstant kaltu, būtinai turi būti nustatyti ir įrodyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nusikaltimo sudėtis yra visuma objektyvių ir subjektyvių požymių, numatytų baudžiamajame įstatyme, pagal kurį kvalifikuojama asmens veika, ir būtinų padarytai veikai laikyti nusikaltimu.

6311.

64Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyti įrodinėtini objektyvūs nusikaltimo sudėties požymiai, kuriais gali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis yra veika – neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas ir nusikaltimo dalykas – labai didelis kiekis narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir pan. Tam, kad būtų galima inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2009, 2K-7-107/2013, 2K-60/2014). Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla vien tik už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, ir tikslas jas platinti nėra šios nusikaltimo sudėties privalomas subjektyvusis požymis, todėl jį įrodinėti nėra būtina (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2013, 2K-496/2014).

6512.

66Kaip matyti iš nuteistojo R. K. pozicijos viso bylos proceso metu, o taip pat jo apeliacinio skundo argumentų, R. K. neneigia, jog E. C. prašymu nuėjo pas E. C. į namus, paėmė iš E. C. narkotines medžiagas, parsinešė šias medžiagas į savo namus, ten narkotines medžiagas E. C. prašymu paslėpė – įsiuvo į šlepetes – ir kitą rytą nunešęs šlepetes į E. C. namus, paliko jas laiptinėje stovėjusiame vaikiškame vežimėlyje. Tačiau nuteistasis R. K. nesutinka su šių jo atliktų veiksmų juridiniu vertinimu, t. y. nuteistasis nurodo, kad jo atlikti veiksmai gali būti traktuojami tik kaip narkotinių medžiagų laikymas, narkotinių medžiagų įgijimas, jų gabenimas ir platinimas jam inkriminuotas nepagrįstai.

6713.

68Pagal susiformavusią teismų praktiką narkotinių medžiagų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotinių medžiagų. Taigi įgijimu laikomas narkotinių medžiagų pirkimas, gavimas veltui, gavimas kaip atlygio už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir pan. Laikymas BK 260 straipsnio prasme – tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-162/2011, 2K-53-895/2016). Neteisėto laikymo veikai konstatuoti nėra svarbi narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo vieta, jei nustatoma, kad šios medžiagos buvo kaltininko žinioje. Dažniausiai laikomos tos medžiagos, kurias kaltininkas buvo pagaminęs ar įgijęs. Tam tikrais atvejais medžiagas gali laikyti ir asmuo, kuris jų negamino ir neįgijo. Narkotinių medžiagų gabenimas – tai narkotinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas. Šioje baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais – paties nuteistojo R. K. parodymais, nuteistojo E. C. parodymais nustatyta, jog 2016 m. kovo 14 d. vakare E. C. prie savo namų perdavė R. K. pakuotę su narkotinėmis medžiagomis tam, kad R. K. šias medžiagas paslėptų šlepetėse, o R. K. pakuotę su narkotinėmis medžiagomis paėmė iš E. C., jas nusinešė į savo namus, ten įsiuvo į šlepečių padus bei kitos dienos ryte atnešė atgal į E. C. namus bei paliko jas laiptinėje stovėjusiame vaikiškame vežimėlyje. Akivaizdu, kad esminės narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybės, t. y. kad narkotines medžiagas įgijo (gavo) būtent R. K., jog narkotines medžiagas R. K. įgijo (gavo), paimdamas jas iš E. C., netoli pastarojo namų, byloje nustatytos. Kaip minėta, narkotinių medžiagų gabenimas – tai narkotinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas. Teismų praktikoje gabenimu paprastai nelaikoma narkotinių medžiagų perkėlimas iš vienos vietos į kitą toje pačioje patalpoje, iš vieno pastato į kitą toje pačioje namų valdoje, iš namo į kiemą ir pan. Tuo tarpu narkotinių medžiagų perkėlimas šiek tiek didesniais atstumais, pavyzdžiui iš gatvės į gatvę, į kitą mietą, jau laikoma narkotinių medžiagų gabenimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-624/2006, 2K-494/2010). Nuteistųjų E. C. bei R. K. parodymais neginčytinai nustatyta, kad R. K. iš E. C. paimtas – įgytas narkotines medžiagas nuo E. C. namų nešėsi į savo namus, o kitos dienos ryte narkotines medžiagas iš savo namų atnešė atgal iki E. C. namų. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisinga yra pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. K. labai didelį kiekį narkotinių medžiagų įgijo iš E. C. ir šias medžiagas gabeno. Šios teismo išvados nepaneigia nuteistojo E. C. apeliacinio skundo argumentai, jog labai didelį kiekį narkotinių medžiagų jam E. C. perdavė tik konkrečių apibrėžtų veiksmų atlikimui – narkotinių medžiagų paslėpimui šlepetėse, šiomis medžiagomis jis negalėjo laisvai disponuoti. Jau aptartais įrodymais nustatyta, kad R. K. atlikti veiksmai – narkotinių medžiagų paėmimas iš E. C., šių medžiagų nusinešimas į savo namus, o vėliau grąžinimas atgal į E. C. namus - atitinka objektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalies požymius – narkotinių medžiagų įgijimą ir gabenimą.

6914.

70Nuteistasis R. K. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo veiksmai – narkotinių medžiagų paslėpimas sutartoje vietoje - namo laiptinėje stovinčiame vaikiškame vežimėlyje, atitinka narkotinių medžiagų platinimą. Tikslas platinti narkotines medžiagas, kaip vienas iš subjektyvių nusikalstamos veikos sudėties požymių, privalomai turi būti įrodinėjamas inkriminuojant asmeniui BK 260 straipsnio 1 arba 2 dalį. BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą atlygintinai (parduodant) ar neatlygintinai (kitaip platinant) perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ gali susiformuoti jau įgijus narkotinių ar psichotropinių medžiagų, arba prieš įsigyjant šias medžiagas. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi faktas, ar pats kaltininkas vartoja šias medžiagas, taip pat rastų medžiagų kiekis, paruoštų vartoti dozių skaičius, asmens anksčiau padarytos panašios veikos, šių medžiagų įsigijimo, radimo aplinkybės ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Tuo tarpu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla vien tik už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, ir tikslas jas platinti nėra šios nusikaltimo sudėties privalomas subjektyvusis požymis, todėl jį įrodinėti nėra būtina (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2013, 2K-496/2014). Nuteistojo R. K. aiškinimus apie aplinkybes, susijusias su narkotinių medžiagų įgijimu, laikymu, gabenimu, įvertinus kartu su kitomis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, tokiomis, kaip narkotinių medžiagų, kuriomis R. K. neteisėtai disponavo kiekiu, faktu, jog R. K. pats narkotinių medžiagų nevartojo, teisinga yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. K. narkotines medžiagas įgijo, laikė, gabeno, turėdamas tikslą jas platinti bei labai didelį narkotinių medžiagų platino – paslėpė sutartoje vietoje – namo laiptinėje stovinčiame vaikiškame vežimėlyje, kad E. C. narkotines medžiagas paimtų ir toliau jas išplatintų.

7115.

72Kaip jau buvo minėta, tam, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu, būtinai turi būti nustatyti ir įrodyti visi – tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir pan. Nuteistieji E. C. ir R. K. apeliaciniuose skunduose neigia žinoję, kad disponuoja narkotinėmis medžiagomis, tvirtina, kad nežinojo ir nesuprato nei kokiomis medžiagomis, nei kokiu jų kiekiu jie neteisėtai disponuoja. Tačiau kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus, jo aiškinimus, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai – psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Kaip matyti iš byloje esančio 2016 m. vasario 4 d. Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos PK Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. Ž. tarnybinio pranešimo, Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos PK KPS buvo gautas Marijampolės apskrities VPK Kriminalinės policijos žvalgybos skyriaus pranešimas, kad E. C. kartu su bendrininkais Kalvarijos mieste platina narkotines medžiagas (amfetaminą) 1 gramą parduodamas po 12 eurų (t. 1, b. l. 36). E. C. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas bei Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartimi buvo leista minėtame ikiteisminiame tyrime ikiteisminio tyrimo pareigūnams taikyti procesinę prievartos priemonę – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą – klausytis E. C. telefoninių pokalbių bei daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2016 m. balandžio 12 d. (t. 1, b. l. 41 – 42). Klausantis E. C. telefoninių pokalbių, buvo užfiksuotas ir gana intensyvus E. C. bendravimas su tuo metu Kybartų pataisos namuose bausmę atlikusiu L. G.. L. G. ir E. C. telefoninių pokalbių turinys leidžia teigti, jog šie asmenys bendravo, būtent, apie draudžiamų daiktų perdavimo į pataiso namus aplinkybes (telefoniniai pokalbiai Nr. 1566, 1579, 1595, 1632, 1664). Atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, taipogi buvo užfiksuoti E. C. telefoniniai pokalbiai su R. K., kurių metu R. K. tariasi su E. C. apie narkotinių medžiagų iš jo paėmimo bei paslėpimo ir vėl grąžinimo E. C. aplinkybes (telefoniniai pokalbiai Nr. 1558, 1583, 1584, 1589, 1621, 1635) (t. 1, b. l. 98 – 132). 2016 m. kovo 15 d. E. C. prašymu D. N. nunešus į Kybartų pataiso namus bausmę atliekančiam nuteistajam D. J. siuntinį, kurį patikrinus šlepečių paduose buvo rasta rusvos spalvos galimai narkotinės ar psichotropinės medžiagos, E. C. atžvilgiu buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas, kuris 2016 m. liepos 25 d. prokurorės E. K. nutarimu buvo sujungtas su ankstesniu ikiteisminiu tyrimu (t. 1, b. l. 8). Iš byloje esančio 2016 m. kovo 18 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėjus R. K. pateiktą jam priklausiusį mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia 100“, svetainėje „Ryšių duomenys“ yra matomi penki 2016 m. kovo 14-15 dienomis priimti kontaktai su abonentu Nr. +37063649522 (E. C. naudojamas numeris), taipogi šioje svetainėje užfiksuota 2016 m. kovo 14 d. 19.39 val. įeinantis pokalbis su abonentu +37062288219, trukęs 00:02:22 val. Bylos duomenimis nustatyta, jog iš šio abonento kontaktavo L. G. su E. C.. Be to, svetainėje „Adresų knyga“ yra įrašas „L. G. +37065824035“ (t. 2, b. l. 110 – 122). Nuteistasis R. K. savo apeliaciniame skunde neigia telefonu bendravęs su L. G. apie narkotinių medžiagų atgabenimo į Kybartų pataisos namus aplinkybes. Kaip teisingai savo apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis R. K., byloje minėto telefoninio pokalbio išklotinės nėra. Tačiau telefoninio pokalbio išklotinės nebuvimas pats savaime nepaneigia telefoninio kontakto tarp asmenų buvimo fakto. Nuteistojo E. C. parodymais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuotais faktiniais duomenimis neginčytinai nustatyta, kad tiriamu laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. kovo mėnesio pradžios iki 2016 m. kovo 15 d., kuomet narkotinės medžiagos buvo perduotos į Kybartų pataisos namus, L. G. naudojosi abonentiniu numeriu +37062288219 ir naudodamasis šiuo abonentiniu numeriu gana intensyviai kontaktavo su E. C.. Todėl, nors byloje ir nėra telefoninio pokalbio išklotinės, tačiau nustatytos faktinės bylos aplinkybės, jog telefoninis kontaktas, trukęs ilgiau nei dvi minutes iš abonentinio numerio, kuriuo naudojosi L. G. į abonentinį numerį, kuriuo naudojosi R. K., užfiksuotas 2016 m. kovo 14 d. 19.39 val., t. y. būtent tuo metu, kai R. K. vyko pas E. C. paimti miltelių su narkotine medžiaga (telefoniniai pokalbiai Nr. 1584 ir 1589), leidžia daryti išvadą, kad 2016 m. kovo 14 d. 19.39 val. R. K. telefonu bendravo, būtent, su L. G.. Šią nustatytą faktinę aplinkybę įvertinus kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, darytina išvada, jog L. G. su R. K. minėto telefoninio kontakto metu bendravo, būtent, apie aplinkybes, susijusias su narkotinių medžiagų nugabenimu į Kybartų pataisos namus. Byloje surinktų ir aptartų įrodymų viseto analizė leidžia daryti išvadą, jog abu nuteistieji – tiek E. C., tiek R. K. žinojo ir suprato, kad neteisėtai disponuoja narkotinėmis medžiagomis. Abu nuteistieji matė narkotinę medžiagą, kuri nebuvo kažkaip ypatingai įpakuota ar užmaskuota, matė pakuotės turinį bei joje buvusios medžiagos kiekį, taipogi suprato, jog tai nėra mažas narkotikų kiekis ir nors gramų tikslumu nuteistieji galėjo ir nežinoti narkotinės medžiagos, kuria disponavo, kiekio, tačiau pagal visas minėtas savybes suvokė, kad disponuoja labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu. Tiek E. C., tiek R. K. tiesiogiai telefonu bendravo su L. G., kuris tuo metu atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl jiems buvo žinoma, kad milteliai bus gabenami į pataisos namus, o nuteistųjų veiksmai, susiję su medžiagos slėpimu, maskavimu, rodo, kad abu nuteistieji neabejotinai žinojo ir suprato, kad milteliai, kuriuos jie turi paslėpti ir perduoti į Kybartų pataisos namus, yra draudžiama narkotinė medžiaga. Priešingai nei savo apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis E. C., L. G. prašymu narkotinių medžiagų įgijimas, gabenimas, perdavimas R. K., kad šis medžiagas paslėptų šlepetėse ir 2016 m. kovo 15 d. šių šlepečių paduose paslėptų narkotinių medžiagų perdavimas į Kybartų pataisos namus, nebuvo pirmasis jo susidūrimas su narkotinėmis medžiagomis, bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. vasario 4 d. buvo gauta žvalgybinė informacija apie tai, kad E. C. kartu su bendrininkais Kalvarijos mieste platina narkotines medžiagas. Šios aplinkybės paneigia E. C. aiškinimus apie tai, kad jis neturi jokio supratimo apie narkotinių medžiagų kiekius, apie tai, kokio kiekio miltelių reikia dozei, kaip narkotinės medžiagos paruošiamos naudojimui. Be to, ir pirmosios instancijos teisme nuteistasis E. C., atsakydamas į prokurorės klausimą, nurodė, kad jis suvokė, jog milteliai yra stiprios narkotinės medžiagos ir, kad jomis prekiaujama mažais gramais. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas dėl E. C. ir R. K. kaltės neteisėtai disponavus labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei nuteistųjų veikas teisingai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

73Dėl bausmės

7416.

75Nuteistieji E. C. ir R. K. savo apeliaciniuose skunduose nesutinka su jiems paskirtomis bausmėmis, prašo dar labiau sušvelninti jiems paskirtas bausme, o taipogi atidėti paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą.

7617.

77Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai, inter alia, reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę pakoreguoti gali tik tada, kai kaltininkui paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

7818.

79E. C. ir R. K. padaryta veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šio nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. E. C. ir R. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, tiek nuteistojo E. C., tiek nuteistojo R. K. atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. E. C. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, psichiatro įskaitoje neįrašytas, Kalvarijos seniūnijoje ir darbdavio UAB ,,Ferometa“ charakterizuojamas teigiamai, vedęs, turi du mažamečius vaikus, dirba pagal verslo liudijimą, socialinio tyrimo išvados duomenimis nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką – 22 balai, t. y. žema. R. K. anksčiau taip pat neteistas, administracine tvarka baustas, psichiatro įskaitoje neįrašytas, dirbantis UAB ,,Stabara“, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, socialinio tyrimo išvados duomenimis nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką – 39 balai, t. y. žema. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes E. C. ir R. K., minėtoms nuteistuosius teigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms suteikė išskirtinę reikšmę bei nuteistųjų E. C. ir R. K. teigiamas asmenines savybes įvertinęs kartu su aplinkybėmis, apibūdinančiomis E. C. ir R. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, t. y. tai, jog nusikaltimo pavojingumo laipsnis, atsižvelgiant į tai, kad narkotinė medžiaga nebuvo išplatinta, nes buvo perimta pareigūnų, nėra didesnis nei rūšinis šios nusikalstamos veikos pavojingumas, narkotinės medžiagos kiekis nėra išskirtinai didelis, padarė išvadą, jog nuteistiesiems paskyrus net ir sankcijoje numatytą bausmės minimumą – 10 metų laisvės atėmimo, būtų pasiektas iš esmės tik vienas bausmės tikslas – nubaudimas, kuris šiuo atveju būtų per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Todėl, pirmosios instancijos teismas pritaikė E. C. ir R. K. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei paskyrė nuteistiesiems bausmes, mažesnes nei baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytas bausmės minimumas. Dar labiau švelninti nuteistųjų E. C. ir R. K. teisinę padėtį šiuo atveju nėra teisinio pagrindo, taipogi nėra teisinio pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas bei nuteistiesiems paskirtų bausmių vykdymą atidėti. BK 75 straipsnio nuostatos nenumato galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, vykdymo. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu tiek E. C., tiek R. K. paskirta bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei kiekvieno iš nuteistųjų asmenybės pavojingumą, abiems nuteistiesiems paskirtos adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmės.

8019.

81Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.

82Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

83nuteistųjų E. C. ir R. K. apeliacinius skundus atmesti.