Byla 2K-496/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Vladislovo Ranonio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. S. gynėjos advokatės Anželikos Meškaitės kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė Ž. S. paskirta laisvės atėmimas dvylikai metų.

2Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 6 d. nuosprendis, kuriuo Panevėžio apygardos teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nuosprendis pakeistas: Ž. S. už BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo, už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – iki dešimties metų laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė Ž. S. paskirta laisvės atėmimas dešimt metų; kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ž. S. nuteistas už tai, kad 2013 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje vilkiku „Volvo FH 12“ (valst. Nr. ( - ) su puspriekabe „Schmitz SKO 24“ (valst. Nr. ( - ) keliu Nr. 122 Panevėžys–Daugpilis vairuotojo kabinoje po keleivio sėdyne ir vilkiko puspriekabėje esančioje daiktadėžėje neteisėtai gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 55,47 kg kanapių dervos, kurią pasikėsino kontrabanda, neturėdamas leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sienos Obelių pasienio kontrolės postą išgabenti iš Lietuvos Respublikos į Latvijos Respubliką, tačiau kontrabandos nusikaltimo nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, – tą pačią dieną 22.23 val. kelio Nr. 122 Panevėžys–Daugpilis 108 kilometre buvo sustabdytas patikrinti ir 22.40 val. narkotinė medžiaga buvo rasta bei paimta.

5Nuteistojo Ž. S. gynėja advokatė A. Meškaitė prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 6 d. nuosprendį ir išteisinti Ž. S., neįrodžius jo dalyvavimo padarant BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

6Kasatorė skundžia netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą kvalifikuojant nuteistojo Ž. S. veiksmus kaip sutaptį pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį.

7Ji teigia, kad baudžiamajame įstatyme narkotinių medžiagų kontrabanda (BK 199 straipsnio 2 dalis) ir neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų (BK 260 straipsnio 3 dalis) numatytos kaip dvi savarankiškos veikos, kurios, atsižvelgiant į jų sankcijas, skiriasi pagal pavojingumą. Šios veikos turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne preziumuojamos viena iš kitos.

8Apeliacinės instancijos teismas Ž. S. kaltės dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis klausimą sprendė analizuodamas nuteistojo žinojimą ar nežinojimą, kad jis kontrabanda gabeno būtent narkotines medžiagas, t. y. teismo motyvas buvo toks: jeigu nuteistasis suprato, kad kontrabanda gabeno narkotines medžiagas, tai jis ir disponavo šiomis medžiagomis. Anot kasatorės, vadovaujantis tokia teismo logika, tas, kas kontrabanda gabena narkotines medžiagas, visada disponuotų narkotinėmis medžiagomis. Tačiau tokiu atveju baudžiamajame įstatyme iš viso nereikėtų nustatyti atsakomybės už narkotinių medžiagų kontrabandą (už kurią numatyta gerokai švelnesnė bausmė nei už disponavimą narkotinėmis medžiagomis), nes tokios savarankiškos veikos neegzistuotų, gabenimas reikštų disponavimą, o ar tai gabenimas Lietuvos Respublikoje, ar per jos sieną, nesvarbu.

9Tačiau, pasak kasatorės, įstatymo leidėjo teisinė logika yra kitokia. Šių nusikalstamų veikų tyčia skiriasi. Tai, kad gabenti narkotines medžiagas per Lietuvos Respublikos sieną ir jomis disponuoti, yra ne tas pats, įrodo ne tik už šias veikas numatytos skirtingos sankcijos, bet ir pavojingesnės veikos apibūdinimas: disponuoti reiškia „turėti savo žinioje, valdyti, tvarkyti savo nuožiūra“ („Tarptautinių žodžių žodynas“). Iš to kasatorė sprendžia, kad disponavimas dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turi būti susijęs su šių medžiagų platinimu. Dėl to kvalifikuojant BK 199 ir 260 straipsniuose numatytas veikas kaip sutaptį, būtina nustatyti ir įrodyti subjektyviuosius abiejų veikų požymius, t. y. kad asmuo, gabenęs kontrabanda narkotines medžiagas, vykdo ne atskirą nusikaltimą – kontrabandą, o yra platintojų bendrininkas – susijęs nusikalstamais ryšiais (BK 25 straipsnio pagrindu) su asmenimis, kurie būtent ir disponuoja tomis narkotinėmis medžiagomis. Pritaikant tai nagrinėjamai situacijai, dviejų nusikaltimų sutaptis būtų galima tik nustačius, jog tolimųjų reisų vairuotojas, sutikęs už pinigus paslėpti ir per sieną pervežti kitų asmenų kruopščiai supakuotas narkotines medžiagas, yra nusikalstamais ryšiais susijęs su asmenimis, perdavusiais jam šias medžiagas. Nesant bendrininkavimo su platintojais, eilinis vairuotojas negalėtų būti baudžiamas ir už narkotinių medžiagų kontrabandą, ir už disponavimą jomis. Kasatorė taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, pripažinus asmenį kaltu dėl narkotinių medžiagų kontrabandos, savaime yra įrodytas ir nuteistojo kėsinimasis į BK 260 straipsnyje numatyto nusikaltimo tiesioginį objektą – žmonių sveikatą. Į žmonių sveikatą kėsinamasi platinant narkotines medžiagas, o tam reikia įrodyti, kad nuteistasis yra asmenų, įgijusių narkotinių medžiagų, bendrininkas. Priešingu kaip ir šis atveju, asmeniui atsakomybė kyla tik už ketinimą gabenti per valstybės sieną draudžiamą krovinį už atlygį, t. y. už veiksmus, kuriuos apėmė jo tyčia.

10Vertindamas Ž. S. kaltę dėl disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, apeliacinės instancijos teismas analizavo jo kaltę dėl narkotinių medžiagų kontrabandos. Teismas daug dėmesio skyrė tariamiems prieštaravimams, kaip Ž. S. aiškino savo kaltę dėl pasikėsinimo kontrabanda gabenti narkotines medžiagas, nekreipdamas dėmesio į tai, kad nuteistasis neturi teisinio išprusimo, todėl nedera vertinti skirtingu laiku pasakytų jo paaiškinimų reikšmę. Kasatorė pažymi, kad Ž. S. turėjo suvokimą, jog jo prašo gabenti per sieną paslėptą (nelegalų) krovinį. Jis sutiko už pinigus tai padaryti, per daug nesidomėdamas krovinio turiniu. Teismo posėdyje apklausti muitinės pareigūnai, turintys didelį darbo stažą, parodė, kad taip įpakuotų narkotinių medžiagų nėra matę, ir kol jos nebuvo išpakuotos bei atliktas cheminis jų tyrimas, jie nesuprato, kas tai yra. Nuteistasis sutiko, kad kaip vairuotojas jis privalėjo pasidomėti kroviniu, tačiau to nepadarė, ir šia prasme kaltės dėl to neneigė. Tačiau Ž. S. vairuotame vilkike buvęs krovinys ten buvo laikomas ir gabenamas siekiant įvykdyti kontrabandą, todėl nei laikymas, nei gabenimas šiuo atveju nesudaro savarankiško nusikaltimo, o apima asmens tyčią įvykdyti kontrabandą, nes negalima kirsti valstybės sienos su nelegaliu kroviniu nenuvažiavus iki jos. Be to, pirmosios instancijos teismas iš kaltinimo pašalino narkotinių medžiagų laikymą, pripažinęs, kad laikymas negali būti kvalifikuojamas kaip savarankiška veika, nes pagal įrodymus Ž. S. narkotines medžiagas laikė tik tiek, kiek kaip vairuotojas turėjo jas nugabenti iš vienos vietos į kitą. Šis teismo motyvas taikytinas net tik laikymui, bet ir narkotinių medžiagų gabenimui. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad nelegalus krovinys Ž. S. buvo perduotas tik gabenti per sieną, jis negalėjo tuo kroviniu disponuoti savo nuožiūra ir nedisponavo, taip pat byloje nėra jokių duomenų, jog nuteistasis yra kaip nors susijęs su nenustatytais asmenimis, kurie jam perdavė krovinį gabenti per sieną.

11Taigi narkotinių medžiagų gabenimas iki ir per valstybės sieną atitinka vieno – kontrabandos – nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Ž. S. buvo apkaltintas padaręs nusikaltimą, kurio požymių neapėmė jo tyčia. Tačiau kiekvienas nusikalstamos veikos požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, kasatorė daro išvadą, kad Ž. S. veiksmuose nėra nustatyti visi BK 260 straipsnio 3 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl jis dėl šio nusikaltimo turi būti išteisintas.

12Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Tomas Meškauskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo Ž. S. gynėjos advokatės A. Meškaitės kasacinį skundą atmesti.

13Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas pagrįstai atmetė nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą, aiškiai ir motyvuotai pasisakydamas dėl tų pačių kaip ir kasaciniame skunde keliamų klausimų, bei priėmė teismų praktiką baudžiamosiose bylose dėl disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis atitinkantį sprendimą. Prokuroras pažymi, kad, kai narkotinės medžiagos yra gabenamos per Lietuvos valstybės sieną, kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip idealioji nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 2 dalyje ir atitinkamoje BK 260 straipsnio dalyje, sutaptis. Nors šių straipsnių dispozicijose numatytų nusikaltimų kai kurie požymiai sutampa, būtent – nusikalstamos veikos dalykas (narkotinės ar psichotropinės medžiagos), vienas iš nusikaltimo sudėties realizavimo būdų (draudžiamų medžiagų gabenimas), tačiau nė vienam iš minėtų straipsnių nėra teikiama pirmenybė, nė viena šių teisės normų nėra specialioji kitai. Be to, kaip teisingai pastebėjo apeliacinės instancijos teismas, BK 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatytomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į skirtingus rūšinius objektus: pirmuoju atveju – į uždraustų ar ribotos apyvartos prekių ir kitų daiktų gabenimo per Lietuvos Respubliką valstybės sieną tvarką, antruoju – į žmonių sveikatą. Dėl to išteisinti nuteistąjį Ž. S. dėl veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo, esant pakankamai įrodymais pripažintų duomenų apie tai, kad jis šią veiką padarė, nėra teisinio pagrindo.

14Nuteistojo Ž. S. gynėjos advokatės A. Meškaitės kasacinis skundas atmestinas.

15Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį

16Kasaciniame skunde ginčijamas Ž. S. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, teigiama, kad ji turėjo būti kvalifikuota tik pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, ir tai argumentuojama tuo, kad Ž. S. atlikti veiksmai ir jo tyčia apėmė vieno nusikaltimo – pasikėsinimo padaryti narkotinių medžiagų kontrabandą (BK 22 straipsnio 1 dalis, 199 straipsnio 2 dalis) – požymius, be to, byloje nenustatytos narkotinių medžiagų platinimo ir bendrininkavimo su kitais asmenimis, kurie disponuoja narkotinėmis medžiagomis, aplinkybės, anot kasatorės, būtinos kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Šie kasacinio skundo teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai nepagrįsti.

17BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų padarymo. BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta veika gali būti padaroma tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ir nori taip veikti. Gabenimas (kuris ir inkriminuotas Ž. S.) – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas didesniais nuotoliais (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-624/2006, 2K-494/2012). Medžiagos gali būti gabenamos jas transportuojant, nešant su savimi ir pan.

18Pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno narkotines, psichotropines medžiagas.

19Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, kai asmuo narkotines ar psichotropines medžiagas neteisėtai gamina, įgyja, laiko, gabena ir pan., taip pat šias medžiagas neteisėtai gabena per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tokia veika kvalifikuojama pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 259 ar 260 straipsnį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-334/2009, 2K–116/2010, 2K-298/2010, 2K-7-107/2013, 2K-71/2014).

20Bylos duomenimis, Ž. S. Lietuvos Respublikos teritorijoje vilkiku su puspriekabe keliu Panevėžys–Daugpilis vairuotojo kabinoje po keleivio sėdyne ir vilkiko puspriekabėje esančioje daiktadėžėje gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 55,47 kg kanapių dervos, kurią ketino kontrabanda, neturėdamas leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sienos Obelių pasienio kontrolės postą išgabenti iš Lietuvos Respublikos į Latvijos Respubliką, tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, – buvo sustabdytas patikrinti ir narkotinė medžiaga buvo rasta bei paimta.

21Tai, kad Ž. S. suvokė, jog jo gabenamos medžiagos yra narkotinės, kurių kiekis labai didelis, teismai nustatė, atsižvelgdami į bylos aplinkybes, rodančias, kad nuteistasis už pakankamai didelę pinigų sumą (1500 eurų) sutiko perveržti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepažįstamų asmenų jam perduotus 28 lipnia juosta apvyniotus stačiakampio formos, t. y. tipinės narkotinių medžiagų pakuotės, briketus, kaip jis pats teigė, nepažįstamų asmenų nepasiklausęs, kokios tai medžiagos, ir jų neapžiūrėjęs, ruošdamasis jas pervežti kruopščiai slėpė (plastmasinėse kuro talpyklose), pareigūnams apžiūrint vilkiko puspriekabę, šiuos klaidino, be to, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (teisme sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo jam skyrimo) prisipažino supratęs gabenęs draudžiamas pervežti medžiagas, anksčiau yra teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Šios aplinkybės patvirtina, kad nusikalstamus veiksmus Ž. S. atliko veikdamas tiesiogine tyčia.

22Taigi iš teismų sprendimuose nustatytų aplinkybių matyti, kad Ž. S. neteisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ketino gabenti labai didelį kiekį paslėptų narkotinių medžiagų. Tai atitinka BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje aprašytų nusikalstamų veikų sudėčių objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, todėl teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodami Ž. S. veiksmus kaip neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir pasikėsinimą padaryti narkotinių medžiagų kontrabandą, t. y. kaip dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje bei 260 straipsnio 3 dalyje, idealiąją sutaptį. Toks baudžiamojo įstatymo taikymas, be kita ko, atitinka suformuotą teismų praktiką šios kategorijos bylose.

23Kasaciniame skunde teisingai pastebima, kad BK 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos yra savarankiškos, tačiau klaidingai sprendžiamas jų atribojimo klausimas. Pažymėtina, kad šios normos tarpusavyje nekonkuruoja, ir nors turi bendrų sudėties objektyviųjų požymių, pvz., dalyką – narkotinės, psichotropinės medžiagos, veiką – gabenimas, tačiau kartu ir skirtingų požymių – kontrabanda padaroma gabenant muitiniam tikrinimui privalomus pateikti daiktus tik per valstybės sieną, be to, jomis ginamos ir saugomos skirtingos (pagrindinės) vertybės: kontrabandos pagal BK 199 straipsnio 2 dalį atveju – uždraustų ar ribotai apyvartoje esančių prekių ir kitų daiktų gabenimo per Lietuvos valstybės sieną tvarka, neteisėto disponavimo narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis atveju – visuomenės sveikata. Kasaciniame skunde nuteistojo gynėja visiškai nepagrįstai nuteistojo Ž. S. veiksmų kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį sieja su tikslo platinti šiame straipsnyje numatytą nusikaltimo dalyką (šiuo atveju – narkotines medžiagas) buvimu ar bendrininkavimu su kitais asmenimis. Tokie požymiai šioje normoje nėra įtvirtinti ir nuteistajam nebuvo inkriminuoti. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla vien tik už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu ir tikslas jas platinti nėra šios nusikaltimo sudėties būtinasis subjektyvusis požymis, todėl jo įrodinėti ir nustatinėti nereikia. Taip pat BK 260 straipsnio 3 dalyje nenustatyta ir Ž. S. nebuvo inkriminuota jokia bendrininkavimo padarant šią veiką forma (BK 25 straipsnis). Taigi šiuo požiūriu gynėja neteisingai interpretuoja baudžiamąjį įstatymą.

24Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes Ž. S. neteisėta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalies, 199 straipsnio 2 dalies bei BK 260 straipsnio 3 dalies sutaptį ir kvalifikuoti ją tik pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, kaip to prašoma kasaciniame skunde, nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

26Atmesti Ž. S. gynėjos advokatės Anželikos Meškaitės kasacinį skundą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. Teisėjų kolegija... 4. Ž. S. nuteistas už tai, kad 2013 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos... 5. Nuteistojo Ž. S. gynėja advokatė A. Meškaitė prašo pakeisti Lietuvos... 6. Kasatorė skundžia netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą kvalifikuojant... 7. Ji teigia, kad baudžiamajame įstatyme narkotinių medžiagų kontrabanda (BK... 8. Apeliacinės instancijos teismas Ž. S. kaltės dėl disponavimo narkotinėmis... 9. Tačiau, pasak kasatorės, įstatymo leidėjo teisinė logika yra kitokia.... 10. Vertindamas Ž. S. kaltę dėl disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių... 11. Taigi narkotinių medžiagų gabenimas iki ir per valstybės sieną atitinka... 12. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir... 13. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra... 14. Nuteistojo Ž. S. gynėjos advokatės A. Meškaitės kasacinis skundas... 15. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199... 16. Kasaciniame skunde ginčijamas Ž. S. padarytos nusikalstamos veikos... 17. BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė už... 18. Pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako tas, kas nepateikdamas... 19. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, kai asmuo narkotines ar... 20. Bylos duomenimis, Ž. S. Lietuvos Respublikos teritorijoje vilkiku su... 21. Tai, kad Ž. S. suvokė, jog jo gabenamos medžiagos yra narkotinės, kurių... 22. Taigi iš teismų sprendimuose nustatytų aplinkybių matyti, kad Ž. S.... 23. Kasaciniame skunde teisingai pastebima, kad BK 199 straipsnio 2 dalyje ir 260... 24. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 26. Atmesti Ž. S. gynėjos advokatės Anželikos Meškaitės kasacinį skundą....