Byla 2K-624/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Vytauto Masioko, sekretoriaujant E. Jasionienei, dalyvaujant prokurorei J. Urbelienei, gynėjams advokatams E. P. Staniukaičiui, I. Brazlauskui, nuteistajam D. M., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. M. ir M. Š. kasacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

2D. M. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už 2004 m. lapkričio 22 d. padarytą nusikalstamą veiką (amfetaminas) laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už 2004 m. lapkričio 22 d. padarytą nusikalstamą veiką (kanapės ir jų dalys) laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams keturiems mėnesiams.

4M. Š. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

5Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti V. Ž., P. M. ir R. R., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

6Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 30 d. nutartis, kuria nuteistųjų P. M., D. M. ir M. Š. gynėjo apeliaciniai skundai atmesti.

7Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjų, prašiusių jų ginamųjų kasacinius skundus patenkinti, prokuroro, prašiusio M. Š. kasacinį skundą atmesti, o D. M. – iš dalies tenkinti, paaiškinimų,

Nustatė

8D. M. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2004 m. rugpjūčio 24 d., apie 14.00 val., ,,duomenys neskelbtini“ namo laiptinėje, veikdamas bendrininkų grupe su R. R., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš P. M. už 40 Lt neteisėtai įgijo 4 vnt. tablečių, savo sudėtyje turinčių 0,311 g psichotropinės medžiagos – MDMA; šias tabletes neteisėtai laikė, gabeno ir tą pačią dieną, apie 14.10 val., veikdamas bendrininkų grupe su R. R., prie ,,duomenys neskelbtini“ namo, už 40 Lt neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas (toliau anoniminis liudytojas). Nusikaltimas padarytas esant tokioms aplinkybėms: 2004 m. rugpjūčio 24 d. R. R. paskambino anoniminis liudytojas ir paprašė parduoti psichotropinių tablečių. R. R., paskambinęs P. M. ir įsitikinęs, jog šis jų turi, atvažiavus pas R. R. anoniminiam liudytojui, R. R. paprašė tuo metu pas jį buvusį D. M. nuvažiuoti kartu su anoniminiu liudytoju pas P. M. ir nupirkti jam tablečių, nes pats R. R. tuo metu negalėjo važiuoti. D. M. kartu su anoniminiu liudytoju nuvyko prie ,,duomenys neskelbtini“ namo, paėmė iš liudytojo 40 Lt, nuėjęs pas P. M. į butą nupirko 4 tabletes ir perdavė anoniminiam liudytojui.

9Be to, D. M. nuteistas ir už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas tikslo platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 1,278 g miltelių, savo sudėtyje turinčių 0,305 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir 4,18 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, šias medžiagas neteisėtai gabeno ir laikė iki 2004 m. lapkričio 22 d. 8.30 val., kai kratos metu bute, esančiame ,,duomenys neskelbtini“, šios medžiagos buvo rastos ir paimtos. Teismas šią nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį kaip dvi atskiras nusikalstamas veikas už kiekvieną medžiagą.

10M. Š. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, veikdamas bendrininkų grupe su V. Ž., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 5 vnt. tablečių, savo sudėtyje turinčių 0,840 g psichotropinės medžiagos – MDMA, šias tabletes neteisėtai laikė ir 2004 m. birželio 18 d., apie 15.00 val., prie ,,duomenys neskelbtini“ namo, veikdamas bendrininkų grupe su V. Ž., už 50 Lt neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas.

11Kasaciniu skundu nuteistasis D. M. prašo teismų sprendimus pakeisti, veiką, padarytą 2004 m. rugpjūčio 24 d., perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 6 dalį, 259 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

12Kasatorius nurodo, kad 2004 m. rugpjūčio 24 d., paprašytas R. R. ir anoniminio liudytojo, padėjo šiam liudytojui įsigyti narkotinių medžiagų iš P. M., t. y. kartu su anoniminiu liudytoju nuvyko prie ,,duomenys neskelbtini“ namo, paėmė iš liudytojo 40 Lt, už kuriuos įgijo ir perdavė jam 4 tabletes. Šiuos jo atliktus veiksmus patvirtina ir kiti bylos duomenys: anoniminio liudytojo ir R. R. parodymai, operatyvinės paieškos priemonėmis gauti įrodymai. Kasatoriaus nuomone, asmenį galima laikyti psichotropinių ar narkotinių medžiagų platintoju tik tuo atveju, jeigu jis šiomis medžiagomis disponuoja kaip jam priklausančiomis. Šiuo atveju jo negalima laikyti tablečių pardavėju, platintoju ar įgijėju, nes jomis nedisponavo kaip savo nuosavybe. Be to, teismų praktikoje platinimu nelaikomi tokie atvejai, kai medžiagos turėtojo prašymu asmuo jam suleidžia šios medžiagos dozę, vadinasi, darytina išvada, kad nelaikytinas platinimu ar įgijimu ir toks atvejis, kai medžiagos turėtojo (įgijėjo, pirkėjo) prašymu asmuo perneša medžiagą iš vienos vietos į kitą. Taigi teismai nepagrįstai kasatoriaus veiką kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nes neatsižvelgė į veikos padarymo tikslus ir motyvus. Be to, kasatorius prašo atsižvelgti ir į tai, kad į šią nusikalstamą veiką jis buvo įtrauktas ne pardavėjo (P. M.) iniciatyva, t. y. ne pardavėjas prašė surasti jam pirkėją, o anoniminio liudytojo prašymu. Taip pat nėra duomenų apie tai, kad anoniminis liudytojas kasatoriui būtų sakęs, kad tabletes perka pardavimo tikslu, tai leistų teigti, jog kasatoriaus padarytos veikos tikslai atitiko anoniminio liudytojo tikslus – įgytas psichotropines medžiagas parduoti. Esant tokioms aplinkybėms, kasatorius mano, kad ši jo veika turi būti kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, t. y. kaip padėjimas anoniminiam liudytojui įsigyti psichotropinių medžiagų.

13Taip pat kasatorius prašo, atsižvelgiant į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, teigiamai charakterizuojamas, nuoširdžiai gailisi, padėjo ikiteisminiam tyrimui išaiškinti nusikalstamą veiką, be to, visos byloje nustatytos aplinkybės rodo atsitiktinį jo veikos pobūdį, nes daugiau nesurinkta jokių duomenų apie jo nusikalstamas veikas, į tai, kad jo vaidmuo padarant nusikaltimą buvo antraeilis, padarytas iš nesavanaudiškų paskatų, paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

14Kasaciniu skundu nuteistasis M. Š. prašo teismų sprendimus panaikinti ir bylą jam nutraukti, nes jokio nusikaltimo nepadarė, jo kaltė neįrodyta.

15Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, iš esmės pažeidė procesinės teisės normas, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, todėl tokį nuosprendį apeliacinės instancijos teismas privalėjo panaikinti.

16Kasatoriaus manymu, teismas nepagrįstai jo kaltę pagrindė nuteistojo V. Ž. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Kasatorius nurodo, kad visą laiką nuosekliai tvirtino, kad psichotropinių medžiagų neturėjo ir nepardavinėjo. Šiuos jo parodymus teisme patvirtino nuteistasis V. Ž. ir anoniminis liudytojas. V. Ž. parodė, kad jo (kasatoriaus) parduodant tabletes nebuvo, kad buvo kitas asmuo, be to, paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus ir paaiškino, kad kasatorių kaltinantys parodymai buvo išgauti psichinės prievartos būdu. Anoniminis liudytojas teisme taip pat nepatvirtino, kad tabletes pirko iš kasatoriaus. Tačiau teismas vis tiek padarė išvadą, kad tabletes pardavė jis (kasatorius), nors tokios išvados nepatvirtina surinkti ir teisme ištirti įrodymai, todėl jis nuteistas nepagrįstai. Kasatorius mano, kad teismas privalėjo remtis tik teisme patikrintais įrodymais.

17Be to, kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas atsakė ne į visus jo skundo argumentus, t. y. nepasisakė dėl pagrįstumo taikyti liudytojui anonimiškumą. Kasatoriaus manymu, anonimiškumas liudytojui taikytas nepagrįstai, nes byloje nėra duomenų, kad liudytojas būtų to prašęs (BPK 198 straipsnis), nėra nutarimo taikyti anonimiškumą, todėl neaišku, ar buvo visi BPK 199 straipsnyje išvardyti pagrindai. Nepagrįstai pritaikius liudytojui anonimiškumą, buvo pažeista kasatoriaus teisė į gynybą.

18Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad asmeniui, slapyvardžiu Nr. 1, nuo 2004 m. rugsėjo 28 d. iki 2004 m. gruodžio 28 d. leista neatskleidžiant tapatybės atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, numatytus BK 259, 260 straipsniuose. Tuo tarpu iš stenogramoje esančių duomenų matyti, kad 2004 m. birželio 18 d. fiksuotas techninių priemonių panaudojimas atliekant nusikalstamą veiką imituojantį modelį. Todėl kasatorius daro išvadą, kad nusikalstamą veiką imituojantis modelis (toliau NVIM) atliktas neteisėtai, be teismo leidimo ir jokios įrodomosios galios neturi. Be to, vaizdo įrašas gali būti sufabrikuotas, nes jame nesimato nufilmuotų žmonių.

19Taip pat kasatorius abejoja atliktu jo atpažinimu iš nuotraukų, nes mano, kad anoniminį liudytoją galėjo paveikti suinteresuoti asmenys, juo labiau kad anoniminis liudytojas teisme neparodė, kad psichotropines medžiagas pirko iš jo (kasatoriaus).

20Nuteistųjų – M. Š. kasacinis skundas atmestinas, o D. M. – iš dalies tenkintinas.

21Dėl nuteistojo M. Š. kasacinio skundo

22Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo

23Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad teisėjų, vertinusių įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasatorius taip pat nenurodo, kokių bylos aplinkybių teismas neišnagrinėjo.

24Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. Kasatorius M. Š. skunde teigia, kad teismo sprendimas pagrįstas įrodymais, neatitinkančiais BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų reikalavimų, nes teismas, grįsdamas jo kaltę, nepagrįstai rėmėsi nuteistojo V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos jis teisme paneigė, NVIM atliktas neteisėtai, be teismo leidimo, liudytojui nepagrįstai taikytas anonimiškumas.

25BPK 301 straipsnio 1 dalies norma reikalauja, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, jog nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie buvo duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo teisiamajame posėdyje ištirti: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 straipsnio 1 ir 4 dalys). Teismas visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ištyrė, anoniminio liudytojo parodymams patikrinti perskaitė nuteistojo V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jų parodymai sutapo, atpažinimo iš nuotraukų metu abu nurodė, kad tabletes pardavė M. Š., todėl, įvertinęs įrodymų visetą, teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad psichotropines medžiagas pardavė M. Š. Bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu V. Ž. parodymus apie M. Š. vaidmenį davė bei jį atpažino iš nuotraukų dalyvaujant gynėjui, todėl kasatoriaus teiginys, kad šie V. Ž. parodymai buvo išgauti psichinės prievartos būdu, nepagrįstas. Kasatoriaus abejonės, kad anoniminiam liudytojui atpažįstant psichotropinių medžiagų pardavėją galėjo būti daroma įtaka, niekuo nepagrįstos, be to, kasatoriaus kaltė pagrįsta ne vien tik šio liudytojo parodymais, bet ir kitais bylos duomenimis, kurie jau buvo minėti.

26Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalstamos veikos ir ją padariusių asmenų išaiškinimas susideda iš dviejų stadijų: operatyvinės veiklos ir ikiteisminio tyrimo. Operatyvinę veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 5 dalį vienas iš operatyvinių veiksmų yra NVIM. Pagal to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalį NVIM sankcionuoja generalinis prokuroras arba apygardų prokuratūrų vyriausieji prokurorai ar jų įgalioti pavaduotojai pagal operatyvinės veiklos subjekto motyvuotą teikimą. Teikime, be kitų duomenų, nurodomi duomenys apie asmenis, kurie atliks veiksmus pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, taip pat modelio trukmė. NVIM šioje byloje sankcionuotas 2004 m. gegužės 31 d. (Nr. 05-29s), vadovaujantis minėta Operatyvinės veiklos įstatymo norma. Taigi techninės priemonės, atliekant NVIM, 2004 m. birželio 18 d. panaudotos pagrįstai ir teisėtai, nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymo reikalavimų, todėl NVIM metu gauti duomenys yra teisėti ir atitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatas. Operatyvinės veiklos metu surinkus tam tikrus duomenis, 2004 m. rugsėjo 27 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl narkotinių medžiagų platinimo. Pradėjus ikiteisminį tyrimą visi tyrimo veiksmai turi atitikti BPK nuostatas, todėl ikiteisminio tyrimo teisėjo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartimi leista asmeniui, slapyvardžiu Nr. 1, nuo 2004 m. rugsėjo 29 d. iki 2004 m. gruodžio 28 d. atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, numatytus BK 259, 260 straipsniuose, dėl R. R., P. P. ir V. Ž.

27BPK 200 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nutarimas taikyti asmeniui anonimiškumą laikomas atskirai nuo bylos ir saugomas užantspauduotame voke. Su voke esančiais duomenimis gali susipažinti prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, taip pat teisėjas, nagrinėjantis bylą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas buvo išsireikalavęs voką su jame esančiais dokumentais, patikrino juos ir konstatavo, kad apeliaciniame skunde minimų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nėra. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šia apeliacinės instancijos teismo išvada.

28Pirmosios instancijos teismas anoniminį liudytoją apklausė BPK 282 straipsnyje nustatyta tvarka. Kasatorius ar jo gynėjas galėjo šiam liudytojui užduoti klausimus raštu, tačiau šia teise nepasinaudojo. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo M. Š. teisė į gynybą nebuvo pažeista, nes tiek jis, tiek gynėjas turėjo realią galimybę užduoti klausimus kaltinimo liudytojui.

29Kasatoriaus M. Š. gynėjas pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes ir įrodymų vertinimą ginčijo ir apeliacine tvarka, nurodydamas analogiškus argumentus. Dėl gynėjo apeliaciniame skunde minimų teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms bei įrodymų vertinimo apeliacinės instancijos teismas argumentuotai pasisakė. Į apelianto argumentus dėl NVIM taikymo teisėtumo ir liudytojo anonimiškumo apeliacinės instancijos teismas nors glaustai, tačiau iš esmės atsakė. Atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus teismas privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl skundo esmės, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas esminius nuteistojo M. Š. gynėjo apeliacinio skundo argumentus išnagrinėjo. Byloje surinktus įrodymus, pagrindžiančius M. Š. kaltę, teismai įvertino teisingai, nes jų vertinimas pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, todėl atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

30Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų šioje byloje dėl M. Š. nenustatyta.

31Byloje surinktus įrodymus patikrina ir įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, o kasacinės instancijos teismas patikrina skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų renkant ir vertinant įrodymus, kitu aspektu vertinti surinktų įrodymų kasacinės instancijos teismas neturi teisės, o baudžiamojo įstatymo pritaikymą patikrina remdamasis žemesnės instancijos teismų sprendimais nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

32Teismų sprendimais nustatyta, kad M. Š., veikdamas bendrininkų grupe su V. Ž., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo 5 vnt. tablečių, savo sudėtyje turinčių 0,840 g psichotropinės medžiagos – MDMA, šias tabletes laikė ir 2004 m. birželio 18 d. už 50 Lt pardavė liudytojui Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, todėl ši veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Taigi pagal teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas M. Š. padarytai nusikalstamai veikai pritaikytas tinkamai.

33Dėl nuteistojo D. M. kasacinio skundo

34Dėl BK 260 straipsnio 1 dalies taikymo 2004 m. rugpjūčio 24 d. padarytai veikai

35Kasatoriaus prašymas jo 2004 m. rugpjūčio 24 d. veiką perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 6 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį (padėjimą anoniminiam liudytojui įsigyti psichotropinių medžiagų) nepagrįstas.

36Pagal bylos aplinkybes P. M. psichotropines medžiagas parduodavo tik tarpininkaujant pažįstamiems asmenims. 2004 m. rugpjūčio 24 d. anoniminis liudytojas paskambino R. R., prašydamas parduoti psichotropinių tablečių, o šis, susiskambinęs su P. M., atsakė, kad gali jų gauti. Anoniminiam liudytojui atvykus pas R. R., R. R. tuo metu negalėjo išvažiuoti, todėl paprašė pas jį buvusio D. M., kuris taip pat pažinojo P. M., kad šis nuvažiuotų pas jį ir nupirktų liudytojui tablečių. D. M. kartu su anoniminiu liudytoju nuvyko prie P. M. namo ir už liudytojo pinigus nupirko šiam 4 tabletes. Pagal šias bylos aplinkybes D. M. suvokė, kad nepažįstamas asmuo psichotropinių medžiagų iš P. M. nusipirkti negalės, todėl, už anoniminio liudytojo pinigus pirkdamas jam šias medžiagas ir perduodamas, suvokė ir tai, kad tokiu būdu platina psichotropines medžiagas. Koks tikslas D. M. skatino taip veikti, nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. D. M. atliko dalį šio nusikaltimo objektyviųjų požymių – neteisėtai įgijo ir laikė psichotropinę medžiagą, turėdamas tikslą ją platinti, t. y. perduoti anoniminiam liudytojui ir ją perdavė, t. y. platino, todėl jis yra šio nusikaltimo bendravykdytojas.

37Žemesnės instancijos teismai šią D. M. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad ši nusikalstama veika buvo padaryta veikiant pagal nustatyta tvarka patvirtintą NVIM. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2002 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-562/2002), jei nusikalstama veika buvo padaryta ir išaiškinta veikiant pagal NVIM, tokia veika kvalifikuojama ne kaip baigtas nusikaltimas, o kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką, nes šia veika nepadaroma esminė žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, kadangi kaltininkas, nors ir atlieka viską, ką, jo manymu, turi atlikti, nusikalstamos veikos nebaigia dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

38D. M. veiksmai buvo sąlygoti NVIM dalyvio veiksmų, nes būtent jam įgijo, laikė ir perdavė psichotropinę medžiagą. Kadangi jo veiksmus kontroliavo teisėsaugos pareigūnai ir psichotropinė medžiaga buvo platinama NVIM dalyviui, reali žala baudžiamojo įstatymo saugomom vertybėm nebuvo padaryta, nes ši medžiaga nebuvo paleista į tolimesnę apyvartą. Todėl D. M., nors ir atliko viską, ką jo manymu, turėjo atlikti BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėčiai realizuoti, tačiau, esant minėtoms aplinkybėms, laikytina, kad jo veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Remiantis tuo, kas išdėstyta, D. M. nusikalstama veika iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotina į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį. Taigi teismų sprendimai šioje dalyje keistini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

39Teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad D. M. gabeno psichotropinę medžiagą, išnešdamas ją iš P. M. buto į kiemą, kur perdavė anoniminiam liudytojui, nes gabenimu laikomas tokių medžiagų perkėlimas didesniais nuotoliais (iš gatvės į gatvę, į kitą miestą ir pan.). Todėl ši aplinkybė iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina.

40Dėl BK 259 straipsnio 1 dalies taikymo

41Bylos duomenys patvirtina, kad D. M. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo platinti, per vieną kartą neteisėtai įgijo amfetaminą ir kanapių, šias medžiagas gabeno į savo butą ,,duomenys neskelbtini“, kuriame 2004 m. lapkričio 22 d. atlikus kratą, buvo rasta 0,305 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir 4,18 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių. Teismas šią veiką kvalifikavo kaip dvi atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

42Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 259 straipsnyje atsakomybė diferencijuojama priklausomai nuo nusikalstamos veikos dalyko – narkotinių ar psichotropinių medžiagų – kiekio. Tokių medžiagų nedidelis kiekis atitinkamą veiką teisės požiūriu daro ne nusikaltimu, bet baudžiamuoju nusižengimu, kvalifikuojamu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. BK 269 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis skirstomas į tris kategorijas: nedidelį, didelį ir labai didelį. Jis nustatinėjamas ir priskiriamas atitinkamai kategorijai remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis. Šiuo metu jas teikia sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos. Pagal minėtas rekomendacijas D. M. įgytas ir bute laikytas neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti kanapių ir jų dalių kiekis (4,18 g) laikomas nedideliu, nes neviršija 5 g, todėl padaryta nusikalstama veika atitiktų BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad D. M., veikdamas vieninga tyčia, tuo pačiu metu (per vieną kartą) neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė savo bute minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų platinti, iš kurių vienos medžiagos – amfetamino – kiekis, atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas, viršija nedidelį, o kitos medžiagos – kanapių ir jų dalių – kiekis yra nedidelis, todėl ši nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota kaip vienas nusikaltimas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

43D. M. 2004 m. lapkričio 22 d. nusikalstama veika (amfetaminas ir kanapės), kvalifikuota kaip dvi atskiros veikos pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kvalifikuotina kaip viena nusikalstama veika pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Taigi teismų sprendimai keistini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

44Dėl BK 63 straipsnio 5 dalies taikymo

45BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 5 dalis nustato, jog bausmių apėmimą teismas taiko, kai: yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Žemesnės instancijos teismai neatkreipė dėmesio į tai, kad D. M. nuteistas už nesunkų (BK 259 straipsnio 1 dalis) ir sunkų (BK 260 straipsnio 1 dalis) nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3, 5 dalys), taigi jo padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, todėl, subendrindami paskirtas bausmes, nepagrįstai taikė dalinį bausmių sudėjimo būdą. Atsižvelgiant į minėtą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatą, subendrinant bausmes D. M. taikytinas bausmių apėmimo būdas.

46Dėl D. M. skirtinos bausmės

47BK 260 straipsnio 1 dalies sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki aštuonerių metų. Teismas skiria bausmę, numatytą sankcijoje (BK 54 straipsnio 1 dalis) ir tik nustatęs BK 62 straipsnyje nurodytų aplinkybių visumą gali paskirti švelnesnę bausmę. Pirmosios instancijos teismas nustatė D. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Šia nutartimi konstatuota, kad D. M. nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Pirmosios instancijos teismas P. M., kuris pardavinėjo psichotropines medžiagas, paskyrė minimalią BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į minėtas aplinkybes, į D. M. vaidmenį ir pobūdį šio nusikaltimo padaryme (BK 58 straipsnio 1 dalis), bei į tai, kad jis dirba, charakterizuojamas teigiamai, konstatuoja, kad kasatoriui yra pagrindas taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir paskirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę, nei numatyta sankcijoje.

48Šis nusikaltimas yra sunkus (BK 11 straipsnio 5 dalis), todėl nėra pagrindo svarstyti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo kasatoriui.

49Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1, 6 punktais,

Nutarė

50Nuteistojo M. Š. kasacinį skundą atmesti.

51Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 29 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 30 d. nutarties dalį dėl D. M. pakeisti.

52D. M. 2004 m. lapkričio 22 d. nusikalstamas veikas (amfetaminas ir kanapės), kvalifikuotas kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kvalifikuoti kaip vieną nusikalstamą veiką pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.

53D. M. nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punktą, paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

54Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, D. M. paskirtas bausmes subendrinti apimties būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

55Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad D. M. 2004 m. rugpjūčio 24 d. gabeno psichotropinę medžiagą MDMA.

56Kitą nuosprendžio ir apeliacinės nutarties dalį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. D. M. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio... 4. M. Š. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems... 5. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti V. Ž., P. M. ir R. R., tačiau ši... 6. Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 7. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjų, prašiusių... 8. D. M. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2004 m.... 9. Be to, D. M. nuteistas ir už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu... 10. M. Š. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir... 11. Kasaciniu skundu nuteistasis D. M. prašo teismų sprendimus pakeisti, veiką,... 12. Kasatorius nurodo, kad 2004 m. rugpjūčio 24 d., paprašytas R. R. ir... 13. Taip pat kasatorius prašo, atsižvelgiant į tai, kad jis teisiamas pirmą... 14. Kasaciniu skundu nuteistasis M. Š. prašo teismų sprendimus panaikinti ir... 15. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė... 16. Kasatoriaus manymu, teismas nepagrįstai jo kaltę pagrindė nuteistojo V. Ž.... 17. Be to, kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas atsakė ne į... 18. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad asmeniui, slapyvardžiu Nr. 1,... 19. Taip pat kasatorius abejoja atliktu jo atpažinimu iš nuotraukų, nes mano,... 20. Nuteistųjų – M. Š. kasacinis skundas atmestinas, o D. M. – iš dalies... 21. Dėl nuteistojo M. Š. kasacinio skundo... 22. Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo ... 23. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas... 24. Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami... 25. BPK 301 straipsnio 1 dalies norma reikalauja, kad nuosprendis turi būti... 26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalstamos veikos ir ją... 27. BPK 200 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nutarimas taikyti asmeniui... 28. Pirmosios instancijos teismas anoniminį liudytoją apklausė BPK 282... 29. Kasatoriaus M. Š. gynėjas pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines... 30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esminių baudžiamojo proceso įstatymo... 31. Byloje surinktus įrodymus patikrina ir įvertina pirmosios ir apeliacinės... 32. Teismų sprendimais nustatyta, kad M. Š., veikdamas bendrininkų grupe su V.... 33. Dėl nuteistojo D. M. kasacinio skundo... 34. Dėl BK 260 straipsnio 1 dalies taikymo 2004 m. rugpjūčio 24 d. padarytai... 35. Kasatoriaus prašymas jo 2004 m. rugpjūčio 24 d. veiką perkvalifikuoti į BK... 36. Pagal bylos aplinkybes P. M. psichotropines medžiagas parduodavo tik... 37. Žemesnės instancijos teismai šią D. M. nusikalstamą veiką kvalifikavo... 38. D. M. veiksmai buvo sąlygoti NVIM dalyvio veiksmų, nes būtent jam įgijo,... 39. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad D. M.... 40. Dėl BK 259 straipsnio 1 dalies taikymo ... 41. Bylos duomenys patvirtina, kad D. M. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu... 42. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 259 straipsnyje atsakomybė... 43. D. M. 2004 m. lapkričio 22 d. nusikalstama veika (amfetaminas ir kanapės),... 44. Dėl BK 63 straipsnio 5 dalies taikymo... 45. BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu padarytos kelios nusikalstamos... 46. Dėl D. M. skirtinos bausmės... 47. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo... 48. Šis nusikaltimas yra sunkus (BK 11 straipsnio 5 dalis), todėl nėra pagrindo... 49. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1, 6... 50. Nuteistojo M. Š. kasacinį skundą atmesti.... 51. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 29 d. nuosprendžio ir Kauno... 52. D. M. 2004 m. lapkričio 22 d. nusikalstamas veikas (amfetaminas ir kanapės),... 53. D. M. nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK... 54. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, D. M. paskirtas... 55. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti... 56. Kitą nuosprendžio ir apeliacinės nutarties dalį palikti nepakeistą....