Byla 2K-89/2013
Dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 18 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Vytauto Masioko ir pranešėjo Vytauto Greičiaus, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. N. ir A. N. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 18 d. nutarties.

2Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nuosprendžiu:

3A. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį trylikos metų laisvės atėmimo bausme;

4D. N. nuteista pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dešimties metų laisvės atėmimo bausmę.

5Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir J. A. bei V. R., tačiau dėl jų kasacinių skundų nėra paduota.

6Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 18 d. nutartimi nuteistųjų A. N., D. N., J. A., V. R. apeliaciniai skundai atmesti.

7Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Greičiaus pranešimą,

Nustatė

8A. N. nuteistas už tai, kad nuo 2007 m. liepos 29 d. iki 2007 m. rugpjūčio 2 d. organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą, turėdamas tikslą jas platinti, ir šiai nusikalstamai veikai vadovavo, t. y. mobiliojo ryšio telefoninių pokalbių metu vykdytojams D. N., J. A. ir V. R. nurodė narkotinę medžiagą – heroiną, kurio bendra masė milteliais sudarė 25,196 g ir kurią laikė paslėpęs batų poros paduose, savo namuose, esančiuose Panevėžyje, ( - ), paslėpti televizoriaus „Gold Star“ viduje supakavus į televizoriaus detales ir nugabenti į Marijampolės pataisos namus, esančius Marijampolėje, Sporto g. 7, o V. M. paprašė atvežti televizorių „Gold Star“ į Marijampolės pataisos namus. 2007 m. liepos 29 d. iki 2007 m. rugpjūčio 1 d., V. R. savo namuose, esančiuose Panevėžyje, ( - ), padedant D. N., supakavo į du televizoriaus kondensatorius narkotines medžiagas – heroiną, kurio bendroji masė milteliais sudarė 25,196 g ir juos pritvirtino televizoriaus „Gold Star” viduje tarp kitų detalių, o 2007 m. rugpjūčio 2 d. apie 9 val. J. A. automobiliu „VW Golf“ (valst. Nr. ( - )), kurį vairavo V. M., neteisėtai atgabeno televizorių „Gold Star“ su jame paslėptomis narkotinėmis medžiagomis į Marijampolės pataisos namus, turėdama tikslą jį perduoti nuteistajam T. U., tačiau apie 14 val. buvo sulaikyta Marijampolės policijos komisariato pareigūnų.

9D. N. nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 29 d. iki 2007 m. rugpjūčio 2 d., vykdydama nusikalstamos veikos organizatoriaus A. N. parengtą nusikalstamos veikos planą ir jam vadovaujant, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdama tikslą jas platinti, t. y. telefoninių pokalbių metu, gaudama nurodymus iš nusikalstamos veikos organizatoriaus A. N., veikdama bendrai su J. A., savo namuose, esančiuose Panevėžyje, ( - ), surado porą batų, kuriuose A. N. buvo paslėpęs narkotines medžiagas – heroiną, kurio bendroji masė milteliais sudarė 25,196 g, nupirko televizorių „Gold Star“ ir ikiteisminio tyrimo metu bei teismo metu nenustatytu automobiliu nuvežė pas V. R. į namus, esančius Panevėžyje, ( - ). A. N. nurodymu V. R., padedant D. N., supakavo į du televizoriaus kondensatorius narkotines medžiagas – heroiną, kurio bendroji masė milteliuose sudarė 25,196 g, ir juos pritvirtino televizoriaus „Gold Star“ viduje tarp kitų detalių. D. N. 2007 m. rugpjūčio 1 d. vakare televizorių „Gold Star“ su jame paslėptomis narkotinėmis medžiagomis parsivežė į savo namus, esančius Panevėžyje, ( - ), ir juos laikė iki 2007 m. rugpjūčio 2 d. 9 val., kol J. A. automobiliu „VW Golf“ (valst. Nr. ( - )), kurį vairavo V. M., neteisėtai išgabeno narkotines medžiagas į Marijampolės pataisos namus turėdama tikslą jas platinti.

10Kasaciniu skundu nuteistasis A. N. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

11Nuteistasis teigia, kad nuosprendis buvo pagrįstas spėlionėmis ir prielaidomis, neteisėtas, šališkas, nes jis nusikalstamos veikos nepadarė, tikslas platinti narkotines medžiagas įrodytas nebuvo, įrodymai prieštaringi, išvestiniai, paviršutiniški, o apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai. Teismai nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Pasak kasatoriaus, surinkti įrodymai nėra tikslūs, telefoninių pokalbių ekspertizė tik tikėtinai įvertina balsų atpažinimą, teisme nebuvo pateikta skaitmeninė laikmena su balsų įrašų palyginimais. Iš fonoskopinės ekspertizės išvados matyti, kad kai kuriais atvejais nebuvo galimybės nustatyti, ar tam tikri garso įrašai priklauso kuriam nors iš nuteistųjų, nes kalbos signalai yra nepakankamos trukmės ar kokybės, jie yra trumpi, iškraipyti, triukšmingi, pernelyg silpni ar pernelyg emocingi, todėl buvo duota tik tikėtina išvada, dėl to tokiais įrodymais vadovautis negalima. Kasatorius neigia, kad telefoniniuose pokalbiuose užfiksuotas jo balsas, nes ten kalbantys asmenys sklandžiai kalba lietuvių kalba, o jis su žmona D. N. tarpusavyje visada kalbasi rusiškai. Teismai nesiaiškino, kaip tos aplinkybės, kad D. Ž. mobiliojo ryšio telefone rasti A. N. ir D. N. telefono numeriai, o V. M. mobiliojo ryšio telefone – A. N. mobiliojo ryšio telefono numeriai, susijusios su nusikalstama veika. Kasatorius pažymi, jog niekur neužsimenama, kad jis balso pavyzdžius davė rusų kalba ir jie buvo pripažinti netinkamais, be to, jis pabrėžia, kad nė viena institucija neužtikrino valstybinės kalbos procese principo laikymosi.

12Taip pat skunde nurodoma, kad buvo ydingai vertinamas daiktinis įrodymas - televizorius, nes teismai neatsižvelgė į tai, jog D. N. pirko televizorių „Sharp“, o byloje kaip daiktinis įrodymas buvo pateiktas televizorius pavadinimu – „GoldStar“, šis faktas buvo patvirtintas ir akistatos metu, tačiau ši aplinkybė nebuvo vertinta, teismai nepasisakė dėl šio įrodymo nesutapimo.

13Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo apeliacinių skundų iš esmės, netyrė pateiktų faktinių aplinkybių nesutapimų, nevertino įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo ir taip neatliko pagrindinės apeliacinės funkcijos – užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. Iš esmės apeliacinės instancijos teismas tik atkartojo pirmosios instancijos teismo motyvus. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje prieštaravimai neanalizuoti, išsamiai neaptarti, išdėstyta tik jų dalis, tai rodo, kad apeliacinis skundas nebuvo išnagrinėtas ir taip padarytas esminis BPK pažeidimas.

14Kasatoriaus manymu, reikšminga yra tai, kad pirmosios instancijos teismas, pripažino, jog kitame ikiteisminiame tyrime gauti bylos duomenys pripažįstami įrodymais, tačiau šių pokalbių turinio neanalizavo ir negretino su kitais bylos duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad išanalizavus telefoninių pokalbių turinį matyti, jog jie yra informatyvūs ir atskleidžia nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Tačiau teismas pats sau prieštarauja, nes nustatęs, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įrodymai išdėstyti padrikai, neaiškiai ir nesistemiškai, nes telekomunikacijų tinklais perduodamos kontrolės metu gauti duomenys ir fonoskopinės ekspertizės išvados nesusietos tarpusavyje, nepakankamai įvertina jų įrodomoji reikšmė, kartu padarė išvadą, kad duomenys informatyvūs bei išsamūs.

15Kasatorius kelia klausimą, ar prokuroras gali kreiptis į teismą su prašymu vykdyti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę, žinodamas, kad vienu iš numerių disponuoja įkalinimo įstaigoje laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Ar tokiu būdu gauti duomenys gali būti pripažįstami įrodymais BPK 20 straipsnio 4 dalies prasme, ar tai nėra provokaciniai veiksmai, kai teisėsaugos institucijos nesiima jokių privalomų veiksmų ir leidžia tęstis įstatymo draudžiamiems veiksmams. Teismas visų aplinkybių išaiškinimo šaltiniu laiko pokalbių įrašus, kurių teisėtumas yra ginčytinas, nes jeigu institucijos aktyviais veiksmais būtų pašalinusios neteisėtai laikomą mobiliojo ryšio telefoną, nusikalstamos veikos nebūtų įmanoma suplanuoti, jai vadovauti.

16Skunde teigiama, kad buvo pažeista teisė į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpesnį laiką, nes bylos nagrinėjimas užtruko penkerius metus, procesas buvo vilkinamas, byla nebuvo sudėtinga ir ypač didelė, tirta tik viena nusikalstama veika, todėl atsižvelgiant į tai, pasak kasatoriaus, yra pagrindas bausmės švelninimui pagal BK 54 straipsnio 3 dalį.

17Kasaciniu skundu nuteistoji D. N. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

18Kasaciniame skunde teigiama, kad buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos, šioje byloje teismo vidinis įsitikinimas įgijo subjektyviojo determinizmo išraišką, nes sprendimas priimtas neatsižvelgiant į konkretų asmenį, individualius veiksmus, aplinkybes. Nuteistoji nurodo, kad teismai neatsižvelgė į tai, kad ji pirko televizorių „Sharp“, o byloje kaip daiktinis įrodymas yra pateiktas televizorius pavadinimu „GoldStar“, nors akistatos metu nuteistąją atpažino būtent ta moteris, iš kurios nuteistoji pirko televizorių „GoldStar“, bet ši aplinkybė nebuvo įvertinta kaip ją teisinantis įrodymas, o tai rodo, kad teismai bylą išnagrinėjo šališkai, nepasisakė dėl įrodymų prieštaravimo, jų nesutapimo. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad O. N. su savo vyru visada bendrauja rusų kalba, tuo tarpu įrodymais laikyti telekomunikacijų tinklais perduotos informacijos kontrolės ir fiksavimo metu gauti duomenys, kuriuose tarpusavyje asmenys kalba lietuvių kalba.

19Skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pats sau prieštarauja, nes nustatęs, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įrodymai išdėstyti padrikai, neaiškiai ir nesistemiškai, nes telekomunikacijų tinklais perduodamos kontrolės metu gauti duomenys ir fonoskopinės ekspertizės išvados nesusietos tarpusavyje, nepakankamai įvertinta jų įrodomoji reikšmė, toje pačioje nutartyje teigia, kad duomenys informatyvūs bei išsamūs. Pasak nuteistosios, apeliacinės instancijos teismas nemotyvuotai, atkartodamas pirmosios instancijos teismo motyvus, atmetė jos skundą ir iš esmės jo neišnagrinėjo. Teismas nepašalino prieštaravimų tarp duomenų, kuriais remiantis buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, ir tų duomenų, kuriuos teismas vertino kritiškai ir jais nesirėmė.

20Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose vadovavosi tik jiems palankiais įrodymais, juos vertino vienpusiškai ir selektyviai, yra neobjektyvi, nes kodėl nuteistieji savo skunduose turėtų pateikti ne juos ginančius ar pateisinančius įrodymus. Pasak kasatorės, apeliacinės instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo apeliacinių skundų, netyrė pateiktų faktinių aplinkybių nesutapimų, nevertino įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo ir neatliko pagrindinės apeliacijos funkcijos – užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas.

21Kasatorė teigia, kad ji nuteista remiantis telekomunikacijos ryšiais perduodamos informacijos įrašais, kuriuose, pasak kasatorės, tariamai yra jos balsas, nors kasatorė pažymi, kad pagal fonoskopinę ekspertizę nustatyta, jog D. N. balso turinys yra tik penkiose trumpose frazėse. Apeliacinės instancijos teismas, nors nesivadovavo telefoninių pokalbių įrašais, tačiau nepakeitė apkaltinamojo nuosprendžio, padarydamas išvadą, kad tai nėra esminės aplinkybės ar vieninteliai įrodymai sprendžiant klausimą dėl D. N. kaltės. Tačiau tokiu atveju neaišku, kokiais dar įrodymais apeliacinės instancijos teismas grindžia D. N. kaltę. Kasatorės manymu, net jei darant prielaidą, kad telefoniniuose pokalbiuose yra jos balas, tačiau iš menkų užfiksuotų frazių visiškai negalima daryti išvados, kad ji padarė bent vieną iš BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytų alternatyvių veiksmų.

22Nuteistoji pažymi, kad ji nebuvo sulaikyta darant nusikaltimą, jos tariamų veiksmų seka ištraukta iš konteksto kontroliuojant kitus A. N. pokalbius. Pasak kasatorės, telefoniniai pokalbiai, kuriuose vienas asmuo pasakoja kitam asmeniui apie trečio, pokalbyje nedalyvaujančio, asmens būsimus veiksmus, negali būti laikytini neginčijamu įrodymu, nes neįmanoma nuspėti ar prognozuoti, kokia seka vystosi įvykiai, keičiasi planai, ir tuo negalima grįsti nuosprendžio ar nutarties. Be to, nuosprendyje nepagrindžiama, kaip D.Ž. mobiliojo ryšio telefone rasti A. N., D. N., o V. M. mobiliojo ryšio telefone rastas A. N. telefono numeris siejasi su jai inkriminuota veika.

23Skunde keliamas BPK 20 straipsnio 4 dalies pažeidimo klausimas tuo aspektu, ar galėjo prokuroras kreiptis į teismą su prašymu vykdyti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę, žinodamas, kad vienu iš numerių disponuoja įkalinimo įstaigoje laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo? A. N., būdamas Marijampolės pataisos namuose, mobiliuoju telefonu naudojosi neteisėtai, tačiau jeigu vykdant telekomunikaciniais tinklais perduodamos informacijos kontrolę prokuroras sužino, jog atitinkamu telefono numeriu naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, ar iš pokalbių turinio supranta, jog tokie neteisėti veiksmai daromi bausmės vykdymo vietoje, ir nenutraukia tokių veiksmų eigos, bet juos skatina, t. y. provokuoja nusikalstamam elgesiui, tai ar tokie įrašai gali būti laikomu teisėtais būdais gautais įrodymais.

24Skunde nurodoma, kad buvo pažeista BPK 44 straipsnio 5 dalis, Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, nes bylos nagrinėjimas užtruko penkerius merus, baudžiamasis procesas buvo vilkinamas, nors bylos apimtis ir sudėtingumas nebuvo ypač dideli, tirta ir inkriminuota viena nusikalstama veika. Kasatorė teigia, kad viena iš išimtinių aplinkybių taikant BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti pripažįstama pernelyg ilga proceso trukmė, šiuo atveju procesas byloje užtruko nepateisinamai ilgai, taip pažeidžiant jos teises, kankinant ją nepagrįstu laukimu ir nežinomybe dėl likimo, todėl atsižvelgiant į tai, teismas turėtų švelninti per griežtą bausmę.

25Atsiliepimu į nuteistųjų skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Tomas Meškauskas prašo kasacinius skundus atmesti.

26Atsiliepime teigiama, kad pagal bylos medžiagą ir teismų sprendimų motyvus nėra pagrindo išvadai, jog teismai bylos duomenis pripažindami įrodymais ir juos vertindami nesilaikė BPK

2720 straipsnio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas faktines bylos aplinkybes nustatė remdamasis liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, pokalbių įrašais, jų stenogramomis ir kt.. Prokuroro manymu, šie duomenys atitiko BPK 20 straipsnio 1, 3, 4, dalyse nustatytus įrodymams keliamus leistinumo ir patikimumo reikalavimus, nes jie gauti įstatymo nustatyta tvarka, teisėtais būdais, patikrinti teisiamajame posėdyje Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais, įvertinti išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, vadovaujantis įstatymu, kaip nustatyta BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas patikrino nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, įvertino užfiksuotus nuteistųjų pokalbius, specialistų tyrimų išvadas. Prokuroras sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nors garso įrašų tyrimo metu kai kurie pokalbių garso įrašų dalyviai identifikuoti tikėtinai, tačiau nusikalstamų veikų atlikimo seka neprieštarauja faktinei bylos medžiagai. Taigi, prokuroro teigimu, įrodymų vertinimas paremtas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

28Prokuroras, atsakydamas į nuteistųjų skundo argumentus dėl galimos provokacijos nenutraukus neteisėtų veiksmų naudojant telefoną pataisos namuose, pažymi, kad teismai konstatavo, jog byloje specialiosios priemonės buvo naudotos teisėtai ir pagrįstai, operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose fiskuota bylai reikšminga informacija gauta teisėtais būdais. Nebuvo nustatyta, kad būtų buvęs kitas asmuo, kuris veikė pagal teisėsaugos institucijų užduotį ir provokavo A. N. padaryti kornetų nusikaltimą (organizuoti neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą, turėdamas tikslą jas platinti). Tokių faktinių duomenų nėra, naujų aplinkybių dėl to nenurodė ir pats kasatorius, todėl, pasak prokuroro, A. N. nebuvo provokuojamas, jo ketinimai įgyti narkotines medžiagas ir jomis disponuoti buvo susiformavę dar iki operatyvinių veiksmų taikymo prieš jį.

29Dėl skundų argumentų apie per ilgai užsitęsusį procesą ir galimybę dėl to švelninti bausmę prokuroras nurodo, kad kasatoriai nuteisti už nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, kurios sankcija yra laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų laisvės atėmimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltininkų asmenybes, D. N. paskyrė minimalią sankcijoje numatytą bausmę – dešimt metų laisvės atėmimo, o A. N. – trylika metų laisvės atėmimo. Prokuroras nurodo, kad penkerių metų proceso trukmė pati savaime nėra laikoma labai ilgai. Švelnesnės bausmės paskyrimas konstatavus per ilgai užtrukusį procesą yra tinkama priemonė, tačiau jos taikymas negali prieštarauti teisingumo principui ir bausmės tikslams (BK 41 straipsnis). Pasak prokuroro, nuteistiesiems paskirtos bausmės atitinka bausmių paskirtį ir neprieštarauja teisingumo principui, dėl to bausmės švelninimas dėl įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo negalimas.

30Kasaciniai skundai atmestini.

31Dėl BPK 20 straipsnio nuostatų taikymo

32Atsižvelgiant į tai, kad kasatorių skundų argumentai yra tapataus turinio dėl tų pačių teisės taikymo klausimų ir procesinių pažeidimų, į skundus atsakytina bendrai pagal iškeltus klausimus.

33Kasatoriai neigia neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, tvirtina, kad nuosprendis pagrįstas prielaidomis, byloje nėra jokių objektyvių, jų kaltę patvirtinančių, įrodymų. Nuteistieji abejoja įrodymų, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, patikimumu, mano, kad byla išnagrinėta neišsamiai, šališkai, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, teismų sprendimuose padarytų išvadų pagrįstumu.

34Kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindas yra netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ar esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 369 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių nenustato, įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis sprendžia teisės taikymo klausimus (BPK 376 straipsnio

351 dalis). Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.

36Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK

3720 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kaltininkui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

38Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymais gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4). Tai reiškia, kad, spręsdamas, ar išnagrinėti bylos duomenys pripažintini įrodymais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams, ir nustatyti, ar juos patvirtina kiti bylos duomenys. Tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos ar pareigūnai (ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismas), būtina patikrinti, ar jie gauti įstatyme nurodytu būdu ir ar nebuvo pažeista įstatyme nustatyta duomenų gavimo tvarka. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys).

39Taigi įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų liečiamumo, leistinumo reikalavimų bei juos vertinti vadovaudamasis BPK

4020 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis.

41Nagrinėjamoje byloje kasatoriai nesutinka nei su fonoskopinės ekspertizės, nei su telefoninių pokalbių išklotinėmis kaip tinkamais, patikimais įrodymais, kuriais gali būti grindžiamas nuosprendis, mano, kad apeliacinės instancijos teismas prieštaringai apie juos pasisakė savo nutartyje.

42Su tokia kasatorių pozicija negalima sutikti, nes ji prieštarauja bylos duomenims ir teismų sprendimų turiniui. Iš bylos matyti, kad fonoskopinės ekspertizės gavimo teisėtumu nėra pagrindo abejoti, be to, tokių pagrindų nenurodo ir patys kasatoriai. Kita vertus, dėl to kaip buvo įvertintos šios ekspertizės išvados, teismas pažymi, kad tai yra žemesniųjų instancijų teismų prerogatyva, svarbu, kad teismas, vertindamas įrodymus, tai darytų kitų įrodymų visumos kontekste. Šiuo atveju negalima paneigti, kad fonoskopinės ekspertizės buvo vertinamos kartu su kitais bylos įrodymais, o vien tas faktas, kad kai kuriose išvadose nurodyta, jog užfiksuoti balsai tikėtina yra D. N., ar A. N., nepaneigia jų gavimo teisėtumo ar įrodomosios galios.

43Dėl telekomunikacijų tinklais perduotos informacijos kontrolės ir fiksavimo metu gautų duomenų gavimo teisėtumo apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė, nurodydamas, kad sankcija dėl pasiklausymo kontrolės buvo gauta teismo kaip reikalauja įstatymas, informacija fiksuota teisėtai, įrodymų gavimo teisėtumo reikalavimas nepažeistas. Apeliacinės instancijos teismas, atlikdamas įrodymų tyrimą ir iš dalies taisydamas pirmosios instancijos įrodymų vertinimo trūkumą, išreikalavo duomenis, patvirtinančius apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo sankcionavimą, taip įgyvendindamas pareigą vertinti ir savo išvadas grįsti tik tais įrodymais, kurie atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (BPK 20 straipsnio

444 dalis).

45Kasatorių teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas nesivadovauti telefoninių pokalbių įrašais, turėjo pakeisti ir apkaltinamąjį nuosprendį, nes neliko įrodymų, patvirtinančių jų kaltę, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nusprendė nesivadovauti ne visais telefoninių pokalbių įrašais, bet tik dvejomis pokalbių išklotinėmis

46(2007 m. liepos 30 d. 35 min. ir 2007 m. rugpjūčio 2 d. 8 val. 56 min.) kurios, nebuvo ištirtos fonoskopinio tyrimo metu, neatsispindėjo eksperto išvadoje ir jų kaip įrodymo nebuvo galima patikrinti BPK veiksmais, palyginti su kitais įrodymais. Taigi apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo ne bendrai visais duomenimis gautais telekomunikacijų tinklais perduodamos kontrolės metu, bet tik maža dalimi šių duomenų.

47Apeliacinės instancijos teismas bendrai dėl šio įrodymo ir jo vertinimo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pažymėjo, kad duomenys gauti telekomunikacijų tinklais perduodamos kontrolės metu ir fonoskopinės ekspertizės išvados nesusietos tarpusavyje, nepakankamai įvertinta jų reikšmė. Priešingai negu nurodo kasatoriai, apeliacinės instancijos teismas, motyvuotai pasisakęs apie šio įrodymo gavimo teistumą, iš naujo jį įvertino ir padarė išvadą, kad išanalizavus telefoninių pokalbių turinį jie yra informatyvūs ir atskleidžia nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Taigi apeliacinės instancijos teismas šio įrodymo nepaneigė, bet juo vadovavosi vertindamas jį kitų įrodymų kontekste, kaip pagrindžiantį D. N. ir A. N. kaltę. Darytina išvada, kad minėtų dviejų įrašų nevertinimas kaip įrodymo nėra pagrindas naikinti teismo išvadą dėl kaltumo įrodytumo, nes šiuose įrašuose užfiksuota informacija apie neesmines nusikalstamos veikos kvalifikavimui aplinkybes, be to, kitų įrodymų visumos pagal apeliacinės instancijos teismo motyvuotą vertinimą pakako apkaltinamojo nuosprendžio išvadoms patvirtinti.

48Kasatoriai nurodo, kad teismai nesiaiškino, kaip faktas, kad D. Ž. mobiliojo ryšio telefone rasti A. N. ir D. N. telefono numeriai, o V. M. mobiliojo ryšio telefone rastas A. N. telefono numeris, susijęs su nusikalstama veika. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismo nutartyje aptartos kaip įrodymas, patvirtinantis V. M. ir D. Ž. bendravimą, ryšio turėjimą su nusikalstamos veikos kaltininkais. Tokio ryšio nustatymas bylos kontekste yra svarbi aplinkybė, nes šių liudytojų parodymais apie ryšį su A. ir D. N., televizoriaus gabenimą į pataisos namus buvo grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.

49Bendras kasacinių skundų teiginys, kad A. N. su savo žmona D. N. tarpusavyje kalbasi tik rusų kalba, o jų tariamai užfiksuotuose pokalbiuose kalbama lietuvių kalba, paneigia šį duomenį kaip įrodymą, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad analogiškas kasatorių argumentas buvo išsamiai aptartas apeliacinės instancijos teisme, nurodant, jog nuteistųjų tvirtinimas esą jie kaip sutuoktiniai tarpusavyje gali bendrauti tik rusiškai neatitinka bylos duomenų, kurie liudija apie A. N. lietuvių kalbos mokėjimą. Pats A. N. pirmosios apklausos metu nurodė, kad moka lietuvių kalbą ir tik po to pareikalavo vertėjo; atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojų, dirbusių pataisos namuose ir prižiūrėjusių A. N., parodymai patvirtina, jog A. N. lietuvių kalbą suprato ir ja kalbėjo su kitais kaliniais.

50Kasatoriai teigia, kad byloje buvo netinkamai įvertintas daiktinis įrodymas – televizorius, nes byloje nustatyta, kad D. N. pirko televizorių „Sharp“, o byloje yra pateiktas televizorius „GoldStar“. Iš bylos duomenų ir teismų sprendimų turinio matyti, kad teismai, vertindami šį daiktinį įrodymą, pažeidimų nepadarė. Iš tiesų byloje kaip daiktinis įrodymas buvo pateiktas televizorius „GoldStar“, kuris buvo atgabentas į Marijampolės pataisos namus ir jame buvo rastos neteisėtai laikomos narkotinės medžiagos, šis faktas užfiksuotas apžiūros protokole. Tuo pačiu byloje yra duomenys, kurie patvirtina, kad D. N. ieškojo, pirko ir televizorių „Sharp“, kuris vėliau, kaip paaiškėjo, buvo netinkamas nusikalstamai veikai įgyvendinti, nes buvo per mažas sutalpinti turimą narkotinių medžiagų kiekį, todėl teko ieškoti kito televizoriaus, taip buvo surastas televizorius „GoldStar“, kurio konkrečios radimo aplinkybės byloje nenustatytos. Taigi tas faktas, kad byloje yra duomenys apie televizoriaus „Sharp“ pirkimą, ir užfiksuota, kad narkotinės medžiagos buvo atgabentos televizoriuje „GoldStar“, nėra įrodymų prieštaringumą liudijantis faktas, bet priešingai, tai duomenys, kurie vienas kitą papildo ir patvirtina, kad telefoninių pokalbių metu užfiksuotos nusikalstamos veikos plano aplinkybės buvo realiai įgyvendinamos ir atitinka D. N. veiksmus.

51Iš to, kas išdėstyta, seka išvada, kad pagal kasatorių nurodytus argumentus dėl įrodymų gavimo teisėtumo ir jų vertinimo teismai BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimų nepadarė.

52Dėl provokavimo daryti nusikaltimą

53Kasatoriai teigia, kad nusikalstamos veikos darymą iš esmės nulėmė teisėsaugos institucijų provokaciniai veiksmai, nes pareigūnai, žinodami, jog asmenys pataisos namuose neteisėtai laikomais mobiliaisiais telefonais planuoja nusikalstamą veiką, nepašalino mobiliųjų telefonų, be kurių nusikalstam veika nebūtų įvykusi.

54Provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikalstamą veiką, turint tikslą vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijų pagalba patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius (kasacinė byla Nr. 2K-52/2001). Pagal

552012 m. spalio 2 d. Kriminalinės žvalgybos įstatymo (pakeitusį anksčiau galiojusį Operatyvinės veiklos įstatymą) 5 straipsnio 4 dalį provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. Provokavimas konstatuotinas tada, kai iš aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad atitinkama veika nebūtų buvusi padaryta be nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyvių įsikišimo (kasacinė byla Nr. 2A-P-2-2009). Šioje byloje susiklostė situacija, kai, vykdant teisėtai sankcionuotą telefoninį pasiklausymą ikiteisminio tyrimo byloje dėl kitos nusikalstamos veikos, buvo gauta informacija apie tikėtina rengiamą nusikaltimą pagal BK 260 straipsnį. Reaguojant į tokią informaciją pagal reikalavimus buvo gautas leidimas tokius duomenis panaudoti nagrinėjamoje byloje. Taigi tokioje situacijoje jokio pareigūnų išankstinio spaudimo, aktyvaus skatinimo dar iki nusikalstamos veikos sumanymo ar kurstymo padaryti nusikalstamą veiką nenustatyta. Pareigūnai, procesinėmis priemonėmis užfiksavę informaciją apie ketinamą daryti nusikalstamą veiką ir jau pradėtą jos organizavimą, atliko tokios informacijos patikrinimo veiksmus, todėl nepriklausomai nuo to, ar būtų vykusi pasiklausymo kontrolė ar ne, nusikalstamos veikos planas būtų buvęs įgyvendinamas, kaltininkų valia šioje situacijoje pareigūnų veiksmais niekaip nebuvo įtakota. Darytina išvada, kad šioje byloje prieš kasatorių D. N. vykdomi teisėti pareigūnų veiksmai nelaikytini provokacija, nes nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistieji ir be teisėsaugos pareigūnų žinios darė ir būtų darę labai sunkų nusikaltimą.

56Dėl nusikalstamos veikos požymio - tikslo platinti

57Kasatorius A. N. skunde teigia, kad nebuvo įrodytas nusikalstamos veikos požymis – tikslas platinti. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis tiesiogiai tokio klausimo nekėlė, tačiau kasacinėje nutartyje šis klausimas aptartinas, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis apeliacinėje instancijoje ginčijo bendrai kaltės įrodytumą dėl veikos padarymo, o jam inkriminuotoje veikoje yra nurodyta aplinkybė - tikslas platinti. BK 260 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Straipsnio pavadinimas pabrėžia, kad jame įtvirtintos dvi veikas aprašančios dispozicijos. Pirmoji šio straipsnio dalis numato atsakomybę už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą turint tikslą jas platinti nepriklausomai nuo šių medžiagų kiekio. BK 260 straipsnio 2 dalis yra kvalifikuota sudėtis pirmosios dalies atžvilgiu, nes nustato atsakomybę už didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar turint tikslą jas platinti. Tuo tarpu BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą. Ši straipsnio dalis nenumato būtinojo veikos požymio - tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimo. BK 260 straipsnio 3 dalis nelaikytina kvalifikuota sudėtimi pirmajai ir antrajai straipsnio dalims, nes tai yra antra nusikalstamos veikos sudėtis, įtvirtinta šiame straipsnyje. BK 260 straipsnio 3 dalies inkriminavimui pakanka nustatyti būtinąjį veikos požymį narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelį kiekį, tuo tarpu tikslo platinti kaip būtinojo sudėties požymio įrodinėti nereikia. Iš to išplaukia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis šiuo klausimu nebuvo tikslus, nes tiek A. N. tiek D. N. šis požymis liko inkriminuotas, nepagrindžiant jo įrodymais. Pažymėtina ir tai, kad nuosprendyje aiškiai nurodyta, kad A. N. ir D. N. nuteisiami pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, tačiau A. N. veika aprašoma kaip labai didelio kiekio narkotinių medžiagų neteisėto įgijimo, laikymo ir gabenimo turint tikslą jas platinti organizavimas, o D. N. veika aprašoma kaip didelio kiekio narkotinių medžiagų neteisėtas įgijimas, laikymas ir gabenimas turint tikslą jas platinti. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies ištaisė šiuos neaiškumus, patikslindamas motyvus dėl narkotinių medžiagų kiekio, kuris lėmė veikos kvalifikavimą pagal atitinkamą straipsnį. Teismas konstatavo, kad rasta narkotinė medžiaga yra heroinas, kurio bendroji masė milteliais yra 25,196 g, o tai pagal 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-239 patvirtintas rekomendacijas „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo“ (sąrašas Nr. II „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams“) sudaro labai didelį jo kiekį. Atsižvelgiant į tai, kaltinimas ir nuteisimas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atitinka byloje nustatytas aplinkybes dėl fakto, kad neteisėtai disponuota narkotinė medžiaga sudaro labai didelį kiekį. Tuo tarpu tikslo platinti turėjimas kaip veikos aplinkybė šiuo atveju neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, jos įrodinėjimas pagal BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nusikalstamos veikos sudėtį nereikalingas ir šioje byloje laikytinas pertekliniu požymiu aprašant nusikalstamą veiką.

58Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

59Kasatoriai teigia, kad yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir švelninti bausmę, nes buvo pažeista teisė į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpesnį laiką.

60Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas truko metus laiko ir 2008 m. rugsėjo 4 d. byla perduota nagrinėti teismui. Pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimas užtruko dvejus metus dešimt mėnesių (pirmasis teisiamasis posėdis įvyko 2008 m. spalio 29 d., o nuosprendžio paskelbimas įvyko 2011 m. liepos 15 d.). Pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą buvo surengtas 21 posėdis. Dauguma posėdžių atidėjimų įvyko dėl kaltinamojo V. R. neatvykimo į teismą. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas sklandaus bylos nagrinėjimo, ėmėsi atitinkamų priemonių dėl V. R. skirdamas jam atvesdinimą, o vėliau ir kardomąją priemonę suėmimą, taip užtikrindamas V. R. atvykimą į kitus teismo posėdžius. Kelis kartus teisiamieji posėdžiai buvo atidėti dėl liudytojų V. M. ir D. Ž. neatvykimo. Ilgesniam laikotarpiui - metams laiko - bylos nagrinėjimas buvo sustojęs dėl to, kad teismas paskyrė atlikti fonoskopinę ekspertizę. Ekspertizės išvada buvo gauta 2011 m. kovo 23 d. (lygiai po metų laiko nuo paskyrimo). Apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimas užtruko septynis mėnesius, teismas atliko papildomą įrodymų tyrimą, surengdamas keturis posėdžius (įskaitant nutarties paskelbimą).

61Taigi apibendrinant galima spręsti, kad ikiteisminis tyrimas vyko nuosekliai atliekant reikalingus procesinius veiksmus metus laiko, o atsižvelgus į nusikaltimo sunkumą, keturių kaltinamųjų skaičių, reikalingų specialių tyrimų atlikimą, tokia trukmė yra visiškai pateisinama. Pirmosios instancijos teisme nors bylos nagrinėjimas užtruko, tačiau darytina išvada, kad ilgas bylos nagrinėjimo laikas pateisinamas siekiant išsamaus bylos išnagrinėjimo ir nesusijęs su teismo neveiklumu, nes, kaip buvo pažymėta, vienerius metus iš beveik trejų metų bylos nagrinėjimo buvo atliekama sudėtingo pobūdžio, didelės apimties fonoskopinė ekspertizė. Kitas užsitęsęs laikotarpis ir posėdžių gausa buvo sąlygota ir pačių kaltinamųjų veiksmų, nes vienas iš jų vengė atvykti į teismo posėdžius. Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylą jokių delsimų ar nesklandumų nenustatyta.

62Pats savaime penkerių metų bylos nagrinėjimo terminas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo nelaikytinas teisės į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką pažeidimu. Kiekvieną kartą reikia vertinti, kas lėmė proceso eigą, kokie veiksniai turėjo įtakos nagrinėjimo trukmei, ar buvo nustatyta valstybės institucijų nepateisinamų delsimų, darbo trūkumų, nulėmusių pernelyg ilgą bylos nagrinėjimą. Iš to, kokios bylos nagrinėjimo aplinkybės lėmė proceso eigą šioje byloje, darytina išvada, kad nepateisinamų delsimų iš valstybės institucijų, kurie galėtų suponuoti teisės į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką pažeidimą, šiame baudžiamajame procese nenustatyta. Nors kartu konstatuotina, kad procesas šioje byloje užtruko netrumpą laiko tarpą, tačiau šis faktas, atsižvelgiant į prieš tai išdėstytas proceso eigos aplinkybes, nėra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kitų išimtinių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindas bausmės, švelnesnės negu numato įstatymas, skyrimo svarstymui taip pat nėra, jų nenurodo ir patys kasatoriai. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ir skirti bausmę švelnesnę negu numato įstatymas.

63Dėl BPK nuostatų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, pažeidimų

64Kasaciniuose skunduose teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo esminių skundų argumentų, nutartis prieštaringa. Su tokiais skundų teiginiais sutikti nėra pagrindo.

65Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio, teismas itin išsamiai išnagrinėjo bylą pagal apeliacinius skundus, kuriuose neigiama kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo ir akcentuojamas netinkamas įrodymų vertinimas ir jų patikimumo klausimas, išskiriant tokius aspektus: fonoskopinės ekspertizės teisėtumą, daiktinio įrodymo televizoriaus vertinimą ir neigiant faktą, kad tarpusavyje A. N. ir D. N. galėjo kalbėtis lietuviškai, kad A. N. nebuvo užtikrinta teisė į vertėją. Apeliacinės instancijos teismas visus šiuos nurodytus apeliacinių skundų argumentus aptarė ir į juos motyvuotai atsakė po atlikto papildomo įrodymų tyrimo ir naujo jų vertinimo.

66Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, esminių BPK pažeidimų nepadarė. Šios instancijos teismas, išsamiai ištyręs bylos aplinkybes, kurių netyrė pirmosios instancijos teismas, patikrinęs įrodymų patikimumą, palyginęs juos su kitais bylos duomenimis, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė išsamiai motyvuotas išvadas dėl A. N. ir D. N. kaltės padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismas neturi pagrindo kvestionuoti apeliacinės instancijos teismo nustatytų bylos aplinkybių (BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu), todėl daro išvadą, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 260 straipsnio 3 dalis – A. N. ir D. N. padarytai nusikalstami veikai pritaikytas tinkamai.

67Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti ar keisti skundžiamus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl kasaciniuose skunduose nurodytų motyvų nėra pagrindo.

68Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

69Nuteistųjų D. N. ir A. N. kasacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nuosprendžiu:... 3. A. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK)... 4. D. N. nuteista pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dešimties metų laisvės... 5. Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir J. A. bei V. R., tačiau dėl jų kasacinių... 6. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 7. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Greičiaus pranešimą,... 8. A. N. nuteistas už tai, kad nuo 2007 m. liepos 29 d. iki 2007 m. rugpjūčio 2... 9. D. N. nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 29 d. iki 2007 m.... 10. Kasaciniu skundu nuteistasis A. N. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 11. Nuteistasis teigia, kad nuosprendis buvo pagrįstas spėlionėmis ir... 12. Taip pat skunde nurodoma, kad buvo ydingai vertinamas daiktinis įrodymas -... 13. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo... 14. Kasatoriaus manymu, reikšminga yra tai, kad pirmosios instancijos teismas,... 15. Kasatorius kelia klausimą, ar prokuroras gali kreiptis į teismą su prašymu... 16. Skunde teigiama, kad buvo pažeista teisė į bylos išnagrinėjimą per kuo... 17. Kasaciniu skundu nuteistoji D. N. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011... 18. Kasaciniame skunde teigiama, kad buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos,... 19. Skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pats sau prieštarauja,... 20. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nuteistieji savo apeliaciniuose... 21. Kasatorė teigia, kad ji nuteista remiantis telekomunikacijos ryšiais... 22. Nuteistoji pažymi, kad ji nebuvo sulaikyta darant nusikaltimą, jos tariamų... 23. Skunde keliamas BPK 20 straipsnio 4 dalies pažeidimo klausimas tuo aspektu, ar... 24. Skunde nurodoma, kad buvo pažeista BPK 44 straipsnio 5 dalis, Europos žmogaus... 25. Atsiliepimu į nuteistųjų skundus Lietuvos Respublikos generalinės... 26. Atsiliepime teigiama, kad pagal bylos medžiagą ir teismų sprendimų motyvus... 27. 20 straipsnio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas faktines bylos... 28. Prokuroras, atsakydamas į nuteistųjų skundo argumentus dėl galimos... 29. Dėl skundų argumentų apie per ilgai užsitęsusį procesą ir galimybę dėl... 30. Kasaciniai skundai atmestini.... 31. Dėl BPK 20 straipsnio nuostatų taikymo... 32. Atsižvelgiant į tai, kad kasatorių skundų argumentai yra tapataus turinio... 33. Kasatoriai neigia neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių... 34. Kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindas yra netinkamas baudžiamojo įstatymo... 35. 1 dalis). Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, nesusijęs su esminiais... 36. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų... 37. 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi vertinti pagal savo... 38. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo... 39. Taigi įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20... 40. 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo... 41. Nagrinėjamoje byloje kasatoriai nesutinka nei su fonoskopinės ekspertizės,... 42. Su tokia kasatorių pozicija negalima sutikti, nes ji prieštarauja bylos... 43. Dėl telekomunikacijų tinklais perduotos informacijos kontrolės ir fiksavimo... 44. 4 dalis).... 45. Kasatorių teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas... 46. (2007 m. liepos 30 d. 35 min. ir 2007 m. rugpjūčio 2 d. 8 val. 56 min.)... 47. Apeliacinės instancijos teismas bendrai dėl šio įrodymo ir jo vertinimo... 48. Kasatoriai nurodo, kad teismai nesiaiškino, kaip faktas, kad D. Ž. mobiliojo... 49. Bendras kasacinių skundų teiginys, kad A. N. su savo žmona D. N. tarpusavyje... 50. Kasatoriai teigia, kad byloje buvo netinkamai įvertintas daiktinis įrodymas... 51. Iš to, kas išdėstyta, seka išvada, kad pagal kasatorių nurodytus... 52. Dėl provokavimo daryti nusikaltimą... 53. Kasatoriai teigia, kad nusikalstamos veikos darymą iš esmės nulėmė... 54. Provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikalstamą veiką,... 55. 2012 m. spalio 2 d. Kriminalinės žvalgybos įstatymo (pakeitusį anksčiau... 56. Dėl nusikalstamos veikos požymio - tikslo platinti ... 57. Kasatorius A. N. skunde teigia, kad nebuvo įrodytas nusikalstamos veikos... 58. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo... 59. Kasatoriai teigia, kad yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir... 60. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas truko metus laiko ir 2008... 61. Taigi apibendrinant galima spręsti, kad ikiteisminis tyrimas vyko nuosekliai... 62. Pats savaime penkerių metų bylos nagrinėjimo terminas iki apeliacinės... 63. Dėl BPK nuostatų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimą apeliacinės... 64. Kasaciniuose skunduose teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas... 65. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio, teismas itin... 66. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus,... 67. Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti ar keisti skundžiamus... 68. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 69. Nuteistųjų D. N. ir A. N. kasacinius skundus atmesti....