Byla 2A-265/2010

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (pranešėja), Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Nijolės Piškinaitės, sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei, Dianai Lavrinovičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovui A. S., atsakovų atstovui advokatui Ramūnui Audzevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,LRG Farmacija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-278-623/2009 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,LRG Farmacija“ ieškinį atsakovams A. G. ir D. G. dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5Vilniaus apygardos teismas 2005 m. balandžio 15 d. nutartimi iškėlė UAB ,,LRG Farmacija“ bankroto bylą. Paskirtas bankroto administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. G. ir D. G. dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

6Ieškovas nurodė, kad UAB ,,LRG Farmacija“ (buvęs pavadinimas - AB „Romginta Globus“) 2002 m. vasario 25 d. su atsakovais sudarė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovai pardavė ieškovui 3466 vnt. (28,41 proc.) Latvijoje registruotos bendrovės ,,Farmservis“ SIA akcijas už 727 860 JAV dolerių (2 911 440 Lt) (toliau – Sutartis). Ieškovo teigimu, ši už minėtas akcijas sumokėta kaina yra per didelė, nes ginčo akcijos 2004 m. lapkričio 5 d. kaip nuvertėjusios nurašytos į UAB „LRG Farmacija“ „Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudas“, o bendrovė „Farmservis“ SIA yra bankrutavusi ir išregistruota. Dėl to, ieškovo nuomone, atsakovai pardavė ieškovui žinomai nemokios įmonės akcijas, o ieškovas, sudarydamas šią bendrovei nenaudingą ir nereikalingą sutartį, sumažino savo turtą 2 911 440 Lt suma ir taip sumenkino kreditorių galimybę patenkinti savo reikalavimus (CK 6.66, 6.67 str.).

7Atsakovai A. G. ir D. G. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad akcijų pardavimo metu bendrovė „Farmservis“ SIA buvo moki, o šių akcijų pardavimas ieškovui buvo ekonomiškai naudingas. Grįsdami šiuos teiginius atsakovai pateikė bendrovės „Farmservis“ SIA 2001 m., 2002 m. ir 2003 m. pelno ir nuostolių ataskaitas.

8Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad bendrovė ,,Farmservis“ SIA ginčo akcijų pardavimo metu nebuvo nemoki, 2002 m. jos veikla buvo pelninga, akcijų paketo vertė galėjo siekti 3 204 000 Lt, todėl toks sandoris negalėjo pažeisti ieškovo teisių. Šią išvadą teismas grindė 2006 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr.11-2541-(06), teismo paskirto eksperto V. Černiaus 2008 m. kovo 19 d. ekspertizės aktu ir 2009 m. gegužės 9 d. papildomos ekspertizės aktu, bei atsakovų pateikta UAB „Veslavita“ surašyta bendrovės ,,Farmesrvis“ SIA akcijų paketo turto vertinimo ataskaita. Teismo teigimu, ieškovas priešingai neįrodė.

9Be to, teismo nuomone, ieškovas neįrodė ir aplinkybių, leidžiančių spręsti apie atsakovų nesąžiningumą, todėl toks ieškinys actio Pauliana pagrindu negali būti tenkinamas. Teismas pažymėjo, kad bankroto byla ieškovui buvo iškelta praėjus daugiau nei trejiems metams nuo ginčo sandorio sudarymo, todėl ginčijamas sandoris negalėjo nulemti įmonės nemokumo ir negalėjo turėti esminės reikšmės įmonės bankroto bylos iškėlimui. Dėl to, teismo nuomone, ieškovas neįrodė kreditorių teisių pažeidimo.

10Teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog analogiškai buvo sprendžiama dėl UAB „Romginta Globus“ mokumo ir kreditorių teisių pažeidimo nebuvimo, analogiško 2002 m. birželio 18 d. ieškovo ir G. R. sandorio sudarymo metu Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2A-407/2008. Dėl to nėra pagrindo analogiškas aplinkybes apie ieškovo mokumą ir kreditorių teisių pažeidimo nebuvimą aiškinti kitaip, nei jau kartą buvo padaręs apeliacinės instancijos teismas.

11Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB ,,LRG Farmacija“ prašo minėtą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

121. Apeliantas ginčo akcijas iš atsakovų įsigijo už nepagrįstai didelę kainą, todėl turi būti taikoma CK 6.67 straipsnio 4 punkte nustatyta ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcija (esant priešpriešinių įsipareigojimų disproporcijai).

132. Teismas neatsižvelgė į tai, kad iš teismo paskirtos buhalterinės ekspertizės išvadų matyti, jog bendrovės ,,Farmservis“ SIA mokumas prieš sudarant ginčo sandorį buvo abejotinas (trumpalaikis jos mokumas buvo neigiamas), tai yra bendrovė turėjo rimtų finansinių sunkumų.

143. Teismas nepagrįstai rėmėsi eksperto V. Černiaus 2008 m. kovo 19 d. atliktu turto vertinimu, nes ši ekspertizė atlikta šališkai, turint klaidingus duomenis. Ekspertas joje neatsakė į teismo klausimą, kokia buvo akcijų rinkos vertė ginčo sutarties sudarymo dienai, tačiau 2009 m. vasario 12 d. šis ekspertas staiga nuomonę pakeitė ir nurodė, kad akcijų vertė gali siekti 2,6-3,1 mln. Lt. Teismo posėdyje paaiškėjo, kad tokią eksperto nuomonę įtakojo atsakovo pateikta kito vertintojo UAB ,,Verslavita“ ataskaita, kurioje vertinimas buvo atliktas vadovaujantis 2002 m. rugsėjo mėn. parengtu ,,Farmservis“ SIA verslo planu. Šią aplinkybę teismas konstatavo 2009 m. vasario 26 d. nutartyje, kuria atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir skyrė papildomą ekspertizę akcijų rinkos vertei nustatyti. Be to, nors minėtas ekspertas V. Černius pirmoje ekspertizėje nurodo, kad atliekant retrospektyvinį vertinimą 2002 m. veiklos rezultatais negalima remtis, papildomoje ekspertizėje jis remiasi 2002 m. ir vėlesniais prognozuojamais rodikliais bei daro prielaidą, kad 2002 m. rugsėjo mėn. parengto verslo plano duomenys buvo žinomi dar iki sudarant ginčo sandorį. Taigi to paties eksperto vertinimo ataskaitų išvadų pagrindimas yra prieštaringas ir paveiktas atsakovų pateikta UAB ,,Verslavita“ ataskaita. Teismas šio eksperto išvadomis negalėjo remtis dar ir dėl to, kad akcijų vertė papildomoje ekspertizėje apskaičiuota tik vienu metodu, remiantis vien prognozuojamais rodikliais, kurių tikrumas ir realumas yra abejotinas. Ekspertas visiškai neatsižvelgė į ginčo sandorio sudarymo metu buvusią sunkią įmonės finansinę situaciją, neabejotinai turėjusią lemti akcijų rinkos kainą.

154. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė apelianto prašymą skirti pakartotinę ekspertizę nustatytiems prieštaravimams pašalinti. Taip buvo pažeistos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 177, 185, 218, 218 str., 197 str. 2 d.).

165. Teismas netinkamai aiškino CK 6.66 straipsnį ir neatsižvelgė į tai, kad actio Pauliana instituto taikymo sąlygos nereikalauja įrodyti tiesioginį ryšį tarp vieno ginčijamo sandorio ir bendrovės nemokumo. CK 6.66 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta sąlyga yra alternatyvi, tai yra Pauliano ieškinys gali būti tenkinamas nustačius arba ginčijamo sandorio įtaką skolininko nemokumui, arba kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą. Akcijų įsigijimas už nepagrįstai didelę kainą priskirtinas prie kreditoriaus teisių kitokių pažeidimų. Skolininko nemokumas neturi būti aiškinamas taikant analogiją su Įmonių bankroto įstatyme įtvirtinta nemokumo sąvoka.

17Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai A. G. ir D. G. prašo skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

181. Nepagrįsti apelianto teiginiai, jog teismas negalėjo remtis eksperto V. Černiaus išvadomis. Visos byloje esančios ekspertų išvados buvo gautos CPK nustatyta tvarka, todėl visos jos turi būti laikomos tinkamais įrodymais. Be to, bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, paneigiančių minėto eksperto išvadą, jog akcijų rinkos vertė ginčo sutarties sudarymo dienai galėjo būtų nuo 2 450 000 Lt iki 3 204 000 Lt. Tokią išvadą papildo Lietuvos teismo ekspertizės centro 2006 m. rugsėjo 25 d. išvados, kad ginčo sutarties dieną ,,Farmservis“ SIA buvo moki ir veikė pelningai. Akcijų rinkos vertę ginčo sutarties sudarymo metu patvirtina ir 2008 m. lapkričio 28 d. UAB ,,Verslavita“ akcijų vertinimo ataskaita.

192. Apeliantas neįrodė CK 6.66 straipsniui taikyti būtinos sąlygos – abiejų sutarties šalių nesąžiningumo. Ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio žymų ginčo ,,Farmservis“ SIA akcijų rinkos vertės sutarties sudarymo metu ir už jas sumokėtos kainos neatitikimą. Ginčo sutarties sudarymas nesumažino apelianto mokumo, o kreditoriai neprarado galimybės visiškai ar iš dalies patenkinti savo reikalavimus, nes apeliantas įsigijo akcijas už jų rinkos vertę.

203. Apeliantas reikalauja taikyti dvišalę restituciją natūra, tačiau bendrovė ,,Farmservis“ SIA jau yra bankrutavusi ir likviduota dėl bankroto. Dėl šios preižasties, taikant tokį restitucijos būdą, atsakovai už apeliantui perduotą 2 911 440 Lt dydžio sumą negautų jokio turto ir patektų į nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėjusią finansinę padėtį apelianto atžvilgiu. Sutarties galiojimas priklauso nuo akcijų rinkos vertės šios sutarties sudarymo dieną, o atsakovai nėra ir negali būti atsakingi už bendrovės ,,Farmservis“ SIA veiklą po akcijų perleidimo apeliantui (CK 1.5 str.).

21Apeliacinis skundas atmestinas.

22Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti ne tik faktinį, bet ir teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str.). Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

23Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK straipsniuose numatytų taisyklių, teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, o atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.).

24Teismas, remdamasis byloje atliktų ekspertizių išvadomis, jog akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dieną UAB „LRG farmacija“ buvo moki, 2002 metais veikė pelningai, sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog sudaryta sutartis pažeidė bendrovės kreditorių interesus ir sudarytas sandoris turėjo įtakos įmonės bankroto bylos iškėlimui 2005 metais.

25Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi teigia, kad nepagrįstai remtasi eksperto V. Černiaus 2008 m. kovo 19 d. atliktu turto vertinimu ir papildoma ekspertize, nes ši ekspertizė atlikta šališkai, turint klaidingus duomenis, kurių tikrumas ir realumas yra abejotinas, todėl teismas padarė neteisingas išvadas.

26Kaip žinoma, CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Aiškindamas CPK 212 straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ekspertizė gali būti skiriama tiek teismo, tiek dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva, jeigu teismui iškyla neaiškūs, specialių žinių reikalaujantys klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009 ir kt.).

27Kaip minėta, šioje civilinėje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl to, kad 2002 m. vasario 25 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi už „Farmservis“ SIA akcijas sumokėta kaina yra per didelė, nes ginčo akcijos 2004 m. lapkričio 5 d. kaip nuvertėjusios nurašytos, o bendrovė yra bankrutavusi ir išregistruota. Dėl to, ieškovo nuomone, atsakovai pardavė ieškovui žinomai nemokios įmonės akcijas, o ieškovas, sudarydamas šią bendrovei nenaudingą ir nereikalingą sutartį, sumažino savo turtą ir taip sumenkino kreditorių galimybę patenkinti savo reikalavimus.

28Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įmonės pelno ir nuostolių ataskaitoms ištirti ir mokumui įvertinti reikalingos specialios buhalterinės žinios, 2006 m. liepos 1 d. nutartimi savo iniciatyva paskyrė šioje byloje buhalterinę ekspertizę, prašydamas atsakyti į klausimus: koks buvo įmonės „Farmservis“ SIA mokumas šios įmonės akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu 2002-02-25, ar jos veikla buvo nuostolinga, ar įmonė buvo moki 2001-2002 m. Ekspertizę atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekonominių ekspertizių skyriaus ekspertas, kuris nurodė, kad minėtu laikotarpiu ilgalaikio mokumo požiūriu įmonė buvo moki, tačiau trumpalaikio mokumo požiūriu, paaiškėjus, kad ne visas įmonės trumpalaikis turtas buvo likvidus arba jo balansinė vertė buvo didesnė negu rinkos vertė, įmonė buvo nemoki. Ekspertas nurodė, kad 2002 m. įmonės ūkinė-finansinė veikla buvo pelninga.

29Teismas 2007 m. vasario 28 d. nutartimi, patenkinęs atsakovų prašymą, paskyrė turto ir verslo vertinimo ekspertizę ir pavedė atsakyti, kokia buvo įmonės „Farmservis“ SIA akcijų buhalterinė ir rinkos vertė akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu. Teismas, remdamasis CPK 212 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į tai, kad Latvijos įmonės akcijų rinkos vertei nustatyti, ekspertų, įrašytų į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, nėra, ekspertizę atlikti pavedė atsakovų pasiūlytai V. Černiaus turto vertinimo paslaugų įmonei, kuri pagal įmonės kvalifikacijos atestatą Nr.000154 gali verstis turto ir verslo vertinimo veikla. Ekspertas nurodė, kad 2001-12-31 vienos akcijos vertė buvo 31,79 Lt, o 2002-12-31 – 46,66 Lt, taip pat darė išvadą, kad sandorio kaina atspindėjo investicinę vertę.

30Teismo 2009 m. vasario 12 d. teismo posėdyje ekspertas paaiškino, kad, jo nuomone, ieškovo įsigytų iš atsakovų 3 466 vnt. „Farmservis“ SIA akcijų paketo vertė galėjo siekti 2,6 – 3,1 mln. Lt, teismas sprendė, kad bylą išnagrinėjo iš esmės ir atidėjo sprendimo ar nutarties šioje byloje priėmimą ir paskelbimą. Tačiau teismas 2009 m. vasario 26 d. nutartimi bylos nagrinėjimą atnaujino, motyvuodamas tuo, kad eksperto išvada turi būti pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte, o paaiškėjus, kad ekspertas gali atsakyti į 2007 m. vasario 28 d. teismo nutartimi užduotą klausimą - „kokia buvo įmonės „Farmservis“ SIA akcijų rinkos vertė akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu“, teismas paskyrė papildomą ekspertizę atsakyti į šį klausimą. Ekspertas pateikė išvadą, kad akcijų vertė buvo nuo 2 450 000 iki 2 911 440 Lt.

31Kaip žinoma, pagal teismo nutartį paskyrus ir įstatymo nustatyta tvarka atlikus ekspertizę, ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad ji didesnės galios už kitus įrodymus neturi, teismui eksperto išvada neprivaloma ir turi būti vertinama kartu su kitais įrodymais. Eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės. Gauti duomenys gali būti įvertinti kritiškai ir atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo, kai nustatoma, jog ekspertizės akto turinys prieštaringas, jog išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, prieštarauja kitiems bylos įrodymams ir kitais panašiais atvejais, kuomet kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009, 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2010, 2009 m. sausio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-54/2009).

32Nagrinėjamu atveju ieškovas yra bankrutuojanti bendrovė. Pagal esamą teismų praktiką šios kategorijos bylose, kuriose dalyvauja bankrutuojanti ar likviduojama dėl bankroto bendrovė, yra būtina atsižvelgti į tokios įmonės kreditorių interesus, todėl laikoma, jog tokioje byloje ginamas taip pat ir viešasis interesas. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad šioje byloje esantis viešasis interesas nėra absoliutus, nes procesas vyksta pagal nustatytas taisykles. Kaip žinoma, civilinės bylos yra nagrinėjamos laikantis CPK 12 straipsnyje įtvirtintu rungimosi, CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo, taip pat įrodymų rinkimo principų, kurie nustato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi, kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, kad šalys ir kiti proceso dalyviai laisvai disponuoja jiems priklausančiomis teisėmis, tai yra laisvai renkasi, kokiais faktus nurodyti, kokius įrodymus pateikti ir kt. Taigi apeliantas, būdamas ieškovu ir prašydamas panaikinti šį teismo sprendimą bei remdamasis paminėtais motyvais, privalo įrodyti, kad dėl šių aplinkybių yra neteisingai išnagrinėta byla.

33Apeliantas teigia, kad V. Černiaus ekspertizės prieštaringos, atliktos šališkai, turint klaidingus duomenis ir paveiktos atsakovų pateikta UAB ,,Verslavita“ ataskaita, akcijų vertė papildomoje ekspertizėje apskaičiuota tik vienu metodu, remiantis vien prognozuojamais rodikliais, kurių tikrumas ir realumas yra abejotinas, be to, ekspertas neatsižvelgė į ginčo sandorio sudarymo metu buvusią sunkią įmonės finansinę situaciją, neabejotinai turėjusią lemti akcijų rinkos kainą, tačiau objektyvių įrodymų, paneigiančių ekspertizės aktų išvadas, nepateikė, tai yra nepateikė duomenų, kad sudarant ginčo sandorį įmonės trumpalaikis turtas buvo nelikvidus ar jo balansinė vertė buvo mažesnė (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esantį viešąjį interesą, du kartus atidėjo bylos nagrinėjimą, sudarydama galimybę ieškovui gauti ir teismui pateikti papildomus įrodymus (ekspertizės skyrimas, kt.), tačiau ieškovas šia teismo suteikta galimybe nepasinaudojo (t. 4, b. l. 121-123, 132-133).

34Be to, apeliantas, nesutikdamas su teismo išvadomis ir ginčydamas eksperto V. Černiaus atliktų ekspertizių aktų teisėtumą, bylos nagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme metu nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – Vertinimo įstatymas) 4 straipsnį turto vertinimo objektas yra bet koks Lietuvos Respublikos teritorijoje esantis materialus ir nematerialus turtas, verslas, todėl ekspertas neteisėtai atliko Latvijos Respublikoje registruotos ir joje veiklą vykdžiusios įmonės akcijų vertinimą. Šiam teiginiui pagrįsti, apeliantas pateikė Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto 2010-01-22 raštą (t. 4, b. l.138-140), o taip pat nurodė, kad jis neturėjo vertintojo eksperto kvalifikacijos, nes pagal Vertinimo įstatymo 30 straipsnio 4 dalies 3 punktą, iki Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka bus išduoti turtą vertinančių įmonių kvalifikacijos atestatai ir suteikta kvalifikacija turto vertintojams vertintojo ar vyresniojo vertintojo kvalifikaciją turinčių asmenų grupės, kurių sudėtį visuomeninių turto vertintojų organizacijų teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas, turi teisę 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos atlikti vertintojo eksperto kvalifikacijai priskirtus darbus. Nurodė, kad šis įstatymas įsigaliojo 1999-07-01, V. Černius į vertintojų ekspertų sąrašą buvo įtrauktas 2000-12-04, todėl, apelianto teigimu, nuo 2004-07-01 jis neturėjo teisės atlikti vertintojo eksperto kvalifikacijai priskirtus darbus.

35Atsakovai, nesutikdami su šiais apelianto teiginiais, nurodė, kad minėta Vertinimo įstatymas nuostata, pagal kurią turto vertinimo objektu gali būti tik Lietuvos Respublikos teritorijoje esantis materialus ir nematerialus turtas, verslas, prieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 56 straipsnio 1 dalies nuostatai, pagal kurią Europos Sąjungoje uždraudžiami laisvės teikti paslaugas ribojimai.

36Teisėjų kolegija laiko, kad atsakovų argumentai yra pagrįsti, nes laisvė teikti paslaugas Europos Sąjungos teisės prasme yra suprantama dvejopai: viena vertus, kiekvienas valstybėje narėje įsisteigęs subjektas turi teisę teikti paslaugas bet kurioje valstybėje narėje kitos valstybės narės subjektams, antra vertus, paslaugų gavėjai turi teisę naudotis bet kurio iš valstybėse narėse veikiančio subjekto teikiamomis paslaugomis. Europos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad draudžiama taikyti bet kokį nacionalinį teisės aktą, kuris apsunkina paslaugų teikimą tarp valstybių narių, palyginti su paslaugų teikimu vien tam tikros valstybės narės viduje (Europos Teisingumo Teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimas byloje Nr. C?314/08 Filipiak prieš Dyrektor Izby Skarbowej w Poznaniu, 2007 m. Rugsėjo 11 d. sprendimas Komisija prieš Vokietiją byloje Nr. C-318/05 ir kt.). Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 57 straipsnį „paslaugos“ – tai tokios paslaugos, kurios paprastai yra teikiamos už užmokestį ir kurių nereglamentuoja nuostatos dėl prekių, kapitalo ir asmenų judėjimo laisvės. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, šioms paslaugoms taip pat priskirtinos ir turto vertinimo paslaugos (CPK 185 str.).

37Kaip teisingai nurodė atsakovai, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos akto dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje 2 dalį, Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Be to, atsakovai savo teiginius taip pat teisingai grindė Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarime bylos Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04, 2008 m. gruodžio 4 d. nutarime bylos Nr. 47/04 pateiktais išaiškinimais, kad Konstitucijoje ne tik yra įtvirtintas principas, kad tais atvejais, kai nacionalinis teisės aktas nustato tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruoja su nustatytuoju tarptautinėje sutartyje, turi būti taikoma tarptautinė sutartis, bet ir nustatyta kolizijos taisyklė, įtvirtinanti Europos Sąjungos teisės aktų taikymo pirmenybę tais atvejais, kai Europos Sąjungos teisės nuostatos, kylančios iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, konkuruoja su teisiniu reguliavimu, nustatytuoju Lietuvos nacionaliniuose teisės aktuose (nesvarbu, kokia jų teisinė galia), išskyrus pačią Konstituciją.

38Pažymėtina, kad 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos 2006/123/EB direktyvos dėl paslaugų vidaus rinkoje, siekiant užtikrinti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 56 straipsnyje (buvęs Europos bendrijos steigimo sutarties 49 straipsnis) įtvirtintą teisę teikti paslaugas Europos Sąjungoje ir kuriame uždraudžiami laisvės teikti paslaugas ribojimai, 16 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės gerbia teikėjų teisę teikti paslaugas ne toje valstybėje narėje, kurioje jie yra įsisteigę ir savo teritorijoje užtikrina nevaržomą teisę teikti paslaugas ar vykdyti paslaugų teikimo veiklą.

39Priešingai nei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė atsakovų atstovas, Lietuvos Respublika, siekdama suderinti nacionalinės teisės aktus su minėtomis Europos Sąjungos teisės normomis, priėmė 2009 m. gruodžio 28 d. įsigaliojusį Paslaugų įstatymą, reglamentuojantį laisvės teikti paslaugas sąlygas, kuris pagal jo 4 priedą įgyvendino minėtą direktyvą. Paslaugų įstatymo 28 straipsniu Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms pavesta priimti šiam įstatymui reikalingus teisės aktus. Akivaizdu, kad Vertinimo įstatymas, kuris paskutinį kartą buvo keistas 2003 metais, iki šiol nėra suderintas su Paslaugų įstatymu ir Europos Sąjungos teisės aktais. Šio įstatymo 1 straipsnio 5 punktas nustato, kad esant prieštaravimų tarp šio įstatymo ir kitų teisės aktų, taikomos Paslaugų įstatymo nuostatos. Turto vertinimo paslaugos nepatenka tarp Paslaugų įstatymo 2 priede nurodytų paslaugų, kurioms šis įstatymas netaikomas, todėl darytina išvada, kad Vertinimo įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintas ribojimas teikti paslaugas ir vertinti tik Lietuvos Respublikoje esantį turtą, prieštarauja Paslaugų įstatymo nuostatoms (CPK 185 str.). Tokią išvadą patvirtina ir atsakovų pateikto Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos rašto nuostatos, kad siekiant suderinti Vertinimo įstatymo nuostatas su minima direktyva, yra parengtas ir Lietuvos Respublikos Seime priimtas svarstyti šio įstatymo pakeitimo projektas, kuriame nebėra numatyto ribojimo (t. 4, b. l. 173-180). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėta Vertinimo įstatymo 4 straipsnio nuostata prieštarauja ne tik Paslaugų įstatymui, bet ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 56 straipsniui, kurios nuostatomis, kaip minėta, remiamasi tiesiogiai (CPK 185 str.).

40Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo pateiktas Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto raštas negali būti vertinamas kaip įrodymas, paneigiantis minėtą išvadą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Institutas, darydamas išvadą, jog V. Černius neturėjo teisės atlikti Latvijoje registruotos įmonės akcijų vertinimo, nurodė pateikiantis tik savo nuomonę. Šiame rašte nėra nurodoma, ar ši nuomonė grindžiama Europos Sąjungos teisės aktais, jeigu taip, tai kokiais (CPK 178 str.).

41Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto teiginį, kad V. Černius neturėjo vertintojo eksperto kvalifikacijos, nebuvo įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, todėl neturėjo teisės atlikti teismo paskirtų ekspertizių. Pirma, byloje esančio ekspertizės akto 1.2 punkte nurodyta, jog ekspertizę atliko ,,ekspertas – turto vertintojas“, todėl priešingai nei teigia apeliantas, V. Černius neteigė esąs vertintojas ekspertas, o tik nurodė turintis turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimus (t. 4, b. l. 15). Antra, CPK 212 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Iš byloje esančių V. Černiaus kvalifikacijos pažymėjimų matyti, kad jis turėjo reikiamą kvalifikaciją (t. 2, b. l. 25-28). Trečia, pagal Teismo ekspertizės įstatymo 4 straipsnį teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, o jeigu Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų, ekspertu gali būti skiriamas į šį sąrašą neįrašytas asmuo. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ekspertizės skyrimo metu nebuvo nei vieno turto vertintojo, įtraukto į teismo ekspertų sąrašą, tokio eksperto nebuvo ir Lietuvos teismo ekspertizės centre.

42Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad atliktos ekspertizės aktas atitiko formos ir turinio reikalavimus, keliamus tokiai įrodinėjimo priemonei, ekspertizės akte nurodyta, kad ekspertas žino jam gręsiančias pasekmes ir baudžiamąją atsakomybę už melagingos išvados pateikimą.

43Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog apeliantas neįrodė, kad V. Černius neturėjo teisės atlikti ekspertizės ir nepagrįsti jo argumentai, kad teismo sprendimas yra grindžiamas neteisėtais ekspertizės aktais. Apeliantas nepaneigė ekspertinių išvadų, kaip įrodymų šaltinio, pagrįstumo ir objektyvumo, todėl nėra pagrindo šių išvadų nelaikyti įrodinėjimo priemone, ar atsisakyti jomis remtis kaip įrodymų šaltiniu (CPK 178 str.).

44Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, ne kartą yra išaiškinęs CK 6.66 straipsnio nuostatomis siekiamus tikslus bei šių teisinių nuostatų taikymo sąlygas, nurodydamas, jog actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių sudaryti jis neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007 ir kt.).

45Teisėjų kolegija, remdamasi byloje surinktais įrodymais, o taip pat civiliniame procese leidžiama taikyti įrodymų pakankamumo taisykle, grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, - laiko, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina šių ieškovo teiginių, jog ginčo turtas buvo įsigytas už žymiai didesnę kainą, tuo pažeidžiant kitų bendrovės kreditorių teises, o taip pat šių faktinių aplinkybių pagrindu pareikšto Pauliano ieškinio (CPK 178 str.).

46Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu, teisingai nurodė, kad Pauliano ieškinys gali būti tenkinamas nustačius arba ginčijamo sandorio įtaką skolininko nemokumui, arba kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą. Tačiau buvo konstatavus, kad apeliantas neįrodė teiginių, jog jis ginčo akcijas iš atsakovų įsigijo už nepagrįstai didelę kainą, kad sandoris turėjo įtakos ieškovo bankrotui, kuris buvo nustatytas po trijų metų nuo ginčo sandorio sudarymo, apelianto argumentas, kad teismas privalėjo taikyti CK 6.67 straipsnio 4 punkte nustatytą ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumo prezumpciją, nagrinėjamu atveju tampa teisiškai nebeaktuali, todėl teisėjų kolegija šių argumentų nenagrinėja (CPK 185 str.).

47Kiti apelianto apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat neduoda pagrindo spręsti, kad teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).

48Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo BUAB ,,LRG Farmacija“ apeliacinį skundą, daro išvadą, kad nėra pagrindų, nurodytų CPK 329 ir 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas skunde nurodytais motyvais, taip pat nėra CPK 320 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

49Kaip žinoma, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, turi būti atlygintos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 str.). Tačiau atsakovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių turėtas išlaidas (CPK 98 str. 1 d., 178 str.).

50Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

Nutarė

52Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 5. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. balandžio 15 d. nutartimi iškėlė UAB... 6. Ieškovas nurodė, kad UAB ,,LRG Farmacija“ (buvęs pavadinimas - AB... 7. Atsakovai A. G. ir D. G. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad akcijų... 8. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 9. Be to, teismo nuomone, ieškovas neįrodė ir aplinkybių, leidžiančių... 10. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog analogiškai buvo sprendžiama dėl... 11. Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB ,,LRG Farmacija“ prašo minėtą teismo... 12. 1. Apeliantas ginčo akcijas iš atsakovų įsigijo už nepagrįstai didelę... 13. 2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad iš teismo paskirtos buhalterinės... 14. 3. Teismas nepagrįstai rėmėsi eksperto V. Černiaus 2008 m. kovo 19 d.... 15. 4. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė apelianto prašymą skirti... 16. 5. Teismas netinkamai aiškino CK 6.66 straipsnį ir neatsižvelgė į tai, kad... 17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai A. G. ir D. G. prašo skundą... 18. 1. Nepagrįsti apelianto teiginiai, jog teismas negalėjo remtis eksperto V.... 19. 2. Apeliantas neįrodė CK 6.66 straipsniui taikyti būtinos sąlygos –... 20. 3. Apeliantas reikalauja taikyti dvišalę restituciją natūra, tačiau... 21. Apeliacinis skundas atmestinas.... 22. Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų... 23. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad teismas... 24. Teismas, remdamasis byloje atliktų ekspertizių išvadomis, jog akcijų... 25. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi teigia, kad... 26. Kaip žinoma, CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti... 27. Kaip minėta, šioje civilinėje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl to, kad... 28. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įmonės pelno ir... 29. Teismas 2007 m. vasario 28 d. nutartimi, patenkinęs atsakovų prašymą,... 30. Teismo 2009 m. vasario 12 d. teismo posėdyje ekspertas paaiškino, kad, jo... 31. Kaip žinoma, pagal teismo nutartį paskyrus ir įstatymo nustatyta tvarka... 32. Nagrinėjamu atveju ieškovas yra bankrutuojanti bendrovė. Pagal esamą... 33. Apeliantas teigia, kad V. Černiaus ekspertizės prieštaringos, atliktos... 34. Be to, apeliantas, nesutikdamas su teismo išvadomis ir ginčydamas eksperto V.... 35. Atsakovai, nesutikdami su šiais apelianto teiginiais, nurodė, kad minėta... 36. Teisėjų kolegija laiko, kad atsakovų argumentai yra pagrįsti, nes laisvė... 37. Kaip teisingai nurodė atsakovai, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos akto... 38. Pažymėtina, kad 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos... 39. Priešingai nei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė... 40. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo pateiktas Lietuvos Respublikos audito,... 41. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto teiginį, kad V. Černius... 42. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad atliktos... 43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog... 44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo... 45. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje surinktais įrodymais, o taip pat... 46. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu, teisingai nurodė,... 47. Kiti apelianto apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, teisėjų kolegijos... 48. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo BUAB... 49. Kaip žinoma, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, turi būti atlygintos... 50. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 52. Vilniaus apygardos teismo