Byla e2-1483-302/2017
Dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės OÜ Prügimees atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-4584-340/2017 pagal ieškovės OÜ Prügimees ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
    1. Ieškovė OÜ Prügimees kreipėsi į teismą, prašydama: 1) ieškovės 2017 m. gegužės 24 d. pretenzijoje nurodytas mišrių komunalinių atliekų surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo paslaugų pirkimo Nr. 185285 (toliau – Pirkimas, Konkursas) sąlygas bei jų paaiškinimus pripažinti neteisėtais; 2) nutraukti mišrių komunalinių atliekų surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo paslaugų pirkimo Nr. 185285 procedūras; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
    2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos paskelbto mišrių komunalinių atliekų surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo paslaugų pirkimo Nr. 185285 procedūras ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nesudaryti viešojo pirkimo sutarties iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Nurodė, kad tik sustabdžius Konkurso procedūras ir uždraudus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai sudaryti viešojo pirkimo sutartį, gali būti užtikrinta veiksminga jos pažeistų teisių ir interesų gynyba. Ieškovės teigimu, dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų jai buvo užkirstas kelias tinkamai ir laiku parengti bei pateikti pasiūlymą Konkursui, tokiu būdu pažeidžiant pamatinius viešųjų pirkimų principus (lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir kt.).
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
    1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 23 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
    2. Teismas pažymėjo, kad Pirkimo objektas (mišrių komunalinių atliekų surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo paslaugos) yra neabejotinai strategiškai Vilniaus miestui ir atsakovei, vykdant jai valstybės paskirtas funkcijas, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sąlygotų svarbaus projekto atsakovės veiklai vykdymo laikiną sustabdymą.
    3. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes prašymą iš esmės grindė tik tuo, jog Konkurso sąlygos ir jų paaiškinimai yra neišsamūs, dviprasmiški ir skirtingų tiekėjų gali būti suprantami, o perkančioji organizacija atsisakė priimti bei nagrinėti ieškovės pretenziją dėl formalių pagrindų, t. y. dėl to, kad ji buvo pateikta pavėluotai. Teismas pažymėjo, kad minėtos ieškovės nurodytos aplinkybės bus vertinamos tik nagrinėjant bylą iš esmės, bet ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
    4. Kadangi ieškovė reikalavo apskritai nutraukti Konkurso procedūras, teismas darė išvadą, kad, esant tokiam ieškovės reikalavimui, nekyla jokių sunkumų dėl jai palankaus teismo sprendimo vykdymo, nes, pripažinus Konkursą neteisėtu, jis tiesiog būtų nutraukiamas nesvarbu, ar būtų jau sudaryta Pirkimo sutartis, ar nebūtų.
    5. Nors teismas ir sutiko su ieškove, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas gali sukelti jai tam tikras neigiamas finansines pasekmes, tačiau pažymėjo, kad ieškovė šias neigiamas finansines pasekmes galės pašalinti kitu savo teisių gynimo būdu - ieškiniu dėl žalos atlyginimo.
    6. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju, taikant laikinąsias apsaugos priemones, didesnę finansinę žalą patirtų perkančioji organizacija, kadangi Pirkimo objektas yra svarbus ne tik atsakovei ir visam Vilniaus miestui, bet ir apskritai visai komunalinių atliekų tvarkymo sistemai Lietuvoje, todėl Pirkimo procedūrų stabdymas neatitiktų ne tik ekonomiškumo bei racionalumo principų, bet ir pažeistų viešąjį interesą.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
    1. Ieškovė OÜ Prügimees atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pateikia šiuos esminius argumentus
      1. Pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą ir neteisėtumą įrodo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-4554-590/2017, kuria identiškoje byloje dėl to paties Pirkimo teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė Konkurso procedūras ir uždraudė sudaryti sutartį dėl Konkurso objekto. Kadangi teismai bylas privalo spręsti vienodai, todėl ir ieškovės OÜ Prügimees prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės turėjo būti tenkintas.
      2. Ieškovės OÜ Prügimees ieškinys yra prima facie pagrįstas, ką pripažino ir pats pirmosios instancijos teismas, o tai leidžia teigti, jog egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
      3. Pirmosios instancijos teismo nurodoma galimybė, kad ieškovė galės reikalauti žalos atlyginimo yra hipotetinė ir nagrinėjamu atveju realiai neįgyvendinama, kadangi ieškovė žalos atlyginimo galėtų reikalauti tik tuo atveju, jei būtų pateikusi Konkurse pasiūlymą ir šis ginčas būtų dėl ieškovės pasiūlymo neatitikimo Konkurso sąlygoms. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų užtikrintas Konkurso procedūrų teisėtumas ir skaidrumas, o Vilniaus miesto administracija ir Vilniaus miesto gyventojai nepatirtų jokių neigiamų pasekmių.
      4. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeistas viešasis interesas, vertintinas kaip nepagrįstas. Ginčo Pirkimu perkamos paslaugos Vilniaus miesto gyventojams yra ir buvo teikiamos nepertraukiamai. Į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, galėtų sutrikti atitinkamų paslaugų teikimas Vilniaus miesto gyventojams ar būtų pažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principai. Viešųjų pirkimų bylos teismuose yra nagrinėjamos operatyviai, todėl, nesant jokių aplinkybių, kurios lemtų poreikį kuo skubiau užbaigti ginčo Pirkimo procedūras, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių.
    2. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus.
      1. Nagrinėjamu atveju ne tik Vilniaus apygardos teismas, bet ir Lietuvos apeliacinis teismas jau ne kartą yra pasisakęs, kad ginčo Pirkimo procedūrų stabdymas yra negalimas, nes tai pažeistų viešąjį interesą.
      2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl ieškovės ieškinio reikalavimų prima facie pagrįstumo, ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo atmestas dėl to, kad ieškovė neįrodė kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl apeliantės argumentai dėl ieškinio pagrįstumo nagrinėjamu atveju vertintini kaip nereikšmingi.
      3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas priklauso nuo galimybės ateityje įvykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą, o ne nuo ieškovės galimybės reikalauti žalos, kilusios dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Tai, kad ieškovei galbūt ateityje bus sunku įrodyti patirtą žalą, negali reikšti, jog egzistuoja grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir nesąlygoja būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
      4. Ieškovė ieškinyje reikalauja apskritai nutraukti ginčo Pirkimo procedūras, o, esant tokiam reikalavimui, apskritai nekyla jokių sunkumų ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Jei būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, Konkurso procedūros būtų nutraukiamos ir toks teismo sprendimas visais atvejais galėtų būti nesunkiai įvykdomas.
      5. Pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. e2-1247-236/2017, Nr. e2-1232-302/2017; Nr. e2-1314-236/2017.

3Teismas

konstatuoja:

4IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

    1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).
    2. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

5Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo

    1. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).
    2. Viešųjų pirkimų bylose laikinosios apsaugos priemonės taikomos, vadovaujantis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu, taip pat atsižvelgiant į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės neviršija jų teikiamos naudos (CPK 4237 str. 1 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1645-381/2015).
    3. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui viešųjų pirkimų bylose numato šias sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, trečia, laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės neviršija jų teikiamos naudos. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
    4. Visų pirma, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi prima facie (preliminariai) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus.
    5. Pakartotinai vertinant preliminarų ieškinio pagrįstumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nustatęs, jog ieškovė netinkamai laikėsi ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos, nes pretenzijas teikė pasibaigus jų teikimo terminams, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu civilinę bylą dėl ieškovės OÜ Prügimees reikalavimų nutraukė. Be to, minėtu sprendimu buvo atmesti ir tiekėjų UAB „Ecoservice“, UAB „VSA Vilnius“, UAB „Ekonovus“ ieškiniai dėl ginčo Pirkimo sąlygų neteisėtumo ir viešojo pirkimo nutraukimo.
    6. Teismų praktikoje laikoma, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo sprendimas yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu priėmimo, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-381/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1294-302/2016; 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1130-302/2017 ir kt.).
    7. Nors minėtas pirmos instancijos teismo sprendimas šiuo metu ir nėra įsiteisėjęs, tačiau, kaip jau minėta, ta aplinkybė, jog, bylą išnagrinėjus ieškovės reikalavimus, civilinė byla dėl jos reikalavimų buvo nutraukta, nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suteikia pakankamą pagrindą išvadai dėl ieškovės ieškinio reikalavimų prima facie (preliminaraus) nepagrįstumo.
    8. Taip pat nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-4554-590/2017, kuria atskirajame skunde remiasi apeliantė, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi buvo panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – ieškovės UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti tą patį Pirkimą ir uždrausti atsakovei sudaryti sutartį dėl Pirkimo objekto iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje, buvo atmestas.
    9. Tai, kad nagrinėjamu atveju, pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdžius ginčo Pirkimo procedūras, jų neigiamos pasekmės viršytų jų naudą, kadangi atsakovė ne tik patirtų didesnę negu ieškovė finansinę žalą, bet būtų padaryta ir didelė žala Vilniaus miesto gyventojų interesams, pažeistas viešasis interesas, o tuo pačiu ir ekonomiškumo, efektyvumo bei proporcingumo principai, buvo pasisakyta ir kitose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, pavyzdžiui, 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1247-236/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1232-302/2017, 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1314-236/2017, 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1378-236/2017, kas papildomai patvirtina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
    10. Kiti ieškovės atskirajame skunde nurodyti argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės galutiniam sprendžiamo klausimo rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma.

6Dėl bylos procesinės baigties

    1. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti vadovaujantis ieškovės atskirojo skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis paliktina nepakeista.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

8Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai