Byla e2-1378-236/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarties, kuria patenkintas uždarosios akcinės bendrovės „Atliekų tvarkymo tarnyba“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, civilinėje byloje Nr. e2-4554-590/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Atliekų tvarkymo tarnyba“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos vykdomo viešojo pirkimo atviro konkurso būdu sąlygų neteisėtumo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Ekonovus“, uždaroji akcinė bendrovė „VSA Vilnius“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Ecoservice“,

Nustatė

3

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos vykdomo viešojo pirkimo atviro konkurso būdu „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 185285) (toliau – Pirkimas arba Konkursas) sąlygų neteisėtumo, kuriuo prašo: pripažinti neteisėtomis Pirkimo sąlygų 26.6 ir 39.5 punktuose nurodytas sąlygas, pripažinti neteisėtomis Pirkimo sąlygų 1.1 priedo „Techninė specifikacija“ 3.2, 3.3, 9.9, 10.8 punktuose nurodytas sąlygas, pripažinti neteisėtomis Pirkimo sąlygų 1.2 priedo „Techninė specifikacija“ 7.10, 7.11, 1.10 ir 7.7.5 punktuose nurodytas sąlygas bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Pirkimą ir uždrausti atsakovei sudaryti sutartį dėl Pirkimo objekto iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė ieškinio pagrįstumu, ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso apsauga. Nurodė, kad atsakovės organizuojamas Konkursas nėra finansuojamas Europos Sąjungos ar kitų fondų lėšomis, nėra duomenų apie perkamo objekto įsigijimo skubą, todėl nėra jokių pagrįstų argumentų, kad sustabdžius Pirkimo procedūras kiltų žala.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 14 d. nutartimi tenkino ieškovės UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė Pirkimo procedūras, uždraudžiant atsakovei sudaryti viešojo pirkimo sutartį dėl Pirkimo objekto.
4. Teismas nurodė, kad nesustabdžius Pirkimo procedūrų galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas būtų apsunkintas ir sukeltų papildomų laiko ir finansinių sąnaudų visoms bylos šalims. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis), kad Vilniaus apygardos teisme yra iškeltos keturios civilinės bylos, kuriose pateikti penki ieškiniai dėl Pirkimo sąlygų. Teismas, susipažinęs su ieškinyje dėstomomis aplinkybėmis ir argumentais bei Pirkime susidariusia situacija, kuomet Pirkimo sąlygų teisėtumą ginčija keturi tiekėjai, kas sustiprina ieškovės ieškinio prima facie (preliminarų) pagrįstumą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, nusprendė, kad buvo pagrindas tenkinti ieškovės prašymą ir stabdyti Pirkimo procedūras.
5. Teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kiekvieną kartą vertinama ar egzistuoja pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ar pateiktas ieškinys yra prima facie pagrįstas, ar atsižvelgiant į konkrečias bylos faktines aplinkybes galima spręsti, kad egzistuoja grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso, ekonomiškumo ir proporcingumo principų. Vien tai, kad kitose trijose bylose dėl to paties Konkurso sąlygų ginčijimo teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, nereiškia, kad šių bylų aplinkybės yra identiškos ir laikinosios apsaugos priemonės automatiškai turi būti netaikomos.
6. Teismas nurodė, kad Pirkimas turi strateginę svarbą Vilniaus miestui ir jo gyventojams, kadangi reikalinga įvykdyti atliekų tvarkymo sistemos reformą ir įgyvendinti teisės aktų reikalavimus. Nepaisant to, CPK numatyti sutrumpinti viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai, todėl nagrinėjamu atveju pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius viešojo pirkimo procedūras negalima daryti išvados, jog perkančioji organizacija patirtų nuostolius dėl neteikiamų paslaugų, kadangi paslaugos yra teikiamos. Iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje perkančiosios organizacijos siekiamos įsigyti paslaugos gali būti teikiamos sudarius laikinąją viešą sutartį, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nebus pažeisti perkančiosios organizacijos interesai, susiję su teisėtais lūkesčiais gauti nepertraukiamas paslaugas, užtikrintas viešasis interesas, susijęs su visuomenei svarbių poreikių tenkinimu ir paslaugų pirkimu. Teismas sprendė, kad pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones kartu būtų užtikrinta, jog atliekant Pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (Viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnio 1 dalis), o tuo pačiu ir visuomenės viešojo intereso, kad viešajame pirkime lėšos būtų naudojamos ekonomiškai.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemonės atmesti.
8. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Iki skundžiamos nutarties priėmimo Vilniaus apygardos teismas tris kartus sprendė klausimą dėl Konkurso sustabdymo, vertino atsakovės vykdomo Pirkimo reikšmę ir svarbą Vilniaus miestui, visuomenės suinteresuotumą Pirkimo objektu taip pat laikino Pirkimo sustabdymo sukeliamas neigiamas pasekmes bei tris kartus nusprendė prašymus atmesti (2017 m. gegužės 12 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2-4223-340/2017; 2017 m. gegužės 16 d. nutartys priimtos civilinėje byloje Nr. e2-4256-345/2017 ir civilinėje byloje Nr. e2-4257-345/2017). Teismas minėtais atvejais pripažino, kad laikinųjų apsaugos priemonių sukeliamos neigiamos pasekmės viršija jų teikiamą naudą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitiks proporcingumo ir ekonomiškumo principų, tai neigiamai paveiks strategiškai svarbaus projekto įgyvendinimą ir pažeis viešąjį interesą. Nepaisant tokių išvadų, skundžiamoje nutartyje vykdomo Konkurso svarba ir jo sustabdymu sukeliamos neigiamos pasekmės įvertintos visiškai priešingai.
2. Teismas neatsižvelgė į jau konstatuotus faktus, pats sau paprieštaravo, o tokio prieštaravimo nemotyvavo. Skundžiamojoje nutartyje nurodyta, kad teismo nesaisto ankstesnėse nutartyse padarytos išvados, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienu atveju turi buti sprendžiamas individualiai. Šis teiginys yra teisingas, tačiau panaudotas netinkamame kontekste. Nors teismas kiekvienoje byloje turi individualiai įvertinti, ar egzistuoja pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau tai nereiškia, kad teismas gali tas pačias faktines aplinkybes, kaip vykdomo Pirkimo svarbą, vertinti kitaip, negu buvo įvertinęs prieš tai.
3. Po skundžiamosios nutarties priėmimo Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 21 d. civilinėje byloje Nr. e2-4585-340/2017 dar kartą sprendė klausimą dėl Pirkimo sustabdymo ir ketvirtą kartą atsisakė jį stabdyti, nurodydamas, kad Konkurso sustabdymas pažeis viešąjį interesą. Be to, teismas konstatavo, jog tiekėjams keliant reikalavimus panaikinti Konkurso sąlygas ir nutraukti Konkursą (tokie reikalavimai yra keliami visose bylose), grėsmė jiems palankių sprendimų vykdymui neegzistuoja, nes Konkursas galės būti nutraukiamas, o sudarytos sutartys pripažintos negaliojančiomis be jokių pasunkinimų.
4. Byloje pateikti įrodymai ir skaičiavimai, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių vilniečiai yra priversti mokėti už mišrių komunalinių atliekų (toliau – MKA) surinkimo ir vežimo paslaugas trečdaliu daugiau. Nei viena iš ieškovių šios atsakovės pateiktos informacijos net nebandė paneigti. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones rinkliavos įvedimas yra pakartotinai stabdomas ir Vilniaus miesto gyventojai yra verčiami neapibrėžtą laikotarpį už MKA surinkimą ir vežimą kas mėnesį mokėti ženkliai didesnę kainą. Tiekėjai yra suinteresuoti vilkinti Pirkimo procedūras, nes kiekvieną dieną iš to gauna pelną. Nepaisant teismo argumentų, kad sustabdžius Pirkimą paslaugų teikimas nebus nutrauktas, Pirkimo sustabdymas neabejotinai pažeidžia Vilniaus miesto gyventojų interesus ir ekonomiškumo principą. Tą keturis kartus patvirtino ir pats Vilniaus apygardos teismas. Manytina, kad palikus galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kyla rizika, jog atliekų turėtojai galės reikalauti patirtos žalos atlyginimo ne tik iš ieškovių, bet ir iš valstybes.
5. Teismas neatsižvelgė į atsakovės teiginius, kad Pirkimas yra skirtas Vilniaus miesto gyventojų gyvenimo kokybei ir aplinkai pagerinti, t. y. šiuo Pirkimu siekiama sudaryti sutartis su tiekėjais, kurie privalės atitikti ženkliai griežtesnius technologinius ir aplinkosauginius reikalavimus. Įvykus Konkursui bus įvykdyta visiška šiuo metu veikiančios MKA tvarkymo sistemos pertvarka - tiekėjai turės teikti kokybiškesnes paslaugas už mažesnę kainą, o šiuo metu galiojančios sutartys negali užtikrinti visų naujovių įgyvendinimo. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra sustabdomas visas reformos įgyvendinimas, todėl neabejotina, kad yra pažeidžiamas viešasis interesas.
6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad sustabdžius Konkursą paslaugų teikimas nebus nutrauktas. MKA tvarkymo sistema neatitinka pasikeitusio teisinio reglamentavimo ir privalo būti pakeista. Šiuo metu galiojančios sutartys tarp atsakovės ir tiekėjų nebeturi jokio pagrindo būti tęsiamos, todėl egzistuoja rizika, kad jos bus nutrauktos ir MKA tvarkymo paslaugų teikimas Vilniaus mieste sutriks, kas sukels prielaidas ekstremalios situacijos susidarymui. Atsakovė bus priversta sudarinėti laikinąsias sutartis su tais pačiais rinkoje veikiančiais teikėjais, kurie naudodamiesi kritine situacija, turės galimybę siūlyti abejotinos kokybės paslaugas didesniais įkainiais.
7. Teismas neanalizavo, ar nagrinėjamoje byloje egzistuoja CPK 114 straipsnyje nurodytos būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, o sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvavo tuo, kad teisme dėl to paties Pirkimo yra gauti keli ieškiniai, kas, anot teismo, sustiprina ieškinio prima facie pagrįstumą. CPK nenumato, kad laikinosios apsaugos priemones turi būti taikomos tada, kai ginčą dėl viešojo pirkimo sąlygų kelia daugiau negu vienas tiekėjas. Taip pat nėra numatyta, kad konkretaus ieškinio dėl viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo pagrįstumo lemia ne jo turinys, o kitų panašių ieškinių kiekis. Tai, kad teisme yra gauti keli ieškiniai dėl Pirkimo sąlygų nuginčijimo, nereiškia, kad Pirkimo sąlygos iš tiesų neaiškios, neteisėtos ir ieškovių reikalavimai bus tenkinti.
8. Tiekėjai yra suinteresuoti, kad atliekų tvarkymo sistemos reforma kuo ilgiau neįvyktų ir veiktų dabartinės atliekų tvarkymo rinkos. Ieškovės ieškinys yra pagrįstas subjektyviais samprotavimais ir deklaratyviais teiginiais, jog Pirkimo sąlygos neleidžia tiekėjams parengti pasiūlymo. Nepaisant to, kad visi tiekėjai teigia tą patį, tačiau jau yra pateikę pasiūlymus, kurių neva negali parengti, ir dalyvauja Pirkime. Kadangi ieškovė nepateikė jokių tokius teiginius įrodančių faktų ir įrodymų, todėl esant jau pateiktiems pasiūlymams, turėtų būti aišku, kad ieškinys nėra prima facie pagrįstas.
9. Teismas nenurodė nei vienos priežasties, kodėl egzistuoja grėsmė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, ir nepagrįstai sprendė, kad nesustabdžius Pirkimo procedūrų, būtų susilpninta ieškovės teisių gynyba. Šiuo atveju grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir teisių gynybai neegzistuoja. Teismui tenkinus ieškovės ieškinį, Konkursas būtų nutraukiamas, o jei viešojo pirkimo sutartis jau būtų sudaryta, teismas turėtų pripažinti ją negaliojančia ir spręsti restitucijos taikymo klausimą arba taikyti VPĮ numatytas alternatyvias sankcijas. Taigi ieškovei palankus teismo sprendimo vykdymas visais atvejais būtų įmanomas.
10. Atsakovė ieškiniu reikalauja apskritai nutraukti Konkursą, todėl esant tokiam ieškovės reikalavimui, nekyla sunkumų dėl jai palankaus teismo sprendimo vykdymo. Šiai pozicijai pritarė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-4585-340/2017, kurioje buvo sprendžiamas to paties Konkurso stabdymo klausimas.
11. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad pradinėje viešojo pirkimo procedūrų stadijoje, kai vienas iš potencialių tiekėjų ginčija konkurso sąlygas, dar nesant pateiktų visų dalyvių paraiškų, teismui priėmus sprendimą ieškinį tenkinti ir ginčijamas konkurso sąlygas pripažinti neteisėtomis, šalys būtų grąžinamos į pirminę padėtį. Dėl šios priežasties laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas šioje pirkimo stadijoje neturi prasmės, yra neproporcingas (neadekvatus) pareikštais reikalavimais siekiamiems tikslams, neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirties užtikrinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą, nes grėsmė dėl tokio teismo sprendimo neįvykdymo nekyla.
12. Šiuo konkrečiu atveju galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas nebūtų apsunkintas net ir tuo atveju, jeigu viešojo pirkimo sutartis jau būtų sudaryta, nes Konkursas buvo sustabdytas pasiūlymų vertinimo stadijoje. Konkursas bus tęsiamas ir viešojo pirkimo sutartis bus sudaryta, o paslaugos bus pradėtos teikti ankščiausiai po 6-7 mėnesių. Remiantis CPK 4238 straipsnio 4 dalimi ir 4239 straipsniu, ši byla turėtų būti išnagrinėta per 3-4 mėnesius nuo ieškinio priėmimo dienos. Tai reiškia, kad iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sudaryta viešojo pirkimo sutartis net nebus pradėta vykdyti.
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė BUAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-4554-590/2017 nepakeistą.
10. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Šioje byloje nėra poreikio skubiai įvykdyti Pirkimą, todėl skundžiamojoje nutartimi pagrįstai nuspręsta taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo pozicija, kuria jis rėmėsi priimdamas skundžiamą nutartį, yra teisingai argumentuota ir tinkamai įvertinta, analizuojant individualios bylos faktines aplinkybes, teisinius santykius bei atsižvelgiant į viešojo intereso byloje egzistavimą, todėl nėra teisinio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Siekiamos įsigyti paslaugos yra tiesiogiai susijusios su visuomenės intereso tenkinimu.
2. Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kitose bylose nepateikė privalomų teisės taikymo ar aiškinimo taisyklių, todėl atsakovės nurodomos nutartys kitose bylose niekaip neįpareigojo pirmosios instancijos teismo priimti sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje.
3. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vertina ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ar pateiktas ieškinys yra prima facie pagrįstas, ar atsižvelgiant į konkrečias bylos faktines aplinkybes galima spręsti, kad egzistuoja grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso, ekonomiškumo ir proporcingumo principų. Aplinkybė, kad kitose bylose dėl to paties Konkurso sąlygų ginčijimo teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, nereiškia, kad bylų aplinkybės yra identiškos ir laikinosios apsaugos priemonės turėjo būti netaikytos.
4. Ieškovė buvo kreipusis į teismą su ieškiniu dėl ankstesnio analogiško viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo (dėl ko viešasis pirkimas buvo nutrauktas ir paskelbtas naujas konkursas) ir tuo atveju teismai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Civilinėje byloje Nr. e2-1992-302/2016 Lietuvos apeliacinis teismas pasisakė, kad: 1) apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus, susijusius su viešojo intereso pažeidimu, laiko nepagrįstais, kadangi vien tai, jog ginčo Pirkimas yra susijęs su viešųjų paslaugų, svarbių visam Vilniaus miestui ir jo gyventojams, teikimu, savaime nereiškia, kad atsakovės interesas yra svarbesnis; 2) apeliantė nesuskubo atlikti viešojo pirkimo procedūrų, nors turėjo žinoti, kad viešuosiuose pirkimuose dalyviai turi atitinkamas teises skundžiant galimai neteisėtus perkančiųjų organizacijų sprendimus ir dėl tokių skundų teikimo gali būti stabdomos viešųjų pirkimų procedūros. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokiais savo veiksmais pati apeliantė patvirtina, kad nėra jokios būtinybės skubėti organizuojant ginčo Pirkimą; 3) Pirkimo procedūrų sustabdymas keliems mėnesiams neturės realios žalos viešajam interesui, o jeigu tokia žala ir būtų padaryta, tai ji tikėtina, kad nebus didesnė nei žala, kuri galimai kiltų nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau užtikrins, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.
5. Ieškovės ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti aplinkybes pagrindžiantys įrodymai (Pirkimo sąlygos, pretenzijos, ginčijami perkančiosios organizacijos sprendimai, teismų praktika). Ieškinio forma ir turinys atitinka CPK nustatytus reikalavimus, todėl nėra pagrindo abejoti dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo.
6. Nors dar nėra baigtas nagrinėti ginčas dėl Konkurso sąlygų teisėtumo jau įvyko pasiūlymų vokų atplėšimo procedūra. Pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones kartu užtikrinama, kad atliekant Pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis), tuo pačiu ir visuomenės viešojo intereso, kad viešajame pirkime lėšos būtų naudojamos ekonomiškai.
7. Negalima daryti išvados, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius Pirkimo procedūras atsakovė patirtų nuostolių dėl neteikiamų paslaugų. Paslaugos šiuo metu yra teikiamos, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bylos nagrinėjimo metu bus užtikrintas siekiamų įsigyti paslaugų nepertraukiamas teikimas. Perkančiosios organizacijos siekiamos įsigyti paslaugos gali būti teikiamos ir sudarius laikinąją viešą sutartį, todėl net pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nebus pažeisti atsakovės interesai, susiję su jos teisėtais lūkesčiais gauti nepertraukiamas paslaugas, užtikrintas viešasis interesas, susijęs su visuomenei aktualių ir svarbių poreikių tenkinimu ir paslaugų pirkimu.
8. Viešasis interesas turėtų būti aiškinamas kaip visų visuomenės narių interesas, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai, lėšos panaudojamos sąžiningai, teisėtai bei laikantis imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Pirkimo procedūros pagrįstai sustabdytos bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, o ieškovei suteikta galimybė greitai ir efektyviai apginti savo teises ir interesus bei tokiu būdu užtikrintas viešasis interesas, kad viešojo pirkimo sutartis būtų sudaryta su teisėtu Pirkimo laimėtoju.

4Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos minėtos ribos ir kurių neperžengus būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės bei teisėti interesai, viešasis interesas, – apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Atskirasis skundas nagrinėjamas neperžengiant jo ribų.

5Dėl teismo sprendimų kituose bylose

12. Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės yra procesinio teisinio pobūdžio priemonė, todėl teismo nutartys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimais neturi nei prejudicinės, nei res judicata (liet. „įsiteisėjusio teismo sprendimo“) galios.
13. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nevertina teismo procesinių sprendimų priimtų kitose civilinėse bylose dėl to paties Pirkimo ar pirkimo vykdyto prieš šį Pirkimą dėl to paties objekto, kaip turinčių prejudicinę galią, o bylos aplinkybes vertina pagal šioje civilinėje byloje esančius duomenis.

6Dėl ieškinio prima facie pagrįstumo

14. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, nustačius, kad ieškinys yra tikėtinai (prima facie) pagrįstas, sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, kurį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. CPK 4237 straipsnis nustato specialiąsias taisykles, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo viešųjų pirkimų bylose. CPK 4237 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas viešųjų pirkimų bylose be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taip pat gali taikyti viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą, įpareigojimą perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties ir kitas. Pagal CPK 4237 straipsnio 1 dalį teismas laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose gali taikyti tik tuo atveju, jei jos nepažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso. Iš šių teisinių nuostatų prieinama išvados, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, iš pradžių yra nustatinėjama, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustačius šios grėsmės egzistavimą – vertinama, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
15. Taigi teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje formuojama nuosekli pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pvz., ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
16. Ieškinys pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir apeliantės poziciją pagrindžiančiais įrodymais, pareikštas tinkamais teisiniais pagrindais ir atitinkantis jam keliamus CPK 4233 reikalavimus. Šioje proceso stadijoje ieškovė neprivalo įrodyti, o teismas – iš esmės įvertinti ieškinio pagrįstumo, nes reikalavimų pagrįstumas nustatomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Kadangi ieškinio forma ir turinys atitiko įstatymo nuostatas, sprendžiama, kad ieškinys preliminariai pagrįstas. Tačiau tai tik viena sąlyga, kurią nustačius galimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.

7Dėl teismo sprendimo neįvykdymo rizikos

17. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl grėsmės būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, apart to, kad nesustabdžius pirkimo procedūrų, būtų susilpninta ieškovės teisių gynyba.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nusprendus tenkinti ieškovės reikalavimus, teismas turės nutraukti Pirkimo procedūras, o tuo atveju, jei sudaryta būtų sutartis – spręsti dėl jos pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo ar VPĮ numatytų alternatyvių sankcijų taikymo. Dėl to darytina išvada, kad ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įgyvendinimas bus realiai įmanomas. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma aplinkybė, kad šiuo metu paslaugos teikiamos pagal anksčiau sudarytas sutartis, nelaikytinas pakankamu palikti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
19. Apeliacinis teismas, vertina ir tai, kad Pirkimo objekto dalyje yra suteikiamas pasiruošimo terminas, kuris trunka net 4 mėnesius, o esant tam tikroms aplinkybėms terminas gali būti pratęstas iki 6 mėnesių, terminą skaičiuojant nuo sutarties įsigaliojimo dienos (sutartis įsigalioja tiekėjui nustatyta tvarka pateikus sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimą). Pirkimo sąlygų 6.2 punkte numatyta, kad paslaugos bus pradedamos teikti tik pasibaigus pasiruošimo terminui. Pritartina atskirojo skundo argumentams, kad remiantis CPK 4238 straipsnio 4 dalimi ir 4239 straipsniu, ši byla turėtų būti išnagrinėta per 3-4 mėn. nuo ieškinio priėmimo dienos.
20. Tai reiškia, kad iki teismo sprendimo šioje byloje įsitesėjimo dienos sudaryta viešojo pirkimo sutartis net nebus pradėta vykdyti, todėl teismui nusprendus tenkinti ieškovės reikalavimus, teismas galės be papildomų trukdžių nutraukti Konkursą, o esant sudarytai sutarčiai - spręsti dėl jos pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo ar VPĮ numatytų alternatyvių sankcijų taikymo.

8Dėl viešojo intereso

21. Viešųjų pirkimų bylose tarpusavyje konkuruoja keletas viešųjų interesų – tai yra visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2-2083/2014).
22. Vadinasi, kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas turi spręsti, kurio viešojo intereso aspekto neužtikrinimas padarytų didesnės žalos – (kuo skubesnis) konkrečių prekių ar/ir paslaugų, reikalingų visuomenei, įsigijimas ar konkretaus privataus asmens interesų užtikrinimas lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose bei visuomenės poreikis racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2-1907/2014).
23. Nagrinėjamu atveju Pirkimo objektas yra strategiškai svarbus atsakovei ir Vilniaus miesto gyventojams, siekiant, kad Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje būtų įgyvendinta atliekų tvarkymo sistemos reforma, kurios esmė yra pertvarkyti mišrių komunalinių atliekų tvarkymo sistemą ir pereiti prie rinkliavos pagrindu veikiančios mišrių komunalinių atliekų surinkimo bei vežimo sistemos.
24. Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybėje veikianti mišrių komunalinių atliekų tvarkymo sistema yra prieštaraujanti teisės aktuose nustatytiems reikalavimams. Nuo 2015 m. kovo 26 d. yra priimtas ir galioja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 302 straipsnio pakeitimo Nr. XII-1590 įstatymas, kuris nustato, kad savivaldybės, vadovaudamosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių nuostatomis, iki 2016 m. liepos 1 d. nustato naujus arba patvirtina esamus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydžius. Savivaldybė, nustatydama vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų tvarkymą dydį, privalo atsižvelgti į su atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas, kurias, be kita ko, sudaro ir mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo sąnaudos. Tai reiškia, kad tam, jog Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje būtų įvykdyta atliekų tvarkymo sistemos reforma ir būtų įgyvendinti teisės aktų reikalavimai, yra būtina įvykdyti Pirkimą ir parinkti teisės aktų reikalavimus atitinkančius mišrių komunalinių atliekų tvarkytojus.
25. Viešųjų pirkimų bylose tarpusavyje konkuruoja keletas viešųjų interesų – tai visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapginus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2-2083/2014 ir kt.). Taigi kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas turi spręsti, kurio viešojo intereso aspekto neužtikrinimas padarytų didesnės žalos – kuo skubesnis konkrečių prekių ar/ir paslaugų, reikalingų visuomenei, įsigijimas ar konkretaus privataus asmens interesų užtikrinimas lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose bei visuomenės poreikis racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas.
26. Sprendimas atsisakyti taikyti apsaugos priemones arba jas panaikinti viešojo intereso tikslu turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu, t.y. teismas gali nuspręsti netaikyti šių priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 4237 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės viršytų jų naudą, kadangi atsakovė ne tik patirtų didesnę, negu ieškovė, finansinę žalą, bet būtų padaryta didelė žala Vilniaus miesto gyventojų interesams, pažeistas viešasis interesas, o tuo pačiu ir ekonomiškumo, efektyvumo bei proporcingumo principai. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas sukelia grėsmės būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl toks teismo sprendimas galės būti įvykdomas nepažeidžiant viešojo intereso, kad darbus pagal Pirkimo sutartį galėtų atlikti teisėtai parinktas tiekėjas.

9Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

28. Kiti atskirojo skundo motyvai neturi esminės reikšmės tinkamam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).

10Dėl bylos procesinės baigties

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, nepritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai ir sprendžia, kad perkančiosios organizacijos siekiamos įsigyti paslaugos yra tiesiogiai susijusios su visuomenės intereso tenkinimu, t. y. viešuoju interesu. Palikus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones jų taikymu padaryta žala visuomenei gali būti didesnė už viešojo intereso pažeidimą tęsiant Pirkimo procedūras, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas. Papildomai pažymėtina, kad byloje nenustatyta, kad egzistuoja reali grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymui.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

12Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Atliekų tvarkymo tarnyba“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.