Byla 2-1131-516/2015
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės Marketas atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1646-436/2015 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės Marketas ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Magirnis“ (trečiasis asmuo – V. J.) dėl skolos ir delspinigių priteisimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo.

4Ieškovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) Marketas, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Bankrotų administravimas“, kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo UAB „Magirnis“ priteisti 96 750,61 Eur skolos, 35 217,22 Eur delspinigių, statybines medžiagas, kurių vertė – 25 933,54 Eur, bei 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 10 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškinio reikalavimams užtikrinti areštavo 157 901,37 Eur reikalavimo ribose atsakovui UAB „Magirnis“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas bankuose ir / ar turtines teises, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždrausdamas areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims. Areštuotomis piniginėmis lėšomis uždrausta naudotis, sustabdant jų išmokėjimą, išskyrus išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimą, privalomus mokėjimus Valstybinio socialinio draudimo fondui (toliau – ir VSDF), Privalomajam sveikatos draudimo fondui, valstybės ir savivaldybės biudžetams bei leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu BUAB Marketas.

6Atsakovas UAB „Magirnis“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį ir ieškovo BUAB Marketas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atsakovas nurodė, kad teismui priimant skundžiamą nutartį, teismui nebuvo žinoma atsakovo turtinė padėtis. Atsakovo finansinė padėtis yra pakankamai gera, kadangi jis turi dešimt kartų daugiau turto, nei prašoma priteisti ieškinyje. Atsakovas pažymėjo, kad dirba pelningai, nėra sudaręs jokių veiklos ar kitų kredito sutarčių su kredito įstaigomis, nėra skolingas valstybės ar savivaldybių biudžetams, tinkamai vykdo savo įsipareigojimus VSDF. Be to, turimas turtas yra likvidus ir neapsunkintas nei įkeitimu, nei hipoteka.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 24 d. nutartimi atsakovo UAB „Magirnis“ atskirąjį skundą patenkino, panaikino Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį ir ieškovo BUAB Marketas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo UAB „Magirnis“ atžvilgiu atmetė.

9Teismas pažymėjo, kad kai yra įrodymų, jog pareiškimo suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį nėra didelė, t. y. kai atsakovas paneigia objektyvios grėsmės (dėl didelės ieškinio sumos) būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

10Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus duomenis apie pastarojo turtinę padėtį bei nustatęs, kad atsakovas jokių įsiskolinimų kreditoriams neturi, įmonės veikla yra pelninga, įmonė vykdo finansines operacijas, priėjo išvadą, jog skundžiama teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia atsakovo įmonės interesus, šalių interesų pusiausvyrą ir yra neproporcingos bei neatitinka ekonomiškumo principo reikalavimų.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Ieškovas BUAB Marketas atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartį, atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims 157 901,37 Eur suma laikytina didele. Ši aplinkybė sudaro pagrindą spręsti apie padidintą teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas neįsigilino į tikrąsias faktines aplinkybes, paviršutiniškai peržiūrėjo atsakovo pateiktus dokumentus. Vien atsakovo balansuose nurodyto turto didelė vertė nereiškia geros įmonės finansinės būklės. 2013 metais 5 302 807 Lt vertės atsakovo turtą sudarė net 4 612 509 Lt trumpalaikis turtas, iš kurio 2 923 851 Lt yra per vienerius metus gautinos sumos, tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 3 370 466 Lt (viršijo daugiau nei pusę į balansą įrašyto turto vertės). 2014 metų balanse įrašyto turto vertė sudarė 5 473 834 Lt, iš kurio net 4 880 940 Lt sudarė trumpalaikis turtas (iš jo 2 853 354 Lt – per vienerius metus gautinos sumos). Nesant duomenų apie į atsakovo balansą įrašytų gautinų sumų gavimo galimybę, negalima daryti išvados, kad šis turtas yra realus. Atsakovas nepateikė pinigų srautų ataskaitos, aiškinamojo rato, išsamių duomenų apie skolas ir kitų dokumentų, kurie eliminuotų abejones apie atsakovo galimybę įvykdyti teismo sprendimą.
  2. Teismo argumentas, kad šiuo metu atsakovas yra įsipareigojęs atlikti darbus už 9 872 502,56 Eur, taip pat neįrodo aplinkybės, jog atsakovas ateityje bus geros finansinės būklės.
  3. Atsakovas nuo 2013 m. lapkričio 22 d. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų nemoka už atliktus darbus pagal sudarytą sutartį, vengia geranoriškai ir sąžiningai vykdyti savo pareigas, nereaguoja į ieškovo raginimus, neketino tartis taikiai, o skola yra labai didelė, taigi nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

13Atsakovas UAB „Magirnis“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

    1. Teismas teisingai pažymėjo, kad didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pagrįstai rėmėsi atsakovo pateiktais įrodymais, kad 157 901,37 Eur suma, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, nėra didelė. Palyginus atsakovo pateiktų 2013 ir 2014 metų finansinių atsakomybių duomenis, darytina išvada, kad atsakovas veikia nuosekliai, stabiliai bei pelningai. Finansinės atskaitomybės dokumentai neginčijamai patvirtina, kad atsakovas yra moki įmonė, bei paneigia ieškovo daromą prielaidą, jog ieškinio suma atsakovui didelė.
    2. Ieškovo teiginiai, kad atsakovo pelnas yra labiau hipotetinis, nei realus, ir todėl nepatvirtina geros finansinės padėties, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, galinčiais paneigti nurodytų finansinių rodiklių teisingumą. Tai, kad atsakovo turtą didesne dalimi sudaro trumpalaikis, o ne ilgalaikis turtas, nereiškia, jog jo finansinė padėtis yra bloga. Atsakovas yra rangos darbais užsiimanti įmonė ir pagrindinį bendrovės turtą bei vertę sudaro būtent iš veiklos gaunamos pajamos ir kilnojamasis turtas (transporto priemonės ir kt.), kurie laikytini trumpalaikiu turtu. Atsakovas visus įsipareigojimus sėkmingai vykdo, įmonės turtas nėra sumažėjęs, o jo vertė netgi didesnė nei 2013 metais, taigi įmonė yra stabili, patikima, jos finansinė būklė nesudaro pagrindo laikyti egzistuojant grėsmę, kad atsakovas negalės įvykdyti teismo sprendimo. Vien ilgalaikis atsakovo turtas, kurio vertė sudaro 171 713,97 Eur, yra pakankamas įvykdyti ieškovo reikalavimus, o visas atsakovo turtas bent 10 kartų didesnis nei ieškinio suma.
    3. Atsakovas nevykdo ieškovo reikalavimų ne dėl to, kad tam neturi lėšų, o todėl, jog su jais nesutinka. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovas gali elgtis nesąžiningai. Nėra jokių įrodymų, kad atsakovas mėgintų savo turtą realizuoti, perleisti tretiesiems asmenimis ar kitaip bandytų pabloginti savo turtinę padėtį, siekdamas išvengti prievolių, galinčių atsirasti ieškinio tenkinimo atveju. Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių apelianto piktybiškus veiksmus ieškovo atžvilgiu.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

16Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera, kad paneigtų grėsmės dėl didelės ieškinio sumos būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.

17Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

18Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galbūt ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010; 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1458/2014). Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kuriam jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo prieš kitą šalį ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1329/2014; 2014 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1756/2014).

19Taigi, kaip jau yra išaiškinta teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1756/2014), pats savaime ieškinio pareiškimas, net ir esant didelei reikalavimo sumai bei ieškinio tenkinimo tikimybei, nėra pakankamas ir savaiminis pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Teismas privalo užtikrinti abiejų šalių interesų pusiausvyrą ir, nesant aiškių pagrįstų prielaidų abejoti dėl teismo sprendimo įvykdymo galimybių, nevaržyti atsakovo veiklos laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

20Nagrinėjamoje byloje ieškovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį ir siekdamas atsakovo turto (tiek kilnojamojo, tiek nekilojamojo), lėšų bei turtinių teisių arešto, iš esmės tik formaliai remiasi teismų praktikoje suformuluota prezumpcija, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos. Tačiau, kaip teisingai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, minėta prezumpcija nėra absoliuti ir nesuteikia teisės teismui taikyti laikinąsias apsaugo priemones atsakovui automatiškai, neatsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Priešingai, teismų praktikoje aiškiai nurodyta, kad teismas kiekvienu atveju privalo vertinti atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškovo reikalavimo suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-879/2014; 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; kt.).

21Vadovaudamasis pirmiau nurodyta teismų praktika, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo atsakovo pateiktus finansinės atskaitomybės ir kitus dokumentus bei priėjo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visiškai pagrįstą išvadą, kad atsakovas yra pakankamai stabili ir pelninga įmonė, o ieškinio suma jam nėra didelė, kas paneigia grėsmės, jog teismo sprendimas gali likti neįvykdytas, tikimybę. Pažymėtina, kad ieškovas, nesutikdamas su teismo išvadomis, atskirajame skunde remiasi tik deklaratyvaus pobūdžio samprotavimais, kad atsakovo įmonės balansai ir juose nurodyti duomenys nepatvirtina geros atsakovo finansinės padėties, tačiau pats ieškovas, kvestionuodamas pelno bei nurodyto turto vertės, o taip pat kitų rodiklių realumą, nepateikė teismui absoliučiai jokių įrodymų, leidžiančių bent suabejoti balanso duomenų teisingumu ar jų atitikimu tikrajai atsakovo turtinei padėčiai. Ieškovui neteikiant jokių duomenų, patvirtinančių priešingas aplinkybes nei nurodė ir pagrindė atsakovas, teismas neturi jokio teisėto pagrindo nesivadovauti viešai skelbiamais ir atsakovo teismui pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais ar paneigti jų patikimumą, remdamasis vien tik bendro pobūdžio apelianto pasvarstymais.

22Kaip matyti iš balanso duomenų, vien tik atsakovo ilgalaikio turto vertė yra pakankama ieškovo reikalavimui patenkinti visa apimtimi, o visas atsakovo turtas (2014 metais sudaręs 5 473 834 Lt), kaip teisingai akcentavo atsakovas, net dešimt kartų viršija ieškinio sumą. Be to, atsakovo mokėtinų sumų bei įsipareigojimų ir atsakovo turto vertės santykis 2014 metais palyginus su 2013 metais net pagerėjo, o ta aplinkybė, kad atsakovas gavo grynąjį pelną tiek 2013 metais, tiek 2014 metais, nepaisant to, jog tiek vienais, tiek ir kitais metais daugiau nei pusę atsakovo balanse deklaruoto turto vertės sudarė per vienerius metus gautinos sumos, papildomai pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumą, tuo labiau, kad atsakovas neturi įsiskolinimų nei Valstybinei mokesčių inspekcijai, nei VSDF ar valstybės / savivaldybės biudžetams, nėra sudaręs kredito sutarčių su kredito įstaigomis ir neturi kitų ilgalaikių įsipareigojimų kreditoriams. Priešingų duomenų ieškovas teismui nepateikė.

23Pažymėtina ir tai, kad ieškovo argumentas, jog atsakovas nesumoka ieškovui nuo 2013 metų, savaime nepagrindžia nei atsakovo nesąžiningumo, nei blogos ar geros atsakovo turtinės padėties, kaip ir grėsmės, kad teismo sprendimo vykdymas bus apsunkintas ar gali tapti neįmanomas, kadangi pinigų ieškovui nemokėjimas gali būti susijęs su atsakovo nesutikimu esant jo prievolei mokėti ieškovui, o ne su lėšų neturėjimu. Be kita ko, ieškovas, teigdamas, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, atsižvelgiant į atsakovo atsisakymą mokėti, tartis taikiai bei pastarojo nesąžiningumą, nenurodė jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas bando perleisti savo turtą ar kitaip paveikti savo turtinę padėtį tam, kad išvengtų sprendimo įvykdymo tuo atveju, jei vis dėlto bylos rezultatas būtų palankus ieškovui.

24Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad byloje esantys duomenys nesudaro teismui pagrindo manyti, jog atsakovo veiklos sąnaudos ateityje turėtų reikšmingai padidėti ar yra kitų objektyvių priežasčių, dėl kurių atsakovo veikla artimiausiu metu staiga taptų nestabili, jos rezultatai iš esmės pablogėtų. Savo ruožtu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali neigiamai paveikti atsakovo veiklą (o tai nenaudinga ir pačiam ieškovui), todėl nesant pagrįstų prielaidų manyti, kad egzistuoja sprendimo neįvykdymo grėsmė, teismas neturi teisės varžyti atsakovo turtą, taip suteikdamas nepagrįstą prioritetą ieškovui ir pažeisdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas (CPK 144 straipsnis).

25Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones... 4. Ieškovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB)... 5. Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 10 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą... 6. Atsakovas UAB „Magirnis“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 24 d. nutartimi atsakovo UAB... 9. Teismas pažymėjo, kad kai yra įrodymų, jog pareiškimo suma konkrečiam... 10. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus duomenis apie pastarojo turtinę... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Ieškovas BUAB Marketas atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos... 13. Atsakovas UAB „Magirnis“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 16. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsisakymo taikyti laikinąsias... 17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų... 18. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad laikinųjų... 19. Taigi, kaip jau yra išaiškinta teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos... 20. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo... 21. Vadovaudamasis pirmiau nurodyta teismų praktika, pirmosios instancijos teismas... 22. Kaip matyti iš balanso duomenų, vien tik atsakovo ilgalaikio turto vertė yra... 23. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo argumentas, jog atsakovas nesumoka ieškovui... 24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad byloje esantys duomenys... 25. Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis,... 26. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 27. Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą....