Byla 2A-801-330/2015
Dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. V. ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Pietų terminalas“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1524-657/2015 pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „RVN“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Pietų terminalas“, Swedbank akcinei bendrovei dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas P. V. kreipėsi į teismą prašydamas išreikalauti iš atsakovės BUAB „RVN“ pakrovėją Toyota.

5Ieškovas nurodė, kad 2008-09-30 iš A. V. įsigijo pakrovėją Toyota ( - ), pagamintą 1991 m., kurį panaudos sutartimi perdavė neatlygintinai naudotis UAB „Pietų terminalas“. Šis pakrovėjas 2010 m. buvo paskolintas G. Z. ir laikytas ( - ), iš kur jį paėmė tyrėjai. Ieškovui nebuvo žinoma, kur yra tyrėjų paimtas pakrovėjas ir kam pavesta jį saugoti. 2013 m. gegužės 13 d. nutraukus ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ) ieškovas sužinojo, kad jis saugomas atsakovės BUAB „RVN“ bankroto administratoriaus. Kadangi ieškovas pakrovėją prarado ne dėl savo valios ir jį neteisėtai valdo atsakovė, turtas išreikalautinas iš neteisėto atsakovės valdymo.

6Atsakovė BUAB „RVN“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

7Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi UAB „RVN“ iškelta bankroto byla. Atsakovė su trečiuoju asmeniu UAB „Pietų terminalas“ buvo sudariusi patalpų, esančių ( - ) mstl., Lazdijų r., nuomos sutartį. Į šias nuomojamas patalpas buvo perkelti įmonės veiklai reikalingi įrenginiai ir įrengimai. 2010 m. kovo 3 d. nutraukus patalpų nuomos sutartį, jose liko atsakovei priklausantis turtas, taip pat ir pakrovėjas Toyota. Šį pakrovėją atsakovė įsigijo 2008 m. iš UAB „Albrikas“ už 34 208,20 Lt, turi visus atitikties dokumentus, todėl šis pakrovėjas yra BUAB „RVN“ nuosavybė.

8Trečiasis asmuo UAB „Pietų terminalas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nutraukiant nuomos sutartį atsakovė nereiškė jokių pretenzijų trečiajam asmeniui dėl patalpose tikėtinai likusio kokio nors turto, nesiėmė jokių veiksmų siekiant likusį turtą susigrąžinti. Be to, atsakovė nepateikė jokių pakrovėjo įsigijimo dokumentų, kurie patvirtintų atsakovės nuosavybės teisę į pakrovėją.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.

11Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis, nustatė, kad šalys pripažįsta, jog atsakovė BUAB „RVN“ 2008 m. liepos 1 d. su trečiuoju asmeniu UAB „Pietų terminalas“ sudarė Patalpų nuomos sutartį, kuria atsakovė išsinuomojo iš trečiojo asmens patalpas pastate, esančiame ( - ) mstl., Lazdijų r. Šios sutarties pagrindu UAB „RVN“ į nuomojamas patalpas perkėlė jai nuosavybės teise priklausančius įrengimus, būtinus medienos apdirbimo veiklai vykdyti, taip pat ir pakrovėją „Toyota 4FD20“, kurį įsigijo 2008 m. pavasarį iš UAB „Albrikas“ už 34 208,20 Lt (2008-04-07 PVM sąskaita - faktūra ABA Nr. 01520, t.1, b. l. 78). Kartu buvo perduota atitikties deklaracija (t.1, b. l. 152-172), turtas įtrauktas į UAB „RVN“ ilgalaikio turto žiniaraštį (t.1, b. l. 95). Byloje taip pat nustatyta, kad patalpų nuomos sutartis tarp UAB „RVN“ ir trečiojo asmens UAB „Pietų terminalas“ buvo nutraukta 2009 m. lapkričio 30 d. (t.1, b. l. 98). 2010 m. kovo 1 d atsakovė UAB „RVN“ su trečiuoju asmeniu UAB „Pietų terminalas“ dar kartą pasirašė patalpų, esančių ( - ) mstl., Lazdijų r., nuomos sutartį (t.1, b. l. 99-101), kuri buvo nutraukta 2010 m. kovo 3 d. abiejų šalių susitarimu (t.1, b. l. 102). ). Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi UAB „RVN“ iškelta bankroto byla. Remiantis Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimu bei ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų N. M., A. V., A. T. ir kt. parodymais (t.1, b. l. 109-115) nustatyta, kad nutraukus nuomos santykius atsakovei nuosavybės teise priklausantys daiktai liko UAB „Pietų terminalas“ patalpose.

12Teismas nurodė, kad ieškovas savo nuosavybės teises į ginčo daiktą kildino iš 2008 m. rugsėjo 30 d. sutarties, kurioje nurodyta, jog ieškovas iš A. V. įsigijo pakrovėją Toyota ( - ), pagamintą 1991 m., taip pat teigė, kad pagal 2008 m. spalio 3 d. panaudos sutartį šį turtą perdavė UAB „Pietų terminalas“ su teise duoti turtą neatlygintinai naudotis tretiesiems asmenims. Ieškovas negalėjo pateikti daikto įsigijimo sutarties originalo, teigdamas, kad sutarties originalas buvo perduotas tyrėjui, tačiau iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog tyrėjams buvo pateikta tik pirkimo - pardavimo sutarties kopija (t.1, b. l. 114). Nors liudytojai A. Š. ir G. G. tvirtino, jog matė, kaip ieškovui buvo atvežtas pakrovėjas, panašus į užfiksuotą nuotraukose, tačiau tiksliai negalėjo nurodyti galimų jo įsigijimo aplinkybių. Be to, ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad pakrovėjas, kurį jis įsigijo iš A. V., 2008 m. rugsėjo 30 d. buvo pardavėjo A. V. nuosavybė, kas leistų spręsti, jog ieškovas buvo teisėtai įsigijęs pakrovėją Toyota. Atsakovė, nurodydama, kad savo nuosavybės teisę į pakrovėją taip pat įgijo sandorio pagrindu, pateikė 2008-04-07 PVM sąskaitą - faktūrą ABA Nr. 01520, atitikties deklaraciją, įmonės ilgalaikio turto žiniaraštį, iš kurio duomenų matyti, kad pakrovėjas buvo apskaitytas įmonės buhalteriniuose dokumentuose. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. Š., M. P., T. V., V. M. patvirtino, jog UAB „Pietų terminalas“ teritorijoje buvo bent keli pakrovėjai ir juos naudodavo visi nuomininkai pagal poreikius. Liudytojų M. P., T. V. teigimu, panašų į nuotraukose pakrovėją jiems skolindavo ieškovas P. V.. Teismas liudytojų parodymus įvertino kaip nuoseklius, neprieštaraujančius vieni kitiems, taip pat nustatė, kad šiuos liudytojų parodymus iš dalies patvirtina ikiteisminio tyrimo metu konstatuotos aplinkybės, jog UAB „RVN“ nuomojo jai nuosavybės teise priklausantį pakrovėją UAB „Pietų terminalas“ (t.1, b. l. 114, baudžiamoji byla Nr. ( - )-10, t.2, b. l. 101). Atsakovė, įrodinėdama savo nuosavybės teisę į daiktą, pateikė atitikties deklaraciją (t.1, b. l. 152-172) bei 2014 m. rugsėjo 26 d. antstolio R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kur užfiksuotas UAB „RVN“ administratoriaus parodytas autopakrovėjas Toyota (t.2, b. l. 6-14). Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, jog nuo pakrovėjo yra pašalinta lentelė su identifikaciniais duomenimis. Iš atitikties deklaracijos ir fotonuotraukų taip pat matyti, jog pas bankroto administratorių esančio pakrovėjo keliamoji galia 1830 kg, didžiausias aukštis – 3000 mm, krovinio sunkio centras – 500 kg, o šie duomenys atitinka atitikties deklaracijos 23 punkte nurodytus parametrus. Teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog atsakovė savo nuosavybės teisę pagrindė byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais, o ieškovas nepateikė jokių neginčijamų įrodymų, identifikuojančių prašomą išreikalauti daiktą, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad pas atsakovės bankroto administratorių esantis pakrovėjas Toyota nuosavybės teise priklauso ieškovui.

13III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

14Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Pietų terminalas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

15Skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismas nevertino trečiojo asmens UAB „Pietų terminalas“ 2014-12-30 rašytinių paaiškinimų. Ginčo objekto – pakrovėjo Toyota nuosavybės teisės klausimas jau buvo sprendžiamas pagal UAB „RVN“ pareiškimą pradėtame ikiteisminiame tyrime, kurio metu buvo nustatyta, kad UAB „RVN“ nėra pakrovėjo Toyota savininkė, o šio turto savininkas yra ieškovas.
  2. Teismas netinkamai taikė CK 4.47 str. ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo. Atsakovė nepateikė pakrovėjo Toyota įsigijimo dokumentų – pirkimo-pardavimo sutarties, kuri patvirtintų nuosavybės teisę. Atsakovė pateikė PVM sąskaitą-faktūrą, kuri yra apskaitos dokumentas. Tokio dokumento paskirtis yra buhalterinė - mokestinė, kuri negali būti pati savaime prilyginama pirkimo-pardavimo sutarčiai. PVM sąskaitoje-faktūroje nenurodytas pakrovėjo Toyota identifikacinis nuneris, pagaminimo metai, nepateikti duomenys, kad atsakovė atsiskaitė su pardavėju ir prekė buvo realiai perduota.
  3. Teismas sprendime nurodė klaidingas faktines aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai N. M., A. V., J. T. teigė priešingai nei nurodo teismas, t. y. jie paaiškino, kad nežino, kam priklausė turtas. Teismas taip pat remiasi Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimu, tačiau toje civilinėje byloje ieškovas nebuvo nei kreditorius, nei proceso dalyvis, o ir pakrovėjo Toyota klausimas joje nebuvo nagrinėjamas.
  4. Teismo sprendime nevertinta visų liudytojų parodymų visuma ir įrodymų patikimumas. Liudytojai V. P., Š. P., A. Š., G. G., M. P. ir T. V. liudijo nuosekliai, neprieštaraudami vieni kitiems, jų parodymais netikėti nėra jokio pagrindo. V. P. patvirtino, kad matė, kaip A. V. atvežė pakrovėją Toyota ieškovui, o liudytojas Š. P. nurodė, kad jis pakrovėją apžiūrėjo pas A. V., vėliau tą patį pakrovėją matė pas ieškovą trečiojo asmens UAB „Pietų terminalas“ teritorijoje. Liudytojai A. Š. ir G. G. nurodė, kad matė, kaip A. V. atvežė ir iškrovė pakrovėją, ieškovas pasirašė dokumentus ir sumokėjo pinigus. M. P. ir T. V. patvirtino, kad trečiojo asmens UAB „Pietų terminalas“ teritorijoje buvo pakrovėjas Toyota ir jį iš ieškovo skolindavosi pagal poreikius. Liudytojas V. M. davė prieštaringus parodymus, jis negalėjo nurodyti, ar pakrovėjas GAZ53 ir kitas nuosavas pakrovėjas buvo įtraukti į BUAB “RVN” apskaitą. Teismo sprendime nepagrįstai sureikšminama gaminio atitikties deklaracija, kuri nėra transporto priemonę identifikuojantis dokumentas, taip pat ypatinga svarba suteikta ant deklaracijos esančiam logotipui ir adresui, nors tai nesusiję su pakrovėjo Toyota nuosavybės teisės įsigijimo pagrindais. Pakrovėjo įsigijimas atsakovės nuosavybėn grindžiamas prieštaringomis pozicijomis: liudytojas V. M. nurodė, kad pakrovėją atsakovė įsigijo iš UAB “Albrikas”, tačiau PVM sąskaitą-faktūra išrašiusios V. D. jis nežino; liudytojas V. B. teigė, kad pakrovėją jis surado ir nupirko Italijoje, o atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovės turimas pakrovėjas buvo įsigytas iš Italijos bendrovės.

16Apeliaciniu skundu ieškovas P. V. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

17Ieškovo apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tokiais pačiais argumentais, kaip ir trečiojo asmens UAB „Pietų terminalas“ apeliacinis skundas, papildomai nurodant tai, kad teismas nepagrįstai iš ieškovo priteisė visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo nuomone, bylą buvo galima išnagrinėti per vieną teismo posėdį, bylinėjimosi išlaidos buvo didinamos atliekant perteklinius, nereikalingus darbus ir veiksmus, renkant bylai neturinčius reikšmės įrodymus, be to, bylinėjimosi išlaidų suma neadekvati ieškinio reikalavimo sumai bei neatitinka Teisingumo ministro patvirtintų Rekomendacijų dydžio.

18Atsakovė BUAB “RVN” atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19Atsakovė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą pateikia tokius esminius atsikirtimus:

  1. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog ikiteisminiame tyrime buvo nustatyta, kad UAB „RVN“ nėra pakrovėjo Toyota savininkė, o šio turto savininkas esąs ieškovas. Nutraukiant ikiteisminį tyrimą buvo pažymėta, kad nustačius, jog pakrovėjas galėjo priklausyti ir ieškovui, dėl ginčo, susijusio su teise į daiktą, turi būti kreipiamasi į teismą civiline tvarka.
  2. Nors ieškovo apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas klaidingai aiškino liudytojų N. M., A. V., J. T. ir A. V. parodymus, teismas, remdamasis šių liudytojų parodymais, pagrįstai konstatavo aplinkybę, jog nutraukus patalpų nuomos sutartį atsakovės daiktai liko trečiojo asmens UAB „Pietų terminalas“ teritorijoje.
  3. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog PVM sąskaita-faktūra yra netinkamas nuosavybės teisės įrodymas. Teigia, jog PVM sąskaita-faktūra, kuri pasirašyta abiejų šalių, įforminama pirkimo-pardavimo ūkinė operacija, be to, įstatymas nereikalauja, kad toks sandoris būtų rašytinės formos, todėl rašytinė pirkimo-pardavimo sutartis neprivalėjo būti sudaryta. Tai, kad pagal šią sutartį buvo atsiskaityta, patvirtina aplinkybė, jog UAB “Albrikas” nėra kreditoriumi atsakovės bankroto byloje.

20Atsakovė BUAB „RVN” atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Pietų terminalas“ apeliacinį skundą prašo nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal šio trečiojo asmens apeliacinį skundą, arba skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21Akcentuoja, kad trečiojo asmens UAB „Pietų terminalas“ apeliacinio skundo argumentai ir dėstomos aplinkybės sutampa su nurodytomis ieškovo skunde, todėl prašo vadovautis atsakovės atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą išdėstytais motyvais. Papildomai pažymi, kad apeliacinio skundo padavimo dieną jį pasirašiusi R. V. jau nebebuvo UAB „Pietų terminalas“ direktorė, todėl apeliacinis procesas pagal šį skundą turi būti nutrauktas.

22Trečiasis asmuo UAB „Pietų terminalas“ atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

23Nurodo, kad su ieškovo apeliaciniu skundu sutinka, atsiliepimą grindžia iš esmės tais pačiais motyvais, kaip ir savo paduotą apeliacinį skundą. Papildomai nurodo, kad nors teismas ir akcentavo, kad ieškovas nepateikė pakrovėjo Toyota pirkimo-pardavimo sutarties originalo, tačiau tokiam sandoriui rašytinė forma nebūtina.

24Ieškovas P. V. atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Pietų terminalas“ apeliacinį skundą prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

25Nurodo, kad su trečiojo asmens apeliaciniu skundu sutinka, atsiliepimą grindžia dalimi iš esmės tokių pačių motyvų, kaip ir savo paduotame apeliaciniame skunde. Papildomai pateikė šiuos argumentus:

  1. Atitikties deklaracija neturi gaminio registracijos numerio, jog būtų galima atsekti, ar toks dokumentas iš tikrujų egzistuoja, taip pat tokia deklaracija nepripažinta teisiškai galiojančiu dokumentu Lietuvos teritorijoje.
  2. Teismas nevertino tos aplinkybės, jog ieškovo įsigyto pakrovėjo pirkimo-pardavimo sandoriui nebūtina rašytinė forma.
  3. Nutraukus nuomos sutartį UAB „RVN“ nenurodė trečiajam asmeniui UAB „Pietų terminalas“, kad šio teritorijoje liko UAB „RVN“ priklausančio turto, nereiškė jokių pretenzijų dėl turto grąžinimo bei nesiėmė jokių priemonių, kad atsiimtų šį turtą.

26IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta.

28Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo

29Ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Pietų terminalas“ 2015 m. lapkričio 23 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė papildomus paaiškinimus bei prašė priimti įrodymus apie naujai paaiškėjusias aplinkybes.

30Nurodė, kad skundžiamame sprendime teismas rėmėsi Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo mėn. 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-1343-555/2014. Antstoliui vykdant minėtą sprendimą, 2015-09-18 paaiškėjo, kad tuo sprendimu atsakovei buvo priteisti daiktai, kurie pagal atsakovės nurodytus požymius ir turimus tariamą nuosavybę pagrindžiančius dokumentus, negalimi identifikuoti. Šioje byloje taip pat kyla daikto – pakrovėjo Toyota identifikavimo problema. Jokie išoriniai dokumentai, išskyrus neapmokėtas sąskaitas, kurių tikrumas nepatikrintas, nepatvirtina atsakovės nuosavybės teisių į pakrovėją.

31Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net ir nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis bei šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005). Teisėjų kolegija, įvertinusi iš bylos duomenų nustatytas aplinkybes bei ieškovo ir trečiojo asmens argumentus dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme, ieškovo bei trečiojo asmens pateiktų dokumentų turinį, konstatuoja nesant jų ryšio su apeliacinių skundų argumentais ir pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, todėl ieškovo ir trečiojo asmens prašymo priimti papildomus įrodymus netenkina (CPK 314 straipsnis). Be to, pažymėtina, kad ieškovo ir trečiojo asmens teikiamame antstolio sudarytame sprendimo įvykdymo negalimumo akte nurodoma, kad buvo sprendžiama dėl visai kitokios rūšies daiktų grąžinimo (staklių ir medienos). Šioje byloje nagrinėjamu atveju yra aišku, apie kokį konkretų daiktą kalbama, daikto požymiai užfiksuoti liudytojų parodymais bei fotonuotraukose, esančiose anststolio sudarytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.

32Trečiasis asmuo UAB „Pietų terminalas“ kartu su savo apeliaciniu skundu bei su atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą, taip pat atsakovė BUAB „RVN“ kartu su atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Pietų terminalas“ apeliacinį skundą pateikė priedus (papildomus įrodymus), tačiau nesuformulavo dėl jų jokio prašymo (pvz., juos priimti, pridėti prie bylos ar kt.). Nežiūrint to, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų priedų turinį, konstatuoja, kad juose esantys papildomi įrodymai (jais fiksuojami duomenys) galėjo būti pateikti anksčiau ir dar pirmosios instancijos teisme, be to pagal turinį jie neturi esminės reikšmės teisingam šio ginčo išsprendimui.

33Dėl civilinio proceso nutraukimo

34Atsakovė teigia, kad trečiojo asmens apeliacinio skundo padavimo dieną, šį skundą pasirašiusi R. V. jau nebebuvo UAB „Pietų terminalas“ direktorė, todėl apeliacinis procesas turi būti nutrauktas. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia atsakovės pozicija. Patikrinus viešai prieinamus VĮ „Registrų centras“ duomenis, nustatyta, kad UAB „Pietų terminalas“ valdymo organo – direktorės R. V. – teisinio statuso registracija nėra panaikinta, todėl nėra pakankamo pagrindo manyti, kad R. V. neturėjo įgalinimų (nebuvo UAB „Pietų terminalas“ administracijos vadovė), dėl ko negalėjo pasirašyti trečiojo asmens UAB „Pietų terminalas“ vardu pateikiamų procesinių dokumentų.

35Dėl vindikacijos sąlygų

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, kitaip tariant, ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2010, 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-686/2015 ir kt.). Taigi ieškovas, šioje byloje reikšdamas vindikacinį ieškinį, privalėjo įrodyti visas pirmiau išvardytas vindikacinio ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes.

37Teisę pareikšti vindikacinį ieškinį turi faktiškai nevaldantis daikto savininkas, t. y. kai šis nebevaldo daikto ir jis yra pas kitą asmenį. Taigi viena iš sąlygų vindikacijai taikyti – nustatymas fakto, kad asmuo, pareiškęs vindikacinį ieškinį, yra ginčo daikto savininkas, kuris prarado daikto valdymo teisę. Nustačius, kad asmuo nėra daikto savininkas, nebūtų teisinio pagrindo vindikacijai taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2010.)

38Ieškovas ir trečiasis asmuo teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė bylos faktines aplinkybes, nesilaikė įrodymų vertinimo principų, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas sprendžiant klausimą, kas yra ginčo daikto savininkas.

39Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

40Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo yra pakankamai išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

41Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, išanalizavusi apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, vadovaudamasi paminėtomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, konstatuoja, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantų teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai nustatė aktualias bylos aplinkybes ir padaręs išvadą, kad ieškovas neįrodė visų vindikacijos taikymo sąlygų, priėmė esą nepagrįstą sprendimą. Apeliaciniuose skunduose akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ypatingą įrodomąją reikšmę skyrė atsakovės pateiktai PVM sąskaitai-faktūrai (t. 1, b. l. 78).

42CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis. Tačiau teismas, remdamasis laisvo įrodymų vertinimo principu, spręsdamas konkretų ginčą, gali suteikti didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie patikimiau patvirtina ar paneigia tam tikrų įrodinėjamų faktų egzistavimą (neegzistavimą). Tų pačių įrodymų įrodomoji reikšmė, sprendžiant skirtingo pobūdžio ginčus, gali būti nevienoda. Todėl, kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, kiekvienu konkrečiu atveju dėl atskirų įrodymų įrodomosios reikšmės (svarbos) sprendžia teismas, remdamasis CPK 185 straipsnyje suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ( pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-563/2006), atitinkamai tai motyvuodamas.

43Nagrinėjamoje byloje teismas tyrė, kam nuosavybės teise priklauso ginčo daiktas – pakrovėjas Toyota.

44Nesant rašytine tvarka sudarytos sutarties, pirkėjo ir pardavėjo parašais patvirtinta PVM sąskaita-faktūra teismų praktikoje paprastai pripažįstama pakankamu įrodymu, patvirtinančiu susiklosčiusius pirkimo – pardavimo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011). Nors byloje aktuali PVM sąskaita-faktūra pasirašyta tik pardavėjo, tačiau atsižvelgiant į bylos aplinkybes, t. y. į tai, kad atsakovė (pirkėjas) faktiškai pripažįsta minėtą PVM sąskaitą-faktūrą, teigia ją apmokėjusi, vertinant šio įrodymo patikimumą reikšmės neturi tai, kad atsakovė teismui pateikė jos, kaip pirkėjo, nepasirašytą PVM sąskaitą-faktūrą. Be to, kaip teisingai nurodė atsakovė, tai, kad kita sandorio šalis – pardavėjas UAB „Albrikas“, nėra įtraukta į atsakovės kreditorių sąrašą bankroto byloje, patvirtina, jog atsakovė yra atsiskaičiusi už prekę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą didesnę įrodomąją reikšmę suteikti atsakovės pateiktam rašytiniam įrodymui – PVM sąskaitai-faktūrai. Akcentuotina, kad teismas neapsiribojo vien šio įrodymo įvertinimu, jis vertino ir kitus byloje esančius įrodymus (kitus buhalterinės apskaitos dokumentus, atitikties deklaraciją, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotus duomenis), analizavo liudytojų parodymus. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, todėl papildomai nekartoja teismo išvadų.

45Atskirai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino tas aplinkybes, jog ieškovas negalėjo pateikti pakrovėjo Toyota pirkimo sutarties (originalo), pateikė prieštaringus paaiškinimus dėl sutarčių originalų neturėjimo savo žinioje, todėl teismas darė pagrįstas išvadas, kad dėl šio dokumento (sutarties kopijos) įrodomosios galios turi būti sprendžiama atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą ir jų tarpusavio ryšį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuostata, jog byloje esantys rašytiniai duomenys, liudytojų A. Š. ir G. G. parodymai nėra pakankami daryti išvadą, jog būtent ieškovas yra ginčo daikto savininkas.

46Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantų teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo netinkamo motyvavimo yra nepagrįsti, nes visos esminės ginčo aplinkybės teismo sprendime yra ne tik nurodytos, bet ir pateiktas jų vertinimas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino šalių pateiktus įrodymus bei argumentus, o tai, kad nebuvo priimtas apeliantams palankus teismo sprendimas, nėra pagrindas pripažinti motyvų nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-249/2012, kt.). Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinių skundų deklaratyvaus turinio teiginių, kad pirmosios instancijos teismas esą be pagrindo atmetė ieškinį (CPK 178 straipsnis).

47Dėl bylinėjimosi išlaidų

48Ieškovas, be kita ko, skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta iš jo priteisti atsakovei 412,27 Eur sumą išlaidų, skirtų advokato pagalbai apmokėti.

49Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (patvirtintų Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, taikant jų redakciją, įsigaliojusią 2015-03-19) 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Remiantis Lietuvos statistikos departamento Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2015 m. antrąjį ketvirtį sudarė 713,9 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašytos priteisti išlaidos advokato pagalbai yra mažesnės už rekomenduojamą maksimalų dydį už atsiliepimo į ieškinį parengimą bei konsultacijas, šios išlaidos laikytinos teisingomis ir protingomis, nėra pagrindo sutikti su ieškovo apeliacinio skundo argumentais šioje apskųsto teismo sprendimo dalyje (CPK 3 str. 7 d., 88 str. 1 d., 98 str. 1-2 d.).

50Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

51Remdamasi pirmiau išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas dėl ginčo esmės. Smulkiau neaptarti kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo kitokiai teisėjų kolegijos išvadai dėl ginčo išsprendimo baigties susiformuoti.

52Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

53Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, bei pateikia šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus – sąskaitą už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymą (t. 3, b. l. 32-33).

54Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra mažesnės už rekomenduojamą maksimalų užmokesčio dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, šios išlaidos laikytinos teisingomis ir protingomis, todėl jos priteistinos (CPK 3 str. 7 d., 88 str. 1 d., 98 str. 1-2 d.).

55Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

56Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

57Priteisti atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „RVN“ (juridinio asmens kodas 300026539) iš ieškovo P. V. (asmens kodas ( - ) 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas P. V. kreipėsi į teismą prašydamas išreikalauti iš atsakovės... 5. Ieškovas nurodė, kad 2008-09-30 iš A. V. įsigijo pakrovėją Toyota ( - ),... 6. Atsakovė BUAB „RVN“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.... 7. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi UAB... 8. Trečiasis asmuo UAB „Pietų terminalas“ atsiliepime į ieškinį nurodė,... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 11. Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis, nustatė, kad šalys... 12. Teismas nurodė, kad ieškovas savo nuosavybės teises į ginčo daiktą... 13. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 14. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Pietų terminalas“ prašo... 15. Skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    16. Apeliaciniu skundu ieškovas P. V. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 17. Ieškovo apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tokiais pačiais... 18. Atsakovė BUAB “RVN” atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo... 19. Atsakovė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą pateikia tokius esminius... 20. Atsakovė BUAB „RVN” atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Pietų... 21. Akcentuoja, kad trečiojo asmens UAB „Pietų terminalas“ apeliacinio skundo... 22. Trečiasis asmuo UAB „Pietų terminalas“ atsiliepime į ieškovo... 23. Nurodo, kad su ieškovo apeliaciniu skundu sutinka, atsiliepimą grindžia iš... 24. Ieškovas P. V. atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Pietų terminalas“... 25. Nurodo, kad su trečiojo asmens apeliaciniu skundu sutinka, atsiliepimą... 26. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 27. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320... 28. Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo... 29. Ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Pietų terminalas“ 2015 m. lapkričio 23... 30. Nurodė, kad skundžiamame sprendime teismas rėmėsi Kauno apygardos teismo... 31. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką... 32. Trečiasis asmuo UAB „Pietų terminalas“ kartu su savo apeliaciniu skundu... 33. Dėl civilinio proceso nutraukimo... 34. Atsakovė teigia, kad trečiojo asmens apeliacinio skundo padavimo dieną, šį... 35. Dėl vindikacijos sąlygų... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą... 37. Teisę pareikšti vindikacinį ieškinį turi faktiškai nevaldantis daikto... 38. Ieškovas ir trečiasis asmuo teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 39. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 40. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo yra pakankamai... 41. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, išanalizavusi... 42. CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jokie įrodymai teismui... 43. Nagrinėjamoje byloje teismas tyrė, kam nuosavybės teise priklauso ginčo... 44. Nesant rašytine tvarka sudarytos sutarties, pirkėjo ir pardavėjo parašais... 45. Atskirai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino tas... 46. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantų teiginiai dėl pirmosios instancijos... 47. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 48. Ieškovas, be kita ko, skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį,... 49. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar... 50. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai... 51. Remdamasi pirmiau išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 52. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje... 53. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 300 Eur dydžio bylinėjimosi... 54. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos advokato... 55. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 56. Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 57. Priteisti atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „RVN“...