Byla 1-297-946/2016

1Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, sekretoriaujant Rasai Baranauskaitei, Laurai Jarušaitei, Agnei Kuckailienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Eidukevičiui, kaltinamiesiems Z. U., V. P., R. V., kaltinamųjų gynėjams advokatams Edvinui Sergaičiui, Egidijui Blažiui, Daivai Jurevičienei, Tomui Kaminskui, Civilinio ieškovo UAB ( - ) įgaliotiems atstovams R. M., P. V., V. P.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

3Z. U., a.k. ( - ) gim. ( - ) Tauragės r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB „( - )“ vadybininke, gyv. ( - ), Kaune, anksčiau buvo teista vieną kartą: 2001-12-17 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 18 str. 4 d., 329 (1) str., 207 str. 1 d. 1 m. 6 mėn. l. a. su ¼ dalies turto konfiskavimu, šiuo metu teistumas išnykęs, ir

4V. P., a.k. ( - ) gim. ( - ) Rusijoje, rusė, Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „( - )“ vadybininke, gyv. ( - ), Kaunas, anksčiau neteista, ir

5R. V., a.k. ( - ) gim. ( - ) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. ( - ), Kaunas, anksčiau teistas vieną kartą: 2014-03-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 222 str. 1 d., 300 str. 1 d., 46 MGL dydžio bauda, bausmės neatlikęs,

6kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d., ir

Nustatė

7Z. U., V. P. ir R. V. laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio mėn. pradžios iki 2006 m. rugsėjo 12 d., Kaune, veikdami organizuota grupe, turėdami nusikalstamą tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą UAB “ ( - )“ turtą, žinant, kad UAB “ ( - )“ jokios veiklos nevykdys ir bus naudojama tik kaip priedanga nusikalstamai veikai nuslėpti bei neteisėtam kredito gavimui, Z. U. parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo, tai yra surado bendrininką R. V. bei nurodė jam organizuoti jos (Z. U.) dukrai K. Z. ir I. A. priklausančių, jokios veiklos nevykdančios, UAB „( - )“, įm. k. ( - ), reg. ( - ), Kaunas akcijų perrašymą savo (R. V.) mamos sugyventiniui K. V. bei R. V. paskyrimą šios įmonės formaliu direktoriumi, po to Z. U., veikdama per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis, nieko nežinančius apie planuojamą nusikalstamą veiką, organizavo asmenų A. G., K. B. ir M. B., nieko nežinančių apie vykdomą nusikalstamą veiką, suradimą bei suderinimą, kad šie asmenys sutarties pasirašymo pas notarą dieną sutiktų, jog žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartyse už iš jų perkamus žemės sklypus būtų nurodyta didesnė žemės sklypų kaina, nei tikrovėje jie tuos sklypus parduos bei tikrovėje už tuos sklypus sutiktų gauti mažesnę pinigų sumą nei nurodyta sutartyse, bendrininkei V. P. teikiant priemones, būtinas nusikalstamai veikai vykdyti - asmens duomenis - vardą, pavardę, asmens kodą, taip pat banko pavadinimą bei jame esančios asmeninės sąskaitos numerį, reikalingus įrašyti į suklastotus dokumentus – 2006-09-05 žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį išsimokėtinai (notarinio registro Nr. ( - )), UAB “ ( - )“ 2006-09-07 kasos pajamų orderį INK Nr. 04 ir 2006-09-11 mokėjimo nurodymą Nr. 661493, Z. U. teikiant ir panaudojant priemones - banko pavadinimą bei jame esančios UAB ( - ) sąskaitos numerį, taip pat D. S. duomenis – vardą, pavardę, banko pavadinimą bei jame esančios asmeninės (D. S.) sąskaitos numerį bei tariamai V. P., UAB ( - ) ir D. S. išduotų vekselių išdavimo datas, reikalingus įrašyti į suklastotus dokumentus – dvi 2006-09-05 žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartis išsimokėtinai (notarinio registro Nr. ( - ), Nr. ( - )) ir vieną žemės sklypų ir statinių pirkimo pardavimo sutartį išsimokėtinai (notarinio registro Nr. ( - )), UAB ( - ) 2006-09-07 kasos pajamų orderius INK Nr. 03, INK Nr. 05 ir 2006-09-11 mokėjimo nurodymus Nr. 661481 ir Nr. 661487, Z. U. tuo pačiu metu būdama UAB ( - ) įm. k. ( - ), registruotos adresu ( - ), Kaunas direktore komercijai, klastojo dokumentus, reikalingus nusikalstamai veikai vykdyti, fiktyvius - 2006-09-05 UAB ( - ) kasos išlaidų orderį Nr. 048 bei R. V. 2006-09-05 išduotą UAB ( - ) paprastąjį vekselį 395 100 Lt sumai, Z. U. organizavo apgaulingą UAB ( - ) buhalterinės apskaitos tvarkymą, R. V. kaip formaliam šios įmonės direktoriui vykdant visus Z. U. jam duotus nurodymus - klastojant UAB ( - ) dokumentus ir juos panaudojant - pateikiant UAB ( - ) dėl kredito gavimo, taip nuslepiant svarbiausias aplinkybes, lemiančias kredito davėjo apsisprendimą sudaryti kredito sutartį su UAB ( - ) bei suteikti šiai įmonei kreditą - veiklos nevykdymą, turto neturėjimą, pajamų negavimą, nemokumą bei negalėjimą įvykdyti sutartinių įsipareigojimų, UAB ( - ) atsakingi asmenys, bendrininkų Z. U., V. P. ir R. V. bendrų nusikalstamų veiksmų, t.y. apgaulės įtakoje, suteikė UAB ( - ) 1 440 600 Lt dydžio kreditą, žemės sklypų ir sodybos pirkimui, UAB ( - ) neteisėtai iš UAB ( - ) gavus 1 440 600 Lt kreditą, bendrininkas R. V. 758 000 Lt pervedė žemės sklypų pardavėjams bei pagal iš anksto aptartą nusikalstamos veikos planą 175 100 Lt pervedė bendrininkei V. P., 359 100 Lt pervedė į UAB ( - ) sąskaitą (laikotarpiu nuo 2006-09-11 iki 2006-09-19 Z. U. iš šios sąskaitos 352 210 Lt paėmė grynaisiais pinigais) bei 148 400 Lt į apie nusikalstamą veiką nieko nežinančios D. S. asmeninę sąskaitą, iš kurios nuimtus 147 661 Lt grynaisiais pinigais (738,31 Lt 2009-09-12 UAB ( - ) atskaitė kaip komisinį atlyginimą už grynųjų pinigų išdavimą iš sąskaitos, o 0,69 Lt liko D. S. sąskaitoje) D. S. atidavė apie nusikalstamą veiką nieko nežinančiam V. S., o pastarasis 147 661 Lt perdavė nusikalstamos veikos bendrininkams Z. U., V. P. ir R. V., tokiu būdu Z. U. apgaule savo ir V. P. bei R. V. naudai įgijo didelės – 682 600 Lt vertės svetimą turtą, o būtent :

8Z. U., turėdama nusikalstamą tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti didelės vertės svetimą UAB ( - ) turtą, žinodama, kad UAB ( - ) jokios veiklos nevykdys ir bus naudojama tik kaip priedanga nusikalstamai veikai nuslėpti bei neteisėtam kredito gavimui, parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo - laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio mėn. iki 2006 m. gegužės mėn. (ne vėliau kaip iki 2006-05-10) surado bendrininką R. V., kuris vykdydamas nusikalstamos veikos organizatorės Z. U. nurodymą, organizavo faktiškai jokios veiklos nevykdančios įmonės - UAB ( - ) kurios 50 % akcijų savininkė buvo Z. U. dukra K. Z., kitų akcijų savininkė buvo I. A., akcijų perrašymą savo (R. V.) mamos sugyventinio K. V. vardu, Z. U. nurodymu R. V. tapus formaliu UAB ( - ) direktoriumi, Z. U. organizavo dokumentų su juose nurodytais žinomai neteisingais ir tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie UAB ( - ) finansinę būklę, lemiančius kredito davėjo - UAB ( - ) esminį apsisprendimą sudaryti kredito sutartį bei suteikti kreditą, paruošimą, kad kredito davėjo UAB ( - ) atsakingi asmenys manytų, kad kredito gavėjęs - UAB ( - ) turi nuosavų lėšų, reikalingų pagal verslo planą - žemės sklypų pardavėjams sumokėti ne mažiau kaip 30 procentų žemės sklypo įsigijimo kainos bei tolesniam projekto vystymui, nurodė R. V. pasirašyti dokumentus pagal kuriuos į UAB ( - ) buhalterinę apskaitą buvo įtraukti žinomai melagingi ir tikrovės neatitinkantys penki vekseliai dėl UAB ( - ) tariamai paskolintų piniginių lėšų : UAB ( - ) tariamai paskolintų 359 100 Lt, V. P. tariamai paskolintų 175 100 Lt, D. S. tariamai paskolintų 148 400 Lt, K. V. tariamai paskolintų 50 000 Lt bei R. V. tariamai paskolintų 800 000 Lt, tokiu būdu UAB ( - ) buhalterinėje apskaitoje apgaulingai buvo užfiksuota 1 532 600 Lt piniginių lėšų (kurių tikrovėje įmonė negavo ir neturėjo), reikalingų tam kad UAB ( - ) atsakingi asmenys matytų, jog bendrovė pagal verslo planą turi piniginių lėšų žemės sklypų pardavėjams sumokėti 30 procentų žemės sklypų įsigijimo kainos, taip pat turi piniginių lėšų tolesniam verslo planui vykdyti, tuo pačiu UAB ( - ), V. P., R. V. bei apie nusikalstamą veiką nieko nežinantys D. S. ir K. V. įgijo neteisėtą ir nepagrįstą turtinę teisę iš UAB ( - ) (kurios vardu pagal iš anksto bendrininkų aptartą planą, iš UAB ( - ) turėjo būti gautas kreditas), reikalauti grąžinti 1 532 000 Lt, kurie tikrovėje šiai įmonei nebuvo perduoti, tęsdama nusikalstamą veiką, Z. U. organizavo dokumentų su juose nurodytais žinomai neteisingais ir tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie UAB ( - ) finansinę būklę, lemiančius kredito davėjo - UAB ( - ) atsakingų asmenų esminį apsisprendimą suteikti kreditą, paruošimą bei pateikimą, Z. U. nurodymu R. V. 2006-08-23 pasirašė jos pateiktuose žinomai suklastotuose dokumentuose bei pateikė UAB ( - ) Kauno filialo, esančio ( - ), Kaunas direktoriaus pavaduotojai R. M. dokumentus su juose nurodytais žinomai melagingais ir tikrovės neatitinkančiais duomenimis – UAB ( - ) 2006-08-23 paraišką 1 440 600 Lt kreditui gauti, kurioje buvo nurodyta, kad bendrovėje dirba du darbuotojai, nors tikrovėje bendrovė jokios veiklos nevykdė bei nesiruošė vykdyti ir įmonėje nebuvo dirbančiųjų (pagal Socialinio draudimo fondo valdybos elektroninėje informacinėje sistemoje esančius duomenis UAB ( - ) nuo 2005-09-09 iki 2006-09-05 nebuvo socialiniu draudimu draudžiamu darbuotojų), 2005-12-30 UAB ( - ) 2005 m. balansą, kuriame nurodyti žinomai neteisingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys, kad įmonė turėjo 21 811 Lt vertės trumpalaikio turto ir 18 490 Lt vertės nuosavo kapitalo, nes tikrovėje įmonė nei turto nei nuosavo kapitalo neturėjo, 2005-12-31 UAB ( - ) 2005 m. pelno ir (nuostolio) ataskaitą, kurioje nurodyti žinomai neteisingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys, kad įmonė gavo 18 000 Lt pardavimo pajamų, 18 000 Lt bendrojo pelno bei 8 940 Lt grynojo pelno, nes tikrovėje įmonė nei pajamų nei pelno negavo, 2006-03-31 UAB ( - ) 2006 m. balansą, kuriame nurodyti žinomai neteisingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys, kad įmonė turėjo 26 151 Lt vertės trumpalaikio turto ir 22 468 Lt vertės nuosavo kapitalo, nes tikrovėje įmonė nei turto nei nuosavo kapitalo neturėjo, 2006-03-31 UAB ( - ) 2006 m. pelno ir (nuostolio) ataskaitą, kurioje nurodyti žinomai neteisingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys, kad įmonė gavo 9 351 Lt pardavimo pajamų, 8 350 Lt bendrojo pelno bei 3 528 Lt grynojo pelno, nes tikrovėje įmonė nei pajamų nei pelno negavo, 2006-06-30 UAB ( - ) balansą už laikotarpį nuo 2006-04-01 iki 2006-06-30, kuriame nurodyti žinomai neteisingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys, kad įmonė šiuo laikotarpiu turėjo 26 171 Lt vertės trumpalaikio turto ir 26 170 Lt vertės nuosavo kapitalo, nes tikrovėje įmonė nei turto nei nuosavo kapitalo neturėjo, 2006-06-30 UAB ( - ) 2005 m. pelno ir (nuostolio) ataskaitą, kurioje nurodyti žinomai neteisingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys, kad įmonė gavo 28 101 Lt pardavimo pajamų, 26 305 Lt bendrojo pelno bei 7 230 Lt grynojo pelno, nes tikrovėje įmonė nei pajamų nei pelno negavo, UAB ( - ) suvestinius balansų duomenis, kuriuose taip pat buvo nurodyti aukščiau išdėstyti žinomai neteisingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys, verslo planą, kuriame buvo nurodyti žinomai neteisingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys, kad įmonė užsiima prekyba nekilnojamu turtu bei pagal verslo planą ją vykdys bei plėtos ateityje, nes tikrovėje įmonė jokia veikla neužsiiminėjo, neplanavo jos vykdyti ateityje bei nevykdė, taip pat buvo nurodyti žinomai neteisingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys, kad UAB ( - ) akcininkas K. V. paskolins įmonei 628 400 Lt, nes tikrovėje jis šių piniginių lėšų bendrovei nesiruošė skolinti ir neskolino, t.y. nuo kredito davėjo - UAB ( - ) atsakingų asmenų nuslėpė svarbiausias aplinkybes lėmusias apsisprendimą suteikti kreditą - UAB ( - ) veiklos nevykdymą bei neplanavimą jos vykdyti ateityje, įmonės turto neturėjimą, pajamų nebuvimą bei pelno negavimą, įmonės piniginių lėšų neturėjimą bei negalėjimą sumokėti įmonės piniginėmis lėšomis žemės sklypų pardavėjams ne mažiau kaip 30 procentų žemės sklypo įsigijimo kainos, šios bendrininkų Z. U., V. P. ir R. V. bendrų nusikalstamų veiksmų, t.y. apgaulės įtakoje UAB ( - ) Kauno filialo paskolų komitetas 2006-08-29 priėmė sprendimą suteikti 1 440 600 Lt kreditą, tęsiant iš anksto aptartą nusikalstamos veikos planą V. P. pateikus Z. U. ir R. V. priemones (duomenis), būtinas nusikalstamai veikai vykdyti, savo asmens duomenis - vardą, pavardę, asmens kodą, asmeninės sąskaitos numerį, banko pavadinimą, reikalingus įrašyti į žinomai suklastotus dokumentus – 2006-09-05 žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį išsimokėtinai (notarinio registro Nr. ( - )), UAB ( - ) 2006-09-07 kasos pajamų orderį INK Nr. 04 bei 2006-09-11 mokėjimo nurodymą Nr. 661493, nes tikrovėje V. P. 175 100 Lt į UAB ( - ) kasą pagal vekselį neįnešė, o UAB ( - ) kasininkas R. V. 175 100 Lt negavo ir nei UAB ( - ) nei R. V. - 175 100 Lt, nei A. G. - 175 100 Lt V. P. nebuvo skolingi, Z. U. taip pat R. V. pateikė priemones (duomenis) - banko pavadinimą bei jame esančios UAB ( - ) sąskaitos numerį, tariamai šiai įmonei išduoto vekselio išdavimo datą reikalingus įrašyti į suklastotus dokumentus – R. V. 2006-09-05 išduotą UAB ( - ) paprastąjį vekselį 395 100 Lt sumai, UAB ( - ) 2006-09-05 kasos išlaidų orderį Nr. 048 bei UAB ( - ) 2006-09-07 kasos pajamų orderį INK Nr. 03, nes tikrovėje R. V. iš UAB ( - ) 359 100 Lt negavo ir į UAB ( - ) kasą neįnešė, taip pat nei UAB ( - ) nei R. V. – 359 100 Lt, nei A. G. – 92 000 Lt, nei K. B. - 267 100 Lt UAB ( - ) nebuvo skolingi, D. S. duomenis – vardą, pavardę, banko pavadinimą bei jame esančios jos asmeninės sąskaitos numerį bei tariamai jai išduoto vekselio išdavimo datą, reikalingus įrašyti į suklastotus dokumentus – 2006-09-07 kasos pajamų orderį INK Nr. 05, žemės sklypų ir statinių pirkimo pardavimo sutartį išsimokėtinai (notarinio registro Nr. ( - )), bei 2006-09-11 mokėjimo nurodymą Nr. 661495, nes tikrovėje R. V. iš D. S. 148 400 Lt. negavo ir į UAB ( - ) kasą neįnešė, taip pat nei UAB ( - ), nei R. V. - 148 400 Lt, nei M. B. - 148 400 Lt D. S. nebuvo skolingi, tęsdama iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, Z. U. 2006-09-05 UAB ( - ) vardu, organizavo dviejų žemės sklypų pirkimo pardavimo sutarčių išsimokėtinai (notarinio registro Nr. ( - ), Nr. ( - )) ir vienos žemės sklypų ir statinių pirkimo pardavimo sutarties išsimokėtinai (notarinio registro Nr. ( - )) sudarymą su jose įtvirtintais žinomai neteisingais ir tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie parduodamų žemės sklypų ir statinių kainas, t.y. šiose sutartyse buvo nurodyta, kad A. G., K. B. ir M. B., parduoda jiems priklausančius žemės sklypus ir statinius UAB ( - ) iš viso už 2 069 000 Lt, tačiau tikrovėje jiems už parduotus žemės sklypus ir statinius buvo sumokėta iš viso tik 758 000 Lt bei žinomai neteisingais ir tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie žemės sklypų pardavėjų A. G., K. B. ir M. B. skolas pagal vekselius UAB ( - ), V. P. ir D. S., nes tikrovėje žemės sklypų pardavėjai jokių vekselių nebuvo išdavę ir jokių skolų neturėjo:

9- nors A. G. buvo sutaręs, kad žemės sklypą parduos už 344 000 Lt ir tikrovėje už jį gavo 344 000 Lt, 2006-09-05 žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartyje išsimokėtinai, buvo nurodyta, kad A. G., pardavė žemės ūkio paskirties 3.1209 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), adresu: Poderiškių km., Kauno raj. sav., o UAB ( - ) nupirko šį žemės sklypą tariamai už 874 000 Lt, taip pat sutartyje buvo nurodyti žinomai melagingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys, kad pirkėjas - bendrovė ( - ) sumokėjo 262 900 Lt pardavėjui prieš atvykstant į notarų biurą, nes UAB ( - ) šios pinigų sumos tikrovėje neturėjo ir nemokėjo, o A. G. tikrovėje 262 900 Lt negavo, likusius 611 100 pirkėjas UAB ( - ) įsipareigojo sumokėti, kuomet jai bus suteiktas UAB ( - ) kreditas šio žemės sklypo pirkimui, o juos sumokės tokia tvarka: kadangi pardavėjas A. G. yra skolingas UAB ( - ) ir V. P., tai jo pageidavimu, pirkėjas UAB ( - ) padengs jo skolinį įsipareigojimą pagal 2006-08-30 paprastuosius vekselius, pervesdamas – 92 000 Lt į UAB ( - ) atsiskaitomąją banko sąskaitą ir 175 100 Lt į V. P. asmeninę banko sąskaitą, tai žinomai melagingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys, nes tikrovėje pagal 2006-08-30 vekselius UAB ( - ) neskolino ir neperdavė 92 000 Lt A. G., o V. P. A. G. neskolino ir neperdavė 175 000 Lt, likę 344 000 Lt bus pervesti į A. G. asmeninę banko sąskaitą;

10-nors K. B. buvo sutarusi, kad žemės sklypą parduos už 344 000 Lt ir tikrovėje už jį gavo 344 000 Lt, 2006 m. rugsėjo 5 d. žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartyje išsimokėtinai, buvo nurodyta, kad K. B., pardavė žemės ūkio paskirties 3,1224 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), adresu: Poderiškių km., Kauno raj. sav., o UAB ( - ) nupirko šį žemės sklypą tariamai už 874 000 Lt, taip pat sutartyje buvo nurodyti žinomai melagingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys, kad pirkėjas - bendrovė ( - ) sumokėjo 262 900 Lt pardavėjai prieš atvykstant į notarų biurą, nes UAB ( - ) šios pinigų sumos tikrovėje neturėjo ir nemokėjo, o K. B. tikrovėje 262 900 Lt negavo, likusius 611 100 Lt pirkėjas UAB ( - ) įsipareigojo sumokėti, kuomet jai bus suteiktas UAB ( - ) kreditas šio žemės sklypo pirkimui, o juos sumokės tokia tvarka: kadangi pardavėja K. B. yra skolinga UAB ( - ) tai jos pageidavimu, pirkėjas UAB ( - ) padengs jos skolinį įsipareigojimą pagal 2006-08-30 paprastąjį vekselį, pervesdamas – 267 100 Lt į UAB ( - ) atsiskaitomąją banko sąskaitą, tai žinomai melagingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys, nes tikrovėje pagal 2006-08-30 vekselį UAB ( - ) neskolino ir neperdavė 267 100 Lt K. B., likę 344 000 Lt bus pervesti į K. B. asmeninę banko sąskaitą;

11- nors M. B. buvo sutarusi, kad žemės sklypą ir statinius parduos už 75 000 Lt ir tikrovėje už jį gavo 75 000 Lt, 2006 m. rugsėjo 5 d. žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartyje išsimokėtinai, buvo nurodyta, kad M. B., pardavė žemės ūkio paskirties 2,83 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), adresu: Dievogalos km., Kauno raj. sav. ir kitos paskirties 0,18 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), adresu: Dievogalos km., Kauno raj. sav. bei statinius minėtame sklype o UAB ( - ) nupirko visus šiuos žemės sklypus ir tariamai už 321 000 Lt, taip pat sutartyje buvo nurodyti žinomai melagingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys, kad pirkėjas - bendrovė ( - ) sumokėjo 102 600 Lt pardavėjai prieš atvykstant į notarų biurą, nes UAB ( - ) šios pinigų sumos tikrovėje neturėjo ir nemokėjo, o M. B. tikrovėje 102 600 Lt negavo, likusius 218 400 Lt pirkėjas UAB ( - ) įsipareigojo sumokėti, kuomet jai bus suteiktas UAB ( - ) kreditas šio žemės sklypo pirkimui, o juos sumokės tokia tvarka: kadangi pardavėja M. B. yra skolinga D. S., kuri nieko nežinojo apie vykdomą nusikalstamą veiką ir jokius pinigų skolinimus, tai jos pageidavimu, pirkėjas UAB ( - ) padengs jos skolinį įsipareigojimą pagal 2006-08-30 paprastąjį vekselį, pervesdamas – 148 400 Lt į D. S. asmeninę banko sąskaitą, tai žinomai melagingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys, nes tikrovėje pagal 2006-08-30 vekselį D. S. neskolino ir neperdavė 148 400 Lt M. B., likę 70 000 Lt bus pervesti į M. B. asmeninę banko sąskaitą;

12tęsdamas nusikalstamos veikos planą, 2006 m. rugsėjo 7 d. bendrininkas R. V., atstovaudamas UAB ( - ), kaip šios įmonės direktorius pasirašė kredito sutartį Nr. ( - ), pagal kurią UAB ( - ) suteikė UAB ( - ) 1 440 600 Lt dydžio kreditą žemės sklypų ir sodybos pirkimui, kurį 2006-09-11 memorialiniu orderiu Nr. ( - ) pervedė į UAB ( - ) sąskaitą Nr. ( - ), esančią UAB ( - ), iš UAB ( - ) gauto 1 440 600 Lt kredito, dėl dvejose 2006-09-05 žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartyse išsimokėtinai (notarinio registro Nr. ( - ), Nr. ( - )) ir vienoje žemės sklypų ir statinių pirkimo pardavimo sutartyje išsimokėtinai (notarinio registro Nr. ( - )), nurodytų tikrovės neatitinkančių bei žinomai melagingų duomenų apie tikrąją žemės sklypų pardavimo kainą bei tariamų žemės sklypų pardavėjų įsiskolinimus UAB ( - ), V. P. bei D. S., kurių tikrovėje nebuvo, A. G., K. B. ir M. B. už parduotus jiems priklausančius žemės sklypus ir statinius iš UAB ( - ) iš viso gavo tik 758 000 Lt, o likusią UAB ( - ) gauto kredito dalį – 682 600 Lt sumą R. V., Z. U. nurodymu, iš UAB ( - ) sąskaitos Nr. ( - ), esančios UAB ( - ) 2006-09-11 mokėjimo nurodymu Nr. 661481 267 100 Lt pervedė į UAB ( - ) banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią UAB ( - ), 2006-09-11 mokėjimo nurodymu Nr. 661487 92 000 Lt pervedė į UAB ( - ) banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią UAB ( - ) (laikotarpiu nuo 2006-09-11 iki 2006-09-19 Z. U. iš šios sąskaitos 352 210 Lt paėmė grynaisiais pinigais), 2006-09-11 mokėjimo nurodymu Nr. 661493 175 100 Lt pervedė į V. P. banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią UAB ( - ) o 2006-09-11 mokėjimo nurodymu Nr. 661495 148 400 Lt pervedė į D. S., nieko nežinančios apie vykdomą nusikalstamą veiką, banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią UAB ( - ) pervedus 148 400 Lt į D. S. sąskaitą, tęsdama iš anksto suplanuotą nusikalstamą veiką, Z. U. organizavo į D. S. banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią UAB ( - ) pervestų 148 400 Lt tolesnį užvaldymą, t.y. nurodė apie nusikalstamą veiką nieko nežinančiam V. S. paimti iš D. S. jai be pagrindo pervestus 148 400 Lt, V. S., vykdydamas Z. U. nurodymą 2009-09-12 iš D. S. paėmė 147 661 Lt grynųjų pinigų (738,31 Lt 2009-09-12 UAB ( - ) atskaitė kaip komisinį atlyginimą už grynųjų pinigų išdavimą iš sąskaitos, o 0,69 Lt liko D. S. sąskaitoje ) bei tą pačią dieną, kavinėje “ ( - )“, esančioje ( - ), Kaunas, perdavė bendrininkams Z. U., V. P. ir R. V., tokiu būdu Z. U. apgaule savo ir V. P. bei R. V. naudai įgijo didelės vertės svetimą UAB ( - ) priklausantį turtą – 682 600 Litus, kas atitinka 197 694,62 Eurus.

13Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gal 2005 ar 2006 metais jis susipažino U., kuri pasiūlė steigti bendrovę tam, kad galima būtų paimti kreditą žemės sklypų pirkimui. Kadangi jis pats bendrovės neturėjo, tai ji pasiūlė pirkti bendrovę iš jos dukros. Pinigų įsigyjant šią įmonę visai nemokėjo, perrašė akcijas ir viskas. Kadangi U. sakė, kad geriau būtų ne vienas o du žmonės, tai įtraukė ir V. Jis buvo įtrauktas tik formaliai, nes nieko faktiškai nedarė. Pati įsigyta įmonė veiklos nevykdė, turto neturėjo. Ši įmonė realiai buvo neveikianti, todėl jis nežinojo kaip tvarkyti visus dokumentus. Z. U. viską padėjo sutvarkyti ir paimti kreditą. Visi buhalteriniai pavedimai buvo daromi U. nurodymu. U. visoje šioje schemoje sugalvojo vekselius, paskolas. Tariami skolininkai atsirado per tarpininkus. Tai buvo gal U. žmonės, nes jis pats jų nepažinojo ir vekselių nesudarinėjo. Jam jie buvo duodami tik pasirašyti. Vekseliai visi buvo pasirašyti dar iki važiavimo pas notarę. Notaro biure jokie vekseliai nebuvo pasirašomi. Kai kuriuos dokumentus notarei, kurie buvo reikalingi sandoriams, vežė jis, kai kuriuos U., bet ji visus suruošė. Vekseliai buvo surašomi ofise. Vekselius notarei nuvežė jis arba U. Notarei už viską mokėjo P. Pas kokį notarą reikės vykti, nurodė U. Prašymą paskolai gauti į banką pateikė jis. Kokius papildomai bankui dokumentus pateikti, nurodė U. Banke dėl verslo plano bendravo su M. Kadangi jo vadovaujama įmonė ( - ) neturėjo nieko, tai U. nurodydavo, ką reikia padaryti, ką sutvarkyti. Buhalterė viską paruošdavo. Pasirašytas pas notarą sutartis taip pat pateikė bankui. Neprisimena, ar jis pats padarė pavedimus žemės pardavėjams, nes kai kurie pavedimai buvo padaryti tiesiogiai iš banko. Ar asmeniškai ėmė pinigus iš banko, neatsimena, pinigus nuimdavo tie, kam buvo pervesti pinigai. Su P. buvo bendraujama dėl šioje schemoje reikalingų vekselių pasirašymo. Tuomet būdavo paruošiami vekseliai, kuriuos jis gaudavo. Viskas buvo fiktyvu. 395 100 litų iš ( - ) grynais pinigais negavo. Pinigai realiai nevaikščiojo, iš ( - ) darbuotojos U. realiai negavo tokių pinigų. Tai fiktyvi operacija. Jis pats ir V. pinigų ( - ) taip pat neįnešė. Pinigų ( - ) iš niekur nesiskolino. 628 000 litų V. ( - ) neskolino. 175 000 litų iš P. negavo ir neįnešė į ( - ) 148 400 litų St. neskolino. Buhalterė, uri viską tvarkė, buvo ( - ). Su ja bendravo, ji viską tvarkė U. nurodymu, nes U. faktiškai ir vadovavo ( - ). Su ( - ) banku asmeniškai reikalų neturėjo. U. siūlė eiti į ( - ), nes matėsi, kad ten turėjo pažįstamų, kurie padės gauti kreditą. Dokumentus, kad ( - ) turi turto, kuriuos reikės pateikti bankui, jam davė taip pat U. Verslo planą pateikė M. Dokumentus į banką nešė kartu su U. Su U. susitikdavo kavinėje priešais ( - ), kartais ofise. Visuose dokumentuose buvo taip sutvarkyta, kad įmonė ( - ) pasiskolino pinigų, kuriuos įmant paskolą iš banko privalu buvo turėti pačiai, tačiau realiai iš nieko skolintasi ir pinigų gauta nebuvo. Dėl visko nurodymus gavo iš U. Kaip U sužinojo, kiek reikia pinigų dokumentaliai įmonei turėti, kad atitiktų banko reikalavimus, nežino. Pinigų P. nei jam, nei ( - ) nedavė, buvo fiktyvus kasos orderis. Žemės pardavėjams realiai avansų jokių irgi nemokėjo. Asmeniškai pats 628 000 litų niekam nemokėjo. Su B., B. ir B. pirmą kartą susitiko gal sandorio pasirašymo metu. Dar pas notarę be jo buvo P., U. Jis pats kaip atlygį iš viso gal 60 000 - 70 000 litų gavo iš tų pinigų, kurie buvo pervesti kaip žemės pardavėjų kreditoriams pagal sutartis priklausančios sumos ir išgryninti. Juos atrodo jam perdavė pati U. kavinėje. Pervesti pinigus ( - ) ir P. nurodė U. Kavinėje buvo susitikę su U, P. ir S.

14Kaltinamoji V. P. apklausiama neprisipažino padariusi nusikaltimą ir parodė, kad ji tik skolino pinigus, nes buvo kasininkė. R. V. daug kartų skolinosi iš jos pinigų. Šiuo atveju pinigus iš jos skolinosi R. V. patėvis, o jis pats buvo laiduotojas. Viskas buvo 2006 metais. Patėvis – K. V. skolinosi, kad pasiimti paskolą.. Skolino pagal vekselį. Buvo du vekseliai – 50 000 litų ir 125 000 litų. Pinigai pagal šiuos vekselius buvo paskolinti V. Pinigai buvo perduoti ofise, dfisas buvo ( - ) gatvėje. Ten buvo ( - ) ir R. V. ofisas. Pinigai buvo perduoti R. V.. Nežino, kodėl pinigus paėmė V., gal jiems taip buvo patogiau. Dar turi ir 2007 metų vekselį. V. buvo ( - ) laiduotojas. Buvo iš viso du vekseliai. ( - ) bendrovei gal ir buvo skolinti pinigai, bet nepamena. Apie kreditą iš viso nieko nežino. Negali žinoti, kur tuos jos paskolintus pinigus kas padėjo. Jai ( - ) grąžino pinigus. 175 000 litų iš ( - ) atėjo į jos sąskaitą. Įtarimo tai nesukėlė, nes ( - ) buvo laiduotojas vekseliuose. Jokio skirtumo nebuvo, ar V., ar V., ar ( - ) grąžins pinigus. V. buvo sakęs, kad kai gaus paskolą, tai ir atsiskaitys. V. S. nepažįsta, neteko su juo turėti reikalų. Iš jo jokių pinigų negavo. Apie žemės pardavimą nežinau nieko. Žemes važiavo žiūrėti tik todėl, kad dukra darėsi laikiną sutartį su V., kad paims tris sklypelius. V. nespėjo sutvarkyti visko tiesiog. Viskas tikriausiai buvo įmonės vardu. V. pirko žemę, kad pakeisti paskirtį, tada susklypuoti ir parduoti. Jis nespėjo to padaryti, nes įvyko krizė. Tada jos dukrai pinigus grąžino. Iš ko jis pirko tuos sklypus, nežino. Viso V. paskolino 175 000 litų. Banke sąskaitą turėjo. Savo sąskaitos numerį, asmens kodą gal perdavė tam, kuris turėjo pervesti pinigus. Tai galėjo būti R. V. Sąskaitos numerį jam davė, kad grąžintų skolą. Pinigus V. davė grynais, o grąžino į banko sąskaitą, gal jam taip buvo patogiau. Kai skolino pinigus nedarė pavedimo, nes V. reikėjo grynųjų. Ji pinigų nelaiko banko sąskaitoje, juos skolinant turėjo grynaisiais. G., B., B. pinigų neskolino. Jie jai skolingi nebuvo. 175 000 litų V.jai grąžino po kredito išdavimo. V. minėjo, kad jam reikia nupirkti žemės sklypus, pakeisti paskirtį, susklypuoti ir parduoti. Nežinojo, kad dalis pinigų pagal žemės pirkimo pardavimo sutartis turėjo būti pervesti jai. Gal pirkėjas su pardavėju tarėsi, kad ją nurodyti kaip kreditorę. Kreditorė ji tuo metu buvo tik R. V. Su U. buvo bendradarbės. ( - ) 2006 metais ji dirbo vadybininke, Už. taip pat. Kaltinime nurodytu laiku ( - ) ji neskolino pinigų. Pas notarę pasirašant sutartis buvo. Notarė ten garsiai paskelbė viską, klausė pardavėjų ar gavo pinigus ar negavo. Vienoje sutartyje buvo parašyta, kad G. jai yra skolingas, bet ji G. neskolino pinigų. Pas notarę dalyvavo pasirašant sutartis, nes tuo metu buvo R. V. kasininkė. Jei būtų pritrūkę pinigų, būtų pamokėjus. Kada vykdavo sandoris ir trūkdavo pinigų, tai ji finansuodavo. Buvo kasininkė visų žmonių, kurie ėmė paskolas. Jeigu ( - ) pirko, tai tuo metu buvo ( - ) kasininke. Nežino, ar ( - ) turėjo pinigų ar ne, bet pinigus paskolino. Turėjo uždeklaruotų pinigų ir juos skolindavo, jei kam pritrūkdavo. ( - ) pinigų neskolino, ši bendrovė buvo tik laiduotojas. Laiduotojas lygiai taip pat atsakingas už skolą. Vekselyje nurodytas laiduotojas. Už ( - ) pasirašė V. Čia viskas buvo 2006 metais, vasaros gale. Pinigus grynais padavė R. V., o vekselis išrašytas buvo K. V., o laiduotojai – ( - ) ir V. Pas notarą aš važiavo, nes tiems žmonėms, kuriems skolina, turi žinoti ar grįš jos pinigai. Pas notarą važiuoti tarėsi su V. ir U. Pinigai jai turėjo grįžti pagal vekselį. Juos turėjo grąžinti V. R. jai pažadėjo, kad iš šito žemės pirkimo sandorio grąžins pinigus. Pas notarą dalyvavo daug žmonių. V. dalyvavo, U. dalyvavo, ji pati buvo, B., G., B. taip pat buvo. S. nepažįsta. Kavinė „( - )“ yra prie stoties, nes ten pietaudavo. Patogi vieta prieš ( - ) banką. Tuo metu, kai S. atnešė pinigus, ji negavo nei vieno lito. U. pas notarą dalyvavo, nes V. jos klientas. Z. tarpininkavo ( - ) o konkrečiai - R. V.. Tarpininkavo tarp banko, notaro ir V. Tarpininkavimas pasireiškia tuo, kad reikia surinkti dokumentus kai pristato žmogus, palydėti į banką, pas notarą. Šiuo atveju dokumentus surinko ir paruošė tas, kas ima paskolą, tai tikriausiai V. Dokumentus surinkti reikia iš jo. Jis turi pristatyti pajamas, pasus atšviestus, UAB dokumentus. Dokumentus V. pristatė U. Ji kartu su V nešė kur priklauso. Tikriausiai į banką nešė. Šiuo atveju darė viską Z. U., nes ji atstovavo V. Už skolintus 175 000 litų gavo 5 proc., tai sudarė apie 7000 litų. Visa procentų suma įeina į 175 000 litų sumą. Tai reiškia, kad skolindama perdavė į rankas tik 167 000 ar 168 000 litų. 2006-09-06 INK04 kasos orderio nepildė. Jeigu dokumente yra jos parašas, tai vadinasi pasirašė. INK04 2006-09-07 kasos orderyje nėra jos parašo. Iš ( - ) gavo vieną pavestą sumą. Du vekseliai buvo išrašyti ( - ). Vekselio gavėjas buvo K. V., laiduotojas R. V. ir ( - ). Vekselyje buvo priskaičiuoti su procentais. Pinigus padavė V. Ant vekselio pasirašė V, V ir štampas ( - ). V. matė tik vieną kartą, kai davė pinigus. Jis dalyvavo, nes reikėjo jo parašo. ( - ) vaidmuo visame tame buvo tas, kad R. V. buvo jos klientas. ( - ) yra V. firma. Ten direktorius buvo V. ( - ) kiekvienas vadybininkas turi savo klientus ir tarpininkauja. Pasako kokių dokumentų reikia ir žmogus turi atnešti juos, palydi iki banko. Bankas tikrino U. ir V. dokumentus. ( - ) pagal vekselį tikriausiai skolino V. V. ofise prašė paskolinti pinigų, nesakė kokiu tikslu jam reikia pinigų.. Buvo reikalingi pinigai V., nes dideli mokesčiai. Banko administracinis mokestis didžiulis, notarui mokesčiai dideli. Pritrūko notarui, nedaug pritrūko apie 2000 litų, tai ji sumokėjo iš savo pinigų. Viską grąžino R. V. 175 000 lt pervedė į sąskaitą, kitą sumą atidavė grynais. ( - ) taip pat jam skolino, bet nežino kam. ( - ) gavo 5 procentus už tarpininkavimą. R. V. 395 000 litų ( - ) grąžino tikriausiai per pavedimus, nežino iš kokių pinigų, gal iš paskolos.

15Kaltinamoji Z. U. apklausiama neprisipažino padariusi nusikaltimą ir parodė, kad ( - ) įsidarbino kartu su P. Kai šios įmonės direktorė B išvažiavo į užsienį, tai jos pareigas perdavė B. Nors jis pasakė, kad ji jį priėmė į darbą, bet taip nebuvo, nes ji šioje įmonėje buvo tik komercijos direktorė. ( - ) turėjo sudariuis Finansinio tarpininkavimo susitarimą su ( - ) banku. Šio susitarimo pagrindu buvo imami iš ( - ) klientų 5 procentai nuo sandorių sumos. Taip buvo ir su R. V.. Kitų pinigų šiuo atveju nebuvo gauta. R. V. pas M atėjo paskolos, kai susirado žemes. Žemes jam surado S. Ji negalėjo R. V. padaryti pelno ir balanso ataskaitos, nes neturi buhalterinio išsilavinimo. Ji jį tik nuvedė į banką. Tarpininkavimo darbe ji pažiūri žmogaus situaciją ir gali pasiūlyti atitinkamą banką. R buvo priimtiniausias ( - ) bankas, nes jis buvo klientas to banko. Pažiūrėjus visus R dokumentus, jam suteikė lombardinę paskolą. Procentus V grąžinėjo, todėl negalima teigti, kad jis norėjo apgauti banką. Jis tik norėjo pakeisti žemės paskirtį, tokiu atveju bankas būtų turėjęs apie 3 000 000 litų pelno. Tuo metu žemė buvo labai brangi. R papasakojo bankininkei viską, ką žada padaryti, ir jam parašė verslo planą. Ir šiandien dirba tarpininke. Tada verslo planų jai nereikėjo daryti. Pagal pajamas jis tikrai negalėjo gauti tokios paskolos. Tai buvo lombardinė paskola pagal vertę. S ir S nėra artimi žmonės, kad su jais bendrautų artimai. Daugiau bendravo su R, nes jis ėmė dar 4-5 paskolas iš kitų bankų. Nežino ir nematė kaip R. V. susitarė su žemių pardavėjais. Jie sutartis pasirašė oficialiai pas notarą. Visi skaitė ir notarė pagarsino viską. Notarė labai griežta ir sąžininga. R paskolą gavo ir ją mokėjo iš karto, bet 9 mėnesius keitė paskirtį. Jis nenuėjo pas jos siūlytą įmonę, kurie per 9 mėnesius pakeistų paskirtį. Jis nuėjo kitu keliu, padavė pinigus ir jam nepatvarkė. Per tuos 9 mėnesius atėjo krizė ir žemių kainos nukrito. Paskui buvo sudaryti vekseliai, nes bankas pareikalavo, kad būtų pinigų. Jis turėjo turėti pinigų. 1 procentas buvo banko mokestis. Nuo 1 400 000 litų reikėjo sumokėti mokestį, taip pat notarui reikėjo mokėti 1 procentą. Tai irgi buvo didelė suma. R. V. neturėjo tokių pinigų, tai skolinosi iš P, iš ( - ) darbuotojų. Ji pati neturėjo ir neturi tokių pinigų. Tai buvo ( - ) darbuotojai, kurie atnešė pinigus ir skolino. Greičiausiai jis pardavėjams sumokėjo iš pasiskolintų pinigų. Ji pati nieko tokio nepadarė, kad jis gautų iš banko paskolą. Jis ir be jos pagalbos būtų ją gavęs. Su V susipažino, kai iš ( - ) banko jį atsiuntė vadybininkas, kad jis turi skolą ir nori gauti vekselį. Jis atėjo dėl vekselio. Tam vekseliui gauti nusipirko įmonę. Tą įmonę nusipirko iš jos dukros, kai pasakė jam, kad dukra parduoda neveikiančią įmonę. R turėjo nusipirkti įmonę. ( - ) bankas davė vekselius. R turėjo grąžinti savo asmeninę paskolą. ( - ) bankas fiziniam asmeniui galėjo duoti 10 000 lt. vekselį, o įmonei galėjo duoti daug didesnę paskolą. Matomai gavo paskolą su neveikiančia įmone. Įmonei bankas davė 60 000 litų vekselį. Bankai jokių reikalavimų nekėlė tuo metu. Paskui pas ją dar kartą atėjo R, kai susirado žemes, norėjo gauti paskolą. Nuėjo tada su juo į banką. Paskolos reikėjo įmonei ( - ). Jis norėjo pirkti žemę, jis jau buvo ją įsivertinęs. Jis prašė jį palydėti į baką. Ji pristatė jį su vekseliu M. Paskui vietoje M buvo pristatyta M. Jis jau buvo mokus tam bankui, tai M davė jam paskolą. Kai V atėjo pas ją, buvo apsirašyta tarpininkavimo sutartis. Buvo numatyti 5 procentai už tarpininkavimą, bet jis nusiderėjo ir tereikėjo sumokėti jam 59 000 litų. Tai mažesnė suma nei 5 proc. Tai buvo apskaičiuota nuo 1 440 000 litų. Sutartyje būna nurodyta, kad reikės mokėti 5 proc. Sutartyje būna nurodyti 5 proc., o suma įrašoma gale sandorio, kai žmogus atsiskaito. Iš anksto niekas neima nei vieno lito. ( - ) tarpininkavo dėl paskolos gavimo, dėl sklypų pirkimų tarpininkavo kiti žmonės. R kreipėsi į banką dėl 1 440 000 litų paskolos, nes jis jau buvo įsivertinęs žemes ir jam 65-70 procentų pažadėjo bankas. Iki garantinio rašto gavimo niekas nesirašo sutarties. Kai jis gavo garantinį raštą, sutartis buvo pasirašyta. Jeigu jis gavo 70 procentų finansavimą iš banko, tai jis turėjo turėti 30 procentų savo lėšų. Banke buvo tokia sąlyga. Todėl R skolinosi iš ( - ) žmonių. Iš žmonių suneštų pinigų, nes pati ( - ) neturėjo pinigų. Negali įvardinti jam skolinusių asmenų, tie žmonės yra įvardinti dokumentuose. Ji pati asmeniškai pinigų į skolinamą sumą neįnešė, tu pinigų neėmė ir jų V neperdavė. P jai pinigų taip pat nepadavė, ji pati paduoda pinigus. Paskolos sutartį pasirašė su ( - ) visi žmonės, o Va gavo tuos pinigus kaip iš ( - ). Jam pinigus padavė, buvo surašyti vekseliai. 360 000 litų sumai buvo surašytas vienas vekselis ir jis juos gavo iš tikrųjų. Tai sudarė banko reikalauti 30 proc., o kiek jam dar trūko, tai skolinosi iš P. R. ji davė pinigų su rašteliu. Tai 174 000 litų. Ji R. nesiūlė skolintis iš P. R. dirbo priešais jų kabinetus, todėl vieni kitus pažinojo. P. už skolintus pinigus imdavo procentus. P. dirbo kreditore ir skolindavo pinigus ( - ). Be pinigų ir įmonė negali veikti. V. ir P. pažįstami normaliai, todėl iš jos ir skolinosi pinigus. Kad išpildyti banko sąlygą, pasiskolinus pinigus iš P. ir ( - ), vekseliai buvo įteikti bankui. Todėl bankas turėjo visus popierius. Niekas nevaikščiojo po tą banką. Vieną kartą jis nuėjo ir papasakojo viską apie žemes, kaip darys verslą. Antrą kartą galėjo nueiti pasirašyti ant garantinio rašo, o trečią kartą padarė pavedimus. Jis pats nuėjo į tą banką ir nunešė popierius. Kai darė pavedimus, tai banko atstovas šalia stovėjo, V. pasirašė prašymas. Jokių dokumentų nerengė ir R. nedavė. R. jai nebuvo minėjęs, iš kur pirks žemes. Jis pats atsivedė V. S. Vienuose atvejuose ji dalyvavo pas notarę, kituose ne. Kai buvo G. su G. pas notarę, tai ji nedalyvavo, o kur buvo R., B., S. - tai dalyvavo ir ji, nes palydi klientus, be to tuo metu atstovauja ir banką tokiuose santykiuose. Veikė tuo metu banko interesais. Notarė jos nurodymu negalėjo daryti nieko, nes ( - ) bankas dirbo su šita notare. Bankas pasakė V. pas kokį notarą eiti. Ji tik nuvedė R. pas notarą. Notarui sutarčiai parengti dokumentus pateikė tarpininkas V. Tai jis teikė dokumentus, nes jis draugauja su visais pardavėjais. ( - ) sąskaitos numerius turi tie, kas jai skolino. R. gal notarei pasakė ( - ) duomenis. P. pas notarą irgi buvo. P. neišdavė 174 000 litų iš karto, bet davinėjo dalimis. Kažkiek pinigų trūko, tai P. padavė tuos pinigus sandėriui atlikti. P. dadėjo pinigus. Be popieriaus niekas pinigų nedavė R. P. davė pinigų pas notarą. Su P. visur važiavo, nes ji buvo kreditorė. Tarpininkavimo sutartis buvo pasirašyta ir su ( - ) ir su P. Ji veikė ne tik kaip tarpininke šioje istorijoje, bet ir kaip kreditorė. Pinigus skolindavo visiems kam reikėjo. P. buvo pardavusi turto ir deklaravusi pinigus. Prieš krizę ji išskolino apie 500 000 litų. 174 000 litų buvo padavusi, kad R. būtų mokėjęs tam kam reikia. Pinigai buvo perduoti tikrai. Pas notarą trūko komisinių pinigų apie 12 000 -13 000 litų, P. juos turėjo ir padavė. Vekselį pasirašė dėl to vėliau. Žemės sklypų pirkimo sutartyse nurodyta, kad pardavėjai yra skolingi ( - ) todėl, kad R. tokiu būdu nurodė viską, nes jis turėjo grąžinti ( - ) 360 000 litų ir P. dar turėjo grąžinti, tai jis taip ir nurodė. Iš viso ( - ) jis buvo skolingas 360 000 litų. Jai buvo svarbu, kad R. grąžintų ( - ) 360 000 litų, nes ji jautėsi atsakinga už įmonės darbuotojų pinigus. Dėl Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties tarp ( - ) ir M. B., kur nurodyta, kad M. B. skolinga D. S. 148 400 litų, mano, kad B. iš tikrųjų buvo skolinga V., todėl jis pasirašė vekselį su B. S. vardu. Su B. ir V. ji taip pat dalyvavo pas notarę. Notarė klausė kelis kartus B. ar viską suprato. Nei vienas pardavėjas notarei pretenzijų, klausimų nereiškė dėl to, kad skolingi kažkas. Iš visos paskolos V. liko apie 300 000 litų. Dėl to pirko brangią mašiną. Tiksliai nežino, kaip jam liko tie pinigai, bet jam liko apie 300 000 litų. Ir V. gavo. Po sutarčių pasirašymo, sutartys patvirtintos notaro, buvo pateiktos bankui. Tas sutartis turėjo nunešti pats V., kad parašytų prašymą, kad įkristų pinigų jam į sąskaitą, kad jis padarytų pavedimus. Pavedimus darė V. ir ji įtakoti nieko negalėjo. Iš banko pagal pavedimą jis pats tiesiogiai padarė pavedimus ( - ), P., S. ( - ), kai gavo pinigus, tai jie buvo išgyninti ir išdalinti žmonėms, kurie skolino. Nežino, ką P. darė su savo pinigais. Apie S. gautus pinigus nieko nežino. Ji negavo pinigų iš S. Tie pinigai nusėdo pas V. į kišenę, nes jam B. buvo skolinga už žemės pardavimą. R. liko 300 000 litų nuo paskolos, nes jis labai greitai nusipirko naują mašiną. R. iš kitur pinigų gauti negalėjo, nes jis neturėjo pajamų. Visur sakoma, kad jis neturėjo pinigų. Jeigu jis paėmė vekselį 60 000 litų, tai deklaracijoje 3 mėnesių ir verslo nuostolių pajamų deklaracijoje turėjo tai matytis, bet nesimato tų 60 000 litų, tai reiškia, kad jo buhalterė blogai suskaičiavo. Nes jei įeina į sąskaitą pinigai, tai yra pajamos. Jokio nurodymo nedavė V. kaip elgtis. Bankas garantiniam rašte parašo, kad pilietis turi nupirkti kažką ir už kažkiek, ir kad turi turėti savo pajamų ir 1 440 000 gauti iš banko. Visi šitie forminimai skolų nebuvo fiktyvūs, tai buvo gauti realūs pinigai pagal vekselius ir iš banko. ( - ) pinigų neskolino B. Čia taip atsitiko, kad paskolos gavėjas iš anksto buvo jai perdavęs pinigus, kurie liko laisvi ir ji juos grąžino. R. davė iš anksto avansą, o jai liko ir ji juos tokiu būdu grąžino. R. buvo davęs avansines sumas. ( - ) paskolino pinigus tik R. Jis tuos pinigus padavė iš anksto B. Paskui, kai pagal pasirašytas sutartis gavo pinigus, kuriuos ( - ) sumokėjo iš paskolos, tai turėjo grąžinti jam arba ( - ). Jie tarėsi, kad žemė ne už tiek parsiduoda. Taigi, B. buvo skolinga ( - ). ( - ) ji nebuvo skolinga. Šitie pinigai atėjo jai iš ( - ). Pirkimo metu tokia sąlyga buvo įtraukta į sutartį ir patvirtinta, nes pats pirkėjas norėjo tokios sąlygos, kad būtų grąžinti pinigai, nes pardavėjai per daug buvo sumokėta. Buvo žinoma, kad tokios sąlygos nori R., bet gal jam tikrai buvo skolinga B. Ji tikriausiai buvo skolinga, jeigu pasirašė. V. nesakė įrašyti tokios sąlygos. B. nebuvo skolinga ( - ) pasirašymo dieną. Jai pinigus grąžino ne B., grąžino ( - ). V. pervedė iš ( - ) sąskaitos pinigus, o ne iš B. Ji pati ir pas notarę pasakė, kad ( - ) yra skolingas ( - ), o R. V. susitaria su savo pardavėju, nes jam sumokėjo iš anksto, kad grąžins. Taip pasakė garsiai. Ne notarė rašė sandorį, o pirkėjas ir pardavėjas. Jie taip susitarė, kad skolą perduos B. Notarei sakė, kad ( - ) skolingas ( - ), o ne B. Pagal vekselį ( - ) ir P. paskolino ( - ). ( - ) pinigus davė grynais. Tie pinigai buvo apskaityti buhalteriniuose dokumentuose. Buvo pasirašytas vekselis. Tie pinigai buvo įnešti į kasą ir vėl išimti. Pinigai išimti iš kasos be jos, ten ne jos parašas. Nematė kas pasirašinėjo. Mano, kad pinigus padavė tos moterys, kurios sunešė pinigus. Pinigus galėjo išmokėti ir direktorius, ir buhalterė. Pinigai buvo seife. Pasirašyti vekselį galėjo tas, kas tuo metu buvo ofise. Į ( - ) pinigus įnešė darbuotojai, nes jie norėjo uždirbt. Atrodo, kad pinigus išdavė ( - ) buhalterė L. ( - ) pinigus paskolino jos darbuotojai. Jie uždirbo 5 procentus. ( - ) tų pinigų reikėjo, kad paskolinti R. Darbuotojai suprato, kad tie pinigai bus paskolinti R. Tie darbuotojai sunešė į ( - ), o ne tiesiogiai paskolino V. nes jiems taip buvo patogiau. Kas nutarė sunešti tuos pinigus į ( - ), nežino. Iš viso paskolino 359 000 litų. Gali būti, kad uždirbo apie 15 000 litų. Buvo pasirašyti vekseliai. Pinigus padavė R. gal buhalterė, gal direktorius. Vienas išlaidų orderis ne su jos parašu. Kasos išlaidų orderis dėl 359 100 litų ne su jos parašu. Pinigus pagal jį išmokėjo L. J., nors nežino, ar tai jos parašas. Orderyje tikrai yra direktoriaus B. parašas. Įmonėje ji nebuvo kasininke, buvo komercijos direktore. 359 100 litų buvo išduoti, kad ( - ) apmokėtų pardavėjams. ( - ) iš to skolinimo naudos nebuvo, nes tai buvo jos darbuotojų skolinti pinigai. Jie iš to uždirbo, o ( - ) gavo 5 procentus, tai sudarė apie 75 000 litų, už tarpininkavimą, bet paėmė tik 55 000 litų. Todėl tik 304 000 litų faktiškai skolinosi R. 55 000 litų gavo iš ( - ). Likusius pinigus pasidalino žmonės. Kai į ( - ) atėjo visi pinigai, tai jis pasiliko 55 000 litų, kitus išmokėjo žmonėms. Gavus paskolą, R atidavė pinigus. Jie buvo atiduoti žmonėms. 55 000 litų ( - ) pasiliko už tarpininkavimą. Tai yra 5 procentai ir dar nusiderėjo. Vekselis pasirašytas su 55 000 litų. R jau buvo skolingas. Vekselyje jau buvo įskaičiuota ta suma. Pasirašant vekselį, pagal tarpininkavimo sutartį, jis negavo papildomų pinigų. 55 000 litų jis jau buvo skolingas už darbą. 304 000 litų jam padavė į rankas. R. V. gavo 304 000 litus.2005 09 05 jis jau buvo gavęs paskolą. Rugsėjo 5 dieną surašytas vekselis. Pas notarą sutartis surašyta taip pat tą pačią dieną. Tuos vekselius rašinėjo ne ji ir niekada jų nerašė, datų taip pat netikrino. ( - ) už darbą jis turėjo atiduoti rugsėjo 5 dieną 55 000 litų. R. V. pinigus, kuriuos paskolino iš ( - ), perdavė pardavėjams prieš sandėrį pas notarę. Sandorio metu jis jau buvo atsiskaitęs. Pinigus jis davė tą pačią dieną pas notarę. Nežino, kada tarp pardavėjų ir pirkėjų vekseliai buvo surašyti. Pas notarą buvo pasakyta, kad ( - ), o ne ( - ) žmonės yra skolingi. Viskas buvo suruošiama tą pačią dieną. Nežino kelintą valandą buvo surašytas vekselis, nes ne ji pasirašė. Viskas buvo tą pačią dieną.

16Be kaltinamųjų parodymų jų kaltė yra įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

17Liudytojos K. M. parodymais apie tai, kad jai įmonės ( - ) pavadinimas girdėtas, tačiau apie ją nieko nežino. 2006 metais ji buvo ( - ) Kauno filialo direktore, jos pavaduotojai buvo R. M. ir D. Z.. Šie du pavaduotojai ją ir pavaduodavo, kai reikėdavo. Kiekvieną klientą, norintį gauti iš banko kreditą, kažkas administravo ir tas administratorius duodavo jam sąrašą, pagal kurį reikėdavo klientui pristatyti dokumentus. Dokumentai, kuriuos reikdavo atnešti, tai buvo dokumentai apie įmonę, balansai, ataskaitos, steigimo dokumentai, paraiška, kurioje būdavo nurodoma, kokiam tikslui imama paskola. Paraiškoje klientas turėjo viską aprašyti. Pagrinde viską apspręsdavo užstatas. Griežtai valdybos nurodytus dokumentus klientas turėdavo sunešti, o po to administratorius suvesdavo jų duomenis į kompiuterį ir žiūrėdavo apskaičiuojamą reitingą, po ko būdavo sprendžiama galima ar negalima dirbti su klientu. Sprendimą dėl paskolos priimdavo paskolų komitetas. Ketinamo už kreditą įsigyti turto vertinimas buvo privalomas. Bankas buvo suradęs vertintojus, kurie vertindavo. Visais atvejais dėl ketinamų įsigyti objektų, klientas turėjo pateikti užstatą, kad atsverti paskolos dydį. Su R. M. apie ( - ) paskolą nėra kalbėjusi, nes tuo metu ji sirgo. U. ir P. pažįsta, jos ateidavo į banko antrą aukštą pas banko darbuotojus. Antrame aukšte buvo septyni administratoriai, sekretorės. Su ja sutarties dėl tarpininkavimo su ( - ) U. ir P. nebuvo pasirašiusios, bet gal prie buvusio direktorius pasirašė. UAB ( - ) taip pat buvo banko klientas ir turėjo banke sąskaitą.

18Liudytojo P. B. parodymais apie tai, kad U. ir P. žino, V. taip pat yra matytas. U. ir P. buvo banko klientai. Jos nebuvo konkrečiai jo kaip banko administratoriaus klientai. Jis buvo ( - ) Kauno filialo darbuotojas nuo 2005 iki 2009 metų. Su ( - ) turėjo reikalų išieškojimo procese dėl negrąžintos skolos. Bendrovei, norinčiai gauti ilgalaikį kreditą su įkeitimu, reikėdavo turto įkeitimo, gali būti ir perkamo turto. Įrodyti mokumą būdavo pateikiami balansai. Visas pateikiamų dokumentų sąrašas būdavo nurodomas paraiškoje. Jeigu buvo įkeičiami nekilnojamas turtas, tai buvo pateikiamas įvertinimas Patikimumo, norint gauti kreditą įvertinamas buvo ruošiamas administratoriaus, nes jis rinkdavo dokumentus ir teikdavo paskolų komitetui. Buvo programa, kuri sugeneruoja reitingą. Visi duomenys buvo suvedimi iš balanso. Banko darbuotojai netikrindavo balanso atitikimo realybėje, pasitikėdavo pateiktais dokumentais. Prieigų prie VMI, registrų centro neturėjo, užklausų nesiųsdavo. Banko taisyklė buvo įmonei, norinčiai gauti kreditą, turėti 30 procentų savo lėšų. Buvo įvertinami dokumentai, situacija, užstatas ir priimamas sprendimas. Kaip buvo įsitikinta, ar ( - ) turi 30 procentų prašomos kredito sumos, nežino. Šiuo atveju tą kreditą administravo M.

19Liudytojos R. M. parodymais apie tai, kad U., P. ir V. buvo „( - )“ klientai. V. buvo įmonės direktorius, kuri ėmė paskolą. Jis atėjo su dokumentais imti paskolą. Dar vaikščiodavo akcininkas V. Tai gali būti įmonė ( - ). P. ir U. dirbo bendrovėje ( - ), kuri irgi buvo banko klientė. Ji buvo visų šių asmenų reikalų banke administratorė. Atsimena, kad V., kuris atstovavo ( - ) kreipėsi į banką, nes pirko žemę, ruošėsi sklypuoti ir statyti gyvenamuosius namus. Jam reikėjo kredito virš 1 000 000 litų. Paraišką dėl kredito ( - ) suteikimo pateikė akcininkas V. ir direktorius V. Ją pasirašė V. Tada ji pirmiausia patikrino akcininkus, ar jie neturi skolų, ar mokūs. Pagal pateiktus dokumentus nebuvo matyti, kad įmonė nevykdo veiklos. Tikrindavo gaunamas pajamas, paskui ištraukdavo iš Lietuvos Banko duomenis apie įmonę ir žiūrėdavo, ar galima suteikti paskolą. Vėliau įmonė turėdavo atnešti balansus, kuriuos suvesdavo į sistemą ir ji išmesdavo reitingą. Jei būdavo pakankamas toks reitingas, tai paskolą suteikdavo bankas savarankiškai, jei ne - tai siųsdavo į centrinį banką. Jos surinkta medžiaga būdavo pateikta paskolų komitetui. Pateikiant medžiagą ji parengdavo paraiškos pristatymą ir tada komitetas arba tvirtina, arba ne. Nurodė, kad ( - ) kredito atveju pildant dokumentus galėjo būti padaryta klaida dėl datos, nes be kliento paraiškos duomenys negali būti tikrinami ir renkami. Todėl mano, kad paraiškos pildymo data yra nurodyta klaidingai. Šiuo atveju kreditas buvo suteiktas žemei pirkti. Tam būtinai reikėjo įvertinti turtą. Dėl to reikėjo eiti pas banko nustatytus vertintojus, padaryti įkeičiamo turto vertinimą. Tuo metu buvo tokia tvarka, kad galima buvo suteikti kreditą iki 70 procentų įkeičiamo turto vertės, o 30 procentų turėjo turėti pats klientas. Klientas pildant paraišką, verslo planą, uždeda parašą, todėl tai suprasdavo, kad jis turi tuos pinigus. Paraiškoje deklaruoti, kad turi pinigus, buvo pakankama tam, kad įvykdyti banko reikalavimą dėl 30 procentų savo pinigų. Galimo suteikti kredito dydį apskaičiuodavo nuo vertintojo pateikto vertinimo. Kai buvo pateiktas vertinimas šiuo atveju, tai jis nesukėlė abejonių, nes tai buvo banko nustatyti vertintojai. Pamena, kad klientas sakė, kad turi 1 500 000 litų, kurie bus panaudojami komunikacijai. Sumų, už kurias klientas žadėjo parduoti sklypus, neprisimena. Galimybės įvertinti, ar tas verslo planas tikrai geras bus, tuo metu nebuvo. Imant šią paskolą buvo įkeistas turtas, kurio užteko, kad išduoti paskolą. Įmonės balansas tuo metu rodė, kad ( - ) turi kasoje pinigų, kad kažkas jiems skolingi, taip pat parodyta, kad jie uždirba. Šiuo atveju ji nežinojo, kad įmonė neturi turto, nevykdo veikos, o pateikti balansai yra melagingi. Jei būtų žinojusi, paskola nebūtų suteikta.

20Liudytojo D. Z. parodymais apie tai, kad 2006 metais buvo ( - ) banko Kauno filialo direktoriaus pavaduotojas. Laikinai ėjo Kauno filialo direktoriaus pareigas, nes tuometinė direktorė sirgo ir man buvo pavestos tos pareigos. Su paskolom susijusių dokumentų tvarkymu, rinkimu man neteko susidurti, nes ta pareiga teko paskolų administratoriam. Iš trijų kaltinamųjų pažystu abi moteris. Pažįstu P. ir U. Jas pažįstu kaip banko klientes, nes buvau atsakingas už klientų aptarnavimą. Jos turėjo sąskaitas banke, atlikdavo įvairias operacijas, tekdavo su jomis susidurti. ( - ) girdėtas. Kiek pamena, ( - ) buvo suteiktas kreditas iš ( - ) banko įkeičiant žemės sklypus. Paraiškoje paskolai gauti klientas nurodydavo sumą, pagal kurią jis prašydavo finansuoti projektą. Ar šiuo atveju buvo pateikta preliminari sutartis - nepamena. Svarbiausi dokumentai buvo vertintojo ataskaita apie turtą, užpildytos paraiškos, įmonės įstatai, akcininkų pasai, akcininkų protokolai. Nepamena, ar reikėjo bankui patikti prikimo – paravimo sutartį. Ta sutartis atsirasdavo visada po įforminimo pas notarą. Bankui buvo svarbios prikimo pardavimo sąlygos, bet kad bankas dalyvautų santykiuose tarp pirkėjo ir pardavėjo, tai to neatsimena. Šiuo atveju bankas nedalyvavo ir nieko neįtakojo. Sąlygos būdavo užpildomos paraiškoje, rūpimus klausimus bankui atlikdavo kredito administratoriai. Su kaltinamosiomis P. ir U. apie ( - ) ketinamus pirkti objektus neprisimena, kad būtų kalbėjęs. Nors dirbo paskolų komitete ( - ) banke, neatsimena ar dalyvavo sprendžiant dėl paskolos suteikimo ( - ). Paskolų komitetas veikdavo atskirai, turėdavo savo sudėtį, jie priimdavo sprendimus turimais dokumentais ir pateikdavo išvadą filialo direktoriui. Direktorius įvertinęs situaciją priimdavo sprendimą finansuoti ar ne. ( - ) suteiktas kreditas buvo vienas iš didesnių. Kažkuriuo metu Kauno filialo kompetencija buvo iki 2 000 000 litų, jeigu reikėdavo didesnės paskolos reikėdavo aukštesnio organo leidimo. ( - ) kreditas neviršijo maksimalios ( - ) banko Kauno filialo ribos. Su kaltinamuoju V. nėra bendravęs. Banko vardu veikdavo filialo paskolų administratoriai, nes jie surinkdavo informaciją. Tada paskolų komiteto sprendimai ir kai būdavo gaunamas teigiamas atsakymas, filialo paskolų administratorius turėdavo pareigą pasirašyti visas reikiamas sutartis. Jo pareiga būdavo nustatyto tapatybę žmogaus, paimti pasirašytą sutartį, kad patirtintų ją. Šiuo atveju nepamena, ar buvo išsiaiškinta ar ( - ) turi reikiamas savo lėšas, bet kitais atvejais būdavo prašoma parodyti kiek sąskaitoje turi pinigų. Paskolų komitetui būdavo pateikiami dokumentai dėl to, kad turi tuos pinigus. Kad sandoris įvyktų turi būti visa banko reikalaujama savo pinigų suma. ( - ) turėjo turėti adekvačias pajams, pateikti verslo planus. Pagrindiniai dalykai sprendžiant dėl kredito suteikimo būdavo balansai, vienas iš svarbiausių - įkeičiamo turto rinkos vertė, paaiškinimas iš kliento pusės kokia bus perspektyva, kur bus panaudoti pinigai, kaip vykdomas verslo planas, buvo renkama kita informacija. Kreditas ( - ) buvo išduotas, nes prieš tai atsakingų asmenų parašais patvirtinta, kad atitinka visus reikalavimus ir galima išduoti kreditą. Jeigu būtų žinojęs, kad įmonė nevykdo veiklos, neturi turto, akcininkai neįnešė įmokų, nepaisant to, kad deklaracijoje visas gerai, tai greičiausiai nebūtų priėmęs sprendimo išduoti kreditą.

21Liudytojo V. B. parodymais apie tai, kad bendrovėje ( - ) dirbo nuo 2005 metų sausio mėnesio iki 2006 metų rugsėjo mėnesio pabaigos. Atėjus dėl darbo į šią įmonę, jos savininkė Z. U. jam išaiškino, kad jis bus direktorius, bet ne visiems klausimams. Ji pati duodavo pagrindinius nurodymus. Jis į komercinius reikalus iš viso nesikišdavo, nes ji pati buvo komercijos direktore. Jo kaip direktoriaus funkcijos buvo tik popierinės, viską derindavo su U. Jokių sandorių firmos vardu nepasirašinėjo. Sandorius dar sudarinėjo P. Įmonėje piniginių lėšų gavimo, kreditų gavimo reikalus tvarkydavo U., todėl nežino, su kokiomis kredito bendrovėmis buvo dirbama. Ant paskolų dokumentų jis nepasirašinėdavo. V. ir bendrovės ( - ) nežino, niekas su jais jo nesieja. 2006-09-05 R. V. vekselio UAB ( - ) 359100 Lt. sumai nėra matęs, jo parašo ten nėra.2006-09-05 kasos išlaidų orderyje Nr. 048 išduodant 359 100 litų yra U. parašas. Gavėjo parašo nežino. Kaip vadovas jis jame nieko nepasirašė, todėl nežino kaip viskas buvo suformintas. Jam asmeniškai nežinomas atvejis, kad buvo išduota tokia suma. Įmonėje buvo kasininkas J. ( - ) grynuosiuos tvarkė J., ji išmokėdavo jeigu reikėdavo. U. irgi užsiimdavo šituo. Faktinis vadovas buvo U., kadangi visas operacijas, nurodymus duodavo ji. Ji viską tvarkė įmonėje.

22Liudytojos K. Z. parodymais apie tai, kad bendrovę ( - ) su drauge įsteigė 2003 metais ir iki 2006 metų ją turėjo. Tais metais įmonę pardavė K. V., kuris buvo R. V. partneris. Pats R. jai taip nurodė. Su R. susipažino, kai jis buvo pas ją į darbą atėjęs. Ji tuo metu dirbo bendrovėje ( - ) vadybininke. Nežino, kaip sekėsi toliau bendrovei ( - ), kai ją pardavė. Iki to laiko ji buvo veikianti, turėjo pinigų, nors ir nedaug. Pardavimo metu įmonė turėjo turto už maždaug 20000 litų. Tai baldai, kompiuterinė technika. Įmonės akcijas pardavė už 10000 litų. Tuo metu įmonė turėjo ir skolų apie 2000 – 2500 litų. Žino, kad ( - ) tarpininkavo ( - ). ( - ) pirko žemes per ( - ), o ( - ) tarpininkavo gaunant paskolą iš ( - ). Tarpininkaujama buvo dėl žemės sklypų. 2006 metais ( - ) direktoriaus pareigas ėjo B., o jos mama Z. U. buvo vadybininke ar komercijos direktore. Faktinis vadovas buvo B. Mama bendraudavo su klientais, o direktorius paskirstydavo darbus ir jis vadovavo įmonei. Grynaisiais pinigais įmonėje disponavo buhalteris L. J.

23Liudytojos I. A. parodymais apie tai, kad su K. Z. turėjo įmonę ( - ). Turėjo apie metus laiko, po ko pardavė, nes nebuvo pelno. Pardavė R. V. Įmonė turėjo skolų, iš turto turėjo kompiuterius ir baldus, veikė nuostolingai. Įmonė jau nuo 2004 metų veiklos nevykdė. Nors įmonę pardavė su jos turtu, bet V. tų kompiuterių ir baldų net nepasiėmė, tai juos vėliau išmetė.

242006-05-10 akcijų priėmimo-perdavimo aktu, kuriame nurodyta, kad K. U. ir I. A. perduoda 100 % akcijų K. V.. K. V. K. U. ir I. A. įsipareigojo sumokėti 5 000 litų lygiomis dalimis ir įsipareigoja sumokėti visas UAB ( - ) skolas iki 2006-06-15 ( t. 2, b.l. 169).

25Liudytojo K. V. parodymais apie tai, kad maždaug prieš 10 metų R. V. jo paprašė pasirašyti kažkokius dokumentus. Dėl to jis buvo nuvykęs prie „( - )“ kino teatro į kavinę, kur susitiko su R. V., Z. U. ir V. P.. Nežino, kokie ten dokumentai buvo. Tik V. jam pasakė, kad jis bus įmonės akcininkas. Pavadinimas ( - ) jam nieko nesako. Kreiptis dėl paskolų jam niekur niekada nėra tekę. Įmonės vardu veikti taip pat nėra tekę. Tokio įgaliojimo veikti niekam nėra davęs. Nors tapo įmonės akcininku, kaip buvo sakęs V., nieko toje įmonėje nedarė. Viską darė V. Pinigų niekam nėra skolinęs. 2006-06-04 INK 01 kasos orderyje nurodytų 50 000 litų neturėjo.

26Liudytojo A. G. parodymais apie tai, kad jis buvo gavęs tėvo palikimą Poderiškių kaime ir ten turėjo žemių. Ūkininkui B. nuomavo tas žemes ir iš jo sužinojo, kad atsirado klientas, kuris norėtų įsigyti tas žemes. Tada susitiko su vyru ir moterimi, kurie, pasakė jam sumą. Ji jam tiko, tai nuėjo pas notarę ir ten patvirtino sutartį. Tuo viskas ir pasibaigė. Tas vyras ir moteris, kurie buvo atėję susitikti, jam neprisistatė. Jie pasiūlė jam kainą, už kurią norėjo pirkti žemes. Pasiūlė 300 000 litų ir jis sutiko. Vėliau pas notarę sutartyje jau užrašė, kad 600 000 litų. Jis tuo metu notarės klausė kas čia, tai notarė jam tik pasakė, kad čia tik formalumas. Notarė savo iniciatyva nieko neaiškino. Ji paminėjo, kad jis skolinosi 170 000 litų, bet tokios sumos jam iš tikrųjų niekas neskolino. Tačiau notarė jam viską aiškino, kad tai formalumas. Jokių dokumentų prieš einant pas notarą vyras ir moteris nesiūlė pasirašyti ir jis jokių dokumentų nepasirašinėjo. Po sutarties pasirašymo jis faktiškai gavo tik 300 000 litų, tai yra sumą, kurią ir buvo sutaręs su vyriškiu ir moterimi žodžiu. Iki sutarties pasirašymo pas notarę jam iš anksto nebuvo sumokėta jokia suma. Su kaltinamaisiais reikalų nėra turėjęs, nors P. tarties pasirašymo pas notarą metu iš viso niekam nebuvo skolingas. Vyras su moterimi jam pervedė 340 000 litų, tuos 40 000 litų atidavė tam vyrui su moterimi. Taip buvo nutarta padaryti. Vyras ir moteris sakė, kad jam perves 340 000 litų ir 40 000 litų reikės jiems grąžinti. Tuos 40 000 litų atidavė jiems grynais. Tuos pinigus konkrečiai perdavė vyrui ir moteriai, kai susitiko su jais prie ( - ) Kaune. ( - ) jam nėra žinoma, reikalų su ja neturėjo. ( - ) taip pat neteko girdėti. Iš ( - ) nėra gavęs 260 000 litų grynais.

27A. G., 2014-10-14 apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo teisėjo buvo parodęs, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina, jie teisingi. Yra pardavęs 2006-09-05 Poderiškių k., Kauno rajone esantį 3.12 ha žemės sklypą. Pardavė lyg asmeniui, lyg bendrovei, galėjo būti UAB ( - ) pirkėjas, pardavė už 344.000 Lt. Šiuos pinigus gavo, juos pervedė į ( - ) banke esančią jo sąskaitą, pervedė po sutarties pasirašymo. Pamena, kad notaro biure sutarties sąlygas skaitė. Matė, kad žemės sklypo pardavimo kaina yra nurodyta 874.000 Lt, klausė, kodėl tokia suma, tačiau notarė sakė, kad čia tik formalumas. Po to pirkėjas pervedė į banką 344.000 Lt, iš kurių 44.000 Lt po kelių dienų paėmė grynais ir atidavė pirkėjams – vyriškiui ir moteriai, su kuriais buvo notarų biure, vyriškis pasirašinėjo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Jis nepaaiškino, kodėl turiu tuos pinigus atiduoti, tačiau tai buvo aptarta iš anksto prieš sutarties pasirašymą. Jam svarbiausia, kad faktiškai gavo 300.000 Lt už žemės sklypą, nes už tokią sumą ir ketino parduoti. Už šią sumą parduoti sklypą jam pasiūlė tie pirkėjai, vyras ir moteris. Suprato, kad sklypą nupirko ( - ) bankas. Prieš sudarant sutartį iš UAB ( - ) 262.900 Lt negavo. UAB ( - ) jam nėra žinoma. Iš šios bendrovės 92.000 Lt nėra skolinęsis ir negavo. Pasirašęs jokių vekselių su šia bendrove nėra. V. P. nėra tokios girdėjęs, iš jos 175.100 Lt nėra skolinęsis ir negavo, taip pat jokių vekselių su ja nėra pasirašinėjęs. Kaimynas pardavinėjo savo sklypą ir pasiūlė jam, po to atėjo du žmonės pas jį, viską formino, vienas toks stambus, o moteris vidutinio sudėjimo ( t.2 b.l.113-114 ).

28Liudytojo K. B. parodymais apie tai, kad jo dukra B., kurios dabartinė pavardė Č., 2006 metais pardavė žemę apie 3 ha. Žemė buvo Dievogalos km, Kauno rajone. Už žemę ji gavo 316000 litų. Jo dukra tuo metu buvo ką tik baigusi studijas. Tuo metu ji niekam nebuvo skolinga. Pačios pirkimo pardavimo sutarties jam neteko matyti, nors iš dukros žino, kad ji negera. Dukra daugiau jam apie tai nieko nesakė, nes nenorėjo jo nervuoti.

29Liudytojos K. Č. (buvusi B.) parodymais apie tai, kad iki santuokos jos pavardė buvo B. 2006 metais ji pardavė jai priklausančią žemę. Ji pati su žemės pirkėjais dėl kainos nesitarė. Viską turbūt tvarkė tėvas, nes ji gyveno kitame mieste. Ji tik atvyko pas notarą. Neatsimena, kas dar be jos pas notarą buvo. Už žemę gavo apie 300000 litų, tai yra kiek buvo sutarę. Tačiau sutartyje buvo didesnė kaina nurodyta, be to, ji dar buvo išskaidyta. Pasirodė tada keista, tačiau jai atsakė, kad taip reikia. Kas taip paaiškino, neatsimena. Pati tuo metu niekam nebuvo paskolinusi pinigų. Laikosi gyvenime principo, kad iš viso niekam neskolinti. Tiksliai pagal sutartį 344 000 litų gavo į sąskaitą, kaip buvo nurodyta sutartyje. Dar sutartyje nurodytų 262 900 litų ji negavo. Jai sakė, kad jeigu nori parduoti žemes, reikia taip pasirašyti. Neatsimena, kas taip sakė. Neatsimena, kas tuo metu atstovavo ( - ). Pirmesnėse apklausose ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad skolinosi tuo metu, nes galvojo, kad tėvai buvo tuo metu skolingi. Bet su tėvais išsiaiškino, kad ie jie nebuvo skolingi, todėl vėliau dėl to parodymai ir pasikeitė. Kai buvo nurodžiusi, kad buvo skolinga, tai aplinkybes nurodė tas, kurios buvo nurodytos sutartyje pas notarą. Dėl to ir nurodė pradžioje, kad buvo skolinga bendrovei ( - ).Jokių reikalų su šia bendrove neturėjo, jokių paskolos dokumentų nepasirašinėjo. Pasirašė tik pirkimo pardavimo sutartį dėl žemės. U., P., V. nepažįsta.

30K. Č. (buvusi Br.), 2014-10-14 apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos kaip liudytoja, parodė, kad yra davusi parodymus 3 kartus, paskutinį kartą 2014-07-17, juos tvirtina, jie teisingi. Ji pardavė pagal 2006-09-05 sutartį tą žemės sklypą. Tai buvo virš 3 ha žemės sklypas, jis priklausė jai, jis buvo Poderiškių km., Kauno raj. Pagal sutartį pardavė UAB ( - ) faktiškai už daugiau kaip 300 000 Lt kiek pamena. Už 344.000 Lt realiai ir pardavė. Pervedė į jos sąskaitą. Sutartyje buvo nurodyta žemės sklypo pardavimo kaina 874.000 Lt. Ji notaro biure skaitė sutarties sąlygas, matė, kad sąlygos ne tokios, kokiomis iš tikrųjų tarėsi parduoti sklypą, tačiau jai tie žmonės, kurie pirko sklypą sakė, kad taip reikia, jeigu nori parduoti žemę. Parduodant sklypą dėl pardavimo sąlygų su pirkėjais bendravo tėvai, buvo pakilimas kainų ir pasiūlė parduoti, su pirkėjais susitiko notarų biure, pamena, kad vienas iš pirkėjų buvo aukštas ir tvirto sudėjimo vyras. Buvo labai seniai, nepamena kiek tų žmonių buvo. 262 900 Lt prieš pasirašant 2006-09-05 sutartį iš UAB ( - ) negavo, nors taip nurodyta sutartyje. Skolinga 267.100 Lt UAB ( - ) pagal 2006-08-30 vekselį nebuvo. Neatsimena, kad būtų pasirašius kokį nors vekselį. Niekada iš UAB ( - ) 267 100 Lt nebuvo skolinusis ir šių pinigų negavo. Grynų pinigų iš UAB ( - ) negavo, tik pervedė į sąskaitą 344.000 Lt. Anksčiau duodama parodymus 2011-12-22 ir 2013-05-29 kitaip nurodė aplinkybes, bet prieš trečią apklausą 2014-07-17, nuvažiavo pas tėvus ir aiškinosi, kad galbūt jie buvo skolinęsi, bet išsiaiškino, kad nieko panašaus nebuvo. Tada susidėliojo, kaip iš tikro viskas buvo. Kas per bendrovė UAB ( - ) nežino. Iš UAB ( - ) ir iš UAB ( - ) nei tėvai, nei ji nėra gavę jokių kitų pinigų, išskyrus 344.000 Lt gautus pavedimu į asmeninę sąskaitą už parduotą žemės sklypą ( t. 2, b.l. 142-143).

31Liudytojos M. B. parodymais apie tai, kad pardavinėjo žemę su pastatais. Norėjo gauti 100000 litų, bet gavo 75000 litų. Dėl pirkimo buvo atėjęs vyriškis, o vėliau kartu ir moteris su juo. Tas vyriškis ją nuvežė pas notarę. Pas notarę jai davė tik pasirašyti ir viskas. Ji ten į nieką nežiūrėjo, todėl nežino, ar sutartyje nurodyta kaina skyrėsi nuo suderėtos. Tuo metu niekam skolinga nebuvo. D. S. nepažįsta. Pinigus ji gavo per banką. Į priekį buvo gavusi tik 2500 litų rankpinigių. Kas nurodė kitokias pardavimo kainas, nei buvo sutarta, nežino. Ji tokių kainų nenurodė. Kiek atsimena, tai V. S., su kuriuo pasirašė avanso sutartį, buvo prašęs jos asmens dokumentų. Buvo pasirašyta dėl 5000 litų rankpinigių, bet, kiek atsimena, buvo duota tik 2500 litų. Notaro patvirtintoje sutartyje nurodytos pavardės jai nežinomos. Pagal šią sutartį 100000 litų ji negavo, S. pinigų nebuvo skolinga.

32M. B., 2014-10-14 apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo teisėjos, parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta, tvirtina duotus parodymus, jie teisingi. 2006-09-05 pardavė 2 žemės sklypus, abu sklypai yra apie 3 ha, vienas žemės sklypas buvo žemės ūkio paskirties, kitas namų valdos. Taip pat ir statinius pardavė. Visas turtas buvo Kauno rajone, Dievogalos km. Pavardės nepamena pirkėjo. Ar buvo duotas skelbimas, ar pirkėjas pats atvyko, tiksliai nepamena. Lyg tai V.vardu pirkėjas buvo. Jis sakė, kad nori pirkti sklypus ir statinius, nesutiko mokėti 100 000 Lt, jis sutiko mokėti 75.000 Lt. Su minėtu V. sutartį pasirašė, jis parašė savo ir jos pavardes, kad jis sutinka pirkti, 5 000 Lt davė rankpinigių. Sutartį supildė V. pas ją namuose. Tai galėjo būti V. S., jai jis nebuvo pažįstamas. Jis buvo atvykęs kartu su moterimi, kuri buvo šviesi, stambi, nieko nekalbėjo. Po to su V. nebuvo susitikus, tik notarų biure. Notarų biure buvo tas pats V. S., taip pat ir kitų žmonių, kurių nepažinojo. Sutarties sąlygas skaitė, bet nieko nesakė, nelabai ką suprato, labai bijojo, kad neapgautų, kad sumokėtų visus pinigus. Ar pardavimo sutartyje buvo nurodyta turto pardavimo 321 000 Lt suma, nepamena. 102 600 Lt nėra gavusi iš UAB ( - ) prieš pasirašant sutartį, nors taip nurodyta sutartyje. Nėra ir nebuvo skolinga D. S. 148 400 Lt, tokios moters nepažįsta. Jokių vekselių dėl skolos gavimo nėra pasirašiusi ir iš D. S. 148 400 Lt niekada nėra gavusi. Ji neklausė pirkėjo, kodėl tokia didelė žemės sklypų ir statinių pardavimo suma nurodyta sutartyje. 70 000 Lt gavo, pervedė į ( - ) banke esančią sąskaitą. Prieš pasirašant sutartį 5 000 Lt gavo iš V. S.. Ji net nežino, kas buvo pirkėjas šių sklypų ir pastatų, ji manė, kad perka V. S. Notarų biure buvo keli žmonės, buvo ir moterų ir vyrų, bet ji jų nepažinojo. Tarp jų buvo ir V. S. Jai atrodo, kad sutartį pasirašinėjo V. S. Jos sesers dukra dirbo kasininke ir ji jai rekomendavo atsidaryti sąskaitą ( - ) banke. Nepamena ar pirkėjai sakė, kad atsidarytų sąskaitą ( - ) banke. Po sutarties sudarymo atsidarė sąskaitą. Sutartyje turto pardavimo kaina buvo nurodyta keturis kartus didesnė nei tikrovėje ji ją pardavė, bet neklausė, kodėl tokia suma nurodyta ( t. 2, b.l. 60-61).

332006-06-23 sutartimi, kurioje nurodyta, kad M. B. įsipareigoja parduoti jai nuosavybės teise priklausantį žemės ūkio paskirties 2,83 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), adresu: Dievogalos km., Kauno raj. sav. ir kitos paskirties 0,18 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), adresu: Dievogalos km., Kauno raj. sav. bei statinius minėtame sklype V. S.. Pardavimo kaina – 75 000 Lt. V. S. 2006-06-23 sumokėjo 5 000 Lt rankpinigių ( t. 2, b.l.57 ).

34Liudytojo V. S. parodymais apie tai, kad jis tarpininkauja parduodant sklypus. Šiuo atveju jis iš garbaus amžiaus moters norėjo pirkti sau sklypą sodybai, tačiau vėliau jį perleido V. Sklypo savininkei buvo perdavęs 5000 litų avansą. Tuo tikslu pas ją bute, prie „( - )“ buvo sudaryta avansinė sutartis. Savininkė gavo pinigus, kai pasirašė sutartį. Iš viso buvo sutarta 70000 – 80000 litų galutinė kaina. Sumokėjęs avansą jis apsigalvojo ir sodybos nebepirko, perleido tai padaryti R. V., su kuriuo suvedė kažkas iš tarpininkų. Kiek atsimena, už tai iš jo atsiėmė sumokėtą avansą dvigubai, tai yra 10000 litų. Žino, kad dėl šio sandorio V. kreditą susitvarkyti padėjo U. 10000 litų atsiėmė po sandorio sudarymo. Senyvo amžiaus pardavėją pas notarę carienę jis atvežė pats. Atsimena, kad pas notarę dar buvo V., U., kitų neatsimena. Pardavimo sumų pagal sutartį jis nederino, jos galėjo būti sudėliotos be jo žinios notarinėje kontoroje. Į notarinę B. nuvežė prieš valandą iki sutarties pasirašymo, kur ji pati bendravo tiek su U., tiek ir su V. D. S. taip pat pažįsta. S. su šiuo pirkimu – pardavimu buvo susijusi tiek, kad jai po sandorio sudarymo į sąskaitą buvo pervesti pinigai – 145000 litų. Nežino dėl ko jai buvo pervesti pinigai. D. S. su U. buvo pažįstamos, nes U. padėjo jai susitvarkyti paskolą namui pirkti. Z. U. jam paskambino ir pasakė, kad D. jau pervesti pinigai. Jis tada susiskambino su D. ir nuvežė ją į banką išgryninti pinigus. Kai S. nuėmė ir išgrynino jai pervestus pinigus, tai juos perdavė jam, kuriuos jis perdavė, kiek atsimena, U. Iš tų pačių pinigų pasiėmė savo dvigubą avansą, tai yra 10000 litų. Likusią dalį perdavė susitikęs su V., U. ir dar kitais asmenimis, kurių neatsimena, kavinėje, prie stoties. Su Z. U. ir R. V. kavinėje buvo ir V. P. Ji visur būdavo kartu su Z. U. Pinigus padavė Z.

35V. S., 2014-10-14 apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, jis yra apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2014-07-15 ir 2014-09-05, parodymus tvirtina. Norėjo iš M. pirkti sodybą, davė avansą. Apžiūrėjo sodybą, ją sudarė statiniai, posodybinis sklypas apie 20-30 arų ir žemės ūkio paskirties sklypas, bendro ploto apie 3 ha. Sklypas buvo Dievogalos km., Kauno rajone, tiksliai pasakyti negali. Apžiūrėjęs sodybą, paliko avansą M. B. Susitarė, kad jis perka sodybą už 75.000 Lt. Sudarė paprastą sutartį, sutarė per 2-3 mėnesius nupirkti arba atsisakyti pirkti. Paliko avansą apie 5000 Lt. Sodybos nenupirko, perleido R. R buvo pirkėjas. Jis verčiasi nekilnojamojo turto prekyba, nors sodybą ketino pirkti sau, bet nutarė parduoti. Sodyba turėjo trūkumą, nes ten kaimynas buvo pasistatęs ant keliuko angarą. Tas jam nepatiko, matė, kad tas kaimynas konfliktiškas, suprato, kad negalės daryti tai, ką buvo numatęs, todėl nusprendė nepirkti. Norėjo susigrąžinti avansą, todėl nusprendė pirkimą perleisti R. Jo pavardės tiksliai nepasakys. Buvo ponia Z, pavardės jos nežino. Kad pirkėjas bus R, nurodė Z. Sutarė, kad jis jam perleidžia ir jis prisiima jo tuos įsipareigojimus. Buvo susitikęs keliose kavinėse, jie, t.y. R ir Z, labai uždelsė su pirkimu, jis nebuvo iš R avanso paėmęs, sakė, arba jis perka, arba jis parduoda kitam. Kelis kartus buvo susitikęs, kad jie apsispręstų, arba jie perka, arba ne. Pirkimas įvyko 2006 m. liepos-rugpjūčio mėnesį, laiko buvo praėję nemažai. Notaro biure, kai M. B. pardavė sklypą, buvo, bet pas patį notarą nėjo, nes jam nepatiko, kad tie pirkėjai kažkaip gudravo. Mano, kad sklypą M. B. pardavė R. V. Avansą atgavo vėliau. Kai sutartį pasirašinėjo notarų biure, tada jis pinigų dar neatgavo. Su M. B. jį suvedė moteris, tačiau, kas ji nežino. D. S. pažįsta iš vaikystės. Žinojo, kad D. norėjo gauti paskolą, todėl jai parekomendavo Z. Žinojo, kad D. nori statytis namą. Z. jam žinoma, kaip paskolų brokerė, tarpininkė gaunant paskolą. Pavardės nepamena. Ją atpažino pagal nuotrauką ikiteisminio tyrimo metu. Nežino aplinkybių D. S. gaunant paskolą. D. buvo rekomendavęs Z. ir daugiau niekam nerekomendavo, nelabai kam reikėjo. D. S. skambino, bet davė ragelį Z. ir jos ten kažką kalbėjo. Tuo laikotarpiu skambino, kai D. buvo gavusi paskolą. Z. D. sąskaitos reikėjo, kad persivesti pinigus, ar dar kažko, todėl ji pasakė paskambinti D. ir jis paskambino. Buvo atvažiavęs pas Z. ir R. klausti, kada sandoris bus dėl sklypo pirkimo iš M. B. Susitiko kavinėje, buvo Z., R. nemano, kad buvo. Koks vyko pokalbis, tiksliai nepamena. Paskambino D. S., nes Z. neturėjo numerio, ką sakė D., nepamena, ko gero sakė, kad Z. nori pakalbėti. Z. norėjo padaryti pavedimą į D. sąskaitą, bet tiksliai nežino, todėl nespėlios. Žino, kad buvo padarytas pavedimas į D. sąskaitą, tai buvo po sandorio su M. B., smulkmenų nežino, tik žino, kad nemaža pinigų suma. Buvo pervesta į ( - ) banką. Tame banke D. S. turėjo sąskaitą, sąskaitos atidarymo smulkmenų nežino, tik žino, kad tos sąskaitos atidarymas susijęs su Z. Z. paskambino ir pasakė, kad pervesti pinigai D., prašė nuvažiuoti su D. paimti pinigus, ten ir jo tas avansas buvo. Su D. nuvažiavo, pinigus atidavė Z. Nemažai pinigų buvo – virš 100.000 Lt. Sau pasiėmiau 5000 Lt, t.y. tokią sumą, kiek sumokėjo avanso M. B. Nuvyko į tą pačią kavinę, ten buvo Z., R., dar moteris buvo, kuri visada su Z. būdavo. Valė jos vardas buvo, jei gerai pamena. Pinigus padėjo ant stalo. Gal dėl to, kad Z. liepė atvežti tuos pinigus, todėl apklausos metu ir sakė, kad padavė jai. Pinigus padavė Z. R. V. buvo pirkėjas, iš pradžių turėjo būti, kaip fizinis asmuo, po to, kaip įmonė. Formino ant įmonės. Jam sukėlė įtarimą ta aplinkybė, kad R. V. neturėjo pinigų jam atiduoti avansą 5000 Lt. Notarė jam neleido dalyvauti sutarties pasirašyme, nes jis kaip pašalinis asmuo buvo. Sklypą R. V. pirko ne tik iš M. B., todėl buvo daug žmonių notarų biure. Kas pinigus moka, tas yra pagrindinis asmuo. Ne jis pats R. susirado, kaip pirkėją, jis per tą ponią Z. atsirado. Z. sakė, kad jos klientai labai patikimi ir ji už juos net banke garantuoja, todėl jis manė, kad šiuose reikaluose Zi. buvo pagrindinis asmuo ( t. 2, b.l. 96-98).

362014-09-16 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka protokolu, kuriame nurodyta, kad V. S. atpažino Z. U., kaip asmenį apie kurį davė parodymus. Tai yra ta moteris vardu Z., kuriai jis padavė 148 000 litų. Ji tuo metu kavinėje buvo kartu su V. ir R. V. (t.2, b.l. 88-93).

37Liudytojos D. S. parodymais apie tai, kad 2006 metais ji kaltinamosios U. pagalbą tvarkėsi paskolą, todėl U. žinojo, kad ji yra gavusi iš banko pinigų. T. V. S., kuris ją ir suvedė su U., paprašė jos paskolinti jiems pinigų. Sakė, kad jiems reikia „baltų“ pinigų. Sakė, kad jie pasirašys vekselį, bet neatsimena, ar pasirašė. V. S. jai aiškino, kodėl ji turėtų paskolinti ir pokalbio telefonu metu U. paėmusi iš jo telefono ragelį pati jai pasakė, kad ji turi paskolinti, nes jos pagalba ji gavusi tuos pinigus. Vėliau, jau tyrimo metu jos apklausų metu sužinojo, kad tuos pinigus ji neva tai buvo paskolinusi R., kurio nebuvo mačiusi. Po to S. atvažiavo pas ją su R., kad jai jį parodyti. Vėliau sužinojo, kad dar yra neva tai skolinusi kažkokiai moteriai. R. jos dar klausė, kad kam Z. U. įkišo tą moterį. Sužinojo, kad ta moteris buvo vardu M. Nei šiai moteriai, nei pačiai Z. U. ji pinigų nėra skolinusi. Už savo vardu gautą paskolą statėsi namą. Kai ji gavo pinigus už tas tariamas paskolas, tai V. S. nuvežė ją į banką, kur ji nusiėmė pinigus ir atidavė jam. Tie pinigai buvo jų. Tai Z. pinigai. Iš savo kredito ji jiems nedavė pinigų, neatsimena ar rašėsi kokį vekselį. Kur jis dėjo tuos pinigus, nežino. Jiems tik reikėjo jos kaip patikimo žmogaus, kad jiems būtų atiduoti jos sąskaitoje gauti pinigai. Ji pati iš to jokios naudos neturėjo. 148 400 litų nėra skolinusi nei R. V., nei Z. U., nei V. S..

38D. S., 2014-10-14 apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo teisėjos, parodė, kad ji parodymus yra davusi tris kartus, paskutinį kartą 2014-07-30, juos tvirtina. Anksčiau buvo 2012-01-03 ir 2013-05-29 apklausta, parodymus davė neteisingus. Tvirtina paskutinius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2014-07-30. 2006 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį V. S. paskambimo jai ir pasakė, kad „mums reikia „baltų“ pinigų“, t.y. prašė fiktyviai paskolinti apie 130 000 Lt. Ji buvo pasiėmusi paskolą iš ( - ) banko, gali būti apie 140 000 Lt, nepamena tiksliai. Norėjo statyti namą. Paskolos dokumentus padėjo tvarkyti Z., pavardės nežino. Rekomendavo jai ją V. S. Jie pažįstami su juo nuo 12 metų, jis jos klasioko brolis. V. ją suvedė su Z. Ji pažadėjo sutvarkyti paskolos dokumentus. R., jos draugas, pradėjo su ja dirbti, tvarkyti popierius, po to jis žuvo ir ji liko tvarkyti tuos dokumentus. Paskolą gavo. Z. sumokėjo 7 500 Lt už tarpininkavimą gaunant paskolą ( - ) banke. Z., tai liekna, neaukšta, energinga moteris. Jos pavardės net nežinojo. Nežino, ar dabar ją atpažintų. Kai gavo paskolą, paskambino V., sakė, kad ji privalo fiktyviai paskolinti pinigų, nes jiems reikia, sakė, mes tau padėjome ir tu turi padėti mums. V. perdavė ragelį Z., toliau kalbėjo su Z., kuri reikalavo fiktyvios paskolos. Nurodė, kad ji privalo paskolinti fiktyviai, nes jie padėjo jai gauti paskolą. Tai buvo ta pati Z., kuri padėjo jai gauti paskolą. Tikrovėje pinigų skolinti nereikėjo, jiems tik reikėjo duoti sutikimą, kad ji tariamai skolina jiems. Jie sakė, kad jiems reikia tos jos paskolos, t.y. „baltų“ pinigų žemės pirkimui, bet ne faktinės. Žinojo, kad tų pinigų jai tikrovėje nereikės skolinti. Nepamena, ar rašė kokį nors vekselį ar dar kokį nors dokumentą. Pamena būtent tą telefoninį pokalbį, o kas buvo po to, nepamena, tačiau pinigų iš ( - ) banko gautos paskolos niekam neperdavė, taip pat ir savo asmeninių pinigų niekam neperdavė. Po kurio laiko pinigai, kuriuos neva paskolino, įkrito į jos sąskaitą ( - ) banke. Šią sąskaitą atsidarė, kadangi V. taip liepė. 148 400 Lt, kurie įkrito į jos sąskaitą, galėjo būti tokia suma. Žinojo, kad tie pinigai jai nepriklausė. V. ją pasiėmė, nuvažiavo į banką ir V. tuos visus pinigus pasiėmė. Kam jis juos panaudojo, nežino. Jai davė 100 Lt vaikams, o kitus įsidėjo į kišenę. Kur jis juos dėjo, nežino. UAB ( - ) jai nėra žinoma. Kai bendravo su Z. ir V., jie neminėjo, kokiam žmogui reikia tos paskolos, neminėjo jokių pavardžių. Ji važiavo su V. į banką ir tik buvo su juo prie langelio. Nežino, kas į jos sąskaitą pervedė tą pinigų sumą, kurią po to atidavė V. S. Ji nežino Z. pavardės, niekada ir nežinojo. Kai pasirašinėjo popierius, kad turi atiduoti 7 500 Lt už tarpininkavimą gaunant paskolą, tai matė, kad Z. ten net nefigūravo, kažkoks vyriškis buvo nurodytas, tai jai keista pasirodė. Kai jai rodė tyrėja nuotrauką, tai lyg ta moteris buvo, bet negarantuoja kad galėtų atpažinti pagal nuotrauką. Z., kuri tarpininkavo jai gaunant paskolą iš ( - ) banko ir, kuriai sumokėjau 7500 Lt, tai ta pati Z., kuri perėmė ragelį iš V. S. ir jai liepė, kad turi neva paskolinti kažkam pinigų. Įmonės pavadinimo, kuri tarpininkavo gaunant paskolą iš ( - ) banko, nepamena. Kai gavo šaukimą atvykti pas tyrėją, 2012-01-02 skambino V. S., paklausė, kodėl ją kviečia pas tyrėją. Tada atvažiavo V. S. ir R., kurį jai pristatė, kaip asmenį, kuriam ji neva skolino pinigus. R. buvo tamsus, aukštas, tuomet pirmą kartą jį matė. Paklausė, kas čia vyksta, bet iš jų reakcijos suprato, kad jie patys nežinojo, kaip čia kas vyko. Jie pasiūlė ir ji sutiko sakyti, kad ji paskolino R. pinigus. Ji taip ir sakė per pirmas dvi apklausas. Nei R., nei jokiai bendrovei faktiškai nėra skolinusi jokių pinigų. Kai buvo pirmoje apklausoje, tyrėjas jai pasakė, kad ji yra paskolinusi pinigus M. B., tačiau ji nebuvo skolinusi, tokios moters nepažįsta. Kai grįžo iš apklausos, ji vėl paskambino V. S. ir susitiko su juo ir su R., paklausė, kas ta M. B. ir jie tarpusavyje kalbėjosi, kodėl Z. dar „įkišo“ į visą šitą reikalą kažkokią moterį. Suprato, kad jie patys nežinojo, kad visame šiame reikale dar dalyvauja kažkokia moteris. Kreditą, kurį gavo padedama Z., panaudojo namo statybai. Dar dabar moka bankui. Iš ( - ) banko paskolą gavo dalimis, kai telefonu kalbėjau su Z. dėl tos fiktyvios paskolos davimo, ji pinigų iš ( - ) banko neturėjo, nes buvo jau išleidusi namo statybai ir apie tai pasakė Z., bet Z. sakė, kad jai tas nesvarbu. Taip elgdamasi, sutikdama suteikti fiktyvią paskolą, nesuprato, kad dalyvauja darant nusikalstamą veiką. Pagal 2006-08-30 paprastąjį vekselį M. B. 148 400 Lt neskolino ir jai šių pinigų neperdavė. M. B. niekada nėra mačiusi ir jos nepažįsta. Taip pat per jokius tarpininkus jai pinigų neskolino ir neperdavė. Greičiausiai jokio vekselio nepasirašė, jeigu būtų pasirašiusi vekselį, būtų jį perskaičiusi ir žinotų tokį asmenį, kaip M. B. Žinojo, kad Z. turi dukrą K., tuo metu 2006 m. ši laukėsi ( t. 2, b.l. 77-79).

39Liudytojos V. J. parodymais apie tai, kad sutarties sąlygas pasako visada tas žmogus, kuris kažką parduoda ir tas žmogus, kuris kažką perka. 2006 m., kiek ji atsimena, notaras užsakinėdavo pats pažymas sandoriui atlikti. Tai reiškia, kad žmogus ateidavo iš anksto, 1-3 dienas, atnešdavo dokumentus, o notaro kontora patikrindavo, kad viskas tvarkoje ir tada užsakydavo pažymas. Kaina parduodamo objekto - pagrindinis momentas sutarties. Paprastai ji duoda visiems sandorio šalims po sutarties egzempliorių, pasiklausia, ar nori patys skaityti, ar jai skaityti. Jei klientas pageidauja pats skaityti, palaukia, kol paskaito ir pasako, kad dabar kiekvieną punktą išsiaiškina ir tada sustoja prie kiekvieno punkto ir viską detaliai išsiaiškina. Jei šalys nesutaria dėl kainos, tai niekas sandorio ir netvirtina, nes esminis klausimas - kaina. Kaltinamieji šioje byloje jai matyti, yra lankęsi jos kontoroje. Nežino, kuo B. sutartis galėjo būti nenaudinga. Nurodė, kad jos pageidavimu buvo įtraukta sąlyga, kad ji yra skolinga ir yra galimybė padengti skolą iš pardavimo kainos. Sutarties pasirašymo momentu jai niekas neuždavinėjo klausimų, kodėl sutartyje nurodyta kitokia kaina nei ta, dėl kurios buvo tartasi. Būna atvejų, kad pirkėjas aplamai nei kapeikos negauna, pardavėjo gautas kreditas padengia jo skolas ir išeina žmogus patenkintas. Tokiais atvejais tiek notarui, tiek bankui turėjo būti pateiktas vekselis, kad jo duomenis įrašyti sąlygose. Kiekvieną sutartį, prieš ją tvirtindama, visuomet pasitikrina priimtus dokumentus sandoriui atlikti ir jei ko nors trūksta, klientas turi atnešti dokumentus, priešingu atveju - nėra sandorio. Kas pateikė duomenis 2006-09-05 B. sutarčiai, neatsimena. Neatsimena ir M. B. bei A. G. tos pačios dienos sutarčių. Neįstrigo šie trys iš eilės sudaryti sandoriai, jei bankas kredituoja, tai jai taip pat įtarimų nekilo. Negaliu atsakyti konkrečiai, kelintą tiksliai valandą buvo sudaryti šie trys sandoriai tą dieną, nes laikas ant sutarčių parodo eiliškumą, kuris pirmas buvo išimtas, kuris antras, kuris trečias. Pati sutartis galėjo būti patvirtinta į darbo pabaigą, gal kokia 18 val. 30 min., gal 19 val. Kada iš kompiuterio išėmė sandorį, tada užrašė joje laiką. Sandoris 15 min. netrunka. Laikas, nurodytas prie sandorio, rodo tik laiką, kada ji išėmė sutartį iš domenų bazės - iš kompiuterio. Tačiau tikrai sutartis buvo patvirtinta tą pačią dieną. Pagal laiką, nurodytą prie sutarties datos, galima pasižiūrėti, kuris sandoris ėjo pirmas, kuris antras, kuris trečias ir t. t. Buvo atvejų, kai U. pasirašant sutartis dalyvavo, nes ji turėjo tarpininkavimo firmą ir čia jos buvo darbas, nes susirasdavo klientus. Tačiau tokiu atveju tarpininkas sutartyje nenurodomas, nes ji nėra sandorio šalis, jie nei perka, nei parduoda.

40UAB ( - ) kredito Nr. ( - ) byloje esančiomis žemės sklypų 2006-09-05 pirkimo pardavimo sutartimis išsimokėtinai (notarinio registro Nr. ( - ), Nr. ( - )) ir viena žemės sklypų ir statinių pirkimo pardavimo sutartimi išsimokėtinai (notarinio registro Nr. ( - )), kuriose įtvirtinti duomenys apie parduodamų žemės sklypų kainas, t.y. šiose sutartyse buvo nurodyta, kad A. G., K. B. ir M. B., parduoda jiems priklausančius žemės sklypus ir statinius UAB ( - ) iš viso bendrai už 2 069 000 Lt sumą, taip pat apie žemės sklypų pardavėjų A. G., K. B. ir M. B. skolas pagal vekselius UAB ( - ), V. P. ir D. S. (t. 4, b.l. 38-56):

412015-01-16 UAB ( - ) raštu Nr. 166 su priedais - UAB ( - ) sąskaitos išrašu už laikotarpį nuo 2006-09-11 iki 2006-09-11, kuiame nurodyta, kad UAB ( - ) 2006-09-11 iš į bendrovės sąskaitotą Nr. ( - ) pervesto UAB ( - ) kredito 1.440.600 Lt tą pačią dieną pervedė : mokėjimo nurodymu Nr. 661481, 267 100 Lt pervedė į UAB ( - ) banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią UAB ( - ), 2006-09-11 mokėjimo nurodymu Nr. 661487, 92 000 Lt pervedė į UAB ( - ) banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią UAB ( - ), mokėjimo nurodymu Nr. 661493, 175 100 Lt pervedė į V. P. banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią UAB ( - ); mokėjimo nurodymu Nr. 661495, 148 400 Lt pervedė į D. S. banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią UAB ( - ), mokėjimo nurodymu Nr. 661484, 344 000 Lt pervedė į K. B. banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią UAB ( - ), mokėjimo nurodymu Nr. 661489, 344 000 Lt pervedė į A. G. banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią UAB ( - ), mokėjimo nurodymu Nr. 661497, 70 000 Lt pervedė į M. B. banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią UAB ( - ) ( t. 6, b.l.190-193).

42UAB ( - ) kredito Nr. ( - ) byloje esančiais mokėjimų nurodymais kuriais 2006-09-11 iš UAB ( - ) banko sąskaitos Nr. ( - ), esančios UAB ( - ) (iš gauto kredito pervedamos lėšos) : - 2006-09-11 mokėjimo nurodymu Nr. 661481, 267 100 Lt pervedė į UAB ( - ) banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią UAB ( - ), - 2006-09-11 mokėjimo nurodymu Nr. 661487, 92 000 Lt pervedė į UAB ( - ) banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią UAB ( - ), - 2006-09-11 mokėjimo nurodymu Nr. 661493, 175 100 Lt pervedė į V. P. banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią UAB ( - ),

43-2006-09-11 mokėjimo nurodymu Nr. 661495, 148 400 Lt pervedė į D. S. banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią UAB ( - ).

44-2006-09-11 mokėjimo nurodymu Nr. 661484, 344 000 Lt pervedė į K. B., banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią UAB ( - ).

45-2006-09-11 mokėjimo nurodymu Nr. 661489, 344 000 Lt pervedė į A. G. banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią UAB ( - ).

46-2006-09-11 mokėjimo nurodymu Nr. 661497, 70 000 Lt pervedė į M. B. banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią UAB ( - ). (t 4, b.l. 31-37).

47UAB ( - ) kredito Nr. ( - ) byloje esančia kredito sutartimi 2006-09-07 Nr. Nr. ( - ), kurioje nurodyta, kad UAB ( - ) atstovaujamas l.e.p. direktoriaus D. Z. ir UAB ( - ) (kredito gavėjas) atstovaujamai R. V., pasirašo šią sutartį, kurioje nurodytą, kad UAB ( - ) yra suteikiamas 1.440.600 Lt. kreditas. Kredito paskirtis žemės sklypų ir sodybos pirkimui. Kredito gavėjo apyvarta banko sąskaitoje 70 %. Sutarties administravimo mokestis 4321,80 Lt. Mėnesinė kredito įmoka 29400 Lt. Galutinis kredito grąžinimo terminas 2011-08-30 (t 4, b.l. 80-84).

48UAB ( - ) kredito Nr. ( - ) byloje esančiomis nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitomis, kurias paruošė UAB ( - ), kurios buvo parengtos ir pateiktos UAB ( - ) ir pagal kurias bankas išdavė kreditą. Ataskaitose nurodyta, kad 2006-08-22 žemės sklypų vertės buvo: 1.) Žemės sklypas, unik. nr. ( - ), 3,1224 ha, esantis Poderiškių k. vertė - 874 000 Lt; 2.) Žemės sklypas, unik. nr. ( - ) ha, esantis Poderiškių k. vertė - 874 000 Lt; 3.) Žemės sklypas, unik. nr. ( - ), 2,83 ha, esantis Dievogalos k. vertė - 283 000 Lt. (t 4, b.l. 89-155)

49UAB ( - ) kredito Nr. ( - ) byloje esančia 2006-08-23 paraiška 1 440 600 Lt kreditui gauti, kurioje buvo nurodyta, kad bendrovėje dirba du darbuotojai (t 5, b.l. 51-52)

502005-12-30 UAB ( - ) 2005 m. balansu, kad įmonė turėjo 21 811 Lt vertės trumpalaikio turto ir 18 490 Lt vertės nuosavo kapitalo (t 5, b.l. 164)

512005-12-31 UAB ( - ) 2005 m. pelno ir (nuostolio) ataskaita, kurioje nurodyta, kad įmonė gavo 18 000 Lt pardavimo pajamų, 18 000 Lt bendrojo pelno bei 8 940 Lt grynojo pelno (t 5, b.l. 165).

522006-03-31 UAB ( - ) 2006 m. balansu, kuriame nurodyta, kad įmonė turėjo 26 151 Lt vertės trumpalaikio turto ir 22 468 Lt vertės nuosavo kapitalo (t 5, b.l. 166).

532006-03-31 UAB ( - ) 2006 m. pelno ir (nuostolio) ataskaita, kurioje nurodyta, kad įmonė gavo 9 351 Lt pardavimo pajamų, 8 350 Lt bendrojo pelno bei 3 528 Lt grynojo pelno (t 5, b.l. 167).

542006-06-30 UAB ( - ) balansu už laikotarpį nuo 2006-04-01 iki 2006-06-30, kuriame nurodyta, kad įmonė šiuo laikotarpiu turėjo 26 171 Lt vertės trumpalaikio turto ir 26 170 Lt vertės nuosavo kapitalo (t 5, b.l. 162).

552006-06-30 UAB ( - ) 2005 m. pelno ir (nuostolio) ataskaita, kurioje nurodyta, kad įmonė gavo 28 101 Lt pardavimo pajamų, 26 305 Lt bendrojo pelno bei 7230 Lt grynojo pelno (t 5, b.l. 163).

56UAB ( - ) suvestiniais balansais, kuriuose taip pat buvo nurodyta aukščiau nurodytuose balansuose už 2005-2006 metus ir pelno ir (nuostolio) ataskaitose už 2005-2006 metus išdėstyti duomenys (t 4, b.l. 57-68).

57Verslo planu, kuriame buvo nurodyta, kad įmonė užsiima prekyba nekilnojamu turtu bei pagal verslo planą ją vykdys bei plėtos ateityje, taip pat buvo nurodyta, kad 1 440 600 Lt įmonė skolinsis iš banko, UAB ( - ) akcininkas K. V. paskolins įmonei 628 400 Lt (t 4, b.l. 69-77).

582014-12-23 UAB ( - ) raštu Nr. 3503, kuriame nurodyta, kad sprendimui priimti dėl 1 440 600 Lt paskolos suteikimo (kliento prašymas 2006-08-23 ir filialo PK sprendimas 2006-08-29) kliento rizikos vertinimas atliktas surinkus jo finansinės veiklos ataskaitas už 2005 m., 2006 m. 1 ir 2 ketv. (pridedama). Šios finansinės veiklos ataskaitos 2006-08-29 buvo suvestos į banko duomenų bazę ir pagal jas tą pačią dieną atliktas kliento kredito rizikos vertinimas. Kredito rizikos reitingas klientui buvo nustatytas B. Paskolos paskirtis: žemės sklypų ir namo pirkimui. Kliento pateiktame verslo plane nurodyta, kad šis turtas bus įsigyjamas iš skolintų lėšų (1440600 Lt) ir akcininko paskolos (628400 Lt). Paskolos lėšos (1440600 Lt) išmokėtos 2006-09-11. Pagal pasirašytą paskolos sutartį paskolos grąžinimas turėjo vykti nuo 2007-08-30 iki 2011-08-30 po 29 400 Lt. Išmokėjus paskolos lėšas klientas pateikė finansinės veiklos ataskaitą už 2006 m. 3 ketv. Šioje ataskaitoje buvo matyti, kad įsigyta materialaus turto už 1 640 000 Lt ir šia suma atsirado ilgalaikiai Įsipareigojimai, t.y. eliminavus banko suteiktą paskolą kiti papildomi įsipareigojimai siekė 199 400 Lt (turėjo būti 628 400 Lt akcininko suteikta paskola turtui įsigyti). Be to, 28 101 Lt pardavimo pajamų, deklaruotų 2006 m. 2 ketv. finansinėje ataskaitoje (prieš suteikiant paskolą), neliko kaip ir 19075 Lt veiklos sąnaudų bei 7230 Lt turėto grynojo pelno. Finansinėje ataskaitoje, atvaizduojančioje 2006 m. 3 ketv. veiklos rezultatus pardavimo pajamos siekė 0 Lt, veiklos sąnaudos 1960 Lt, o grynasis nuotolis 1960 Lt. Finansinės ataskaitos už 2006 m. 3 ketv. duomenis 2006-11-07 suvedus į banko duomenų bazę, kliento kredito rizikos reitingas nustatytas - C. Finansinėje ataskaitoje už 2007 m. (jos duomenys į banko DB suvesti 2007-03-05) materialus turtas lyginant su 2006 m. 3 ketv. duomenimis sumažėjo iki 1 465 000 Lt (akcininkas beveik nieko neinvestavo darant prielaidą, kad skirtumas yra įsipareigojimai akcininkui), pardavimo pajamos siekė 124 000 Lt, o grynasis pelnas 96 084 Lt. Šioje atskaitomybėje atvaizduota, kad per vienerius metus mokėtina suma siekė 47564 Lt, nors vien tik pagal pasirašytą paskolos sutartį su banku reikėtų klientui mokėti 147 000 Lt. Paskolos suteikimo metu pateiktoje finansinėje ataskaitoje už 2006 m. buvo nurodyta, kad įmonė turi 18490 Lt nuosavo kapitalo (10000 Lt įstatinis ir 8 490 Lt nepaskirstytas pelnas), tačiau pateikus finansinę ataskaitą už 2007 m. jau nurodyta, kad įmonė iš ankstesnių metų turėjo - 11308 Lt (neigiama suma) sukaupusi neigiamus rezervus iš praėjusių laikotarpių nuostolingos veiklos (t.y. metinė finansinės veiklos ataskaita už 2006 m. buvo suklastota). Finansinėje ataskaitoje pateiktoje už 2007 m. 1 ketv. (jos duomenys į banko DB suvesti 2007-05-21) grynasis nuostolis siekė 24334 Lt, o nuosavo kapitalo suma buvo neigiama ir siekėjau (- 14799) Lt (10000 Lt įstatinis ir 24799 Lt nepaskirstytas nuostolis). Šioje pačioje ataskaitoje buvo pateikti duomenys už praėjusius finansinius metus, kurie nesutapo su prieš tai bankui pateikta finansine atskaita. Darant prielaidą, kad 2007-03-05 suvestos fin. ataskaitos už 2007 m. duomenys buvo koreguoti atlikus baigiamąsias operacijas tikslinant metinę atskaitomybę, tačiau ataskaitoje už 2007 m. 1 ketv. nuosavo kapitalo dydžio suma nesiejasi su deklaruotu metinės veiklos rezultatu (t.y. pagal pateiktus duomenis nuosavas kapitalas neturėjo būti neigiamas). Netinkamą kredito rizikos identifikavimą nulėmė: Paskolos suteikimo metu kliento pateiktos finansinės veiklos ataskaitos nėra teisingos, nes jose atvaizduoti duomenys vėliau pateikiamose ataskaitose buvo koreguoti, atskleidžiant nuostolingą įmonės veiklą (pvz., buvo neigiamas nuosavas kapitalas). Žinant faktą, kad klientas veiklos nevykdė, tai ir pardavimo pajamų, kaip ir grynojo pelno, neturėjo būti. Finansinių ataskaitų rinkinių rodikliai turėjo esminę reikšmę nustatant kredito riziką (reitingą). Pagal Skolininko vertinimo tvarkos, patvirtintos 2006-02-28 valdybos nutarimu (protokolas Nr. 01-40/06), 26 punktą vien tai, kad įmonės nuosavas kapitalas buvo mažesnis už įstatinį, ir kad įmonė dirba nuostolingai, nepriklausomai nuo kitų rodiklių reikšmių, paskolos suteikimo metu kredito rizikos reitingas būtų C. Todėl klientui pateikus realios finansinės veiklos rezultatus, įmonė nebūtų kredituota. R. K. taisyklių, patvirtintų 2006-02-28 valdybos nutarimu (protokolas Nr. 01-40/06) 3.5.2. punktu, suteikiama paskola investicijai (šiuo atveju sklypų pirkimui) negali viršyti 70 procentų įkeičiamo turto rinkos vertės. Bankas buvo suklaidintas ir šiuo aspektu, nes iš vėliau pateiktų bankui balansų (2007 m.) paaiškėjo, kad akcininko planuota paskola UAB ( - ) nebuvo suteikta. Įkeistas nekilnojamas turtas paskolai užtikrinti vertinamas kaip antrinis paskolos grąžinimo šaltinis, tačiau ir čia pateikta klaidinanti informacija. Atlikus retrospektyvius įkeistų sklypų turto vertinimus (atliko teismo ekspertė I. K.), taip pat realizavus įkeistą turtą, paaiškėjo, kad reali sklypų vertė jau 2006 m. buvo ženkliai mažesnė, rinkoje nebuvo sudaryta sandorių, kuriais remiantis, 2006 m. buvo daromos išvados dėl sklypų vertės. Neabejotina, kad neatitinkančių tikrovei duomenų apie įkeičiamą turto vertę nurodymas turto vertinimo ataskaitose buvo vykdomas su užsakovo UAB ( - ) ir veikusių UAB ( - ) vardu asmenų žinia. Apgaulės būdu padidinant už paskolą įkeičiamo turto vertę, nurodytą bankui teikiamuose turto vertinimo ataskaitose, buvo siekiama pasiskolinti didesnę sumą nei leidžia banko vidinės tvarkos, tokiu būdu apgaunant banką dėl tikrosios kredito rizikos. Paskolos suteikimo metu, klientui pateikus klaidingą pradinę informaciją apie įsigyjamo ir įkeičiamo objekto rinkos vertę, investicijų šaltinius (paskola iš banko, paskola iš akcininko) į įsigyjamą objektą įmonės pardavimus buvo priimtas sprendimas, vadovaujantis klaidinga informacija. Tokiu būdu nuo pat kredito suteikimo momento bankas neturėjo realios galimybės susigrąžinti kredito nei iš įmonės veiklos pajamų, nei iš banko naudai įkeisto turto. UAB ( - ) vardu veikę asmenys apie tai žinojo, bet sąmoningai dėl šių duomenų suklaidino banką( t. 5, b.l. 158-167).

592015-01-29 Kauno rajono savivaldybės adminitracijos Urbanistikos skyriaus vedėjo Savivaldybės vyriausiojo architekto raštu Nr. USD-38, kuriame nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2006-09-05 iki 2008-12-31 pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį sklypams: 3,1209 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančiam adresu Poderiškių k., Kauno r., 3,1224 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančiam adresu Poderiškių k., Kauno r., galima, o 2,8300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančiam adresu Dievogalos k., Kauno r., negalima. Jokių įrašų apie UAB ( - ) direktoriaus R. V. pateiktus prašymus dėl aukščiau minėtų trijų žemės sklypų nėra ( t.6 b.l. 68).

602014-02-04 UAB ( - ) raštu Nr. 414, kuriame nurodyta, kad UAB ( - ) banko užsakymu nekilnojamo turto srities vertintoja ir teismo ekspertė I. K. atliko trijų žemės sklypų, įkeistų UAB ( - ) bankui prievolių pagal UAB ( - ) suteiktą kreditą Nr. ( - ) užtikrinimui, retrospektyvius vertinimus. Sklypai 2006-08-22 dienai jos įvertinti: 1.) Žemės sklypas, unik. nr. ( - ), 3,1224 ha, esantis Poderiškių k. - 247 000 Lt (pagal bankui pateiktą UAB ( - ) vertinimą kuriuo bankas vadovavosi sprendžiant UAB ( - ) kreditavimo klausimą, sklypo vertė 2006-08-22 dienai buvo nurodyta 874 000 Lt); 2.) Žemės sklypas, unik. nr. ( - ), 3,1209 ha, esantis Poderiškių k. - 177 000 Lt (pagal bankui pateiktą UAB ( - ) vertinimą kuriuo bankas vadovavosi sprendžiant UAB ( - ) kreditavimo klausimą sklypo vertė 2006-08-22 dienai buvo nurodyta 874 000 Lt); 3.) Žemės sklypas, unik. nr. ( - ), 2,83 ha, esantis Dievogalos k. - 177 000 Lt (pagal bankui pateiktą UAB ( - ) vertinimą kuriuo bankas vadovavosi sprendžiant UAB ( - ) kreditavimo klausimą sklypo vertė 2006-08-22 dienai buvo nurodyta 283 000 Lt). ( t.6 b.l.69-152).

612013-01-10 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM“ raštu Nr. (9.1.-03.2)-K-348 su priedais, kuriuose pateikta informacija, kad V. P. metinėmis pajamų mokesčio deklaracijomis už 2005-2008 kuriose nėra nurodyta, kad ji būtų deklaravusi gautas pajamas, susijusias su pinigų skolinimu ( t.6, b.l.168-183).

622006-09-11 UAB ( - ) memorialiniu orderiu Nr. 11123902, kuriame nurodyta, kad 2006-09-11 į UAB ( - ) bendrovės sąskaitą Nr. ( - ) buvo pervestas iš UAB ( - ) kreditas 1.440.600 Lt, pagal sandorį Nr. ( - ). ( t.6 b.l. 193).

632015-01-23 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad D. S. pateikė banko sąskaitos Nr. ( - ), esančios UAB ( - ) sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2006-09-01 iki 2006-09-30. Jame nurodyta, kad 2006-09-11 mokėjimo nurodymu Nr. 661495, iš UAB ( - ) bendrovės sąskaitotą Nr. ( - ), pervesti 148 400 Lt į D. S. banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią UAB ( - ), o 2009-09-12 D. S. paėmė 147 661 Lt grynuosius pinigus (738,31 Lt 2009-09-12 UAB ( - ) atskaitė kaip komisinį atlyginimą už grynųjų pinigų išdavimą iš sąskaitos, o 0,69 Lt liko D. S. sąskaitoje ) iš savo banko sąskaitos ( t.6, b.l.194-195).

64UAB ( - ) 2006-09-15 paaiškinamuoju rašte prie 2005 m. balanso, kuriame nurodyta, kad bendrovė per 2005 m. jokios veiklos nevykdė, išparduotas turtas skoloms padengti. Finansiniai metai baigti su 1 000 Lt skola SODRAI. (t.7, b.l. 37).

652012-12-11 Kauno AVMI raštu Nr. (8.2-03.1.1)-K-11883, kuriame nurodyta, kad UAB ( - ) nuo įregistravimo dienos juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas (forma FR011) neteikė (t. 7, b.l. 102).

662006-09-04 UAB ( - ) kasos pajamų orderiu INK Nr. 01 apie tai, kad R. V. iš K. V. gavo 50000 Lt. (t 7, b.l. 80).

672006-09-04 UAB( - ) akcininko K. V. paprastuoju vekseliu R. V. sumokėti 800000 Lt. (t 7, b.l. 79).

682006-09-04 UAB ( - ) kasos pajamų orderiu ŠLT Nr. 02 apie tai, kad pagal paprastąjį vekselį iš R. V. gauta 800000 Lt. (t 7, b.l. 77) ir 2006-09-04 UAB ( - ) kasos pajamų orderio kvitu ŠLT Nr. 02 apie priimtus pinigus (t 7, b.l 78).

692006-09-07 UAB ( - ) kasos pajamų orderiu INK Nr. 03 apie tai, kad pagal 2007-09-05 vekselį iš bendrovės ( - ) priimta 359100 Lt. (t 7, b.l. 76).

702006-09-07 UAB ( - ) kasos pajamų orderis INK Nr. 04 apie tai, kad iš V. P. priimta 175100 Lt. (t 7, b.l. 75).

712006-09-07 UAB ( - ) kasos pajamų orderis INK Nr. 05 apie tai, kad iš D. S. pagal vekselį priimta 248400 Lt. (t 7, b.l. 74).

722006-09-05 UAB ( - ) kasos išlaidų orderis Nr. 05 apie tai, kad M. B. buvo išduoti 102600 litų. Gavėjo parašo nėra (t 7, b.l. 84).

732006-09-05 UAB ( - ) kasos išlaidų orderis Nr. 04 apie tai, kad K. B. buvo išduoti 262900 litų. Gavėjo parašo nėra (t 7, b.l. 85).

742006-09-05 UAB ( - ) kasos išlaidų orderis Nr. 03 apie tai, kad A. G. buvo išduoti 262900 litų. Gavėjo parašo nėra (t 7, b.l. 86).

752006-09-07 UAB ( - ) kasos išlaidų orderis Nr. 8-1 apie tai, kad M. B. buvo išduoti 148400 Lt. Gavėjo parašo nėra (t 7, b.l. 81).

762006-09-07 UAB ( - ) kasos išlaidų orderis Nr. 8-2 apie tai, kad K. B. buvo išduoti 267100 litų. Gavėjo parašo nėra (t 7, b.l. 82).

772006-09-07 UAB ( - ) kasos išlaidų orderis Nr. 8-3 apie tai, kad A,G. buvo išduoti 267100 litų. Gavėjo parašo nėra (t 7, b.l. 83).

782006-09-05 paprastasis 359 100 Lt vekselis, išduotas R. V. UAB( - ) (t 9, b.l. 37).

792006-09-05 UAB ( - ) kasos išlaidų orderis Nr. 048 apie R. V. išduotus 359100 Lt. ( t.9, b.l. 38).

802012-12-10 specialisto išvada Nr. 5-2/224 dėl UAB ( - ) ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų, kurioje nurodyta, kad 2006-09-11 į UAB ( - ) sąskaitą, esančią UAB ( - ) UAB ( - ) pervedė 359 100 (92 000+267 100) Lt. Mokėjimo pagrindas nurodytas - vekselio grąžinimas, tačiau tyrimui nepateikta UAB ( - ) pasirašytų vekselių, taip pat 2006 metų 2411 s-tos registre, kuriame bendrovė apskaitė gautus vekselius, UAB ( - ) - kaip vekselio pateikėjas nenurodytas. Pažymėtina, kad tyrimui buvo pateiktas R. V. - UAB ( - ) direktoriaus 2006-09-05 vekselis 395 100 Lt sumai. Iš UAB ( - ) gautas į sąskaitą lėšas 359100Lt UAB ( - ) panaudojo: -5000Lt pervedė mokesčius VMI ir VSDFV ; -2072,26 Lt sumokėjo mokesčius už bankines operacijas; -352028 Lt Z. U. išėmė grynaisiais pinigais, kuriuos apskaitė kasoje pagal kasos pajamų orderius serija ŠLT Nr. 033,Nr.034,Nr. 035,Nr. 036 ( t. 9, b.l. 55-200, t. 10 b.l. 1-125).

812013-10-15 specialisto išvada Nr. 5-2/174 dėl UAB ( - ) ūkinės finansinės veiklos papildomo tyrimo rezultatų, kurioje nurodyta, kad 2006-09-05 UAB ( - ) kasos knygoje (5priedas) įrašytas grynųjų pinigų likutis kasoje 393 752,53 Lt. Pagal kasos išlaidų orderį Nr. 048 (6priedas), kurį pasirašė bendrovės vadovas S. B., vyr. buhalterė L. J., kasininko ir pinigų gavėjo parašai neišskaitomi, nurašė R. V. 359 100Lt. Mokėjimo pagrindas nurodytas - „pagal vekselį.“ Tyrimui nepateikta K. B. vardu pasirašytų vekselių ir UAB ( - ) 2006 metų 2411 s-tos - „Gauti vekseliai“ apskaitos registre (1priedas) nėra įrašų apie vekselių gavimą iš K. B.. Be to, UAB ( - ) 2006 metų kasos knygoje ir kasos dokumentuose taip pat nėra įrašų apie K. B. pagal vekselius nuo kasos nurašytas sumas. Tyrimui pateiktoje UAB ( - ) 2006-08-30 kasos knygos lape (3priedas) įrašytas grynųjų pinigų likutis dienos pradžiai 234752,53 Lt, pagal kasos pajamų orderį serija ŠLT Nr.027 užpajamuotas 5000Lt lėšų gavimas už tarpininkavimo paslaugas iš A. S. ir dienos pabaigai(2006-08-30) lėšų likutis kasos knygoje įrašytas 239752,53(234752,53+5000)Lt. Tyrimui nepateikta A. G. vardu pasirašytų vekselių ir UAB ( - ) 2006 metų 2411 s-tos - „Gauti vekseliai“ apskaitos registre (1priedas) nėra įrašų apie vekselių gavimą iš A. G.. Be to, UAB ( - ) 2006 metų kasos knygoje ir kasos dokumentuose taip pat nėra įrašų apie A. G. pagal vekselius nuo kasos nurašytas sumas. Tyrimui pateiktoje UAB ( - ) 2006-08-30 kasos knygos lape (3priedas) įrašytas grynųjų pinigų likutis dienos pradžiai 234752,53 Lt, pagal kasos pajamų orderį serija ŠLTNr.027 užpajamuotas 5000Lt lėšų gavimas už tarpininkavimo paslaugas iš A. S. ir dienos pabaigai(2006-08-30) lėšų likutis kasos knygoje įrašytas 239752,53(234752,53+5000)Lt. Iš tyrimui pateiktų dokumentų nenustatyta K. B. ir A. G. vardu pasirašytų vekselių ir UAB ( - ) 2006 metų 2411 s-tos - „Gauti vekseliai“ apskaitos registre (1priedas) nėra įrašų apie vekselių gavimą iš K. B. ir A. G.. Be to, UAB ( - ) 2006 metų kasos knygoje ir kasos dokumentuose taip pat nėra įrašų apie K. B. ir A. G. pagal vekselius nuo kasos nurašytas sumas. ( t. 10, b.l. 144-158).

822013-02-08 specialisto išvada Nr. 5-1-17 dėl UAB ( - ) ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų, kuria konstatuoti padaryti teisės aktų reikalavimų pažeidimai bei tikrovės neatitinkančių duomenų fiksavimai dokumentuose.

83Nurodyta specialisto išvada nustatyta, kad tyrimui gautame UAB( - ) buhalterinės apskaitos registre „Sintetinių sąskaitų apskaitos registras“ už laikotarpį nuo 2006 iki 2007 gruodžio mėn. imtinai esantys įrašai apie turtą, nuosavą kapitalą, mokėtinas sumas, ir įsipareigojimus nesutampa su įrašais, esančiais UAB( - ) finansinės atskaitomybės dokumentuose (balanse, pelno (nuostolių) ir kituose ataskaitose) už 2006 metus pateiktose VMI (išvados 11.1 priedai), už 2006 – 2007 metus pateiktose VĮ Registrų centro Kauno filialui (išvados 9.1-2 priedai) ir UAB( - ) (išvados 15 – 16 priedai). Nors pagal tyrimui pateiktus dokumentus bendrovė ( - ) 2006 metais įsigijo turto už 2069000 Lt., tačiau VMI už tuos pačius metus pateiktose bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose bei VĮ Registrų centrui Kauno filialui ir UAB( - ) pateiktame balanse skiltyje „Ilgalaikis materialus turtas“ eilutėje „Žemė“nurodė 1440600 Lt (balanso už 2007 m. skiltis „Praėję finansiniai metai“) ir 1465000 Lt.(2006-12-31 balanso dalis “Ilgalaikis materialus turtas”).

84Pagal tyrimui pateiktą bendrovės 2006-12-31 sąskaitos registro „Sintetinių sąskaitos apskaitos registras“ duomenis 2006 metais bendrovė patyrė 29972,59 Lt. nuostolį, pagal 2006-12-31 balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą VMI ir Registrų centrui už 2006 metus užfiksuotas 10565 Lt. nuostolis, tačiau 2006-12-31 balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje ir 2007-12-31 balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje, pateiktuose UAB( - ) užfiksuotas 96084 Lt. grynasis pelnas.

85UAB( - ) išrašytuose trijuose kasos išlaidų orderiuose, pagal kuriuos žemės sklypų ir nekilnojamojo turto pardavėjams M. B., A. G. ir k. B. pagal pirkimo pardavimo sutartis 2006-09-05 iš bendrovės kasos buvo išmokėta bendrai viso 628600 Lt. , nėra pinigų gavėjų parašų, eilutėje „įmonės vadovas“ pavardė taip pat nenurodyta, nors parašas yra. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus negalima nustatyti, kokių dokumentų pagrindu keturiais pavedimais 628600 Lt. buvo pervesti į UAB( - ) D. S. ir V. P. sąskaitas.

86Pagal tyrimui pateiktus UAB ( - ) kasos, bendrovės sąskaitų išrašų bei mokėjimo pavedimų, buhalterinės apskaitos registro „Sintetinių sąskaitų apskaitos registras" duomenis nustatyta, kad minėtuose dokumentuose įrašai apie Bendrovės finansinius įsipareigojimus bei UAB ( - ) banko Bendrovei suteikto kredito panaudojimą nesutampa, t.y. UAB ( - ) 2006 m. rugsėjo mėn. buhalterinės apskaitos registre „Sintetinių sąskaitų apskaitos registras" (57 priedas) eilutėje "Išduoti vekseliai" skiltyje apyvartos „Kreditas" užfiksuota Bendrovės skola pagal vekselius iš viso 1 482 600 Lt, skiltyje apyvartos „ Debetas" įrašyta 682 600 Lt atsiskaitymo pagal vekselius suma, ir vekselių likutis 2006-09-30 - 800 000 Lt.

87Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad duomenys apie skolos dydį pagal vekselius: 262 900 Lt, 262 900 Lt, 102 600 Lt, iš viso 682 600 Lt ir apie vekselių gavėjus: UAB ( - ), V. P. ir D. S., užfiksuoti notarės V. J. 2006-09-05 patvirtintose žemės sklypų ir statinių pirkimo pardavimo sutartyse išsimokėtinai (40, 41, 42 priedai) ir UAB ( - ) apskaitoje (51 priedas) yra tie patys, tačiau vekselių surašymo laikas užfiksuotas tyrimui pateiktuose dokumentuose (sutartyse ir kasos išlaidų orderiuose), arba pinigų pagal vekselius užpajamavimo Bendrovės kasoje laikotarpis ir vekselio davėjai yra skirtingi, t.y.: notarės V. J. 2006-09-05 patvirtintose žemės sklypų ir statinių pirkimo pardavimo sutartyse užfiksuota, kad vekseliai buvo išrašyti 2006-08-30, vekseliu davėjai A. G. (92 000 Lt + 175 100 Lt = 267 100 Lt), K. B. (267 100 Lt) ir M. B. 148 400 Lt) (40,41,42, 60 priedai), o UAB ( - ) kasos knygoje įplaukos, iš viso 682 600 Lt (262 900 Lt, 262 900 Lt, 102 600 Lt), apskaitytos pagal 2006-09-07 kasos pajamų orderius, kuriuose įrašyta, kad pinigai į kasą, priimti pagal UAB ( - ), V. P. ir D. S. vardu išrašytus vekselius, t.y. vekseliu davėjas UAB ( - ). Kasos pajamų orderyje Nr. INK 03(54.4 priedas) išrašytame UAB ( - ) vardu įrašytas įmokos pagrindas „Pagal vekselį 2007-09-05".( t. 7, b.l.108-200, t. 8, b.l. 1-200), t. 9, b.l. 1-14).

88Pagal BK 2 straipsnio (kuriame suformuluotos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, tai yra tik suvoktas, sąmoningas (tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

89Taigi, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai.

90Nors ištyrus byloje surinktus įrodymus matyti, kad padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d., prisipažino tik vienas iš kaltinamųjų R. V., o kaltinamosios Z. U. ir V. P. neprisipažino visiškai ir savo kaltę kategoriškai neigė, nurodė, kad nusikaltimo nepadarė, o tik paprasčiausiai tarpininkavo, skolino pinigus. Tačiau teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sprendžia, kad įrodymais nustatyti faktai bei aplinkybės rodo, kad visų be išimties kaltinamųjų veika visiškai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d., požymius.

91Teismas sprendžia, kad byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji R. V., Z. U. ir V. P. bendrininkaudami veikė apgaulė UAB( - ) atžvilgiu ir tokiu būdu savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – UAB( - ) priklausančius pinigus. Todėl konstatuotina, kad kaltinamųjų veikoje yra nustatyta jiems inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymių visuma, kas reiškia, kad jie padarė veiką, turinčią nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d., požymių. Dėl sukčiavimo (BK 182 straipsnio 2 dalis)

92Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo.

93Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sukčiavimas gali pasireikšti ir nukentėjusįjį apgaule įtraukiant į jam nenaudingą sandorį ir tokiu būdu užvaldant svetimą turtą. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių pagrindu. Civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama ar perleidžiama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Kita vertus, turto savininko įtraukimą į tokio pobūdžio sandorius gali lemti ir kitos šios sandorio šalies nesąžiningas elgesys. Tačiau pats savaime nesąžiningas sandorio šalies elgesys dar nereiškia sukčiavimo sudėties požymių buvimo jo padarytoje veikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012).

94Dėl to teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su nukentėjusiojo įtraukimu į jam nenaudingą sandorį, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiajam apsisprendžiant dalyvauti jam žalingame sandoryje, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81/2011, 2K-133/2010, 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002, 2K-851/2001).

95Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sukčiavimą nuo civilinių deliktų skiria tai, jog civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, jie atitinka abiejų šalių tikrąją valią ir jais siekiama sukurti civilines teises ir pareigas, tuo tarpu sukčiavimo atveju, panaudojant apgaulę, turtas ar turtinė teisė įgyjama neteisėtai. Apgaulė sukčiaujant turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui perleisti turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013).

96Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, taip pat ir turtinės prievolės išvengimo būdas. Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiškiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės išvengimu ar jos panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.). Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas - suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia -kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė byla Nr. 2K-335/2010).

97Taigi, esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą, teisės į jį įgijimą, turtinės prievolės išvengimą neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Ar apgaulė buvo esminė Teismų praktikoje paprastai sprendžiama pagal tai, ar suklaidinimas turėjo lemiamą įtaką asmens (nukentėjusiojo) apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (pačiam kaltininkui ar trečiajam asmeniui). Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu.

98Pažymėtina ir tai, kad sukčiavimas padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia. Taigi, nusikalstamą veiką kvalifikuojant kaip sukčiavimą, padaromą tiesiogine tyčia, turi būti neabejotinai ir neginčytinai įrodyta, kad kaltininkas suvokė, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, falsifikuodamas, pateikdamas suklastotus dokumentus, pranešdamas neteisingus duomenis, nutylėdamas bei iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus, numatė, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir norėjo apgaulės būdu įgyti svetimą turtą ar teisę į jį.

99Analizuojant kaltinamiesiems inkriminuojamą sukčiavimą, jo subjektyviąją pusę ir kaltinamųjų kaltės formą, pažymėtina, kad veikos objektyvieji požymiai duoda neabejotiną pagrindą teigti, kad šį nusikaltimą jie padarė veikdami tiesiogine tyčia. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių bylai reikšmingas aplinkybes, kad bendrais veiksmais Z. U., V. P. ir R. v. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – UAB ( - ) priklausančius 682 600 Lt.

100Kaltinamųjų pgaulė įvykdant šį nusikaltimą pasireiškė tuo, jog jie tikslu gauti paskolą vadovaujami ir organizuojami Z. U. parengė sudėtingą nusikalstamos veikos įvykdymo planą bei schemą, pagal kurią tariamai gerai ir pelningai veikiančios įmonės vardu turėjo būti kreiptasi į banką su paraiška kreditui verslui vykdyti gauti. Tuo tikslu Z. U. nurodymu R. V. buvo įsigyta realiai veiklos nevykdanti įmonė ( - ), tačiau Z. U. nurodymu ir V,P. pagalba parengus tikrovės neatitinkančius dokumentus su juose įtvirtinta melaginga informacija apie įmonės finansinę veiklą, pelną, turimas lėšas ir kt. bei R. V. juos pateikus kartu su paraiška kreditui gauti bankas buvo įtikintas, kad tai yra patikima paraiška realiam verslo planui įgyvendinti. Sumanytam nusikalstamos veikos planui įgyvendinti buvo surasti ir realūs pagal verslo planą turimų įsigyti žemės sklypų pardavėjai K. B., A. G. bei M. B. bei iš jų realiai nupirkti žemės sklypai, tačiau skirtingai nei faktiškai buvo suderėta ir pardavėjams sumokėta kaina, pirkimo pardavimo sutartyse buvo nurodoma ženkliai didesnė (užaukštinta) kaina, tuo tikslu nurodant apie tariamai atliktus avansinius mokėjimus pardavėjams ir tariamas pardavėjų skolas realiai nesantiems jų kreditoriams (V. P., D. S. ir UAB( - ) per kuriuos ir buvo išgryninti nusikalstmos veikos pasėkoje apgaule užvaldyti banko pinigai ir kaltinamųjų pasidalinti. Visi kaltinamieji be jokios abejonės žinojo ir suprato, kad ( - ) realiai jokios veiklos nevykdė, o apie jį bankui pateikiami tikrovės neatitinkantys dokumentai su fiktyviu verslo planu, nors realiai jokio verslo vykdyti neplanavo ir tuo tikslu tolimesnių veiksmų po to, kai paskola buvo banko išmokėta neatliko.

101Kaltinamųjų kaltė padarius šį nusikaltimą įrodyta visų pirma kaltinamojo R. V. parodymais, liudytojų K. B.(Č.), A. G., M. B., K. V., V. B., D. S., V. S. ir kt. liudytojų parodymais, specialisto išvadomis, kitais rašytiniais įrodymais.

102Netikėti kaltinamojo R. V., kuris vienintelis iš kaltinamųjų prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, teismas neturi jokio pagrindo, nes jo parodymai yra nuoseklūs, atitinka kitus byloje surinktus įrodymus (liudytojų parodymus, specialisto išvadas, kitus rašytinius įrodymus). Todėl teismas jais tiki ir vadovaujasi, o kaltinamųjų Z. U. ir V. P. prieštaringus parodymus teismas vertina išimtinai tik kaip ginybinę poziciją, kurią paneigia kiti byloje ištirti įrodymai, ir todėl jais nesiremia.

103Kaip savo parodymuose nurodė kaltinamasis R. V., būtent Z. U. parengė nusikalstamos veikos planą ir vadovavo jį vykdant. Iš jo parodymų matyti, kad Z. U. nuolat dalyvavo visose nusikalstamos veikos vykdymo etapuose, tiek pradiniuose, kai nusikalstama veika buvo dar tik planuojama, tiek nusikalstamos veikos vykdymo metu. Būtent Z. U. nurodė iš jos dukters R. V. įsigyti realiai veiklos nevykdančią įmonę ( - ) ir jos akcijas perrašyti K. V. vardu.

104Šiuos R. V. parodymus patvirtina tiek K. Z., tiek ir I. A., iš kurių buvo įsigyta įmonė, tiek ir paties K. V. parodymai apie tai, kad jis buvo susitkęs su R. V., Z. U. ir V. P., kur pasirašė akcijų pirkimo dokumentus ir R. V. jam pasakė, kad jis bus akcininkas. Tačiau daugiau įmonės veikloje nedalyvavo, jokių dokumentų nepasirašinėjo. Pinigų taip pat niekam nėra skolinęs. 2006-06-04 INK 01 kasos orderyje nurodytų 50 000 litų niekada neturėjo. Tai patvirtina ir byloje esantys jo pasirašyti ir (ar) pateikti bendrovės ( - ) finansinės veiklos dokumentai, bendrovės ( - ) škinės finansinės veiklos tyrimą atlikusių specialistų išvados, bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, UAB( - ) pateikta kredito paraiška ir kartu su ja kiti dokumentai. Tai parodo, kad tiek R. V., tiek ir kitoms kaltinamosiosms Z. U. ir V. P. buvo žinoma, kad UAB ( - ) jokios veiklos nevykdė ir nevykdys, ką deklaravo bankui, ir bus naudojama tik kaip priedanga nusikalstamai veikai nuslėpti bei neteisėtam kredito gavimui.

105R. V. nurodė, kad įmonės ( - ) vardu veikė jis kaip direktorius, tačiau viską darė Z. U. nurodymu. Tai rodo ne tik tai, kad jis tik buvo formalus šios nusikalstamaai veikai padaryti įgytos įmonės vadovas, tačiau ir tai, kad Z. U. buvo tiek faktinė tiek šio nusikalstimo sumanytoja, tiek ir jo įgyvendintoja (organizatorė).

106Kaip nustatyta R. V. parodymais, UAB( - ) paaiškinimais, specialisto išvadomis, tam, kad įtikinti banką dėl jų keliamų reikalavimų įmonei ( - ), kad kreditas būtų suteiktas, Z. U. suorganizavus bei nurodžius visų kaltinamųjų buvo parengta visa eilė tikrovės neatitinkančių dokumentų su juose įtvirtinta aiškiai melaginga informacija.

107Kaip parodė R. V., būtent Z. U. visoje šioje schemoje sugalvojo vekselius, paskolas, sugalvojo skolininkais. Pats jis vekselių tikrovėje nesudarinėjo, jam tik duodavo juos pasirašyti, tačiau viskas buvo fiktyvu. 395 100 litų iš ( - ) grynais pinigais negavo. Pinigai nevaikščiojo, viskas buvo tik popieriuje. Tai fiktyvi operacija. Jis pats ir K. V. pinigų ( - ) taip pat neįnešė. Pinigų ( - ) iš niekur nesiskolino. 628 000 litų K. V. ( - ) neskolino. 175 000 litų iš V. P. taip pat negavo ir neįnešė į ( - ). 148 400 litų D. S. taip pat realiai neskolino. Buhalterė, kuri viską tvarkė, buvo ( - ). Su ja bendravo, ji viską tvarkė Z. U. nurodymu, nes Z. U. faktiškai vadovavo ( - ), ką patvirtina ir 2012-12-10 specialisto išvada Nr. 5-2/214 apie tai, kad nesant bendrovėje ( - ) įsakymų dėl kąsininkų šias pareigas, kaip nustatyta pagal buhalteriniuose dokumentuose esančius įrašus, ėjo būtent V. P. ir Z. U., taip pat V. B., kuris nurodė, kad buvo direktorius, tačiau visus reikalus su pinigais, paskolomis tvarkė Z. U. Taip pat V. B. parodė, kad kasos išlaidų orderyje 359100 Lt sumai yra U. parašas, o jis jame nepasirašė, pinigai realiai nebuvo išmokami. Kartu tai patvirtina ir R. V. parodymus, kad V. P. šio nusikaltimo daryme buvo pagrinde susijusi su fiktyvių vekselių parengimu, mokėjimų reikalais, nes, kaip minėta tik ji ir Z. U. realiai turėjo priėjimą prie bendrovės ( - ), kurios vardu buvo rengiami fiktyvūs dokumentai ir kurios pagalba buvo galiausiai išggryninti dalis apgaule gautų pinigų, kasos bei sąskaitos. Tuo pačiu tai paneigia Z. U. ir V. P. parodymus, kad pagal ( - ) vekselį 359100 Lt. pinigai iš tikrųjų buvo paskolinti ir tai buvo ne pačios bendrovės, o jos darbuotojų sunešti pinigai tam, kad iš to galėtų užsidirbti. Kaip nustatyta minėta specialisto išvada 2006-09-04 dienai bendrovei ( - ) buvo paskolinta iš viso tik 215000 Lt., iš jų 65000 Lt. pačios V. P., kas rodo, kad kaltinamųjų tokie parodymai yra visiškai neatitinkantys tikrovės ir prieštaraujantys objektyviems duomenims, kuriuos atlikęs tyrimą nustatė specialistas. Tai tik patvirtina, kad piniginių sumų, pagal vekselius skirtų ( - ) realiai sumokėta nebuvo. Tai rodo, kad tokiu būdu kaltinamieji tik norėjo įtikinti banką dėl turimo pakankamo kapitalo ir savo realių ketinimų vystiti verslo planą. Tai įrodo, kad kaltinamieji apgavo banką dėl savo tikrųjų ketinimų ir įtraukė jį į aiškiai nenaudingą ir netgi žalingą jam sandorį, o patys aiškiai suprato, kad bankas, nes ir paaiškėjus jų apgaulei, negalės civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas bus iš esmės apsunkintas, nes kreditas buvo imamas realiai jokios veiklos nevykdančios ir turto neturinčios įmonės ( - ) vardu.

108Kaltinamųjų veikoje buvus apgaulę patvirtina ir ta aplinkybė, kad kaltinamieji tam, kad išpildyti banko keliamą reikalavimą dėl privalomai turėti reikalingų 30 procesntų nuosavų lėšų pagal verslo planą ketinamam objektui (žemės sklypams) įsigyti, į pirkimo pardavimo sutartis įtraukė sąlygą apie jau iki sutarties atliktus avansinius mokėjimus žemės sklypų pardavėjams A. G., M. B. ir K. B. (Č.), tačiau pastarieji kategoriškai nurodė, kad jokių išankstinių mokėjimų pagal sutartis nėra gavę, o gavo po sutarties pasirašymo tokias sumas, dėl kurių ir buvo sutarę derybų metu, ką patvirtina ir atliktų bankinių pavedimų duomenys. Tik tariamai atliktus šiuos mokėjimus patvirtina ir ( - ) 2006-09-05 kasos išlaidų orderiai, nes juose nėra gavėjų parašų.

109Kaip nustatyta, tariamais avansiniais mokėjimais buvo nurodyta neva tai sumokėta pardavėjams bendrai 628400 Lt suma. Kad įvykdyti banko reikalavimus, Z. U. ir nurodė R. V. pasirašyti aukščiau jau minėtus žinomai melagingus ir tikrovės neatitinkančius penkis vekselius dėl UAB ( - ) tariamai paskolintų piniginių lėšų, tai yra dėl UAB ( - ) tariamai paskolintų 359 100 Lt, V. P. tariamai paskolintų 175 100 Lt, D. S. tariamai paskolintų 148 400 Lt, K. V. tariamai paskolintų 50 000 Lt bei R. V. tariamai paskolintų 800 000 Lt.

110Tokiu būdu UAB ( - ) buhalterinėje apskaitoje apgaulingai buvo užfiksuota 1 532 600 Lt suma, pakankama ne tik pagal sutartis iki jų pasirašymo tariamiems avansiniams mokėjimams parodyti, o tuo pačiu ir banko reikalaujamiems 30 procentų nuosavų lėšų sumokėti už įsigyjamą turtą parodyti, tačiau ir įtikinti UAB ( - ) atsakingus už kredito suteikimą asmenis, jog bendrovė pagal verslo planą turi piniginių lėšų tolesniam verslo planui vykdyti. Be to, tokia schema leido UAB ( - ), V. P. R. V. bei apie nusikalstamą veiką nieko nežinantiems D. S. ir K. V. neteisėtą ir nepagrįstą turtinę teisę iš UAB ( - ) atgauti tariamai pagal vekselius perduotus pinigus, kas buvo reikalinga norint išgryninti apgaule gautą kredito dalį, kuri buvo lygi sumai, pagal sutartis nurodytai kaip pardaėjų skola.

111Neįvykdžius šios sąlygos, kaip matyti iš liudytojais apklaustų tuomečių banko darbuotojų K. M., R. M., P. B., D. Z., kredito bylos dokumentų, kreditas ( - ) būtų iš viso neišduotas. Tai tuo pačiu rodo, kad tokia kaltinamųjų parengta schema bei veiksmai ją įgyvendinant buvo esminė apgaulė, nulėmusi UAB( - ) apsisprendimą dalyvauti jiems žalingame sandoryje ir tuo pačiu aiškiai nenaudingai disponuoti jiems priklausančiu turtu – pinigais, tai yra suteikti realiai jokios veiklos nevykdančiai ir turto neturinčiai bendrovei ( - ) prašomą kreditą.

112Taip pat tam, kad banko galima finansuoti 70 procentu dalis būtų kuo didesnė, Z. U. iniciatyva parengtais ir R. V. bankui pateiktais dokumentais buvo užaukštinti ne tik bendrovės ( - ) finansiniai rodikliai, fiktyviais vekseliais buvo įrodinėjamos sumos, tariamai sumokėtos kaip avansas žemės pardavėjams, tačiau buvo užaukštintos ir norimų įsigyti žemės sklypų kainos. Tokiam veiksmui užmaskuoti buvo panaudotos turto vertinimo ataskaitos, kuriose nurodyta turto vertė neatitiko objektyvios tikrovės.

113Kaip matyti iš UAB ( - ) kredito Nr. ( - ) byloje esančių nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitų, kurias paruošė UAB ( - ), kurios buvo parengtos ir pateiktos UAB ( - ) ir pagal kurias bankas išdavė kreditą, 2006-08-22 žemės sklypų vertės buvo: 1.) Žemės sklypas, unik. nr. ( - ), 3,1224 ha, esantis Poderiškių k. vertė - 874 000 Lt; 2.) Žemės sklypas, unik. nr. ( - ), 3,1209 ha, esantis Poderiškių k. vertė - 874 000 Lt; 3.) Žemės sklypas, unik. nr. ( - ), 2,83 ha, esantis Dievogalos k. vertė - 283 000 Lt.

114Tačiau atlikti retrospektyviniai vertinimai įrodo, kad visų šių sklypų 2006-08-22 dienai vertė buvo žymiai mažesnė: 1.) Žemės sklypas, unik. nr. ( - ), 3,1224 ha, esantis Poderiškių k. - 247 000 Lt; 2.) Žemės sklypas, unik. nr. ( - ), 3,1209 ha, esantis Poderiškių k. - 177 000 Lt; 3.) Žemės sklypas, unik. nr. ( - ), 2,83 ha, esantis Dievogalos k. - 177 000 Lt. ( t.6 b.l.69-152).

115Kaip nustatyta, dėl tyčia užaukštintų ketinamų įsigyti sklypį verčių, santykinai išaugo banko finansuojama dalis, lygi 70 procentų, dėl ko faktiškai ( - ) suteikto kredito dalis, viršijusi pardavėjams turėtą sumokėti realiai suderėtą su jais kainą, buvo pirkimo pardavimo sutartyse įforminta kaip žemės sklypų pardavėjų asmeninės skolos tiesioginis padengimas jų kreditoriams, kurie pagal sutartyse nurodytus duomenis buvo viena iš kaltinamųjų V. P., su ja bei kita kaltinamaja Z. U. susijusi ir judviejų faktiškai kontroliuojama bendrovė ( - ), o taip pat Z. U. nurodymu veikusi, bet apie nusikaltimą nieko nežinojusi D. S.

116Pirkimo pardavimo sutartyse minimos pardavėjų skolos kaltinamųjų taip pat buvo grindžiamos fiktyviais vekseliais, pagal kuriuos K. B., A. G. ir M. B. buvo tariamai skolingi V. P. (175000 Lt), D. S. (148400 Lt), UAB( - ) (359100 Lt.=267100 Lt.+92000 Lt.). Tačiau nurodyti pardavėjai parodė, kad nei vienas jų nebuvo skolingi. Nors dėl to pasirašant sutartį įtarimų buvo, tačiau notaras tokią sutartį patvirtino.

117Šių sutartyse nurodytų pardavėjų skolų V. P., D. S. ir UAB( - ) fiktyvumą patvirtina ir 2013-10-15 specialisto išvada Nr. 5-2/174 dėl UAB ( - ) ūkinės finansinės veiklos papildomo tyrimo rezultatų, kuria nustatyta, kad duomenys apie skolos dydį pagal vekselius: 262 900 Lt, 262 900 Lt, 102 600 Lt, iš viso 682 600 Lt ir apie vekselių gavėjus: UAB ( - ), V. P. ir D. S., užfiksuoti notarės V. J. 2006-09-05 patvirtintose žemės sklypų ir statinių pirkimo pardavimo sutartyse išsimokėtinai (40, 41, 42 priedai) ir UAB ( - ) apskaitoje (51 priedas) yra tie patys, tačiau vekselių surašymo laikas užfiksuotas tyrimui pateiktuose dokumentuose (sutartyse ir kasos išlaidų orderiuose), arba pinigų pagal vekselius užpajamavimo Bendrovės kasoje laikotarpis ir vekselio davėjai yra skirtingi, t.y.: notarės V. J. 2006-09-05 patvirtintose žemės sklypų ir statinių pirkimo pardavimo sutartyse užfiksuota, kad vekseliai buvo išrašyti 2006-08-30, vekseliu davėjai A. G. (92 000 Lt + 175 100 Lt = 267 100 Lt), K. B. (267 100 Lt) ir M. B. 148 400 Lt) (40,41,42, 60 priedai), o UAB ( - ) kasos knygoje įplaukos, iš viso 682 600 Lt (262 900 Lt, 262 900 Lt, 102 600 Lt), apskaitytos pagal 2006-09-07 kasos pajamų orderius, kuriuose įrašyta, kad pinigai į kasą, priimti pagal UAB ( - ) ", V. P. ir D. S. vardu išrašytus vekselius, t.y. vekselių davėjas UAB ( - ). Kasos pajamų orderyje Nr. INK 03(54.4 priedas) išrašytame UAB ( - ) vardu įrašytas įmokos pagrindas „Pagal vekselį 2007-09-05".( t. 7, b.l.108-200, t. 8, b.l. 1-200, t. 9, b.l. 1-14).

118Tuo pačiu šia išvada paneigiami ir kaltinamųjų Z. U. bei V. P. parodymai apie tai, kad šios sumos buvo iš tikrųjų skolinamos asmeniškai R. V., o ne ( - ) ar žemės sklypų pardavėjams, ir, kad tai viskas vyko tą pačią dieną, kai buvo pasirašomos sutartys pas notarą, o bendrovė ( - ) ir jos direktorius R. V. su žemių pardavėjais taip susitarė, kad jie grąžins jo skolas jau sutartyse numatytu būdu ir atitinkamai buvo sutartyje numatytos tokios sąlygos. Kaip matyti, tokia kaltinamųjų versija neatitinka nustatytų objektyvių duomenų nei pagal minėtą specialisto išvadą, nei pagal liudytojų K. B., A. G., M. B., o taip pat ir kaltinamojo R. V. parodymus bei ( - ) kasos pajamų bei išlaidų orderius, pirkimo pardavimo sutartis ir jų sudarymo laiką, todėl yra vienareikšmiai paneigta.

119Taigi, aptarti įrodymai patvirtina, kad tam, kad gauti kreditą, bankui buvo pateikta aiškiai melaginga informacija ir ją tariamai pagrindžiantys tikrovės neatitinkantys dokumentai apie norimo įsigyti ir tuo pačiu įkeičiamo bankui objekto (žemės sklypų) vertę, bendrovės investicijų šaltinius bei įmonės finansinius rodiklius, dėl ko bankas sprendimą suteikti kreditą priėmė vadovaudamasis jam kaltinamųjų bendrai suorganizuota, parengta ir pateikta klaidinančia informacija ir fiktyviais dokumentais.

120To pasėkoje 2006 m. rugsėjo 7 d., kai R. V., atstovaudamas UAB ( - ), pasirašė kredito sutartį, pagal kurią UAB ( - ) suteikė UAB ( - ) 1 440 600 Lt dydžio kreditą žemės sklypų ir sodybos pirkimui, ir 2006-09-11 memorialiniu orderiu Nr. 11123902 pervedė į UAB ( - ) sąskaitą. Iš šio kredito, kaip nustatyta A. G., K. B. ir M. B. už parduotus jiems priklausančius žemės sklypus ir statinius iš UAB ( - ) iš viso gavo tik 758 000 Lt, o likusią UAB ( - ) gauto kredito dalį – 682 600 Lt sumą, kuri pagal iš anksto aptartą planą buvo numatyta kaip tariama pardavėjų skola, padengiama tiesiogiai iš už parduodamą žemę pirkėjo mokamais pinigais, kuriuos jis tiesiogiai perves pardavėjo tariamam kreditoriui,, R. V., Z. U. nurodymu, pervedė į UAB ( - ) banko sąskaitą, iš kurio Z. U. laikotarpiu nuo 2006-09-11 iki 2006-09-19 352 210 Lt paėmė grynaisiais pinigais, vėliau mokėjimo nurodymu pervedė į kaltinamosios V. P. banko sąskaitą, taip pat tos pačios dienos mokėjimo nurodymu pervedė į D. S., nieko nežinančios apie vykdomą nusikalstamą veiką, banko sąskaitą 148 400 Lt. bei nurodė jai juos išgryninti ir jai pristatyti, ką patvirtino ir liudytojas V. S., kuris paėmęs iš D. S. jos banke nuimtus pinigus tą pačią dieną, kavinėje “ ( - )“, esančioje ( - ), Kaunas, perdavė bendrininkams Z. U., V. P. ir R. V. Tokiu būdu Z. U., V. P. ir R. V. apgaule savo naudai įgijo didelės – 682 600 Lt vertės svetimą UAB ( - ) priklausantį turtą, tuo UAB ( - ) padarė tokio paties dydžio, tai yra 682 600 Lt (197 694,62 Eurų) turtinę žalą. Nors kaltinime buvo nurodyta, kad nurodytas banko turtas buvo apgaule įgytas ir bendrovės ( - ) naudai, tačiau ištirti įrodymai patvirtina, kad šia bendrove visoje sukčiavimo schemoje buvo tik pasinaudota tam, kad į jos sąskaitą būtų pervesti dalis banko suteikto kredito pinigų, kaip tariama skola ( - ), ir jie išgryninti faktiškai šią bendrovė valdžiusios ir jos sąskaitą bei kasą kontroliavusios nusikaltimo sumanytojos Z. U., ką ji ir padarė visų kaltinamųjų naudai. Todėl aplinkybė, kad pinigai buvo apgaule įgyti ir bendrovės ( - ) naudai iš kaltinimo šalintina.

121Kadangi pagal pirkimo pardavimo sutartis pardavėjams avansiniai mokėjimai nebuvo mokami, pardavėjai skolingi pagal sutartyse kaltinamųjų įtrauktas sąlygas nebuvo, o ( - ) buvo faktiškai veiklos nevykdanti ir neveikianti įmonė, kurios patikimumas bankui, kad gauti kreditą, buvo grindžiamas vien tik kaltinamųjų parengtais tikrovės neatitinkančiais, melagingais dokumentais ir duomenimis apie įmonės finansinę padėtį ir ketinamo įsigyti turto vertę, kainą, o kaltinamieji, kurie patys šiuos fiktyvius dokumentus rengė, teikė, žinojo tikrąsias aplinkybes, tai rodo, kad jie suvokė, kad bankui pateikia melagingą informaciją, tai yra, kad veikia pavojingai ir apgaule tam, kad užvaldyti banko suteikto kredito dalį, kuri jiems atiteks kaip žemės sklypų pardavėjų grąžinama tariama skola pagal jų su bendrove ( - ), atstovaujama R. V. pasirašytas ir notaro patvirtintas pirkimo pardavimo sutartis. Tai vienareikšmiškai patvirtina juos veikus tiesiogine tyčia.

122Todėl darytina išvada, kad kaltinamieji bendrininkaudami ir veikdami tiesiogine tyčia, apgaule užvaldė UAB( - ) bendrovės ( - ) vardu suteikto 1 440 600 Lt dydžio kredito dalį - 682 600 Lt., kas atitinka 197 694,62 Eurų. Nesant nustatyta jokių įrodymų, kad ši kredito dalis būtų ketinta panaudoti pagal paskirtį ir grąžinti bankui, priešingai, aukščiau nustatytiems ir aptartiems įrodymams patvirtinant, kad kaltinamieji pagal iš anksto parengtą planą siekė apgaule šiuos pinigus užvaldyti, kaltinamųjų padaryta veika teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 182 str. 2 d.

123Dėl bendrininkavimo

124Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, perduodant bylą į teismą visų kaltinamųjų pdaryta veika buvo kvalifikuota pagal BK 182 str. 2 d., tuo pačiu kaltinime nurodant, kad kaltinamieji veikė bendrininkų grupe bei tai, kad kaltinamoji Z. U. buvo šio nusikaltimo organizatorė.

125Tokia kvalifikacija kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių dėstymas, nežiūrint to, kad kvalifikuojant Z. U. veiką kaltinime nebuvo nuorodos į BK 24 str. 4 d., rodo, kad kaltinimo esmė buvo ta, kad bendrai veikę asmenys (kaltinamieji) buvo pasiskirstę vaidmenimis. Šiuo atveju pagal kaltinimą tiesiogiai nusikaltimą padarę buvo ne visi kaltinime nurodyti asmenys, o tik kai kurie bendrai veikę, konkrečiai Z. U. pagrinde buvo inkriminuojamas organizavimas, nurodymų atitinkamai veikti kitiems bendrininkams davimas, bendrininkų kordinavimas ir pan.

126Toks kaltinimo formulavimas, nežiūrint to, kokia buvo nurodyta kvalifikacija ir tai, kad pagal pateiktą kaltinimą buvo nurodyta viena iš bendrininkavimo formų – bendrininkų grupė, teismo nuomone, rodo, kad turimas omenyje buvo ne paprastas, o sudėtinis bendrininkavimas. Tai reiškia, kad tokiu atveju kaltinime kvalifikuojant kaltinamosios Z. U. veiką (pagal kaltinimą kaip organizatorės) papildomai turėtų būti pateikta ir nuoroda į BK 24 str. 4 d. Nežiūrint šio kaltinimo trūkumo, kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos aplinkybės bei kvalifikacija reiškia, kad Z. U. buvo kaltinama už sukčiavimo apgaule įgyjant didelės vertės svetimą turtą organizavimą, bet ne už sukčiavimo apgaule įgyjant didelės vertės svetimą turtą organizavimą bei dalyvavimą tuo tikslu organizuotoje grupėje.

127Tačiau byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti įrodymai neduoda pagrindo sutikti su tokia kaltinamųjų padarytos veikos kvalifikacija. Tokia kvalifikacija neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Teismas sprendžia, kad ištirti įrodymai šiuo atveju sudaro neabejotina pagrindą pripažinti, kad kaltinamieji nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d. padarė veikdami organizuota grupe.

128BK 25 straipsnio 3 dalis organizuotą grupę apibrėžia kaip bendrininkavimo formą, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Nors kaltinamieji neigia dalyvavę organizuotoje grupėje, tačiau nusikaltimo padarymo aplinkybės rodo, kad jis negalėjo būti padarytas be kruopštaus išankstinio pasirengimo.

129Išankstinis susitarimas daryti nusikaltimą ar nusikaltimus ir pasirengimas nusikaltimo padarymui yra būtinas organizuotos grupės požymis. Nors kaltinamoji Z. U. neigė buvusi nusikaltimo organizatorė ir veikusi su kitais kaltinamaisiais organizuotoje grupėje ir iš viso neprisipažino padariusi šį nusikaltimą, tačiau kaltinamasis R. V. parodė, kad būtent Z. U. parengė viso nusikaltimo planą ir tiesiogiai organizavo jo įgyvendinimą, tuo tikslu įtraukdama į nusikaltimą ne tik jį, bet ir V. P., taip pat ir kitus apie nusikaltimą nieko nežinančius asmenis, kurie buvo reikalingu nusikaltimo planui bei sugalvotai schemai įgyvendinti.

130Būtent ji davė nurodymus dėl nusikaltimo padarymui reikalingos įmonės įsigijimo, organizuodavo nusikaltimui įgyvendinti reikalingų tikrovės neatitinkančių dokumentų apie fiktyvias finansines operacijas surašymą, jų pateikimą, koordinuodavo organizuotos grupės narių V. P. bei R. V. veiksmus, reikalingus bendram nusikalstamam sumanymui įgyvendinti.

131Kaip rodo nustatytos aplinkybės, V. P. bei R. V. vykdydavo organizatorės Z. U. nurodymus, jiems buvo būdingas pasiskirstymas tam tikromis veiklos sritimis siekiant bendro tikslo. R. V. Z. U. nurodymu pagrinde veikė bendraudamas su banku kaip ( - ) vadovas, jis pasirašė pirkimo pardavimo sutartis, kurių pagrindu bankas išmokėjo kreditą ( - ). V. P. indėlis į bendrą nusikaltimą buvo fiktyvių vekselių įforminimas bei rengimas, parengto nusikalstamos veikos plano finansavimas neatidėliotinais atvejais. Be to, pati V. P. buvo numatyta tiesiogiai kaip tariama kreditorė pagal vieną iš pirkimo – pardavimo sutarčių, dėl ko jai iš gauto kredito buvo pervesta tiesiogiai 175000 Lt.

132Šios aplinkybės patvirtina iš tikrųjų pakankamai sudėtingą ir kruopščiai parengtą nusikalstamos veikos schemą bei įvykdymo planą, pagal kurį buvo numatyta visa eilė nusikaltimą maskuojančių ir dengiančių priemonių, kaip antai fiktyvių vekselių pagalba įformintos paskolos bendrovei ( - ), fiktyvus turto vertinimas, pinigų užvaldymui apgaule numatyta prisidengti notariškai patvirtintomis sutartimis su jose įtvirtintomis tariamomis pardavėjų skolomis tiesiogiai organizuotos grupės nariams ar su jais susijusiems asmenims ir kt.

133Tai vienareikšmiai įrodo didesnį nei bendrininkų grupei būdingą organizuotumo lygį, taip pat tai, kad nusikaltimas įvykdytas ne spontaniškai, o jam buvo kruopščiai rengtasi, rengimasis tęsėsi tam tikrą laiką ir tik visiškai pasirengus Z. U. sugalvotas ir parengtas nusikaltimas buvo įvykdytas.

134Be to, nusikaltimo – sukčiavimo apgaule įgyjant didelės vertės turtą ne iš bet ko, o iš komercinio banko, padarymo būdas, kuomet nusikalstamam sumanymui įgyvendinti pasitelkiamas net juridinis asmuo, kuriam specialiai parengiami visa eilė tikrovės neatitinkančių dokumentų tiek fiktyviai buhalterinei apskaitai parodyti, tiek ir aukštiems finansiniams rodikliams pagrįsti, tiek ir pagrįsti prašomą gauti kreditą, rodo, kad šiai veikai padaryti reikėjo ne tik kruopščių paruošiamųjų veiksmų, bet ir tam tikrų specialių žinių dėl nusikaltimo padarymui reikalingų priemonių rūšies bei kiekio parinkimo.

135Taigi nusikaltimo padarymo būdas ir visa nusikaltimo padarymo eiga neabejotinai rodo, kad be tam tikro pasiruošimo ir galimybių, o taip pat ir įtakos, kuriuos dėl užimamų pareigų bendrovėje ( - ), turimos patirties įmonių, finansų valdyme, tarpininkavimo paslaugų sferoje, ryšių su UAB( - ) turėjo šio nusikaltimo organizatorė Z. U., narė V. P., be R.v. organizacinių gebėjimų, šis nusikalstamas sumanymas negalėjo būti realizuotas.

136Taigi, pagal parengta nusikaltimo planą ir jam įgyvendinti numatytų priemonių skaičių, pobūdį susiklosčiusioje situacijoje yra akivaizdu, kad tokio nusikaltimo padaryti faktiškai net ir nebūtų buvę įmanoma be rimtos organizacijos. Visa tai rodo, kad nusikaltimui kaltininkai rengėsi rimtai, nes viskas buvo detaliai suplanuota, o tai visiškai atitinka tokios bendrininkavimo formos kaip organizuota grupė požymius, kas reiškia, kad yra pagrindas pripažinti, kad kaltininkai šioje byloje jiems inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d., padarė veikdami organizuota grupe.

137Veikai kvalifikuoti kaip padarytai organizuotos grupės nepakanka išankstinio susitarimo ir pasirengimo nusikaltimui padaryti. Įstatymas reikalauja, kad padarytas nusikaltimas būtų priskiriamas apysunkių, sunkių ar labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamųjų padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d., sudėties požymių visumą. Šio įstatymo sankcija numato didžiausią bausmę laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Pagal BK 11 straipsnio 5 dalį sunkus nusikaltimas yra toks nusikaltimas, už kurį numatyta sankcija viršija šešis metus laisvės atėmimo ir neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. Taigi kaltininkų padarytas nusikaltimas yra sunkus. O tai atitinka vieną iš BK 25 straipsnio 3 dalyje numatytų organizuotos grupės požymių.

138BK 25 straipsnio 3 dalis, apibrėždama organizuotą grupę, reikalauja, kad kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atliktų tam tikrą užduotį ar turėtų skirtingą vaidmenį.

139Pažymėtina, kad nebūtina, kad kiekvienas grupės narys nagrinėjamu atveju tiesiogiai realizuotų BK 182 straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Grupės nariai gali atlikti ir kitas funkcijas nusikaltimo darymo metu, pvz.: stebėti aplinką, užtikrinti atsitraukimą po nusikaltimo padarymo, padėti paslėpti pagrobtą turtą ar pačius grupės narius.

140Taigi, nors kaltinamieji Z. U., V. P. ir R. V. tam tikrais nusikaltimo darymo momentais atliko ne vienodas, o skirtingas užduotis, pavyzdžiui Z. U. nurodė, kokius tikrovės neatitinkančius dokumentus parengti, kam juos pateikti, R. V. tapęs ( - ) direktoriumi kreipėsi į banką su paraiška kreditui gauti, pasirašė tikrovės neatitinkančius buhalterinius dokumentus, pirkimo pardavimo sutartis, V. P. rūpindavosi fiktyvių paskolų pagal vekselius įforminimu, buvo fiktyvi kreditorė pagal vieną iš pirkimo pardavimo sutarčių ir t.t., jie visi atliko jiems iš anksto organizatorės Z. U. nustatytus vaidmenis ir jų veiksmus apjungė bendra tyčia.

141Tokiu atveju, esant organizuotai grupei, visi bendrininkai nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais ir jų padarytos veikos turi būti kvalifikuojamos tik pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nesiremiant papildomai BK 24 straipsnio atitinkamomis dalimis.

142Taigi, nagrinėjamu atveju Z. U., kaip nusikaltimo organizatorės, padaryto nusikaltimo papildomai kvalifikuoti dar ir pagal BK 24 str. 6 d. nereikia, tačiau būtina kaltinime nurodytą aplinkybę, kad veika padaryta veikiant kaltinamiesiems bendrininkų grupe, pakeisti į tai, kad kaltinamieji veiką padarė veikdami organizuota grupe.

143Todėl teismas pašalina iš kaltinimo aplinkybę, kad kaltinamieji nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupe ir nustato, kad Z. U., V. P. ir R. V. jiems inkriminuojamą nusikaltimą padarė veikdami organizuota grupe.

144Kadangi kaltinamųjų nusikaltimo padarymo metu BK 182 straipsnio 2 dalis (2004 07 05 įstatymo Nr. IX-2314 (nuo 2004 07 13)(Žin., 2004, Nr. 108-4030) redakcija) nenumatė kvalifikuojamojo požymio - sukčiavimo dalyvaujant organizuotoje grupėje, todėl, konstatavus šį požymį, tiek Z. U., tiek V. P. ir R. V. padarytos veikos kvalifikacijoje tai turėjo būti pažymėta greta BK 182 straipsnio 2 dalies nurodant papildomai BK 25 straipsnio 3 dalį (nusikaltimo padarymas organizuota grupe). Tuo pačiu ši aplinkybė, kadangi ji nėra nusikaltimą kvalifikuojanti aplinkybė (pagal veikos padarymo metu galiojusią įstatymo redakciją) pripažintina ir kaltinamųjų atsakomybe sunkinančia aplinkybe.

145Neištaisius minėtų kaltinimo trūkumų, kaltininkų padaryto sukčiavimo nusikaltimo kvalifikacijoje būtų paliktas vidinis prieštaravimas. Teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje būtų konstatuojama, kad nusikaltimą Z. U., V. P. ir R. V. padarė organizuota grupe, o pagal kaltinamajame akte nurodytą veikų kvalifikaciją, jeigu ji būtų palikta nepakeista, išeitų, kad jų atžvilgiu faktiškai konstatuojama lengvesnė – sudėtinė – bendrininkavimo forma, kurioje greta vykdytojų dalyvauja kiti bendrininkai, pavyzdžiui, organizatoriai. Organizuotoje grupėje visi bendrininkai laikomi nusikaltimo vykdytojais ir kvalifikuojant jų padarytas veikas BK 24 straipsniu nesiremiama. Konstatavus organizuotos grupės požymį, tais atvejais, kai toks požymis nėra veikos kvalifikuojantis požymis, kaltininko veiksmų kvalifikacijoje nurodoma, kaip minėta, ne BK 24 straipsnio atitinkama dalis, o BK 25 straipsnio 3 dalis.

146Todėl konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro vientisą įrodymų grandinę, kuri yra pagrindas Z. U., V. P. ir R. V. pripažinti kaltais padarius BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. (2004 07 05 įstatymo Nr. IX-2314 (nuo 2004 07 13)(Žin., 2004, Nr. 108-4030) redakcija) numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jiems bausmes. Dėl bausmės

147R. V. duodamas parodymus iš esmės prisipažino visiškai ir nuoširdžiai papasakojo visas jam žinomas aplinkybes, kas neabejotinai padėjo žymiai greičiau atskleisti jo bei kitų organizuotos grupės narių įvykdytą sunkų nusikaltimą. Todėl tai pripažintina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Kitų kaltinamųjų Z. U. ir V. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Visų kaltinamųjų atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikaltimą jie padarė veikdami organizuota grupe. Į šias aplinkybes būtina atsižvelgti skiriant kaltininkams bausmes.

148Skiriant kaltinamiesiems bausmes (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

149Kaltinamieji padarė vieną sunkų nusikaltimą, jie veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimą padarė veikdami organizuota grupe. Šį nusikaltimą V. P. ir R. V. padarė būdami anksčiau neteisti, tačiau R. V. vėliau, jau po šio nusikaltimo padarymo buvo teistas ir iki dabar nėra atlikęs jam teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės baudos.

150Z. U. yra vieną kartą teista, šio nusikaltimo padarymo metu jos teistumas nebuvo išnykęs ar panaikintas. Daugiau kartų po to teista nebuvo.

151Kaltinamieji Z. U. ir V. P. yra dirbančios, šeimų neturi, nes Z. U. išsituokusi, o V. P. našlė. R. V. yra nedirbantis, nevedęs. Kaltinamųjų nusikaltimas yra įvykdytas jau pakankamai seniai. Todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai galėtų būti pasiekti kaltinamiesiems paskiriant ne didesnę nei BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatytos vienintelės rūšies bausmės, tai yra laisvės atėmimo bausmės, dydžio vidurkio bausmę ir kaltinamųjų realiai neizoliuojant nuo visuomenės ir neskiriant realaus laisvės atėmimo.

152Nors tiek veikos padarymo metu, tiek ir dabar galiojanti BK 182 str. 2 d. numato tik terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšį už šio sunkaus nusikaltimo padarymą, šiuo metu galiojantis BK 75 str., skirtingai nei nusikaltimo padarymo metu galiojusi pastarojo straipsnio redakcija, numato galimybę atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir už padarytą sunkų nusikaltimą vykdymą, jei paskiriama ne didesnė nei keturių metų laisvės atėmimo bausmė ir pagrįstai manoma, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės vykdymo. Tai reiškia, kad ši įstatymo nuostata turi grįžtamają galią ir gali būti taikoma šioje byloje visų kaltinamųjų atžvilgiu, nes palengvina jų teisinę padėtį..

153Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamiesiems skirtina BK 182 str. 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas. Bausmės dydis nustatytinas ne didesnis už sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Paskyrus kaltinamajam R. V. bausmę šioje byloje, ji turės būti subendrinta su 2014-03-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 222 str. 1 d., 300 str. 1 d. jam skirta ir neatlikta 46 MGL dydžio bauda pagal BK 63 str. 9 d.taisyklę, nes nusikalstama veika šioje byloje padaryta iki nuosprendžio priėmimo minėtoje pirmoje byloje.

154Kaltinamiesiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas atidėtinas pagal BK 75 str., kadangi, kaip jau minėta, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jų atžvilgiu gali būti pasiekti netaikant realios izoliacijos nuo visuomenės. Dėl civilinio ieškinio

155Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo.

156UAB( - ) 2015-03-17 ieškiniu prašė priteisti iš kaltinamųjų solidariai nusikaltimu padarytą žalą 853723,95 Eurų skolą ir 15,65 % palūkanas nuo išieškomos sumos, skaičiuojant jas nuo civilinio ieškinio pareiškimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos. Nurodė, kad reikalaujamą atlyginti sumą sudaro priteista kredito likučio suma – 391527,8 Eur; priteista palūkanų suma – 63777,65 Eur; priteista delspinigių suma – 39481,89 Eur; 15,65% metinės sutartinės palūkanos – 358113,08 Eur; banko turėtos išlaidos turto vertinimui – 823,53 Eur. (t 1, b.l. 175). Būtent dėl to buvo prašoma atlyginti turtinė žala.

157Patikslintu 2015-09-16 ieškiniu prašė iš kaltinamųjų priteisti 825919,95 Eurų skolos ir 15,65 % palūkanas nuo išieškomos sumos, skaičiuojant jas nuo civilinio ieškinio pareiškimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos. Kaip ieškinyje nurodė UAB( - ) jis prašomą priteisti sumą sumažino dėl bankui įkeistų sklypų, kurie parduodami antstolio iš varžytinių, būsimą pardavimo kainą. (t 13, b.l. 52-57).

158Teismas pažymi, kad padaryti nuostoliai visuomet turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 str. 1 d.).

159Tačiau nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas tik iš dalies.

160Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, kaltinamieji nusikaltimu apgaule iš banko užvaldė ne visą bendrovei ( - ) suteiktą kreditą, o tik dalį jo. Ta dalis buvo ta suma (sumos), pirkimo pardavimo sutartyse nurodytos kaip tariamos žemės sklypų pardavėjų skolos jų kreditoriams, kurios turi būti padengtos tiesiogia pagal šias sutartis iš jiems tenkančių pirkėjo mokamų pinigų, kurie buvo gauti bankui suteikus kreditą. Ta suma bendrai pagal visas pirkimo pardavimo sutartis, kurią apgaule ir užvaldė kaltinamieji, yra 682 600 Lt., kas atitinka 197 694,62 Eurų. Todėl teismas konstatuoja, kad nusikaltimu kaltinamųjų buvo užvaldyta tik ši kredito dalis, atitinkamai ir nusikaltimu padaryta turtinė žala yra tokio paties dydžio. Kadangi ši pinigų suma buvo užvaldyta iš banko apgaule ir yra nusikalstamos veikos rezultatas, ji negali būti laikoma skola bankui, kaip nurodoma ieškinyje, kadangi civilinis teisinis santykis susiklėsčiusioje situacijoje yra virtęs baudžiamuoju teisiniu santykiu, dėl ko priteisti dar ir prašomas ieškovo nurodytas palūkanas, nėra jokio pagrindo.

161Todėl civilinio ieškovo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas tik iš dalies. Nusikaltimu padaryta turtinė žala turi būti priteista solidariai iš visų kaltininkų, kadangi jie veikė organizuota grupe ir nepriklausomai nuo jų indėlio į bendrai daromą nusikaltimą, jie atsako bendrai už padarytą nusikaltimą, taigi ir už juo padarytą žalą.

162Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu, kadangi ieškovas žalos atlyginimo klausimą dėl išduoto kredito gali kelti civilinio proceso nustatyta tvarka, kas ir yra lygiagrečiai daroma, kaip matyti iš ieškovo pateiktų duomenų apie antstolio vykdomą išieškojimą iš bankui įkeisto turto.

163Be to, ieškovas prašė priteisti banko turėtas išlaidas turto vertinimui – 823,53 Eurus.

164BPK 104 str. 2 d. numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą ar turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų ir gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

165Teismas sprendžia, kad šis prašymas pagrįstas ir turi būti patenkintas visiškai. Kaip matyti, atlikto vertinimo metu buvo gauti nusikaltimo ištyrimui ir nagrinėjimui teisme reikšmingi duomenys, kurie pagrindžia tiek nusikalstamos veikos padarymą, tiek ir ieškovo pareikštą ieškinį, taigi, jos turi ryšį su byla, todėl tokios ieškovo patirtos išlaidos pripažintinos procesinėmis ir taip pat solidariai išieškotinos iš kaltininkų.

166Civiliniam ieškiniui užtikrinti pritaikytas laikinas Z. U. nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. 6913-0002-0116 esantį Prienų r. sav., Šilavoto sen., Stuomenų k., Tilto g. 5, apribojimas pratęstinas iki visiško turtinės žalos atlyginimo pagal iš dalies patenkintą civilinį ieškinį.

167Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 1 d., 3 d., 5 d., 6 d., 307 str. 1 d., 4 d., 6 d., 7 d., 308 str.,

Nutarė

168Z. U. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. (2004 07 05 įstatymo Nr. IX-2314 (nuo 2004 07 13)(Žin., 2004, Nr. 108-4030) redakcija) ir paskirti jai bausmę – 3 metus laisvės atėmimo.

169Vadovaujantis BK 69 str., 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams ir įpareigoti Z. U. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę turtinės žalos atlyginimą, nurodant Z. U. atlyginti nusikalstama veika UAB( - ) padarytą turtinę žalą per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

170V. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. (2004 07 05 įstatymo Nr. IX-2314 (nuo 2004 07 13)(Žin., 2004, Nr. 108-4030) redakcija) ir paskirti jai bausmę – 2 metus laisvės atėmimo.

171Vadovaujantis BK 69 str., 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams ir 6 mėnesiams ir įpareigoti V. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę turtinės žalos atlyginimą, nurodant V.paukštienei atlyginti nusikalstama veika UAB( - ) padarytą turtinę žalą per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

172R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. (2004 07 05 įstatymo Nr. IX-2314 (nuo 2004 07 13)(Žin., 2004, Nr. 108-4030) redakcija) ir paskirti jam bausmę – 1 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d. ir 9 d., šią bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su 2014-03-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 222 str. 1 d., 300 str. 1 d. skirta 46 MGL dydžio bauda ir skirti galutinę subendrintą bausmę 1 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimą ir baudą 46 MGL (1732,36 Eur).

173Vadovaujantis BK 69 str., 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams ir įpareigoti R. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę turtinės žalos atlyginimą, nurodant R. V. atlyginti nusikalstama veika UAB( - ) padarytą turtinę žalą per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

174Išaiškinti R. V., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

175Z. U., V. P. ir R. V. paskirtas kardomąsias priemones rašytinius pasižadėjimus neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtų bausmių, jų atidėjimo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti, panaikinti.

176Civilinio ieškovo UAB( - ) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti ieškovo naudai iš Z. U., V. P. ir R. V. solidariai 197694,62 (vienas šimtas devyniasdešimt septyni tūkstančiai šeši šimtai devyniasdešimt keturi ir 62 ct) Eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškovo ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

177Pripažinti civilinio ieškovo UAB( - ) turto vertinimui patirtas 823,53 Eurų išlaidas procesinėmis išlaidomis ir jas išieškoti solidariai iš iš Z. U., V. P. ir R. V.

178Teismo nutartimi paskirtą laikiną Z. U. nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ) esantį Prienų r. sav., Šilavoto sen., Stuomenų k., ( - ), apribojimą pratęsti iki visiško turtinės žalos atlyginimo pagal iš dalies patenkintą civilinį ieškinį.

179Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, sekretoriaujant Rasai... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje... 3. Z. U., a.k. ( - ) gim. ( - ) Tauragės r., lietuvė, Lietuvos Respublikos... 4. V. P., a.k. ( - ) gim. ( - ) Rusijoje, rusė, Lietuvos Respublikos pilietė,... 5. R. V., a.k. ( - ) gim. ( - ) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis,... 6. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d., ir... 7. Z. U., V. P. ir R. V. laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio mėn. pradžios iki... 8. Z. U., turėdama nusikalstamą tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti... 9. - nors A. G. buvo sutaręs, kad žemės sklypą parduos už 344 000 Lt ir... 10. -nors K. B. buvo sutarusi, kad žemės sklypą parduos už 344 000 Lt ir... 11. - nors M. B. buvo sutarusi, kad žemės sklypą ir statinius parduos už 75 000... 12. tęsdamas nusikalstamos veikos planą, 2006 m. rugsėjo 7 d. bendrininkas R.... 13. Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. V. kaltu prisipažino... 14. Kaltinamoji V. P. apklausiama neprisipažino padariusi nusikaltimą ir parodė,... 15. Kaltinamoji Z. U. apklausiama neprisipažino padariusi nusikaltimą ir parodė,... 16. Be kaltinamųjų parodymų jų kaltė yra įrodyta ir kitais baudžiamojoje... 17. Liudytojos K. M. parodymais apie tai, kad jai įmonės ( - ) pavadinimas... 18. Liudytojo P. B. parodymais apie tai, kad U. ir P. žino, V. taip pat yra... 19. Liudytojos R. M. parodymais apie tai, kad U., P. ir V. buvo „( - )“... 20. Liudytojo D. Z. parodymais apie tai, kad 2006 metais buvo ( - ) banko Kauno... 21. Liudytojo V. B. parodymais apie tai, kad bendrovėje ( - ) dirbo nuo 2005 metų... 22. Liudytojos K. Z. parodymais apie tai, kad bendrovę ( - ) su drauge įsteigė... 23. Liudytojos I. A. parodymais apie tai, kad su K. Z. turėjo įmonę ( - ).... 24. 2006-05-10 akcijų priėmimo-perdavimo aktu, kuriame nurodyta, kad K. U. ir I.... 25. Liudytojo K. V. parodymais apie tai, kad maždaug prieš 10 metų R. V. jo... 26. Liudytojo A. G. parodymais apie tai, kad jis buvo gavęs tėvo palikimą... 27. A. G., 2014-10-14 apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo teisėjo buvo... 28. Liudytojo K. B. parodymais apie tai, kad jo dukra B., kurios dabartinė... 29. Liudytojos K. Č. (buvusi B.) parodymais apie tai, kad iki santuokos jos... 30. K. Č. (buvusi Br.), 2014-10-14 apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos kaip... 31. Liudytojos M. B. parodymais apie tai, kad pardavinėjo žemę su pastatais.... 32. M. B., 2014-10-14 apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo teisėjos,... 33. 2006-06-23 sutartimi, kurioje nurodyta, kad M. B. įsipareigoja parduoti jai... 34. Liudytojo V. S. parodymais apie tai, kad jis tarpininkauja parduodant sklypus.... 35. V. S., 2014-10-14 apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo teisėjo,... 36. 2014-09-16 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka protokolu, kuriame... 37. Liudytojos D. S. parodymais apie tai, kad 2006 metais ji kaltinamosios U.... 38. D. S., 2014-10-14 apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo teisėjos,... 39. Liudytojos V. J. parodymais apie tai, kad sutarties sąlygas pasako visada tas... 40. UAB ( - ) kredito Nr. ( - ) byloje esančiomis žemės sklypų 2006-09-05... 41. 2015-01-16 UAB ( - ) raštu Nr. 166 su priedais - UAB ( - ) sąskaitos išrašu... 42. UAB ( - ) kredito Nr. ( - ) byloje esančiais mokėjimų nurodymais kuriais... 43. -2006-09-11 mokėjimo nurodymu Nr. 661495, 148 400 Lt pervedė į D. S. banko... 44. -2006-09-11 mokėjimo nurodymu Nr. 661484, 344 000 Lt pervedė į K. B., banko... 45. -2006-09-11 mokėjimo nurodymu Nr. 661489, 344 000 Lt pervedė į A. G. banko... 46. -2006-09-11 mokėjimo nurodymu Nr. 661497, 70 000 Lt pervedė į M. B. banko... 47. UAB ( - ) kredito Nr. ( - ) byloje esančia kredito sutartimi 2006-09-07 Nr.... 48. UAB ( - ) kredito Nr. ( - ) byloje esančiomis nekilnojamojo turto vertinimo... 49. UAB ( - ) kredito Nr. ( - ) byloje esančia 2006-08-23 paraiška 1 440 600 Lt... 50. 2005-12-30 UAB ( - ) 2005 m. balansu, kad įmonė turėjo 21 811 Lt vertės... 51. 2005-12-31 UAB ( - ) 2005 m. pelno ir (nuostolio) ataskaita, kurioje nurodyta,... 52. 2006-03-31 UAB ( - ) 2006 m. balansu, kuriame nurodyta, kad įmonė turėjo 26... 53. 2006-03-31 UAB ( - ) 2006 m. pelno ir (nuostolio) ataskaita, kurioje nurodyta,... 54. 2006-06-30 UAB ( - ) balansu už laikotarpį nuo 2006-04-01 iki 2006-06-30,... 55. 2006-06-30 UAB ( - ) 2005 m. pelno ir (nuostolio) ataskaita, kurioje nurodyta,... 56. UAB ( - ) suvestiniais balansais, kuriuose taip pat buvo nurodyta aukščiau... 57. Verslo planu, kuriame buvo nurodyta, kad įmonė užsiima prekyba nekilnojamu... 58. 2014-12-23 UAB ( - ) raštu Nr. 3503, kuriame nurodyta, kad sprendimui priimti... 59. 2015-01-29 Kauno rajono savivaldybės adminitracijos Urbanistikos skyriaus... 60. 2014-02-04 UAB ( - ) raštu Nr. 414, kuriame nurodyta, kad UAB ( - ) banko... 61. 2013-01-10 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM“ raštu Nr.... 62. 2006-09-11 UAB ( - ) memorialiniu orderiu Nr. 11123902, kuriame nurodyta, kad... 63. 2015-01-23 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad D. S.... 64. UAB ( - ) 2006-09-15 paaiškinamuoju rašte prie 2005 m. balanso, kuriame... 65. 2012-12-11 Kauno AVMI raštu Nr. (8.2-03.1.1)-K-11883, kuriame nurodyta, kad... 66. 2006-09-04 UAB ( - ) kasos pajamų orderiu INK Nr. 01 apie tai, kad R. V. iš... 67. 2006-09-04 UAB( - ) akcininko K. V. paprastuoju vekseliu R. V. sumokėti 800000... 68. 2006-09-04 UAB ( - ) kasos pajamų orderiu ŠLT Nr. 02 apie tai, kad pagal... 69. 2006-09-07 UAB ( - ) kasos pajamų orderiu INK Nr. 03 apie tai, kad pagal... 70. 2006-09-07 UAB ( - ) kasos pajamų orderis INK Nr. 04 apie tai, kad iš V. P.... 71. 2006-09-07 UAB ( - ) kasos pajamų orderis INK Nr. 05 apie tai, kad iš D. S.... 72. 2006-09-05 UAB ( - ) kasos išlaidų orderis Nr. 05 apie tai, kad M. B. buvo... 73. 2006-09-05 UAB ( - ) kasos išlaidų orderis Nr. 04 apie tai, kad K. B. buvo... 74. 2006-09-05 UAB ( - ) kasos išlaidų orderis Nr. 03 apie tai, kad A. G. buvo... 75. 2006-09-07 UAB ( - ) kasos išlaidų orderis Nr. 8-1 apie tai, kad M. B. buvo... 76. 2006-09-07 UAB ( - ) kasos išlaidų orderis Nr. 8-2 apie tai, kad K. B. buvo... 77. 2006-09-07 UAB ( - ) kasos išlaidų orderis Nr. 8-3 apie tai, kad A,G. buvo... 78. 2006-09-05 paprastasis 359 100 Lt vekselis, išduotas R. V. UAB( - ) (t 9, b.l.... 79. 2006-09-05 UAB ( - ) kasos išlaidų orderis Nr. 048 apie R. V. išduotus... 80. 2012-12-10 specialisto išvada Nr. 5-2/224 dėl UAB ( - ) ūkinės finansinės... 81. 2013-10-15 specialisto išvada Nr. 5-2/174 dėl UAB ( - ) ūkinės finansinės... 82. 2013-02-08 specialisto išvada Nr. 5-1-17 dėl UAB ( - ) ūkinės finansinės... 83. Nurodyta specialisto išvada nustatyta, kad tyrimui gautame UAB( - )... 84. Pagal tyrimui pateiktą bendrovės 2006-12-31 sąskaitos registro... 85. UAB( - ) išrašytuose trijuose kasos išlaidų orderiuose, pagal kuriuos... 86. Pagal tyrimui pateiktus UAB ( - ) kasos, bendrovės sąskaitų išrašų bei... 87. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad duomenys apie skolos dydį... 88. Pagal BK 2 straipsnio (kuriame suformuluotos pagrindinės baudžiamosios... 89. Taigi, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą veikos pobūdį, būtina... 90. Nors ištyrus byloje surinktus įrodymus matyti, kad padaręs nusikaltimą,... 91. Teismas sprendžia, kad byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti... 92. Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau... 93. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sukčiavimas gali pasireikšti... 94. Dėl to teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su... 95. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sukčiavimą nuo civilinių... 96. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo)... 97. Taigi, esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį... 98. Pažymėtina ir tai, kad sukčiavimas padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia.... 99. Analizuojant kaltinamiesiems inkriminuojamą sukčiavimą, jo subjektyviąją... 100. Kaltinamųjų pgaulė įvykdant šį nusikaltimą pasireiškė tuo, jog jie... 101. Kaltinamųjų kaltė padarius šį nusikaltimą įrodyta visų pirma... 102. Netikėti kaltinamojo R. V., kuris vienintelis iš kaltinamųjų prisipažino... 103. Kaip savo parodymuose nurodė kaltinamasis R. V., būtent Z. U. parengė... 104. Šiuos R. V. parodymus patvirtina tiek K. Z., tiek ir I. A., iš kurių buvo... 105. R. V. nurodė, kad įmonės ( - ) vardu veikė jis kaip direktorius, tačiau... 106. Kaip nustatyta R. V. parodymais, UAB( - ) paaiškinimais, specialisto... 107. Kaip parodė R. V., būtent Z. U. visoje šioje schemoje sugalvojo vekselius,... 108. Kaltinamųjų veikoje buvus apgaulę patvirtina ir ta aplinkybė, kad... 109. Kaip nustatyta, tariamais avansiniais mokėjimais buvo nurodyta neva tai... 110. Tokiu būdu UAB ( - ) buhalterinėje apskaitoje apgaulingai buvo užfiksuota 1... 111. Neįvykdžius šios sąlygos, kaip matyti iš liudytojais apklaustų tuomečių... 112. Taip pat tam, kad banko galima finansuoti 70 procentu dalis būtų kuo... 113. Kaip matyti iš UAB ( - ) kredito Nr. ( - ) byloje esančių nekilnojamojo... 114. Tačiau atlikti retrospektyviniai vertinimai įrodo, kad visų šių sklypų... 115. Kaip nustatyta, dėl tyčia užaukštintų ketinamų įsigyti sklypį verčių,... 116. Pirkimo pardavimo sutartyse minimos pardavėjų skolos kaltinamųjų taip pat... 117. Šių sutartyse nurodytų pardavėjų skolų V. P., D. S. ir UAB( - )... 118. Tuo pačiu šia išvada paneigiami ir kaltinamųjų Z. U. bei V. P. parodymai... 119. Taigi, aptarti įrodymai patvirtina, kad tam, kad gauti kreditą, bankui buvo... 120. To pasėkoje 2006 m. rugsėjo 7 d., kai R. V., atstovaudamas UAB ( - ),... 121. Kadangi pagal pirkimo pardavimo sutartis pardavėjams avansiniai mokėjimai... 122. Todėl darytina išvada, kad kaltinamieji bendrininkaudami ir veikdami... 123. Dėl bendrininkavimo... 124. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, perduodant bylą į teismą visų... 125. Tokia kvalifikacija kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių dėstymas,... 126. Toks kaltinimo formulavimas, nežiūrint to, kokia buvo nurodyta kvalifikacija... 127. Tačiau byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti įrodymai... 128. BK 25 straipsnio 3 dalis organizuotą grupę apibrėžia kaip bendrininkavimo... 129. Išankstinis susitarimas daryti nusikaltimą ar nusikaltimus ir pasirengimas... 130. Būtent ji davė nurodymus dėl nusikaltimo padarymui reikalingos įmonės... 131. Kaip rodo nustatytos aplinkybės, V. P. bei R. V. vykdydavo organizatorės Z.... 132. Šios aplinkybės patvirtina iš tikrųjų pakankamai sudėtingą ir... 133. Tai vienareikšmiai įrodo didesnį nei bendrininkų grupei būdingą... 134. Be to, nusikaltimo – sukčiavimo apgaule įgyjant didelės vertės turtą ne... 135. Taigi nusikaltimo padarymo būdas ir visa nusikaltimo padarymo eiga... 136. Taigi, pagal parengta nusikaltimo planą ir jam įgyvendinti numatytų... 137. Veikai kvalifikuoti kaip padarytai organizuotos grupės nepakanka išankstinio... 138. BK 25 straipsnio 3 dalis, apibrėždama organizuotą grupę, reikalauja, kad... 139. Pažymėtina, kad nebūtina, kad kiekvienas grupės narys nagrinėjamu atveju... 140. Taigi, nors kaltinamieji Z. U., V. P. ir R. V. tam tikrais nusikaltimo darymo... 141. Tokiu atveju, esant organizuotai grupei, visi bendrininkai nepriklausomai nuo... 142. Taigi, nagrinėjamu atveju Z. U., kaip nusikaltimo organizatorės, padaryto... 143. Todėl teismas pašalina iš kaltinimo aplinkybę, kad kaltinamieji... 144. Kadangi kaltinamųjų nusikaltimo padarymo metu BK 182 straipsnio 2 dalis (2004... 145. Neištaisius minėtų kaltinimo trūkumų, kaltininkų padaryto sukčiavimo... 146. Todėl konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo... 147. R. V. duodamas parodymus iš esmės prisipažino visiškai ir nuoširdžiai... 148. Skiriant kaltinamiesiems bausmes (parenkant bausmės rūšį, taip pat... 149. Kaltinamieji padarė vieną sunkų nusikaltimą, jie veikė tiesiogine tyčia,... 150. Z. U. yra vieną kartą teista, šio nusikaltimo padarymo metu jos teistumas... 151. Kaltinamieji Z. U. ir V. P. yra dirbančios, šeimų neturi, nes Z. U.... 152. Nors tiek veikos padarymo metu, tiek ir dabar galiojanti BK 182 str. 2 d.... 153. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės... 154. Kaltinamiesiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas atidėtinas pagal... 155. Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis,... 156. UAB( - ) 2015-03-17 ieškiniu prašė priteisti iš kaltinamųjų solidariai... 157. Patikslintu 2015-09-16 ieškiniu prašė iš kaltinamųjų priteisti 825919,95... 158. Teismas pažymi, kad padaryti nuostoliai visuomet turi būti atlyginti... 159. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad pareikštas civilinis... 160. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, kaltinamieji nusikaltimu apgaule... 161. Todėl civilinio ieškovo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo... 162. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo... 163. Be to, ieškovas prašė priteisti banko turėtas išlaidas turto vertinimui... 164. BPK 104 str. 2 d. numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė... 165. Teismas sprendžia, kad šis prašymas pagrįstas ir turi būti patenkintas... 166. Civiliniam ieškiniui užtikrinti pritaikytas laikinas Z. U. nuosavybės... 167. Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 168. Z. U. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 str. 3... 169. Vadovaujantis BK 69 str., 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., paskirtos laisvės atėmimo... 170. V. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 str. 3... 171. Vadovaujantis BK 69 str., 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., paskirtos laisvės atėmimo... 172. R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 str. 3... 173. Vadovaujantis BK 69 str., 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., paskirtos laisvės atėmimo... 174. Išaiškinti R. V., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per tris... 175. Z. U., V. P. ir R. V. paskirtas kardomąsias priemones rašytinius... 176. Civilinio ieškovo UAB( - ) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos... 177. Pripažinti civilinio ieškovo UAB( - ) turto vertinimui patirtas 823,53 Eurų... 178. Teismo nutartimi paskirtą laikiną Z. U. nuosavybės teisės į žemės... 179. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno...