Byla 1A-130/2012
Dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo), teisėjų: Elenos Vainienės, Jono Algimanto Venckaus, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei Onai Rojutei, gynėjai advokatei Laimai Razvickienei, nuteistiesiems G. M. ir S. D., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. M. ir S. D. gynėjos Laimos Razvickienės apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

2- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai metų;

3- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir G. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

5S. D. pripažintas kaltu ir nuteistas:

6- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. S. D. kardomąsias priemones – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeistas į suėmimą ir jis suimtas teismo salėje.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

8S. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su G. M., 2010 m. balandžio mėnesio viduryje, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, ( - ), iš tyrimo metu nenustatyto asmens, įgijo septynis polietileninius paketus su baltos spalvos milteliais, turinčiais labai didelį kiekį, t. y. 1 644,17 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurią pagal išankstinį susitarimą perdavė saugoti G. M., o šis – gautą psichotropinę medžiagą, automobiliu nugabeno saugoti į E. P. priklausantį garažą, esantį ( - ) rajone, ir laikė iki 2010 m. gegužės 4 d., kol jo (S. D.) nurodymu G. M. 2010 m. gegužės 4 d. 16 val. 31 min., automobiliu ,,C“, valst. Nr. XXXX, atgabeno šią psichotropinę medžiagą prie garažo, esančio pastato Nr. XX kieme, ( - ) ir 16 val. 32 min. perdavė jam (S. D.), kuris šią gautą psichotropinę medžiagą neteisėtai paslėpė bei laikė garaže stovėjusiame automobilyje „H“, valst. Nr. XXXX.

9Šiais veiksmais S. D. veikdamas bendrininkų grupe, kartu su G. M., neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinėmis medžiagomis.

10G. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su S. D., 2010 m. balandžio mėnesio viduryje, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, ( - ), kai S. D. iš tyrimo metu nenustatyto asmens, įgijo septynis polietileninius paketus su baltos spalvos milteliais, turinčiais labai didelį kiekį, t. y. 1 644,17 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, jis pagal išankstinį susitarimą, tą pačią dieną, šią psichotropinę medžiagą paėmė iš S. D. ir automobiliu nugabeno saugoti į garažą, esantį ( - ) rajone, ir laikė iki 2010 m. gegužės 4 d., kol S. D. nurodymu 2010 m. gegužės 4 d. 16 val. 31 min., automobiliu ,,C“, valst. Nr. EHL XXX, nugabeno šią psichotropinę medžiagą prie garažo, esančio pastato Nr. XX kieme, ( - ) ir 16 val. 32 min. perdavė S. D., kuris šias psichotropines medžiagas paslėpė automobilyje „H“, valst. Nr. ERP XXX.

11Šiais veiksmais G. M. veikdamas bendrininkų grupe, kartu su S. D., neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinėmis medžiagomis.

12Taip pat, G. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės 4 d., laikotarpiu nuo 17 val. 15 min. iki 17 val. 40 min. neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, savo švarko vidinėje kišenėje laikė ir važiuodamas automobiliu „M“, valst. Nr. XXX, gabeno iš ( - ) į ( - ) tris bespalvius plastikinius maišelius su 3,110 g narkotinės medžiagos kokaino, kol apie 17 val. 40 min., kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda XXX km, ties ( - ) gyvenviete, esančia ( - ) rajone, sulaikė policijos pareigūnai.

13Nuteistojo G. M. gynėja advokatė Laima Razvickienė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės, kuriuo G. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį ir pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą, paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams.

14Skunde taip pat prašo panaikinti G. M. nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y., kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe, kartu su S. D. Pažymi, kad tuo atveju, jei G. M. nebūtų panaikinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jam skirti laisvės atėmimo bausmę, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

15Gynėja skunde akcentuoja į tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog G. M. nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe ir tai, pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno apygardos prokuratūros pateiktame įtarime nebuvo nuorodos į BK 24 straipsnį, o tik nurodyta, kad G. M. nusikalstamą veiką padarė bendrininkaudamas su S. D. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę pripažino tik todėl, kad teisme to prašė prokuroras, tačiau nuosprendyje ši aplinkybė visiškai nemotyvuota. Todėl nuteistųjų G. M. ir S. D. veiksmai negali būti pripažįstami kaip padaryti bendrininkų grupe.

16Pažymi, kad pirmosios instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu prašė G. M. kaltinam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir paskirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės minimumas. Teigia, kad BK 61 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir įvertinti kiekvienos aplinkybės reikšmę. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas šio įstatymo reikalavimo nesilaikė. Be to, BK 61 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kaltininkui prisipažinus, nuoširdžiai gailintis, teismas gali skirti ir su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

17Gynėja prašo atsižvelgti į tai, kad nuteistasis G. M. kaltu prisipažino visiškai, be to, jo motina M. M. yra našlė, pensininkė, sunkiai serga, jai reikalinga kito asmens priežiūra, jis yra vienintelis, kuris gali ją prižiūrėti, slaugyti, todėl teismas galėjo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas arba vadovautis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostata ir motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Taip pat gynėja akcentuoja į tai, kad M. M. 2010 m. spalio 14 d. buvo konstatuota išeminė širdies liga, nestabili krūtinės angina, prieširdžių virpėjimas, arterinė hipertenzija, širdies nepakankamumo II stadija, priešinfarktinė būklė, todėl medikai nurodė, kad jai būtina kito asmens priežiūra, slauga. 2010 m. lapkričio mėnesį, M. M. susirgo miokardo infarktu, prarasdavo sąmonę, orientaciją, vėliau ją ištiko insultas, buvo paraližuota kūno kairė pusė, sutriko koordinacija, todėl buvo nukreipta į neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie SDAM Kauno III teritorinį skyrių, kur jai nustatytas neįgalumas, išduota specialioji nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažyma.

18Be to, apeliantė skunde pripažįsta, kad BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, tačiau mano, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamai pritaikyti įstatymą, o nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas.

19Nuteistojo S. D. gynėja advokatė Laima Razvickienė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės, kuriuo S. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus, paskirti bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams.

20Be to, prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria S. D. iki bylos išnagrinėjimo apeliacine ir kasacine tvarka, paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir palikti galioti ankstesnes iki nuosprendžio priėmimo paskirtas kardomąsias priemones, t. y. rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įskaitoje.

21Skunde taip pat prašo panaikinti S. D. nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y., kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe. Skunde gynėja akcentuoja į tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog S. D. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe ir nepagrįstai šią aplinkybę pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno apygardos prokuratūros pateiktame įtarime nebuvo nuorodos į BK 24 straipsnį, o tik nurodyta, kad S. D. nusikalstamą veiką padarė kartu su G. M. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę pripažino tik todėl, kad teisme to prašė prokuroras, tačiau nuosprendyje ši aplinkybė visiškai nemotyvuota. Todėl nuteistųjų S. D. ir G. M. veiksmai negali būti pripažįstami kaip padaryti bendrininkų grupe, nes nebuvo jokio tarpusavio susitarimo dėl bendrų veiksmų siekiant realizuoti nusikalstamus ketinimus. G. M. tik sutiko paimti iš S. D. maišą su psichotropine medžiaga, žinodamas, kad jame yra narkotikai.

22Pažymi, kad pirmosios instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu prašė S. D. kaltinam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir paskirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės minimumas. Tačiau teismas nepagrįstai S. D. netaikė BK 62 straipsnio nuostatų ir dėl to nuosprendyje visiškai nepasisakė. Teigia, kad BK 61 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir įvertinti kiekvienos aplinkybės reikšmę. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas šio įstatymo reikalavimo nesilaikė. Be to, BK 61 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kaltininkui prisipažinus, nuoširdžiai gailintis, teismas gali skirti ir su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Skunde nurodo, kad nuteistasis S. D. supranta, jog padarė labai sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, tačiau jis nuoširdžiai gailisi ir žada daugiau nenusikalsti.

23Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punkte nurodyta, kad taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų.

24Skunde prašo atsižvelgti į tai, kad S. D. 2010 m. rugpjūčio 21 d. vedė J. A., kuri laukėsi kūdikio. Prieš keletą metų žmona J. A. pateko į autoavariją, todėl jos nėštumas ir gimdymas buvo itin komplikuotas. XXXX m. rugsėjo XX d. žmona pagimdė sūnų Ą., jos sveikata dar labiau pablogėjo, prasidėjo pogimdyvinė depresija, epilepsija, priepuolio metu iš rankų išmetė ir sužalojo naujagimį. Po šio įvykio žmonai dar labiau pagilėjo depresija, jai konstatuotas neįgalumas dėl potrauminės smegenų ligos, pasireiškusios epilepsija, todėl vaiką augina S. D., nes negali palikto žmonos vienos be priežiūros. Be to, šeimoje nėra kitų asmenų, kurie galėtų padėti auginti vaiką, nes XXXX m. spalio X d. mirė nuteistojo motina V. D., tėvas A. D. dirba ( - ) gamykloje kenksmingomis sąlygomis, uždirba minimalią algą, gyvena vienas, yra silpnos sveikatos. Nuteistojo uošvė V. Z. yra visiškai akla ir turi neįgalumą, o uošvis V. Z. yra bedarbis, gyvena tik iš žmonos invalidumo pašalpos. S. D. visą laiką dirbo pagal patentą, iš gaunamo atlyginimo išlaiko šeimą ir dukrą Aurėją iš pirmos santuokos, invalidę uošvę ir bedarbį uošvį, moka alimentus ir materialai padeda savo pilnametei dukrai iš pirmos santuokos. Apeliantė mano, kad S. D. yra vienintelis galintis išlaikyti ir padėti pragyventi kelioms šeimoms, išlaiko žmoną, kuri sunkiai serga, augina naujagimį sūnų, kurio nėra kam prižiūrėti. Nuteistojo S. D. sveikata taip pat bloga, gydėsi VĮ ( - ) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Neurologinio skyriaus stacionare.

25Gynėjos nuomone, šios aukščiau nurodytos aplinkybės yra išimtinės ir leidžia S. D. skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje.

26Be to, apeliantė skunde pripažįsta, kad BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalių, 54 straipsnio 3 dalies taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, tačiau mano, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamai pritaikyti įstatymą, o nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas.

27G. M. ir S. D., jų gynėja advokatė Laima Razvickienė prašo jos apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašo nuteistųjų gynėjos apeliacinius skudus atmesti.

28Nuteistųjų G. M., S. D. gynėjos apeliaciniai skundai atmestini (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų G. M. ir S. D. kaltė padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistųjų gynėja apeliaciniuose skunduose neskundžia įrodymų vertinimo, jų gavimo teisėtumo ar pagrįstumo, nusikalstamų veikų kvalifikacijos, o tik prašo pritaikius BK 62 straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti G. M. ir S. D. švelnesnes, negu įstatymo numatyta, bausmes. Todėl Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nuosprendį peržiūri tik dėl švelnesnių bausmių paskyrimo nuteistiesiems, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

30Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Tuo tarpu, BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

31Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistiesiems G. M. ir S. D. bausmių rūšį ir dydį, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

32Remiantis bylos medžiaga matyti, kad G. M. tyčiniais veiksmais padarė du nusikaltimus (BK 260 straipsnio 3 dalis ir BK 259 straipsnio 1 dalis), iš kurių vienas nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), kitas – nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis 3 dalis). BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta, jog šią veiką padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų. G. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje padarymą, paskirtas dešimties metų laisvės atėmimas. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų, už šio nusikaltimo padarymą G. M. paskirtas vienerių metų laisvės atėmimas. Pažymėtina, kad G. M. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtas laisvės atėmimo bausmės minimas, o pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Skiriant galutinę subendrintą bausmę G. M., buvo pritaikyta palankiausia galutinės subendrintos bausmės skyrimo taisyklė – bausmių apėmimas (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys bei 5 dalies punktas) ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų. Skundžiamu nuosprendžiu S. D. pripažintas kaltu padaręs labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, už kurį jam paskirta minimali dešimties metų laisvės atėmimo bausmė. Tai reiškia, kad paskirta laisvės atėmimo bausmė taip pat atitinka BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės minimaliam dydžiui. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas S. D. bei G. M. bausmes, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog nuteistieji padarė tyčinius baigtus nusikaltimus, be to, praeityje teisti, bausti administracinėmis nuobaudomis (3 t., b. l. 84-88, 92-93, 99-100, 101-102, 103-105). Taip pat, Kauno apygardos teismas nurodė, kad nuteistųjų atsakomybę lengvina tai, kad S. D. ir G. M. prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkina tai, jog nuteistieji nusikalstamą veiką – neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis, padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33Nuteistųjų gynėja apeliaciniuose skunduose nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada ir nurodo, kad apygardos teismas neteisingai nustatė, jog S. D. ir G. M. nusikalstamas veikas (BK 260 straipsnio 3 dalis) padarė veikdami bendrininkų grupe ir nepagrįstai šią aplinkybę pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Pasak gynėjos, nuteistųjų G. M. ir S. D. veiksmai negali būti pripažįstami padaryti bendrininkų grupe, nes nebuvo jokio tarpusavio susitarimo dėl bendrų veiksmų siekiant realizuoti nusikalstamus ketinimus. Pasak gynėjos, G. M. tik sutiko paimti iš S. D. maišą su psichotropine medžiaga, žinodamas, kad jame yra narkotikai. Taip pat, apeliantė pažymi, kad tuo atveju, jei G. M. nebūtų panaikinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jam skirti laisvės atėmimo bausmę, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

34Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtini subjektyvieji požymiai yra tyčia bei susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai daromą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju) (BK 24 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą ir teismų praktiką, nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat nustačius, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, yra laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (Kasacinės nutartys Nr. 2K-103/2008; Nr. 2K-5/2009; Nr. 2K-214/2011).

35Remiantis bylos medžiaga matyti, kad S. D. iš nenustatyto asmens įgijo labai didelį kiekį, t. y. 1 644,17 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurią perdavė saugoti G. M., o vėliau ją atgavęs – laikė bei slėpė garaže stovėjusiame automobilyje „H“ valst. Nr. XXX. Tuo tarpu, G. M. iš S. D. gavęs psichotropines medžiagas, jas saugojo, laikė ir gabeno, kurias vėliau perdavė S. D., kad šias psichotropines medžiagas paslėptų. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad nuteistieji S. D. ir G. M. buvo susitarę dėl numatytos nusikalstamos veikos darymo ir jos padarymo būdo bei siekiamo rezultato, o kiekvieno iš nuteistųjų veiksmai buvo reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, t. y. abu nuteistieji buvo nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, bendravykdytojai. Todėl ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo teisėtai ir pagrįstai pripažinta nuteistųjų G. M. ir S. D. atsakomybe sunkinančia. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad aktyvi nuteistojo G. M. veikla, saugojant, laikant, gabenant labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, atitinka nusikaltimo vykdytojo požymius ir paneigia gynėjos pateiktą versiją, kad G. M., kaip bendrininko, vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis. Todėl teismo nuomone, nėra jokio pagrindo G. M. taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

36Taip pat, negalima sutikti su gynėjos apeliacinių skundų teiginiais, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra prieštaravimų dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veikos padarymo bendrininkų grupe, nustatymo. Gynėja šiuos prieštaravimus įžvelgia dėl to, kad Kauno apygardos prokuratūros pateiktame įtarime nuorodos į BK 24 straipsnį nebuvo, o buvo tik nurodyta, kad G. M. nusikalstamą veiką padarė bendrininkaudamas su S. D.

37Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje jokių prieštaravimų nėra. Pažymėtina, kad vykdytojas (kai darant nusikalstamą veiką dalyvauja keli vykdytojai – bendravykdytojai) yra bendrininko rūšis, o bendrininkų grupė – viena bendrininkavimo formų. Kauno apygardos teismas nustatęs, kad veikos padarytos kelių vykdytojų, t. y. S. D. ir G. M. pastangomis bei esant kitiems bendrininkavimo objektyviesiems ir subjektyviesiems požymiams, pagrįstai laikė G. M. ir S. D. veikas padarytas bendrininku grupe ir į šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) atsižvelgė skirdamas bausmes (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme nėra nustatyto kaip būtino reikalavimo kvalifikuojant veiką, padarytų bendrininkų grupės, papildomai nurodyti ir bendrąją BK 25 straipsnio 2 dalies normą.

38Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nuteistiesiems S. D. ir G. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atitinka teisingumo principą ir nelaikytinos akivaizdžiai per griežtos.

39Apeliaciniuose skunduose gynėja prašo pritaikius BK 62 straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, G. M. ir S. D. paskirti švelnesnes, negu įstatymo numatyta, bausmes.

40Teisėjų kolegija pažymi, kad galimybė išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų yra numatyta tik išimtinais atvejais, kurie yra įtvirtinti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje. Pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse numatytos išimtys iš šios bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kuriai esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra visų aukščiau paminėtoje baudžiamojo įstatymo nuostatoje nurodytų aplinkybių, kurios leistų nuteistiesiems paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę. Be to, pažymėtina, kad skirti švelnesnę, negu numatyta įstatymo, bausmę yra teismo teisė, bet ne pareiga. Iš bylos medžiagos matyti, kad paslėptą labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų surado policijos pareigūnai, o ne patys nuteistieji atvyko ir apie tai pranešė pareigūnams. Tuo tarpu, pagal BK 62 straipsnio 2 dalį, teismas atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką nuteistajam paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir yra bent viena BK 62 straipsnio 2 dalies 1 – 6 punktuose numatyta aplinkybė. Vadinasi, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo (ar netaikymo) klausimą, be kitų šioje dalyje nurodytų sąlygų, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės (Kasacinės nutartys Nr. 2K-424/2007; Nr. 2K-94/2011). Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, tik viena nuteistųjų S. D. ir G. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punkte. Taigi, nenustačius įstatymo reikalaujamo nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių skaičiaus nėra pagrindo jų atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas.

41Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistiesiems S. D. ir G. M. nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų ir dėl kitų apeliaciniuose skunduose nurodytų aplinkybių. Nuteistojo G. M. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad nuteistojo motina M. M. yra našlė, sunkiai serga, todėl jai reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra ir slauga, o dėl nuteistojo S. D. gynėja prašo atsižvelgti į tai, kad nuteistasis yra vienintelis galintis išlaikyti ir padėti pragyventi kelioms šeimoms, išlaiko sunkiai sergančią sutuoktinę J. D. bei turi padėti auginti naujagimį sūnų, kurio nėra kam prižiūrėti, be to, materialiai padeda dukrai iš pirmos santuokos, pats turi sveikatos problemų.

42Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme, iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno III teritorinio skyriaus 2011 m. lapkričio 14 d. pateikto rašto matyti, kad J. D. nustatytas XX procentų darbingumo lygis iki 2012 m. birželio 8 d., specialieji poreikiai nenustatyti (5 t., b. l. 40-47). Be to, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Kėdainių miesto seniūnijos rašte nurodoma, kad sutuoktinių S. ir J. D. šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, šeimoje auga sūnus Ą. D. (gim. XXXX m.) bei dukra A. (gim. XXXX m.) iš ankstesnės santuokos, šiuo metu J. D. gyvena pas savo tėvus, dviejų kambarių bute. J. D. šiuo metu nedirba, namuose augina sūnų, gauna 680,53 Lt socialinę pašalpą, vaikus padeda prižiūrėti tėvai, tačiau materialiai paremti dukrą ne visada išgali (5 t., b. l. 71).

43Apeliacinis teismas įvertinęs pateiktus duomenis pažymi, kad nors nuteistojo S. D. sutuoktinė J. D. iš dalies yra darbinga (XX procentų darbingumo lygis), tačiau jai nėra reikalinga speciali ir nuolatinė priežiūra bei globa, o S. D. paskyrus įstatyme numatytą bausmę, mažamečiai vaikai neliktų be priežiūros, juos prižiūri motina J. D., kuriai iš dalies padeda ir tėvai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurioms esant būtų galima konstatuoti, jog S. D. išlaiko asmenis, kurie yra neįgalūs ir nėra kam jų prižiūrėti, arba nuteistasis išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl jam paskirtos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Pažymėtina, kad gynėjos apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl S. D. šeiminių aplinkybių vertinimo BK 62 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų prasme yra nepagrįsti. Be to, nėra ir BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos, sudarančios pagrindą skirti S. D. švelnesnę, negu numatyta įstatyme, bausmę.

44Taip pat, apeliacinės instancijos teisme, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno III teritorinis skyrius 2011 m. gruodžio 28 d. pateikė informaciją apie nuteistojo G. M. motiną M. M. Iš pateiktos informacijos matyti, kad M. M. yra nustatytas specialusis priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2011 m. birželio 6 d. iki 2013 m. birželio 7 d. (5 t., b. l. 65-70), o Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus rašte nurodoma, kad M. M. atsižvelgdama į jai nustatytus specialiuosius poreikius, gali kreiptis į savivaldybę dėl techninės, finansinės pagalbos priemonių ir socialinių paslaugų teikimo (5 t., b. l. 76). Iš Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Pernaravos seniūnijos pateikto 2011 m. gruodžio 28 d. rašto matyti, kad M. M. charakterizuojama kaip tvarkinga, darbšti gyventoja, turi nuosavos žemės, gyvena ūkiškai. Sūnus G. M. su mama negyvena, gyvenamąją vietą deklaravęs ( - ) mieste (5 t., b. l. 73).

45Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys duomenys neduoda pagrindo teigti, kad nuteistajam G. M. atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nebūtų kam prižiūrėti jo motinos M. M. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis su mama M. M. kartu negyvena, tik retkarčiais atvažiuoja ir padeda ūkyje, taip pat jis nėra paskirtas motinos globėju, be to, valstybė gali jai suteikti specialią pagalbos priemonę – finansinę paramą. Teisėjų kolegijos nuomone, dėl šių aukščiau nurodytų priežasčių, taikyti G. M. BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų nėra pagrindo, kadangi nėra nustatytų būtinų sąlygų visumos, kurioms esant teismas gali paskirti švelnesnę, negu numatyta įstatymo bausmę.

46Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą, aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009, 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011). Svarbu pažymėti, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ir neįvertinamos nusikalstama veika pažeistos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą. Be to, teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteistų asmenų interesais, nes tai neatitiktų bausmės (valstybės prievartos priemonės) paskirties.

47Apeliaciniuose skunduose gynėja kaip išimtines aplinkybes nurodė šias aplinkybes: nuteistasis S. D. turi sveikatos problemų, išlaiko sunkiai sergančią sutuoktinę bei vaikus, padeda pragyventi tėvų šeimoms; nuteistasis G. M. yra vienintelis, kuris gali prižiūrėti ir slaugyti sunkiai sergančią savo motiną.

48Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistųjų S. D. ir G. M. padaryta nusikalstama veika susijusi su psichotropinių medžiagų disponavimu, kas kelia ypatingai didelį pavojų visuomenei, padeda plisti narkomanijai. Be to, rastų miltelių sudėtyje nustatytas labai didelis kiekis – 1 644,17 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino (1 t., b. l. 137-138). Šis kiekis viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu patvirtintose narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose numatytą kiekį, kuriam esant psichotropinių medžiagų kiekis laikomas labai dideliu. Nors pirmosios instancijos teismas paskirdamas nuteistiesiems minimalias sankcijoje numatytas bausmes, atsižvelgė į tai, kad nuteistieji prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, tačiau šios aplinkybės nėra išimtinės ir negali nusverti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kurį nurodo nusikalstamos veikos priskyrimas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, jos baigtumas, tyčinė kaltės forma. Skunduose nurodytos aplinkybės dėl nuteistojo S. D. sveikatos būklės, kuri nelaikytina sunkia ar nepagydoma bei nuteistųjų šeiminę padėtį apibūdinančios aplinkybės, kurios yra daugiau tipinės, taip pat nelaikytinos prioritetinėmis, išimtinėmis ir negali nulemti bausmės skyrimą ar nuvertinti kitus įstatymo reikalavimus bei visuomenės intereso reikšmę vykdant teisingumą, ir todėl nesudaro pagrindo nuteistiesiems taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų. S. D. ir G. M. paskirtos bausmės atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai neteisingos ar per griežtos ir jų švelninti nėra pagrindo, jos užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

49Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą gynėjos apeliacinio skundo argumentą dėl nuteistojo S. D. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo pakeitimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinio proceso metu gynėja šio skundo argumento nepalaikė. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad Kauno apygardos teismas priimdamas nuosprendį nusprendė suimti S. D. teismo salėje iš karto po nuosprendžio paskelbimo. Apeliacinis teismas pažymi, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas yra labai sunkus, jam paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė, todėl S. D. pagrįstai paskirta griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas, siekiant neapsunkinti paskirtos bausmės vykdymo proceso ir užtikrinti nuosprendžio įvykdymą.

50Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

51Nuteistųjų G. M., S. D. gynėjos advokatės Laimos Razvickienės apeliacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260... 3. - pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams.... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos... 5. S. D. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 6. - pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai metų.... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 8. S. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su G. M.,... 9. Šiais veiksmais S. D. veikdamas bendrininkų grupe, kartu su G. M.,... 10. G. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su S. D.,... 11. Šiais veiksmais G. M. veikdamas bendrininkų grupe, kartu su S. D.,... 12. Taip pat, G. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės... 13. Nuteistojo G. M. gynėja advokatė Laima Razvickienė apeliaciniame skunde... 14. Skunde taip pat prašo panaikinti G. M. nustatytą atsakomybę sunkinančią... 15. Gynėja skunde akcentuoja į tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai... 16. Pažymi, kad pirmosios instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu prašė G.... 17. Gynėja prašo atsižvelgti į tai, kad nuteistasis G. M. kaltu prisipažino... 18. Be to, apeliantė skunde pripažįsta, kad BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalių... 19. Nuteistojo S. D. gynėja advokatė Laima Razvickienė apeliaciniame skunde... 20. Be to, prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria S. D. iki bylos... 21. Skunde taip pat prašo panaikinti S. D. nustatytą atsakomybę sunkinančią... 22. Pažymi, kad pirmosios instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu prašė S.... 23. Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m... 24. Skunde prašo atsižvelgti į tai, kad S. D. 2010 m. rugpjūčio 21 d. vedė J.... 25. Gynėjos nuomone, šios aukščiau nurodytos aplinkybės yra išimtinės ir... 26. Be to, apeliantė skunde pripažįsta, kad BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalių, 54... 27. G. M. ir S. D., jų gynėja advokatė Laima Razvickienė prašo jos... 28. Nuteistųjų G. M., S. D. gynėjos apeliaciniai skundai atmestini (BPK 326... 29. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų G. M. ir S. D.... 30. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju... 31. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistiesiems G. M. ir S. D.... 32. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad G. M. tyčiniais veiksmais padarė du... 33. Nuteistųjų gynėja apeliaciniuose skunduose nesutinka su šia pirmosios... 34. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 24 straipsnio 1... 35. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad S. D. iš nenustatyto asmens įgijo labai... 36. Taip pat, negalima sutikti su gynėjos apeliacinių skundų teiginiais, kad... 37. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje jokių... 38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju... 39. Apeliaciniuose skunduose gynėja prašo pritaikius BK 62 straipsnio arba BK 54... 40. Teisėjų kolegija pažymi, kad galimybė išeiti už baudžiamojo įstatymo... 41. Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistiesiems S. D. ir G. M. nėra pagrindo... 42. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme, iš Neįgalumo ir darbingumo... 43. Apeliacinis teismas įvertinęs pateiktus duomenis pažymi, kad nors nuteistojo... 44. Taip pat, apeliacinės instancijos teisme, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo... 45. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys duomenys... 46. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu... 47. Apeliaciniuose skunduose gynėja kaip išimtines aplinkybes nurodė šias... 48. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistųjų S. D. ir G. M. padaryta... 49. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą gynėjos apeliacinio skundo... 50. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 51. Nuteistųjų G. M., S. D. gynėjos advokatės Laimos Razvickienės apeliacinius...