Byla 2K-103/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Jono Prapiesčio, sekretoriaujant Jūratei Švabaitei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. A. kasacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš V. G. automobilio) laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, pagal 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš A. V. automobilio) laisvės atėmimu penkiems mėnesiams, pagal 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš V. M. automobilio) laisvės atėmimu penkiems mėnesiams, pagal 187 straipsnio 3 dalį (V. M. turto sužalojimas) dvidešimt parų areštu, pagal 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš Č. V. automobilio) laisvės atėmimu penkiems mėnesiams, pagal 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš A. K. automobilio) laisvės atėmimu penkiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį D. A. išteisintas.

2Taip pat skundžiamas Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m lapkričio 14 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo D. A. apeliacinis skundas atmestas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1, 4 punktai) pakeistas: D. A. nuteistas pagal BK

3178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš V. G. automobilio) laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, pagal 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš A. V. automobilio) laisvės atėmimu penkiems mėnesiams, pagal 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš V. M. automobilio) laisvės atėmimu penkiems mėnesiams, pagal 187 straipsnio 3 dalį (V. M. turto sugadinimas) areštu dvidešimt parų, pagal 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš Č. V. automobilio) laisvės atėmimu penkiems mėnesiams, pagal 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš A. K. automobilio) laisvės atėmimu penkiems mėnesiams, vadovaujantis BK

463 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu, taikant BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį (vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai), subendrinant bausmes už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė iš V. M. automobilio) ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje (už V. M. turto sugadinimą), paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas penkiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmę, paskirtą Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu pagal BK

5178 straipsnio 2 dalį (už vagystes iš V. G., A. V., Č. V., A. K. automobilių), bei apėmimo būdu subendrintą bausmę už vagystę iš V. M. automobilio ir turto sužalojimą iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams. D. A. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį išteisintas, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

6Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti T. B., Ž. G., T. P., D. J., tačiau ši nuosprendžio dalis neskundžiama.

7Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio nuteistojo kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

9D. A. nuteistas už tai, kad:

102007 m. naktį iš sausio 10-osios į 11 d., Raseiniuose, Vilniaus g. (duomenys neskelbtini) namo kieme, veikdamas bendrininkų grupe kartu su Ž. G., įsibrovė į V. G. priklausantį užrakintą automobilį „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kur pagrobė 400 Lt vertės kompaktinių diskų grotuvą „Blaupunkt miami“, žemų dažnių garso kolonėlę „Evira“ su garso stiprintuvu, bendros 250 Lt vertės, 150 Lt vertės garsiakalbį „Pioneer“, 100 Lt vertės vyrišką rankinę „Adidas“, su joje buvusia 50 Lt vertės pinigine ir joje buvusiais 470 Lt bei V. G. asmeniniais ir automobilio dokumentais: Lietuvos Respublikos piliečio pasu, vairuotojo pažymėjimu, leidimu gyventi Ispanijoje, leidimu dirbti Ispanijoje, ispanišku sveikatos pažymėjimu, ispaniška banko kortele, automobilio registracijos liudijimu bei techninės apžiūros talonu; iš viso pagrobė svetimo turto bendros 1420 Lt vertės.

112007 m. naktį iš sausio 14-osios į 15 d., Raseiniuose, Jaunimo g. (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo kieme, veikdamas bendrininkų grupe kartu su T. B. ir Ž. G., jis įsibrovė į A. V. priklausantį užrakintą ir su įjungta signalizacija buvusį automobilį „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurio pagrobė žemų dažnių 250 Lt vertės garso kolonėlę „Magnat“ bei 200 Lt vertės garso stiprintuvą „Pyle“; iš viso pagrobė svetimo turto bendros 450 Lt vertės.

122007 m. naktį iš sausio 23-iosios į 24 d., Raseiniose, J. T. Vaižganto g. (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo kieme, veikdamas bendrininkų grupe kartu su D. J., jis įsibrovė į V. M. priklausantį užrakintą automobilį „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurio pagrobė 600 Lt vertės kompaktinių diskų grotuvą „Blaupunkt Alicante“ su jame buvusiu įdėtu 15 Lt vertės kompaktiniu disku; iš viso pagrobė svetimo turto bendros 615 Lt vertės.

132007 m. naktį iš sausio 23-iosios į 24 d., Raseiniuose, J. T. Vaižganto g. (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo kieme, veikdamas bendrininkų grupe kartu su D. J., įsibraudamas į V. M. priklausantį užrakintą automobilį „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), jis sulaužė automobilio vairuotojo durelių spynelę ir padarė 100 Lt vertės turtinę žalą bei automobilio salone išlaužė daiktų dėtuvę ir padarė 50 Lt vertės turtinę žalą; iš viso sugadino svetimo turto bendros nedidelės 150 Lt vertės ir padarė nukentėjusiajam V. M. tokio dydžio turtinę žalą.

142007 m. naktį iš sausio 31-osios į vasario 1 d., Raseiniuose, Ligoninės g. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie Raseinių ligoninės, veikdamas bendrininkų grupe kartu su D. J., jis įsibrovė į Č. V. priklausantį užrakintą automobilį „VW GOLF CARAVAN“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurio pagrobė 520 Lt vertės kompaktinių diskų grotuvą AEG.

152007 m. naktį iš vasario 22-osios į 23 d., Raseiniuose, Dubysos g. (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo kieme, veikdamas bendrininkų grupe kartu su Ž. G., jis įsibrovė į A. K. priklausantį užrakintą ir su įjungta signalizacija buvusį automobilį „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurio pagrobė žemų dažnių garso kolonėlę su garso stiprintuvu „Boschmann“ bendros 400 Lt vertės ir padarė nukentėjusiajam A. K. tokio dydžio turtinę žalą.

16Kasaciniu skundu nuteistasis D. A. prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo

172007 m. rugpjūčio 30 d. bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m lapkričio 14 d. nuosprendžių dalis dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš V. G. automobilio), 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš V. M. automobilio) ir 187 straipsnio 3 dalį (V. M. turto sužalojimas), jo nusikalstamas veikas kvalifikuojant pagal BK 24 straipsnio

186 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, pakeisti jam paskirtą bausmę švelnesne, nesusijusia su laisvės atėmimu.

19Kasatorius tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas paviršutiniškai patikrino jo apeliaciniame skunde išdėstytą prašymą dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 178 straipsnio 2 dalis ir 187 straipsnio 3 dalis) ir dėl to pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.

20Kasatoriaus nuomone, teismai neteisingai kvalifikavo jo padarytas vagystes iš

21V. G. ir V. M. automobilių bei V. M. turto sužalojimą. Pasak kasatoriaus, šių veikų metu jis tik saugojo, kad niekas nepamatytų, kaip Ž. G. įsibrovė į V. G. priklausantį automobilį ir pagrobė iš jo svetimą turtą ir kaip D. J. įsibrovė į V. M. priklausantį automobilį ir pagrobė iš jo svetimą turtą bei sugadino šį automobilį. Todėl jo veika turėjo būti kvalifikuojama taikant ir BK 24 straipsnio

226 dalį, t. y. kaip padėjėjo.

23Be to, kasatorius teigia, kad lengvinančiomis aplinkybėmis buvo pripažinta tai, jog jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino turtinę žalą, todėl atsižvelgiant į tai bei į aplinkybę, kad tris nusikalstamas veikas jis įvykdė kaip padėjėjas, teismai turėjo pagrindą skirti jam švelnesnę bausmę. Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismai, skirdami jam bausmę už kiekvieną įvykdytą nusikalstamą veiką, bausmių nediferencijavo, palyginus jas su kitiems bendrininkams paskirtomis bausmėmis. Kasatorius taip pat nurodo, kad yra jaunas, anksčiau nebaustas realia laisvės atėmimo bausme, suprato, kad elgėsi netinkamai, neapgalvotai, išvadas dėl savo elgesio padarė, todėl prašo skirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

24Nuteistojo D. A. kasacinis skundas atmestinas.

25Dėl kasatoriaus argumentų dėl bendrininkavimo

261. Kasatorius teigia, kad teismai neteisingai kvalifikavo jo padarytas vagystes iš

27V. G. ir V. M. automobilių bei V. M. turto sužalojimą be nuorodos į BK 24 straipsnio 6 dalį, nes jis šių veikų padarymo metu veikė kaip padėjėjas.

282. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinaisiais subjektyviaisiais požymiais yra ir tyčia bei susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį

29BK straipsnį, numatantį bendrai daromą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).

30Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju) (BK 24 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą ir teismų praktiką, nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat nustačius, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, yra laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bedravykdytojai.

31Baudžiamajame įstatyme pateiktas išsamus baudžiamų padėjimo padaryti nusikaltimas veikas būdų sąrašas. Padėjėju laikomas asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus (BK 24 straipsnio

326 dalis).

333. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotais D. A. ir Ž. G. parodymais, nustatė, kad vagystė iš V. G. priklausančio automobilio „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įvykdyta bendravykdytojų D. A. ir Ž. G. veiksmais, t. y. bendrininkų grupe. Apeliacinės instancijos teismas dėl analogiško ir kasaciniame skunde nurodyto D. A. teiginio apie jo kaip padėjėjo dalyvavimą šiame nusikaltime nuosprendyje motyvuotai nurodė, kodėl pripažįsta, jog D. A. šioje vagystėje veikė ne kaip padėjėjas, o kaip aktyvus vykdytojas, bei kokias veiksmais buvo realizuoti minėto nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai: „Ž. G. su D. A. nutarė apvogti Vilniaus gatvėje, Raseinių mieste, vieno šios gatvės namo kieme stovintį tamsios spalvos automobilį „VW Golf“. Priėjus prie automobilio D. A. pabandė atidaryti automobilio bagažinę, tačiau ji buvo užrakinta, vėliau iš automobilio salono paimtą kompaktinių diskų grotuvą „Blaupunkt“ jis padavė D. A., tada D. A. liepė jam pažiūrėti, ar automobilyje nėra bosinės garso kolonėlės, kurią liepė paimti, bei ši kolonėlė jam buvo perduota“.

34Kolegijos nuomone, teismai pagrįstai pripažino, kad D. A. ir Ž. G. bendrais tyčiniais veiksmais įvykdė vagystę iš V. G. automobilio „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. realizavo BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius kaip bendravykdytojai. Todėl kasatoriaus teiginys, kad jis šiame nusikaltime veikė kaip padėjėjas atmetamas kaip nepagrįstas.

354. Teismai taip pat nustatė, kad D. A. vagystę iš V. M. priklausančio automobilio

36„VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei jo turto sužalojimą įvykdė bendrininkų grupe veikdamas kartu su D. J. ir pagrįstai pripažino, kad D. A. šio nusikaltimo metu taip pat veikė kaip bedravykdytojas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad D. A. ir D. J. kartu sugalvojo apvogti V. M. automobilį. D. J. iš D. A. automobilio bagažinės pasiėmė atsuktuvą, kuriuo sulaužė automobilio spynelę, o iš automobilio paimtą magnetolą padavė D. A. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog „nuteistojo D. A. veiksmai – sugalvojimas padaryti nusikalstamą veiką, buvimas nusikalstamos veikos darymo vietoje, pavogto daikto paėmimas ir nešimas iki automobilio, apima nusikalstamos veikos vykdytojo, o ne padėjėjo sąvoką“.

37Kolegijos nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir kvalifikavo D. A. įvykdytą vagystę iš V. M. priklausančio automobilio bei jo turto sužalojimą atitinkamai pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 3 dalį.

385. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo teigti, jog buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kvalifikuojant D. A. įvykdytas vagystes iš V. G. ir V. M. automobilių bei V. M. turto sužalojimą.

39Dėl kasatoriaus argumentų dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo

40

41Kasatoriaus skunde nurodoma ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas paviršutiniškai patikrino jo apeliaciniame skunde išdėstytą prašymą dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 178 straipsnio 2 dalis ir 187 straipsnio 3 dalis) ir dėl to pažeidė BPK

42320 straipsnio 3 dalies nuostatas.

43Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio

443, 5 dalys). Vadinasi, apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjamo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 6, 25 punktai).

45Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl D. A. apeliacinio skundo esminių argumentų, nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl jo apeliacinis skundas atmetamas. Kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas paviršutiniškai išnagrinėjo jo argumentus dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, kvalifikuodamas jo padarytas veikas, yra nepagrįstas. Palyginus nuteistojo apeliacinio skundo ir apeliacinio teismo nuosprendžio aprašomosios dalies turinį, matyti, kad apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas nepažeidžiant BPK 320 straipsnyje numatytų reikalavimų. Kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas D. A. bylą patikrino tiek, kiek to prašoma jo apeliaciniame skunde, ir BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų nepažeidė.

46Dėl bausmės skyrimo

471. Kasatoriaus prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra jaunas, anksčiau nebaustas realia laisvės atėmimo bausme, suprato, kad elgėsi netinkamai, neapgalvotai, išvadas dėl savo elgesio padarė, ir todėl jam skirtina švelnesnė bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Be to, kasatorius teigia, kad teismai turėjo pagrindą jam skirti švelnesnę bausmę, nes jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino turtinę žalą. Kasatoriaus nuomone, bausmės už kiekvieną jo padarytą nusikalstamą veiką, turėjo būti diferencijuotos, palyginus jas su kitiems bendrininkams paskirtomis bausmėmis.

482. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

49Kasacinės instancijos teismas pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį gali sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu.

503. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. A. nuteistas už penkias vagystes pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir turto sužalojimą pagal BK 187 straipsnio 3 dalį. Pirmosios instancijos teismas už D. A. padarytas nusikalstamas veikas – vagystes iš automobilių – paskyrė po penkis mėnesius laisvės atėmimo, o už baudžiamąjį nusižengimą – turto sužalojimą – dvidešimt parų arešto. BK 178 straipsnio 2 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) sankcijoje, be kitų bausmių rūšių, numatytas laisvės atėmimas iki penkerių metų. BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje taip pat, be kitų bausmių rūšių, numatyta ir arešto bausmė, kurios trukmė pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už baudžiamąjį nusižengimą yra nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų. D. A. paskirtos laisvės atėmimo ir arešto bausmės yra mažesnės nei minėtų BK straipsnių sankcijose už padarytas veikas nustatytų bausmių vidurkiai. Nustatydamas laisvės atėmimo ir arešto bausmių dydžius, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą ir pobūdį (kaltinamasis padarė penkis apysunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, jo asmenybę (anksčiau teistas ir teistumas neišnykęs, charakterizuojamas teigiamai, dirba, administracine tvarka nebaustas), atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, o sunkinančia – minėtas veikas padarė bendrininkų grupe). Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvavo, kodėl D. A. yra skiriama būtent laisvės atėmimo bausmė: „anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, nusikalto bausmės atidėjimo metu, iš ankstesnio teistumo išvadų nepadarė“.

514. Pažymėtina ir tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog D. A. yra recidyvistas (BK

5227 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai paskiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, be kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, įvertino ir tai, kad D. A. būdamas teistas už analogiškų tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, teistumui neišnykus, bausmės vykdymo atidėjimo metu vėl padarė tyčines veikas, ir pagrįstai konstatavo, kad „padarytos nusikalstamos veikos yra dėsningas ankstesnės nuteistojo veikos padarinys“ ir „nuteistasis nekeičia gyvenimo būdo“. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad D. A., kaip recidyvistui, parinkta teisinga bausmės rūšis. Be to, apeliacinės instancijos teismas bausmės skyrimą reglamentuojančio įstatymo nuostatų (BK 54 straipsnio 2 dalis) pažeidimo nenustatė, todėl pripažino, kad D. A. švelninti paskirtų bausmių dydžio ar pakeisti bausmių rūšis nėra pagrindo.

53Kartu apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo D. A. apeliacinio skundo argumentą dėl jam paskirtų bausmių, palyginus su kitiems bendrininkams paskirtomis bausmėmis, nediferencijavimo, kuris iš esmės yra analogiškas kasacinio skundo argumentui, motyvuotai konstatavo, kad šioje baudžiamojoje byloje kiti nuteistieji, išskyrus D. A., anksčiau nebuvo teisti, todėl pirmosios instancijos teismas jiems pagrįstai parinko skirtingas bausmių rūšis. Be to, kaip minėta šioje nutartyje, teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir teisingai kvalifikavo D. A., kaip bendravykdytojo, įvykdytas vagystes iš V. G. ir V. M. automobilių bei V. M. automobilio turto sugadinimą, todėl kasatoriaus teiginys, kad bausmė jam turi būti švelninama atsižvelgiant ir į tai, kad tris nusikalstamas veikas įvykdė kaip padėjėjas, yra nepagrįstas.

54Taigi, kolegijos nuomone, teismai, parinkdami D. A. už jo padarytas nusikalstamas veikas bausmės rūšį, tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bendruosius bei kitus bausmių skyrimo pagrindus (BK 54, 56, 61 straipsniai), todėl skirti kasatoriui švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, nėra pagrindo.

55Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

56Nuteistojo D. A. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Taip pat skundžiamas Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš V. G. automobilio) laisvės atėmimu... 4. 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu, taikant BK 65... 5. 178 straipsnio 2 dalį (už vagystes iš V. G., A. V., Č. V., A. K.... 6. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti T. B., Ž. G., T.... 7. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokuroro,... 9. D. A. nuteistas už tai, kad:... 10. 2007 m. naktį iš sausio 10-osios į 11 d., Raseiniuose, Vilniaus g.... 11. 2007 m. naktį iš sausio 14-osios į 15 d., Raseiniuose, Jaunimo g.... 12. 2007 m. naktį iš sausio 23-iosios į 24 d., Raseiniose, J. T. Vaižganto g.... 13. 2007 m. naktį iš sausio 23-iosios į 24 d., Raseiniuose, J. T. Vaižganto g.... 14. 2007 m. naktį iš sausio 31-osios į vasario 1 d., Raseiniuose, Ligoninės g.... 15. 2007 m. naktį iš vasario 22-osios į 23 d., Raseiniuose, Dubysos g.... 16. Kasaciniu skundu nuteistasis D. A. prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės... 17. 2007 m. rugpjūčio 30 d. bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų... 18. 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 187 straipsnio 3... 19. Kasatorius tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas paviršutiniškai... 20. Kasatoriaus nuomone, teismai neteisingai kvalifikavo jo padarytas vagystes iš... 21. V. G. ir V. M. automobilių bei V. M. turto sužalojimą. Pasak kasatoriaus,... 22. 6 dalį, t. y. kaip padėjėjo.... 23. Be to, kasatorius teigia, kad lengvinančiomis aplinkybėmis buvo pripažinta... 24. Nuteistojo D. A. kasacinis skundas atmestinas. ... 25. Dėl kasatoriaus argumentų dėl bendrininkavimo... 26. 1. Kasatorius teigia, kad teismai neteisingai kvalifikavo jo padarytas vagystes... 27. V. G. ir V. M. automobilių bei V. M. turto sužalojimą be nuorodos į BK 24... 28. 2. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų... 29. BK straipsnį, numatantį bendrai daromą nusikalstamą veiką, išskyrus... 30. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje... 31. Baudžiamajame įstatyme pateiktas išsamus baudžiamų padėjimo padaryti... 32. 6 dalis).... 33. 3. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ikiteisminio tyrimo metu bei... 34. Kolegijos nuomone, teismai pagrįstai pripažino, kad D. A. ir Ž. G. bendrais... 35. 4. Teismai taip pat nustatė, kad D. A. vagystę iš V. M. priklausančio... 36. „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei jo turto... 37. Kolegijos nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai... 38. 5. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad šioje... 39. Dėl kasatoriaus argumentų dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų... 40. ... 41. Kasatoriaus skunde nurodoma ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas... 42. 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.... 43. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą... 44. 3, 5 dalys). Vadinasi, apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio... 45. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje... 46. Dėl bausmės skyrimo... 47. 1. Kasatoriaus prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra jaunas, anksčiau... 48. 2. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK... 49. Kasacinės instancijos teismas pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį gali... 50. 3. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. A. nuteistas už penkias... 51. 4. Pažymėtina ir tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog D. A. yra... 52. 27 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą recidyvistui už... 53. Kartu apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo D. A. apeliacinio... 54. Taigi, kolegijos nuomone, teismai, parinkdami D. A. už jo padarytas... 55. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 56. Nuteistojo D. A. kasacinį skundą atmesti....