Byla 2K-214/2011
Dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 14 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. kasacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 14 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutarties.

3Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 14 d. nuosprendžiu G. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Į bausmę įskaitytas sulaikymo laikas, išbūtas nuo 2010 m. vasario 25 d. iki vasario

426 d. Civiliniam ieškovui UAB „Admarta“ iš G. G. ir R. K. solidariai priteista 642,49 Lt turtinės žalos atlyginimo.

5Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas R. K., tačiau nuosprendis dėl jo kasacine tvarka neapskųstas.

6Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutartimi Tauragės apylinkės teismo 2010 m. liepos 14 d. nuosprendis pakeistas. Pripažinta, jog nustatyta, kad nuteistieji G. G. ir R. K. 2010 m. vasario 24 d., apie 13.40 val., Pagėgių miestelyje, Birutės g. 4, veikdami kartu, iš UAB „Admarta“ parduotuvės „Nora“ pagrobė įvairių kosmetikos ir higienos prekių, kurių bendra vertė yra 404,53 Lt. Iš G. G. ir R. K. solidariai UAB „Admarta“ priteista 404,53 Lt turtinei žalai atlyginti.

7Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

8Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,

Nustatė

9Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 14 d. nuosprendžiu G. G. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad kartu su R. K. 2010-02-24, apie 13.40 val., Pagėgių miestelyje, Birutės g. 4, veikdami kartu, iš UAB „Admarta“ parduotuvės „Nora“ pagrobė UAB „Admarta“ priklausiusio turto – įvairių kosmetikos ir higienos prekių už 642,49 Lt.

10Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 11 d. nutartimi konstatavo, kad iš byloje surinktų, ištirtų įrodymų nustatyta, jog nuteistieji vagystę iš parduotuvės „Nora“ padarė veikdami bendrai, tačiau pagrobto turto vertė nuo tos, kuri nurodyta kaltinamajame akte ir apylinkės teismo nuosprendyje, skiriasi. Todėl teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomąją dalį dėl pagrobtų daiktų kieko ir vertės. Nutartimi teismas pripažino, jog nustatyta, kad nuteistieji G. G. ir R. K. 2010 m. vasario 24 d., apie 13.40 val., Pagėgių miestelyje, Birutės g. 4, veikdami kartu, iš UAB „Admarta“ parduotuvės „Nora“ pagrobė UAB „Admarta“ priklausiusio turto – įvairių kosmetikos ir higienos prekių už 404,53 Lt.

11Kasaciniu skundu nuteistasis G. G. prašo perkvalifikuoti jo veiką iš BK 178 straipsnio

121 dalies į 178 straipsnio 4 dalį, pripažinti lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką bei sušvelninti bausmę.

13Skunde kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teisme jie kartu su R. K. pareiškė nušalinimą teisėjai ir prokurorei, tačiau jų prašymas buvo atmestas ir tada R. K. atsisakė dalyvauti teisiamajame posėdyje. Pasak nuteistojo, tai nulėmė teismo sprendimą nepripažinti prisipažinimo kaip lengvinančios aplinkybės. Nors, kaip teigia kasatorius, jis pripažino vagystę nuo pat pirmos apklausos ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Nuteistasis skunde neigia, kad jis veikė kartu su R. K. bendru sutarimu. Pateikdamas savo įvykių versiją, G. G. nurodo, kad jie su R. K. į parduotuvę užėjo kartu, tačiau daiktus vogė kiekvienas atskirai, nežinodami apie vienas kito veiksmus. Kasatorius teigia su niekuo nederinęs vagystės veiksmų, veikė pats asmeniškai ir todėl kiekvienas iš jų turi atsakyti atskirai už savo veiksmus.

14Nuteistasis skunde teigia, kad tiek pirmosios tiek apeliacinės instancijos teismai buvo šališki, nesigilino į bylos esmę, nuteisė vien dėl to, kad jis jau buvo teistas už tokią pačią veiką. Pirmosios instancijos teismo teisėja, pasak kasatoriaus, buvo priešiškai nusiteikusi, nes prieš tai jį buvo nuteisusi kitoje byloje. Be to, teismai neatsižvelgė, į tai, kad jis turi sugyventinę, su kuria kartu augina dukterį.

15Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.

16Prokurorė nurodo, kad teismas teisingai nustatė, jog visa nuteistųjų bendrai pagrobto turto vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, todėl G. G. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Prokurorės nuomone, teismas pagrįstai pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad veiką kasatorius padarė bendrininkų grupe. Kasatoriaus teiginys, kad tarp jo ir R. K. nebuvo išankstinio susitarimo pagrobti turtą, yra nepagrįstas, nes iš bylos duomenų matyti priešingai, jog nuteistųjų veiksmai buvo suplanuoti iš anskto. Prokurorė nurodo, kad kiekvienoje byloje visiškai vienodų nusikaltimo padarymo aplinkybių nebūna ir kiekvienoje byloje aplinkybės nustatinėjamos individualiai. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vadovautis 2010 m. sausio 14 d. nuosprendžiu, kuriuo G. G. buvo nuteistas pagal BK 22 straipsnio ir

17178 straipsnio 1 dalį, ir taikyti analogiją šioje byloje nėra pagrindo.

18Prokurorė atsiliepime teigia, kad pagal teismų nustatytas bylos aplinkybes kasatorius ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies, nepripažindamas dalies pagrobtų daiktų. Pasak prokurorės, byloje nėra duomenų, kad G. G. būtų pripažinęs esmines bylos aplinkybes, kritiškai vertintų savo elgesį, išgyventų dėl padarytų veiksmų.

19Atsiliepime nurodoma, kad G. G. kasaciniame skunde nenurodyta nė viena iš proceso įstatyme įtvirtintų aplinkybių, kurios sukeltų abejonių bylą nagrinėjusių teisėjų nešališkumu. Byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėję teisėjai būtų buvę šališki, neobjektyvūs ar būtų pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip norėtų kasatorius, nereiškia, jog teismas buvo šališkas. Be to, prokurorė nurodo, kad BPK nuostatos nedraudžia teisėjui nagrinėti baudžiamąją bylą, jeigu jis sprendimą yra priėmęs kitoje baudžiamojoje byloje, kaltinant tą patį asmenį. Prokurorės manymu, byla išnagrinėta išsamiai ir nešališkai ir nėra pagrindo pripažinti, jog nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, Europos Žmogaus Teisų ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos bei BPK 44 straipsnio 5 dalies reikalavimai.

20Nuteistojo G. G. kasacinis skundas netenkintinas.

21

22

23

24

25Dėl bendrininkavimo

26

27Kasatorius ginčija teismų nustatytą faktinę aplinkybę – bendrininkavimą su R. K. padarant nusikalstamą veiką. Šis kasacinio skundo argumentas yra analogiškas apeliaciniame skunde keltam klausimui, kurį apeliacinės instancijos teismas detaliai išanalizavo ir motyvuotai dėl jo pasisakė. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimas reiškia, kad veika padaroma kelių asmenų bendromis pastangomis, svarbu, kad šios pastangos būtų bendro sutarimo rezultatas. Susitarimas gali būti išreikštas ne tik žodžiu ar raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais. Susitarimas gali būti suplanuotas iš anksto arba kilęs staiga spontaniškai, todėl nebūtina nustatyti, kad bendravykdytojai buvo iš anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Iš byloje nustatytų aplinkybių, akivaizdu, kad G. G. veikė kartu su R. K. – jie kartu atėjo į parduotuvę, prie parduotuvės lentynų stovėjo šalia vienas kito ir pasikeisdami vaidmenimis dėjosi prekes po drabužiais arba stebėjo aplinką, taip savo veiksmais padėdami vienas kitam grobti svetimą turtą. Vėliau abu kartu pasišalino iš parduotuvės. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai šias aplinkybes teisingai įvertino kaip nusikalstamos veikos padarymą bendrininkų grupe.

28Baudžiamajame įstatyme atsakomybė už turto pagrobimą nustatoma pagal turto vertę. Teismas, konstatavęs bendrininkavimo faktą vagystės atveju, dalyko vertę nustato pagal bendrai pagrobtų daiktų vertę. Apeliacinės instancijos teismas pataisęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomąją dalį, konstatavo, kad bendra G. G. ir R. K. pavogtų daiktų vertė yra 404,53 Lt. Veika pagal BK 178 straipsnio 4 dalį kvalifikuojama tik tada, kai pagrobto turto vertė yra ne mažiau kaip 1 MGL ir neviršija 3 MGL dydžio. Byloje nustatyta, kad bendra pagrobtų daiktų vertė viršija 3 MGL, todėl tokia veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kasatoriaus prašymas jo veiką perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 4 dalį yra atmestinas.

29Dėl kitų skundo argumentų

30Kasatoriaus manymu, pirmosios instancijos teisme nepagrįstai buvo atmestas jo ir R. K. prašymas dėl teisėjos ir prokurorės nušalinimo, tačiau skunde kasatorius nenurodo BPK

3158 straipsnyje numatytų nušalinimo pagrindų. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartyje, nurodyta, kad kaltinamųjų prašymai nėra pagrįsti jokiais motyvais, todėl negali būti tenkinami. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien prašymo netenkinimas nereiškia teismo šališkumo ir neobjektyvumo nagrinėjant bylą, todėl kasatoriaus argumentas dėl teismo šališkumo yra nepagrįstas.

32Nepagrįstas ir nuteistojo skundo teiginys, kad teismų nusistatymas prieš jį lėmė, jog nebuvo pripažinta lengvinanti aplinkybė prisipažinimas, nors nuo pat pirmosios apklausos jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Prisipažinimas kaip lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o jeigu nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais, – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininkas turi pripažinti visas nusikalstamos veikos aplinkybes, o ne tik tas, kurios, jo manymu, padės sušvelninti baudžiamąją atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad G. G. kaltu prisipažino iš dalies, nes nepripažino, jog veikė kartu su R. K., nors bendrininkavimo faktas nustatytas remiantis byloje esančiais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas byla lengvinančių aplinkybių taip pat nenustatė, priešingai, tik patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadas dėl lengvinančios aplinkybės nebuvimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas įrodymų netiria ir naujų aplinkybių nenustatinėja, savo išvadas grindžia remdamasis žemesnių instancijų teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Kolegija daro išvadą, kad tos aplinkybės, kurios nustatytos žemesnių instancijų teismų, buvo įvertintos teisingai, todėl keisti teismų sprendimų nėra pagrindo.

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

34Atmesti nuteistojo G. G. kasacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 14 d. nuosprendžiu G. G.... 4. 26 d. Civiliniam ieškovui UAB „Admarta“ iš G. G. ir R. K. solidariai... 5. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas R. K., tačiau nuosprendis dėl jo kasacine... 6. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 7. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 8. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,... 9. Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 14 d. nuosprendžiu G. G.... 10. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija... 11. Kasaciniu skundu nuteistasis G. G. prašo perkvalifikuoti jo veiką iš BK 178... 12. 1 dalies į 178 straipsnio 4 dalį, pripažinti lengvinančią aplinkybę –... 13. Skunde kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teisme jie kartu su R. K.... 14. Nuteistasis skunde teigia, kad tiek pirmosios tiek apeliacinės instancijos... 15. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 16. Prokurorė nurodo, kad teismas teisingai nustatė, jog visa nuteistųjų... 17. 178 straipsnio 1 dalį, ir taikyti analogiją šioje byloje nėra pagrindo.... 18. Prokurorė atsiliepime teigia, kad pagal teismų nustatytas bylos aplinkybes... 19. Atsiliepime nurodoma, kad G. G. kasaciniame skunde nenurodyta nė viena iš... 20. Nuteistojo G. G. kasacinis skundas netenkintinas.... 21. ... 22. ... 23. ... 24. ... 25. Dėl bendrininkavimo... 26. ... 27. Kasatorius ginčija teismų nustatytą faktinę aplinkybę – bendrininkavimą... 28. Baudžiamajame įstatyme atsakomybė už turto pagrobimą nustatoma pagal turto... 29. Dėl kitų skundo argumentų... 30. Kasatoriaus manymu, pirmosios instancijos teisme nepagrįstai buvo atmestas jo... 31. 58 straipsnyje numatytų nušalinimo pagrindų. Tauragės rajono apylinkės... 32. Nepagrįstas ir nuteistojo skundo teiginys, kad teismų nusistatymas prieš jį... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 34. Atmesti nuteistojo G. G. kasacinį skundą....