Byla 2-1394/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės ,,Požeminiai darbai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-2287-527/2009 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Požeminiai darbai“ ieškinį atsakovui Kazlų Rūdos savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Inžineriniai tinklai“, Per Aarsleff A/S filialas, ir

Nustatė

2Ieškovas AB „Požeminiai darbai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo panaikinti viešojo pirkimo „Kazlų Rūdos miesto nuotekų valymo įrenginių išplėtimas“ (pirkimo Nr. 75818) komisijos sprendimą atmesti AB „Požeminiai darbai“ pasiūlymą. Kartu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti Kazlų Rūdos savivaldybės administracijai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo vykdyti bet kokias tolimesnes supaprastinto atviro konkurso būdu vykdomo viešojo pirkimo „Kazlų Rūdos miesto nuotekų valymo įrenginių išplėtimas“ (pirkimo Nr.75818) procedūras, įskaitant sprendimo dėl laimėtojo priėmimą ir paskelbimą, taip pat ir pirkimo sutarties su laimėtoju sudarymą, o jei sprendimas dėl laimėtojo jau būtų priimtas ir paskelbtas bei pirkimo sutartis su laimėtoju jau būtų sudaryta – sustabdyti jos vykdymą.

3Kauno apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atsakovui Kazlų Rūdos savivaldybės administracijai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo vykdyti bet kokias tolimesnes supaprastinto atviro konkurso būdu vykdomo viešojo pirkimo „Kazlų Rūdos miesto nuotekų valymo įrenginių išplėtimas“ (pirkimo Nr. 75818) procedūras, įskaitant sprendimo dėl laimėtojo priėmimą ir paskelbimą ir pirkimo sutarties su laimėtoju sudarymą, o jei sprendimas dėl laimėtojo jau būtų priimtas ir paskelbtas bei pirkimo sutartis su laimėtoju jau būtų sudaryta – sustabdyti jos vykdymą.

4Atsakovas Kazlų Rūdos savivaldybės administracija 2009 m. rugsėjo 4 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukeltų neadekvačių jų paskirčiai neigiamų pasekmių, jas pritaikius būtų pažeistas ekonomiškumo, objektyvumo principai ir viešasis interesas. Nurodė, kad Kazlų Rūdos savivaldybė pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punktą privalo organizuoti nuotekų tvarkymą. Per paskutinį dešimtmetį Kazlų Rūdos mieste sparčiai vystėsi pramonė, išaugo gyventojų poreikiai ir prie nuotekų tinklų prisijungė naujų vartotojų. Dėl to tapo būtina skubiai rekonstruoti valymo įrenginius, nes esami valymo įrenginiai nepajėgūs išvalyti nuotekų, patenkančių į valymo įrenginius iki normatyvinių reikalavimų. Esami valymo įrenginiai gali priimti 5 000 gyventojų ekvivalentų apkrovą, o faktinė apkrova siekia 14 000 gyventojų ekvivalentų. Esant tokiai situacijai Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2009 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. D1-172 patvirtintas „Priemonės Nr. VP3-3.1-AM-01-V „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ Valstybės projektų sąrašas Nr.01“, į kurį įtraukta „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kazlų Rūdoje projekto „Kazlų Rūdos miesto nuotekų valymo įrenginių išplėtimas“ įgyvendinimo finansavimas (projekto finansavimas Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis). Nesudarius sutarties pagal 2009 m. kovo 26 d. protokolą Nr. 1 (rangos sutartis turėtų būti pasirašyta 2009 m. rugsėjo mėn. su konkurso laimėtoju dėl „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kazlų Rūdoje“ projekto „Kazlų Rūdos miesto nuotekų valymo įrenginių išplėtimas“ darbų pirkimo) nebus savalaikiai rekonstruoti Kazlų Rūdos miesto valymo įrenginiai ir Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas uždraus tolesnį Kazlų Rūdos miesto nuotekų valymo įrenginių eksploatavimą. Nebus priimamos nuotekos iš Kazlų Rūdos miesto gyventojų (mieste gyvena apie 8 tūkst. gyventojų), sutriks pramonės įmonių veikla, bus teršiama aplinka. Pagal rangos sutartį darbai turi būti atlikti per 14 mėnesių. Taip pat Kazlų Rūdos savivaldybė negalės įgyvendinti „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kazlų Rūdoje“ projekto „Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų išplėtimas Kazlų Rūdoje“, nes valymo įrenginiai negalės priimti papildomų nuotekų iš Kazlų Rūdos miesto. Neįgyvendinus projektų „Kazlų Rūdos miesto nuotekų valymo įrenginių išplėtimas“ ir „Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų išplėtimas Kazlų Rūdoje“ savivaldybė prarastų – 13 420 tūkst. Lt, kurie numatyti šių projektų įgyvendinimui iš Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

5Kauno apygardos teismas, pasinaudojęs CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta teise, panaikino skundžiamą nutartį, ieškovo AB „Požeminiai darbai“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Teismas pripažino, kad atsakovo nurodyti argumentai yra pagrįsti. Teismas konstatavo, kad Kazlų Rūdos miesto nuotekų valymo įrenginių išplėtimas yra būtinas miestui, dėl nesavalaikio tokių darbų atlikimo savivaldybė gali netekti galimybės panaudoti Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas. Todėl teismas vertino, kad ieškovo prašymu taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kokias taikė teismas apskųstąja nutartimi, yra netikslinga, neprotinga, nes tai pažeistų ekonomiškumo principą, viešąjį interesą.

6Atskiruoju skundu ieškovas AB ,,Požeminiai darbai“ prašo šią teismo nutartį panaikinti ir palikti galioti 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas pažeidė Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės įtvirtintą ieškovo teisę reikalauti, kad atsakovo, kaip perkančiosios organizacijos, sprendimai būtų peržiūrėti.
  2. Teismas nepagrįstai skundžiamą nutartį argumentavo viešojo intereso pažeidimu, nes vienas viešasis interesas negali būti ginamas pažeidžiant kitą viešąjį interesą, tokį kaip veiksminga teisinė gynyba, sąžininga konkurencija, viešųjų pirkimų tikslų įgyvendinimas. Viešąjį interesą pažeistų laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas, o ne taikymas.
  3. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra kliūtis nuotekų sistemos įrengimo darbus įvykdyti laiku, nes projekto įgyvendinimui yra numatytas 4 mėn. termino rezervas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad byla nebus išnagrinėta per ilgesnį negu nustatyta VPĮ 95 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą.
  4. Net jei projektas nebūtų įvykdytas laiku, galimybė pasinaudoti Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansavimu nebūtų prarasta, nes pagal 2006 m. liepos 11 d. tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/200695 straipsnio 1 dalį, iš sumos, kuri gali būti automatiškai panaikinama, išskaičiuojamos sumos, kurių tvirtinanti institucija negalėjo deklaruoti Komisijai, nes veiksmai buvo sustabdyti dėl stabdantį poveikį turinčio teisminio ar administracinio nagrinėjimo, jei valstybė narė iki antrų ar trečių metų po biudžeto įsipareigojimo metų, kaip nurodyta 93 straipsnyje, gruodžio 31 d. nusiunčia Komisijai priežastis nurodančią informaciją. Be to, atsakovas negali remtis tuo, kad nepanaudojus Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, šios lėšos nebūtų skirtos, nes tokiu atveju atitinkamos lėšos galėtų būti numatytos ir skirtos projektui įgyvendinti kitų metų biudžete.
  5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamoje civilinėje byloje pažeistų ekonomiškumo ir proporcingumo principus, nes pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų išlaikyta pusiausvyra tarp ieškovo ir atsakovo interesų.
  6. Atsakovas atskirajame skunde nurodė argumentus, grįstus prielaidomis, be to, minėtame skunde pasisakoma ne tik dėl ginčo projekto ,,Kazlų Rūdos miesto nuotekų valymo įrenginių išplėtimas“, bet ir dėl ,,Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kazlų Rūdoje“ projekto „Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų išplėtimas Kazlų Rūdoje“, nors ginčo projekto įgyvendinimas ar neįgyvendinimas, neįtakos „Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų išplėtimas Kazlų Rūdoje“ projekto įgyvendinimo.
  7. Teismas padarė procesinių teisės pažeidimų, nes skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad dėl šios nutarties dalies, kuria atsisakyta ieškovo AB „Požeminiai darbai“ prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą. Apelianto nuomone, šią teismo nutartį galima skųsti visą. Be to, teismas nepagrįstai nepranešė ieškovui apie atsakovo atskirojo skundo nagrinėjimą.

7Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB ,.,Inžineriniai tinklai“ prašo skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.

8Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Kazlų Rūdos savivaldybės administracija taip pat prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti galioti.

9Atskirasis skundas netenkintinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

11CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą numato CPK 145 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad teismas gali uždrausti atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose, imtis tam tikrų veiksmų (6 p.) arba teismas gali imtis tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos kituose įstatymuose ir kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (13 p.). Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 122 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas taiko viešojo pirkimo procedūrų sustabdymą, vadovaudamasis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo principas reiškia ir tai, kad pirkimo procedūrų sustabdymas turi būti ekonomiškai tikslingas. Taigi, pagal VPĮ pirkimo procedūros negali būti stabdomos, jeigu jas sustabdžiusi perkančioji organizacija ar tiekėjas patirtų didesnių nuostolių už tuos, kuriuos galėtų patirti ieškinį pateikęs tiekėjas, t. y. jei sustabdymas ekonomiškai netikslingas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-645/2007). Teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų taikymas pažeistų teisingumo principą, o valstybės taikomos poveikio priemonės būtų neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui bei neatitiktų siekiamų teisėtų tikslų, akivaizdžiai varžytų asmens teises labiau nei reikia šiems tikslams pasiekti, būtų pažeista interesų pusiausvyra bei socialinio gyvenimo stabilumas, t. y. laikinosios apsaugos priemonės netaikomos, jeigu, pripažįstant vieno asmens interesus, būtų paneigti kito (kitų) asmens (asmenų) interesai ir būtų pažeistas viešasis interesas (Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-834/2007).

12Pažymėtina, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo patikrinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso. Viešojo intereso sąvoka apima pagrindinius principus, kuriais yra grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešasis interesas reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Vadinasi, jeigu konkrečioje byloje taikytinos ar jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali daryti žalą visuomenei, jos daliai, daryti neigiamą įtaką žmonių gerovei, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o jei jos pritaikytos – panaikinti (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-537/2008).

13Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas supaprastinto atviro konkurso būdu vykdo viešąjį pirkimą „Kazlų Rūdos miesto nuotekų valymo įrenginių išplėtimas“ (pirkimo Nr.75818). Šio konkurso tikslas - rekonstruoti valymo įrenginius. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija mano, kad atsakovo ketinamų įsigyti darbų ir paslaugų pobūdis turi viešąjį interesą. Byloje nustatyta, kad esami Kazlų Rūdos valymo įrenginiai nepajėgūs išvalyti nuotekų, patenkančių į valymo įrenginius iki normatyvinių reikalavimų, be to, atsakovas neįrodinėjo priešingai, todėl nuotekų įrenginių išplėtimo skuba svarbi daugeliui Kazlų Rūdos gyventojų, taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje pažeistų viešąjį interesą, o ieškovo privatūs interesai įgytų pranašumą. Kadangi, kaip minėta, prioritetai teikiami viešojo intereso gynimui - skubiam projekto vykdymui, pagrindu panaikinti skundžiamą teismo nutartį negali būti atskirajame skunde išdėstyti argumentai, susiję su galimybėmis pasisavinti tiek Europos Sąjungos lėšas, tiek Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas vėliau, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Dėl tos pačios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirajame skunde nurodomi argumentai, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų išlaikytą šalių interesų pusiausvyra, nepagrįsti.

14Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, kad nutartis gali būti skundžiama tik dalyje, kuria atsisakyta ieškovo AB „Požeminiai darbai“ prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, be to, teismas nepagrįstai nepranešė ieškovui apie atsakovo atskirojo skundo nagrinėjimą. Teisėjų kolegija sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais, tačiau sprendžia, kad minėti teismo padaryti procesinių teisės normų pažeidimai neduoda pagrindo abejoti skundžiamos teismo nutarties pagrįstumu, o jos naikinimas ar keitimas dėl šių klaidų prieštarautų proceso koncentruotumo, ekonomiškumo, protingumo principams (CPK 7 str., 3 str. 1 d.).

15Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, tinkamai įvertino visas faktines šiam klausimui spręsti svarbias bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė proceso teisės normas, todėl klausimą išsprendė teisingai ir tai nėra pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 329 str. 1 d.).

16Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo teisės gali būti apgintos VPĮ 96 straipsnyje nustatyta tvarka. Šis straipsnis numato, kad jeigu perkančioji organizacija ar tiekėjas neįvykdo šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų arba jas vykdo netinkamai, arba atlieka veiksmus, kuriuos draudžia atlikti šis įstatymas, nukentėjusioji šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Nors šiuo metu neįsiteisėjusiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškinys atmestas, tačiau, jeigu išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme būtų nustatyta, kad atsakovas, kaip perkančioji organizacija, pažeidė įstatymus, ieškovas įgytų teisę į žalos, atsiradusios dėl tokių pažeidimų, atlyginimą.

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

18Palikti Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai