Byla 2-1663/2012
Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ortobatas“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas A. J. pareiškimu prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Ortobatas“. Nurodė, kad jis yra buvęs atsakovo darbuotojas, dirbęs atsakovo įmonėje 2011 m. rugsėjo 14 d. tarp šalių sudarytos darbo sutarties pagrindu. Atsakovas nevykdė įsipareigojimų pagal darbo sutartį (laiku neatsiskaitydavo su darbuotoju), todėl darbo sutartis buvo nutraukta ieškovo prašymu 2012 m. kovo 30 d. Nutraukus darbo sutartį atsakovas neatsiskaitė su darbuotoju, t. y. nesumokėjo maždaug 5 000 Lt ieškovui priklausančio darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Tuo atsakovas pažeidė Darbo kodekso 141 straipsnio 1 dalyje numatytą imperatyvią nuostatą. Ieškovas, atstovaujamas UAB „Factum Vilnius“, 2012 m. balandžio 12 d. išsiuntė atsakovui pranešimą – reikalavimą, kuriuo įspėjo atsakovą, jog ketina kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo, jeigu atsakovas neatsiskaitys su ieškovu per 30 dienų laikotarpį, tačiau atsakovas skolos nesumokėjo.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 14 d. nutartimi atsisakė kelti bankroto bylą atsakovui UAB „Ortobatas“.

8Teismas, įvertinęs atsakovo 2012 m. gegužės 31 d. balanso duomenis, pažymą apie Valstybinės ligonių kasos debitorinį įsiskolinimą, 2012 m. gegužės 31 d. atsakovo kreditorių sąrašą, padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti atsakovą nemokiu Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme. Nenustatęs, jog yra bent viena iš sąlygų, numatytų Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje, teismas sprendė nesant teisinio pagrindo iškelti atsakovui bankroto bylą. Pažymėjo, kad ginčas tarp šalių dėl skolos fakto bei dėl skolos dydžio gali būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atskiruoju skundu apeliantas A. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti atsakovui bankroto bylą. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

111. Pirmosios instancijos teismas nevykdė pareigos bankroto procese veikti aktyviai, taip pat visiškai nesigilino į byloje pateiktus įrodymus ir apelianto nurodytas aplinkybes dėl atsakovo darbo užmokesčio skolos apeliantui, nesivadovavo teisės normose įtvirtintomis bankroto bylos iškėlimo sąlygomis. Teismas nepasisakė dėl savarankiškos bankroto bylos iškėlimo sąlygos, įtvirtintos Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte – įmonės vėlavimo atsiskaityti su darbuotoju. Nustatęs vėlavimo išmokėti darbuotojui darbo užmokesčio faktą, teismas turi iškelti bankroto bylą nepriklausomai nuo įmonės mokumo ar nemokumo. Ši bankroto bylos iškėlimo sąlyga apima ne tik tuos atvejus, kai įmonė vėluoja išmokėti darbo užmokestį įmonėje dirbantiems darbuotojams, bet ir tuos atvejus, kai įmonė neatsiskaito su buvusiais darbuotojais, su kuriais darbo sutartys yra pasibaigusios, kadangi sutampa šių kreditorių reikalavimų atsiradimo teisinis pagrindas (reikalavimai, susiję su darbo santykiais) ir jų tenkinimo eilė bankroto proceso metu (ĮBĮ 35 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesilaikė imperatyvios Įmonių bankroto įstatyme numatytos savarankiškos sąlygos, kuriai esant bankroto byla turi būti iškelta, neveikė aktyviai siekdamas apginti silpnesniosios šalies (darbuotojo) interesus ir tuo pažeidė viešąjį interesą.

122. Atsakovas, nutraukiant su apeliantu darbo sutartį darbuotojo pareiškimu, piktybiškai nesumokėjo apeliantui priklausančio darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, nereagavo į raginimą atsiskaityti (per nurodytą 30 dienų terminą nepateikė jokio raštiško atsakymo), galimai suklastojo teismui pateiktus dokumentus, nurodydamas klaidingus duomenis apie apelianto pravaikštas. Apeliantas dirbo, nors ir ne darbo vietoje, nes joje vyko remontas. Jis vaikščiodavo į susitikimus, tvarkė reikalus telefonu ir elektroninio susirašinėjimo pagalba. Atsakovas dėl neva apelianto pravaikštų pretenzijų nereiškė, drausminių nuobaudų neskyrė, darbo sutartis su apeliantu buvo nutraukta ne dėl darbuotojo darbo drausmės pažeidimo. Apelianto nuomone, didelė skolos suma (apie 5 000 Lt), ilgas skolos nepadengimo laikotarpis, piktybiškas vengimas atsiskaityti, galimas dokumentų klastojimas, neabejotinai įrodo ir patvirtina, kad apelianto reikalavimas kelti atsakovui bankroto bylą yra teisiškai pagrįstas ir tenkintinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis – neteisėta. Priešingu atveju, toleruojant situaciją, kuomet įmonė, nors ir turi pakankamai lėšų, tačiau nevykdo savo įsipareigojimų silpnesniajai šaliai – darbuotojams, būtų pažeistos ne tik darbuotojų teisės, bet ir viešasis interesas.

133. Įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, yra pagrindo įtarti, kad atsakovo veiksmuose (teismui pateiktuose dokumentuose – darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose) yra nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 300 straipsnyje „Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“, požymiai. Remiantis Civilinio proceso kodekso 300 straipsniu, paaiškėjus, kad atsakovo veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, teismas privalo nedelsiant apie tai pranešti prokurorui.

14Atsiliepimu į apelianto atskirąjį skundą atsakovas UAB „Ortobatas“ prašo skundą atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

151. Atsakovo pirmosios instancijos teismui pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina įmonės mokumą. Teismas šiuos duomenis tinkamai įvertino ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.

162. Apeliantas, kreipdamasis į teismą Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio 1 punkto pagrindu, nepateikė teismui jokių savo darbo ar atsakovo darbo užmokesčio skolos jam įrodymų. Apeliantui, atsižvelgiant į jo dirbtas darbo valandas, darbo užmokestis buvo mokamas laiku, pretenzijų dėl darbo užmokesčio mokėjimo ar jo dydžio jis atsakovui pareiškęs nebuvo, taip pat nesikreipė į teismą dėl darbo užmokesčio skolos priteisimo.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Atskirasis skundas atmestinas.

19Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 5 dalies nuostatas bankroto byla iškeliama, jeigu konstatuojama viena šių sąlygų: 1) teismas nustato, kad įmonė yra nemoki; 2) įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 3) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditorium (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

20Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, inicijuojantis skolininkui bankroto bylą, turi pareigą nurodyti ir pateikti įrodymus, kurių pagrindu atsiranda jo reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2–154/2008 ).

21Nagrinėjamu atveju apeliantas reikalavimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo grindė ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punktu, t. y. atsakovo vėlavimu atsiskaityti su apeliantu nutraukus darbo sutartį. Įrodymų, patvirtinančių atsakovo darbo užmokesčio skolą apeliantui pirmosios instancijos teismui pateikta nebuvo. Tokių įrodymų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu.

22Kolegijos vertinimu, apelianto argumentai, nurodyti tiek pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek atskirajame skunde, nepatvirtina, kad atsakovas yra nemokus ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme. Sutiktina, kad pagal ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punktą įmonės vėlavimas išmokėti darbuotojams atlyginimą yra savarankiškas pagrindas kelti įmonės bankroto bylą, tačiau kartu reikia pastebėti, kad toks bankroto bylos kėlimo pagrindas teismų praktikoje yra taikomas atsargiai (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1173, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-561/2009, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-517/2009, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606/2009, 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-467/2009), o bankroto teisės doktrinoje – kritikuojamas (Kavalnė S., Norkus R. Bankroto teisė: vadovėlis. Antroji knyga. 83-85 p.). Kita vertus, pastebėtina, kad nesugebėjimas atsiskaityti su darbuotojais turi būti vertinamas įmonės nemokumo analizės kontekste.

23Atsakovo pirmosios instancijos teismui pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad jis yra mokus, o pateikti darbo laiko apskaitos ir darbo užmokesčio žiniaraščiai patvirtina, kad apeliantui darbo užmokestis buvo mokamas. Apelianto teigimu atsakovo pateikti dokumentai nėra išsamūs, galimai klaidingi. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovo turtas sudaro 327 447 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai tik 26 339 Lt, pradelstų įsipareigojimų kreditoriams skundžiamos nutarties priėmimo dieną atsakovas neturėjo (b. l. 43, 47). Todėl, net ir įvertinus galimus netikslumus bei apelianto nurodomą įsiskolinimą, atsakovas ĮBĮ prasme yra mokus. Įrodymų, patvirtinančių atsakovo nemokumą, nei pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nesurinkta. Be to, atsakovas ginčija apelianto nurodomą darbo užmokesčio skolą.

24Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas. Esant ginčui dėl įsiskolinimo egzistavimo, asmuo, laikantis save kreditoriumi, turėtų siekti išspręsti ginčą individualioje civilinėje byloje, ir tik nepavykus išieškoti skolos inicijuoti bankroto bylą skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-940/2012).

25Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

26Apeliantas atskirajame skunde pareiškė prašymą pranešti prokurorui apie galimą atsakovo dokumentų – darbo laiko apskaitos žiniaraščių klastojimą ir BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių atsakovo veiksmuose (CPK 300 str.). Atsižvelgiant į šioje byloje nagrinėjamo ginčo pobūdį, prašymas netenkintinas. Apeliantas, manydamas, kad yra prielaidų iškelti baudžiamąją bylą bei atlikti ikiteisminį tyrimą, turi teisę savo iniciatyva kreiptis į prokuratūrą.

27Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

28Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

29Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. J.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas A. J. pareiškimu prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 14 d. nutartimi atsisakė kelti... 8. Teismas, įvertinęs atsakovo 2012 m. gegužės 31 d. balanso duomenis,... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Atskiruoju skundu apeliantas A. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos... 11. 1. Pirmosios instancijos teismas nevykdė pareigos bankroto procese veikti... 12. 2. Atsakovas, nutraukiant su apeliantu darbo sutartį darbuotojo pareiškimu,... 13. 3. Įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, yra... 14. Atsiliepimu į apelianto atskirąjį skundą atsakovas UAB „Ortobatas“... 15. 1. Atsakovo pirmosios instancijos teismui pateikti finansinės atskaitomybės... 16. 2. Apeliantas, kreipdamasis į teismą Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Atskirasis skundas atmestinas.... 19. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 5 dalies... 20. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, inicijuojantis skolininkui... 21. Nagrinėjamu atveju apeliantas reikalavimą dėl bankroto bylos atsakovui... 22. Kolegijos vertinimu, apelianto argumentai, nurodyti tiek pareiškime dėl... 23. Atsakovo pirmosios instancijos teismui pateikti finansinės atskaitomybės... 24. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto bylos inicijavimas... 25. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai neturi... 26. Apeliantas atskirajame skunde pareiškė prašymą pranešti prokurorui apie... 27. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo... 28. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 29. Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą....