Byla e2-3512-979/2015
Dėl skolos, palūkanų, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „S. IMPERIJA Creditor.lt“ ieškinį atsakovui G. K. dėl skolos, palūkanų, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Nustatė

2Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 88,89 Eur skolą, 365,87 Eur palūkanas, 1,49 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3Atsakovui ieškinys su priedais ir teismo pranešimas apie pareigą pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį įteikti 2015 m. rugpjūčio 7 d. viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl sprendimas priimamas už akių (CPK 142 str. 4 d., 285 str.).

4Ieškinys tenkintinas iš dalies.

5Byloje esančiais duomenis nustatyta, kad 2011 m. balandžio 29 d. tarp šalių, naudojant nuotolinio ryšio priemones, buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 15429 (toliau - Sutartis), kurios pagrindu ieškovas suteikė atsakovui 72,41 Eur kreditą 60 kalendorinių dienų terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą Sutartyje nustatyta tvarka bei Sutartyje numatytomis sąlygomis sumokėti 138,70 procentų dydžio metines palūkanas. Suėjus terminui grąžinti kreditą, atsakovas 2011 m. liepos 15 d. įmokėjo 21,04 Eur, 2011 m. rugsėjo 16 d. įmokėjo 17,38 Eur ir kredito grąžinimo terminą du kartus pratęsė, tačiau 2011 m. lapkričio 15 d., suėjus terminui grąžinti kreditą su kredito mokesčiu – 88,89 Eur ir atsakovui neatsiskaičius su ieškovu, pradėtos skaičiuoti palūkanos pagal Sutarties 6 punktą ir delspinigiai pagal Sutarties 9.1 punktą. Šalių sudarytos Sutarties 6.1. punktu atsakovas įsipareigojo už išmokėtą ir negrąžintą kredito sumą mokėti sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas palūkanas už naudojimąsi ieškovės suteiktais pinigais. Sutarties 6.2. punktas numato, kad palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos iki realaus kredito grąžinimo, t. y. iki dienos, kai grąžinamas visas kreditas. Sutarties 6.4 punktas numato, kad kredito palūkanos privalo būti kredito gavėjo sumokamos kredito grąžinimo dieną. Atsakovas laiku neįvykdęs prievolės sumokėti bet kurį Sutartyje numatytą mokėjimą, įsipareigojo mokėti ieškovui 0,05 procentų dydžio delspinigius nuo laiku uždelstos mokėjimų sumos už kiekvieną kalendorinę dieną (Sutarties Bendrųjų sąlygų 9.1. p., 9.3. p.). Atsakovas kredito negrąžino, palūkanų ir delspinigių nesumokėjo. Pagal ieškovo paskaičiavimus, atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, susidarė įsiskolinimas: 88,89 Eur negrąžintas kreditas su kredito mokesčiu, 365,87 Eur palūkanos, 1,49 Eur delspinigiai. Duomenų apie tai, kad atsakovas gera valia atsiskaitė su ieškovu, nėra (CPK 176 str. – 179 str.).

6Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 367,87 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 15 d. iki 2015 m. liepos 7 d., t. y. pagal 138,71 proc. sutartyje nustatytą metinę palūkanų normą.

7Šalių sudarytos Sutarties 6.1. punktu atsakovas įsipareigojo už išmokėtą ir negrąžintą kredito sumą mokėti sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas palūkanas už naudojimąsi ieškovo suteiktais pinigais. Sutarties 6.2. punktas numato, kad palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos iki realaus kredito grąžinimo, t. y. iki dienos, kai grąžinamas visas kreditas. Sutarties 6.4 punktas numato, kad kredito palūkanos privalo būti kredito gavėjo sumokamos kredito grąžinimo dieną. Sutarties 9.1 punktu šalys susitarė, kad tuo atveju, jei kreditas laiku negrąžinamas, tai už laiku negrąžintą kreditą iki visiško faktinio kredito grąžinimo yra skaičiuojamos ir kredito gavėjas privalo mokėti kredito davėjui Sutarties Bendrųjų sąlygų 6 skyriuje bei Sutarties Specialiųjų sąlygų pirmame skyriuje numatytas palūkanas, kurios pagal šalių sudarytą sutartį yra 138,70 %.

8Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos yra: pirma, mokestis už pinigų skolinimą – mokėjimo palūkanos (pavyzdžiui, CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą – kompensuojamosios palūkanos (CK 6.261 str.). Ieškovas paskaičiavo ir prašo priteisti iš atsakovo 365,87 Eur kompensuojamąsias palūkanas už 1330 dienas. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio nebuvimas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. Šios nuostatos reiškia, kad, pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 str. 3 d.) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 str. 3 d., 1.5 str.). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes (Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgos AC-37-1 7.2. p.).

9Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims be bendrųjų sutarčių teisės normų taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo kaip silpnesniosios sutarties šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-536/2008; Nr. 3K-3-502/2009; Nr. 3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokią teisminę procedūrą taikant priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003, 2004 m. kovo 3 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004, 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005, 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007). Tačiau kreditorius gali nesąžiningai nustatyti neprotingai dideles palūkanas ir iš to pasipelnyti, todėl teismas turi vertinti, ar susitarimas dėl palūkanų dydžio nepažeidžia iš esmės šalių interesų pusiausvyros, ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-908/2001). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2006 ir 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005), sąžiningumo ir protingumo principų sutartiniams santykiams taikymas neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, yra viešas interesas, kurį teismas turi įgyvendinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007). Palūkanoms mutatis mutandis taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normos, leidžiančios teismui mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-174/2005; Nr. 2A-325/2007; Nr. 2A-131/2012), todėl teismas turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus bei prieštarauja įstatymams. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio nuostatas bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šių reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų (Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 3 d.). Teismas, įvertinęs šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą (Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 3 d.). Be to, kreditoriaus arba nukentėjusiojo asmens kaltė yra pagrindas sumažinti skolininko atsakomybę arba nuo jos visiškai atleisti (CK 6.248 str. 4 d., 6.253 str. 5 d., 6.259 str.). Nukentėjusysis privalo įmanomai stengtis išvengti nuostolių arba įmanomai neleisti jiems padidėti. Ieškovo prašomos priteisti 365,87 Eur dydžio sutartinės palūkanos (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma pagal šalių sudarytą sutartį yra 248,84 procento, t. y. ženkliai didesnė nei Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta maksimali jos riba), vertintinos kaip akivaizdžiai neprotingai didelės, prieštaraujančios įstatymams ir neatitinkančios šalių interesų pusiausvyros, sąžiningos verslo praktikos reikalavimų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Be to, laikytina, kad ieškovas, daugiau nei tris metus septynis mėnesius delsęs kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, nesilaikė pareigos stengtis išvengti nuostolių arba įmanomai neleisti jiems padidėti, pats savo nerūpestingumu, aplaidumu sudarė sąlygas nuostoliams padidėti, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas yra vartotojas, kuris paskolos sutartį su ieškovu sudarė prisijungimo būdu, prašomos priteisti palūkanos mažintinos, nes šalių susitarimas dėl palūkanų dydžio prieštarauja įstatymams - Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 3 daliai, o taip pat ir sąžiningumo, protingumo principams. Įvertinus tai, kas išdėstyta ieškovo reikalavimas priteisti kompensuojamąsias palūkanas tenkintas iš dalies, prašoma priteisti palūkanų suma mažintina iki 100,00 Eur (CK 6.37 str. 3 d., 1.5 str.).

10Tokiu būdu, atlikus formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą, atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių sutartinių įsipareigojimų įvykdymą, pripažintina, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 177 str., 178 str., 185 str.), todėl ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 88,89 Eur įsiskolinimas, 100,00 Eur palūkanos, 1,49 Eur delspinigiai, viso 190,38 Eur skola (CK 6.38 str., 6.59 str., 6.72 str., 6.189 str. 1 d., 6.256 str. 1 d. ir 2 d., 6.258 str., 6.873 str. 1 d., 6.874 str. 2 d., 6.886 str. 1 d., CPK 12 str., 178 str., 285 str. 2d.) bei 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą 190,38 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. liepos 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

11CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys tenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo įstatymo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Ieškovas už ieškinį, kurio suma 456,25 Eur, sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį. Jeigu ieškovas būtų reiškęs tik tą ieškinio reikalavimą, kuris tenkintinas visiškai, tai yra dėl 190,38 Eur skolos priteisimo, ieškovas vis tiek būtų mokėjęs 15,00 Eur žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str.), todėl, įvertinus šias aplinkybes bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, ieškovui iš atsakovo priteistinas visas jo sumokėtas žyminis mokestis, kadangi atmestina ieškinio dalis sumokėto žyminio mokesčio dydžiui įtakos neturėjo.

12Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 3,00 Eur, todėl nepriteistinos (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

13Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 263 straipsniu, 264 straipsniu, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu,

Nutarė

14Ieškinį tenkinti iš dalies.

15Priteisti iš atsakovo G. K., asmens kodas ( - ) 190,38 Eur (vieno šimto devyniasdešimt eurų 38 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. liepos 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį ieškovui UAB „S. IMPERIJA Creditor.lt“, įmonės kodas 302458437.

16Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Alytaus rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

17Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

18Sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos. Jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai