Byla 2A-1648/2013
Dėl nuostolių atlyginimo civilinėje byloje Nr. 2-815-267/2012, tretieji asmenys BUAB „Timberhouse Baltic“, M. K., G. P

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Martinavičienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo BUAB „Faberlink Baltic“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo BUAB „Faberlink Baltic“ ieškinys atsakovui V. B. dėl nuostolių atlyginimo civilinėje byloje Nr. 2-815-267/2012, tretieji asmenys BUAB „Timberhouse Baltic“, M. K., G. P..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas ginčas dėl 415 082,23 Lt žalos atlyginimo, atsiradusios dėl galimai neteisėtų bankrutavusios įmonės vadovo veiksmų.

5Ieškovas BUAB „Faberlink Baltic“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo V. B. 331 761,28 Lt pagrindinių nuostolių atlyginimo, 83 320,95 Lt papildomų nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi UAB „Faberlink Baltic“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Valeksa“. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. nutartimi BUAB „Faberlik Baltic“ pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto.

7Ieškovo teigimu, bendrovės vadovas V. B., kuris bendrovei vadovavo nuo 2009 m. sausio 14 d. iki 2011 m. kovo 14 d., peržengdamas protingos ūkinės - komercinės rizikos ribas, teikė 356 463,39 Lt ieškovui įsiskolinusiam trečiajam asmeniui UAB „Timberhouse Baltic“ prekes ir paslaugas, kurių vertė 331 761,28 Lt, o trečiasis asmuo sumokėjo ieškovui už gautas prekes ir paslaugas tik 250 544,98 Lt. Dėl to atsakovo vadovavimo bendrovei laikotarpiu bendrovė patyrė tiesioginius nuostolius – 331 761,28 Lt. UAB „Faberlink Baltic“ vadovas privalėjo išieškoti skolas iš UAB „Timberhouse Baltic”, tačiau jis veikė priešingai ir didino UAB „Faberlink Baltic” skolas, tiekė prekes UAB „Timberhouse Baltic” negaudamas apmokėjimo, todėl jo veiksmai vertintini kaip neteisėti ir nesąžiningi tiek pačios įmonės, tiek visų kreditorių atžvilgiu, padarę įmonei bei jos kreditoriams žalos, kuri turi būti atlyginta.

8Ieškovas pažymėjo, kad atsakovo vadovaujama įmonė nuo 2010 m. birželio 15 d. gamybinės veiklos nebevykdė, ieškovo patalpose, adresu ( - ), veiklą vykdė trečiasis asmuo UAB „Timberhouse Baltic“, kuriam vadovavo taip pat atsakovas V. B.. Ieškovas nurodė, kad nuomos santykiai tarp atsakovo vadovaujamos įmonės ir UAB „Timberhouse Baltic“ nebuvo įforminti, sutartis nesudaryta. UAB „Timberhouse Baltic“ nuo 2010 m. birželio 15 d. mokėjo už vandenį, elektrą, telefoną, apsaugą ir savo mokėjimuose nurodė, kad moka už ieškovą, taip sumažindamas savo įsiskolinimą UAB „Faberlink Baltic“. Ieškovo įsitikinimu, tokie veiksmai patvirtina atsakovo nesąžiningus veiksmus ir jo vadovaujamos įmonės veiklos imitaciją.

9Ieškovo teigimu, atsakovas privalo sumokėti ir trečiojo asmens UAB „Timberhouse Baltic“, kuriam 2011 m. liepos 8 d. iškelta bankroto byla, nesumokėtas UAB „Faberlink Baltic“ palūkanas už pavėluotą atsiskaitymą – 83 320,95 Lt, paskaičiuotas už laikotarpį nuo V. B. vadovavimo UAB „Faberlink Baltic“ pradžios, t.y. 2009 m. sausio 14 d., iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo trečiajam asmeniui UAB „Timberhouse Baltic“ įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2011 m. liepos 18 d.

10Atsakovas V. B. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovas neįrodė būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Pažymėjo, kad UAB „Faberlink Baltic“ vadovo pareigose dirbo nuo 2009 m. sausio 14 d. iki 2011 m. sausio 14 d., nuo 2011 m. vasario 19 d. iki 2011 m. kovo 30 d. sirgo, o 2011 m. kovo 24 d. jis buvo atšauktas iš pareigų ir bendrovės vadovu paskirtas G. P., todėl nuostolių paskaičiavimai yra netikslūs. Anksčiau bendrovei vadovavęs ir jį vadovu paskyręs vienintelis įmonės akcininkas M. K., kuris tuo pačiu metu buvo ir trečiojo asmens vadovas, neperdavė jam jokių dokumentų, susijusių su trečiojo asmens UAB „Timberhouse Baltic“, kurio vienintelis akcininkas buvo ieškovas UAB „Faberlink Baltic“, skolomis. Nurodė, kad paskutinė sąskaita už prekes trečiajam asmeniui UAB „Timberhouse Baltic“ buvo pateikta 2010 m. sausio 25 d. ir nuo 2010 m. sausio 26 d. prekės šiai bendrovei nebuvo parduodamos, kad UAB „Faberlink Baltic“ išrašomos UAB „Timberhouse Baltic“ PVM sąskaitos faktūros apmokėjimui už elektros energiją ieškovo finansinės padėties neblogino. Atsakovo teigimu, tuo laiku atsakovas nei sukelti, nei prognozuoti įmonių bankroto negalėjo. Trečiasis asmuo M. K. buvo sukūręs jam priklausančių įmonių veiklos sistemą, valdė tris bendroves (UAB „Faberlink Baltic“, UAB „Timberhouse Baltic“ ir UAB „Element Houses“), kurios bankrutavo, ir tik nuo M. K. priklausė pinigų srautai tarp šių bendrovių.

11Trečiasis asmuo BUAB „Timberhouse Baltic“ atsiliepime į ieškinį prašė nagrinėjamą šalių ginčą spręsti teismo nuožiūra ir nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi BUAB „Timberhouse Baltic“ bankroto byloje patvirtino patikslintą BUAB „Faberlink Blatic“ 437 679,69 Lt dydžio finansinį reikalavimą.

12Trečiasis asmuo G. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir pažymėjo, kad jo vadovavimo laikotarpiu jokie sandoriai įmonėje nevyko ir bendrovės finansinė padėtis išliko nepakitusi iki bankroto bylos iškėlimo.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14Šiaulių apygardos teismas 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-815-267/2012 taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

15Teismas nurodė, kad ieškiniu prašomo priteisti nuostolių atlyginimo dalis, t.y. 415 082,23 Lt skola, yra neišieškota iš bankrutavusios dukterinės įmonės, trečiojo asmens šioje byloje UAB „Timberhouse Baltic“, kuri susidarė nuo 2006 m. gegužės 29 d. kai UAB „Faberlink Baltic“ vadovavęs ir jos akcininku buvęs trečiasis asmuo M. K. paskolino dukterinei įmonei lėšas ir tiekė prekes bei paslaugas, kurių bendra vertė buvo 676 842,93 Lt. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje bankroto byloje Nr. B2-298-267/2012 yra duomenys, kad UAB „Faberlink Baltic“ 2006 – 2007 metais, vadovaujant trečiajam asmeniui M. K., suteikė UAB „Timberhouse Baltic“, kuriai taip pat vadovavo M. K., 376 374,75 Lt paskolas ir negrąžinta paskolų dalis yra 161 543,4 Lt. 2009 m. sausio 14 d., pradedant vadovauti naujai paskirtam direktoriui V. B., UAB „Timberhouse Baltic“ skola ieškovui siekė 356 463,39 Lt.

16Teismas, įvertinęs atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, apklaustų liudytojomis UAB „Faberlink Baltic“, UAB „Element Houses“ ir BUAB „Timberhouse Baltic“ skirtingais laikotarpiais dirbusių finansininkių parodymus, nustatė, kad trečiasis asmuo M. K. buvo sukūręs tris susijusias bendroves, t. y. UAB „Faberlink Baltic“, UAB „Timberhouse Baltic“ ir UAB „Element Houses“. Ieškovui UAB „Faberlink Baltic“ buvo skirtas produkcijos gamintojo vaidmuo, o dukterinės įmonės, t. y. likviduota UAB „Element Houses“ ir trečiasis asmuo BUAB „Timberhouse Baltic“ vykdė realizaciją, todėl UAB „Faberlink Baltic“ privalėjo parduoti pagamintą produkciją savo įsteigtoms įmonėms, kurios ją realizuodavo, nes neturėjo kam ją parduoti. Teismo nuomone, pagrindinė įmonė buvo UAB „Faberlink Baltic“, atsiskaitymai vykdavo tarp susijusių įmonių, tačiau buvo dideli įsiskolinimai, buvo perkamos ir parduodamos tos pačios prekės, skolinamos lėšos. Dėl nurodyto teismas konstatavo, kad UAB „Faberlink Baltic“ faktiškai vadovavo trečiasis asmuo M. K., kuris realiai buvo vienasmenis bendrovės valios reiškėjas ir įgyvendintojas, įsteigęs, kontroliavęs ir valdęs visas tris tarpusavyje susijusias bendroves, kurios bankrutavo. Teismas nurodė, kad ieškinį pareiškęs BUAB „Faberlink Baltic“ administratorius, nekelia akcininko kaip įmonės dalyvio atsakomybės įmonei klausimų.

17Teismas pažymėjo, kad UAB „Faberlink Baltic“ vadovaujant M. K. 2007 metais, kai bendrovė dirbo nuostolingai, valdymo organo sprendimas prisiimti itin didelius finansinius įsipareigojimus, įkeičiant nekilnojamąjį turtą, prieštaravo juridinio asmens tikslams, o atsiskaitymu su įmonės kreditoriais, kuriems įsiskolinimas siekė beveik viso įmonės turto vertę, nebuvo rūpinamasi. Teismas nurodė, kad toks įmonės vadovo ir akcininko elgesys tuo metu nesiderino su atsakingu, sąžiningu, rūpestingu ir kvalifikuotu juridinio asmens valdymu, atvirkščiai – rodo įmonės vadovo bei dalyvio didelį neatsargumą.

18Teismas nustatė, kad BUAB „Timberhouse Baltic“ bankroto byloje yra patvirtintas ieškovo BUAB „Faberlink Baltic“ pareikštas 437 679,69 Lt kreditorinis reikalavimas, kuris nebus patenkintas, nes BUAB „Timberhouse Baltic“ turto neturi. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje prašoma priteisti iš atsakovo dalį minėto kreditorinio reikalavimo – 415 082,23 Lt, nenurodant priežasčių dėl kurių išieškoma ne visa dukterinės įmonės skola.

19Teismas sprendė, kad atsakovo V. B. veiksmai, realizuojant pagamintą produkciją ir išrašant sąskaitas apmokėjimui dukterinei įmonei už sunaudotą elektros energiją negali būti vertinami kaip neteisėti, be to, jie nenulėmė žalos (nuostolių) atsiradimo skolininko BUAB „Timberhouse Baltic“ savininkui (akcininkui) BUAB „Faberlink Baltic“. Teismas nurodė, kad V. B. vadovavo ne tik UAB „Faberlink Baltic“, bet ir dukterinėms įmonėms. Teismas konstatavo, kad atsakovo V. B. didelės kaltės ar aplaidumo, vykdant prekių tiekimą dukterinėms įmonėms ir išieškant iš jų skolas, nenustatyta (CK 6.245 – 6.248 str.).

20Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškinys negali būti tenkinamas dar ir dėl to, kad BUAB „Faberlink Baltic“ turtas, kurio vertė 2011 m. balandžio 27 d. balanso duomenimis – 3 504 680 Lt, 2011 m. gegužės 10 d. buvo perduotas administratoriui ir kreditorių sprendimu bus parduodamas varžytynėse.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

21Apeliaciniu skundu ieškovo BUAB „Faberlink Baltic“ administratoriaus UAB „Valeksa“ įgaliotas asmuo J. K. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo įrodymų pusiausvyros principu, o rėmėsi, tikėjimu, kad V. B. pateikti argumentai yra išimtinai teisingi. Teismas, vertindamas įrodymus, buvo akivaizdžiai neobjektyvus ir šališkas, nes akcentavo tik atsakovo teiginius, argumentus bei pateikiamus rašytinius įrodymus, ignoruodamas ieškovo pateikiamus įrodymus bei faktines aplinkybes. Teismas be jokių motyvų atmetė ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus.
  2. V. B. tapus UAB „Faberlink Baltic“ vadovu ir toliau buvo tęsiama ta pati aplaidaus įmonės vykdymo veikla, kas tikrai neatleidžia atsakovo, kaip įmonės vadovo nuo fiduciarinės pareigos veikti protingai, apdairiai ir atsakingai. Teismas vertindamas faktines bylos aplinkybes privalėjo įvertinti ne tik įmonės finansinę būklę, liudytojų parodymus, bet tinkamai išanalizuoti paties įmonės vadovo veiklą konkrečiu atsakovo V. B. vadovavimo įmonei laikotarpiu.

22Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. B. prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovas neįrodė būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Pažymėjo, jog atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų ar veiksmų, kurie viršytų normalią verslo riziką, buvo pastoviai kontroliuojamas vienintelio akcininko ir vykdė jo nurodymus. Atsakovas negali atsakyti už skolas, kurios susidarė jam dar nedirbant ir negali atsakyti už bankroto bylos iškėlimą, kai dėl vienintelio bendrovės akcininko M. K. veiksmų, susidarė skolos kreditoriams. Pažymėjo, kad nuo 2010 m. sausio 26 d. trečiajam asmeniui UAB „Timberhouse Baltic“ prekės nebuvo parduodamos, buvo teikiamos tik sąskaitos už elektros energiją, o tai ieškovo įmonės finansinės padėties neblogino, kreditorių interesams pakenkti negalėjo. Nuo 2010 m. sausio 26 d. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Faberlink Baltic“ į įmonę iš trečiojo asmens UAB „Timberhouse Baltic“ lėšos buvo tik gaunamos, nieko neparduodant.

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Taigi apeliacinės instancijos teisme siekiama, neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų (kai to nereikalauja viešasis interesas), nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktine ir teisine prasme.

24Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti ir aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. Remiantis CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Vadovaujantis CPK 12 ir 178 straipsniais, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

25Nagrinėjamoje byloje žala bankrutuojančiai įmonei kildinama iš vadovo galimai neteisėtų veiksmų, realizuojant pagamintą produkciją ir išrašant apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras dukterinei įmonei kaip kompensaciją už sunaudotą elektros energiją, kurie nulėmė žalos atsiradimą skolininko BUAB „Timberhouse Baltic“ savininkui (akcininkui) BUAB „Faberlink Baltic“ (CK 2.87 str. 1 d., ABĮ 19 str. 8 d., 37 str., 7 d., 12 d. 1 p.).

26Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 str.). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 str., 182 str. 4 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2009 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009, kt.).

27Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Faberlink Baltic“ veiklą vykdė nuo 2004 m. rugpjūčio 25 iki 2011 m. balandžio 14 d. UAB „Faberlink Baltic“ akcininku nuo 2004 m. rugpjūčio 18 d. iki 2006 m. gruodžio 21 d. buvo M. K. (vienintelis akcininkas, turintis 100 procentų akcijų); laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 21 d. - „Start - UP6“ AS (vienintelis akcininkas, turintis 100 procentų akcijų). Skirtingais laikotarpiais UAB „Faberlink Baltic“ vadovavo direktoriai: M. K. nuo 2006 m. rugsėjo 4 d. iki 2009 m. sausio 14 d.; V. B. nuo 2009 m. sausio 14 d. iki 2011 m. kovo 25 d. (nuo 2011 m. vasario 19 d. iki 2011 m. kovo 30 d. nedirbo dėl ligos, 2011 m. kovo 24 d. „Start- UP6“ AS akcininko sprendimu buvo atšauktas iš pareigų), G. P. nuo 2011 m. kovo 25 d. iki 2011 m. gegužės 10 d. Tie patys asmenys akcininko sprendimu buvo paskirti ir UAB „Faberlink Baltic“ dukterinių įmonių UAB „Element Houses“ ir UAB „Timberhouse Baltic“ vadovais. Ieškovas UAB „Faberlink Baltic“ buvo dviejų bankrutavusių bendrovių UAB „Element Houses“ ir UAB „Timberhouse Baltic“ vienintelis akcininkas. Visos trys tarpusavyje susijusios bendrovės vykdė analogišką veiklą, t. y. miškininkystė, medienos ruoša ir susijusių paslaugų veikla, medienos bei medienos ir kamštienos gaminių bei dirbinių gamyba, baldų gamyba, tarpininkavimas, statyba ir kt. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi UAB „Faberlink Baltic“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Valeksa“. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovo prašoma priteisti skola susidarė nuo 2006 m. gegužės 29 d., kai bendrovei vadovavęs ir jos vieninteliu akcininku buvęs trečiasis asmuo M. K. paskolino dukterinei įmonei lėšas ir tiekė prekes bei paslaugas, kurių bendra vertė buvo 676 842,93 Lt. UAB „Faberlink Baltic“ vadovaujant trečiajam asmeniui M. K. 2007 metais, kai bendrovė dirbo nuostolingai, valdymo organo sprendimas prisiimti itin didelius finansinius įsipareigojimus, įkeičiant nekilnojamąjį turtą, neatitiko juridinio asmens tikslams, kadangi atsiskaitymu su įmonės kreditoriais, kuriems įsiskolinimas siekė beveik viso įmonės turto vertę, nebuvo rūpinamasi. Įmonės veiklos nuostolingumas 2007, 2009, 2010 metais ir bankroto bylos iškėlimas 2011 m. balandžio 14 d. patvirtina, kad ieškovo vienintelio akcininko ir tuo metu vadovo trečiojo asmens M. K. sprendimas 2007 metais imti iš AB Parex banko 608 202 EUR kreditą, įkeičiant nekilnojamąjį bendrovės turtą, turėjo reikšmės įmonės bankrotui. 2009 m. sausio 14 d. pradedant vadovauti naujai paskirtam direktoriui V. B., UAB „Timberhouse Baltic“ skola UAB „Faberlink Baltic“ buvo 356 463,39 Lt. UAB „Timberhouse Baltic“ skola UAB „Faberlink Baltic“ laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 14 d. iki 2011 m. kovo 14 d. išaugo iki 437 679,69 Lt. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, svarbu nustatyti, ar nuostoliai BUAB „Faberlink Baltic“ atsirado dėl galimai neteisėtų įmonės vadovo V. B. veiksmų jo vadovavimo laikotarpiu.

28Apelianto teigimu, teismas vertindamas faktines bylos aplinkybes nesivadovavo įrodymų pusiausvyros principu, nes teismas privalėjo įvertinti ne tik įmonės finansinę būklę, liudytojų parodymus, bet tinkamai išanalizuoti paties įmonės vadovo veiklą konkrečiu atsakovo V. B. vadovavimo įmonei laikotarpiu. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto teiginiais.

29CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos juridinio asmens valdymo organo nario pareigos, tarp jų 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Ar akcinės bendrovės valdymo organo narys elgiasi sąžiningai ir protingai sudarydamas tam tikrus sandorius bendrovės vardu, vertinama pagal tai, ar nėra tokio nario ir bendrovės interesų konflikto, ar nėra painiojamas nario asmeninis ir bendrovei priklausantis turtas, ar sandoriu nepadaroma aiški žala bendrovei. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta valdymo organo nario lojalumo bendrovei pareiga, kuri kartu reiškia ir tai, kad narys neturėtų veikti priešingai bendrovės, kaip pelno siekiančio asmens, veiklos tikslams. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Taigi bendrovės vadovo veiksmai sudarant ir vykdant sandorius turi užtikrinti, kad bendrovei nebūtų padaryta žalos (nuostolių).

30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovų pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Tai reiškia, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 str. 5 d.). Vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės - komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

31Ieškovas BUAB „Faberlink Baltic“ teigia, kad atsakovui pradėjus dirbti įmonės vadovu, UAB „Timberhouse Baltic“ skola UAB „Faberlink Baltic“ siekė 356 463,39 Lt, tačiau būdamas bendrovės vadovu, turinčiu įstatymo įtvirtintą lojalumo pareigą veikti įmanomai geriausiai įmonės interesais, atsakovas ne tik nesiėmė jokių priemonių siekiant atgauti minėtą trečiojo asmens skolą, tačiau ir toliau, peržengdamas protingos ūkinės – komercinės rizikos ribas, teikė trečiajam asmeniui prekes ir paslaugas. Atsakovo vadovavimo laikotarpiu, trečiojo asmens skola ieškovui padidėjo 81 216,30 Lt. Ieškovas nurodo, kad UAB „Timberhouse Baltic“ iškelta bankroto byla, skolininkas neturi galimybių tinkamai įvykdyti savo prievolių ir atlyginti žalos, atsakovo veiksmai vertintini kaip neteisėti ir nesąžiningi tiek pačios įmonės, tiek įmonės kreditorių atžvilgiu, padarę įmonei ir jos kreditoriams nuostolius. Su šiais ieškovo teiginiais atsakovas nesutinka ir mano, kad ieškovas neįrodė būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Atsakovas nurodo, kad trečiasis asmuo M. K. buvo sukūręs jam priklausančių įmonių veiklos sistemą, valdė tris bendroves (UAB „Faberlink Baltic“, UAB „Timberhouse Baltic“ ir UAB „Element Houses“), kurios bankrutavo, ir tik nuo M. K. priklausė pinigų srautai tarp šių bendrovių. Atsakovo teigimu, anksčiau UAB „Faberlink Baltic“ vadovavęs ir V. B. vadovu paskyręs akcininkas M. K., kuris tuo pačiu metu buvo ir trečiojo asmens vadovas, neperdavė jam jokių dokumentų, susijusių su trečiojo asmens UAB „Timberhouse Baltic“, kurio vienintelis akcininkas buvo ieškovas UAB „Faberlink Baltic“, skolomis. Pagal bylos duomenis paskutinė sąskaita už prekes trečiajam asmeniui UAB „Timberhouse Baltic“ buvo pateikta 2010 m. sausio 25 d. ir nuo 2010 m. sausio 26 d. prekės šiai bendrovei nebuvo parduodamos. UAB „Faberlink Baltic“ išrašytos apmokėjimui PVM sąskaitos faktūros UAB „Timberhouse Baltic“ kaip kompensacija už sunaudotą elektros energiją ieškovo finansinės padėties neblogino. Pirmosios instancijos teismas pagal bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes pagrįstai bei teisingai nustatė, kad atsakovas savo atsikirtimais pagrindė, kad jo vadovavimo laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 14 d. iki 2011 m. kovo 25 d. (nuo 2011 m. vasario 19 d. iki 2011 m. kovo 30 d. nedirbo dėl ligos, 2011 m. kovo 24 d. akcininko sprendimu buvo atšauktas iš pareigų) atsakovas nei sukelti, nei prognozuoti įmonių bankroto negalėjo, trečiasis asmuo M. K. sukūręs jam priklausančių įmonių veiklos sistemą, buvo faktinis visų trijų bendrovių (UAB „Faberlink Baltic“, UAB „Timberhouse Baltic“ ir UAB „Element Houses“), kurios bankrutavo, ir tik nuo M. K. priklausė pinigų srautai tarp šių bendrovių. Tai patvirtina apklaustų liudytojomis minėtose trijose bendrovėse finansininkėmis skirtingais laikotarpiais dirbusių S. G., E. Z., N. S., A. R. parodymai.

32Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškovo reikalavimai buvo atmesti, teigia, kad teismas netinkamai taikė CPK 177 straipsnio 1 dalies ir 185 straipsnio nuostatas dėl visapusiško bylos aplinkybių ištyrimo ir dėl to neteisingai išnagrinėjo bylą.

33Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismo priedermė teisingai išspręsti bylą ir nustatyti objektyvią tiesą kyla iš Konstitucijos. Teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą, turi siekti nustatyti tikrąją tiesą, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirdamas ir įvertindamas tos konkrečios bylos faktus.

34Kaip minėta, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.), jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 str.).

35Teisėjų kolegija, objektyviai ir visapusiškai ištyrusi bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių visetą, atmeta kaip nepagrįstus apelianto skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 177 straipsnio 1 dalies ir 185 straipsnio nuostatas dėl visapusiško bylos aplinkybių ištyrimo, dėl to netinkamai taikė materialinės teisės normas ir neteisingai išnagrinėjo bylą . Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004;2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2006; 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008;2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009 ir kt.). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė byloje esančius įrodymus, kuriuos nustatė iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų, šiuos įrodymus teismas teisingai įvertino remdamasis laisvo įrodymų vertinimo principais, kurie lemia tai, kad atsakovo pateikti įrodymai yra labiau tikėtini ir objektyvūs, nei pateikti ieškovo, teisingai išaiškino ir nustatė turinčias bylai reikšmės aplinkybes, todėl teismas ieškovo ieškinį atmetė pagrįstai.

36Civiliniame procese vyrauja dispozityvumo principas. Būtent juo ir grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, taigi nėra pagrindo kvestionuoti teismo padarytą išvadą, jog apeliantas neįrodė, kad atsakovas atliko jo teises pažeidžiančius veiksmus, t. y. netinkamai vykdė savo kaip apelianto vadovo pareigas, ir kurie būtų nenulėmė žalos (nuostolių) atsiradimą skolininko BUAB „Timberhouse Baltic“ savininkui (akcininkui) BUAB „Faberlink Baltic“ jo vadovavimo laikotarpiu.

37Pagal bylos duomenis ir byloje nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo atveju nenustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovas yra atsakingas už ieškovo nurodomą įmonei padarytą 415 082,23 Lt žalą. Ieškovas neįrodė žalos dydžio, atsakovo neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų bei žalos ir byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų (CK 6.245 - 6.248 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas neįrodė ir byloje nėra įrodymų, jog atsakovas veikė priešingai bendrovės, kaip pelno siekiančio asmens, veiklos tikslams, tyčia siekiant pažeisti kreditorių interesus ar dėl didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas. Paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės - komercinės veiklos rizika, nėra pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu atsirasti.

38Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-296/2009; 3K-3-107/2010; 3K-3-52/2011 ir kt.). Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Taigi apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas jį tinkamai ir išsamiai motyvavus, todėl pirmosios instancijos motyvų, jiems pritardama, nekartoja, atitinkamai nepasisako ir dėl apeliacinio skundo argumentų dėl, apelianto nuomone, netinkamų pirmosios instancijos teismo išvadų.

39Remdamasi ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, nurodytomis teisės normomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, atsižvelgdama į tai, kad apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tiesiog kitaip vertina tuos pačius įrodymus, tačiau visiškai nepagrindžia teiginių, kad pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs, o iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio atmetimo yra pagrįsta.

40Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

41Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

42Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

43Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Byloje sprendžiamas ginčas dėl 415 082,23 Lt žalos atlyginimo, atsiradusios... 5. Ieškovas BUAB „Faberlink Baltic“ kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 6. Ieškovas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d.... 7. Ieškovo teigimu, bendrovės vadovas V. B., kuris bendrovei vadovavo nuo 2009... 8. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovo vadovaujama įmonė nuo 2010 m. birželio 15... 9. Ieškovo teigimu, atsakovas privalo sumokėti ir trečiojo asmens UAB... 10. Atsakovas V. B. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovas neįrodė... 11. Trečiasis asmuo BUAB „Timberhouse Baltic“ atsiliepime į ieškinį prašė... 12. Trečiasis asmuo G. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį... 15. Teismas nurodė, kad ieškiniu prašomo priteisti nuostolių atlyginimo dalis,... 16. Teismas, įvertinęs atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, apklaustų... 17. Teismas pažymėjo, kad UAB „Faberlink Baltic“ vadovaujant M. K. 2007... 18. Teismas nustatė, kad BUAB „Timberhouse Baltic“ bankroto byloje yra... 19. Teismas sprendė, kad atsakovo V. B. veiksmai, realizuojant pagamintą... 20. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškinys negali būti tenkinamas... 21. Apeliaciniu skundu ieškovo BUAB „Faberlink Baltic“ administratoriaus UAB... 22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. B. prašo Šiaulių apygardos... 23. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės... 24. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei... 25. Nagrinėjamoje byloje žala bankrutuojančiai įmonei kildinama iš vadovo... 26. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę... 27. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Faberlink Baltic“ veiklą vykdė nuo... 28. Apelianto teigimu, teismas vertindamas faktines bylos aplinkybes nesivadovavo... 29. CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos juridinio asmens valdymo organo nario... 30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įmonei veikiant... 31. Ieškovas BUAB „Faberlink Baltic“ teigia, kad atsakovui pradėjus dirbti... 32. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo... 33. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra... 34. Kaip minėta, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo... 35. Teisėjų kolegija, objektyviai ir visapusiškai ištyrusi bylai teisingai... 36. Civiliniame procese vyrauja dispozityvumo principas. Būtent juo ir grindžiama... 37. Pagal bylos duomenis ir byloje nustatytas faktines aplinkybes teisėjų... 38. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir... 39. Remdamasi ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, nurodytomis teisės... 40. Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi... 41. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 42. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 43. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti...