Byla 2-77-999/2018
Dėl paskolos sutarčių dalių pripažinimo negaliojančiomis, paskolos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ab initio, įpareigojimo vykdyti sutartis

1Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Daina Dyburienė, sekretoriaujant Irenai Dambrauskienei, dalyvaujant ieškovui A. J., jo atstovui advokatui M. V., atsakovės Šilutės kredito unija atstovui advokatui R. D.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei Šilutės kredito unija, tretieji asmenys V. J., antstolė A. T., dėl paskolos sutarčių dalių pripažinimo negaliojančiomis, paskolos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ab initio, įpareigojimo vykdyti sutartis.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas A. J. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas teismo pripažinti vienašališkai atsakovės Šilutės kredito unijos atliktus 2010 m. balandžio 14 d. Paskolos sutarties Nr. 10-00143 ir 2010 m. liepos 8 d. kitos specialios paskirties Paskolos sutarties Nr. 10-00265 nutraukimus neteisėtais ab initio ir juos panaikinti bei įpareigoti atsakovę Šilutės kredito uniją vykdyti 2010 m. balandžio 14 d. Paskolos sutartį Nr. 10-00143 ir 2010 m. liepos 8 d. kitos specialios paskirties Paskolos sutartį Nr. 10-00265; pripažinti pilna apimtimi 2010 m. balandžio 14 d. Paskolos sutarties Nr. 10-00143 ir 2010 m. liepos 8 d. kitos specialios paskirties Paskolos sutarties Nr. 10-0026543 5.8. ir 5.8.1. punktus neteisėtais ir negaliojančiais ab initio; pakeisti 2010 m. balandžio 14 d. Paskolos sutarties Nr. 10-00143 ir 2010 m. liepos 8 d. kitos specialios paskirties Paskolos sutarties Nr. 10-00265 2.13 punktus bei sumažinti 0,20 proc. dydžio delspinigius iki 0,01 procentų dydžio; taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolės A. T. vykdomąsias bylas ir jose atliekamą išieškojimą, įskaitant turto pardavimo iš varžytinių akto surašymą, iš ieškovui A. J. ir V. J. priklausančio turto: ( - ). Ieškovas A. J. palaikė ieškinį ieškinyje (b. l. 1-9) nurodytais motyvas ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog nori, kad būtų grąžinta sutartis, kuri sudaryta su kredito unija, t. y., kad jų vienašališkas sutarties nutraukimas būtų pripažintas negaliojančiu, kad būtų toliau galima tęsti su kredito unija derybas dėl galimybės mokėti, kad būtų sustabdytas turto, kuriame gyvena, pardavimas varžytinėse. 2010 m. buvo sudaryta sutartis su kredito unija dėl kredito paėmimo gyvenamojo namo statybos užbaigimui 150 000 eurų ir dar viena sutartis sudaryta dėl 50 000 eurų kredito. Pinigai visą laikotarpį buvo panaudoti pagal paskirtį, investuoti į gyvenamojo namo statybas, sutvarkymą. Nuolat buvo mokamos palūkanos, su kredito unija buvo susitariama, jeigu buvo vėluojama. Lygiagrečiai jis vystė investicinį verslą. 2014 m. buvo planuojamas verslo projekto pardavimas ir iš jo turėjo būti padengtas visa kreditas. Dalis kredito buvo padengta, tačiau susidarė situacija, kad parduodant projektą, nebuvo gautos visos lėšos. Jau ketvirti metai vyksta bylinėjimosi procesas su Lietuvos Respublikos Vyriausybe dėl asmeninių lėšų pasisavinimo. Pristigo pinigų sumokėti, padengti palūkanas. Kredito grąžinimas buvo numatytas iki 2020 metų. Buvo mokamos palūkanos, pradėjo strigti mokėjimai. Vyko dialogas su kredito unija, tačiau susidarė nemokėjimo suma. Kiekvieną mėnesį buvo mokama kredito unijai. Jis bandė tartis su kredito unija dėl galimybės peržiūrėti sutartis, atidedant mokėjimą, sudaryti naują sutartį, pratęsiant sutarties galiojimą ne iki 2020 m., o kredito grąžinimą iki 2025 m. Prašė kredito uniją prisiderinti prie tų mokėjimų, kuriuos šiandien gali mokėti, per pusę mažesnę sumą negu mokėjo. Vieną kartą mokėjimą atidėjo, tačiau jis išvyko į užsienį ir negavo kvietimo atvykti derinimui. Paskui gavo, kad sutartis vienašališkai yra nutraukta ir greitai atiduota išieškojimui. Jo atžvilgiu pasielgta neatsakingai, neteisingai. Prašo teismo atstatyti teisybę, pratęsti sutartis, derybas su kredito unija ir iš naujo tęsti kitą kreditavimą. Dabar nebėra kredito sutarties, o reikalauja iš karto sumokėti visą sumą 170 000 eurų, vietoje to, kad jis sumokėtų 20 000 eurų. Kredito sutartis buvo perimta iš kito Ūkio banko, nes iš karto sumažėjo palūkanos. Reikėjo padengti Ūkio bankui, o kitas kreditas ėjo į statybas. Yra gyvenamasis namas, kuriame gyvena sūnus su šeima, o pats gyvena bute, kuris buvo įkeistas kredito unijai. Bute dar gyvena dukra su anūke. Dabar visi turi eiti į gatvę. Nuo 2010 m. mokėjo kredito unijai iki 2016 m. Buvo mokama ir iki dabar. 2017 m. buvo mokama, tačiau ne tiek, kiek reikalavo pagal sutartį. Atsirado problemų, todėl mokėjo mažiau. 2020 m. numatytas kredito grąžinimas pagal sutartį, tačiau galėjo pratęsti grąžinimą iki 2025 m. Bandė tartis su kredito unija, tačiau jis negalėjo įnešti visą prašomą sumą. Tuo metu vystė didelį projektą, kurį planavo parduoti ir uždirbti daug lėšų, daugiau negu 200 000 eurų, kuris buvo paimtas. Parduodant projektą, įvyko konfliktinė situacija, kuri dabar yra teismuose, bylinėjasi dėl vieno milijono eurų, kurie buvo iš jo pasisavinti, t. y. Krašto apsaugos ministerijos buvo įvestas mokestis, kuris yra neteisėtas. Laimėjo valstybės konkursą, iš jo valstybė paėmė du su pusę milijono užstatą, kad galėtų dalyvauti konkurse. Jis lėšas pasiskolino. Konkursą laimėjo ir užstatas liko 2 metams, kad per 2 metus pastatys parką ir iš jo bus gaunamos pajamos. Po konkurso, po 1 metų, Krašto apsaugos ministerija, derinant projektą, įvedė trijų milijonų mokestį dėl jiems reikalingų priemonių nupirkimo. Šis mokestis prieš konkursą nebuvo įvestas. Valstybė pablogino situaciją. Projektą pardavė investitoriams už gerus pinigus, bet tris milijonus nesumokėjo jam, o jie buvo pervesti Krašto apsaugos ministerijai, nes nebūtų investitoriai suderinę techninio projekto. Paliko teisę bylinėtis ir iš Krašto apsaugos ministerijos susigrąžinti pinigus, todėl už akcijas, projektą negavo trijų milijonų su partneriu. Nuo to laiko pradėjo strigti mokėjimai kredito unijai, todėl negalėjo padengti įsiskolinimą. Treti metai bylinėjasi teisme ir šį mėnesį turėtų gauti šaukimą ir problemos turėtų išsispręsti. Šiuo metu turi keletą projektų užsienyje. Dabar darbo sutarties neturi, tai yra, nedirba. Viską nusirašo antstolė. Žmona šiuo metu taip pat niekur nedirba. Šiuo metu gyvena iš pasiskolintų lėšų. Parduos galingus projektus ir turės pinigų. Sutartį kredito unija nutraukė vienašališkai nepranešę. Jis grįžo iš užsienio ir sužinojo, kad sutartis nutraukta. Iš jo pusės buvo mokėjimai kredito unijai kiekvieną mėnesį. Jis kiekvieną mėnesį gauna iš savivaldybės Tarybos kompensaciją virš 300 eurų, kurią nurodė pervesti kredito unijai. Yra laikinos problemos ir norėjo sutartį su kredito unija pakeisti, tačiau jie vienašališkai sutartį nutraukė, nors mokėjimai buvo kiekvieną mėnesį. Nebuvo taip, kad nemokėtų. Jis negavo įspėjimo. Paskolos sutartyje buvo nurodytas jo adresas ( - ). Negavo pranešimo iš kredito unijos dėl sutarčių nutraukimo, gal tuo metu jis buvo užsienyje. Prašo ieškinį patenkinti, visus jo reikalavimus, palaiko reikalavimą ir dėl delspinigių sumažinimo. Mokėjimai vykdavo kiekvieną mėnesį, nors ir mažesnėmis sumomis. Jis buvo vienas iš didžiausių pajininkų, nuo pajaus sumos pinigų negalėjo paimti. Kredito unija naudojosi jo pajumi, skolino pinigus kitiems ir iš jų uždirbo procentus. Buvo įkeistas nekilnojamas turtas, tačiau iš varžytinių niekas nėra parduota. Pardavimai yra apskųsti, nes nesutiko su antstolės Tamašauskienės veiksmais ir juos apskundė teismui. Imdamas kreditus iš kredito unijos, jis pasirašė pateiktas tipines sutartis. Kredito unija sumažino palūkanas. 10 metų terminas buvo palankus. Pasirašyti niekas nevertė, nes tuo metu tiko tokios sutarties sąlygos. 2016 m. gruodžio 21 d. nėra gavęs iš kredito unijos pranešimo dėl sutarties nutraukimo. Valdybos posėdžio protokolo, valdybos sprendimo, kad sutartis nutraukta nėra gavęs. Gavo tik iš antstolės. Visą laiką gyveno nurodytu adresu. Visą laiką mokėjo kredito unijai. Prašė peržiūrėti sutartį ir pereiti prie tos sumos, kuri dengtų palūkanų dydį, o grąžinimą prašė pratęsti nuo 2020 m. iki 2025 m. Į tai neatsižvelgė ir nutraukė sutartį, o jis pinigus moka iki šios dienos. Šiais metais gali padengti visus įsiskolinimus. Artimiausiu metu planuoja padengti mažesnę 50 000 eurų paskolą ir išlaisvinti užstatytą butą. Pinigai eina tiesiai į kredito unijoje esančią jo sąskaitą, kuriai yra uždėtas areštas ir jie nusirašo kaip palūkanų dengimui kiekvieną mėnesį. Prašė kredito unijos pakeisti sutartį, mokėjimus, tačiau raštu kredito unijai neteikė prašymo. Mokėjimai nebuvo sutrikę, tik jie nebuvo pilnai išpildyti, nepilnos sumos buvo mokamos. Šiai dienai įsiskolinimas yra per snkus padengti. Su trečiuoju asmeniu V. J. nėra išsituokę, gyvena kartu tuo pačiu adresu. Neturi duomenų, kad V. J. būtų įteiktas pranešimas. Atrodo, kad viską gavo iš antstolio, o ne iš notaro. Kvitas yra, kad kredito unija jam išsiutė registruotu laišku pranešimą dėl kredito sutarties nutraukimo. Įrodymų neturi pateikti, kad korespondencija nebuvo įteikta, gal jis tuo metu buvo užsienyje ir kam nors kitam ją įteikė.

5Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 65-70), kuriame pasisakė dėl ieškinio pagrįstumo, kurį palaiko ir prašo ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Trumpai paaiškino, jog sutartis buvo nutraukta vienašališkai pagal sutarties sąlygas, nes buvo pažeista sutartis esmingai. Įmokos buvo nemokamos pagal vieną sutartį – 500 dienų, o pagal kitą sutartį – 580 dienų, t. y. daugiau negu pusantrų metų. Atsakovas bendradarbiavo su ieškovu, du kartus buvo atidėti mokėjimai, tačiau kadangi prievolių pažeidimas buvo nevienkartinis, atsakovas pasinaudojo paskolos sutarties sąlygomis ir vienašališkai nutraukė sutartį. Dėl pranešimo įteikimo nesutinka su ieškovo ieškinio dalimi, nes įspėjimas buvo išsiųstas tinkamai nurodytu adresu. Dėl delspinigių dydžio sumažinimo yra atsakovas pasisakęs savo atsiliepime, kad delspinigių mažinti negalima, nes jie jau yra sumokėti, jie yra maži, ne 0,2 proc., o 0,05 proc. Mano, kad ieškinys yra nepagrįstas. Ieškovui buvo išsiųstas registruotas laiškas. Atsakovas laikėsi sutarties nutraukimo ir pranešimų išsiuntimų sąlygų. Paskolos sutartyje nurodytas ieškovo adresas ( - ). Ieškovas apie adreso pasikeitimą nepranešė, todėl registruotu laišku ieškovą atsakovė tinkamai informavo. Prašo ieškinį atmesti.

6Trečiasis asmuo V. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Ieškinys bei teismo šaukimas įteikti pasirašytinai trečiojo asmens sutuoktiniui – ieškovui A. J.. V. J. prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos CPK 247 straipsnis).

7Trečiasis asmuo antstolė A. T. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Tačiau pateikė teismui prašymą nagrinėti civilinę bylą trečiajam asmeniui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

8Teismas konstatuoja:

9Ieškinys atmestinas.

10Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo A. J. ir atsakovo Šilutės kredito unija 2010 m. balandžio 14 d. sudaryta Paskolos sutartis Nr. 10-00143, pagal kurią atsakovas kredito gavėjui – ieškovui A. J. suteikė 150000 eurų namo statybos užbaigimui ir gerbuvio tvarkymui iki 2020 m. balandžio 13 d. Kreditorinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu įkeičiamas A. J. priklausantis turtas: ( - ). 2010 m. liepos 8 d. sudaryta tarp ieškovo A. J. ir atsakovo Šilutės kredito unijos kitos specialios paskirties Paskolos sutartis Nr. 10-00265, pagal kurią atsakovas kredito gavėjui – ieškovui A. J. suteikė 50000 eurų paskolą namo užbaigimui ir gerbuvio tvarkymui iki 2020 m. liepos 7 d. Kreditorinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu įkeičiamas A. J. priklausantis turtas: ( - ). Į bylą pateikti notaro išduoti vykdomieji įrašai (b. l. 29- 40). 2016 m. balandžio 20 d. ieškovas kviestas į valdybos posėdį dėl susidariusios skolos (b. l. 76). Ieškovas vėlavo vykdyti mokėjimus, dėl ko susidarius įsiskolinimui, kredito unija 2016 m. gegužės 9 d. įspėjimais Nr. 2-85 ir Nr. 2-86 „Dėl paskolos sutarties nutraukimo“ informavo kredito gavėją A. J., kad pagal paskolos sutartį Nr. 10-00265 dėl 50000 eur paskolos vėluoja sumokėti 397 dienas ir įsiskolinimas kredito unijai 2016 m. gegužės 9 d. sudaro 6060,73 eur (b. l. 71), o pagal paskolos sutartį Nr. 10-00143 dėl 150000 eurų paskolos vėluoja sumokėti 301 d. ir įsiskolinimas kredito unijai 2016 m. gegužės 9 d. sudaro 10314,10 eur (b. l. 72). Įspėjo, kad iki 2016 m. gegužės 25 d. nesumokėjus nurodytų sumų, be atskiro įspėjimo kredito unija vienašališkai nutrauks sutartis ir kreipsis į teismą dėl paskolos, palūkanų ir kitų priklausančių mokėti pagal paskolos sutartį sumų priteisimo. Pridedamas AB Lietuvas paštas kvitas, kad įspėjimai išsiųsti A. J. registruotu laišku adresu Knygnešių g. 13-6, Šilutė (b. l. 73). 2016 m. gegužės 20 d. ieškovas pateikė prašymą atsakovo valdybai dėl skolos sumokėjimo atidėjimo iki 2016 m. liepos 1 d. Atsakovas tokį prašymą 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu tenkino. 2016 m. rugpjūčio 5 d. ieškovas pateikė prašymą atsakovui dėl skolos sumokėjimo iki 2016 m. rugsėjo 30 d., atsakovas tokį ieškovo prašymą tenkino 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ir nusprendė pratęsti įsiskolinimo padengimo laikotarpį iki 2016 m. lapkričio 30 d. (b. l. 74-75, 81). Kadangi skolos padengtos nebuvo, todėl 2016 m. gruodžio 21 d. pranešimais dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir įspėjimais dėl vienašališko paskolos nutraukimo Nr. 2-192 ir Nr. 2-193 atsakovas informavo ieškovą A. J. ir trečiąjį asmenį V. J., jog neatsiskaičius su Šilutės kredito unija iki 2017 m. sausio 7 d., pastaroji vienašališkai be atskiro pranešimo ntrauks sudarytų paskolų sutartis ir kreipsis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo išieškant paskolą, palūkanas ir kitas priklausančias mokėti sumas pagal paskolos sutartis iš įkeisto turto (b. l. 77, 78-79). Pridedamas AB Lietuvas paštas kvitas, kad įspėjimai išsiųsti A. J. ir V. J. registruotu laišku adresu Knygnešių g. 13-6, Šilutė (b. l. 80). Iš Šilutės kredito unijos valdybos 2017 m. sausio 10 d. posėdžių protokolų Nr. 2 nustatyta, kad valdybos posėdyje nutarta nuo 2017 m. sausio 11 d. vienašališkai nutraukti su A. J. 2010 m. liepos 8 d. sudarytas paskolos sutartį Nr. 10-00265, vadovaujantis 2010 m. liepos 8 d. paskolos sutarties Nr. 10-00265 5.1 punktu ne ginčo tvarka A. J. papildomą pajinį įnašą 2910,14 eurų nurašyti dalies įsiskolinimo dengimui (b. l. 82-83) ir nuo 2017 m. sausio 11 d. vienašališkai nutraukti su A. J. sudarytą paskolos sutartį Nr. 10-00143 bei vadovaujantis 2010 m. balandžio 14 d. paskolos sutarties Nr. 10-00143 5.1 punktu ne ginčo tvarka A. J. papildomą pajinį įnašą 15000,00 eurų nurašyti dalies įsiskolinimo dengimui (b. l. 84-85). Nutarta abiem atvejais kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo išieškant likusią 24998,00 eurų skolą ir 151097,63 eurų skolas bei kitas priklausančias mokėti sumas pagal paskolos sutartis iš įkeisto turto.

11Dėl paskolos sutarčių nutraukimo teisėtumo

12Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, daroma išvada, kad tarp šalių sudarytos Kreditavimo sutarties pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4 straipsniai). Sutartys, dėl kurių nutraukimo kilo šioje byloje nagrinėjamas ginčas, yra kreditavimo sutartys. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.881 straipsnio, apibrėžiančio kreditavimo sutarties sąvoką, 1 dalies nuostatą kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. 2010 m. balandžio 14 d. paskolos sutarties Nr. 10-00143 ir 2010 m. liepos 8 d. paskolos sutarties Nr. 10-00265 pagrindu atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovui kreditą gyvenamojo namo statybos užbaigimo ir gerbuvio tvarkymui, o pastarasis įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais grąžinti gautus kreditus, mokėti apskaičiuotas palūkanas ir kitus mokesčius.

13Ieškovas nurodo, kad tarp šalių sudaryta kredito sutartis yra vartojimo sutartis, todėl jo, kaip vartotojo, interesai turėtų būti ypatingai saugomi ir ginami. Įvertinus byloje esančius duomenis, atsižvelgus į tai, kad tarp šalių sudarytų paskolų sutarčių pagrindu ieškovui buvo suteikti kreditai gyvenamojo namo statybos užbaigimui ir gerbuvio tvarkymui, t. y. asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti, o ne verslo plėtojimui ir panašiai, tarp šalių sudarytos paskolos sutartys kvalifikuotinos vartojimo sutartimis, o ieškovas vartotojas. Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog kreditavimo sutartyje įtvirtintos sutarties nutraukimą reglamentuojančios sąlygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 straipsnio 1, 2 dalys), todėl nurodytos sutarties sąlygos pripažįstamos negaliojančiomis ab initio (CK 6.188 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl papildomos vartotojams taikomos apsaugos, yra pažymėjęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis, siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-02-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

14Lietuvos Respublikos CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami civiliniai teisiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Kreditoriui renkantis pažeistų savo teisių gynimo būdą, be kitų, taikomas favor contractus principas, kuris reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio priemonę. Kasacinio teismo konstatuota, kad sutarties nutraukimas, kaip vienas iš pažeistų teisių gynybos būdų, pagal tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamą favor contractus principą ir jį atspindintį nacionalinį teisinį reguliavimą yra išimtinis teisių gynimo būdas, todėl jo taikymui turi būti konstatuotas pakankamas įstatyme įtvirtintas ir faktinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010). Vis dėlto, pripažįstant favor contractus principo svarbumą sutartiniams santykiams, negalima šio principo suabsoliutinti, paneigiant kitų kreditoriaus teisių gynimo būdų egzistavimą ir panaudojimo galimybę, nes sutarties laisvės principas užtikrina sutarties šalies teisę pasirinkti ir pasinaudoti jo interesus geriausiai atitinkančiu teisių gynimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2013). Tačiau teismas pažymi, kad siekis išsaugoti sutartį nėra absoliutus ir jos nutraukimas gali būti pateisinamas, jeigu nustatomos tam tikros aplinkybės – pažeidimo pobūdis, mastas ar kitos svarbios aplinkybės, leidžiančios spręsti dėl pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį buvimo. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, ar paskolos sutartis nutraukta nepažeidžiant favor contractus principo ir vartotojo teisių, turi būti nustatoma įvertinus, ar egzistuoja pagrindas netinkamą paskolos sutarties vykdymą pripažinti esminiu sutarties pažeidimu pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, arba nustačius, kad sutartis vienašališkai nutraukta joje nustatytomis sąlygomis, kurios nepripažintinos nesąžiningomis CK 6.188 straipsnio pagrindu. Kadangi įstatyme ir sutartyje įtvirtinti vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai yra alternatyvūs, tai reiškia, kad konkrečios faktinės aplinkybės, kuriomis pažeidžiama sutartis, turi atitikti arba sutartyje nustatytą vienašalio sutarties nutraukimo pagrindą, arba įstatyme įtvirtintus esminio sutarties pažeidimo kriterijus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388-684/2016).

15Ieškovas nurodo, jog paskolos sutartys nutrauktos neteisėtai, nes jis nebuvo informuotas apie šių sutarčių nutraukimą jose nustatyta tvarka.

16Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas 2016 m. gegužės 9 d. įspėjimais Nr. 2-85 ir Nr. 2-86 „Dėl paskolos sutarties nutraukimo“ informavo kredito gavėją A. J., kad pagal paskolos sutartį Nr. 10-00265 dėl 50000 eurų paskolos vėluoja sumokėti 397 dienas ir įsiskolinimas kredito unijai 2016 m. gegužės 9 d. sudaro 6060,73 eur (b. l. 71), o pagal paskolos sutartį Nr. 10-00143 dėl 150000 eurų paskolos vėluoja sumokėti 301 d. ir įsiskolinimas kredito unijai 2016 m. gegužės 9 d. sudaro 10314,10 eur (b. l. 72). Įspėjo, kad iki 2016 m. gegužės 25 d. nesumokėjus nurodytų sumų, be atskiro įspėjimo kredito unija vienašališkai nutrauks sutartis ir kreipsis į teismą dėl paskolos, palūkanų ir kitų priklausančių mokėti pagal paskolos sutartį sumų priteisimo. Tai patvirtina atsakovo byloje pateiktas AB Lietuvas pašto kvitas, kad įspėjimai išsiųsti A. J. registruotu laišku adresu Knygnešių g. 13-6, Šilutė (b. l. 73). Be to, byloje pateikti duomenys, kad su ieškovu atsakovas ne kartą bendravo valdybos posėdžiuose ir ne kartą atidėjo paskolų sumokėjimo terminus. Iš atsakovo pateiktų valdybos posėdžio protokolų 2016 m. gegužės 24 d., 2016 m. rugpjūčio 9 d., jog šiuose posėdžiuose buvo priimti sprendimai pratęsti ieškovui įsiskolinimo padengimus tam tikrus laikotarpius, paskutinį kartą iki 2016 m. lapkričio 30 d. Kadangi skolos padengtos nebuvo, todėl 2016 m. gruodžio 21 d. pranešimais dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir įspėjimais dėl vienašališko paskolos nutraukimo Nr. 2-192 ir Nr. 2-193 atsakovas informavo ieškovą A. J. ir trečiąjį asmenį V. J., jog neatsiskaičius su Šilutės kredito unija iki 2017 m. sausio 7 d., pastaroji vienašališkai be atskiro pranešimo ntrauks sudarytų paskolų sutartis ir kreipsis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Taip pat atsakovas pateikia AB Lietuvas paštas kvitą, kad įspėjimai išsiųsti A. J. ir V. J. registruotu laišku adresu Knygnešių g. 13-6, Šilutė (b. l. 80).

17Ieškovas A. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog jis negavo šių pranešimų, tačiau patvirtino, kad jo gyvenamosios vietos adresas yra ( - ). Ši ieškovo gyvenamoji vieta yra nurodyta ir paskolos sutartyse. Be to, paskolos sutarčių 20 punkte numatyta, kad visi pranešimai, ataskaitos ir kitas susirašinėjimas pagal sutartį įteikiami sutarties šaliai pasirašytinai arba siučiami registruotu paštu, jeigu sutartyje nėra nustatyta kitaip. Laikoma, kad paskutiniu unijai žinomu Paskolos gavėjo adresu paštu išsiųstus dokumentus Paskolos gavėjas gavo trečią darbo dieną, einančią po tos dienos, kai unija Paskolos gavėjui siunčiamus dokumentus įteikė pašto paslaugas teikiančiai organizacijai.

18Teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė informavo ieškovą apie sutarčių nutraukimą, išsiųsdama pranešimus dėl vienašališko sutarčių nutraukimo adresu ( - ), t.y. nepažeidžiant sutartimi įtvirtinto šalių susitarimo. Byloje priešingų duomenų, jog ieškovui nebuvo siųsti pranešimai nėra, todėl siųsdama įspėjimus paskutiniu jai žinomu skolininko adresu, kredito unija pareigos informuoti ieškovą apie vienašališką sutarties nutraukimą nepažeidė.

19Civilinės teisės dispozityvumo principas suteikia teisę šalims susitarti dėl sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Sutarties pažeidimo esmingumas gali būti apibrėžtas sutartyje (CK 6.217 straipsnio 5 dalis) arba įstatymu (CK 6.217 straipsnio 2 dalis).

20Ginčo paskolos sutarčių 5.8 punkte numatyta, kad Paskolos davėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį įspėjusi Paskolos gavėją ne vėliau kaip prieš penkiolika kalendorinių dienų ir reikalauti, kad Paskolos gavėjas grąžintų paskolą prieš terminą, sumokėtų palūkanas, delspinigius ir kitas mokėti priklausančias sumas, esant kelioms minėtame punkte išvardintoms aplinkybėms, iš kurių 5.8.1. punkte numatyta, kad jeigu Paskolos gavėjas ilgiau kaip vieną mėnesį delsia sumokėti pagal Sutartį mokėtinas įmokas ir nesumoka šių įmokų per penkiolika kalendorinių dienų nuo Unijos rašytinio pareikalavimo dienos. Šiuo punktu susitarta, kad šių mokėjimo prievolių nevykdymas yra esminis paskolos sutarties pažeidimas. Taigi nagrinėjamu atveju, siekiant įvertinti atsakovo vienašalio kreditavimo sutarčių nutraukimo teisėtumą bei pagrįstumą, svarbu nustatyti, ar ieškovas kaip kredito gavėjas tinkamai vykdė paskolos sutartimis prisiimtus įsipareigojimus.

21Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas A. J. pagal paskolos sutartį Nr. 10-00265 2016 m. gegužės 9 d. vėlavo atsakovui sumokėti 397 dienas, o pagal paskolos sutartį Nr. 10-00143 - 301 d. Faktiškai mokėjimas atsakovui nutrūko nuo 2015 m. pradžios, tai yra nuo tos dienos iš esmės nebevykdė sutartinių įsipareigojimų, dėl ko kredito unija raštu ragino kredito gavėją dengti skolas bankui ir įspėjo apie gresiantį paskolų sutarčių nutraukimą, jam nepadengus įsiskolinimo. Ieškovas iš esmės neginčija šios aplinkybės, tik teigia, kad moka kredito unijai įmokas iki šios dienos, tačiau patvirtino, jog moka tiek, kiek gali, apie pusę pagal sudarytą įmokų mokėjimo grafiką sumos, nors dėl tokių įmokų sumažinimo nebuvo susitarta. Atotrūkis tarp ieškovo pasižadėtų pagal sutartis įvykdyti įsipareigojimų ir faktiškai įvykdytų įsipareigojimų iš esmės susiformavo per paskutinius pusantrų metų iki sutarties nutraukimo ir vis didėjo, todėl atsakovas ilgą laiko tarpą negavo to, ką turėjo ir pagrįstai tikėjosi gauti pagal sutartis. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis, nors ir deklaruoja turintis geriausius ketinimus vykdyti sutartį, yra finansiškai pajėgus tai padaryti, ir šios aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą atsakovui manyti, kad sutartis nebus tinkamai įvykdyta. Atsakovas 2016 m. gegužės 9 d. raštais nustatė ieškovui papildomus terminus sutarties pažeidimams pašalinti, tačiau ieškovas net ir įspėtas apie galimą vienašališką sutarčių nutraukimą, nesiėmė aktyvių veiksmų pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti. Pateikti byloje įrodymai patvirtina, kad ieškovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė pakankamai ilgą laiko tarpą, pradelsti mokėjimai nebuvo padengti ir per atsakovo nustatytus papildomus terminus, taigi sistemingai prievoles pažeidžiantis paskolos gavėjo elgesys davė pagrindą nesitikėti, kad Paskolos sutartys bus vykdomos tinkamai ateityje. Nustatyta, kad paskolos gavėjas buvo tinkamai informuotas apie pradelstus mokėjimus bei nustatytus papildomus terminus pradelstiems mokėjimams padengti, taip pat kelis kartus įspėtas, kad nesusimokėjus įsiskolinimo bankas vadovaudamasis Paskolos sutartimis jas nutrauks, taigi atsakovas tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą, ėmėsi priemonių išsaugoti Paskolos sutartis (CK 6.200 straipsnio 1, 2 dalys). Esant išdėstytoms aplinkybėms, daroma išvada, jog atsakovas visais įmanomais būdais bandė išsaugoti sutartinius šalių santykius, geranoriškai siūlė problemų sprendimo būdus, taigi atsakovas vienašališką Paskolų sutarčių nutraukimą panaudojo kaip ultima ratio priemonę, kai objektyviai nebebuvo galimybės išsaugoti sutartinių šalių santykių. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo vienpusiškai ginti paskolos gavėjo kaip vartotojo interesus, kadangi tai prieštarautų pamatiniam sutarčių teisės principui – pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis), ir šioje situacijoje tai vienareikšmiškai pažeistų atsakovo, kaip paskolos sutarties šalies, interesus. Teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad paskolos gavėjo gavėjų sutartinių prievolių pagal Paskolos sutartis pažeidimas buvo ne vienkartinis, bet nuolatinis. Teismas konstatuoja, kad nuolatinis ir ilgalaikis mokėjimo terminų praleidimas yra esminis paskolos sutarčių pažeidimas, kuris ginčo atveju sudarė pagrindą atsakovui vienašališkai nutraukti sutartis. Taigi atsakovas Paskolos sutartis nutraukė teisėtai, egzistuojant sutartiniams ir įstatyminiams sutarties nutraukimo pagrindams (CK 6.217 straipsnio 1, 5 dalys).

22Pažymėtina, jog aplinkybė, kad paskolos gavėjai yra fiziniai asmenys, neatleidžia jų nuo pareigos vykdyti sutartis, o vartotojų statusas teisės normų nenumatytas kaip pagrindas nukrypti nuo sutarties privalomumo principo ir jos tinkamo vykdymo imperatyvų (CK 6.189, 6.200 straipsniai). Byloje nenustatyta aplinkybių, kad atsakovas, kaip stipresnioji santykių šalis būtų pažeidusi ieškovo teises, todėl net ir vertinant jų teisių gynimą per vartotojų teisių apsaugos prizmę, nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad atsakovo elgesys galėtų būti laikomas nesąžiningu A. J. atžvilgiu bei pažeidžiantis teisėtų lūkesčių principą.

23Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą vykdyti Paskolos sutartis. Šiuo teismo sprendimu ieškovo reikalavimas pripažinti kredito sutarties nutraukimą neteisėtu yra atmestas, todėl ir išvestinis ieškovės reikalavimas įpareigoti vykdyti nutrauktas Paskolos sutartis, atmestinas. Dėl paskolos sutarčių 5.8 ir 5.8.1 punktų pripažinimo nesąžiningais

24Ieškovas teismo prašo pripažinti pilna apimtimi 2010 m. balandžio 14 d. Paskolos sutarties Nr. 10-00143 ir 2010 m. liepos 8 d. kitos specialios paskirties Paskolos sutarties Nr. 10-0026543 5.8. ir 5.8.1. punktus neteisėtais ir negaliojančiais ab initio.

25CK 6.2284 straipsnio nuostatos suteikia vartotojui teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis vartojimo sutarties nesąžiningas sąlygas, tačiau ši papildoma apsauga nedaro vieno svarbiausių privatinės teisės principų – sutarčių privalomumo – išimčių (CK 6.38, 6.59 straipsniai). Todėl tai nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Todėl, jeigu kredito gavėjas įsipareigojo kreditą grąžinti ir palūkanas mokėti dalimis tam tikrais terminais, tai jų pažeidimas yra sutarties pažeidimas. Tokiu atveju kreditorius turi teisę pagal sutarties, o kiek ja nereglamentuojama, – pagal įstatymo nuostatas įvertinti, ar šios faktinės aplinkybės yra pagrindas pagal sutartį ar įstatymą vienašališkai nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012; 2013 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2013; 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2016; kt.).

26Paskolos sutarčių 5.8 punkte numatyta, kad Paskolos davėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį įspėjusi Paskolos gavėją ne vėliau kaip prieš penkiolika kalendorinių dienų ir reikalauti, kad Paskolos gavėjas grąžintų paskolą prieš terminą, sumokėtų palūkanas, delspinigius ir kitas mokėti priklausančias sumas, esant kelioms minėtame punkte išvardintoms aplinkybėms, iš kurių 5.8.1. punkte numatyta, kad jeigu Paskolos gavėjas ilgiau kaip vieną mėnesį delsia sumokėti pagal Sutartį mokėtinas įmokas ir nesmoka šių įmokų per penkiolika kalendorinių dienų nuo Unijos rašytinio pareikalavimo dienos.

27Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, 2010 m. balandžio 14 d. paskolos sutartis Nr. 10-00143 ir 2010 m. liepos 8 d. paskolos sutartis Nr. 10-00265 nutrauktos dėl sistemingo minėtų paskolos sutarčių sąlygų pažeidimo ir įmokų nemokėjimo daugiau nei metus laiko, jos nutrauktos praėjus ilgam laikui po įmokų nemokėjimo, taip pat po sprendimų atidėti ieškovui įmokų sumokėjimą neįvykdymo. Atsižvelgiant į tai, atsakovas turėjo teisę nutraukti sutartį su ieškovu vienašališkai prieš terminą, ši teisė įgyvendinta nepažeidžiant sutarties nuostatų ir įstatymų reikalavimų, atsakovė laikėsi paskolų sutartyse nustatytos vienašalio sutarties nutraukimo tvarkos. Be to, ieškovas sutarties sąlygas pradėjo ginčyti tik po sutarties nutraukimo, kai buvo pradėtas priverstinis išieškojimas iš įkeisto turto.

28Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad 2010 m. balandžio 14 d. Paskolos sutarties Nr. 10-00143 ir 2010 m. liepos 8 d. kitos specialios paskirties Paskolos sutarties Nr. 10-0026543 5.8. ir 5.8.1. punktai ieškovui faktiškai taikytas daug palankiau negu nustatyta sutartyse, todėl nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, jog bankas, kaip stipresnioji sutarties šalis, pasinaudojo savo pranašumu prieš ieškovą, ir tokiu būdu pažeidė silpnesniosios sutarties šalies interesus. Banko nustatyti terminai aiškūs, konkretūs, adekvatūs, protingi ir sąžiningi, todėl vienašalis 2010 m. balandžio 14 d. paskolos sutarties Nr. 10-00143 ir 2010 m. liepos 8 d. kitos specialios paskirties Paskolos sutarties Nr. 10-0026543 nutraukimas 2017 m. sausio 11 d. teisėtas, nepažeidžia vartotojų apsaugos teisinio režimo, neprieštarauja imperatyviosioms teisės normos, viešajai tvarkai ir gerai moralei, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Todėl bankas teisėtai nutraukė paskolos sutartis. Atsižvelgiant į tai, ieškinio argumentai dėl neteisėto paskolos sutarčių nutraukimo yra teisiškai nepagrįsti. Dėl šių priežasčių ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2010 m. balandžio 14 d. Paskolos sutarties Nr. 10-00143 ir 2010 m. liepos 8 d. kitos specialios paskirties Paskolos sutarties Nr. 10-0026543 5.8. ir 5.8.1. punktus neteisėtais ir negaliojančiais ab initio atmestinas kaip nepagrįstas.

29Dėl delspinigių sumažinimo

30Ieškovas prašo pakeisti tarp ieškovo ir atsakovės sudarytos 2010 m. balandžio 14 d. Paskolos sutarties Nr. 10-00143 ir 2010 m. liepos 8 d. kitos specialios paskirties Paskolos sutarties Nr. 10-0026543 2.13 punktą bei sumažinti 0,20 proc. dydžio delspinigius iki 0,01 proc.

31Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška, todėl šalys netesybų mokėjimo sąlygą sutarties pažeidimo atveju gali nustatyti užtikrindami bet kokius sutartinius teisinius santykius (CK 6.156 straipsnis). Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

32Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovui pagal 2010 m. balandžio 14 d. paskolos sutartį priskaičiuota delspinigių – 173,94 eurų, pagal 2010 m. liepos 8 d. kitos specialios paskirties Paskolos sutartį Nr. 10-0026543 – 122,62 eurų. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog skaičiuojant ieškovui delspinigius buvo taikoma ne sutartyje nurodyta 0,20 proc. norma, bet 0,05 proc. norma, kadangi atsakovas savo apskaitos programoje nuo 2012 m. sausio 1 d. pakeitė visų paskolų delspinigių normą į 0,05 proc., tačiau delspinigių norma nebuvo pakeista su ieškovu sudarytose paskolos sutartyse. Taip pat nurodė, jog delspinigių suma yra paskaičiuota už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki abiejų paskolos sutarčių nutraukimo dienos, tai yra 2017 m. sausio 11 d. Minėti delspinigiai paskolų sutarčių nutraukimo momentu buvo ne ginčo tvarka nurašyti iš ieškovo turėtų papildomų pajinių įnašų.

33Šalių sutartyje numatytos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Byloje nėra duomenų, kad sutartis buvo sudaryta ne laisva valia, sąlygą dėl delspinigių atsakovas slėpė, ieškovas jos nesuprato ar panašiai. Taigi nenustatyti jokie ieškovo valios trūkumai sutinkant su atsakovo pateikta delspinigių mokėjimo sąlyga. Todėl šią sutarties sąlygą ieškovas turėtų vykdyti. Ginčyti delspinigių normą ieškovas ėmėsi tik nutraukus kredito sutartį ir pradėjus priverstinį skolos išieškojimą. Tai rodo, kad ieškovas, nors ir vartotojas, kol bankas nesiėmė priverstinio pobūdžio veiksmų, su kreditavimo sutarties sąlyga sutiko, o reikšdama ieškinį dėl delspinigių dydžio po sutarties nutraukimo elgiasi nesąžiningai. Netesybų dydis yra siejamas su kreditoriaus nuostoliais, t.y. jei netesybos aiškiai per didelės ar prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnis). Nagrinėjamu atveju skolininko įvykdyta prievolės dalis palyginus ją su kredito suma yra nedidelė. Atsakovo nuostolius rodo vien faktas, kad jis ieškovui ilgą laiką negrąžinus skolos, negali panaudoti pinigų savo veikloje ir gauti pelną.

34Be to, pažymėtina, jog ieškovui paskaičiuoti delspinigiai paskolų sutarčių nutraukimo momentu buvo ne ginčo tvarka nurašyti iš jo turėtų papildomų pajinių įnašų, o sumokėtos netesybos negali būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. Č. G., bylos Nr. 3K-3-273/2005, 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007).

35Įvertinęs tai, kad sutartis sudaryta laisva valia, kreditoriui grąžinta tik nedidelė kredito dalis, paskolos sutarties 22 punkte numatyta, kad sutarties pasikeitimai, jos nutraukimas arba termino pasikeitimas įforminamas papildomu rašytiniu susitarimu, duomenų apie tokias derybas byloje nėra, iki paskolų sutarčių nutraukimo delspinigių dydis nebuvo ginčijamas, teismas daro išvadą, kad pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl 2010 m. balandžio 14 d. Paskolos sutarties Nr. 10-00143 ir 2010 m. liepos 8 d. kitos specialios paskirties Paskolos sutarties Nr. 10-0026543 0,20 proc. dydžio delspinigių sumažinimo iki 0,01 proc., nėra.

36Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

37Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis). Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 870 eurų išlaidas advokato pagalbai.

38Nustatyta, kad byloje patirta 59,67 eurų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl ieškinį atmetus, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 59,67 eurų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

392017 m. spalio 9 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismui atmetus ieškinį, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

40Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 - 270 straipsniais, teismas

Nutarė

41ieškinį atmesti.

42Priteisti iš ieškovo A. J., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), 870 € (aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui Šilutės kredito unijai, įmonės kodas 112041116, adresas Lietuvininkų g. 32/Kęstučio g. 1, Šilutė.

43Priteisti iš ieškovo A. J., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), valstybės naudai 59,67 € (penkiasdešimt devynis eurus 67 centus) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

44Panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-922-999/2017 taikytas laikinąsias apsaugos priemones įsiteisėjus teismo sprendimui.

45Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Daina... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovas A. J. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas teismo pripažinti... 5. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pateikė atsiliepimą į... 6. Trečiasis asmuo V. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį... 7. Trečiasis asmuo antstolė A. T. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į... 8. Teismas konstatuoja:... 9. Ieškinys atmestinas.... 10. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo A. J. ir atsakovo Šilutės kredito unija... 11. Dėl paskolos sutarčių nutraukimo teisėtumo... 12. Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, daroma išvada, kad tarp šalių sudarytos... 13. Ieškovas nurodo, kad tarp šalių sudaryta kredito sutartis yra vartojimo... 14. Lietuvos Respublikos CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisėtai... 15. Ieškovas nurodo, jog paskolos sutartys nutrauktos neteisėtai, nes jis nebuvo... 16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas 2016 m. gegužės 9 d.... 17. Ieškovas A. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog jis negavo šių... 18. Teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė... 19. Civilinės teisės dispozityvumo principas suteikia teisę šalims susitarti... 20. Ginčo paskolos sutarčių 5.8 punkte numatyta, kad Paskolos davėjas turi... 21. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas A. J. pagal paskolos sutartį Nr.... 22. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad paskolos gavėjai yra fiziniai asmenys,... 23. Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą vykdyti Paskolos sutartis. Šiuo teismo... 24. Ieškovas teismo prašo pripažinti pilna apimtimi 2010 m. balandžio 14 d.... 25. CK 6.2284 straipsnio nuostatos suteikia vartotojui teismo tvarka reikalauti... 26. Paskolos sutarčių 5.8 punkte numatyta, kad Paskolos davėjas turi teisę... 27. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, 2010 m. balandžio 14 d. paskolos... 28. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad 2010 m. balandžio... 29. Dėl delspinigių sumažinimo... 30. Ieškovas prašo pakeisti tarp ieškovo ir atsakovės sudarytos 2010 m.... 31. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma,... 32. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovui pagal 2010... 33. Šalių sutartyje numatytos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta... 34. Be to, pažymėtina, jog ieškovui paskaičiuoti delspinigiai paskolų... 35. Įvertinęs tai, kad sutartis sudaryta laisva valia, kreditoriui grąžinta tik... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 37. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi... 38. Nustatyta, kad byloje patirta 59,67 eurų bylinėjimosi išlaidų, susijusių... 39. 2017 m. spalio 9 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi ieškovės... 40. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268... 41. ieškinį atmesti.... 42. Priteisti iš ieškovo A. J., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), 870 € (aštuonis... 43. Priteisti iš ieškovo A. J., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), valstybės naudai... 44. Panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartimi... 45. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...