Byla 1-65-1065/2018

1Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Kristina Jurevičienė, sekretoriaujant Ritai Grigalienei, Jolantai Plungienei, Faustai Nauronytei, dalyvaujant prokurorui Laurynui Butvidui, kaltinamajam J. J. ir jo gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui, nukentėjusiajam V. Š. ir jo atstovui advokatui Simui Šuminui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. J., asmens kodas ( - ) gimęs Pakruojo rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis M. kaime, R. seniūnijoje, Pakruojo rajono savivaldybėje, aukštojo išsilavinimo, vedęs, ūkininkas, neteistas,

3kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 3 dalyje,

4Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

5J. J., pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų, o būtent: užsiimdamas ūkininko veikla, pagal 2003 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (redakcija galioji nuo 2010-12-02 iki 2012-07-01) 16 straipsnio 2 punktą, nurodantį, kad „Įmonės įsigyjamos darbo priemonės privalo atitikti privalomuosius saugos reikalavimus. Privalomuosius darbo priemonių saugos reikalavimus bei jų atitikties įvertinimo procedūras nustato atitinkami techniniai reglamentai. <...> „, 3 punktą, nurodantį, kad „Saugaus darbo priemonių naudojimo reikalavimus nustato Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai. Privalomi konkrečios darbo priemonės saugaus naudojimo reikalavimai nustatomi darbo priemonės dokumentuose (naudojimo taisyklėse, naudojimo instrukcijose). Juos kartu su darbo priemone privalo pateikti jos gamintojas. <...>“, 1999 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu Nr. 102 patvirtintų „Darbo įrenginių bendrųjų nuostatų“ (redakcija galiojanti nuo 2005-10-21) 8 punktą, nurodantį, kad „Darbdavys privalo turėti visus gamintojo numatytus darbo įrenginio naudojimo dokumentus.“, 11 punktą, nurodantį, kad „Darbdavys privalo imtis reikiamų priemonių, kurios užtikrintų, kad per visą naudojimo laiką darbo įrenginiai būtų tinkamai techniškai prižiūrimi, palaikoma jų tinkama techninė būklė“, 26 punktą, nurodantį, kad „Naujai konstruojant darbo įrenginius vadovaujamasi techniniais reglamentais bei standartais, taip pat privaloma įvertinti šiuose nuostatuose bei jų prieduose išdėstytus saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus.“, būdamas atsakingas už jam, kaip ūkio savininkui, priklausančios žemės ūkio technikos priežiūrą bei tinkamos techninės būklės palaikymą, neužtikrino, kad jam priklausantis, ūkininko darbinėje veikloje naudojamas, darbo įrenginys - velkamoji mašina purkštuvas „OP-2000“ - atitiktų gamintojo instrukcijose nurodytus techninius reikalavimus, kad darbo įrenginys turėtų visus numatytus darbo įrenginio naudojimo dokumentus, turėtų privalomus techninės apžiūros patikrinimo dokumentus, ir būtų naudojamas bei prižiūrimas šiuose dokumentuose nustatyta tvarka bei sąlygomis, būtų tinkamos techninės būklės: nustatyta, kad purkštuvo dešinės pusės rato ašis su įtrūkimu, purkštuvo sijų atramos savadarbės ir per mažos tokio tipo purkštuvams, purkštuve nebuvo įrengti įtaisai – fiksatoriai - sijų tvirtinimui, purkštuvą gabenant sijoms sulankstytoms į gabenimo padėtį; - taip pat, neužtikrino jam priklausančio purkštuvo „OP-2000“ techninės apžiūros pagal 2001 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 199 „Dėl purkštuvų tikrinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas „Purkštuvų tikinimo taisykles“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2011-01-23 iki 2011-09-09) atlikimo (taip neužtikrino, kad purkštuvas „OP-2000“, atitiktų tų pačių taisyklių 21 punkte numatytą reikalavimą: „Purkštuvai turi būti sukonstruoti pagal LST EN 907 reikalavimus taip, kad jų eksploatacija būtų saugi“), taip pat, nesilaikydamas šių taisyklių 6 punkto reikalavimo „Kai purkštuvas pertvarkomas, išduodamas naujas pažymėjimas.“, bei 8 punkto reikalavimo „Valstybinė mašinų bandymo stotis, vadovaudamasi šiomis taisyklėmis, atlieka naujų ir pertvarkytų purkštuvų techninį tikrinimą“, neužtikrino, kad pertvarkytas purkštuvas būtų pateiktas patikrinimui Valstybinei mašinų bandymo stočiai patikrinimui dėl jo saugaus naudojimo bei būtų išduotas naujas techninio patikrinimo pažymėjimas, dėl ko purkštuvas „OP-2000“ nebuvo saugus naudoti keliuose, neatitiko gamintojo instrukcijose nurodytų techninių reikalavimų, neturėjo techninio patikrinimo pažymėjimo, nebuvo tinkamos techninės būklės ir negalėjo būti naudojamas, nepaisant to, tikėdamasis išvengti techniškai netvarkingos velkamosios mašinos – purkštuvo „OP-2000“ naudojimo, t. y. tempiant jį automobilių keliais ir eksploatuojant pagal jo tiesioginę paskirtį, padarinių, naudojo (vykdant darbines funkcijas leido jį naudoti ūkio darbuotojams) šį purkštuvą, t. y. leido jį tempti automobilių keliais ir naudoti pagal tiesioginę paskirtį, ko pasekoje buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, t. y. 2011 m. liepos 18 d. apie 17 val. 45 min. J. J. ūkio darbuotojui S. L., atliekančiam darbines funkcijas, traktoriumi „MTZ-82“, valstybinis numeris ( - ), tempiant prikabintą techniškai netvarkingą purkštuvą „OP-2000“(su pakeltomis purkštuvo strėlėmis), priklausantį J. J. ūkiui, Pakruojo rajone, Meldinių kaime, kelyje „Rozalimas – Plaučiškiai – Pakalniškiai“ 5 km 90 m, dėl techniškai netvarkingos purkštuvo dešinės pusės rato ašies – nuovarginio eksploatacinio įtrūkio – lūžo dešinės pusės rato ašis ir nukrito ratas, po ko purkštuvo dešinės pusės strėlė alkūne kliudė už kelio dešiniojo važiuojamosios dalies krašto augusį medį, o dėl techninių reikalavimų neatitinkančių savadarbių, per mažų tokio tipo purkštuvams, sijų atramų bei dėl sijų tvirtinimui būtinų fiksatorių nebuvimo išsiskleidusi kairės pusės purkštuvo strėlė kliudė priešinga kryptimi važiavusį motociklą „Harley Davidson Flstsi“, valstybinis numeris ( - ), kurį vairavo V. Š., ko pasėkoje dėl kraujosruvos kairės akies srityje, kaklo dešinėje, liemens, krūtinės, dešinės kojos srityse, žaizdos dilbiuose, riešų srityse, dešinio šlaunikaulio lūžio, dešinės mentės kaulo lūžio, blužnies subkapsulinio, kairio inksto plyšimo bei patirtų sužalojimų išsivysčiusio septinio šoko, ūmaus kvėpavimo funkcijos nepakankamumo, ūmaus inkstų funkcijos nepakankamumo buvo sunkiai sutrikdyta motociklo vairuotojo V. Š. sveikata, tai yra, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 str. 3 d.

6Kaltinamasis J. J. kaltės nepripažino ir parodė, kad jis perdirbtą ir modifikuotą purkštuvą įsigijo pagal skelbimą apie 2000 m., juos perdarinėjo ne viena įmonė. Purkštuvo OP yra išlikęs tik dokumentinis pavadinimas, gal važiuoklė yra išlikusi, bet visa kita yra modernizuota ir atnaujinta. Įsigyjant purkštuvą jam buvo žinoma, kad jis perdirbtas, pirko jau naudotą, ar jis turėjo techninės apžiūros taloną, neprisimena. Purkštuvo vežti į techninės apžiūros įstaigą nereikėdavo, būdavo pakviečiamas specialistas, kuris atlikdavo purkštukų patikrą, 2007 m. patikra buvo atlikta. Kokie jam kaip ūkininkui, užsiimančiam ūkine veikla, yra reikalavimai, susiję su perdirbtų purkštuvų technine apžiūra, ar reikalingi kokie papildomi dokumentai, patvirtinantys perdirbimą, nėra žinoma. Bet jei specialistas pasirašo ir leidžia eksploatuoti po atliktos techninės patikros (purkštuvo purkštukų), mano, jį naudoti galima. Techninė apžiūra buvo atliekama atskirų purkštuvo dalių -purkštukų. Purkštuvas yra padargas. Padargams nėra atliekama apžiūra. Jei nėra registruojama technika, jiems techninė apžiūra nėra atliekama. Purkštuvai naudoja „agresyvias“ gamtai medžiagas, jiems privalu atlikti techninę patikrą, kad nebūtų nusižengta gamtosauginiams reikalavimams. Patikra atliekama labiau aplinkosauginiais tikslais nei saugumo kelyje. Su teisės aktais, reglamentuojančiais purkštuvų techninę patikrą, iki įvykio nebuvo susipažinęs, bet dabar yra. Šiandien dienai žino, jog patikrai turi pateikti tokius dokumentus, kokių reikalauja patikrą atliekantis specialistas. Įrenginio (purkštuvo) naudojimosi instrukcijos iki 2011 m. liepos 18 d. išvis neturėjo.

7Atsakingo žmogaus už žemės ūkio techniką nebuvo paskirta, buvo už ją atsakingas pats. Savininkas nėra fiziškai pajėgus apeiti ir apžiūrėti visą techniką, juolab, kad tuo metu jo iš vis nebuvo Lietuvoje. Ar purkštuvams, naudojamiems ūkyje, yra reikalingos naudojimosi instrukcijos, negali atsakyti. Pagal darbų saugą, pravedami instruktažai, instruktuojami darbuotojai ir tik tada leidžiama dirbti. Kaip naudoti purkštuvus žino iš praktikos. Ūkyje purkštuvo techninę priežiūra atlikdavo. Tą turi atlikti mechanizatorius. Jis turi pasižiūrėti ar susidėvėję purkštukai, ar neužsikišo filtrai. Mechanizatorius atlikdavo techninę priežiūrą, jis turi nuplauti, prižiūrėti. Techninė priežiūra buvo atliekama vadovaujantis protingumo principais, kad nebūtų pažeisti gamtosaugos reikalavimai, kad būtų tinkamai išpurškiami chemikalai. Tuo metu, kai įvyko avarija, purkštuvu dirbo S. L., kuris ūkyje dirbo mechanizatoriumi. Mechanizatoriai būdavo instruktuojami apie purkštuvo naudojimą. Būdavo instruktuojama apie bendrą tvarką. Nežino, ar ūkyje turėjo purkštuvo naudojimo instrukcijas. Techninė priežiūra atliekama buvo pagal poreikį. Senieji purkštuvai būdavo sulankstomi rankiniu būdu – turėdavo išlipti mechanizatorius, atkaiščiuoti purškimo sijas, jas prilenkti, vėl užkaiščiuoti, o pakeitus modifikaciją, nieko kaiščiuoti nebereikia, sijos yra sulankstomos hidrauliniu būdu, mechanizatoriui net neišlipant iš traktoriaus kabinos. Per tą laiką, kai įsigijo šį purkštuvą, strėlės nebuvo keistos. Kai įsigijo purkštuvą, jis jau buvo modernizuotas, jis jau tada neatitiko gamyklinių „OP 2000“ reikalavimų, nes jis buvo modernizuotas. Jam nėra žinoma, kokio ilgio laikikliai turėjo būti jo įgytam modernizuotam purkštuvui. Įvykio metu purkštuvas buvo gabenamas sulankstytas į gabenimo padėtį, kitaip jis važiuoti negali. Jam nėra žinoma, kodėl nulūžo dešinės pusės ašies ratas. Vizualiai, neišardžius rato, negalima pastebėti. Atliekant patikrą, pastebėti ašies nusidėvėjimą neįmanoma. Techninės patikros tikslas yra purkštukų, išpurškiamo skysčio tolygumo nustatymas. Kitomis purkštuvo dalimis – padangomis, važiuokle, kitais mechanizmais – rūpintis turi pats. Techninę būklę prižiūri mechanizatorius, kuris važiuoja. 2011 m. liepos 18 d. šis purkštuvas techninės patikros taloną turėjo, bet jis buvo pasibaigęs galioti 2007 m. Tuo metu jis buvo išvykęs iš Lietuvos atostogų į Turkiją. Agronomas, vykdydamas darbus jį panaudojo, kodėl – nežino. Laiku techninė patikra šio purkštuvo nebuvo atlikta todėl, kad techninė patikra buvo atlikta kitam purkštuvui, kuris dirbo ūkyje. Draudimo mechanizatoriui naudoti šį purkštuvą, nebuvo išreiškęs. Kodėl jis buvo eksploatuojamas, nesant techninei patikrai, nežino. Jis neleido juo naudotis, jis nebuvo ūkyje. Teisės aktų, reglamentuojančių perdirbto purkštuvo naudojimosi tvarką, nežino. Kaip prižiūrėti tokį purkštuvą, žino tiek, kad jis galėtų atlikti savo tiesiogines funkcijas, purkšti augalus. Vadovaujasi savo bendru supratimu. Pareigą žinoti purkštuvo eksploatavimo taisykles turi tas, kas tikrina, kuris duoda leidimą. Jeigu būtų žinojęs, kad purkštuvas neturi techninės patikros, nebūtų leidęs jo gabenti į laukus, būtų pareikalavęs agronomo, kad purkštuvui būtų atlikta patikra. Patį gabenimą į laukus būtų leidęs, nes eisme jis gali dalyvauti. Jam trukdžių dalyvauti eisme nėra. Jis yra neregistruotinas, jam nėra reikalavimo civilinės atsakomybės draudimo, tai yra padargas. Tempiamas daiktas yra saugus kelyje, nebuvo vizualiai matyti jokių trūkumų. Traktorius purkštuvą tempė į jo ūkio laukus.

8Nukentėjusysis V. Š. parodė, kad baigiantis teismo procesui buvo išaiškinta įvykio mechanizmo eiga ir nuspręsta, kad purkštuvui esant techniškai netvarkingam su įtrūkusia ašimi, važiuojant gyvenvietės keliu ir manevruojant prieš šalikėlėje augusį medį, galutinai nutrūko dešinė ašis ir sukėlė autoįvykį. Traktorininkas buvo išteisintas, o teisminio proceso metu paaiškėjo, kad J. J., t. y. purkštuvo savininkas, neatliko privalomų veiksmų, leidžiančių saugiai eksploatuoti minimą purkštuvą. Dėl to, teismas atskira nutartimi įpareigojo prokuratūrą tęsti tyrimą pagal BK 137 ir BK 282 str., t. y. ar J. J. savo veika prisidėjo sudarant aplinkybes įvykti autoįvykiui. Atlikus tyrimą, buvo surinkti įrodymai, kurie parodė, kad ūkininkas brutaliai nepaisė įstatymų reikalavimų, naudojo įrenginį pažeisdamas nustatytą tvarką, netvarkingą, perdirbtą, nesaugų, be galiojančios techninės apžiūros. Kaltinamajame akte yra koncentruotai suminėti visi pažeidimai. Juos išanalizavus galima kategoriškai teigti, kad ūkininkas, vykdydamas ūkinę veiklą ir naudodamas technikos priemones, nepaisė įstatymų reikalavimų bei norminių aktų, chaotiškai organizavo darbus ir taip tapo pagrindiniu katalizatoriumi prišaukiant nelaimę. Surinkti duomenys leidžia teigti, kad purkštuvas buvo naudojamas darbams neturint gamintojo numatytų dokumentų. Purkštuvas naudojamas darbui perdirbtas, nesaugus su nutrumpintais sijų laikikliais, neatitinkantis gamyklos standartų ir įtrūkusia rato ašimi. Traktorininkas, naudojęs purkštuvą, nebuvo supažindintas su jo naudojimosi instrukcija ir darbo specifika. Bylos medžiaga įtikinamai liudija, kad nei įvykyje dalyvavęs purkštuvas, nei su juo dirbę darbuotojai nebuvo paruošti darbams su juo. Toks purkštuvas negalėjo būti naudojamas ir kabinamas prie traktoriaus. Pirmiausia dėl to, kad ūkininkas neturėjo purkštuvo dokumentų. Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 8 punkte nurodyta, kad darbdavys privalo turėti visus gamintojo numatytus darbo įrenginio dokumentus. Ir tai suprantama, juk įrenginys gali būti saugus tik tada jeigu jis naudojamas taip kaip numatyta gamintojo. Neturėdamas purkštuvo techninio aprašymo bei naudojimosi instrukcijos, ūkininkas negalėjo nei pats susipažinti su jo konstrukcija, techniniu aptarnavimu bei saugiu naudojimu, bet ir apmokyti su juo dirbusių darbininkų. Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai gautų reikiamą informaciją apie darbo įrenginių saugų naudojimąsi, o ten kur reikia, darbo vietoje prie darbo įrenginių būtų rašytinės darbo įrenginio naudojimosi taisyklės. Darbdavys privalo užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas gavęs užduotį naudotis darbo įrenginiu, būtų apmokytas ir supažindintas su galinčiais iškilti pavojais naudojant darbo įrenginį. Neapmokytas traktorininkas, nežinodamas saugaus naudojimo reikalavimų nurodytų instrukcijoje, išvažiavo į gatvę, esant talpoje 1,6 t cheminio skysčio, t. y. ten kur draudžiama važiuoti. Purkštuvo „OP 2000“ techninio aprašymo ir eksploatacijos instrukcijoje nurodoma, kad purkštuvo pervežimas bendro naudojimo keliais vykdomas esant tuščiai talpai, sutinkamai su kelių eismo taisyklių reikalavimais. Draudžiama transportuoti purkštuvą esant talpoje skysčio didesniu nei 12 km/h. Purkštuvas buvo velkamas gyvenvietės gatve, t. y. bendro naudojimo keliu ir tempiamas 23 km/h greičiu. T. y. dvigubai didesniu nei leidžiama gamintojo. Nereikia būti nei specialistu, kad suprasti jog purkštuvo tampymas dvigubai didesniu nei leidžiama gamintojo greičiu ir iššaukė ašies nuovargį bei trūkimą. O svarbiausia, kad tam kelyje jo išvis neturėjo būti. Kad traktorininkas nežinojo saugaus naudojimo reikalavimų, akivaizdžiai iliustruoja jo parodymai.

92011 metų liepos 18 d. jis važiavo motociklu iš savo gyvenamosios vietos, Šeduvos į Pakruojį, kuriame tą dieną buvo numatytas Samariečių vaikų. Pakeliui turėjo pravažiuoti gyvenvietę Meldinių kaime. Kelias buvo geras, oro sąlygos geros, nebuvo jokių gamtinių kliūčių. Pamatė iš priekio atvažiuojantį agregatą. Kelias buvo žinomas, jokių kliūčių prasilenkimui nebuvo. Traktorininkui, kuris tempė purkštuvą, buvo kliūtis iš dešinės dėl pakelėje augusio palinkusio medžio į kelio pusę. Kaip jis pats parodymuose nurodė, jog pradėjo manevruoti, stabdė, suko į vieną į kitą pusę, norėdamas aplenkt medį. Tuo metu trūko ašis ir krito purkštuvas, netikėtai išsikleidė purkštuvo sijos, tuo viena sija kliudydama jį. Aprašymuose matosi, kad jis buvo sužalotas ypatingai smarkiai, jo gyvybės buvo likę 2 procentai. Jo gyvenimas sugadintas nepataisomai per šį autoįvykį.

10Ekspertas E. G. parodė, kad yra ekspertas, įtrauktas į ekspertų sąrašus ir įspėtas dėl atsakomybės. Jam yra žinomos šioje byloje aplinkybės, kadangi yra pateikęs byloje ekspertizės aktą, kurio išvadas tvirtina. Ekspertizės aktas buvo surašytas 2013-12-31. Dėl įvykio mechanizmo tyrimui buvo pateikta baudžiamoji byla 2 tomai 414 lapų, buvo išsiųstas raštas dėl purkštuvo apžiūros, kuris buvo pateiktas apžiūrai, remiantis visa medžiaga, tai yra įvykio vietos apžiūros protokolu, transporto priemonių apžiūros protokolais, eismo įvykio nuotraukomis buvo atliktas tyrimas ir nustatytas mechanizmas. Išvados 5 punkte (11 lape) jis yra nurodytas, kad pagrindinė priežastis dėl kurios kilo įvykis. Šioje eismo situacijoje tikėtina, kad pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, tai, kad nulūžus purkštuvo OP 2000 dešinės pusės ratui buvo sugadinta minėto purkštuvo galinės dalies konstrukcija, kuri, išslydusi į priešpriešinę eismo juostą, sudarė pavojingą kliūtį minėta eismo juosta važiuojančiam motociklui „Harly Davidson“ judėjimui. Pagal nuotrauką (Nr. 8, 5 lape, kurioje matosi įbrėžimas) matosi, kad galinės dalies konstrukciją apima sijos, tai yra visa galinė dalis nukrito, atsirėmė į kelio dangą. Sijos, kitaip vadinamos strėlės yra galinė metalinė konstrukcija. Dėl ko įvyko eismo įvykis, minėjo, jog tikėtina, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo tai, kad nulūžus purkštuvo „OP 2000“ dešinės pusės ratui buvo sugadinta minėto purkštuvo galinės dalies konstrukcija, kuri, išslydusi į priešpriešinę eismo juostą, sudarė pavojingą kliūtį, minėta eismo juosta, važiuojančio motociklo judėjimui. Dėl ko lūžo purkštuvo ašis, yra nustatyta atlikus metalografinę ekspertizę. Išvadoje nurodydamas, jog buvo eksploatuojamas techniškai netvarkingas purkštuvas, remėsi pateikta medžiaga, t. y. pateiktoje medžiagoje (5 lapas 2 pastraipa nuo apačios) yra 2013-11-27 aktas 11-2666-(13) ir jame duota išvada, kad eismo įvykyje dalyvavusio purkštuvo dešinės pusės rato ašis atsidalino dėl nuovarginio eksploatacijos įtrūkimo susidarymo, atsidalinimas yra vienkartinio momentinio pobūdžio. To akto tiriamojoje dalyje yra paaiškinta, kad ašis buvo įtrūkusi daugiau negu iki pusės skerspjūvio ir nulūžimas buvo vienkartinis momentinis. Savo akte rėmėsi kito specialisto išvada dėl metalografinio tyrimo, kurio jis negali atlikti, ne jo kompetencija. Mechanizmas toks, jog lūžo ašis, nulūžo ratas ir visi kiti veiksmai sekė dėl tos pačios priežasties, be kažkokio šalutinio išsikišimo. Dėl užduoto 6 klausimo ir atsakymo į jį, gali atsakyti, jog šioje situacijoje iki eismo įvykio purkštuvo „OP 2000“ dešinės pusės ašyje buvo nuovarginis eksploatacinis įtrūkimas, kuris techniniu požiūriu, tikėtina turėjo įtakos šiam eismo įvykiui kilti. Kad purkštuvas buvo techniškai netvarkingas, rėmėsi metalografinėje ekspertizėje, kurioje nustatyta, kad daugiau nei pusėje ašies buvo nuovarginis įtrūkimas, pagal ekspertės I. R. išvadą. Ar vizualiai buvo galima matyti šį techniškai netvarkingą elementą, yra atsakęs 4 klausime, jog šioje eismo situacijoje, traktoriaus vairuotojas neturėjo galimybės nustatyti purkštuvo „OP 2000“ dešinės pusės ašies nuovarginio eksploatacijos įtrūkimo, o tuo pačiu metu neturėjo galimybės numatyti rato nulūžimo momento ir išvengti šio eismo įvykio kilimo. Įtrūkimas yra tokioje vietoje, jog paprastai apžiūrint ir nepamatys. Ar nuvežus atlikti patikrą yra galimybės pamatyti, reikia pabandyti. Duomenų apie purkštuvo eksploatavimo taisykles nebuvo pateikta.

11Liudytojas A. I. parodė, kad iki išeinant į pensiją dirbo administracijoje, registruodavo visą registruotiną žemės ūkio techniką, atlikdavo tech. apžiūras, tvirtindavo techninės apžiūros talonus. Tvirtinimas pasireiškia tik pačių popierinių griežtos atskaitomybės blankų tvirtinimu. Dar anksčiau atlikdavo ir purkštuvų technines apžiūras, iki kokių 2005-2006 metų atlikdavo ir technines apžiūras. Bet laimėjo konkursą „Agrodileris“, visą techninių apžiūrų atlikimą perėmė jie, o pažymėjimai eidavo į savivaldybę. Jie yra griežtos atskaitomybės ir jis tvirtindavo tuos pažymėjimus, o asmenys pasirašydavo, jog juos gaudavo. Jis techninėje apžiūroje nedalyvaudavo. Jam pateikdavo tik pažymėjimą, kurį tvirtindavo. Iki 2005 metų purkštuvų apžiūrą atlikinėjo, yra pats asmeniškai atlikinėjęs tokias apžiūras. Atliekant techninę apžiūrą vadovaudavosi teisės aktais, Duodavo teisės aktus kaip ir visai kitai žemės ūkio technikai, kažkokios rekomendacijos, bet ne teisės aktai, jų negalėtume vadinti teisės aktais. Tiesiog būdavo nurodyta ką ir kaip tikrinti. Tam tikros taisyklės būdavo patvirtintos Žemės ūkio ministro įsakymu ir jomis vadovaudavosi. Tikrindami purkštuvą, jo važiuoklės netikrindavo. Ratų, ašių netikrindavo. Purkštuvuose tikrindavo kiekvieną purkštuką, išpurškimo kiekį, jų apsiskleidimą, lašelių išsidėstymą. Jeigu purkštuvas būtų atvežtas išvis be ratų, jam techninė apžiūra nebūtų išduota. Bet iš principo ratai nei prie ko, nes tikrindavo tik purkštukus. Ratų netikrindavo. Kai dirbo žemės ūkio skyriuje, periodiškai tikrinti žemės ūkio technikos būklę reikėdavo, tokie patikrinimai vykdavo registruotai žemės ūkio technikai. Neregistruotos technikos patikrinimai nebūdavo vykdomi. Apžiūrų metu tikrindavo purkštuvų sijas, jų laikiklius, užraktus, tikrindavo ir kitus mechanizmus. Tikrinant sijas, laikiklius ir užraktus yra žiūrima taip. Sijos išskleidžiamos, patikrinamas išpurškimas, purškimo kokybė, sijos sulankstomos ir patikrinama, ar jos užsifiksuoja, ar tvarkingai susilanksto, nestringa jas išlankstant ir sulankstant. Vizualus tikrinimas. Sijų saugumas nuo savaiminio išsiskleidimo nebūdavo tikrinamas, nes neturėjo nei aikštelių technikos tikrinimui, todėl ir perėmė „Agrodileris“. Kokias kriterijais yra vadovaujamasi atliekant perdirbtų, t. y. modifikuotų purkštuvų techninė apžiūra – nežino. Tikrinimus jis atliko prieš 2005 m. Be techninės apžiūros purkštuvas eisme dalyvauti gali. Techninę apžiūra atlikdavo ne dėl eismo. Yra žemės ūkio mašinos, kurios neregistruojamos ir joms techninė apžiūra neatliekama. „OP 2000“ sijos yra išsidėsčiusios horizontaliai. Negali atsakyti, ar yra tekę tikrinti „OP 2000“ purkštuvo purkštukus kai jo sijos išsidėsčiusios vertikaliai.

12Liudytojas V. V. parodė, kad jis atlikinėja purkštuvų technines apžiūras ir eismo įvykyje dalyvavusio purkštuvo apžiūrą jis darė 2007 metais. Šiuo metu dirba ir tada dirbo „Pasvalio Agrodileris“ purkštuvų techninių apžiūrų meistru. Tuo metu apžiūra galiodavo tris metus. Apžiūra yra atliekama pagal patvirtintas taisykles mašinų bandymų stoties. Tikrina augalų apsaugos priemonių – lauko purkštuvų, jų purškimo kokybę, normą, atitikimą saugos ir ekologijos reikalavimams. Vadovaujasi 2001-06-19 purkštuvų tikrinimo taisyklėmis, jos keitėsi jau kelis kartus, paskutinė redakcija yra 2012-07-26. Įvykio metu galiojo 2001-06-19 redakcija. Purkštuvas tikrinamas tokiu būdu: turi būti pripilamas vandens ir tikrinama išpurškimo norma, tikrinasi purkštuvo atitikimas darbo saugos reikalavimams, kad būtų laipteliai, turėklai, kad būtų informaciniai lipdukai, ženklai, kad atitiktų gamyklos gamintojo išleistiems reikalavimams, koks buvo gamyklos gamintojos, bet kadangi purkštuvai seni, tai taisyklėse yra numatyta, kad leidžiami purkštuvo daliniai pakeitimai, kurie neturi esminės įtakos purškimui. Jis tikrina tik naudotus purkštuvus, naujų netikrina, juos tikrina mašinų bandymų stotis. Tikrina, kad purkštuvai atitiktų gamintojo reikalavimams. Yra pagrindiniai reikalavimai, kad būtų padangos sveikos, ratai, kad viskas būtų pritvirtinta, varžtai prisukti, taip kaip gamykla išleido, bet yra leidžiamai pakeitimai. Tam tikros modifikacijos yra leidžiamos. Pavyzdžiui modernizuoti purkštuvą, kad pagerinti purškimo kokybę. Leidžiama keisti purkštukus, keisti siurblį, keisti visą valdymo įrangą, keisti šlangas. Modernizuoti į naujesnę. Viskas, kas eina geryn į saugumą, yra leidžiama. Negalima kažko nuimti. Savininkui padarius kokią nors modifikaciją, nereikalingas įvertinimas. Jeigu labai dideli pakeitimai, tuo užsiima mašinų vertinimo stotis. Savininkas, ką nors pakeitęs, neturi pareigos atvykti ir iš naujo techninę apžiūrą atlikti. Atliekant purkštuvo techninę apžiūrą, turi būti pateikiamas purkštuvo techninis pasas. Tą techninį pasą, pirmą kartą atliekant apžiūrą, išduoda jie. Pirmą kartą atvykstant nieko nereikia turėti. Tuo laiku buvo tik purkštuvų apžiūros pradžia ir visi ūkininkai, kurie turėjo savo senus purkštuvus, jie buvo „legalizuojami“. Tada tiesiog reikėjo, kad būtų rėmo numeris arba ant specialios lentelės, arba įkaltas į rėmą ir, remdamiesi tuo numeriu, jį „legalizuodavo“, išduodavo techninį pasą. Jokių papildomų dokumentų daugiau pateikti nereikėdavo. Instrukcijos lietuvių kalba tokio purkštuvo pateikti nereikėdavo. Instrukcija lietuvių kalba būdavo išrašoma jų įmonės ir išdalindavo savininkams, jau atlikus techninę apžiūrą. Purkštuvas „OP2000“ jam yra labai gerai žinomas, nes pats yra su juo dirbęs. Pakeistiems purkštuvams jokie reikalavimai turėti dokumentus apie jų pakeitimą nėra reikalingi. Nereikalaujama tokių dalykų. Purkštuvų važiuoklę tikrinti nėra reikalavimo. Netikrino ir šiai dienai tokio reikalavimo tikrinti nėra. Tikrinasi tik kad nebūtų tuščios padangos, kad jos nebūtų suaižėjusios, kad būtų patikimai pritvirtinti ratai. Jeigu ašis būtų visiškai subyrėjusi, tikrai nepraleistų ir neišduotų techninės apžiūros talono. Visada pasižiūri, kad važiuoklė būtų tvarkinga, kiek matosi vizualiai apžiūri. Purkštuvo sijas, jos sulankstymo padėtį, fiksavimo padėti irgi žiūri. Kad transportavimo atveju sijos būtų saugiai užfiksuotos, irgi žiūri. Jos turi būti saugiai padėtos aukštai ir jos važiuojant turi nenuslįsti. Kad jos nenuslįstų, būna įvairūs fiksatoriai. Daro kelių tipų fiksatorius, gali būti jie įvairūs. Bet kokių atveju fiksatoriai turi būti ir tai tikrina. Žiūri ar jie yra, ar jie fiksuoja. Jeigu jų nebūtų, apžiūros nepraeitų, jei praėjo, vadinasi buvo. Jeigu išdavė techninės apžiūros taloną, vadinasi fiksatoriai buvo tinkami. Jeigu nėra įrašo byloje, kad fiksatorių nėra, vadinasi viskas buvo tvarkoje. Jeigu nėra tinkamų fiksatorių, apžiūros purkštuvas nepraeitų. Fiksatoriai tinkami yra tokie, kad važiuojant kelyje negalėtų štanga nuslysti. Jis turi patikimai fiksuoti, o aukščio, ar dydžio, ar pločio nėra nustatyta. Tikrina taip, jeigu štanga nenuslysta, reiškia jis yra tinkamas. Tinkamas fiksavimas yra toks, kuris laikosi. Jei yra užkirtimas ir šlanga slysdama užsikerta, vadinasi jis tinkamai laiko, aukščio nėra numatyta, negali pasakyti kokio aukščio jis turi būti. Laikiklio aukštis nėra nurodytas koks turi būti. Toks aukštis, kad nenuslįstų purkštuvas.

13Liudytojui pateikiama apžiūrai 3 tome 127-133 lapuose esantis protokolas. Liudytojas parodo, kad nuotraukoje matomas laikiklis, fiksatorius yra perdirbtas. Jis nėra originalus. Originalaus galas „striukesnis“ ir galas užvirintas. Maždaug tokio aukščio kaip nuotraukoje užfiksuotas. Jis nebūna didelis. Tokį fiksatorių jis pamatęs, manytų, jog jis laikytų, nenuslįstų kelyje važiuojant. Jis yra tinkamas. Ant metalo konstrukcijos uždėtas paminkštinimas tikriausiai, kad nesidaužytų. Jeigu paminkštinimo aukštis būtų vienodas, ar sija atsiremtų į rodomą fiksatorių, reikia klausti ekspertų, negali į tokį klausimą atsakyti. Jei paminkštinimas yra minkštas tai labai gerai, kad nesidaužytų, mano, kad nenuslįstų ir praleistų technikinę apžiūra, nes fiksatorius yra.

14Liudytojui pateikiama nuotrauka Nr. 4 (įvykio vietos apžiūros protokolas) iš tomo 2, bylos lapai 62-71. Liudytojas parodo, kad dabar tikslai nepamena, ar tikrai tokia nuotrauka buvo parodyta, kažkas panašaus. Fiksatoriaus ir laikiklio aukštį pagal pateiktą nuotrauką nevertino. Buvo pateikta nuotrauka be prierašų. Nuotraukoje esančio fiksatoriaus aukštį nevertino, niekas to neprašė vertinti. Tvirtina tokius parodymus, jog apžiūrėjęs ikiteisminio tyrimo metu jam pateiktą nuotrauką Nr. 4, pasakė, jog nepasirašytų jeigu nebūtų buvę laikiklių. Nuotraukoje nieko negalėjo įžiūrėti. Dabar pažiūrėjęs nuotrauką, mato, jog joje fiksatorius yra tinkamas. Pagal tokią nuotraukoje užfiksuotą fiksatorių būtų techninę apžiūrą pasirašęs, nes praktiškai fiksatorius yra. Jis nėra toks kaip nustatytas gamintojo, bet tai nėra esmė, faktas kad fiksatorius yra, yra pakilimas, kuris neleidžia slinkti ir nuslysti šlangai.

15Neneigia, jog atliko purkštuvo „OP 2000“ apie kurį kalbama byloje apžiūrą. Šiam purkštuvui, atliekant jo techninę apžiūrą taikomi gamintojo, kuris jį pagamino, tai yra ukrainietiško purkštuvo, reikalavimai. Jis nesakė, jog purkštuvo savininko pareiga ir atsakomybė yra gauti išsamią purkštuvo naudojimosi instrukciją lietuvių kalba. Jis netvirtina savo parodymuose, jog jų įmonė išduodavo purkštuvų naudojimosi instrukciją lietuvių kalba tiems kurie jos parašydavo. Pagal instrukciją privaloma visiems išduoti saugaus naudojimosi instrukcija lietuvių kalba, bet tai nėra techninė instrukcija. Tokios instrukcijos kiekvienam neišduodavo, todėl kad jų visada trūkdavo. Savininkas privalo turėti instrukciją lietuvių kalba, bet nebūtinai turi ją pateikti prieš atliekant purkštuvo apžiūrą.

16Liudytojui pateikiama apžiūrai nuotrauka esanti 3 tome b. l. 18. Liudytojas parodo, kad šioje nuotraukoje sijos yra ne gamintojo „OP 2000“. Rėmas ir „bačka“ yra purkštuvo „OP 2000“, ratai neoriginalūs. Priekio prikabinimo nesimato. Sijos tikrai neoriginalios. Purkštuvus perdirbdavo jų įmonė „Pasvalio Agrodileris“ pagal užsakymus. Galėjo perdirbti sijas kas tik nori namuose, turi atitikti reikalavimus, praeiti apžiūrą. Perdirbus purkštuvą, kokie reikalavimai keliami, tuo užsiima mašinų bandymo stotis.

17Pateikiama liudytojui bylos medžiaga 3 tomo, b. l. 127-133 (129 lape esanti nuotrauka). Liudytojas parodo, kad šiose nuotraukose matomi laikikliai jų įmonėje tikrai negaminami. Jų įmonėje gaminama visa priekinė aikštelė kartu su tais laikikliais kur pasideda. Visas komplektas.

18Pateikiama liudytojui ta pati nuotrauka, kuri buvo pateikta užduodant gynėjui klausimus. Liudytojas nuotraukoje parodo laikiklį, kuris fiksuotų strėlės nejudėjimą, nurodo, kad tai yra atrama, o ne laikiklis. Laikiklis būtų iškilimas, bet jis negali būti toks mažas, jis gal yra pritrumpintas. Minėdamas, kad turi atitikti gamykliniams reikalavimas, nori pasakyti, jog jie turi būti didesni. Čia yra „samadielka“, ne gamyklinis. Ar jo keliamiems reikalavimams techninei apžiūrai atlikti atitiktų toks laikiklis, sunku pasakyti, jeigu štanga nenuslįstų, tiktų.

19Pateikus nuotrauką, esančią 3 tome b. l. 18. Liudytojas parodo, kad atrama šioje nuotraukoje yra skersinis, o laikikliai du (rodo nuotraukoje), joje yra labai dideli, tokių praktiškai nebūna. Šitie laikikliai yra savistoviai. Šioje nuotraukoje mato purkštuvo „OP 2000“ detalių: tai rėmas, „OP 2000“ „bačka“, ratai yra pakeisti tikrai, strėlės tikrai ne „OP 2000“ ir šitie laikikliai tikrai ne „OP 2000“. Eismo įvykyje dalyvavusio purkštuvo strėlės laikomos vertikaliai. Jų padėties ir laikymo principas yra panašus kaip nuotraukoje. Transportuojant purkštuvą, strėlės turi būti laikomos statmenai. O originalios „OP 2000“ strėlės lenkiamos prie šonų. Konkrečiai šito perdirbto purkštuvo strėlės turėjo būti laikomos įstrižai. Ne tiek aukštai, kaip nuotraukoje parodyta, aukštis priklauso nuo konfigūracijos, kaip kampas, nes nuo jo skiriasi pakilimas. Instrukcijoje apie kurią klausinėjo prokuroras ir atstovas, nėra aprašomas mechanizmas kiekvienos purkštuvo dalies. Toje instrukcijoje tokių aprašymų nėra. Ji yra skirta darbui ir apsaugai. Ta instrukcija sukurta tam, kad darbuotojas žinotų principinę darbo schemą kaip dirba purkštuvas ir pagrindiniai darbo saugos ir ekologijos saugos reikalavimai. Jų įmonė, modifikavus purkštuvą, apie pakeistą modifikaciją, naujus parametrus, dokumentų neišduoda. Tik jei keičiasi pagrindiniai mazgai – siurblys, kas reikalinga įrašyti į techninį pasą, atžymi jame, jog siurblys buvo pakeistas.

20Kokie turi būti perdirbtų, modifikuotų purkštuvų, kuriuos perdirba ir jų įmonė, užraktai ir laikymo mechanizmai, kad neišsiskleistų sijos, nėra niekur nurodyta. Turi patikimai laikyti, važiuojant keliu neturi šoniškai nuslysti. Pačias sijas, kad jos nenuslįstų į šoną laiko hidrocilindrai, kurie suspaudžia, bet jeigu atsileistų, ar trūktų šlanga, ar „hidraulis leidžia“, kad jis nenuslįstų, laiko šoniniai užkirtimai – atramos. Kitokie saugumo reikalavimai netaikomi ir jam nežinomi. Apie tai kokie laikikliai, kokius reikalavimus turėtų atitikti purkštuvai, jiems nurodo mašinų bandymo stotis. Yra tekę susidurti, jog perdirbtuose purkštuvuose pagrindinė apsaugos priemonė būtų ant cilindrų hidrauliniai užraktai. Sulanksčius purkštuvo strėles hidrauliškai, yra hidrauliniai užraktai, kurie gaminami ant naujų purkštuvų, bet ant senų purkštuvų jų nebūna ir jie nėra privalomi, tai kaip papildoma priemonė.

21Liudytojas A. B. parodo, kad yra mašinų bandymų stoties skyriaus vedėjas, anksčiau vykdė pats technines apžiūras. Su visa byla praktiškai yra susipažinęs iš nuotraukų. Stotis užsiima bandymais, technine priežiūra ir turi viešojo administravimo funkciją, tai yra kontrolę žemės ūkio transporto priemonių ir purkštuvų techninių apžiūrų. Bandymai vyksta užsakius gamintojams arba tiekėjams. Pagrindiniai bandymai yra saugos bandymai. Išimtiniai atvejai yra kaip purkštuvai. Daugiau yra saugos bandymai vykdomi. Taip pat su sauga surištų elementų bandymai – atitvarų, sėdynių tvirtinimas ir pan. Bandymas žemės ūkio mašinų yra savanoriškas. Kadangi patys gamintojai turi deklaruoti jų saugą, ir į juos kreipiasi tik tada, kai neturi informacijos, nes jie yra ir techninės dokumentacijos turėtojai.

22Dėl purkštuvų bandymų į juos kreipiasi gamintojai, kurių Lietuvoje yra du, o dėl techninių apžiūrų kreipiasi bet kuris Lietuvos ūkininkas pravesti techninę apžiūrą, kuri yra privaloma kas penkeri metai. Naudojamų purkštuvų patikrinimus reglamentuojantis pagrindinis teisės aktas yra Žemės ūkio ministro įsakymas „Dėl apdorojamų augalų apsaugos produktais įrangos techninės apžiūros atlikimo“. Purkštuvus tikrina, pradedant nuo purkštuvo identifikavimo, nustatoma numeris, savininkas, modelis, jei tai yra įmanoma (jis nėra labai senas), po to, iš eilės bendra apžiūra ir prasideda nuo to, ar komplektacija atitinka galiojančius reikalavimus, esančius 2 priede. Tikrinama fiziškai siurblio našumas, išpurškimo tolygumas, manometro parodymų teisingumas, atstumai tarp purkštuvų užgriebio plotis.

23Perdirbtam purkštuvui, net senose taisyklėse buvo tokia kategorija kaip „pertvarkyti purkštuvai“. Imamas už pagrindą tas pagrindinis modelis, kuris buvo. Senesni purkštuvai buvo beveik tik „OP 2000“, kurių nesunku atskirti iš rėmo, bačkos ir važiuoklės. Dėl purkštuvų techninės apžiūros yra tikrinama pradedant nuo siurblio, baigiant purkštukų išpurškimu. Tai yra visos apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangos dalys, konkrečiai įrangos dalys. Važiuoklė nėra tikrinama. Nuo 2015 metų nustatytas įpareigojimas, kad purkštuvas turi atitikti visus saugos reikalavimus ir būti saugūs keliuose. Dėl sijų laikiklių reikalavimų konkrečiai tokių nėra. Sijoms yra, o laikikliams nėra. Sijoms yra reikalavimas dėl tiesumo, kad būtų suglaudžiamos į transporto padėtį neišsikišant iš leistinų normų, laisvumas darbo metu, horizontalus, vertikalus. Kad sija neatsimuštų į dirvos paviršių turi būti užtikrinamos priemonės. Transportavimo padėtyje sija turi būti fiksuojama, tikrina šį fiksavimą. Jei tai yra hidraulinis sulankstymas, tai tikrina, ar ji suvedama į transporto padėtį ir nėra išsikišusi, ir ar toje padėtyje ji nepradeda judėti važiuojant. Užrakinimą užtikrina traktoriaus hidraulinis mechanizmas. Jeigu tai yra rankinio valdymo, ar yra kaiščiai, kurie suvedus į transporto padėtį yra užkaiščiuojami. Apie fiksavimą transportavimo padėtyje, tokio parametro suvestinėje nėra. Tas gali būti pažymėta tik pastabose. Sijų atramos ir jų laikikliai iš principo nėra tikrinami. Sija turi kažkur stovėti ji negali būti išsikišusi į šoną. Atramų ir laikiklių paskirtis yra neleisti sijai sulinkti transportuojant. Jei laikiklio nebūtų, sija maskatuotųsi, techninės apžiūros talonas greičiausia nebūtų išduotas. Perdirbus purkštuvą, siekiant gauti techninės patikros dokumentą, šiuo metu nėra būtina tokį purkštuvą patikrinti mašinų bandymų stotyje, anksčiau (2007 metais) reikėjo. Jei daugiau pakeista nei 30 procentų detalių, reikėjo.

24Liudytojui pateikiama nuotrauka - 3 tomas bylos lapas 130. Liudytojas parodo, kad iš šios nuotraukos pagal bačką matosi, jog tai purkštuvas „OP 2000“. Šioje nuotraukoje matosi sijų atramos (rodo nuotraukoje), šios atramos ar yra standartinės, atsakyti negali, bet jos yra panašios į standartines. Kampuotis yra padarytas, tokių nebūdavo. Dešinėje pusėje panašesnis į standartinį, o kairėje ne.

252014-02-21 teismo posėdžio metu jis nurodė, jog eismo įvykio metu dalyvavusio purkštuvo „OP 2000“ sijų užrakinimas buvo nesaugus, nes neatitiko gamintojo nurodymų, pagal gamintoją laikikliai turėtų būti aukštesnės, bet dydžio negalėjo nurodyti. Apžiūrint nuotraukos, liudytojas parodo, kad šioje nuotraukoje iš vis nėra ribotuvo. Ar nuotraukoje užfiksuoto purkštuvo atrama yra saugi, sunku atsakyti, pakanka ne daugiau 5 cm, iš principo jis reikalingas, kad nenuslįstų važiuojant transporto metu. Sija pasideda ir nusileidžia hidraulais žemyn. Remiasi ant laikiklio. Žinant kad šiame įvykyje, purkštuvo ratui nukritus ir pasvirus purkštuvui, sija išsiskleidė, o ar atramos buvo tinkamos, greičiausiai atsakyti negalės, kadangi avarijos metu, trūko žarnos ir tada jokia atrama nelaikys. Perdirbtą purkštuvą (2011 metais eismo įvykio dieną), kuris niekada nebuvo patikrintas mašinų bandymų stotyje, buvo galima naudoti, jeigu jis buvo praėjęs techninę apžiūrą. Jei nebuvo techninės apžiūros, purškimo darbams jo naudoti nebuvo galima. Saugiai eksploatuoti purkštuvą, neturint lietuvių kalba instrukcijos, yra įmanoma. Savininkas turi būti baigęs purškimo kursus, jie vadinasi darbo su augalų apsaugos produktais privalomi mokymosi kursai. Sijų laikiklių atramos apsunkina nepageidaujamą, atsitiktinį sijų išsiskleidimą. Teismo posėdyje jis patvirtino, kad sijų laikiklių atramos turi būti kaip numatė gamintojas ir tai apsunkintų išsiskleidimą. Šį teiginį patvirtina. 2014 metų teismo posėdyje ir šiandien posėdyje gali pasakyti tą patį, jog atramos transportavimo metu pakankamos, bet avarijos metu tikrai neatlaikys. Šitos atramos (nuotraukoje matomos) yra pakankamo aukščio transportavimo metu, nesant šalutinių sąlygų. 2014-02-21 posėdyje sakė, jog iš pateiktų nuotraukų matyti, jog atramos yra mažos, savadarbės, sutinka ir šiandien, jos yra mažesnės, negu kad gamintojo nurodytos. Jeigu atrama būtų tokia kaip numatė gamintojas, apsunkintų išsiskleidimą. Šiandien aš tą patį sako, mano, kad 2.5 cm užtenka, kad neslystų ir kad tai neatitinka gamintojo reikalavimų irgi tvirtina. Šiandien aš tvirtina, jog tai yra pakankamas saugumas. 2014-02-21 teisme nurodė, kad nepakankamas saugumas, kad atramos yra mažesnės, šiandien irgi konstatuoja. Teismo posėdyje sakė, jog užrakinimas nesaugus, nes jis neatitiko gamintojo nurodymų. Šiandien mano, jog transporte tokio saugumo užtenka, bet jis neatitinka gamintojo reikalavimų. Galima teigti, kad dėl to, kad purkštuvo atramos neatitiko gamintojo nurodytų reikalavimų, mano, jis buvo nesaugus. Gamintojas buvo nustatęs 5 cm., o buvo mažesni.

26Liudytojui pateikiama tomas 3 bylos lapas 118 susipažinti. Liudytojas parodo, kad tai yra naudotų purkštuvų techninio tikrinimo suvestinė. Perskaitęs šią suvestinę, gali atsakyti, jog patikros metu buvo tikrinamas nepertvarkytas purkštuvas, kadangi nurodyti modeliai nepertvarkyto. Tai buvo tikrintas naudotas purkštuvas, bet nepertvarkytas. Pertvarkymo elementų yra, bet minėjo, kad gali būti dalis pakeista. Kaip mato - yra pakeistas siurblys, pakeisti purkštukai naujoviškais, likusi originali talpa, metai irgi gali būti teisingi.

27Liudytojui pateikiama purkštuvo, dalyvavusio eismo įvykyje nuotrauka, bylos lapas 132. Liudytojas parodo, kad nuotraukose, kuriose užfiksuotas purkštuvas dalyvavęs eismo įvykyje, sijų sulankstymo įtaisas yra hidraulinis. Susipažinus su suvestine, esančia tome 3 bylos lapas 118 matyti, kad 106 p. sijų sulankstymo įtaisas nurodytas rankinis. Tai reiškia, kad sulankstymo įtaisas buvo neperdirbtas tos apžiūros metu. Originalūs atramų laikikliai apsunkintų išsiskleidimą, jie tiesiog trukdytų. Tai yra pagalbinė priemonė, numatyta gamintojo. Originalus „OP 2000“ purkštuvas turėjo hidraulinį užsirakinimą. Originalaus „OP 2000“ sijos turėdavo būti padedamos horizontaliai. Perdirbtų purkštuvų sijos – įstrižai. 2007 metais, kad purkštuvas perdirbtas, galėjo būti atžymėta pačiame pažymėjime, suvestinėje to nėra nurodyta. Pažymėjime žymima kryžiuku, bet kurioje vietoje dabar atsakyti negali. Liudytojui pateikiama susipažinti b. l. 115. Liudytojas parodo, kad tai yra pažymėjimas, bet jame nėra žymėta nei kad jis naudotas, nei kad naujas. Apie tai, kad jis pertvarkytas, šiame pažymėjime nėra pažymėta. Iš šio pažymėjimo negalima spręsti, ar jis buvo perdarytas, ar ne. Jis tik naudotas. Pagaminimo metai 1994. 1994 metų purkštuvų „OP 2000“ laikikliai buvo hidrauliniai, bet horizontalūs. Pačius purkštuvus Lietuvoje perdirba (gamykliniu būdu) dvi gamyklos, o rankiniu, gali ir savadarbiu būdu kiekvienas ūkininkas perdaryti. Jeigu ūkininkas pats savadarbiai pakeičia laikiklius, jis standartinių neturės. Bet čia matosi, kad dalis būta standartinių. Šiuo atveju laikiklių ilgis buvo 2.5 cm, originalūs yra 5 cm. Instrukcija yra vartotojui, jeigu ūkininkas sugeba naudotis purkštuvu jis juo ir naudojasi. Teisės akto, kuris nustatytų reikalavimus laikiklių aukščiui, nežino. Kai atliekama purkštuvo techninė apžiūra, atramų aukščio netikrina, nes tai nėra įtraukta į kontroliuojamus parametrus. Jeigu laikiklio apskritai nebūtų, techninės apžiūros talonas gali būti ir išduodamas, nes dabar yra kitos priemonės – hidrauliniai užraktai prie paties hidraulinio cilindro, kurie neleidžia iš vis pajudėti užrakintoje padėtyje. Jeigu yra rankinis sulankstymo mechanizmas paprastai būna ne tokios konstrukcijos, jis susilanksto užpakalinėje dalyje ir kaiščiuojamas metaliniu kaiščiu. Jeigu techninės apžiūros metu buvo nurodyta, kad sijų sulankstymo mechanizmas yra rankinis, o apžiūrėjus purkštuvą nustatyta, kad jis hidraulinis, galima daryti išvadą, kad jis buvo perdirbtas. Mano, kad jis nebuvo rankinis, kadangi „OP2000“ purkštuvai paprastai būdavo hidrauliniai.

28Nuotraukose mato purkštuvą, kuris dalyvavo eismo įvykyje ir jis yra hidraulinis, o techninės apžiūros suvestinėje nurodyta, kad rankinis, todėl, galvoja, kad suvestinėje atsirado klaida. Pagal suvestinę įrašyta, kad rankinis, vadinasi techninės apžiūros metu buvo rankinis, bet nuotraukose, mato, jog hidraulinis. Galima daryti išvadą, jog po techninės apžiūros purkštuvas buvo perdarytas, jei atmesti tai, kad suvestinėje įsivėlė klaida. Galima daryti išvadą, kad po techninės apžiūros purkštuvas buvo perdarytas. Transportuoti bendro naudojimo keliais purkštuvą, esant jo talpoje skysčiui, galima. Užraktą laiko hidraulinė sistema, kuri yra sudaryta iš hidraulinių žarnų ir cilindro, jie turi užtikrinti laikymą, bet jie buvo nurauti mechaniškai, štangos turėjo atlaikyti slėgį. Jei purkštuvas pagamintas iki LST standarto 907 išleidimo, gali neatitikti jis. Techninės apžiūros talonas vis tiek tokiam purkštuvui gali būti išduodamas, nes techninės apžiūros talonas yra susietas su įrangos tikrinimu pačios. Tarybinių gamintojų pagaminta technika neatitiko Taisyklėms, todėl jos ir nėra taikomos tai technikai.

29Papildomai apklausiamas liudytojas V. V. parodė, kad perdirbtiems purkštuvams, konkrečiai ne purškimo agregatams, o jo mechanizmo laikymą, tikrindavo vizualiai. Jeigu jis yra tai ir užtenka. Liudytojui pateikiama susipažinti tomas 3 bylos lapas 118. Liudytojas parodo, kad techninio tikrinimo suvestinėje yra atžymėta, kad purkštuvo štangos yra originalios, tai yra purkštuvo sijos. Iš šito apžiūros protokolo, mano, kad jos buvo originalios, nes nurodytas yra rankinis sulankstymas. Naujo tipo štangos, kurias jie montuoja, nebūna rankinio sulankstymo. Pagal nuotrauką, kuri yra įvykio vietos apžiūros protokole, matyti, kad sijos yra perdirbtos. Nuotrauka Nr. 4 yra pridėta prie bylos medžiagos. Perdirbus sijas, po jų atliktos apžiūros nėra jokio reikalavimo mechanizmą iš naujo tikrinti. Kiekvienas ūkininkas gali namuose perdirbti purkštuvą. 2007 metais, išduodant techninės apžiūros taloną purkštuvui „OP 2000“, buvo nurodyta, kad sijų sulankstymo mechanizmas buvo rankinis. Šiandien dienai, pateiktose nuotraukose, purkštuvo sulankstymo mechanizmas tikrai ne rankinis. Galima padaryti išvadą, jog po paskutinės techninės apžiūros, purkštuvas buvo perdarytas. Pagal apžiūros protokolą, matosi, jog tuo metu, kai buvo atliekama apžiūra jis buvo rankinis. Sprendžiant iš sijų, galima daryti išvadą, kad purkštuvas buvo perdarytas. Pagal nuotraukose fiksuotas sijas, gali atsakyti, jog 2007 metais, jie tikrai tokių sijų neturėjo. Po 2007 metų, registracijos pažymėjimą perdirbtam purkštuvui galėjo išduoti bet kuris punktas ir mašinų bandymų stotis. 2017-11-28 teisiamojo posėdžio metu, apžiūrint nuotrauką Nr. 4 pastebėjo, kad sijų laikikliai yra per ilgi, bent jau jų įmonė tokių laikiklių nedaro. 2017-11-28 posėdžio metu teikdamas, kad sijų stabilumas transporto padėtyje labai priklauso nuo sijų šarnyrų išdilimų. Atliekant techninę apžiūra šis išdilimas, pagal Taisyklių 101 p., yra tikrinamas.

30Liudytojui parodomas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuota purkštuvo nuotrauka, kurioje matoma sijos laikiklio atrama. Liudytojas parodo, kad tiek nuotraukoje Nr. 4, tiek šioje pateiktoje nuotraukoje, iš esmės purkštuvai yra tokie patys, bet jie abu yra perdirbti. Sijų atramos, kurios yra saugesnės, negali atsakyti. Abi yra tinkamos ir apžiūrai tas netrukdo.

31Ekspertė I. R. parodė, kad yra ekspertė, įtraukta į ekspertų sąrašus ir įspėta dėl atsakomybės. Jai yra žinoma apie nagrinėjamą bylą, ji 2013 m., lapkričio pabaigoje atliko metalografinę ekspertizę. Buvo pateiktos purkštuvo dešinės pusės rato dvi ašies dalys ir buvo suformuluoti du klausimai. Kokie eismo įvykyje dalyvavusio purkštuvo „OP 2000“ atsidalijusios ašies atsidalinimosi priežastis – eksploatacinės ciklinės apkrovos, ar vienkartinis momentinis jėgų poveikis. Antras klausimas buvo kokiu momentu lūžo purkštuvo ašis – iki dešinės purkštuvo strėlės kliudant pakelės medį, ar po to, kai dešinės pusės strėlė kliudė medį. Nuo antrojo klausimo ji iš karto atsisakė, kadangi tai nėra jos kompetencija ir tai ekspertizės akte visa tai pagrįsta, nes techniškai nebeįmanoma pasakyti. Jų metodikoje naudojamas tyrimas – vizuali apžiūra ir lūžio paviršiaus kraptografija, tai yra lūžio paviršiaus linijų išsidėstymo skaitymas. Akivaizdžiai nurodyta ir nuotraukoje matosi nuovarginis lūžis, nes yra trys zonos pagal glotnumą paviršiaus. Nuotrauka yra pridėta prie ekspertizės akto, tačiau ji ją turiu ir su savimi ir gali teismui ją pateikti prie bylos, kadangi ji yra spalvota. Nuotraukoje labai gerai matosi lūžis, po to matosi eksploatacinis įtrūkimas, o po to trečdalis likęs galutinis „dalaužimas“ (tas banguotas pažymėtas Nr. 3). Grubus reljefas ir tai yra akivaizdu, kad nuovarginis lūžis, o ar prieš pat medį ta trečioji dalis „dalūžo“ techniškai, kaip ir jos ekspertizėje parašyta, neįmanoma spręsti, nes tai minutės, ar sekundžių klausimas. Vienkartinis momentinis pobūdis, kada užkliuvo ratas už kliuvinio ir nulaužė ašį. Šiuo atveju, jeigu būtų buvęs medis, tai jei sveika ašis būtų buvusi, tai ten tas medis turėjo būti labai nulaužtas, smarkiai apgadintas ir lūžio pobūdis būtų visai kitoks. Būtų viršūnėje lūžio pradžia ir spinduliais išsiskleidžiančios grubios linijos. Lūžis atsirado dėl ilgo naudojimo, eksploatuojant, per laiką atsiranda apkrovos ir lūžis įvyko būtent lenkiant. Iš pradžių prasideda mikro įtrūkimas ir vystosi per kelis metus gali būti. Tas atsispindi metalo lūžyje. Pačioje purkštuvo ašyje, praktiškai jeigu ji yra tepaluota, įtrūkimo pamatyti neįmanoma. Nežino to mechanizmo išsidėstymo, ar galima prieiti ir jei tai būtų išorinis paviršius, tai gal koks įtarimas ir būtų. Praktiškai jis nebūna prasiskleidęs, prasižiojęs, kad „plika akimi“ pamatytų. Ašis iš pažiūros yra kaip ir sveika. Metalo korozija ašies įtrūkimui gali turėti įtakos, bet šiuo atveju, jos nebuvo. Korozijos tikrai nebuvo. Dėl to, ar purkštuvo transportavimo greitis turi įtakos rato ašies nusidėvėjimui ir nulūžimui, yra ne jos kompetencijos klausimas. Čia eismo įvykio ekspertas turi aiškinti apie greičius, ji skaitau vien tik lūžio paviršių ir konstatuoja. Antro klausimo ji negalėjo atsakyti ir tai nurodė savo ekspertizėje. Lūžis vystėsi keliais etapais. Ar purkštuvo greitis, svoris turi įtakos tam ašies nuovargio vystymuisi, atsakytų, kaip techninį išsilavinimą turintis žmogus, jog žinoma, kad turi, juk kelio nelygumai ir visa kita, akivaizdu. Jei purkštuvas perdirbtas ir apkrova yra didesnė nei numatyta gamintojo, tai turi įtakos greitesniam tos ašies įtrūkimui. Ir didesnė apkrova, ir dinamika, ir pasvirimas, visa turi įtakos. Jei nuovarginis lūžis pradėjo vystytis, neišvengiamai jis kada nors „dalūš“. Tai dažnai pasitaikantis nuovarginis įtrūkimas. Tokį įtrūkimą įžvelgti, specialistai, atliekantys techninę apžiūrą, gali tik tuo atveju, jei yra idealiai nuplauta, matosi išorinėje pusėje ir neuždengia kitos detalės. Negali pasakyti kaip specialistai apžiūri, ar jie pakelia detalę ir apžiūri. Jis yra mažai pastebimas. Nuotraukoje yra ašies lūžio paviršius.

32Liudytojas K. J. parodė, kad yra vyriausiasis inspektorius, dirba valstybinėje darbo inspekcijoje Šiaulių skyriuje. Šioje byloje apie tą įvykį jam nieko nėra žinoma, apie jį sužinojo pirmą kartą, kai buvo Šiauliuose iškviestas tyrėjos dėl kai kurių konsultacijų darbų saugos klausimais.

33Purkštuvas, naudojamas žemės ūkio darbuose, jam yra žinomas. Tai yra darbo įrenginys ir jo naudojimą reglamentuoja „Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai“, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymai, gamintojo reikalavimai. Įrenginys turi būti prižiūrimas gamintojo nustatyta tvarka. Toks įrenginys turi būti prižiūrimas įrenginio savininko. Tokio įrenginio savininkas privalo turėti įrenginio instrukciją. Kaltinamasis, būdamas ūkininku, jo ūkyje dirbančiu asmenų atžvilgiu yra laikytinas darbdaviu. Darbdavys privalo vadovautis 1999-12-22 Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. 102 „Dėl darbo įrenginių bendrųjų nuostatų patvirtinimo“. Jam tos nuostatos taikomos pilna apimtimi visais atvejai, kai yra eksploatuojami bet kokie darbo įrenginiai. Šiuo atveju darbdavys už tai ir yra atsakingas. Teisės aktas yra Darbo įrenginių bendrieji nuostatai. Kiekvieną darbuotoją privaloma tinkamai supažindinti su kiekvieno darbe naudojamo įrenginio naudojimosi taisyklėmis ir specifika. Taip pat yra privaloma darbuotoją supažindinti su darbe naudojamo įrenginio naudojimosi instrukcija. Saugų darbo įrenginio – purkštuvo – naudojimą, neturint įrenginio naudojimosi instrukcijos, neįmanoma. Gamintojas nustato reikalavimus konkrečiam įrenginiui kaip padaryti apžiūras, kada atlikti techninius aptarnavimus, kaip tą įrenginį prižiūrėti, tie visi reikalavimai turi būti išpildomi. Jeigu tokio įrenginio instrukcijos nėra, galima naudotis analogu, bet instrukcijos naudojimas gamintojo yra privalomas. Perdirbtą purkštuvą, kuriam nėra atliktas privalomas patikrinimas valstybinėje mašinų bandymų stotyje ir kuris neturi jokios techninės dokumentacijos bei naudojimosi instrukcijos, negalima tokio įrenginio naudoti. Saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. nurodo darbdavio pareigą sudaryti saugias ir sveiktai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Dėl perdirbtų purkštuvų privalomo tikrinimo, - kiekvienas įrenginys, jeigu tai yra keičiama gamintojo instrukcija, realiai turi būti gautas leidimas iš gamintojo. Jei kažkoks pakeitimas yra daromas be gamintojo žinios, visa atsakomybė yra priskirta, aišku, tam kas tuos pakeitimus darė. Pakeitus įrenginio struktūrą, turi būti privalomai tikrinama. Darbo inspekcija šito įvykio netyrė, nes pagal nuostatus tokie nelaimingi atsitikimai darbo inspekcijos kompetencijai tirti nepriskirti. Dėl išvados, ar buvo padaryti kokie darbdavio pažeidimai, susiję su šiuo įvykiu, niekas nesikreipė. Tik šią vasarą buvo pokalbis su tyrėja, kokie teisės aktai reglamentuoja įrenginio saugų eksploatavimą. Nuovarginį ašies įtrūkį sudėtinga pastebėti jeigu nesimato deformacijos. Tokiu atveju, jei purkštuvas įsigytas jau ne pagal gamintojo reikalavimus, turėtų atlikti fizinius rizikos veiksnių įvertinimą. Tai yra įvertinti ir nustatyti, kiek įrenginys atitinka nacionalinius saugos reikalavimus taikomus tam įrenginiui. Tai yra įmanoma padaryti ir apžiūros metu, o jeigu savininkas įsigyja įrenginį be dokumentų, tokiu atveju, kad jis pagal analogišką purkštuvo markę susiranda dokumentaciją, tai yra jau jo problema šitą dokumentaciją susirasti ir supažindinti darbuotojus su reikalavimais. Darbo įrenginių naudojimosi nuostatai visi įpareigoja darbdavį imtis visų priemonių, kad įrenginys būtų saugus.

34Liudytojas S. L. parodė, kad kaltinamasis yra jo darbdavys, nukentėjusįjį pažįsta tik nuo tos nelaimingos dienos, kai įvyko avarija. Įvykis įvyko 2011 m. liepos 18 d. Meldinių kaime važiavo iš lauko traktoriumi ir įvyko avarija. Traktorius „MTZ 82“ priklausė ūkininkui J. J., jis juo dirbo. Jis dirba pas ūkininką traktorininku ir tą dieną vairavo traktorių su prie jo prikabintu purkštuvu. Jis buvo pagalbinis purškėjas. Avarija įvyko Meldinių kaime. Važiavo nuo Rozalimo link Pakalniškių. Važiavau kelyje, Meldinių kaime nulūžo ratas ir įvyko tas įvykis, kad ratas nulūžo suprato, kai ant žemės nukrito purkštuvas. Šiame įvykyje dar dalyvavo motociklas. Smulkmenų neprisimena, nes praėjo daug laiko. Jis pamatė, kad ratas „lekia į dešinę pusę“, išlipo iš traktoriaus ir pamatė, kad nukrito purkštuvas. Nukrito dešinės pusės ratas. Pas J. ūkyje dirba nuo 2007 metų kovo mėnesio. Purkštuvas, kurį tą dieną tempė su traktoriumi, kada atsirado J. ūkyje, nežino, kai pradėjo juo dirbti, jis jau ūkyje buvo. Kai jis dirbo su tuo purkštuvu, jis nebuvo tvarkomas ar daromos kokios rekonstrukcijos. Buvo pagalbinis purškėjas ir tik kai reikėdavo, važiuodavo į lauką. Kai pradėjo dirbti, sijos buvo sulankstomos jau hidrauliniu būdu. Tą dieną, kai tempė purkštuvą, jo techninės apžiūros talonas jau buvo pasibaigęs. Nurodymą su juo dirbti davė agronomas. Žinojo, kad tam purkštuvui techninė apžiūra jau buvo pasibaigusi, bet jis buvo pagalbinis ir jį naudojo. Kaip saugiai elgtis su purkštuvu, jis pasirašydavo popieriuose. Kaip konkrečiai dirbti su purkštuvu, ar buvo instruktuotas, neprisimena. Taisyklės kaip saugiai naudoti tokį purkštuvą, ar jam buvo žinomos, neprisimena. Nežino, kokiu greičiu jis turi būti tempiamas. J. J. jam nepasakojo kaip jis turi būti tempiamas, jis pasirašydavo dėl darbo saugos. Buvo bendri darbo saugos reikalavimai ir už juos pasirašydavo. Specialių taisyklių nežino. Seniai čia viskas buvo ir jis neprisimena. Purkštuvą bendro naudojimo keliais transportuodavo tada, kai reikėdavo važiuoti į laukus. Jeigu būdavo intensyvus purškimas, važiuodavo dažniau, jeigu ne, tai vienas spėdavo nupurkšti. Kai iš ūkio transportuodavo bendro naudojimo keliais purkštuvą į laukus, jo talpoje skysčio būdavo, jeigu mažas laukas. Jei laukas didelis, tada skystį atveždavo į laukus. Nežino standartų, kokiu greičiu turėjo važiuoti. Ar techniniai aptarnavimai ūkyje buvo atliekami, nežino, prieš jį su tuo purkštuvu dirbo kitas žmogus, jis miręs. Jeigu reikėdavo važiuoti kiekvieną dieną, jis prieš tai apsižiūrėdavo, tikrindavo šlangas, purkštukus, kad jie nevarvėtų, filtrus. Jokia metodika nesivadovavo, pagal savo bendrą supratimą apžiūrėdavo. Techninis aptarnavimas apsiribodavo purkštuvo išrinkimu žiemai, o atėjus sezonui vėl jį surinkdavo ir naudodavo. Ūkyje agronomu dirba P. P., jis ir tuo metu dirbo agronomu. Eismo įvykio mechanizmo neprisimena. Matė tik kad nulūžęs ratas lėkė į dešinę pusę. Priešpriešais motociklo nepastebėjo. Prieš rato nulūžimą nejautė kontakto su kitais objektais. Nukentėjusįjį pamatė išlipęs iš traktoriaus. Kodėl techninės apžiūros metu buvo nurodyta, kad sijų sulankstymo mechanizmas yra rankinis, nežino. Kai pradėjo dirbti, jis buvo hidraulinis. Per tą laiką, nuo kada jis pradėjo dirbti pas J. J., ar buvo daromos kokios purkštuvo rekonstrukcijos, nežino.

35Liudytojas P. P. parodė, kad dirba 7 metai ūkininko J. J. ūkyje agronomu. Smulkiai aplinkybių nepamena, bet tą dieną, jam paskambino purškėjas S. ir pasakė, kad „sulūžo purkštuvas, motociklistas išsigando ir nulėkė į daržą“. Jis nuvyko pasižiūrėti. Kai atvažiavo į įvykio vietą, pamatė, jog purkštuvas tikrai sulūžęs, o nukentėjusysis jau buvo išneštas ant asfalto, jis buvo smarkiai sužeistas. S. L. ūkyje dirba traktoristu ir tada ir iki šiol jis dirba su purkštuvu. Tuo metu turėjo du purkštuvus. J. J. ūkyje už techniką, jos priežiūrą, tvarkingumą atsakingas yra pats ūkininkas. Už technikos techninę apžiūrą, pagal pareigas, yra atsakingas jis. Yra atsakingas už tai, kas yra susiję su augalų apsauga. Yra atsakingas už purkštuvo parengimą purškimui laukuose. Jam pradėjus dirbti J. J. ūkyje buvo du purkštuvai. Kai pradėjo dirbti, purkštuvas „OP 2000“ buvo ūkyje. Iki įvykio, šis purkštuvas nebuvo remontuojamas, nebuvo jam keičiamas pakaba, ar sijos. Kai aš atėjo dirbti, šiam purkštuvui dar nereikėjo techninės apžiūros, tik antrais metais artėjo terminas atlikti techninę apžiūra tam purkštuvui. Paskambino V. V. ir paprašė, kad jis atvažiuotų atlikti techninę apžiūrą. „OP 2000“ purkštuvas nebuvo techninės apžiūros praleistas dėl tos priežasties, kad spaudiminė aukšto slėgio žarna turėjo būti plastikinė skaidri, o buvo guminė ir juodos spalvos ir nebuvo uždėta apsauga ant kardano. Tuos trukumus savaitės bėgyje sutvarkė. Jis paskambino V. V., šis pasakė, jog čia „yra dalykas neesminis, purkšti laukuose galite ir leido juo dirbti“. Pirmojo purkštuvo „OP 2000“ patikros aktas taip ir nebuvo surašytas. Kito purkštuvo patikros aktą turim. Tą pačią dieną buvo užsakyta abiem purkštuvams atlikti techninę apžiūrą. Po užsakymo buvo atvykę purkštuvų apžiūrėti. Po to, kai antro purkštuvo nepraleido, antrąjį kartą nebespėjo atvažiuoti. Purkštuvas turėjo du trūkumus, todėl techninė apžiūra nepraėjo. Jam žodžiu buvo pasakyta „aš nepasirašau akto ir kai jūs susitvarkysite tuos du trukumus, aš paskui jums užpildysiu aktą dėl techninės apžiūros atitikimo“. Jis nespėjo atvažiuoti. Prasidėjo darbymetis, dirbo ir įvyko ta nelaimė. Purkštuvas dirbo normaliai. Apie tai, kad iki jo darbo pradžios, kas nors būtų keitęs purkštuvo „OP 2000“ korpusą, jam nežinoma. Visą laiką su tuo purkštuvu dirbo S. L.. Purkštuvo ašyje jokių korozijos pažeidimų nematė. Prieš išleidžiant purkštuvą dirbti į laukus, ne visada apžiūri purkštuvą, bet jis tikrai nebuvo sulūžęs, nekėlė jokių įtarimų dėl važiuoklės. Žemės ūkio technikos priežiūrą J. J. ūkyje specialaus darbuotojo neturi, tą priežiūrą atlieka darbo metu patys. Jeigu atitinka gamybinius parametrus purkštuvas, jis yra normalus. „OP 2000“ purkštuvo gamyklinius parametrus vertina pagal tai, kad purkštuvas turi išpurkšti purškimo normą, o purškimo normą jis nustato pats, jeigu jis ją vykdo, vadinasi atitinka parametrus. Yra augalų apsaugos agronomas ir privalo tai žinoti, kokią purškimo normą turiu duoti. Purkštuvas „OP 2000“ vykdė visus purškimo normatyvus, kuriuos reikėjo gauti. Kokius parametrus yra nustatęs gamintojas, jam nereikia žinoti. Purkštuvą naudojant laukuose, nustatomas greitis. Darbinis greitis yra maždaug nuo 8 iki 16 km/val. Yra purkštuvo priežiūros instrukcija ir pagal ją prižiūrimas. Tos instrukcijos yra apskritai visiems purkštuvams, ne konkrečiai „OP 2000“. Konkretaus to purkštuvo instrukcijos nebuvo. Kai pradėjo dirbti, purkštuvas turėjo techninį apžiūros taloną, bet buvo pasibaigęs terminas ir jam reikėjo organizuoti naują techninę apžiūrą. Prižiūrėdami techniką vadovaujasi bendrais purškimo technikos nurodymais. Važiuoklę, ar sijų mechanizmą pasižiūri tik tiek, kiek važiuodamas pro šalį pamato, jeigu kas nors netvarkoje. Ar transportavimo padėtyje purkštuvo sijos laikosi saugiai, nesvyruoja, jis netikrina, nemato reikalo. Už purkštuvo kaip žemės ūkio padargo kasdienę priežiūrą yra atsakingas traktoristas. Kai pradėjo dirbti J. J. ūkyje, su purkštuvų saugaus naudojimo taisyklėmis jo nesupažindino, jis pats supažindina darbuotojus. Jis nėra tiesiogiai atsakingas už darbuotojų instruktavimą saugiam darbui su purkštuvais. Pirmiausia purkštuvas nuvažiuoja į darbo vietą ir ten jis yra užpildomas chemikalais. Iš ūkininko kiemo purkštuvas į bendro naudojimo kelius užpildytas chemikalais neišvažiuoja. Iš ūkio kiemo purkštuvas su užpilta talpa chemikalais neišvažiuoja, bet iš lauko į kitą lauką jis pervažiuoti privalo, jeigu yra likutis. Koks yra leistinas purkštuvo transportavimo greitis bendro naudojimo keliais, jam nėra privalu žinoti, bet gali atsakyti, jog iki 25 km/val.

36Eismo įvykio dieną, šis purkštuvas techninės apžiūros galiojančio talono neturėjo, bet jis buvo sutvarkytas. Šlangos buvo pakeistos ir kardanas buvo pakeistas savaitės bėgyje. Eismo įvykio dieną, viskas buvo sutvarkyta. Su purkštuvo „OP 2000“ naudojimosi gamintojo instrukcija jam nėra tekę susipažinti. Jeigu purkštuvui reikėdavo kažką paremontuoti, tuos darbus atlikdavo traktoristai. „OP 2000“ purkštuvui buvo nustatyti tam tikri trukumai, jie raštu nebuvo užfiksuoti, tik pasakyti žodžiu. Įvykio metu, purkštuvas galiojančio techninės apžiūros talono neturėjo, jis buvo pasibaigęs. Juo buvo leidžiama dirbti, kadangi trukumai buvo pašalinti ir tą klausimą buvo susiderinę su patikros organizatoriumi. V. V. leido juo dirbti žodžiu. Jis sakė, jog ištaisius trukumus purkštuvu dirbti leidžiama ir pažadėjo atvažiuoti ir užpildyti aktą. Purkštuvą, nesant galiojančio techninės apžiūros talono, teisiškai naudoti negalima, bet kai reikia dirbti, dirbo, nepaisydami reikalavimų, suderinę su purkštuvo patikros vykdytoju.

37Papildomai apklausiamas liudytojas V. V. parodė, kad 2011-06-08 jis atlikinėjo J. J. ūkyje dviejų padargų technines apžiūras ir truputį prisimenu šias aplinkybes, bet nelabai. Liudytojui V. pateikiama susipažinti su suvestine. Liudytojas parodė, kad jam susipažinti yra pateikta panaudoto purkštuvo techninė suvestinė. 2011-06-08 jis taip pat atliko ir „OP 2000“ techninį tikrinimą. Jis buvo atliktas tik vizualiai, jokių įrašų nedaro, jeigu techninės apžiūros technika nepraeina. „OP 2000“ purkštuvui nebuvo išduotas techninės apžiūros pažymėjimas, nes jis neatitiko techniniams reikalavimams. Kokiems reikalavimams purkštuvas neatitiko, dabar sunku pasakyti, jau senas laikas. Kiek pamena, nebuvo kardanui apsaugos, kas yra labai svarbu, be jos negalima dirbti ir lyg slėgiminės šlangos, kurios nuo siurblio paduoda slėgį, neatitiko slėgio reikalavimų. Kitų pažeidimų, susijusių su „OP 2000“ purkštuvo modeliu, pakeitimais kokiais nors, neatitikimai Standartui, nebuvo. Leidimas leisti purkšti nebuvo išduotas. Kad neišduotas pažymėjimas, arba tai, kad nepraėjo techninės apžiūros, nežymi niekur. Jo pareiga yra tik patikrinti vizualiai, kad atitiktų reikalavimams (tą atlieka su prietaisais lauke). Jeigu nėra surašyta suvestinė, asmuo, kai susitvarko trūkumus, individualiai skambina pats ir antrą kartą vėl užsako. Pažymėjimas nebuvo išduotas, suvestinė nebuvo surašyta ne dėl sijų laikymo mechanizmo. Apžiūrai pateikta yra purkštuvo „Agro 2500“, kurį gamina „Pasvalio Agrodileris“ suvestinė, tai yra naudotų purkštuvų techninio tikrinimo suvestinė. Naudojamų purkštuvų yra surašomos naudojamų purkštuvų techninių apžiūrų suvestinės, o pertvarkytų purkštuvų yra surašomos 3 priede, esanti naujų ir pertvarkytų purkštuvų techninio tikrinimo suvestinė. Naujų ir pertvarkytų purkštuvų techninės suvestinės yra rašomos mašinų bandymų stotyje. J. J. purkštuvas, kurį tikrino, nėra iš esmės pertvarkytas. Pertvarkytas purkštuvas yra toks, kai keičiasi pagrindiniai mazgai.

38Apklausiamas 2017-11-28 posėdyje, praeito posėdžio metu, nurodydamas, jog toks purkštuvas yra perdarytas, yra žodžių žaismas. Skiriasi pertvarkytas ir perdarytas purkštuvai. Jeigu uždės kitas šlangas ar kitą siurblį, jis nesikaito pertvarkytas, jis yra modernizuotas. Modernizuoti purkštuvą leidžiama tose pačiose Taisyklėse į gerą pusę, kad pagerinti eksploatacinius reikalavimus. Pertvarkytas purkštuvas būtų, kai keistųsi modelis.

392017-11-28 posėdyje, parodytas purkštuvas nuotraukose iš įvykio vietos, nurodydamas, jog tai ne purkštuvas „OP 2000“, teigė, jog pagal techninius duomenis jis yra „OP 2000“, nes rėmas, ratai yra „OP 2000“. Nepamena, jog 2017-11-28 posėdyje sakė, jog tai nėra „OP 2000“ purkštuvas. Tai yra perdarytas – modernizuotas purkštuvas. 2007 metais, kai atliko purkštuvo „OP 2000“ techninę apžiūrą, kokie buvo nustatyti jo trūkumai, nepamena. 2011 metais, atliekant apžiūrą yra protokolas. Suvestinės pildyti ir nurodyti purkštuvo trūkumų - nepildo. Purkštuvo trūkumai nėra raštu nurodomi, asmuo, kuris užsako patikrą, pats dalyvauja apžiūroje ir jam yra nurodomi tie trūkumai. Jeigu nepraeina, niekur tai nerašo, kartais ant lapelio savininkui surašo trūkumus, kad jis atsimintų ir juos pašalintų. Jokiame žurnale tai nėra žymima. Kad trūkumai yra dideli, turėtu užpildyti, pažymėti grafoje „trūkumai dideli“, bet šiuo konkrečiu atveju nebuvo pažymėta. Negali tvirtinti, kad suvestinę turėjo užpildyti, nustačius didelius trūkumus, juos pažymėti grafoje „trūkumai dideli“, nes tai būtų jo darbo trūkumas. O ar reikia taip daryti pagal Taisykles - nežino. Nustatė didelius trūkumus, šiuo konkrečiu atveju, nesivadovavo Taisyklėmis ir nesurašė suvestinės. Ar buvo daugiau trūkumų, neatsimena. Kalbos su J. J. ūkio darbuotojais, apie tai, kad neturint techninio talono galima šitą purkštuvą naudoti nebuvo. J. J. darbuotojams jis pats konkrečiai neleido naudotis. Leidimo žodžiu niekam nesuteikė. Pagal Taisykles pertvarkytas purkštuvas – purkštuvas, kurio gamyklinė konstrukcija yra pakeista. Šiuo atveju, jei pakeistos sijos, siurblys, kitos dalys, ar tas purkštuvas yra pertvarkytas sunku atsakyti, labai „slidus reikalas“. Jeigu jau purkštuvas labai skiriasi ir jį reikia tikrinti mašinų bandymų stotyje, tada siunčiamas į mašinų bandymų stotį. Konkrečiai šiuo atveju jis nusprendė, kad tai jų kompetencijoje tikrinti šį purkštuvą. Jeigu štangos yra uždedamos kitos tai yra jo kompetencija tikrinti, nebūtina važiuoti į mašinų bandymo stotį tikrinti ar tos štangos yra geros. Jeigu yra pakeistas siurblys, pakeistos sijos į kito gamintojo sijas, sijų sulankstymo mechanizmas pakeičiamas iš rankinio į hidraulinį, sijos transportavimo padėtyje yra ne vertikaliai, o įstrižai toks purkštuvas yra laikomas modernizuotu. Jo nuomone, jog jeigu yra pakeistos „štangos“ nebūtina jo varyti į mašinų bandymo stotį ir forminti kaip perdirbtą. Jeigu yra keičiamas sijų sulankstymo mechanizmas iš rankinio į hidraulinį, toks purkštuvas neturi iš naujo praeiti techninę apžiūrą. Jiems yra suteikta teisė spręsti patiems kada reikalinga tikrinti purkštuvą mašinų bandymo stotyje.

402017-11-28 teisme teigdamas, kad tokius purkštuvo laikiklius, tokias atramas savo praktikoje mato pirmą kartą (komentuodamas pateiktą nuotrauką), pasakė, jog tokius laikiklius mato pirmą kartą, jie tokių laikiklių nedaro ir praktikoje tokių nesutiko. 2011-06-08 atliekant apžiūra, kad tai buvo ne tokie laikikliai, kuriuos matė nuotraukoje, tvirtinti negali, bet tikimybė gali būti. 2017-11-28 posėdyje teigdamas, jog yra svarbu, kad purkštuvas neturėtų išsikišimų, išeinančių iš purkštuvo gabaritų, techninės apžiūros metu tokio trūkumo neišskyrė, nes šio trūkumo neprisimena. Tą purkštuvą tikrino prieš tris metus, o po to, jis nepraėjo techninės apžiūros. Pakartotinės apžiūros, tai yra 2011-06-08 metu matėsi akivaizdūs trūkumai, šios apžiūros metu sijų laikiklių, kurie išsikišo už purkštuvo gabaritų, neatsimena. Jam atrodo, kad buvo kitos štangos. Purkštuvo OP patikrinimo metu 2011-06-08 neužfiksavo trūkumų dėl nepakankamo sijų užfiksavimo. Nepraėjo techninės apžiūros ir viskas, o kodėl nepraėjo, neatsimena. Gali patvirtinti tai, kad 2011-06-08 patikrinęs purkštuvą, nepraleido techninės apžiūros, konstatuodamas, kad jis yra techniškai netvarkingas ir negali būti eksploatuojamas.

41Papildomai apklausiamas liudytojas P. P. parodė, kad J. J. ūkyje pradėjo dirbti 2011 m. kovo 15 d. Kai atėjo dirbti į J. J. ūkį, purkštuvo „OP 2000“ techninė apžiūra buvo pasibaigusi, galiojančios neturėjo. Iki 2011-06-08 tą purkštuvą naudojo, bet labai nedaug. Be techninės apžiūros talono jį naudojo. Pažeidimas buvo akivaizdu, bet nedirbti negalėjo, yra pasamdytas organizuoti lauko darbus. J. J., kaip ūkio savininką nereikėjo informuoti apie pasibaigusią techninę apžiūrą, nes jis žinojo apie tai. Praeitame posėdyje nesakė, kad V. V., neišdavęs techninės apžiūros talono, leido žodžiu naudoti tą purkštuvą. Jis nei leido, nei draudė. Liepė sutvarkyti nustatytus trūkumus ir pranešti, kad galėtų atlikti techninę apžiūra. Dirbti neleido tuo purkštuvu. Žodžiu jis negali leisti dirbti, tai ne dokumentas. Matė nuotrauką, kurią apžiūrėjo ir liudytojas V., tiesiog negali pasakyti kodėl nėra kardano apsaugos, bet viskas buvo sutvarkytas, dabar negali pakomentuoti, kodėl nuotraukoje nesimato to. Negali tvirtinti, kad jis buvo perdirbtas. Jis nežinojo, kad perdirbti purkštuvai turi būti tikrinami mašinų bandymų stotyje.

42Liudytojas R. Z. parodė, kad yra Aleksandro Stulginskio universiteto docentas. Buvo paprašytas paties nukentėjusiojo ir Šiaulių apskrities VPK pateikti atsakymus į klausimus, kurie buvo užduoti. Kartu su kolega M. atsakė į apteiktus klausimus. Augalų apsaugos produktų purškimo taisyklės yra nauja redakcija, kuri galioja nuo 2012-08-12, jose yra nurodyta kas atlieka purkštuvų patikras, jų sąraše yra 13. Išaiškinta, kas privaloma techninės būklės tikrinimas, apimantis purkštuvo tapatumo nustatymą ir jo techninės būklės atitikties įvertinti. Ikiteisminio tyrimo metu, apklausos metu, jam buvo parodyta purkštuvo „OP 2000“ nuotrauka iš įvykio. Toje nuotraukoje, mano, jog yra purkštuvas „OP 2000“ pertvarkytas. Originalas yra „OP 2000“ ir jis yra pertvarkytas. Tai, kad tai yra purkštuvas „OP 2000“ pertvarkytas, pagal sijos pertvarkymą ir naujus purkštukus, kadangi jie buvo visai kiti. Jie buvo nauji ir visi pakeisti. Taisyklėse yra surašyti reikalavimai, kur turi būti kreipiamas dėmesys., kokie mazgai yra tikrinami. Pertvarkyto purkštuvo techninę apžiūrą, pagal tas Taisykles, atlieka mašinų bandymų stotis. Jeigu purkštuvas „OP 2000“, kurio nuotraukos buvo parodytos iš įvykio vietos, yra pertvarkytas, turėjo būti laikomasi šių Taisyklių, jis turėjo būti aptikrintas mašinų bandymo stotyje. Naudojamus purkštuvus gali tikrinti ir kiti sąraše nurodyti juridiniai asmenys. Taisyklės, kurios reglamentuotų sijų laikiklius, atramas, jam nėra žinomos. Laikikliai turi būti metaliniai ir transportavimo metu sija turi būti užfiksuota grandine, ar kokiu kaiščiu. Tą išaiškino atsakydami, jog pagal „OP 2000“ techninį aprašymą 5.21 p. numatyta, jos sulankstoma sija transporto padėtyje turi būti pritirtinta ir sijų tvirtinimui turi būti naudojamas užkaiščiuojamas gamyklinis fiksatorius.

43Liudytojui apžiūrėti pateikiama 2017-05-02 daiktų apžiūros protokole užfiksuotos nuotraukas (purkštuvo) - Tomas 3, bylos lapai 130-133. Liudytojas parodo, kad 130 lape esančioje nuotraukoje fiksatoriaus nėra. Turėtų būti, bet jo nėra, jis turi būti (rodo nuotraukoje). Fiksatorius turėtų apgaubti padėtą siją. 2.5 cm išsikišimas yra ne kaištis ir jis tai vertintų nepakankamai tinkamu laikikliu. Toks laikiklis nėra pakankamas saugiam purkštuvo transportavimui, kad sija neišsiskleistų į šoną. Tvirtina, kad būtinas užkaiščiuojamas gamyklinis fiksatorius. Turėjo būti užkaiščiuojamas fiksatorius, ar jis grandininis, ar kiaurai einantis per visą. To nuotraukose nėra ir apie tai pasisakė. Nuotraukoje matyti, jog sija gamyklinio fiksatoriaus neturėjo. Toks purkštuvas, be fiksatorių, saugiai eksploatuojamas neturėtų būti. Tikrinimo taisyklėse yra nurodyta, jog pakeitus bet kokį mazgą purkštuve (gamykliniame) jis yra laikomas pertvarkytu. Pakeitus purkštukus, jis yra pertvarkytas. „Mazgai“ pradedant siurblys, filtrai, bakas, sija, purkštukai ir bet ką iš jų pakeitus, jis laikomas pertvarkytu. Pakeitus bet kokį „mazgą“ reikalinga purkštuvą patikrinti. Gamyklinės konstrukcijos pakeitimas yra bet kas. Išimamas stūmoklinis siurblys, įdedamas stūmoklinis membraninis. Nuimami senieji purkštukai, prisukami kiti. Pakeičia laikiklius, fiksatorius, tai yra vertinama kaip pertvarkytas purkštukas. Lietuvos Respublikoje naudojami purkštuvai turi turėti naudojimosi instrukciją lietuvių kalba. Savininkas turi turėti visus gamintojo nurodytus darbo įrenginio dokumentus. Darbo įrenginių bendrieji nuostatai, mašinų sauga, saugos ir mokymosi instrukcijos. Šios instrukcijos yra reikalingos. Darbuotojas turi žinoti kaip saugiai sulankstyti, kaip užtvirtinti, kokiu greičiu važiuoti. Saugiam purkštuvo naudojimui turi būti laikomasi instrukcijų reikalavimų. Pertvarkyto purkštuvo, kuris neturi išsamios instrukcijos lietuvių kalba, negalima naudoti. Jeigu purkštuvo naudojimosi taisyklėse nurodyta, kad maksimalus purkštuvo judėjimo greitis, esant talpoje skysčio, gali būti 12 km/val. Byloje nustačius, kad orientacinis traktoriaus, su prikalbintu purkštuvu, judėjimo greitis buvo apie 23 km/val., galima teigti, jog buvo važiuojama nesilaikant taisyklių ir viršijant greitį. Esant talpoje skysčio, purkštuvą eksploatuoti bendro naudojimo keliuose galima pervažiuojant iš lauko į lauką, laikantis saugaus greičio. Laikiklių ir fiksatorių paskirtis yra eismo dalyvių saugumas. Sulankstytą siją turi laikyti fiksatorius. Apibendrinant gali atsakyti, jog toks purkštuvas, apie kurį kalba šioje byloje, kuris buvo perdirbtas ir niekada nepatikrintas mašinų bandymo stotyje, toks nesaugus purkštuvas negalėjo būti tempiamas bendro naudojimosi keliais. Įrenginio techninio aprašymo ir naudojimosi instrukcijos laikymasis yra svarbiausias veiksnys ir sąlyga saugiam purkštuvo naudojimui. Perdirbtų purkštuvų taisyklėmis, instrukcijomis turi pasirūpinti pats naudotojas. Jis pagal originalą turi susirašyti naujas. Kas tai reglamentuoja, konkrečiai atsakyti negali. Jeigu purkštuvą tikrina mašinų bandymų stotis, ji atiduoda protokolą ir turi užtikrinti instrukcijos pateikimą. Ūkininkas, perdirbdamas padargą, turi instrukcija pasirūpinti ir ją turėti. Jis paima originalią instrukciją (padargo) išsiverčia ją į lietuvių kalbą ir turi. Originalaus „OP 2000“ purkštuvo išsilankstymo mechanizmas yra įvairus. Paprasčiausias yra rankinis mechanizmas. Jeigu iš mechaninio mechanizmo yra perdaromas hidraulinis mechanizmas, originalios instrukcijos vertimas nesikeis. Lankstymo mechanizmas neturi įtakos saugiam eksploatavimui. Turi įtakos kaištis transportavimo metu užkaiščiuojamas, o hidrauliškai yra tik patogumo dalykas. Išlankstymo būdas turi turėti viską, kas yra nurodyta instrukcijoje – kaiščius, saugiklius. Rankiniu būdu ir hidrauliniu būdu esančios sijos kai susilanksto, ar identiški kaiščiai, laikikliai, mano, kad turi būti tokie patys.

44Pateikiamos liudytojui prie bylos esančios nuotraukos kitų purkštuvų. Liudytojas parodo, kad šiose nuotraukose yra tik laikikliai, juose laikikliai yra ilgesni nei 2.5 cm. Instrukcijoje nėra įrašyta kokio ilgio laikikliai turi būti. Pagal purkštuvo „OP 2000“ instrukcijos 6.413 p. yra aiškiai nurodyta, kad sijos tvirtinimui turi būti naudojamas užkaiščiuojamas gamyklinis fiksavimas. Visiškai tas pats prie kokio mechanizmo - rankinio ar hidraulinio, bet kurios sijos užtvirtinimui yra reikalingas užkaiščiuojamas gamyklinis fiksavimas. Jeigu yra pakeista sijų padėtis, vis tiek turi galioti tos pačios taisyklės. Ar horizontaliai, ar vertikaliai sijos sulankstomos, jos turi būti saugiai užkaiščiuojamos, tai yra parašyta purkštuvo „OP 2000“ instrukcijoje. Kad tie užkaiščiavimai būtų, tikrina mašinų bandymų stotis. Padargą naudoti eisme, jeigu nėra tokių kaiščių negalima. Jeigu jis nėra patikrintas, neatitinka gamintojo reikalavimų, nėra jis saugus ir negalima jo naudoti eisme. Ar purkštuvas yra saugus, ar nesaugus, nustato mašinų bandymų stotis. Pagal jam parodytas dideles tris nuotraukas, kuriose nesimato fiksatorių, jis nesakė, kad ten yra netinkami fiksatoriai. Vienoje nuotraukoje buvo 2.5 cm laikiklis, kitose po 30 - 40 cm, detalės yra daug ilgesnės. Perdirbtas purkštuvas turi turėti instrukciją. Darbo įrenginių bendruosiuose nuostatuose parašyta (1999-12-23 įsakymo Nr. 102), kad darbdavys privalo turėti visus gamintojo numatytus dokumentus. Visi purkštuvai privalo turėti išsamią instrukciją lietuvių kalba, tai numatyta ir Purkštuvų tikrinimo Taisyklėse. Darbdavys turi pasirūpinti instrukcija. Jis privalo pats pasidaryti. Instrukcijoje yra visi bendrieji reikalavimai. Tos instrukcijos 6.413 p. aiškiai numato užfiksavimą. Šios bylos metu, jam parodytos nuotraukos, kurios buvo parodytos kaltinamojo iniciatyva, gali atsakyti, jog nei vienoje iš šių nuotraukų nėra purkštuvo „OP 2000“. Vienoje iš nuotraukų yra dalis sijos purkštuvo „OP 2000“. Iš nuotraukų negalima teigti, jog tai yra purkštuvas „OP 2000“. Modernizavus purkštuvą (įmontavus „Hardi“ įrangą), vis tiek pagrindas yra originali „OP 2000“ instrukcija. Jeigu į purkštuvą yra sudedamos kitos sijos, kiti purkštukai, siurblys, papildomai prie gamintojo pirminių instrukcijų, galima remtis ir naujų detalių instrukcijomis.

45Liudytojas K. Č. parodė, kad įmonė UAB „L“ užsiima žemės ūkio mašinų gamyba. 2007 metais jie rekonstravo paskutinį purkštuvą. Šiuo metu jų veikla su purkštuvų rekonstrukcija nesusijusi. Kokiais teisės aktais vadovaujantis gamindavo purkštuvus, nepasakys. Turi tarptautinius sertifikatus, kai pagaminamas daiktas, jis turi turėti tam tikrus dokumentus. Didžioji dalis daiktų atitinka Europos Sąjungos reikalavimus ir eina per projektus. Kiekvienas juridinis asmuo (gamintojas), turi teisę pagaminti daiktą, parduoti daiktą ir parašyti atitikties sertifikatą. Pagaminto daikto naudojimo instrukciją surašo konstruktoriai. Instrukcijoje surašyta to daikto paskirtis, kam jis naudojamas, surašyta eiga, kaip reikia naudotis, surašyta viskas, kas liečia darbo saugą, garantijos. Tai skirta naujiems daiktams. Jų įmonė užsiimdavo naudotų purkštuvų rekonstrukcija. Tada viskas vyko pagal tų laikų reglamentą, tos dienos įstatymus. Jie dabar labai daug keitėsi. Ukrainiečių gamybos purkštuvas „OP 2000“ jam yra žinomas. Tokio purkštuvo naudojimo instrukcijos nereikalaudavo, nes tai kiekvieno asmeninis reikalas. Negali atsakyti į klausimą ar išrašydavo instrukciją, jeigu purkštuvui būdavo pakeistos sijos, nes tai buvo labai seniai. Pertvarkytas ar nepertvarkytas purkštuvas, įmonė neša atsakomybę. Pirmiausia jis turi būti saugus. Į saugumo sąvoką įeina visas mechanizmas, o ne atskira dalis. Ar išrašydavo pertvarkytam purkštuvui naudojimo instrukciją (iki 2007 metų), negali į tai atsakyti, nes tai buvo labai seniai. Jeigu purkštuvas buvo pertvarkytas tais 2007 metais, techninė apžiūra iki kažkurio laiko nebuvo reikalinga, po to tai tapo įstatymu, privalomas dalykas. Negali pasakyti, ar dydis turi būti tiek ar tiek (dėl laikiklių ilgio). Sijas galima pirkti, gaminti ir patys dėti. Kokį klientas nori, tokį uždeda. Ant tokių purkštuvų paprastai niekas nededa prabangių ir labai brangių daiktų. Negali būti tokios diskusijos, kad daikto savininkas pareikštų, kad jam užtenka mažesnio laikiklio, nors matytų, kad reikalingas kitoks. Saugumą užtikrina konstruktorius. Jeigu pamatytų siją, negalėtų pasakyti, koks reikalingas laikiklis, nes sprendžiama iš visumos. Dėl rekonstrukcijos, tai paskutiniai yra 2007 metai. Jam šiek tiek žinoma, kas yra hidrauliniu būdu suskleidžiamos sijos. Negali atsakyti, ar tokioms sijoms reikalingos atramos, nes turi vertinti visumą. Anksčiau pas juos dirbo inžinieriai, kurie žinojo purkštuvų rekonstravimo technines plonybes. Projektavimo programos pasikeitė, šiuo verslu nebesidomi. Kai perdirbinėjo purkštuvus, vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais. Techninis reglamentas „Mašinų sauga“ yra žinomas. Įmonė tuo laiku turėjo vadovautis tuo reglamentu, kitaip negalėjo būti. Anuo metu techninės apžiūros atlikti nereikėdavo. Paskui buvo priimtas Žemės ūkio ministro įsakymas ir visiems purkštuvams, kaip ir mašinoms, tapo privaloma techninė apžiūra. Techninę apžiūrą galėjo atlikti įmonės, kurios turėjo licenciją tam dalykui. Tai buvo pasas, kad purkštuvas atitinka reikalavimus. Į reikalavimus įeidavo du dalykai: tai, kas įeina į darbo saugą, techniniai duomenys, kuriuos turėjo pasiekti šis purkštuvas (išpurškimo normos, tolygumai ir visa kita). Ar naudotas 5-6 metus purkštuvas yra saugus, sprendžia to purkštuvo savininkas. Visa atsakomybė tenka savininkui.

46Daiktas, išleidžiamas iš jų įmonės, negali būti nesaugus. Išrašo tam daiktui garantinius įsipareigojimus, kurie priklauso pagal įstatymą, netgi tuo atveju, kai perdirbdavo - išrašydavo. Duodavo garantiją jų pertvarkytai konstrukcijos daliai. Jų įmonė buvo susijusi su mašinų bandymo stotimi. Daiktai, atskiros mašinos, turėjo būti sertifikuojami per mašinų bandymų stotį. Tai vienintelė Lietuvoje laboratorija, kuri turėjo licenciją arba teisę sertifikuoti mašinas. Sertifikuodavo ir įmonių, ir privačių žmonių mašinas. Iki to laiko, kai purkštuvams nebuvo reikalinga techninė apžiūra, perdirbti purkštuvai nebuvo siunčiami patikrinti į mašinų bandymo stotį. Ar purkštuvas rekonstruotas, ar naujas, visiems buvo reikalinga techninė apžiūra (vėliau, kai buvo priimtas atitinkamas įstatymas).

47Techninis reglamentas „Mašinų sauga“ žinomas. 2007 metais, perdirbinėdami paskutinį purkštuvą, negalėjo nesivadovauti šiuo reglamentu. Negali atsakyti, koks laikiklių aukštis yra saugus, nežino. Ūkininkas, kuris pertvarkė savo purkštuvą, yra ūkininkas, ne gamintojas. Nežino, ar purkštuvas, kurio sijos pakeistos iš sulankstomų rankiniu būdu į sulankstomas hidrauliniu būdu, yra laikomas pertvarkytu. Purkštuvas laikomas pertvarkytu, kuris įmonėje buvo pertvarkytas, už kurį įmonė išrašė sąskaitą ir už kurį jie atsakome. Jeigu žmogus paprašo sijas pakeisti iš sulankstomų rankiniu būdu į sulankstomas hidrauliniu būdu ir jie sijas pakeičia (2007 metais), tai tokį purkštuvą turėtų laikyti pertvarkytu. Jeigu naudotojas nesilaiko instrukcijos, tada garantija negalioja. Už pasekmes atsako naudotojas. 2007 metais dirbo pagal 2007 metų reglamentą. Įmonė negalėjo kitaip dirbti nei pagal to meto įstatymus ir reglamentą. Daiktas gali ir nepurkšti arba purkšti blogai, bet pirmiausia jis turi būti saugus. Reglamento dėl saugumo nėra. Tuo laikmečiu, kai pertvarkydavo purkštuvus, buvo vadovaujamasi reglamentu „Mašinų sauga“. Jų konstruktoriai paskaičiuodavo, kad aukštis būtų saugus.

48Liudytojas R. V. parodė, kad yra žemės ūkio bendrovės „Vainiūnų agroservisas“ pirmininkas. Įmonė užsiima traktorių remontu, aptarnavimu, žemės technikos remontu, žemės ūkio purkštuvų patikros ir licencijos, keleivių pervežimai. Viena iš bendrovės veiklos sričių yra purkštuvų patikra. Įmonė purkštuvų patikra užsiima nuo 2005 metų. Techninį patikrinimą atlieka, vadovaudamiesi Žemės ūkio ministrės įsakymu, 2001 m. Vadovaujamės purkštuvų tikrinimo taisyklėmis ir jose paminėtais standartais. Žinoma sąvoka „pertvarkytas purkštuvas“. Taisyklėse šios sąvokos nėra, juos (naujus ir pertvarkytus purkštuvus) tikrina mašinų išbandymo stotis. Jeigu purkštuvas pertvarkytas, pažymėjime turi būti mašinų išbandymo stoties parašas. Kad purkštuvas būtų laikomas pakeistas, turėtų būti pakeistos pagrindinės dalys – važiuoklė, purškimo sijos. Siurblys ar skirstytuvas nesiskaito. Purkštuvas, kurio sijos iš sulankstomų rankiniu būdu būtų pakeistos į sulankstomas hidrauliniu būdu, būtų laikomas pertvarkytu. Tokio purkštuvo techninį patikrinimą turėtų atlikti mašinų išbandymo stotis. Purkštuvas turi būti saugus kelyje. Standartuose minima, kad tikrinamas purkštukų sijų išlankstymo mechanizmas. Tai reiškia, kad sija tikrinama, kaip ji išsilanksto nuo sijos pakėlimo nuo fiksavimo rėmo iki išskleidimo darbinėje padėtyje ir atvirkščiai. Tikrinimo protokole yra punktas „sijos sulankstymo mechanizmo veikimas“. Tikrinami ir sijų laikikliai. Kad laikiklių nebūtų, dar nesusidūrė. Standartus skaitęs, tačiau apie laikiklių aukštį, dydžius nėra pasakyta. Yra pasakyta, kad turi būti mažiausiai du laipsniai fiksavimo. Dažniausiai tai būna hidraulinis fiksavimas, kai sijos pakeliamos ir nuleidžiamos į kažkokius rėmus ir hidrauliškai fiksuojasi. Antras būna mechaninis, kai fiksuojama mechaniniu būdu, kad sijos nebeatsilenktų, tada būna fiksatoriai iš šonų. Laikiklių aukštis būna nuo 15 cm iki 40 cm, tada sijos iš fiksatorių nebeiššoka.

49Liudytojui parodoma nuotrauka III tomas, 130 bylos lapas. Liudytojas parodo (ieško nuotraukoje, kur yra sijos laikiklis), kad šiuo atveju, vieškeliu važiuojant, nušokinės tos sijos, tokie laikikliai negali būti. Laikiklių aukštis čia 2,5 cm. Jeigu toks purkštuvas atvyktų į jų įmonę dėl tikrinimo, būtų punkto „sijų sulankstymo mechanizmo pažeidimas“ ir purkštuvas nepraeitų patikros. Šiuo atveju galėjo būti, kad arba hidraulika sugedusi, arba pats mechanizmas išdilęs. Tokiu atveju siją reikėjo papildomai užfiksuoti ar grandinėmis, ar dar kažkuo, kad ji kelyje būtų saugi. Jeigu purkštuvo gamintojo išleistoje naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad, esant talpoje skysčiui, purkštuvą draudžiama bendro naudojimo keliais, jo nuomone, naudotojas neturi teisės ignoruoti šį nurodymą. Negali atsakyti, ar gali turėti įtakos ašies trūkimui vežamas purkštuvu didesnis, nei leistina, skysčio kiekis, viršijamas maksimalus greitis, manevravimas tuo pačiu metu. Mano, turėtų būti stiprus smūgis. Purkštuvai turi turėti instrukciją lietuvių kalba. Instrukcijos lietuvių kalba turėjimu turi pasirūpinti purkštuvo savininkas. Instrukciją galima rasti internete. Parodytoje nuotraukoje sijų sulankstymo mechanizmas yra hidraulinis. Rankiniame mechanizme yra kitokie užfiksavimai, dar naudojami užsukami varžtai, būna ir dedami kaiščiai. Purkštuvą perdarius, kai sijų sulankstymo mechanizmas iš mechaninio (kai buvo naudojami sijų kaiščiai) buvo pakeistas į hidraulinį, kaiščiai nebūtų reikalingi, jeigu sijų laikikliai būtų tokie, kokie turi būti – nuo 15 cm iki 40 cm. Tai reglamentuoja gamintojas. Sijų dydžio, sulankstymo standartus reglamentuoja „Mašinų sauga“ (nuo 2006 m.). Tie standartai yra seniai. Mašinų bandymo stotis yra nuo tarybinių laikų. Sijų laikymo formą keisti galėjo įmonė, kuri perdirbo, bet ji turėjo suderinti su mašinų bandymo stotimi, kad tai atitiktų standartus. Tas, kas purkštuvą perdirbinėja, tas ir turi išduoti to purkštuvo naudojimo taisykles. Šiuo atveju tai turi būti suderinta su mašinų išbandymo stotimi. Pagal taisykles, turi būti lietuviška purkštuvo instrukcija. Jeigu purkštuvas perdirbtas, turi būti instrukcija to, kas jį perdirbo, turi būti išaiškinimas, kaip su juo elgtis. Instrukcijoje atsispindi, kaip elgtis su purkštuvu, kaip jį valdyti, kokie darbo saugos reikalavimai, mechanizmų saugumo reikalavimai dirbant, transportuojant. Purkštukų instrukcijas turi kiekvienas gamintojas, internete galima laisvai pasižiūrėti. Tas, kuris perdirbo ir tikrino, tas nustato slėgius trasoje ir sekcijose. Jeigu purkštuvas iki naudojimo buvo saugus, kelyje įvykus eismo įvykiui ir atsidalinus kuriai nors detalei, kas dėl to kaltas, ar galima vertinti, kad purkštuvas eismo įvykio metu buvo saugus, bijotų vertinti, nes reikia labai daug duomenų, mano, tai ne jo, o galbūt eksperto kompetencija. Laikiklių dydžiai minimi purkštuvų tikrinimo taisyklėse, kur yra minimi standartai. Standartai atsirado iki 2005 metų. Standartai buvo dar tarybiniais laikais ir mažai keitėsi. Jeigu buvo tikrinamas purkštuvas po 2007 m., o pagamintas buvo iki 2007 m., tai jis turėjo atitikti „Mašinų saugos“ standartų reikalavimus.

50Nuėmus stebulę ir nuvalius ašį (purkštuvo), ašies įtrūkimą galima pastebėti, jeigu tikrinti būtent tą vietą, nes toje vietoje turėtų matytis rūdžių siūlelis, bet paprastai sunku pastebėti. Kaip jau minėjo, įstatymas išleistas 2001 m., o realiai pradėtas vykdyti 2005 m. Teoriškai neturėjo išduoti pažymėjimo patikrą atlikusios įmonės specialistas, jeigu 2007 m. purkštuvas „OP 2000“ buvo pateiktas patikrai ir jam po įsigijimo buvo pakeistas siurblys, sijų mechanizmas bei purkštukai. (Pateikiamas purkštuvo „OP 2000“ pažymėjimas) Anksčiau „OP 2000“ purkštuvui buvo ne penkios, o dvi sekcijos, dabar šio purkštuvo originalaus nelabai tenka pastebėti. Negali atsakyti, kokiu pagrindu buvo išduotas pažymėjimas perdarytam purkštuvui. Jeigu atvažiuotume nesutvarkę purkštuvo, matytume, kad toks yra sijų fiksavimas, mano, eisme dalyvauti tikrai negalima, reikalautume papildomai pritvirtinti sijas, galbūt grandinėmis. Jeigu naudoto purkštuvo patikrinimo protokole parašyta, kad sijų sulankstymo mechanizmas yra tvarkingas, tada eisme dalyvauti galima, jeigu nėra pažymėta, tada ne.

51Jeigu ūkininkas įsigijo purkštuvą iš žmogaus, reikėjo patikros, o jeigu iš gamyklos – ne, reikėjo gamyklos sertifikato. Jeigu patikros metu buvo nustatyta, kad sijų sulankstymo mechanizmas yra rankinis, o eismo įvykio metu nustatytas hidraulinis sijų sulankstymo mechanizmas, po paskutinio pertvarkymo nebegalėjo vadovautis buvusiu patikrinimu, nes buvo pakeista konstrukcija. Pakeitus konstrukciją, reikia pasirūpinti gauti pažymėjimą. Tikrinant purkštuvą, reikia turėti savo asmens dokumentą, purkštuvas tikrinančios įmonės įtraukiamas į registracijos žurnalą, patikros protokolų kopijos segamos į žurnalą įmonėje, o duomenys suvedami į Valstybinės augalų apsaugos tarnybos kortelę, tada purkštuvas tampa registruotas.

52Liudytojas V. V. parodė, kad įmonėje UAB „V“ dirba 4 metus, atlieka žemės ūkio technikos patikrą, būtent naudotų purkštuvų. Jų įmonė purkštuvų patikra užsiima nuo 2011 m. Kad galėtų šį darbą dirbti, licenciją turėjo gauti. Atlikdami purkštuvų techninį tikrinimą, vadovaujasi purkštuvų patikros taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu. Atliekant purkštuvo techninį patikrinimą, tikrinamas siurblio našumas, išpurškimas, manometras, manometro tikslumas, štangų sijų stabilumas, kai jos ištiestos, ar veikia atbulinis vožtuvas. Po to užpildomas protokolas. Jeigu randami kažkokie neatitikimai, patikros purkštuvas nepraeina. Techninio apžiūrėjimo metu pildomas protokolas pagal numatytus punktus. Tikrinant purkštuvą, protokolo forma turi būti pildoma, nepriklausomai nuo to, ar randama neatitikimų, ar ne. Protokolo pagrindu išduodamas pažymėjimas. Visi protokolai yra registruojami, vienas protokolo egzempliorius atitenka ūkininkui, antras lieka jų įmonėje ir saugomas. Jeigu randamas koks nors trūkumas, nepraktikuojamas protokolo nepildymas. Jeigu purkštuvas yra praėjęs patikrą anksčiau, tai ūkininkas pateikia pažymėjimą arba bent jau įsigijimo dokumentų prašoma. Purkštuvo instrukcijos pateikti nereikalauja. Daugeliu atvejų ūkininkai instrukcijų neturi, nes tokius naudotus purkštuvus nusiperka. Purkštuvo važiuoklės netikrina. Netikrina purkštuvo sijų stabilumo transportavimo metu. Purkštuvą tikrina jau išskleistą. Negali pasakyti, ar yra reikalavimai dėl suskleistų purkštuvo sijų stabilumo, saugumo. Jo manymu, sijos turi stabiliai laikytis. Jeigu purkštuvo sijos suskleistos į transportavimo padėtį, sijoms laikyti skirti borteliai. Visuose purkštuvuose laikikliai būna, nematė, kad nebūtų. Negali pasakyti, kokie reikalavimai tokiems laikikliams taikomi. Vizualiai pasižiūri, ar yra laikikliai. Jeigu jų nėra, gali įspėti ūkininką, kad purkštuvo transportavimas nesaugus. Tai būtų pažymėta apžiūros protokole. Tokio punkto nėra, bet panašius dalykus rašo į pastabas. Toks purkštuvas techninę apžiūrą praeitų. „OP 2000“ yra hidraulinis pakėlimas. Jeigu jį sulanksto hidrauliniu būdu, siją nuleidžia, jis užsitvirtina ant pakabos, tai ir viskas.

53Liudytojui parodomos nuotraukos: III tomas, 129-130 bylos lapai. Liudytojas rodo į nuotrauką, kur mato kažką panašaus į laikiklius. Liudytojas parodo, kad negali atsakyti, kad šiuo atveju turėtų prilaikyti sijas, kad jos neišsiskleistų į šonus. Čia atrama yra 2,5 cm. Mano, toks aukštis pakankamas, nes sijas laiko cilindras. Negali pasakyti, ar hidrauliniai sijų užraktai gali turėti laisvumą 10-20 cm ribose, jeigu yra išdilę sijų šarnyrai. Esami sijų laikikliai, esant tokiam laisvumui, būtų pakankami, jeigu purkštuvas būtų vežamas autostrada, o jeigu žvyrkeliu, galbūt ir ne, tai priklauso nuo kelio. Patikros metu laikomas purkštuvų tikrinimo taisyklių, reglamentą „Mašinų sauga“. Laikosi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakyme nurodytų taisyklių. Purkštuvų instrukcijų nereikalauja, LST standartų laikosi. Jeigu purkštuvas atvažiuoja iki jų, sijos yra užfiksuotos. Stebint, jos išlankstomos, po patikrinimo sijos suskleidžiamos. Paties fiksavimo įtaiso netikrina. Ar sijos pakankamai užfiksuotos, įvertina pažiūrėdamas vizualiai. Jo nuomone, bortelio užfiksavimui pakanka. Jeigu mato, kad sija slankioja, parašo įspėjimą arba atideda patikrą. Purkštuvas tikrinamas stovintis, judančio purkštuvo netikrina. Judant purkštuvui, neturėtų galimybės patikrinti purkštukus. Saugumą dėl sijų laikiklių užtikrina pats savininkas. Jeigu ant purkštuvo korpuso yra vadinami borteliai, vadinasi, purkštuvas (jo sijos) užtikrintai stovi. Prikabinamų purkštuvų sijų saugumą užtikrina hidrosistemos. Jeigu sijų sulankstymo mechanizmas rankinis, yra papildomas fiksavimas. Būna, kad atvyksta ir sijas diržu prisisegę. Toks purkštuvas patikrą praeina. Jeigu gamintojas instrukcijoje yra nustatęs tam tikrą laikiklio aukštį, netikrina, koks tas laikiklio aukštis turi būti. Tikrina pagal savo vidinį įsitikinimą, vizualiai. Jeigu nėra galiojančio patikrinimo pažymėjimo, purkštuvo negalima eksploatuoti. Su tokiu purkštuvu kažkur važiuoti galima, bet eksploatuoti draudžiama. Techninius pastebėjimus būtinai pažymi pastabose. Pastaba būtų pakankamas pagrindas pažymėjimo neišduoti. Jeigu toks punktas yra, tai papildomai pastabose įrašo, ką reikia pakeisti. Jeigu pastebėtų, kad jokio laikiklio nėra, apie tai pažymėtų pastabose. Apžiūros protokolo formoje punkto dėl užrakto nėra. Jeigu punkto dėl užrakto nėra, jis, pastebėjęs, kad nėra laikiklio, savo iniciatyva įrašytų pastabą, kad nėra sijų užrakto. Pagrindinė laikiklių funkcija yra svorį nešančioji. Tai nėra pagrindinė funkcija dėl skleidimosi į šonus. Jeigu apžiūros protokole užfiksuojama kažkas nereikšmingo, t. y., tai nesusiję su išvardintų punktų trūkumais, patikros pažymėjimas gali būti išduotas. Jeigu yra pasibaigęs purkštuvo patikros pažymėjimas, purkštuvą naudoti keliu vežti vandeniui galima naudoti. Negalima purkštuvo naudoti pagal paskirtį. Nuotraukoje, kuri jam buvo parodyta, atrodo, sijų sulankstymo mechanizmas yra rankinis, nes nemato hidrocilindro. Jeigu sulankstoma hidrauliniu būdu, dar turi būti stūmokliai. Sija sveria ir 50 kg, ir 100 kg. Jeigu šis purkštuvas buvo sulankstomas įstrižai, rankiniu būdu sulankstyti nėra įmanoma. Jeigu purkštuvo hidraulinė žarna nutrūko, laiko tik svoris, jeigu nukrinta ratas, jos niekas nelaiko. Šiuo atveju, jeigu laikiklis būtų ilgesnis, ta atrama galbūt ir nebūtų nukritusi.

54Liudytojas M. K. parodė, kad įmonė UAB „Ž“ veikia apie 15 metų. Purkštuvus irgi tikrina maždaug tiek metų. Tikrina naudotus pesticidų purkštuvus. Pertvarkytų purkštuvų netikrina. Jeigu purkštuvas tikrinamas ne pirmą kartą, ūkininkas pateikia purkštuvo pažymėjimą. Tikrina purkštuvo parametrus: siurblio našumus, išpurškimo kiekius, talpyklas, kad nelašėtų, nebėgtų, sandarus būtų, kad būtų tvarkinga techninė dalis. Omenyje turi rėmą, kad jis nebūtų trūkęs, lūžęs, pažiūri padangas, kad būtų geros, varžtai visi prisukti ratų, kilpa tvarkingai uždėta. Vadovaujasi teisės aktais dėl patikros. Važiuoklės dalį tikrina vizualiai, kad kažkas nebūtų trūkę. Sijų išskleidimo mechanizmą tikrina - išbando, pakilnoja, išlanksto, sulanksto.

55Jam yra žinoma sąvoka „pertvarkytas purkštuvas“. Tokiam purkštuvui gali būti pakeista talpykla ar rėmas, jeigu pakeistas sijų sulankstymo mechanizmas iš rankinio į hidraulinį, tai yra jau pertvarkytas purkštuvas. Jeigu pakeičiamos pačios sijos – taip pat. Tokį purkštuvą turbūt tikrintų mašinų bandymo stotis. Kai tikrina purkštuvą, tikrina, ar jis atitinka gamintojo nustatytus reikalavimus. Pateikiant purkštuvą patikrai, jeigu ūkininkas turi, jo instrukcija turi būti pateikta. Jeigu neturi, tada ne. Sijų sulankstymo mechanizmą tikrina. Sijų stabilumą transportavimo padėtyje tikrina. Tikrina vizualiai. Sijų laikymo mechanizmą tikrina, kad transportavimo metu nenuslystų, tvirtai stovėtų. Laikikliai, kurie laikytų siją transportavimo metu, kažkokie turėtų būti. Mano, tai gamintojo nustatyta yra. Negali atsakyti, ar yra kokios nors taisyklės, standartai, kokie tie sijų laikikliai turėtų būti. Jeigu sijų laikiklių nebūtų, toks purkštuvas reikalavimų neatitiktų.

56Liudytojui parodomas III bylos tome esantis purkštuvo apžiūros protokolas, 127-133 bylos lapai. Liudytojas parodo, kad tai yra purkštuvas „OP 2000“. Kur yra sijos laikiklis, atsakyti negali, nes purkštuvas iš priekio nufotografuotas. (Parodžius kitą nuotrauką, 129 bylos lapas) kur pasideda sija, čia nesimato, negali atsakyti. (Parodžius kitą nuotrauką, 130 bylos lapas) negali atsakyti, koks čia daiktas, nėra čia visai pakabinimo. (Parodžius kitą nuotrauką, 131 bylos lapas) negali atsakyti, kaip sija gula ant atramos, nemato. (Parodoma spalvota A3 formato nuotrauka Nr. 4) nesupranta, čia išlūžę viskas (Klausimas buvo, kur turėtų pasiguldyti sija, transportuojant šį purkštuvą). Purkštuvai turi būti sukonstruoti pagal LST EN 907 standartą taip, kad jų eksploatacija būtų saugi. Iš parodytų nuotraukų negali atsakyti, ar purkštuvui yra įrengti sijų laikikliai. Čia nemato tvirtinimo visiškai. Negali atsakyti, ar tokį purkštuvą praleistu per techninę apžiūrą. Jeigu atvažiuotų į techninę apžiūrą bet koks kitas purkštuvas, nebūtinai „OP 2000“ ir nėra sijų laikiklių, toks purkštuvas nepraeina techninės apžiūros. Įmanoma, kad sulankstomų hidrauliniu būdu sijų mechanizmas būtų išdilęs. Esant sijų laisvumui ir esant 2,5 cm dydžio atramai, negali atsakyti, ar tokia atrama patikimai laikytų sijas transportuojant. Sijų laikiklių funkcija – kad transportavimo metu sijos nejudėtų į šonus. Jeigu sijų laikikliai savadarbiai, neproporcingai maži, negali pasakyti, kad tokie sijų ribotuvai nefunkcionalūs. Negali atsakyti, ar tuomet, kai instrukcijoje nurodyta, kad, esant talpoje skysčio, purkštuvą draudžiama vežti bendro naudojimo keliais. Negali atsakyti, ar leidžiama purkštuvui važiuoti didesniu nei 12 km/h greičiu, kuris numatytas purkštuvo instrukcijoje. Kaip numato purkštuvų tikrinimo taisyklių 38 punktas, vadovaujamės purkštuvų techniniais reikalavimais.

57Liudytojui parodoma nuotrauka III tomas, 18 bylos lapas. Liudytojas parodo, kad negali atsakyti, ar čia geras sijų fiksavimas, iš nuotraukos sunku pasakyti, reikia akivaizdžiai pamatyti. Jeigu nurodyta, kad reikalingi sijų saugūs užraktai, vadinasi, jie turi būti, jie skirti nuo sijų nuslydimo į šonus. Neturint techninės apžiūros pažymėjimo, purkštuvą transportuoti į techninės apžiūros vietą galima. Laikiklių dydis yra nustatytas gamintojo. Jeigu purkštuvas pertvarkytas, jo nuomone, sijų laikiklių dydis turėtų būti nuo 20 cm. Pajudinus ranka, užtenka įsitikinti, ar užraktas pakankamas. Važiuojant nelygiu keliu ar kitaip, purkštuvo netikrina. Tikrina stabilioje padėtyje, stovint. Jeigu buvo išduotas techninės apžiūros pažymėjimas (talonas), o jo galiojimo metu purkštuvas buvo pertvarkytas, negali atsakyti, ar reikalinga gauti naują techninės apžiūros pažymėjimą.

58Pakartotinai apklausiamas liudytojas A. B. parodė, kad pertvarkytų purkštuvų statusas buvo tik iki 2012 metų. Po 2012 metų visi pertvarkytus purkštuvus gali tikrinti, ne tik bandymų stotis.

59Liudytojas A. B. supažindinamas su liudytojų, apklaustų 2018 m. balandžio 17 d., parodymais. Liudytojas A. B., kad taisyklių redakcijos vis maišomos. Klausimas būna iš senos redakcijos, kitas klausimas – dėl judėjimo keliais – iš naujos redakcijos. Pertvarkytų purkštuvų statusas buvo ydingas ir jo buvo atsisakyta, todėl, kad nebuvo reglamentuota, kiek reikia pertvarkyti. Vienareikšmiškai buvo, kad taisyklės skirtos gaminantiems, konstruojantiems, pertvarkantiems ir naudojantiems purkštuvus. Purkštuvą gali persitvarkyti pats ūkininkas. Ūkininko teisė gauti informaciją apie pertvarkyto purkštuvo saugą, ar jis buvo pertvarkytas, laikantis naujų normų, ar perdirbtas „garažo būdu“. Nebuvo ir iki šiol nėra tiksliai reglamentuota, kas tai yra pertvarkytas purkštuvas. Pirma taisyklių redakcija tik kalbėjo apie pertvarkyto purkštuvo atitiktį minėtiems standartams, tai ne teisės aktai, tai norminiai dokumentai, tik labai norintys juos galėjo gauti, jie tik standartizacijos departamente yra perkami. Standartai pirmiausia skirti gamintojui, konstruktoriui. Taisyklės neįpareigoja ūkininko, iš karto, vos pertvarkius purkštuvą, iš karto jį varyti į bandymų stotį. Sekančios patikros metu ūkininkas teisėtai gali pateikti purkštuvą kaip nepertvarkytą, nes tikrintojas negali nustatyti, ar tai pertvarkytas purkštuvas ar ne. OP 2000 visi žino, jeigu būtų koks užsienietiškas, tai jau būtų sunku pasakyti, pertvarkytas ar ne. Pertvarkius purkštuvo „OP 2000“ sijas, jų sulankstymo mechanizmą, nebūtinai tą purkštuvą reikėjo vežti į bandymų stotį, nes niekur tai nepasakyta, kad pertvarkius, iš karto būna nuvežti. Po pertvarkymo iš karto atlikti techninę apžiūrą yra savininko teisė, kaip ir visos kitos. Pertvarkius purkštuvą, savininkas turi teisę laukti kitos techninės apžiūros ir tik tada pateikti apžiūrai. Pertvarkymo sąvoka nustojo galioti su 2012 m. taisyklių redakcija. Taisyklės nieko nešneka apie tai, ar purkštuvas galėjo be techninės apžiūros dalyvauti eisme, o ne pagal tiesioginę paskirtį. Tas, kas nedraudžiama, tas leidžiama.

60Kalbėdamas apie pertvarkytų purkštuvų techninę apžiūrą, vadovavosi taisyklėmis (ne savo nuomone). Taisyklių 6 punktas reiškia, kad po to, kai po tų trijų metų bus atlikta apžiūra (pertvarkyto purkštuvo), bus išduodamas naujas pažymėjimas. Perdirbtas purkštuvas neatitinka gamintojo parametrų, o parametrai nustatomi pagal gamintojo standartus. Pertvarkyti į geresnę pusę visi standartai leidžia, o į blogesnę neleidžia. Jeigu nėra dokumento, kad pertvarkymą atliko kokia nors įmonė, už purkštuvo saugumą atsako pats savininkas. Jo teisė kreiptis iš karto po pertvarkymo arba kreiptis suėjus atitinkama laikui ir purkštuvą pateikti tikrinti kaip naudotą. Reikia manyti, kad ūkininkas, pertvarkęs purkštuvą, kai nėra gerai susipažinęs su purkštuvų saugą reglamentuojančiais teisės aktais, tą saugumą įsivaizduodavo taip, kaip įsivaizduodavo pats, be specialistų paaiškinimų. Purkštuvų patikrinimo taisyklės ūkininko neįpareigoja iš karto važiuoti į MIS‘a (mašinų išbandymo stotis). Savininko atsakomybė už tai, jeigu vėliau paaiškėja, kad pertvarkyto purkštuvo kuri nors dalis nėra saugi, taip pat atsakyti už to pasekmes. Turi omenyje, jeigu ūkininkas turi galiojantį pažymėjimą. Dėl transportavimo keliais, klausimą reikėtų apskritai atmesti, nes tai nereglamentuota taisyklėse. Jų užduotis patikrinti purškimo įrangos stovį – ne transportavimo, ne važiuoklės. Jeigu buvo pakeista dalis purkštuvo mechanizmo, jis gali būti toliau laikomas tuo pačiu purkštuvu „OP 2000“. Reglamentas „Mašinų sauga“ taikomas jau nepriklausomoje Lietuvoje. Jeigu purkštuvas pagamintas iki Nepriklausomybės paskelbimo, reglamento „Mašinų sauga“ jis galėjo neatitikti. Jis turėjo atitikti gamintojo taikytus reikalavimus – GOST standartus. Techninės apžiūros metu jis turi atitikti naudojamų purkštuvų reikalavimus, nežiūrint į tai, kada jis pagamintas ir kaip tai padaryta. Nuo 78 punkto iki 125 punkto išvardinta, ką turi atitikti naudotas purkštuvas, nepriklausomai nuo jo markės. Svarbu purškimo kokybė, o ne konstrukciniai reikalavimai. Tai, ką tikrintojas įrašo pastabose, tai ūkininko žiniai – kad jo ratas gali atsisukti, gal nulūžės, bet tai ūkininko atsakomybė. Tikrintojas kitaip parašyti negali, nes jis viršys savo įgaliojimus. Reikalavimas dėl purkštuvo saugumo keliuose yra reikalavimas ūkininkui, kad jis tuo purkštuvu išvažiuotų į kelią, jį suskleidęs. Už tai atsako vairuotojas, kuris išvažiavo į kelią, jeigu išvažiavo nesuskleidęs. Kad atramos yra mažesnės šiandien irgi konstatuoja. Jos tikrai yra mažesnės nei gamintojo nustatyta“. Mano, jog transporte tokio saugumo užtenka, bet jis neatitinka gamintojo reikalavimų. Jis nesaugus, nes neatitiko gamintojo nurodymų. Galima teigti, kad dėl to, kad purkštuvo atramos neatitiko gamintojo nurodytų reikalavimų, jis buvo nesaugus. Pirmojo teisiamojo posėdžio metu nuotraukos tikrai nebuvo tokios kokybiškos, paskui pasitikrinau gamintojo. Jo nuomone, sijos dalyvavusio įvykyje purkštuve yra ne „OP 2000“, o tai yra „Hardy“ purkštuvo, o tokio purkštuvo atramos gamykliškai numatytos yra 5 cm. Savadarbiame purkštuve atramos nesibaigia ribotuvais, yra pratęstos toliau. Reikia pastebėti, kad saugumo laipsnis sumažintas, nes parodytas ribotuvų ilgis 2,5 cm. Liekama rizika yra. Atramos pratęsimas duoda papildomą saugumą.

61Liudytojui parodomi III tomo, 131-132 bylos lapai. Nuotraukoje liudytojas parodo, kur yra atrama, o kur yra ribotuvas. Liudytojas parodo, kad yra keista, kad vienoje pusėje atstumas didesnis negu kitoje. Negali atsakyti, kodėl ribotuvas yra būtent čia. Nemano, kad galėjo taip sakyti, „kad dėl šarnyrų hidraulinių cilindrų išdilimo sijos gali turėti laisvumą 10-20 cm ribose“. (Liudytojas susipažįsta su savo ankstesniais parodymais protokole). Čia diskusija apie tai, kaip įvyko ta avarija. Negalima teigti, kad laikikliai (ribotuvai) buvo privirinti pagal tai, kiek buvo išdilusi kiekviena sija. Patvirtina, kad čia yra savadarbiai ribotuvai. Greičiausiai, kad šiuos ribotuvus pritvirtino pats naudotojas. Jeigu jis nusipirko, tai, kiek supranta iš bylos, gal ne jis pats tvirtino, tačiau tvirtinimas ne gamyklinis. Jis tik konstatavo, kad yra atramų prailginimai. Vienoje pusėje yra, kitoje nėra. Nebūtinai ribotuvai pritvirtinti nevienodais atstumais skirtingose pusėse dėl to, kad yra skirtingas sijų išdilimas. Sija galbūt galėjo būtų deformuota, palankstyta, įvairios priežastys galėjo būti. Pertvarkęs purkštuvą asmuo savarankiškai, ne gamykliškai, neturėjo būti prilygintas gamintojui. Jeigu asmuo pertvarko purkštuvą, jis neša atsakomybę už tai.

62Kaltinimas J. J. pareikštas dėl BK 7 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo. Pagal BK 7 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų (du ar daugiau žmonių) pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Taigi, šios nusikalstamos veikos sudėtį sudaro: veika, pasireiškianti įstatymais ar kitais teisės aktais įtvirtintų specialaus elgesio taisyklių pažeidimu, sveikatos sutrikdymo padariniai (sunkus sveikatos sutrikdymas), priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių įstatyme nurodytų padarinių bei neatsargi kaltė, t. y. nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas.

63Šio straipsnio dispozicija suformuluota kaip blanketinė norma, kuri straipsnio dispozicijoje nurodytų neteisėtų veiksmų turinį atskleidžia nukreipdama į kitus teisės aktus. Aptariamo straipsnio dispozicijos blanketiškumą rodo tai, kad nusikalstama veika aprašoma kaip padaroma pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialaus elgesio saugumo taisykles. Bet kurioje gyvenimiškoje situacijoje galioja bendras įpareigojimas asmeniui elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitiems, tačiau BK 137 straipsnio 3 dalis tam tikriems subjektams ar tam tikromis aplinkybėmis numato specialius, aukštesnius reikalavimus. Tokie reikalavimai paprastai kyla dėl ypatingų veiklos rūšių, kurios susijusios su didesniu pavojumi žmogaus sveikatai, todėl ir aukštesniais saugumo reikalavimais atsakingiems asmenims.

64Siekiant atskleisti kaltinime numatytą veiką, reikia išanalizuoti teisinio reguliavimo, susijusio su tam tikro pobūdžio veikimo galimybėmis, kontekstą, t. y. kokie draudimai ir įpareigojimai asmeniui yra numatyti konkrečioje jo veiklos srityje bei kokios teisėtos veikos apimties bet kuris asmuo iš jo gali pagrįstai tikėtis (LAT 2K-181-489/2017).

65Specialios elgesio saugumo taisyklės gali būti nustatytos tiek įstatymais, tiek įstatymų įgyvendinamaisiais ar vietinio (lokalinio) pobūdžio teisės aktais. Teismo vertinimu, reikalavimai, nurodyti kaltinime įvardijamuose teisės aktuose, yra specialiosios elgesio saugumo taisyklės, kadangi taikomis specialiems subjektams (darbdaviui, asmenims (fiziniams ir juridiniams) <...> naudojantiems purkštuvus), t. y. konkrečiam subjektų ratui. Be to, šios taisyklės skirtos būtent darbo įrenginiams (mašinoms, įtaisams), kurių naudojimui keliami specifiniai, aukštesni reikalavimai.

66Tyrimo metu nustatyta, kad J. J. yra ūkininkas, verčiasi žemės ūkio veikla, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre (II t., b. l. 125), t. y. jis yra fizinis asmuo, turintis 1999 m. gegužės 4 d. Ūkininko ūkio įstatyme nurodytą ūkininko statusą.

67Ūkininkas yra fizinis asmuo, kuris užsiimdamas žemės ūkio veikla, turi tam tikras teises ir pareigas, o tuo pačiu tai reiškia, kad ūkininkas (kaip fizinis asmuo) atsako už tinkamą tokios veiklos organizavimą, tinkamą įstatymų nustatytų pareigų laikymąsi, ūkininko samdomų darbuotojų saugumą, ūkininko veikloje naudojamos žemės ūkio ir kitos technikos tinkamą priežiūrą, taigi, privalo vadovautis tokios technikos (darbo įrankių) tinkamą priežiūrą bei saugumą reglamentuojančiais teisės aktais.

68J. J. kaltinamas pažeidęs teisės aktų nustatytas specialaus elgesio saugumo taisykles:

69Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d.) 16 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad įmonės įsigyjamos darbo priemonės privalo atitikti privalomuosius saugos reikalavimus. Privalomuosius darbo priemonių saugos reikalavimus bei jų atitikties įvertinimo procedūras nustato atitinkami techniniai reglamentai. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad saugaus darbo priemonių naudojimo reikalavimus nustato Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai. Privalomi konkrečios darbo priemonės saugaus naudojimo reikalavimai nustatomi darbo priemonės dokumentuose (naudojimo taisyklėse, naudojimo instrukcijose). Juos kartu su darbo priemone privalo pateikti jos gamintojas;

70Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų“ 8 punktą, kuriuo nurodyta, kad darbdavys privalo turėti visus gamintojo numatytus darbo įrenginio naudojimo dokumentus, 11 punktą, kuriuo numatyta, kad „Darbdavys privalo imtis reikiamų priemonių, kurios užtikrintų, kad per visą naudojimo laiką darbo įrenginiai būtų tinkamai techniškai prižiūrimi, palaikoma jų reikiama techninė būklė bei 26 punktą, kuriame nurodyta, kad naujai konstruojant darbo įrenginius vadovaujamasi techniniais reglamentais bei standartais, taip pat privaloma įvertinti šiuose nuostatuose bei jų prieduose išdėstytus saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus;

712001 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 199 „Dėl purkštuvų tikrinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Purkštuvų tikinimo taisyklių“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2011-01-23 iki 2011-09-09) (toliau – Purkštuvų tikrinimo taisyklės) 21 punkte numatytą reikalavimą, jog: purkštuvas turi būti sukonstruoti pagal LST EN 907 reikalavimus taip, kad jų eksploatacija būtų saugi, 6 punktą, kuriuo numatyta, kad tuo atveju, kai purkštuvas pertvarkomas, išduodamas naujas pažymėjimas. Tų pačių taisyklių 8 punktu numatyta, kad Valstybinė mašinų bandymo stotis, vadovaudamasi šiomis taisyklėmis, atlieka naujų ir pertvarkytų purkštuvų techninį tikrinimą.

72Bylos duomenimis nustatyta, kad J. J. buvo įgijęs bei savo ūkyje naudojo purkštuvą „OP 2000“, kurio techninės apžiūros galiojimas įvykio metu buvo pasibaigęs (II t., b. l. 79). Iš 2007 m. gegužės 25 d. J. J. priklausančio purkštuvo „OP 2000“ apžiūros suvestinės (b. l. .) matyti, kad purkštuvo sijų sulankstymo mechanizmas surašant suvestinę buvo rankinis. Kaltinamasis teismui nurodė, kad perdirbtą ir modifikuotą purkštuvą jis įsigijo pagal skelbimą apie 2000 m. Įsigyjant purkštuvą jam buvo žinoma, kad jis perdirbtas, pirko jau naudotą. Pertvarkęs purkštuvą jau po jo įsigijimo, neigia. Tuo tarpu eismo įvykyje dalyvavusio purkštuvo sijų sulankstymo mechanizmas – hidraulinis. Tai reiškia, kad po purkštuvo įsigijimo J. J. ūkyje, jis visgi buvo pertvarkytas. Tokį teiginį patvirtina A. B., V. V., R. Z., R. V. ir kitų liudytojų parodymai. Duomenų, kad minėtas purkštuvas buvo patikrintas Valstybinėje mašinų bandymo stotyje ir jam išduotas naujas pažymėjimas jį pertvarkius, byloje nėra.

73Nors kaltinamojo gynėjas ir kelia klausimų dėl paties kaltinime nurodyto įvykio mechanizmo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šios aplinkybės jau buvo nustatytos nagrinėjant Pakruojo rajono apylinkės teisme baudžiamąją bylą Nr. 1-4-744/2014 m. (Nr. 1-20-744/2013 m., Nr. 1-329-744/2012 m.) (teisminio proceso Nr. 1-75-1-00340-2011-5), joje priimtas nuosprendis buvo patikrintas instancine tvarka, skundžiant jį Šiaulių apygardos teismui. Apeliacinėje instancijoje dar kartą buvo keliamas klausimas dėl ekspertizių, kuriomis nustatytas eismo įvykio mechanizmas patikimumo, išsamumo, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, ekspertizės aktų išvados, kuriomis vadovaujamasi ir nagrinėjamoje byloje, buvo išsamios, jose nuosekliai ištirtos visos byloje nustatytos aplinkybės ir argumentuotai pateikti atsakymai į svarbius bylos nagrinėjimo metu iškilusius klausimus. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu konstatuota, kad įvykio kilimą sąlygojo tai, kad nulūžus purkštuvo „OP 2000“ dešinės pusės ratui, buvo sugadinta minėto purkštuvo galinės dalies konstrukcija, dėl ko išsiskleidusi purkštuvo kairės pusės strėlė sudarė neišvengiamą kliūtį priešpriešiais motociklu „Harley Davidson Flstsi“ važiavusiam V. Š.. Iš ekspertizės akto Nr. 11-2660 (13) matyti, kad eismo įvykyje dalyvavusio purkštuvo „OP 2000“ dešinės pusės rato ašis atsidalino dėl nuovarginio eksploatacinio įtrūkimo susidarymo ir išplitimo ašies skerspjūvyje. Galutinis įtrūkusios dešinės pusės rato ašies atsidalinimas yra vienkartinio – momentinio pobūdžio. Eksploatacijos metu ašis buvo įtrūkusi daugiau negu iki pusės skerspjūvio (2 t., b. l. 181-182).

74Aptariamo BK straipsnio dispozicijoje įtvirtintas reikalavimas – teisinė pareiga asmeniui elgtis taip, kaip tai nustatyta specialiose taisyklėse.

75Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų“ 4.1 punkte nustatyta, kad „Darbo įrenginys – darbo procese naudojama mašina, įrenginys, aparatas, prietaisas, įrankis, įtaisas ar kitas reikmuo, kurie naudojami darbui“, o to paties įsakymo 4.2 punkte nurodyta, kad „darbo įrenginio naudojimas – bet kuri veikla, susijusi su darbo įrenginiu (įrenginio paleidimas ar sustabdymas, naudojimas, gabenimas, remontas, modifikacija, priežiūra ir aptarnavimas, valymas ir kita)“, 8 punkte nurodyta, kad „Darbdavys privalo turėti visus gamintojo numatytus darbo įrenginio naudojimo dokumentus.“, 11 punkte nurodyta, kad „Darbdavys privalo imtis reikiamų priemonių, kurios užtikrintų, kad per visą naudojimo laiką darbo įrenginiai būtų tinkamai techniškai prižiūrimi, palaikoma jų reikiama techninė būklė".

762000 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu Nr. 28 buvo patvirtintas techninis reglamentas „Mašinų sauga“, kurio 1-ojo priedo 1.7.4 punkte „Instrukcijos“ nurodyta, kad prie kiekvienos mašinos turi būti pridedamos instrukcijos valstybės narės, kurioje mašina pateikiama į rinką ir (arba) pradedama naudoti, oficialia Bendrijos kalba (-omis).

77Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vyriausiasis inspektorius K. J. apklaustas teisme parodė, kad purkštuvas, naudojamas žemės ūkio darbuose, yra darbo įrenginys ir jo naudojimą reglamentuoja „Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai“, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymai, gamintojo reikalavimai. Naudojamas darbe toks įrenginys turi atitikti reikalavimus, būti saugus, prižiūrimas gamintojo nustatyta tvarka. Saugus darbo įrenginio – purkštuvo – naudojimas neturint įrenginio naudojimosi instrukcijos neįmanomas, nes gamintojas nustato reikalavimus konkrečiam įrenginiui, jo apžiūroms, techniniams aptarnavimams. Nesant instrukcijos, galima naudotis analogu. Perdirbus purkštuvą privalomas patikrinimas valstybinėje mašinų bandymų stotyje.

78Purkštuvų tikrinimo taisyklių 22 punktu numatyta, kad visi purkštuvai privalo turėti išsamią naudojimo instrukciją lietuvių kalba. Instrukcijoje turi būti aprašytas veikimo principas, naudojimo, remonto ir aplinkosaugos reikalavimai, nurodytos asmens apsaugos priemonės ir jų ypatumai, taip pat atsarginių detalių sąrašas. Instrukcijoje turi būti aiškūs ir nuoseklūs nurodymai, kaip teisingai reguliuoti purkštuvus. Jie turi atitikti LST ISO 3600 reikalavimus.

79Duomenų, kad J. J. ūkyje būtų darbinio įrenginio – purkštuvo instrukcija, byloje nėra. Kad gamintojo instrukcijoje nurodytų reikalavimų nežinojo ir jų nesilaikė nurodė liudytojas S. L.. Liudytojas P. P. parodė, kad: „J. J. ūkyje už techniką, jos priežiūrą, tvarkingumą atsakingas pats ūkininkas. Atsakingo už žemės ūkio technikos priežiūrą J. J. ūkyje specialaus darbuotojo neturi, tą priežiūrą atlieka darbo metu patys. „OP 2000“ purkštuvo gamyklinius parametrus vertina pagal tai, kad purkštuvas turi išpurkšti purškimo normą, o purškimo normą nustato pats, jeigu jis ją vykdo, vadinasi atitinka parametrus. Konkretaus to purkštuvo instrukcijos nebuvo, jos nėra matęs. Šias aplinkybes patvirtino ir pats kaltinamasis, papildomai nurodydamas, jog kaip naudoti purkštuvus žino tiesiog iš praktikos, o jų techninė priežiūra buvo atliekama vadovaujantis protingumo principais. Teismui aptariamo purkštuvo instrukcija pateikta nebuvo.

80Esant minėtoms aplinkybėms, konstatuotina, kad J. J. ūkyje nesant naudojamo purkštuvo „OP 2000“ naudojimo instrukcijos buvo pažeisti Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų reikalavimai, dėl ko nebuvo žinoma, kaip šis įrenginys turi būti naudojamas: remontuojamas, modifikuojamas, prižiūrimas ir aptarnaujamas (Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 4.2 p.).

81Purkštuvų tikrinimo taisyklėmis numatyta, kad techninis tikrinimas atliekamas naujų ir pertvarkytų purkštuvų, o techninės apžiūros – naudojamų purkštuvų (2 p.). Pertvarkytas purkštuvas – purkštuvas, kurio gamyklinė konstrukcija yra pakeista. Purkštuvai turi būti sukonstruoti pagal LST EN 907 reikalavimus taip, kad jų eksploatacija būtų saugi (21 p.).

82Minėtų nuostatų analizė suponuoja, kad toks naujo pažymėjimo purkštuvui išdavimas ir pertvarkyto purkštuvo tikrinimas reikalingas tam, kad būtų užtikrintas tokio purkštuvo atitikimas LST EN 907 reikalavimams, reglamente „Mašinų sauga“ keliamiems reikalavimams. Tokią išvadą patvirtina ir liudytojų R. Z., R. V. parodymai, jog pakeitus konstrukciją, naują pažymėjimą reikia gauti, siekiant įsitikinti, jog tie pakeitimai yra saugūs. Eismo įvykio metu galiojo šio teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2011-01-23 iki 2011-09-09.

83Šių taisyklių 3 punkte nurodyta, kad jos "taikomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, gaminantiems, tiekiantiems į rinką, pertvarkantiems ir naudojantiems šių taisyklių 1 punkte nurodytus purkštuvus".

84Kaip jau minėta, bylos duomenimis nustatyta, jog po įsigijimo J. J. ūkyje purkštuvas OP 2000 buvo pertvarkytas, nes pakeista jo konstrukcijos dalis – sijų sulankstymo mechanizmas, tačiau duomenų, kad po pertvarkymo būtų atliktas jo techninis tikrinimas, nėra.

85Šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad J. J. ūkyje buvo naudojama techninių reikalavimų neatitinkanti žemės ūkio technika, o kaltinamasis pažeidė specialiąsias elgesio saugumo taisykles. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes dėl ūkininko J. J. vertinimo kaip specialaus subjekto – darbdavio ir jo veikloje naudojamiems įrenginiams taikomų reikalavimų pobūdžio (minėtų teisės normų priskirtinumo specialiosioms teisės normoms), spręstina, jog nagrinėjamu atveju, iš kaltinamojo buvo galima reikalauti kaltinime nurodytus teisės aktus atitinkančio elgesio.

86Tačiau veikos kvalifikavimo pagal BK 137 straipsnio 3 dalį kontekste pažymėtina, kad teisiškai svarbūs yra ne visi specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimai, o tik tie, kurie buvo būtinosios sunkaus sveikatos sutrikdymo sąlygos ir kilusių pasekmių priežastis.

87Sprendžiant priežastinio ryšio, šiuo atveju svarbiomis aplinkybėmis yra tai, kad kaltinamojo, jo ūkio veikla susijusi su darbo įrenginių (mašinų, agregatų), kurių naudojimui keliami specifiniai reikalavimai, naudojimu. Tokios veiklos vykdymas galimas, kai darbo įrenginiai atitinka ir juos veikloje naudojantis subjektas vykdo įstatyme nustatytas sąlygas. Reikalavimas įstatymą atitinkančio elgesio būtinas siekiant užkirsti kelią pavojingiems padariniams, galintiems atsirasti dėl saugumo taisykles pažeidžiančio elgesio, o asmens, turinčio pareigą jų laikytis, atsakomybės ribos priklauso ir nuo konkrečios situacijos bei aplinkybių.

88Iš tyrimo metu nustatytų aplinkybių matyti, kad eismo įvykio atsiradimą sąlygojo tai, kad purkštuvo „OP 2000“ dešinės pusės ašyje buvo nuovarginis eksploatacinis įtrūkimas (2 t., b. l. 182). Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus ekspertizės akte Nr. 11Š-71 (13), nurodoma, kad purkštuvo OP 2000 dešinės pusės ašyje nuovarginis eksploatacinis įtrūkimas buvo iki teismo įvykio (2 t., b. l. 152).

89Taigi, teismo vertinimu, nors bylos duomenimis ir nustatyta, kad aptariamas purkštuvas J. J. ūkyje buvo eksploatuojamas neturint jo instrukcijos, nežinant gamintojo numatytų reikalavimų, jam nebuvo atlikta techninė apžiūra, purkštuvą pertvarkius jam nebuvo atlikta techninis vertinimas, tačiau vienareikšmiškai teigti, jog nuovarginis eksploatacinis įtrūkimas atsirado būtent dėl šios priežasties, nėra galimybės. Taip spręstina atsižvelgiant į tai, kad purkštuvas ūkyje buvo įsigytas jau nenaujas, kaip teismo posėdžio metu nurodė ir minėta ekspertė, toks įtrūkimas prasideda nuo mikro įtrūkimo ir gali vystytis per kelis metus (2 t., b. l. 87), tos nuovarginis įtrūkimas yra dažnai pasitaikantis (2 t., b. l. 88). Tačiau neabejotina, kad netinkamas greitis tempiant purkštuvą, viršytas skysčio kiekis talpoje, (tyrimo metu nustatyta, kad purkštuvas buvo tempiamas jo talpoje esant skysčio, didesniu greičiu negu tai savo instrukcijoje buvo numatęs gamintojas) apkrova ir kiti veiksniai, turėjo įtakos greitesniam nuovarginio įtrūkimo vystymuisi. Kaip nurodė ir minėta ekspertė, nuovarginiam lūžiui pradėjus vystytis, jis neišvengiamai kada nors lūš.

90Sprendžiant, ar buvo galima tokio lūžio išvengti tinkamai prižiūrint techniką ir laiku atlikus jo techninę apžiūrą, atsižvelgtina į ekspertės I. R. nurodytas aplinkybes, jog toks įtrūkimas praktiškai nebūna prasiskleidęs, „išsižiojęs“, kad būtų galima jį pastebėti „plika akimi“, ašis iš pažiūros yra kaip sveika, apžiūrą atliekantys specialistai jį įžvelgti gali tik tuo atveju, jei yra idealiai nuplauta, neuždengia kitos detalės ir matosi išorinėje pusėje. Apklausiamas teismo posėdyje liudytojas R. V. (pats atliekantis purkštuvų patikras), jog nuėmus stebulę ir nuvalius ašį (purkštuvo), ašies įtrūkimą galima pastebėti, bet paprastai sunku pastebėti. „Prikabinamo sijinio mažatūrio purkštuvo OP 2000“ techninio aprašymo ir eksploatacijos instrukcijos 9.1. punkte nurodoma, kad „Neatlikus techninio aptarnavimo darbų, draudžiama purkštuvą eksploatuoti”. To pateis dokumento 12 lentelėje, kurioje išvardyti darbai, atliktini rengiant purkštuvą ilgalaikiam saugojimui, nurodyta nuimti važiuojamuosius ratus nuo stebulių, nuimti stebules nuo kakliuko ir praplauti jų vidų. Kaip minėta, nei J. J., nei agronomas P. P. apklausiami teismo posėdyje, negalėjo atsakyti kaip ir kuo vadovaujantis buvo vykdoma J. J. ūkyje naudojamo purkštuvo techninė priežiūra, pažymėjo, kad kai prireikdavo naudoti techniką, tai kas nors iš traktoristų ją ir apžiūrėdavo. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad nesilaikant nustatytų reikalavimų, tinkamai neorganizuojant darbo įrenginio priežiūros, galimybė nustatyti ir pastebėti įrengimo gedimus, trūkumus, buvo tiesiog eliminuota, o teisės aktais nustatytų taisyklių nesilaikymas, negali būti laikoma normalia praktika. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, spręstina, jog užtikrinant visų purkštuvo techninės priežiūros etapų vykdymą – pirmiausiai tinkamai atliekant techninę priežiūrą ūkyje, o vėliau ir specialisto atliekamą naudojamo purkštuvo techninę apžiūrą – įtrūkimą pastebėti visgi buvo įmanoma. Tokia galimybė negali būti atmesta bandant ją pateisinti techninę apžiūrą atliekančių specialistų galima nekompetencija, nepastabumu ar netinkamu pareigų atlikimu.

91Teismo vertinimu, net ir darant prielaidą, jog techninės apžiūros metu ašies įtrūkimas nebūtų buvęs pastebėtas, ir šį veiksnį pašalinus iš priežastinio ryšio tarp J. J. veikos ir kilusių padarinių grandinės, nėra galimybės vertinti, jog tolimesnė įvykių, sekusių po rato ašies nulūžimo, seka yra visiškai atsitiktinė ir niekaip nesusijusi su kaltinamojo veiksmais. Nustatant įvykio mechanizmą buvo konstatuota, kad nulūžus purkštuvo „OP 2000“ dešinės pusės ratui, buvo sugadinta minėto purkštuvo galinės dalies konstrukcija, dėl ko išsiskleidusi purkštuvo kairės pusės strėlė sudarė neišvengiamą kliūtį priešpriešiais motociklu važiavusiam V. Š.. Taigi, net vertinant ašies lūžimą kaip atsitiktinį, nenuspėjamą ir su kaltinamojo veika nesusijusį įvykį, spręstina, kad būtent kaltinamojo veika (neveikimas) neužtikrinant naudojamo purkštuvo – jo sijų išsiskleidimo (išsiskleidimo sulaikymo) mechanizmo – atitikimo saugumo reikalavimams, tiesiogiai sąlygojo padarinių – žalos nukentėjusiojo sveikatai – atsiradimą. Priešingu atveju – esant tinkami apsaugai nuo sijų išsiskleidimo – kilusio įvykio seka būtų nutrūkusi purkštuvui nekliudžius nukentėjusiojo.

92Kaip anksčiau minėta bylos duomenimis nustatyta, jog po purkštuvo įsigijimo J. J. ūkyje purkštuvas buvo pertvarkytas. Taip pat minėta, kad pagal „Purkštuvų tikrinimo taisyklių“ 6 ir 8 punktus, tuo atveju, kai purkštuvas pertvarkomas, išduodamas naujas pažymėjimas, o Valstybinė mašinų bandymo stotis, vadovaudamasi šiomis taisyklėmis, atlieka naujų ir pertvarkytų purkštuvų techninį tikrinimą. Tokią būtinybe patvirtina ir liudytojų R. Z., R. V. parodymai, kuriais paaiškinta, kad po pertvarkymo būtina įsitikinti, ar atlikti pakeitimai yra saugūs, užtikrintas tokio purkštuvo atitikimas LST EN 907 reikalavimams (Purkštuvų tikrinimo taisyklių 21 p.). Duomenų, kad įvykyje dalyvavusiam purkštuvui po pertvarkymo buvo atliktas techninis tikrinimas, byloje nėra.

93Reglamento „Mašinų sauga“ 1.3. Apsauga nuo mechaninių pavojų. 1.3.1. Stabilumo netekimo rizika. Nurodyta, kad mašina, jos sudėtinės dalys ir priedai turi būti pakankamai stabilūs, kad transportavimo, surinkimo, išardymo ir bet kurio kito, su mašina susieto, veiksmo metu būtų išvengta virtimo, kritimo ar nevaldomo judėjimo. Jei pačios mašinos ar jai numatytos įrangos forma nėra pakankamai stabili, tai turi būti pridėtos atitinkamos pritvirtinimo priemonės ir apie jas nurodyta instrukcijoje.

942015 m. spalio 10 d. Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio inžinerijos fakulteto dekano R. D., Jėgos ir transporto mašinų inžinerijos instituto docento daktaro A. J., Žemės ūkio inžinerijos ir saugos instituto docentų A. M. ir R. Z. raštas Nr. 63(12.34)-28, kuriame nurodyta, kad įvykio metu ant priekinių sijų laikiklių nebuvo įrengti įtaisai sulankstytai į gabenimo padėtį purkštuvų sijai fiksuoti (purkštuvas neatitiko LST EN 907 4.4.2 punkto 4 dalies nustatytų reikalavimų). Purkštuvo OP-2000-2-01 techninis aprašymas ir eksploatacijos instrukcija iš esmės analogiška purkštuvo "OP-2000" techniniam aprašymui. Purkštuvo OP-2000-2-01 techninio aprašymo 5.21 punkte numatyta, kad sulankstyta sija transporto padėtyje turi būti pritvirtinta (6.4.13 punktas) ir sijos tvirtinimui turėjo būti naudojamas užkaiščiuojamas gamyklinis fiksatorius.

95Liudytojo R. Z. parodymai, kad pagal įvykio vietos 2011-07-18 fotonuotraukas matoma, kad ant priekinių sijų laikiklių nebuvo įrengti įtaisai, sulankstytam į gabenimo padėtį, purkštuvui fiksuoti. Purkštuvo sulankstyta sija transporto padėtyje turi būti pritvirtinta ir sijos tvirtinimui turėjo būti naudojamas užkaiščiuotas gamyklinis fiksatorius. Tiesiog kai lūžo ašis, purkštuvas krito, nebuvo fiksatorių kurie laikytų sijas, todėl jos išsiskleidė.

96Specialisto A. B. parodymai, užfiksuoti baudžiamosios bylos Nr. 1-4-744/2014 nagrinėjimo Pakruojo rajono apylinkės teisme metu, kad yra susipažinęs su purkštuvu „OP 2000“. Dėl apsaugos, šis purkštuvas turi dvi padėtis – darbo ir transportavimo. Transportavimo padėtyje sijos yra suskleidžiamos hidrauliškai ir, išjungus svirtį, jos „užrakinamos“ toje vietoje. Sijos nuleidžiamos ant atramų, kurios prilaiko sijas, kad jos „neišeitų“ į šoną. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad eismo įvykyje dalyvavusio purkštuvo atramos yra mažos, savadarbės. Sija taip greitai ir plačiai išsiskleidė todėl, kad nuo smūgio buvo nuplėšta hidraulinė žarna. Jeigu atrama būtų tokia, kokia numatė gamintojas, apsunkintų sijų išsiskleidimą. Atrama turi būti tam tikro standarto, kaip gamintojo nustatyta. Turi būti saugūs užraktai.

97Liudytojas R. V. parodė, kad „Tikrinimo protokole yra punktas „sijos sulankstymo mechanizmo veikimas“. Tikrinami ir sijų laikikliai. <...> Dažniausiai tai būna hidraulinis fiksavimas, kai sijos pakeliamos ir nuleidžiamos į kažkokius rėmus ir hidrauliškai fiksuojasi, antras būna mechaninis, kai fiksuojama mechaniniu būdu, kad sijos nebeatsilenktų, tada būna fiksatoriai iš šonų. Laikiklių aukštis būna nuo 15 cm iki 40 cm, tada sijos iš fiksatorių nebeiššoka. <...> Šiuo atveju, vieškeliu važiuojant, nušokinės tos sijos, tokie laikikliai negali būti. Laikiklių aukštis čia 2,5 cm. Jeigu toks purkštuvas atvyktų į mūsų įmonę dėl tikrinimo, būtų punkto „sijų sulankstymo mechanizmo pažeidimas“ ir purkštuvas nepraeitų patikros.“

98Įvertinus minėtus duomenis teismas sprendžia, jog J. J. ūkyje naudojamo purkštuvo sijų sulankstymo mechanizmą pakeitus iš rankinio į hidraulinį, jis laikytinas pertvarkytu ir pagal galiojusius teisės aktus turėjo būti atliktas jo techninis tikrinimas siekiant įsitikinti jo atitikimu nustatytiems standartams. Nepristatęs purkštuvo techniniam tikrinimui, ūkio savininkas prisiėmė atsakomybę už jo saugumą. Nors techninius tikrinimus atliekantys specialistai nurodė skirtingas aplinkybes apie praktiškai atliekamą sijų tikrinimą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad „Purkštuvų tikrinimo taisyklių“ 3 priede pateikiamoje suvestinėje nurodoma, jog atliekant tikrinimą įvertinamas sijos atsilenkimo apsauginis įtaisas, sijos sulankstymo įtaisas, svyravimų slopinimo įtaisas ir k t. Teismo vertinimu, tai, jog kai kurie techninį tikrinimą atliekantys pareigūnai galimai ne visiškai tinkamai atlieka konkrečių konstrukcijos elementų (šiuo atveju – sijų) įvertinimą, tam tikrais atvejais apžiūri tik vizualiai, tokia ydinga praktika negali pateisinti pertvarkyto purkštuvo techninio tikrinimo neatlikimo.

99Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog objektyviai nustatytą įvykių seką (nagrinėjamo įvykio mechanizmą) lėmė būtent kaltinamojo veika (neveikimas), t. y. specialiųjų elgesio saugumo taisyklių pažeidimai, kurie nėra tik formalūs, o lėmė padarinių – V. Š. sveikatos sutrikdymą – kilimą.

100Pagal BK bendrosios dalies 16 straipsnį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, o nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai suprasti.

101BK 16 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas nerūpestingumas apibūdinamas dviem požymiais: 1) nenumatymu, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai; 2) galėjimu ir turėjimu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras.

102Nenumatymas yra tada, kai asmuo nesuvokia, kad jis pažeidžia visuotinai priimtas atsargumo taisykles ar specialius darbų atlikimo reikalavimus, ir dėl to nenumato, kad jo veika (veikimas ar neveikimas) gali sukelti pavojingus padarinius.

103Galėjimas ir turėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras, apibūdina valinį nusikalstamo nerūpestingumo elementą. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamą veiką, buvimą. Galėjimas numatyti pasekmes yra subjektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, galimybę konkrečioje situacijoje numatyti savo veiksmų pavojingus padarinius (LAT 2K-217-699/2015).

104Byloje nustatyta, kad J. J. yra ūkininkas, kuris savo veikloje naudoja įvairią žemės ūkio techniką. Jis, kaip darbdavys, turi imtis priemonių, kad „Darbo įrenginys – darbo procese naudojama mašina, įrenginys, aparatas, prietaisas, įrankis, įtaisas ar kitas reikmuo, kurie naudojami darbui“, „privalo imtis reikiamų priemonių, kurios užtikrintų, kad per visą naudojimo laiką darbo įrenginiai būtų tinkamai techniškai prižiūrimi, palaikoma jų reikiama techninė būklė". Apklaustas kaltinamuoju jis parodė, kad ūkininko veikla verčiasi nuo 1992 metų, yra įgijęs daug technikos, purkštuvas, kurį įsigijo, buvo naudojamas ūkio veikloje, kokie yra reikalavimai, susiję su perdirbtų purkštuvų technine apžiūra jam nėra žinoma, atsakingo žmogaus už žemės ūkio techniką nebuvo paskirta, buvo už ją atsakingas pats.

105Iš tokių kaltinamojo parodymų matyti, kad jis pats, būdamas atsakingas už jo ūkyje naudojamos techninės įrangos priežiūrą bei tinkamą naudojimą, nesidomėjo jo veiklą ir jo ūkyje naudojamos technikos priežiūrą reglamentuojančiais teisės aktais, nors teisės aktai tai įpareigoja jį daryti. Tinkamai neorganizavo ir kitų jo ūkyje dirbančių asmenų darbo dėl technikos priežiūros. Agronomas P. P. patvirtino, kad jis už technikos priežiūrą taip pat atsakingas nebuvo, o techniką, jeigu reikdavo, paremontuodavo traktoristai, o apie tai, kad ūkyje buvo naudojamas techninės apžiūros pažymėjimo neturintis purkštuvas ūkininkas J. J. žinojo. Taigi, neįvertindamas jo ūkyje naudojamos technikos priežiūros būtinumo, teisės aktų laikymosi svarbos, jis sudarė sąlygas jo ūkio veikloje naudoti techniškai netvarkingą purkštuvą „OP 2000“ ir jai dalyvauti eisme, nors būdamas darbdaviu, profesionaliu ir daug žemės turinčiu ūkininku, naudojančiu savo veikloje daug potencialiai pavojingos technikos, teismo vertinimu, privalo domėtis ir rūpintis, kad jo galimybė naudoti tokią techniką nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

106Kaip pats kaltinamasis nurodė, žinojo, jog purkštuvas, kuriam neatlikta techninė apžiūra, negali būti naudojamas pagal tiesioginę jo paskirtį. Tačiau neuždraudė (leido) tokį purkštuvą naudoti ūkio veikloje. Ir nors J. J. nenumatė, kad dėl jo neveikimo, t. y. neduodant atitinkamų nurodymų darbuotojams, nesupažindinant su teisės aktų reikalavimais, taip pat ir pačiam jų gerai nežinant, leidžiant jį naudoti esant nesaugiam ir neturint techninės apžiūros pažymėjimo – kils neigiami padariniai, bet pagal savo asmenines savybes, ilgametę patirtį žemės ūkio veikloje, turimo technikos kiekį ūkyje, turėjo numatyti potencialų darbo įrenginių pavojingumą, galinčias kilti neigiamas pasekmes kitiems asmenims, tokią techniką naudojant pagal tiesioginę paskirtį ir gabenant ją į naudojimo vietą. Jei naudoti net ir purškimui įrenginį būtų buvę uždrausta, purkštuvas nebūtų išvežtas į laukus, taigi – dalyvavęs ir viešajame eisme, ir atitinkamai – nebūtų įvykęs ir eismo įvykis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja kaltinamajam buvus pareigą ir galimybę numatyti dėl tokio savo neveikimo galimai kilsiančius padarinius.

107Dėl civilinio ieškinio

108Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.263 straipsnį, asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

109Nukentėjusysis Š pareiškė civilinį ieškinį 2000 Eur turtinei ir 98000 Eur neturtinei žalai (3 t., b. l. 34-35).

110Kartu su civiliniu ieškiniu nesant pateikta duomenų apie nukentėjusiojo vairuoto motociklo vertę, ją patvirtinančių duomenų, prijungtos baudžiamosios bylos Nr. Nr. 1-4-744/2014m. duomenimis (2 t., b. l. 1-2) nustačius, kad dėl nagrinėjamo įvykio buvo atliktos nuostolių sureguliavimo procedūros ir V. Š. sumokėta draudimo išmoka, civilinio ieškovo pareikštas reikalavimas dėl 2000 Eur turtinės žalos atlyginimo už įvykio metu sudaužytą motociklą „Harley Davidson Flstsi“ netenkintinas (CK 6.263 straipsnis, BPK 112, 113, 115 straipsniai).

111Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas.

112Taip pat teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

113Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis, pagrįsdamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, nurodė, kad šis įvykis apvertė jo gyvenimą. Po avarijos buvo totaliai sužalotos galūnės, sulaužytas stuburas, o vidaus organuose nuo smūgio plyšo inkstai, plaučiai, blužnis, liežuvis. Po avarijos jo gyvybės funkcijų bebuvo likę tik 2 %. Tris kartus buvo gaivinamas reanimacijoje, sepsis išsivystė. Siaubingų išgyvenimų teko patiri ir po įvykio: jau atlikta 12 sudėtingiausių operacijų ir dar nėra pabaigos. Po avarijos liko pasmerktas kentėti nuolatinį fizinį skausmą. Dėl stuburo pažeidimų jo dešinė ranka liko ne tik paralyžiuota, bet ji visą laiką „dega”. Šio skausmo negalima paveikti jokiais vaistais, net amputacija nepadėtų. Vienintelis būdas nugalėti šį skausmą būtų stuburo smegenų operacija, kurios sėkmė nesiekia nei 20%, o nesėkmės atveju būtų atjungtos ir kojos. Liko daugybė kitų suluošinimo pasekmių. Jo dešinė koja operuojama beveik kasmet, jau 6 kartus. Po paskutinės operacijos nebeliko jokios vilties, kad ją dar būtų galima pagydyti. Iš kojos pašalinti kaulai, vietoj jų įdėtas konstruktas, kuris tik prilaiko kojos formą. Daugybės operacijų metu išdraskyti audiniai keičiantis orams irgi nuolatos vargina skausmais. Kaklo slanksteliai sulaužyti avarijos metu, nuo menkiausio nevalingo galvos judesio sukelia nežmoniškus skausmo spazmus. Anatomiškai liko veiksni tik viena kūno pusė ir ta pati kairė, kai jis dešiniarankis. Iki tol save laikantis sėkmingu žmogumi, būdamas visiškai sveikas, turėjo per vieną sekundę atsidurti ilgiems metams neįgaliojo vežimėlyje su nei dieną, nei naktį nesibaigiančiais skausmais, kurie tęsiasi jau 7 metai ir nėra nė mažiausios vilties pasibaigti. Turėjęs visišką apsirūpinimą, sukūręs šeimą, išvystęs sėkmingą verslą, aktyviai dalyvaujantis visuomeniniame, politiniame gyvenime, išpuoselėjęs mėgstamą hobį bei dalyvavimą meninėje saviveikloje, šiandien priverstas sėdėti prie suskilusios geldos, turėdamas 80 % neįgalumą ir žinodamas, kad tai niekada jau nebepasikeis ir geriau jau niekada nebebus. Jo ir jo šeimos gyvenimas sugriautas. Viską ką kūrė ir puoselėjo, sugriuvo. Statyti namai, puoselėta aplinka, buvo pripažinti pavyzdiniais visoje apskrityje, dabar atrodo apgailėtinai ir teks atsisakyti, nes žmona po šitokių pergyvenimų irgi prarado sveikatą ir nebegali išlaikyti namų. Negana to avarija sužlugdė 21 metus kurtą ir perspektyviai vystytą verslą, o tuo pačiu ir pagrindinį pragyvenimo šaltinį, kuris be šeimininko globos sunyko, tapo bevertis. Netekus sveikatos prarado galimybę vesti natūrinį ūkį, kurio pagrindu jų šeima gyveno sveiką gyvensena, tuo pačiu atsirado didelės išlaidos šeimos pragyvenimui, kai visus maisto produktus tenka pirkti. O ypač tai aktualu jam, dėl suplėšytų inkstų ir blužnies, yra priverstas labai taikytis prie maisto, kas brangiai atseina. Po avarijos prarado ne tik asmeninį, bet ir visuomeninį gyvenimą. Būnant aktyviu jo dalyviu, jis naudojosi plačiomis galimybėmis. Galėjo mėgautis pastoviomis išvykomis po užsienio šalis, keletą kartų metuose. Su folkloro ansambliu turėjo dvasinį pasitenkinimą. Praradęs sveikatą nebegali dalyvauti bendruomenės gyvenime, kas jam visada buvo labai svarbu ir tai buvo viena iš jo gyvenimo prasmių. Buvęs vienu iš miestelio bendruomenės vadovu, po avarijos prarado ryšį su aplinka ir kuo toliau tuo labiau lieka visų pamirštamas ir tai jį žlugdo visiškai. Dabar jo gyvenimas slenka ištisai būnant funkcinėje lovoje. Dažnai tiesiog nebekenčia savęs, kai tenka nusižeminus, be savigarbos prašytis pagalbos atlikti elementariausius reikalus. Be pagalbos negali nei apsirengti, nei nusiprausti, nei pavalgyti. Pradeda jaustis nevykėliu ir toliau gyventi atrodo nebėra jokios prasmės. Yra tik našta artimiesiems. Tokios nuotaikos persiduoda ir kitiems šeimos nariams, atsiranda beprasmės įtampos, nuo to kenčia šeimos gyvenimas. O negana to, jį dar nuolatos kausto baimė ir nevilties nuojauta likti visai be priežiūros, nes artimieji nuo tokios naštos, bet kada gali vienaip ar kitaip palūžti ir jis atsidurs visiškai vienas. Per tą laiką atsirado anūkai, kurie negali suprasti, kodėl jis jų nepaima ant rankų.

114Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl įvykio metu patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė neturtinės žalos.

115Iš bylos medžiagos matyti, kad civilinis atsakovas vykdo ūkininko veiklą, jokių duomenų apie sunkią jo turtinę padėtį byloje nėra. Nukentėjusiajam sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas neatsargiais kaltinamojo veiksmais.

116Iš specialisto išvadų Nr. G 1589/11(04), pG 8/12-1589/11(04) ir PG 57/12-1589/11(04) matyti, kokie sužalojimai eismo įvykio metu buvo padaryti nukentėjusiajam V. Š., kokios atsirado komplikacijos. Iš specialistų išvadų matyti, kad V. Š. dėl kraujosruvų kairės akies srityje, kaklo dešinėje, liemens, krūtinės, dešinės kojos srityse, žaizdų dilbiuose, riešų srityse, dešinio šlaunikaulio lūžio, dešinės mentės kaulo lūžio, blužnies subkapsulinio, kairio inksto plyšimo bei nuo patirtų sužalojimų išsivysčiusio septinio šoko, ūmaus kvėpavimo funkcijos nepakankamumo, ūmaus inkstų funkcijos nepakankamumo buvo sunkiai sutrikdyta sveikata (2 t., b. l. 99-108). Iš epikrizių bei kitų medicininių dokumentų matyti, koks gydymas buvo atliekamas nukentėjusiajam V. Š. (prijungtos b. b. 1 t., 103-107 b.l., 2 t., 231 b.l., 3 t., 77-80 b.l.) (4 t., 102, 103-104, 105-109, 110, 111, 112-114, 115-116, 117-119). Iš darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 0640248 ir neįgaliojo pažymėjimo NP Nr. 0644426 matyti, kad nukentėjusiajam V. Š. buvo nustatytas netektas darbingumas 80 procentų (prijungtos b. b. 1 t., 132 b.l.). Minėti dokumentai patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie sužalojimus, sveikatos sutrikdymo mastą, komplikacijas, liekamuosius reiškinius, nepatogumus, patiriamus skausmus, gydymo proceso tęstinumą, ir pan.

117Taigi, įvertinus sužalojimo laipsnį, patirtą fizinį skausmą, liekamuosius sužalojimo padarinius, prarastą darbingumą, galimybių praradimą, teismas vadovaudamasi sąžiningumo ir protingumo kriterijais, siekdamas užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą bei tai, kad žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas, jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010), vadovaudamasi teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2007, 2K-545/2010, 2K-181/2012, 2K-410/2013, 2K-65/2014, 2K-74/2014, 2K-23-895/2016 ir kt.), nukentėjusiajam V. Š. padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 28 000 Eur.

118Bausmės skyrimas

119Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 ir 55 straipsniuose, atsižvelgia į bausmių skyrimo ypatumus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamosios kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Baudžiamajame įstatyme taip pat nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

120Kaltinamojo J. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. J. J. kaltę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių ir kilo reali grėsmė nukentėjusio asmens gyvybei (2 t., 106-108 b. l.) (BK 60 str. 1 d. 11 p.).

121Kaltinamojo J. J. veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis neteistas, 2016-08-30 baustas administracine tvarka, vykdo individualią žemės ūkio veiklą. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai J. J. bus pasiekti paskyrus 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę (BK 50 str.), jos vykdymą atidedant (BK 75 str.).

122Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis V. Š. prašė iš kaltinamojo jam priteisti turėtas išlaidas dėl advokato dalyvavimo byloje ir išlaidas už dokumentų vertimą. Iš bylos medžiagoje esančių sąskaitų už teisines paslaugas (4 t., 120, 121 b. l.; 5 t., 60 b. l.) matyti, kad už teisinių paslaugų teikimą ir atstovavimą baudžiamojoje byloje, nukentėjusysis V. Š. atstovui advokatui Simui Šuminui sumokėjo 3000 eurų, o už vertimą iš rusų kalbos, pagal sąskaitą – faktūrą ir kasos pajamų orderio kvitą (5 t., 1, 2 b. l.), sumokėjo 40 eurų. Pagal LR BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Proceso dalyvis, kuris turėjo kitų išlaidų, gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo (LR BPK 104 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis išlaidas patyrė dėl J. J. jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo, jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo J. J., nukentėjusiojo naudai 3040 eurų.

123Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - purkštuvas „OP 2000“, saugomas J. J. ( 3 t., b. l. 127-133), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas neribotai J. J. nuosavybei.

124Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

125J. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 3 dalį ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

126Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams.

127Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajam V. Š., asmens kodas ( - ) gyvenančiam Radviliškio rajono savivaldybėje, iš kaltinamojo J. J., asmens kodas ( - ) 28 000 Eur (dvidešimt aštuonis tūkstančius eurų) neturtinės žalos.

128Nukentėjusiojo V. Š. patirtas 3040 Eur (trijų tūkstančių keturiasdešimties eurų) išlaidas dėl advokato dalyvavimo byloje ir už dokumentų vertimą, pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamojo J. J. nukentėjusiojo naudai.

129Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – purkštuvą „OP 2000“, saugomą J. J., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotai J. J. nuosavybei.

130Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą (Pakruojo rūmus).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Kristina... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. J.,... 3. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 4. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 5. J. J., pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo... 6. Kaltinamasis J. J. kaltės nepripažino ir parodė, kad jis perdirbtą ir... 7. Atsakingo žmogaus už žemės ūkio techniką nebuvo paskirta, buvo už ją... 8. Nukentėjusysis V. Š. parodė, kad baigiantis teismo procesui buvo... 9. 2011 metų liepos 18 d. jis važiavo motociklu iš savo gyvenamosios vietos,... 10. Ekspertas E. G. parodė, kad yra ekspertas, įtrauktas į ekspertų sąrašus... 11. Liudytojas A. I. parodė, kad iki išeinant į pensiją dirbo administracijoje,... 12. Liudytojas V. V. parodė, kad jis atlikinėja purkštuvų technines apžiūras... 13. Liudytojui pateikiama apžiūrai 3 tome 127-133 lapuose esantis protokolas.... 14. Liudytojui pateikiama nuotrauka Nr. 4 (įvykio vietos apžiūros protokolas)... 15. Neneigia, jog atliko purkštuvo „OP 2000“ apie kurį kalbama byloje... 16. Liudytojui pateikiama apžiūrai nuotrauka esanti 3 tome b. l. 18. Liudytojas... 17. Pateikiama liudytojui bylos medžiaga 3 tomo, b. l. 127-133 (129 lape esanti... 18. Pateikiama liudytojui ta pati nuotrauka, kuri buvo pateikta užduodant gynėjui... 19. Pateikus nuotrauką, esančią 3 tome b. l. 18. Liudytojas parodo, kad atrama... 20. Kokie turi būti perdirbtų, modifikuotų purkštuvų, kuriuos perdirba ir jų... 21. Liudytojas A. B. parodo, kad yra mašinų bandymų stoties skyriaus vedėjas,... 22. Dėl purkštuvų bandymų į juos kreipiasi gamintojai, kurių Lietuvoje yra... 23. Perdirbtam purkštuvui, net senose taisyklėse buvo tokia kategorija kaip... 24. Liudytojui pateikiama nuotrauka - 3 tomas bylos lapas 130. Liudytojas parodo,... 25. 2014-02-21 teismo posėdžio metu jis nurodė, jog eismo įvykio metu... 26. Liudytojui pateikiama tomas 3 bylos lapas 118 susipažinti. Liudytojas parodo,... 27. Liudytojui pateikiama purkštuvo, dalyvavusio eismo įvykyje nuotrauka, bylos... 28. Nuotraukose mato purkštuvą, kuris dalyvavo eismo įvykyje ir jis yra... 29. Papildomai apklausiamas liudytojas V. V. parodė, kad perdirbtiems... 30. Liudytojui parodomas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas,... 31. Ekspertė I. R. parodė, kad yra ekspertė, įtraukta į ekspertų sąrašus ir... 32. Liudytojas K. J. parodė, kad yra vyriausiasis inspektorius, dirba... 33. Purkštuvas, naudojamas žemės ūkio darbuose, jam yra žinomas. Tai yra darbo... 34. Liudytojas S. L. parodė, kad kaltinamasis yra jo darbdavys, nukentėjusįjį... 35. Liudytojas P. P. parodė, kad dirba 7 metai ūkininko J. J. ūkyje agronomu.... 36. Eismo įvykio dieną, šis purkštuvas techninės apžiūros galiojančio... 37. Papildomai apklausiamas liudytojas V. V. parodė, kad 2011-06-08 jis... 38. Apklausiamas 2017-11-28 posėdyje, praeito posėdžio metu, nurodydamas, jog... 39. 2017-11-28 posėdyje, parodytas purkštuvas nuotraukose iš įvykio vietos,... 40. 2017-11-28 teisme teigdamas, kad tokius purkštuvo laikiklius, tokias atramas... 41. Papildomai apklausiamas liudytojas P. P. parodė, kad J. J. ūkyje pradėjo... 42. Liudytojas R. Z. parodė, kad yra Aleksandro Stulginskio universiteto docentas.... 43. Liudytojui apžiūrėti pateikiama 2017-05-02 daiktų apžiūros protokole... 44. Pateikiamos liudytojui prie bylos esančios nuotraukos kitų purkštuvų.... 45. Liudytojas K. Č. parodė, kad įmonė UAB „L“ užsiima žemės ūkio... 46. Daiktas, išleidžiamas iš jų įmonės, negali būti nesaugus. Išrašo tam... 47. Techninis reglamentas „Mašinų sauga“ žinomas. 2007 metais,... 48. Liudytojas R. V. parodė, kad yra žemės ūkio bendrovės „Vainiūnų... 49. Liudytojui parodoma nuotrauka III tomas, 130 bylos lapas. Liudytojas parodo... 50. Nuėmus stebulę ir nuvalius ašį (purkštuvo), ašies įtrūkimą galima... 51. Jeigu ūkininkas įsigijo purkštuvą iš žmogaus, reikėjo patikros, o jeigu... 52. Liudytojas V. V. parodė, kad įmonėje UAB „V“ dirba 4 metus, atlieka... 53. Liudytojui parodomos nuotraukos: III tomas, 129-130 bylos lapai. Liudytojas... 54. Liudytojas M. K. parodė, kad įmonė UAB „Ž“ veikia apie 15 metų.... 55. Jam yra žinoma sąvoka „pertvarkytas purkštuvas“. Tokiam purkštuvui gali... 56. Liudytojui parodomas III bylos tome esantis purkštuvo apžiūros protokolas,... 57. Liudytojui parodoma nuotrauka III tomas, 18 bylos lapas. Liudytojas parodo, kad... 58. Pakartotinai apklausiamas liudytojas A. B. parodė, kad pertvarkytų... 59. Liudytojas A. B. supažindinamas su liudytojų, apklaustų 2018 m. balandžio... 60. Kalbėdamas apie pertvarkytų purkštuvų techninę apžiūrą, vadovavosi... 61. Liudytojui parodomi III tomo, 131-132 bylos lapai. Nuotraukoje liudytojas... 62. Kaltinimas J. J. pareikštas dėl BK 7 straipsnio 3 dalyje nustatytos... 63. Šio straipsnio dispozicija suformuluota kaip blanketinė norma, kuri... 64. Siekiant atskleisti kaltinime numatytą veiką, reikia išanalizuoti teisinio... 65. Specialios elgesio saugumo taisyklės gali būti nustatytos tiek įstatymais,... 66. Tyrimo metu nustatyta, kad J. J. yra ūkininkas, verčiasi žemės ūkio... 67. Ūkininkas yra fizinis asmuo, kuris užsiimdamas žemės ūkio veikla, turi tam... 68. J. J. kaltinamas pažeidęs teisės aktų nustatytas specialaus elgesio saugumo... 69. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (redakcija... 70. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio... 71. 2001 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu... 72. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. J. buvo įgijęs bei savo ūkyje naudojo... 73. Nors kaltinamojo gynėjas ir kelia klausimų dėl paties kaltinime nurodyto... 74. Aptariamo BK straipsnio dispozicijoje įtvirtintas reikalavimas – teisinė... 75. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio... 76. 2000 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės... 77. Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vyriausiasis inspektorius K.... 78. Purkštuvų tikrinimo taisyklių 22 punktu numatyta, kad visi purkštuvai... 79. Duomenų, kad J. J. ūkyje būtų darbinio įrenginio – purkštuvo... 80. Esant minėtoms aplinkybėms, konstatuotina, kad J. J. ūkyje nesant naudojamo... 81. Purkštuvų tikrinimo taisyklėmis numatyta, kad techninis tikrinimas... 82. Minėtų nuostatų analizė suponuoja, kad toks naujo pažymėjimo purkštuvui... 83. Šių taisyklių 3 punkte nurodyta, kad jos "taikomos visiems fiziniams ir... 84. Kaip jau minėta, bylos duomenimis nustatyta, jog po įsigijimo J. J. ūkyje... 85. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad J. J. ūkyje buvo... 86. Tačiau veikos kvalifikavimo pagal BK 137 straipsnio 3 dalį kontekste... 87. Sprendžiant priežastinio ryšio, šiuo atveju svarbiomis aplinkybėmis yra... 88. Iš tyrimo metu nustatytų aplinkybių matyti, kad eismo įvykio atsiradimą... 89. Taigi, teismo vertinimu, nors bylos duomenimis ir nustatyta, kad aptariamas... 90. Sprendžiant, ar buvo galima tokio lūžio išvengti tinkamai prižiūrint... 91. Teismo vertinimu, net ir darant prielaidą, jog techninės apžiūros metu... 92. Kaip anksčiau minėta bylos duomenimis nustatyta, jog po purkštuvo įsigijimo... 93. Reglamento „Mašinų sauga“ 1.3. Apsauga nuo mechaninių pavojų. 1.3.1.... 94. 2015 m. spalio 10 d. Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio... 95. Liudytojo R. Z. parodymai, kad pagal įvykio vietos 2011-07-18 fotonuotraukas... 96. Specialisto A. B. parodymai, užfiksuoti baudžiamosios bylos Nr. 1-4-744/2014... 97. Liudytojas R. V. parodė, kad „Tikrinimo protokole yra punktas „sijos... 98. Įvertinus minėtus duomenis teismas sprendžia, jog J. J. ūkyje naudojamo... 99. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog objektyviai... 100. Pagal BK bendrosios dalies 16 straipsnį nusikaltimas ar baudžiamasis... 101. BK 16 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas nerūpestingumas... 102. Nenumatymas yra tada, kai asmuo nesuvokia, kad jis pažeidžia visuotinai... 103. Galėjimas ir turėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti,... 104. Byloje nustatyta, kad J. J. yra ūkininkas, kuris savo veikloje naudoja... 105. Iš tokių kaltinamojo parodymų matyti, kad jis pats, būdamas atsakingas už... 106. Kaip pats kaltinamasis nurodė, žinojo, jog purkštuvas, kuriam neatlikta... 107. Dėl civilinio ieškinio... 108. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos... 109. Nukentėjusysis Š pareiškė civilinį ieškinį 2000 Eur turtinei ir 98000... 110. Kartu su civiliniu ieškiniu nesant pateikta duomenų apie nukentėjusiojo... 111. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo... 112. Taip pat teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio,... 113. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis, pagrįsdamas prašomos priteisti... 114. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl įvykio metu patirto sunkaus... 115. Iš bylos medžiagos matyti, kad civilinis atsakovas vykdo ūkininko veiklą,... 116. Iš specialisto išvadų Nr. G 1589/11(04), pG 8/12-1589/11(04) ir PG... 117. Taigi, įvertinus sužalojimo laipsnį, patirtą fizinį skausmą, liekamuosius... 118. Bausmės skyrimas... 119. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą,... 120. Kaltinamojo J. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. J. J.... 121. Kaltinamojo J. J. veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų kategorijos... 122. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis V. Š. prašė iš kaltinamojo jam... 123. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, -... 124. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303... 125. J. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137... 126. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės... 127. Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajam V. Š.,... 128. Nukentėjusiojo V. Š. patirtas 3040 Eur (trijų tūkstančių... 129. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –... 130. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...