Byla e2-5720-328/2017

Dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų valstybės įmonė Valstybės žemės fondas

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Marteka“ atstovui advokatui K. G., atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, atstovei V. V.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Marteka“ ieškinį (patikslintą) atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų valstybės įmonė Valstybės žemės fondas.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu), kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 2 361,36 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje nurodė, jog dalyvavo valstybės įmonės Valstybės žemės fondas paskelbtame ir organizuojamame žemės sklypo, esančio adresu ( - ) (toliau – Ginčo sklypas), pardavimo aukcione, sumokėjo 5 proc. (2 361,36 Eur) pradinį įnašą, kuris lygus 5 proc. Ginčo sklypo pradinės kainos ir laimėjo aukcioną pasiūliusi didžiausią kainą. 2016 m. rugpjūčio 2 d. ieškovė gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus raštą, kuriame nurodyta, jog ieškovė yra kviečiama 2016 m. rugsėjo 6 d. atvykti pas notarą sudaryti sutarties, rašte buvo nurodyta iki sandorio patvirtinimo pas notarą sumokėti likusią kainos dalį, kartu su raštu pateiktas Ginčo sklypo pirkimo – pardavimo sutarties projektas, kuriame nurodyta, jog Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT parduoda, o ieškovė perka Ginčo sklypą nurodytomis sąlygomis (įvardinta kaina, paskirtis – kita, skirtas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos – tik Elektros linijų apsaugos zonos – 0,0068 ha ploto). Nurodė, jog kreipėsi į projektuotojus dėl galimybės parengti gyvenamojo statinio projektą Ginčo sklype, tačiau projektuotojai nurodė, jog šiame sklype statyti neįmanoma, nes Ginčo sklypui taikoma 10 metrų apsaugos zona nuo šalia esančios transformatorinės. Projektuotojai paaiškino, jog blogai parengti Ginčo sklypo kadastro duomenys ir aukciono metu buvo pateikta neteisinga informacija – šiam sklypui taikomas dar vienas apribojimas, susijęs su transformatorinės apsaugos zona. Ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama informuoti, ar juos kaip potencialius pirkėjus, sąmoningai suklaidino dėl Ginčo sklypo, ar todėl, kad žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko ir juos patvirtino nekompetentingi asmenys. Ieškovė nurodo, jog atsakymo į paklausimą negavo. 2016 m. spalio mėn. pradžioje ieškovė gavo NŽT įsakymą dėl atsisakymo parduoti Ginčo sklypą, atsisakymo motyvas – ieškovė neatvyko į notaro biurą pasirašyti sutarties, atsisakė sutartį pasirašyti bei nesumokėjo sutarties projekte nurodytos kainos. Ieškovė nurodo, jog šalims galutinai atsisakius sudaryti Ginčo sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Marteka“ neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties sudarymo, o derybose prisiimti įsipareigojimai kitai šaliai nesuteikia tokios reikalavimo teisės, tačiau ieškovę ir atsakovę sieja įstatyme įtvirtinta tarpusavio pareiga elgtis sąžiningai ir nepadaryti kitai besiderančiai šaliai žalos, o pažeidusiai šią pareigą sutarties šaliai atsiranda prievolė atlyginti padarytus nuostolius. UAB ,,Marteka“ ikisutartiniuose santykiuose elgėsi sąžiningai, tačiau sutartis nebuvo sudaryta dėl NŽT Klaipėdos skyriaus neteisėtų veiksmų, todėl ši institucija pažeidė Civilinio kodekso 6.163 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas. Tokiu būdu ieškovė turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, kuris grąžintų ją į tokią padėtį, lyg derybų nebūtų buvę iš viso. Ieškovės aukcione sumokėtas įnašas – 2 361,36 Eur yra dalies Ginčo sklypo kainos sumokėjimas, t. y. avansas. Kadangi lėšos kvalifikuojamos, kaip avansas, nesudarius sutarties, atsakovė netenka teisinio pagrindo jas turėti ir turi grąžinti ieškovei. Atsakovė atsisakė sudaryti sutartį ir grąžinti avansą, todėl ieškovė patyrė žalą, o atsakovė liko skolingai ieškovei 2 361,36 Eur. Nurodo, jog atsakovei taikytina ikisutartinė atsakomybė ir ieškovė grąžintina į tokią padėtį, kurioje ji buvo iki teisių pažeidimo – kaip nuostoliai atlyginama tai, ką UAB ,,Marteka“ prarado dėl nesąžiningų derybų – 2 361,36 Eur. Mano esant visas sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei kilti.

6Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, pašalinti NŽT iš atsakovų.

7Atsiliepime nurodė, jog visą informaciją ir dokumentus, reikalingus valstybinės žemės sklypo pardavimo ar nuomos aukcionui vykdyti, pateikia žemės sklypo pardavėjas ar nuomotojas kartu su sprendimu parduoti ar išnuomoti valstybinės žemės sklypą. Minėtus veiksmus atsakovė atliko 2016 m. sausio 19 d. raštu Nr. 13SD-67-(14.13.7.) ir valstybės įmonei Valstybės žemės fondas pateikė reikiamus dokumentus. Teigtina, jog su visa informacija, susijusia su aukcione parduodamu valstybinės žemės sklypu UAB ,,Marteka“ galėjo susipažinti dar prieš įvykstant aukcionui, tai yra, bendrovė turėjo galimybę per 2 mėnesių laikotarpį pasidomėti, koks valstybinės žemės sklypas bus aukcione parduodamas ir kokie apribojimai jam yra taikomi, taip pat ir tai, kokia transformatorinė stovi šiame žemės sklype ir ar bus ateityje apribojimų dėl numatomų žemės sklype vykdyti statybų. Pažymėjo, jog informacija apie aukcione parduodamą žemės sklypą, esantį ( - ), buvo nurodyta atsižvelgiant į žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte bei šio žemės sklypo kadastro duomenų byloje nurodytus duomenis, kuriuose nėra nurodyta, kad aplink transformatorinę yra nustatytos apsaugos zonos. Nurodė, jog nepagrįsti ieškovės reikalavimai atsakovei sumažinti aukcione parduoto valstybinio žemės sklypo kainą, motyvuojant, kad paskelbto aukciono dokumentuose galėjo būti nuslėpta informacija, tai yra, žemės sklypui, esančiam greta transformatorinės, nenustatyta apsaugos zona. Tokiu atveju, jei aukcionui pasibaigus būtų nustatyta, kad aukcionui buvo pateikti neteisingi duomenys ir dėl to pirkėjas buvo suklaidintas, turėtų būti rengiamas naujas aukcionas. Nurodė, jog restitucija dėl aukciono pradinio įnašo grąžinimo negali būti taikoma ir sumokėtas pradinis įnašas negrąžinamas, kadangi tai pažeistų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklių, patvirtintų 2014 m. kovo 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 261, 14.2 papunktyje įtvirtintas nuostatas. Pažymėjo, jog ieškovė neginčija Klaipėdos miesto ir Neringos savivaldybės skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymo, kuriuo nuspręsta UAB ,,Marteka“ neparduoti naujo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ), Klaipėdos mieste, teisės aktų nustatyta tvarka ir šis įsakymas yra galiojantis. Papildomai nurodė, jog ieškovė pradinį įnašą sumokėjo į Valstybės žemės fondo sąskaitą, NŽT minėto pradinio įnašo nėra gavusi, tačiau šioje byloje yra įtraukta atsakove. Mano, jog NŽT nėra tinkamas atsakovas šioje civilinėje byloje ir ji turi būti pašalinta iš atsakovų, kadangi priėmus sprendimą šioje byloje, NŽT neturės galimybės jo įvykdyti, nes pradinio įnašo suma nebuvo pervesta į jos banko sąskaitą.

8Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė Valstybės žemės fondas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo teismo sprendimą byloje prašo priimti teismo nuožiūra, civilinę bylą teismo posėdžiuose nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

9Atsiliepime nurodė, jog valstybės įmonei Valstybės žemės fondas yra deleguota funkcija vykdyti valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus. Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas įvykdė jam įstatymo deleguotą funkciją, įvykdė valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ), pardavimo aukcioną, ieškovė buvo vienintelė aukciono dalyvė ir laimėjo aukcioną pasiūliusi pradinę pardavimo kainą. Pažymėjo, jog 2016 m. kovo 31 d. aukciono laimėtoja interneto svetainėje patvirtino, jog sutinka su valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties projekte išdėstytomis sąlygomis.

10Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė ieškinį ir jame nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog sutartis nepasirašyta, nes paaiškėjo, jog esminė informacija apie Ginčo sklypą nebuvo nurodyta Ginčo sklypo dokumentuose. Nebuvo nurodyta, kad sklypui taikomas apribojimas – transformatorinės apsaugos zona. Dėl to dvigubai sumažėja galimybės naudoti sklypą pagal paskirtį – statyti. Paaiškino, jog ieškovė siūlė ir prašė spręsti klausimą, tačiau ieškovės siūlytiems variantams nebuvo pritarta. Atkreipė dėmesį, jog atsakovė – valstybė ir nesvarbu, kuris atstovas suklydo. Byloje pateikta Seimo kontrolieriaus išvada bei Žemės ūkio ministerijos paaiškinimas, kuriuose nurodoma, kad klaida padaryta rengiant žemės sklypo pertvarkymo projektą ir klaidą padarė NŽT, nes ji privalėjo tikrinti projekto atitikimą teisės aktų reikalavimams. Visi NŽT paaiškinimai, jog ieškovė galėjo domėtis papildomai parduodamu žemės sklypo, nepagrįsti, nes pati NŽT, kaip specialistė, tikrindama Ginčo sklypo dokumentus, trūkumų nepastebėjo, tačiau ieškovė, nebūdama specialistė, turėjo pamatyti iš pateiktų dokumentų sklypui taikytinus apribojimus. Akivaizdu, kad NŽT padarė klaidą ir buvo pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai. Pažymėjo, jog joks teisės aktas neleidžia NŽT spręsti, reikia ar ne, nurodyti tam tikrus sklypui taikomus apribojimus. NŽT veiklą kontroliuojanti įstaiga nurodė, jog imperatyviai privalo būti sprendžiamas klausimas, ar yra tam tikrų apribojimų, ar projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, ir jei yra tam tikrų neatitikimų, priimamas sprendimas projekto netvirtinti, o ne nuspręsti, galima kreipti dėmesį ar ne į tam tikrų apribojimų buvimą. Kita vertus, net jei ir būtų galimybė nekreipti dėmesio į tam tikrus neatitikimus, NŽT tiek kaip valstybės patikėtinė, tiek kaip projektą tikrinusi institucija, tiek kaip sklypo kadastrinius matavimus derinusi institucija, tiek kaip aukciono iniciatorė, visais atvejais privalėjo elgtis apdairiai ir nurodyti, kad toks apribojimas yra, tačiau nepažymėtas. Tačiau tai padaryta nebuvo. Akivaizdu, jog buvo pažeistos ieškovės teisės, nes įsigyjamas sklypas, paaiškėjo, kad yra ne toks, koks buvo siūlomas pirkti. Prašo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11Teismo posėdyje atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepimą ir jame nurodytas aplinkybes. Mano, jog visi veiksmai, kurie numatyti pagal teisės aktus, buvo atlikti teisingai, savo pažeidimų nemato. Atkreipė dėmesį, jog teritorijų planavimo organizatorius - savivaldybė 2016 m. lapkričio 9 d. rašte nurodė, jog Ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo plane nėra nurodoma pastatų statybos zona, pastato statybos vieta turi būti parengta rengiant projektinius pasiūlymus; transformatorinė greta žemės sklypo nėra nekilnojamasis daiktas, todėl gali būti perkeliama į kitą vietą. Atsižvelgiant į nurodytą, galima teigti, kad ieškovei atlikti savo veiklą apribojimų nėra. Mano, jog ieškovė nebuvo atidi ir rūpestinga, neinformavo, kodėl neatvyko pasirašyti sutarties, pažymėjo, jog NŽT įsakymu buvo nuspręsta neparduoti sklypo ieškovei. Mano, jog ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti. Prašo ieškinį atmesti.

12Teismas konstatuoja:

13byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog Valstybės įmonė (toliau –VĮ) Valstybės žemės fondas paskelbė nekilnojamojo turto – kitos paskirties žemės sklypo, esančio adresu ( - ) (kadastro Nr. ( - )) (toliau – Ginčo sklypas) aukcioną (t.1, b. l. 12). Skelbime apie vykdomą turto pardavimo atvirojo aukciono būdu pateikta informacija apie parduodamą objektą, kurioje, be kitų duomenų, nurodoma, jog Ginčo sklypui yra nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – VI. Elektros linijų apsaugos zonos (plotas 0,0068 ha), kitų naudojimo apribojimų nėra. Ieškovė 2016 m. kovo 23 d. už dalyvavimą aukcione sumokėjo 2 361,36 Eur VĮ Valstybės žemės fondas (t.1, b. l. 13). 2016 m. kovo 24 d. VĮ Valstybės žemės fondas direktoriaus įsakymu Ginčo sklypo pardavimo aukcionas pripažintas įvykusiu, aukciono laimėtoja pripažinta ieškovė (t.1, b. l. 72). 2016 m. rugpjūčio 2 d. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus raštu ieškovė buvo informuota, jog yra pripažinta laimėjusia aukcioną, kuriame parduotas 0,0855 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ), ieškovė kviečiama atvykti į notaro biurą pasirašyti valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties (t.1, b. l. 14-15). 2016 m. rugpjūčio 19 d. raštu UAB ,,Marteka“ kreipėsi į NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių, kuriame nurodė, jog kreipėsi į projektuotojus dėl galimybės parengti statinio projektą ir statyti sklype, tačiau jai nurodyta, kad UAB ,,Marteka“ negalės nieko statyti, kadangi ginčo sklypui yra taikomos 10 metrų apsaugos zona nuo transformatorinės, nurodė, jog aukcione pateiktuose dokumentuose specialiose žemės naudojimo sąlygose apie transformatorinę nėra užsimenama, o nurodyta specialioji žemės naudojimo sąlyga statybai netrukdo; ieškovė prašė informuoti, ar NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius potencialius pirkėjus sąmoningai suklaidino, ar todėl, kad žemės sklypo matavimus atliko ir juos patvirtino nekompetentingi asmenys, nurodė, jog bet kokiu atveju UAB ,,Marteka“ atsirado žala, todėl laukia pasiūlymo dėl kainos mažinimo arba atsiradusios žalos kompensavimo (t. 1, b. l. 19). 2016 m. rugsėjo 8 d. atsakovės raštu ieškovė pakartotinai kviesta atvykti į notaro biurą sudaryti Ginčo sklypo pirkimo – pardavimo sutarties (t.1, b. l. 19-20). 2016 m. rugsėjo 13 d. raštu į UAB ,,Marteka“ 2016 m. rugpjūčio 19 d. raštą, NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius nurodė, jog visus veiksmus, susijusius su Ginčo sklypu, atliko vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimą, todėl sutikti su ieškovės teiginiu apie potencialių pirkėjų klaidinimą, neturi pagrindo (t.1, b. l. 21-22). 2016 m. rugsėjo 30 d. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo įsakymu nuspręsta UAB ,,Marteka“ neparduoti naujo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (Ginčo sklypo) (t.1, b. l. 29-30). Ieškovė byloje pateikė Seimo kontrolieriaus 2017 m. balandžio 28 d. išvadą (pažymą), kurioje nurodoma, jog UAB ,,Marteka“ teiginys, jog aukcionui parengtuose dokumentuose nebuvo nurodyti dėl transformatorinės taikytini sklypo naudojimo apribojimai, tyrimo metu pasitvirtino (pažymos 32 punktas); Seimo kontrolieriaus pažymoje taip pat nurodoma, jog neišnagrinėjus ieškovės 2016 m. rugpjūčio 19 d. ir 2016 m. rugsėjo 20 d. kreipimuose nurodytų aplinkybių ir nepateikus bendrovei teisės aktų nustatyta tvarka parengtų atsakymų, liko neaiški NŽT pozicija nurodytais klausimais, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, atsakingo valdymo principas ir bendrovės teisė į tinkamą viešąjį administravimas (pažymos 34 punktas) (t.1, b. l. 140-161). Byloje pateiktas 2017 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos raštas dėl Seimo kontrolieriaus rekomendacijų vykdymo, kuriame nurodoma, jog NŽT struktūrinis padalinys, atsakingas už priežiūrą be žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo (toliau – Projektas), viešinimo ir derinimo procedūrų, taip pat turi patikrinti Projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams (t. 2, b. l. 91-95). Rašte nurodoma, jog Ginčo sklypo Projekto sprendinių brėžinyje transformatorinė yra pažymėta, nors, kaip matyti iš brėžinio, kitų duomenų apie ją pažymėta nėra. Mano, jog NŽT struktūrinis padalinys, atsakingas už Projekto priežiūrą, turėjo vadovautis Energetikos ir Elektros energetikos įstatymų nuostatomis ir atkreipti dėmesį bei išsiaiškinti, ar Ginčo sklype aplink transformatorinę reikalinga nustatyti elektros linijų apsaugos zoną, ir tik nustatydamas, kad žemės sklype esančiai transformatorinei elektros linijų apsaugos zona nėra reikalinga, priimti teigiamą patikrinimo išvadą dėl tikslingumo tvirtinti Projektą. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija mano, jog Ginčo sklypo kadastro duomenų byla, nenustačius aplink transformatorinę elektros tinklų apsaugos zonos, parengta, suderinta ir patvirtinta nepažeidžiant Kadastro nuostatų ir Kadastrinių matavimų taisyklių reikalavimų.

14Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2 361,36 Eur skolą, t. y. už dalyvavimą aukcione dėl valstybinės žemės pardavimo sumokėtą įnašą, nurodo, jog aukciono skelbime nebuvo nurodyta visa esminė informacija apie parduodamą žemės sklypą, galėjusi turėti reikšmės ieškovės apsisprendimui dalyvauti aukcione.

15Atsakovė su ieškiniu nesutinka, nurodo, jog NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus direktoriaus įsakymu nutarta ieškovei žemės sklypo neparduoti, kadangi ieškovė neatvyko sudaryti pirkimo – pardavimo sutarties į notaro biurą, atsisakė sudaryti sutartį, nesumokėjo likusios kainos, todėl įnašas ieškovei negrąžintinas.

16Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl pardavėjo prievolės grąžinti iš anksto sumokėtos kainos dalį šalims nesudarius valstybinės žemės sklypo, parduodamo atvirojo aukciono būdu, nustatytos formos pirkimo – pardavimo sutarties .

17Civilinio kodekso 6.419 straipsnio 1 dalis numato, jog daiktų pirkimas–pardavimas aukciono būdu reiškia, kad daiktai siūlomi pirkti keliems asmenims per tarpininką – aukciono vedėją, o sutartis laikoma sudaryta su tuo pirkėju – aukciono dalyviu, kuris pasiūlo didžiausią kainą už parduodamą daiktą. Viešasis aukcionas yra pardavimo būdas, kai daiktai ar paslaugos siūlomi pirkti keliems asmenims, kurie asmeniškai dalyvauja aukcione arba kuriems suteikiama galimybė jame asmeniškai dalyvauti ir kurie viešai varžosi per aukciono vedėją, o sutartis dėl daiktų ar paslaugų pirkimo sudaroma su tuo aukciono dalyviu, kuris pasiūlo didžiausią kainą (Civilinio kodekso 6.419 straipsnio 2 dalis). Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių daiktų pirkimui–pardavimui aukciono būdu šio skirsnio taisyklės taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenumato ko kita (Civilinio kodekso 6.419 straipsnio 4 dalis).

18Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 261 „Dėl Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (TAR, 2014-03-27, Nr. 2014-03555) patvirtintos Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos atviro ir uždaro aukciono (toliau kartu – aukcionas) organizavimo ir vykdymo tvarką, kai valstybinės žemės sklypai parduodami ar išnuomojami aukcione vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“, 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 1348 „Dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo“ ir 2007 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 1257 „Dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų nuomos ne miškų ūkio veiklai organizuoti“ (Taisyklių 1 punktas). Taisyklių 3 punkto nuostatos numato, jog apie valstybinės žemės sklypo pardavimą arba nuomą aukcione ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės sklypo pardavėjo ar nuomotojo sprendimo parduoti ar išnuomoti valstybinės žemės sklypą ir dokumentų, reikalingų valstybinės žemės sklypo pardavimo ar nuomos aukcionui vykdyti (jeigu atliekamas individualus turto vertinimas, Valstybės žemės fondui turi būti pateikiama ir turto vertės nustatymo pažymos kopija), gavimo ir ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki aukciono pradžios Valstybės žemės fondas skelbia interneto svetainėje http://aukcionai. vzf. lt/. Skelbime turi būti nurodoma: valstybinės žemės sklypo kadastro numeris, adresas, o jeigu jis nesuteiktas, savivaldybės, seniūnijos ir gyvenamosios vietovės pavadinimas, plotas, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas (būdai), specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir kiti teisės aktuose nustatyti apribojimai, žemės servitutai, o jeigu žemės sklypas išnuomojamas, – ir numatomas žemės nuomos terminas; ar valstybinės žemės sklypas bus parduodamas atviro ar uždaro aukciono būdu; ar bus galimybė valstybinės žemės sklypą įsigyti išsimokėtinai; valstybinės žemės sklypo pradinė pardavimo kaina, o jeigu valstybinės žemės sklypas išnuomojamas, – pradinis žemės nuomos mokesčio dydis metams; teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, žemės sklypo plano su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje parengimo išlaidos, nuomos aukciono organizavimo ir kitos valstybinės žemės įsigijimą ir nuomą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytos išlaidos, kurias pirkėjas ar nuomininkas privalo sumokėti iki valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties sudarymo; aukciono pradžios ir pabaigos data ir tikslus laikas, taip pat aukciono pabaigos laiko pratęsimo sąlygos; Valstybės žemės fondo vadovo paskirto kontaktinio asmens vardas ir pavardė, pareigos, adresas, telefono numeris ir elektroninio pašto adresas; valstybinės žemės įsigijimą ir nuomą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta kita informacija ir papildomi reikalavimai, kurie bus privalomi aukciono laimėtojui. Informaciją apie parduodamą žemės sklypą aukciono vykdytojui pateikia žemės sklypo pardavėjas, šiuo atveju NŽT, patikėjimo teise valdanti valstybės turtą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (Žin., 1999, Nr. 50-1608), patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punktas, 7 punktas, 9 punktas).

19Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2015 m. rugsėjo 29 d. priėmė sprendimą, kuriuo suformavo Ginčo sklypą ir patvirtino Ginčo sklypo kadastrinius matavimus, nustatytus pagal UAB ,,Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis, nusprendė kreiptis į VĮ Registrų centras pateikiant prašymą įregistruoti suformuotą žemės sklypą ir NŽT patikėjimo teisę į šį sklypą (t. 1, b. l. 75), 2016 m. sausio 12 d. įsakymu priėmė sprendimą Ginčo sklypą parduoti aukciono būdu (t. 1, b. l. 74), apie priimtą sprendimą informavo VĮ Valstybės žemės fondas (t.1, b. l. 73), kuris teisės aktų nustatyta tvarka įvykdė Ginčo sklypo pardavimą aukciono būdu. 2016 m. kovo 24 d. VĮ Valstybės žemės fondas direktoriaus įsakymu Ginčo sklypo pardavimo aukcionas pripažintas įvykusiu, UAB ,,Marteka“ pripažinta aukciono laimėtoja (t. 1, b. l. 72). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog Ginčo sklypui taikytinos papildomos žemės sklypo naudojimo sąlygos, susijusios su šalia sklypo esančios transformatorinės veikla; šios Ginčo sklypo naudojimo sąlygos vykdant turto pardavimą aukciono būdu, išviešintos nebuvo. Kitos, išskyrus specialiąją žemės naudojimo sąlygą – VI. Elektros linijų apsaugos zonos (plotas 0,0068 ha), Ginčo sklypo, specialios naudojimo sąlygos ar apribojimai nenurodyti (t.1, b. l. 12,13, 140-161). Priešingai, pranešime apie aukcioną nurodoma, jog kitų Ginčo sklypo naudojimo apribojimų nėra. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (Seimo kontrolieriaus pažyma, Žemės ūkio ministerijos raštas) patvirtina, jog aukcionui parengtuose dokumentuose nebuvo nurodyti dėl transformatorinės taikytini sklypo naudojimo apribojimai, nors, remiantis Taisyklių 3 punkto nuostatomis, tokie duomenys turėjo būti pateikti. Iš Seimo kontrolieriaus pažymos turinio matyti, jog formuojant žemės sklypus, turi būti nustatoma apsaugos zona aplink transformatorines pagal Elektros tinklų apsaugos taisyklių 6.7 papunktį, tokia pozicija išreikšta Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos rašte NŽT (pažymos 7 puslapis; t.1, b. l. 146). Žemės ūkio ministerijos 2017 m. birželio 23 d. rašte nurodoma, jog NŽT struktūrinis padalinys, atsakingas už žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto priežiūrą, turėjo vadovautis Energetikos ir Elektros energetikos įstatymų nuostatomis ir atkreipti dėmesį bei išsiaiškinti, ar Ginčo sklype aplink transformatorinę reikalinga nustatyti elektros linijų apsaugos zoną, ir tik nustatydamas, kad žemės sklype esančiai transformatorinei elektros linijų apsaugos zona nėra reikalinga, priimti teigiamą patikrinimo išvadą dėl tikslingumo tvirtinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (t.2, b. l. 91-95). Atsakovė aplinkybės, jog pateikiant duomenis apie aukciono būdu parduodamą Ginčo sklypą, sklypo naudojimo apribojimai dėl šalia sklypo esančios transformatorinės, nurodyti nebuvo, jie nebuvo įtraukti į Ginčo sklypo kadastro bylą, neginčija.

20Tokiu būdu įvertinus byloje pateiktų įrodymų visetą, matyti, jog skelbiant informaciją apie Ginčo sklypą turto pardavimo aukciono būdu metu, potencialiems Ginčo sklypo pirkėjams nebuvo atskleisti visi Ginčo sklypui taikyti ribojimai bei specialiosios naudojimo sąlygos, kaip numato Taisyklių 3 punkto reikalavimai (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovės atstovės argumentai, jog transformatorinė nėra nekilnojamasis daiktas, gali būti perkelta, taip pat byloje pateikti duomenys apie NŽT išduotą sutikimą (sutikimus) tiesti inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių. Ginčo sklypo pardavimo aukciono būdu metu su transformatorinės veikla susiję Ginčo sklypo naudojimo apribojimai turėjo būti teisės aktų nustatyta tvarka nustatyti bei išviešinti skelbime. Tikroji Ginčo sklypo būklė neatitiko aukciono sąlygų, pažymint, jog esmines pardavimo sąlygas pardavėjas turi nurodyti jau skelbdamas aukcioną, t. y. aukciono sąlygose (Civilinio kodekso 6.420 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-701/2015).

21Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybės žemės perleidimo santykių įstatyminio reglamentavimo tikslas – užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė būtų tvarkoma taip, kad tai atitiktų visos visuomenės interesus, viešajam interesui teikiant prioritetą prieš privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sąlygų požiūriu. Šis reglamentavimas yra grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą – kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai. Valstybinės žemės tvarkymo principai reikalauja parduodant valstybinę žemę aukcione nepažeisti visuomenės ar atskirų fizinių ir juridinių asmenų teisių ar teisėtų interesų į parduodamą žemę, aukcione negali būti parduotas valstybinės žemės sklypas, kurį įgyti (nuomoti) turi įstatyme įtvirtintą pirmumo teisę kiti asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471-611/2015).

22Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti jai piniginių lėšų sumą, sumokėtą pradinio įnašo forma dalyvaujant Ginčo sklypo pardavimo aukcione, nurodo, jog ikisutartiniuose santykiuose elgėsi sąžiningai, patyrė žalos dėl kitos sutarties šalies nesąžiningų veiksmų.

23Civilinio kodekso 6.421 straipsnio 1 dalis numato, jog pirkimo-pardavimo aukciono būdu sutartis laikoma sudaryta, kai aukciono vedėjas tai paskelbia plaktuko dūžiu arba kitokiu įprastu veiksmu. Įrašas aukciono vedėjo registre apie pasiūlymą ir laimėtojo pavardė (pavadinimas) yra sutarties sudarymo įrodymas. Jeigu toks įrašas nebuvo padarytas, sutarties sudarymo faktą galima įrodinėti remiantis liudytojų parodymais (Civilinio kodekso 6.421 straipsnio 2 dalis). Jeigu aukcione parduotas nekilnojamasis daiktas, tai per dešimt dienų nuo pardavimo pardavėjas ir pirkėjas turi sudaryti įstatymų reikalaujamos formos sutartį (Civilinio kodekso 6.421 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog nekilnojamojo daikto pirkimas aukciono būdu laikomas įvykusiu nuo to momento, kai Civilinio kodekso 6.421 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu paskelbiamas aukciono laimėtojas, o įstatymo reikalaujamos formos sutarties sudarymas yra jau įvykusio sandorio įforminimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2006, 2013 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2013. Teismų praktika. 2013, 39, p. 238-253). Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė Ginčo sklypo pardavimo aukcioną laimėjo, aukcionas buvo paskelbtas įvykusiu. Tačiau Ginčo sklypo pirkimo – pardavimo sutartis notarine forma sudaryta nebuvo.

24Bylos duomenys patvirtina, jog po to, kai ieškovė išreiškė valią įsigyti valstybinės žemės sklypą, paaiškėjo, jog visi duomenys apie Ginčo sklypui taikytinus apribojimus nurodyti nebuvo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė laikėsi nuoseklios pozicijos, jog naujai paaiškėjusi aplinkybė apie Ginčo sklypui taikytinus apribojimus turėjo esminės reikšmės sandorio sudarymui, ieškovė, žinodama apie Ginčo sklypui dėl transformatorinės taikytinus sklypo naudojimo ribojimus, nebūtų dalyvavusi aukcione. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, jog įsigyjamas sklypas, paaiškėjo, kad yra ne toks, koks buvo siūlomas pirkti. Atsakovė su ieškinio reikalavimais nesutiko, nurodė, jog ieškovė galėjo ir turėjo galimybę gauti duomenis apie parduodamą Ginčo sklypą, su jais susipažinti, nurodė, jog statyba žemės sklype yra galima, ieškovė elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, neinformavo atsakovės, kodėl neatvyko sudaryti sutarties.

25Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsakovės argumentai pripažintina nepagrįstais. Civilinio kodekso 6.420 straipsnio 1 dalis numato, jog pardavėjas gali nustatyti pradinę parduodamo daikto kainą arba bet kokias kitas aukciono sąlygas. Tačiau nepaskelbtos aukciono sąlygos negali būti panaudotos prieš aukciono dalyvius, išskyrus atvejus, kai aukciono vedėjas šias sąlygas paskelbė aukciono dalyviams prieš gaudamas pasiūlymą. Bylos duomenimis nustatyta, jog vykdant Ginčo sklypo pardavimą aukciono būdu, visi Ginčo sklypui taikyti apribojimai bei specialiosios sklypo naudojimo sąlygos atskleistos nebuvo, ribojimai, susiję su transformatorinės veikla, aukcionui pateiktuose dokumentuose nurodyti nebuvo, todėl ieškovė negalėjo numatyti ir įvertinti dėl transformatorinės veiklos nustatytinų apribojimų. Byloje pateikti duomenys (ieškovės ir atsakovės susirašinėjimo medžiaga) patvirtina, jog iki sudarant įstatymo reikalavimams atitinkančios formos sandorį, ieškovė kreipėsi į atsakovę, nurodė, jog įsigijus sklypą paaiškėjo papildomai turtui taikytini ribojimai, apie kuriuos jai nebuvo žinoma, prašė svarstyti klausimą dėl daikto kainos mažinimo arba pradinio įnašo grąžinimo, tačiau atsakovė šių ieškovės siūlymų nevertino. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino, jog papildomi ribojimai Ginčo sklypui iki šiol nėra nustatyti, nors duomenys apie tokius ribojimus yra žinomi. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažinti, jog atsakovė nežinojo, dėl kokių priežasčių ieškovė neatvyko į notaro biurą sudaryti sandorio, nėra pagrindo. Pagal įstatyme nustatytą reglamentavimą (Civilinio kodekso 6.171 straipsnis, 6.420 straipsnis) paskelbtos aukciono sąlygos saisto oferentą ir kiekvienas aukciono dalyvis gali pagrįstai tikėtis, kad pateiktas pasiūlymas yra galiojantis ir teisingas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad Civilinio kodekso 6.420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė skirta aukciono dalyvių interesams nuo aukciono rengėjų „siurprizinių“ sutarties sąlygų apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2006; 2007 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2007). O oferentas (pardavėjas) negali remtis aplinkybe dėl netikslių aukciono sąlygų, netinkamu pasirengimu aukcionui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2008).

26Civilinio kodekso 6.396 straipsnis įtvirtina, jog nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamajame daikte. Jeigu sutartyje nurodytų duomenų nėra, tai sutartis negali būti notaro tvirtinama, o patvirtinta – negalioja. Jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos Civilinio kodekso 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu (Civilinio kodekso 6.399 straipsnis).

27Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti Civilinio kodekso 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos Civilinio kodekso 6.333 straipsnyje; pagal šio straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Civilinio kodekso 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Taigi pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo. Įstatyme nustatyta, kad daiktai laikomi neatitinkančiais kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. Jeigu parduotų daiktų kiekis, dydis ar svoris neatitinka sutarties sąlygų arba parduodamas kitos rūšies, negu numatytas sutartyje daiktas, yra laikoma, kad ir tokiais atvejais daiktai neatitinka sutarties reikalavimų (Civilinio kodekso 6.333 straipsnio 6 ir 7 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2012). Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (Civilinio kodekso 6.334 straipsnio 1 dalis).

28Taigi įstatymas sukuria prielaidas pirkėjui atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Ieškovė nurodo, jog nebūtų dalyvavusi aukcione, jei apie Ginčo sklypui taikytinus ribojimus dėl transformatorinės veiklos, būtų žinojusi iki sandorio sudarymo. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog nepaviešinti duomenys apie Ginčo sklypui taikytinus papildomus ribojimus galėjo turėti įtakos ieškovės apsisprendimui dalyvauti aukcione, o įvertinus teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias nekilnojamojo turto perleidimo sandorių sudarymą bei vykdymą, nekilnojamajam daiktui taikomi apribojimai laikytini esmine sutarties sąlyga, jie turėjo būti atskleisti iki sudarant sandorį (Civilinio kodekso 6.162 straipsnis, 6.163 straipsnis, 6.173 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 6.193 straipsnis, 6.333 straipsnis, 6.396 straipsnis, Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 dalis, 7 dalis, Taisyklių 3 punktas).

29Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 1 dalis numato, jog šalys gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kiekvienu ginčo atveju, sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Sutartinių teisinių santykių stabilumą būtina užtikrinti, nes nuo to priklauso sutartinių santykių šalių subjektinių teisių apsauga, asmenų tikrumas dėl jų teisinio saugumo, teisinės padėties apibrėžtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2013. Teismų praktika. 2013, 39, p. 238-253).

30Civilinio kodekso 6.309 straipsnio 2 dalis numato, jog pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Tokiu būdu avansas atlieka mokėjimo funkciją, jis yra vienos šalies iš anksto pagal sutartį kitai šaliai sumokama suma už sutarties dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573-684/2015). Kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda pirkėjui daiktų, šis turi teisę reikalauti, kad pardavėjas jam perduotų daiktus arba grąžintų sumokėtą sumą (Civilinio kodekso 6.315 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, jog kvalifikavus ginčo sumą kaip avansą, nesudarius pagrindinės sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (Civilinio kodekso 6.237 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; . 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2011; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2014; kt.). Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visą tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Pareiga grąžinti gautas pinigines lėšas atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (Civilinio kodekso 6.237 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

31Nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys patvirtina, jog UAB ,,Marteka“ dalyvaudama aukcione sumokėjo 2 361,36 Eur įnašą. Taisyklių 20 punktas numato, jog valstybinės žemės sklypo pardavimo aukciono laimėtojo sumokėtas pradinis įnašas įskaitomas į valstybinės žemės sklypo pardavimo kainą, o valstybinės žemės nuomos aukciono laimėtojo sumokėtas pradinis įnašas – į einamųjų metų žemės nuomos mokestį. Taigi ieškovės sumokėtas pradinis įnašas kvalifikuotinas kaip išankstinis mokėjimas už daiktą (Civilinio kodekso 6.315 straipsnis).

32Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė UAB ,,Marteka“ dalyvavo aukcione valstybinės žemės sklypui įsigyti, už dalyvavimą sumokėjo nustatyto dydžio įnašą (2 361,36 Eur), kuris ieškovei laimėjus aukcioną, įskaitomas į daikto pardavimo kainą, aukcioną laimėjo, tačiau žemės sklypo pirkimo – padavimo sutartis notarine tvarka sudaryta nebuvo. Nustatyta, jog Ginčo sklypo pardavimo aukcione metu, aukcionui pateiktuose dokumentuose nebuvo nurodyti dėl transformatorinės taikytini sklypo naudojimo apribojimai, kurie riboja aukcioną laimėjusios šalies galimybes vykdyti ūkinę veiklą Ginčo sklype (Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 5 dalis, Energetikos įstatymo 2 straipsnio 10 dalis, 18 straipsnis, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 „Dėl Elektros tinklų apsaugos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 39-1877), patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių 6.7 punktas, 7 punktas), tačiau turėjo būti nurodyti (Taisyklių 3 punktas). Neatskleisti Ginčo sklypui taikytini ribojimai turėjo įtakos ieškovės apsisprendimui dalyvauti aukcione, byloje esančių įrodymų viseto pagrindu, labiau tikėtina, jog ieškovė pagal sandorį įgijo ne tokį nekilnojamojo turto objektą, koks buvo siūlytas aukcione, Ginčo sklypas neatitiko ieškovės teisėtų lūkesčių, o notarinės formos sutartis nebuvo sudaryta ne dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, atisakymo sudaryti sutartį, sutarties nesudarymo priežastys atsakovei buvo žinomos, todėl nagrinėjamu atveju įnašo grąžinimo klausimo išsprendimui netaikytinas Taisyklių 14.2 punktas, numatantis, jog pradinis įnašas laimėtojui negrąžinamas, jei jis atsisako pasirašyti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartį arba nustatytu ar kitu sutartu laiku neatvyksta jos pasirašyti arba nesumoka valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties projekte nurodytos (-ų) sumos (-ų), arba neapmoka valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties sudarymo ar kitų privalomų sumokėti iki šios sutarties sudarymo išlaidų.

33Atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus bei byloje nustatytas aplinkybes, teismas visumos byloje esančių įrodymų pagrindu sprendžia, kad ieškovė įrodė savo reikalavimų pagrįstumą, todėl vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, atsižvelgiant į bylos medžiagą, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus, ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

34Atsakovės argumentai, jog Nacionalinė žemės tarnyba nėra tinkamas atsakovas byloje, atmestini, kaip nepagrįsti. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakove byloje yra patraukta Lietuvos Respublika, o ne Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, be to, byloje pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovės piniginės lėšos, sumokėtos už dalyvavimą Ginčo sklypo aukcione, buvo pervestos į Nacionalinės žemės tarnybos sąskaitą (t.2, b. l. 33-34). Valstybinės žemės perleidimą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos numato, jog naujus žemės sklypus parduoda NŽT, jei įstatymais nenumatyta kitaip (Žemės įstatymo 10 straipsnis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (Žin., 1999, Nr. 50-1608), patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punktas). Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo aukciono būdu perleidžiamo turto bei atsiskaitymo už jį, minėto valstybei priklausančio turto perleidimą organizavo NŽT, todėl pripažinti, jog byloje nėra tinkamai pasirinktas atsakovas, nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 37 straipsnis, 41 straipsnis, 45 straipsnis).

35Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovėms iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

36Dėl bylinėjimosi išlaidų

37Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis). byloje pateikti rašytinai įrodymai, jog už ieškinio pareiškimą ieškovė sumokėjo 53 Eur žyminį mokestį (t.1 b. l. 8), taip pat patyrė 1 150 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t.2, b. l. 96 -100; t. 1, b. l. 34-35). Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 1 203 Eur sumai (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis).

38Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais,teismas

Nutarė

39ieškinį tenkinti.

40Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, 2 361,36 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt vieno euro 36 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. gruodžio 27 d.) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 203 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Marteka“ naudai.

41Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.