Byla A-2165-575/2016

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, Mažeikių rajono savivaldybės tarybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujamai Mažeikių skyriaus, A. V., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei miškų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, valstybės įmonei Mažeikių miškų urėdijai, notarei V. D. dėl administracinių aktų panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Mažeikių rajono apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. M. motina B. M. ir tėvas N. M. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,3962 ha žemės sklypą Mažeikių apskrityje, Mažeikių valsčiuje, Mažeikių mieste, ( - ), bei atnaujino terminą prašymui atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiais savininkais patvirtinantiems dokumentams pateikti (I t. b. l. 15–16).

5R. M. įgaliotas asmuo I. K. M. 2008 m. vasario 20 d. pateikė Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui prašymą atkurti nuosavybės teises R. M. išskiriant 30 arų žemės sklypą Mažeikių mieste, o už likusį 0,0962 ha žemės plotą skirti antrą lygiavertį turėtajam žemės sklypą Mažeikių mieste (I t. b. l. 17).

6Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino pakoreguotą Mažeikių miesto ( - ) mikrorajono II-osios dalies detalųjį planą, kurio grafinėje dalyje suprojektuotas 0,2829 ha kitos paskirties žemės sklypas (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijos) (I t. b. l. 29).

7Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ ir atsižvelgdamas į Telšių apskrities viršininko administracijos Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. vasario 18 d. raštą Nr. R2-311(1.24) „Dėl naujų žemės sklypų suteikimo“, 2010 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. A1-1646 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn Mažeikių mieste, ( - ), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“ patvirtino perduodamo neatlygintinai nuosavybėn 0,2829 ha žemės sklypo ( - ), Mažeikių mieste planą bei nustatė pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį – kita, žemės sklypo naudojimo būdą – gyvenamosios teritorijos, pobūdį – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir architektūrinius-urbanistinius apribojimus: statinių aukštų skaičius – 1–2, užstatymo tankis – 0,20, užstatymo intensyvumas – 0,50, statinių aukštis iki kraigo – 10 m (I t. b. l. 32).

8Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 35S-31 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste R. M., ( - )“ atkūrė R. M. nuosavybės teises į jam tenkančią buvusių savininkų B. M. ir N. M. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamojo turto dalį – 0,2829 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,2829 ha žemės sklypą ( - ), Mažeikių mieste (I t. b. l. 34).

9Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 35VĮ-344 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Mažeikių mieste“ 2 punktu nusprendė atkurti R. M. (sprendimo Nr. 35S-31) nuosavybės teises į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,2829 ha kitos paskirties žemės sklypą, esantį ( - ), Mažeikių mieste, kurio nominali vertė 21672 Lt, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (I t. b. l. 35).

102011 m. balandžio 4 d. nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 0,2829 ha žemės sklypas unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ), Mažeikių m. (I t. b. l. 36).

112011 m. spalio 17 d. žemės sklypą pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, patvirtintą Biržų rajono 1-ojo notarų biuro notarės V. D., notarinio registro Nr. 7236 paveldėjo A. V. (I t. b. l. 40).

122014 m. birželio 18 d. pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą prašydamas:

131. Panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalį, kuria suprojektuotas 0,2829 ha kitos paskirties žemės sklypas.

142. Panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. A1-1646 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn Mažeikių mieste, ( - ), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“.

153. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 35S-31 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste R. M., ( - )“.

164. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 35VĮ-344 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Mažeikių mieste“ 2 punktą.

175. Pripažinti negaliojančiu 2011 m. spalio 17 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 7236, patvirtinto Biržų rajono 1-ojo notarų biuro notarės V. D., dalį, kuria A. V. paveldėjo 0,2829 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ), Mažeikių m.;

186. Taikyti restituciją natūra, grąžinant valstybės nuosavybėn 0,2829 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ), Mažeikių m. (I t. b. l. 1–8).

19Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje 2014 m. gegužės 28 d. gautas Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. gegužės 26 d. raštas Nr. 1SD-(3.1)-1737 „Dėl viešojo intereso gynimo“, kuriame teigiama, kad Nacionalinė žemės tarnyba neteisėtai R. M. nuosavybėn perleido 0,2829 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ), Mažeikių m., nes jame buvo valstybinės reikšmės miškams priskirti plotai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba 2014 m. vasario 17 d. raštu Nr. R2-397 informavo, kad Mažeikių mieste esantys kitos paskirties žemės sklypai, tarp kurių ir 0,2829 ha žemės sklypas unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ), Mažeikių m., patenka į teritorijas, kurios pagal faktinę padėtį atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus. Šios teritorijos dar 2004 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo priskirtos valstybinės reikšmės miškų plotams. 2006 m. papildomai inventorizuoti ir 2007 m. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruoti miškų plotai, patenkantys į ginčo žemės sklypą. Iš Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. vasario 4 d. pažymos Nr. 46408 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis matyti, kad žemės sklypas patenka į Mažeikių miškų urėdijos Mažeikių girininkijos miško kvartalą Nr. ( - ), kuriame esantys miško sklypai Nr. ( - ) (dalis), Nr. ( - ) (dalis) ir Nr. ( - ) (dalis) yra priskirti valstybinės reikšmės miškams. Nustatyta, kad 0,2829 ha žemės sklype unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančiame ( - ), Mažeikių m., yra valstybinės reikšmės miško – 0,2000 ha, patenkančio į Mažeikių girininkijos miško kvartalo Nr. ( - ) miško sklypus Nr. ( - ), todėl darytina išvada, kad ginčijami administraciniai aktai yra neteisėti, priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 2 dalį, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus, 2004 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“, ir negaliojantys ab initio, nes nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės mišką negalėjo būti atkurtos. Pripažinus minėtus administracinius aktus negaliojančiais, t. y. panaikinus nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą, turėtų būti taikoma restitucija, t. y. R. M. privalėtų grąžinti žemės sklypą, įsigytą neteisėtų administracinių aktų pagrindu, valstybės dispozicijon, tačiau 2011 m. balandžio 22 d. jis mirė, o žemės sklypą paveldėjo A. V.. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys objektai yra išimti iš civilinės apyvartos, o tai reiškia, kad jie negali būti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalyku – tokie sandoriai, jei jie sudaryti, yra niekiniai ir negalioja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad 2011 m. spalio 17 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, patvirtintas Biržų rajono 1-ojo notarų biuro notarės V. D., notarinio registro Nr. 7236, dalis dėl žemės sklypo, kuriame yra valstybinės reikšmės miško, paveldėjimo yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandorio negaliojimo teisinis padarinys yra restitucijos taikymas. Restitucija reiškia negaliojančių sandorių šalių grąžinimą į status quo – iki sandorių įvykdymo buvusią padėtį. Kadangi atkuriant nuosavybės teises į minėtą Žemės sklypą, privačion nuosavybėn buvo perleistas Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantis turtas – valstybinės reikšmės miškams priskirti miestų miškų plotai, restitucija turėtų būti taikoma natūra, grąžinant valstybės nuosavybėn neteisėtai perleistą Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantį turtą.

20Atsakovai Mažeikių rajono savivaldybės administracija ir Mažeikių rajono savivaldybės taryba nurodė, kad su pareiškimu nesutinka (I t. b. l. 81–83, 88–91). LTSR Ministrų tarybos 1985-05-31 nutarimu Nr. 154 buvo patvirtintas Mažeikių miesto generalinis planas, kuriame aprašomoje teritorijoje buvo numatytas daugiabučių namų kvartalas. Vėliau, 1986 metais, šis kvartalas buvo detalizuotas – parengtas „( - )“ gyv. rajono Mažeikiuose užstatymo eskizas su raudonųjų linijų planu. Vadovaujantis šiais teritorijų planavimo dokumentais buvo parengtas ir Mažeikių rajono tarybos 2005-03-31 sprendimu Nr. T1-109 patvirtintas Mažeikių miesto ( - ) mikrorajono II-os dalies 36 ha plote detalusis planas. Vėliau planas buvo koreguojamas ir korektūra patvirtinta Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008-11-28 sprendimu Nr. T1-347. Esminiai plano sprendiniai nebuvo keičiami, tik atsisakyta daugiabučių namų statybos ir numatytas vienbučių bei dvibučių namų kvartalas. Administracijos direktorius 2009 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. A1-25 „Dėl adresų suteikimo ( - ) mikrorajone“ 0,2829 ha kitos paskirties žemės sklypui suteikė adresą – ( - ), Mažeikiai. Taryba sprendimą bei administracijos direktorius įsakymą priėmė vadovaujantis turima informacija, t. y. turimi duomenys nepatvirtino, kad žemės sklypas pateko į valstybinės reikšmės miškų plotą. Prokuroras nenurodo, kad ginčo miškų plotai būtų buvę įregistruoti valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registre, o tą Valstybinė miškų tarnyba privalėjo padaryti. Teismas turėtų įvertinti ne tik prokuroro ginamo viešojo intereso, bet ir privataus intereso svarbą, įvertinti, ar priemonės, kuriomis siekiama apginti viešąjį interesą, yra adekvačios siekiamam tikslui, ir ar atitinka proporcingumo principui keliamus reikalavimus. Įvertinus prokuroro ginamą viešąjį interesą, t. y. žemės sklypo plotą, kad jis yra nedidelis (0,2829 ha), nustatytą sklypo paskirtį (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijos), ir tai, kad jis nėra priskirtas visuomenei reikšmingos vertės sklypui, jis konkuruoja su privataus intereso svarba. Žemės sklypo negalima vadinti mišku, kadangi jame medžių masyvas labai mažas, jame iškasinėta, neprižiūrima, dėl to užaugo savaiminiais menkaverčiais želdiniais. Apgynus viešąjį interesą prokuroro prašomu būdu bus padaryta didesnė žala kitoms viešojo intereso sferoms, būtent socialinio teisingumo srityje, o fiziniam asmeniui, sąžiningai įgijusiam žemės sklypą, bus sukurti papildomi ir nereikalingi jo subjektinių teisių ir teisėtų interesų apsunkinimai bei apribojimai. Iš pateiktų dokumentų galima nustatyti, kad teikiama informacija iš dalies prieštarauja viena kitai. Miško kadastrinio sklypo ribinės linijos neaiškios. Jeigu nėra aiškios miško ribos, negalima teigti, kad kažkoks žemės plotas patenka į miško plotą.

21Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Mažeikių skyriaus nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Atsakovas paaiškino, kad iš Valstybinės miškų tarnybos su 2014-02-21 raštu Nr. R2-516 pateiktos grafinės medžiagos matyti, kad žemės sklypo, į kurį Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 35S-31 buvo atkurtos nuosavybės teisės R. M., dalis yra pažymėta sutartiniu valstybinės reikšmės miško ženklu (žalia spalva). Kita šio žemės sklypo dalis nepažymėta sutartiniu valstybinės reikšmės miško ženklu (žalia spalva), tačiau pažymėta kitu sutartiniu ženklu – žalsva spalva, kuri žymi miško žemės plotus. Iš šios Valstybinės miškų tarnybos pateiktos grafinės medžiagos taip pat matyti, kad žemės sklypas patenka į Mažeikių miškų urėdijos Mažeikių girininkijos miško kvartalą Nr. ( - ), kuriame esantys miško sklypai Nr. ( - ) (dalis), Nr. ( - ) (dalis) ir Nr. ( - ) (dalis), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų ploto patvirtinimo“, yra priskirti valstybinės reikšmės miškams. Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 35S-31 atkuriant R. M. nuosavybės teises į žemės sklypą buvo pažeistos imperatyvios Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkto ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų nuostatos (I t. b. l. 68–76).

22Atsakovas A. V. paaiškino, kad nesutinka su pareiškėjo pareiškimu ir prašė jį atmesti. Atsakovas paaiškino, kad nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą įgijo teisėtai ir tuo metu tam nebuvo jokių teisinių kliūčių, apie kurias jis būtų galėjęs žinoti. Tvirtinant gyvenamosios teritorijos detalųjį planą, buvo gauti visi reikalingi leidimai bei suderinimai, taip pat iš Mažeikių miškų urėdijos, kuri administruoja valstybinius miškus. Tuo atveju, jeigu, kaip teigia pareiškėjas, valstybinio miško teritorija būtų tinkamai inventorizuota ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre (kadastre), VĮ Registrų centras nebūtų sudaręs ir įregistravęs nei žemės sklypų planų, nei nuosavybės teisių į tuos sklypus. Nuo 2010 metų birželio mėn. privačių gyvenamųjų namų kvartale, kuriame yra jo sklypas, vyko infrastruktūros įrengimo darbai: lyginama teritorija, tiesiami keliai ir pan. Po šių darbų atlikimo, apžiūrėjęs sklypą, jame aptiko tik pavienius krūmus, nieko panašaus į mišką ten nėra. Atsakovas prašė priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus, patirtus nuostolius, sklypo vidutinę rinkos vertę – 25 254,87 Eur. Nurodė, kad su R. M. sudarė sandorį, jog sklypas, kuris bus atstatytas, atiteks jam – jis sumokėjo už tai pinigus, bet kadangi R. M. buvo silpnos sveikatos, jie susitarė, kad jis parašys testamentą (I t. b. l. 100–101, 180).

23Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Mažeikių miškų urėdija atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškėjo pareiškimu ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ginčo žemės sklypas, esantis VĮ Mažeikių miškų urėdijos Mažeikių girininkijos ( - ) kvartalo ( - ) taksaciniuose miško sklypuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priskirtas valstybinės reikšmės miškams. Šios bylos atveju valstybė neteko nuosavybės teisės į 0,2829 ha valstybinės reikšmės mišką, kadangi jos įgalioti pareigūnai – Mažeikių rajono savivaldybės taryba, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos priėmė neteisėtus administracinius teisės aktus. Šie teisės aktai (jų dalys), pažeidžiantys imperatyvius teisės aktų reikalavimus, turi būti pripažinti neteisėtais ir panaikinti (I t. b. l. 130–132).

24Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškėjo pareiškimu ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad kitos paskirties žemės sklypo 0,2829 ha unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - ) Mažeikių mieste, teritorija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Ginčo žemės sklypas patenka į Mažeikių miškų urėdijos Mažeikių girininkijos miško kvartalą Nr. ( - ), kuriame esantys miško sklypai Nr. ( - ) (dalis), Nr. ( - ) (dalis) ir Nr. ( - ) (dalis) yra priskirti valstybinės reikšmės miškams. Negalima tokia teisinė situacija, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantis daiktas kartu nuosavybės teise priklausytų ir privačiam asmeniui (I t. b. l. 96–98).

25Trečiasis suinteresuotas asmuo notarė V. D. atsiliepime nurodė, kad, išduodama paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, vadovavosi pateiktu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-03-30 įsakymu Nr. 35VĮ-344 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011-03-29 sprendimu Nr. 35S-31. Notaras nerevizuoja pateiktų žemėtvarkos tarnybos įsakymų ir sprendimų (I t. b. l. 169–170).

26II.

27Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą patenkino; panaikino Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalį, kuria suprojektuotas 0,2829 ha kitos paskirties žemės sklypas; panaikino Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. A1-1646 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn Mažeikių mieste, ( - ), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“; panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 35S-31 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste R. M., ( - )“, kuriuo R. M. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,2829 ha žemės sklypą, esantį ( - ), Mažeikių mieste; panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 35VĮ-344 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Mažeikių mieste“ 2 punktą, kuriuo nuspręsta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 35S-31 atkurti R. M. nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,2829 ha kitos paskirties žemės sklypą ( - ) Mažeikių mieste; pripažino negaliojančia 2011 m. spalio 17 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 7236, patvirtinto Biržų rajono 1-ojo notarų biuro notarės V. D., dalį, kuria A. V. paveldėjo 0,2829 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ), Mažeikių m.; taikė restituciją natūra – įpareigojo A. V. grąžinti valstybės nuosavybėn 0,2829 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ), Mažeikių m. (II t., b. l. 69–88).

28Teismas pažymėjo, kad prokuratūra apie galimai pažeistą viešąjį interesą sužinojo 2014 m. gegužės 28 d. gavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. gegužės 26 d. raštą Nr.1SD-(3.1)-1737 „Dėl viešojo intereso gynimo“. Pareiškimas teismui buvo pateiktas 2014 m. birželio 18 d., nepraleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme numatyto 30 dienų termino po to, kai buvo gauta pakankamai duomenų, kad galimai pažeistas viešasis interesas.

29Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir parkams. Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis numato, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai.

30Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad ginčo žemės sklypas kadastro Nr. ( - ) patenka į teritoriją, kuri pagal faktinę padėtį atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktą miesto miškai priskirtini valstybinės reikšmės miškams. 0,28 ha miško plotai, perduoti privačion nuosavybėn, pagal savo plotą ir dislokacijos vietą (Mažeikių miestas) negali būti pripažinti mažareikšmiais.

31Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad panaikinus neteisėtus administracinius aktus, ginčo žemės sklypo suteikimas yra niekinis, todėl, vadovaujantis principu, kad „iš neteisės teisė neatsiranda“, turi būti pripažinta negaliojanti 2011 m. spalio 17 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 7236 dalis, kuria A. V. paveldėjo 0,2829 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ). Žemės sklypas buvo paveldėtas, žemės sklypo įsigijimo išlaidų nėra, todėl nėra pagrindo valstybę įpareigoti atlyginti A. V. jo prašomas išlaidas.

32III.

33Atsakovas Mažeikių rajono savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą — Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą (II t. b. l. 91–93).

34Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ patvirtino Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatus. Nuostatų 18 punkte yra nurodyta kokie duomenys privalo būti įrašomi kadastro duomenų bazėje, tai: 18.1. duomenys, apibūdinantys miško masyvą: 18.1.1. identifikavimo kodas; 18.1.2. adresas - masyvo centro koordinatės 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemoje (LKS-94) ir kt. Faktą, kad į ginčo teritoriją patenka miškas bandoma įrodyti grafiniais ir tekstiniais Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis. Tačiau šiose pažymose nėra nė vieno kadastro objekto identifikavimo kodo, kas leidžia daryti pagristą išvadą, kad šie objektai negali būti laikomi įregistruotais į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą. Nuostatų 28 punkte yra nurodyta, kad kadastro objektas yra įregistruotas, kai kadastro tvarkytojas priima sprendimą įregistruoti Kadastro objektą, kadastro duomenys ir informacija įrašomi į Kadastro duomenų bazę; suteikiamas Kadastro objekto identifikavimo kodas. Akivaizdu, kad objekto įrašymui į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą privalo būti atlikti visi aukščiau nurodyti veiksmai. Byloje nebuvo pateiktas svarbiausias įrodymas apie miško įregistravimą Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre - kadastro objektų identifikacinis numeris.

35Apeliantas teigia, kad 2015-08-31 Mažeikių rajono savivaldybės administracija kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą su prašymu pateikti išrašą iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro apie valstybinės reikšmės mišką ir miško žemę į kuriuos patenka žemės sklypas kadastro Nr. ( - ). Pateiktame 2015-10-01 rašte Nr. R6-3666 nebuvo nurodyta miško masyvo įregistravimo data, buvo nurodyti tik įregistravimo metai, kas negali būti laikoma įregistravimo data, kadangi datą turi sudaryti metai, mėnuo ir diena. Nebuvo nurodytos miško masyvo ribos - ribų posūkio koordinatės, miško kvartalo įregistravimo data, miško kvartalo ribos ribų posūkio taškų koordinatės 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemoje (LKS-94), sklypo įregistravimo data, sklypo ribos ribų posūkio taškų koordinatės 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemoje (LKS-94). Grafiniai Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys yra sukurti panaudojant ortofotonuotraukas, tačiau ortofotonuotraukos nėra pagrindas nustatyti tikslių žemės sklypo koordinačių, kadangi egzistuoja didėlė paklaida. Darant ortofotonuotraukas į miško plotą gali patekti ne tik pats miškas, bet ir šešėliai krentantys nuo medžių ar krūmų. Nuo tada, kai 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ buvo patvirtinti valstybinės reikšmės miškų plotai iki dabar galiojančios šio nutarimo redakcijos, Mažeikių rajono miškų plotai buvo koreguojami 8 kartus. Mažeikių rajono miškų plotas svyravo nuo 14,30 iki 19,68 tūkstančių hektarų. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) ribos yra pažymėtos Nekilnojamojo turto registre, tačiau nėra jokių duomenų apie įregistruoto miško ribas šioje teritorijoje, darytina išvada, kad neatlikus tikslios miškų plotų kartografijos (nežinant miško kadastro ribų) negalima daryti vienareikšmiškos išvados, koks konkrečiai miško plotas patenka į ginčo teritoriją. Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje buvo pateikta viena kitai prieštaraujanti informacija Valstybinės miškų tarnybos raštuose. 2015-11-09 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (žemės sklypo kadastrinis Nr. ( - )) grafoje „specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos“ nėra jokių įrašų apie miško įregistravimą šioje teritorijoje.

36Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujama Mažeikių skyriaus atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad teismas teisingai išsiaiškino, kad prašomų naikinti administracinių aktų neteisėtumas grindžiamas tuo, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos į ginčo žemės sklypą, kuriame buvo valstybinės reikšmės miškas. Nuosavybės teisės į tokį sklypą, kurį užima valstybinės reikšmės miškas, negalėjo būti atkuriamos, nes prieštaravo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, t. y. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 d. 4 p., Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 d., Žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 d. 1 p., Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 d. 1 p. nuostatoms. Teismas teisingai įvertino rašytinius įrodymus ir padarė teisingą išvadą, kad ginčo žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), patenka į teritoriją, kuri pagal faktinę padėtį atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus ir pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktą miesto miškai priskirtini valstybinės reikšmės miškams (II t. b. l. 102–104).

37Pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuroras prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti (II t. b. l. 108–113). Pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad miestų miškai pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai nepaisant to, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d,, 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai). Atsižvelgiant j tokį Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aiškinimą yra akivaizdu, kad apelianto teiginiai, kol miškas neįregistruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, jis negali būti pripažintas mišku, bei, kad Valstybinės miškų tarnybos pateiktose pažymose nurodyti duomenys apie miškus neatitinka Nuostatų 18 punkto reikalavimų, todėl jie negali būti laikomi įregistruotais į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą, yra nepagrįsti. Pareiškėja pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad ginčo žemės sklype yra miško, miško žemės. Pateikti duomenys iš esmės atitinka kadastro duomenims. Jais patvirtinama miško dislokacija tam tikroje teritorijoje, t. y. Mažeikių mieste, ir dydis (plotas), t. y. miškui apibrėžti būtini kriterijai. Nėra teisinio pagrindo nesivadovauti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis, kurie patvirtina, kad iš esmės visą ginčo žemės sklypą užima miškas.

38Pareiškėja pažymėjo, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracija visiškai nepagrįstai teigia, kad grafiniai Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys yra sukurti tik panaudojant ortofotonuotraukas, bei daro išvadą, kad šie duomenys yra netikslūs, ir jų pagrindu negalima nustatyti koks miško, miško žemės plotas patenka į ginčo žemės sklypą. Sklypinės miškų inventorizacijos atlikimą reglamentuoja Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, patvirtinta Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V, kurioje numatyta, kad sklypinė miškų inventorizacija yra vykdoma ir vietoje atliekant tam tikrus matavimus, fiksuojant tam tikrus duomenis ir pan. Iš pateiktos Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. vasario 4 d. pažymos Nr. 46408 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, 2014 m. birželio 23 d. pažymos Nr. 50130 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis matyti, kad taksaciniai miško žemės sklypai Nr. ( - ) pavaizduoti su ribomis, kurios nurodytos Lietuvos koordinačių sistemoje. Be to, tiek Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras, tiek kiti valstybės registrai veikia toje pačioje Lietuvos koordinačių sistemoje (LKS-94), todėl abejoti pateiktų duomenų, susijusių su miško, miško žemės plotų paskaičiavimu, teisingumu nėra teisinio pagrindo. Nėra pagrindo sutikti ir su kita atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų grupe, kad Valstybinė miškų tarnyba pateikė prieštaringus duomenis. Jokio prieštaravimo tarp Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. vasario 12 d. rašto Nr. R2-397 ir 2015 m. spalio 1 d. rašto Nr. R6-3666 nėra, šiuose raštuose nurodyta informacija yra viena kitą papildanti, o nepaneigianti.

39Tretysis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Mažeikių miškų urėdija atsiliepime prašo atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, paliekant galioti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimą.

40Tretysis suinteresuotas asmuo nurodo, kad neturėjo galimybių suformuoti valstybinės reikšmės miškų žemės sklypo ir įregistruoti patikėjimo teisės į šį sklypą, kadangi neteisėtų administracinių teisės aktų pagrindu nuosavybės teisės į 0,2829 ha valstybinės reikšmės miško viešajame registre buvo įregistruotos atsakovui A. V.. Nėra abejonių, kad žemės sklypas, kurio kadastro Nr. ( - ), patenka į teritorijas, kurios pagal faktinę padėtį priskirtos valstybinės reikšmės miškams.

41Teisėjų kolegija

konstatuoja:

42IV.

43Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė; teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino bylą, be kita ko, atsižvelgdama į šį įstatymo reikalavimą.

44Dėl sklypo priskyrimo valstybinės reikšmės miškui ir to teisinių pasekmių

45Iš Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimų seka, kad žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė.

46Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine teise priklauso valstybinės reikšmės miškai.

47Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje nurodyti objektai, inter alia valstybinės reikšmės miškai, nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš pačios Konstitucijos kylančias išimtis (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas); valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai pati Konstitucija tai leidžia (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai).

48Nagrinėjamoje byloje ginčijamo detaliojo plano patvirtinimo metu ir sprendimų atkurti nuosavybės teises priėmimo metu galiojusio Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje (2001 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-240 redakcija) tarp kitų valstybinės reikšmės miškų, išimtinės nuosavybės teise priklausančių Lietuvos Respublikai, įtvirtinti miestų miškai. Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 5 dalį miestų miškai – miestų teritorijose esantys miškai (2001 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-240 redakcija). Taigi, miestų miškai yra valstybinės reikšmės ex lege.

49Pagal Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą (2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX-1983 redakcija) Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams.

50Iš paminėtų nuostatų seka, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, turi ne tik įsitikinti, ar yra visos teisės aktuose nustatytos sąlygos nuosavybės teisėms atkurti, bet ir ar perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują sklypą jis nepatenka į valstybinės reikšmės miškų plotus.

51Iš Valstybinės miškų tarnybos pateiktų valstybės miškų kadastro duomenų 2014 m. gruodžio 18 d. rašte Nr. R2-3761 „Dėl informacijos pateikimo“ (I t. b. l. 144–145) matyti, kad žemės sklypas, kurio kadastro Nr. ( - ), patenka į teritorijas, kurios pagal faktinę padėtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 priskirtos valstybinės reikšmės miškams. Taip pat, šį faktą patvirtina Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. birželio 23 d. pažyma Nr. 50129 „Apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, taksaciniai rodikliai“ (I t. b. l. 144–145), kurioje nurodyta, kad žemės sklypas kadastro Nr. ( - ) patenka į Mažeikių miškų urėdijos Mažeikių girininkijos miško kvartalą Nr. ( - ), sklypus Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), kuriuose iš viso yra 0,28 ha miško žemės; sklypuose auga 11-56 metų amžiaus medžiai.

52Aplinkybė, kad ginčo sklypas patenka į teritorijas, kurios pagal faktinę padėtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 priskirtos valstybinės reikšmės miškams, yra atspindėta vienodai visuose apelianto nurodomuose kaip prieštaringuose dokumentuose. Esminių prieštaravimų tarp Valstybinės miškų tarnybos pateiktų duomenų, kurie galėtų būti pagrindas teismo sprendimo pakeitimui, teismas nenustatė.

53Apeliantas savo skundą grindžia prielaidomis – teigia, kad darant ortofotonuotraukas į miško plotą gali patekti ne tik pats miškas bet ir šešėliai krentantys nuo medžių ar krūmų. Bet apeliantas nepateikė įrodymų, kad ginčo žemės sklypo atveju taip ir nutiko. Taip pat apeliantas nepateikė įrodymų, kad žemės sklypo ir miškų plotų schemos toje pat koordinačių sistemoje vienas kito atžvilgiu Valstybinės miškų tarnybos pateiktuose dokumentuose pavaizduoti neteisingai.

54Apelianto argumentas, kad teismo sprendimas turi būti panaikintas, nes miškas nėra tinkamai įregistruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre atmetamas. Kaip matyti iš paminėtų Miškų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies, Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto, miškas tampa valstybinės reikšmės mišku jam faktiškai augant mieste, o ne nuo tinkamo registravimo fakto. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas, 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime pasisakydamas dėl miškų priskyrimo valstybinės reikšmės sklypams, konstatavo, jog nuostata, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, jeigu jie yra priskirti, inter alia, miestų miškams, Miškų įstatyme buvo įtvirtinta nuo pat pradžių (kai Seimas 1994 m. lapkričio 22 d. priėmė šį įstatymą), taigi, nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams, miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai.

55Taigi, byloje neabejotinai įrodyta, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos į ginčo žemės sklypą, kuriame buvo valstybinės reikšmės miškas, pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas.

56Pagal Civilinio Kodekso 4.7 straipsnio 2 dalį valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys objektai yra išimti iš civilinės apyvartos, tai reiškia, kad jie negali būti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalykas – tokie sandoriai, jei jie sudaryti, yra niekiniai ir negalioja (Civilinio Kodekso 1.80 straipsnio 1 dalis). Todėl Šiaulių apygardos administracinis teismas pagrįstai ir teisėtai panaikino skundžiamus administracinius aktus bei pripažino negaliojančia 2011 m. spalio 17 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 7236, patvirtinto Biržų rajono 1-ojo notarų biuro notarės V. D., dalį, kuria A. V. paveldėjo ginčo žemės sklypą.

57Dėl asmens teisių apsaugos restitucijos metu valstybei taisant padarytas klaidas dėl neteisėto nuosavybės perdavimo

58Kadangi pagal Konstitucijos 47 straipsnį valstybinės reikšmės miškai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, tai, konstatavus, jog jie neteisėtai perleisti privačių asmenų nuosavybėn, tokie miškai turi būti grąžinami valstybės nuosavybėn.

59Lietuvos Respublika yra ratifikavusi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - ir Konvencija) 1 protokolą, kurio 1 straipsnis, skelbia kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe. Iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais.

60Konvencija yra tarptautinė sutartis, sukurianti pareigas jos dalyvėms, t. y. šiuo metu ją ratifikavusioms valstybėms ir atitinkamas teises jų piliečiams. Valstybės, ratifikuodamos Konvenciją, automatiškai prisiima įsipareigojimus pagal Konvencijos 1 straipsnį: garantuoti, kad jų vidaus teisė atitinka Konvencijos nuostatas, Konvencijos dalyvės turi nepažeisti joje ginamų ir saugomų teisių bei laisvių.

61Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-164/2008 yra pažymėjęs, kad tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, kaip tarptautinės kilmės teisės akto, pobūdis, tiek šios Konvencijos paskirtis – žmogaus teisių apsauga – lemia, kad ši Konvencija byloje ginčytiniems teisiniams santykiams Lietuvos Respublikoje taikoma tiesiogiai, o esant kolizijai su nacionaliniais įstatymais, turi taikymo prioritetą jų atžvilgiu.

62Šioje byloje valstybė siekia atimti A. V. nuosavybę, todėl miesto miško grąžinimo valstybės nuosavybėn klausimas, atsižvelgiant į paminėtas teisės normas, negali būti sprendžiamas nepaisant tarptautinių Lietuvos Respublikos įsipareigojimų, kuriuos ji prisiėmė ratifikavusi Konvenciją.

63Valstybių įsipareigojimų pagal Konvenciją laikymuisi užtikrinti buvo įsteigtas nuolat veikiantis Europos Žmogaus Teisių Teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs dėmesį į tai, kad Konvencijos normos yra abstraktaus pobūdžio, ir, siekiant suvokti Konvencijos suteikiamų teisių turinį, administraciniams teismams būtina vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N3-1603-05; 2004 m. lapkričio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A3-750-04).

64Šioje byloje teismas spręsdamas teisės klausimus atsižvelgia į šias Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas:

651. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, taikant Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį, pažymima, kad bet koks valdžios institucijų trukdymas naudotis nuosavybe turi būti teisėtas, būtinas visuomenės interesams ir siekiant teisėto tikslo tokiomis priemonėmis, kurios būtų proporcingos siekiamam tikslui (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. gegužės 30 d. sprendimas byloje Dogrusoz ir Aslan prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 1262/02) 27 par., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Moskal prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 10373/05) 49 – 50 par., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 38 par.).

662. Naudojimosi nuosavybe apribojimas turi būti ne tik teisėtas ir siekti teisėto tikslo, bet ir atitikti proporcingumo reikalavimą. Privaloma užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp visuomenės bendrojo intereso poreikių ir asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų, o tokios teisingos pusiausvyros užtikrinimas yra būdingas visai Konvencijai. Reikiama pusiausvyra nebus užtikrinta, jei susijusiam asmeniui teks pernelyg didelė asmeninė našta (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1982 m. rugsėjo 23 d. sprendimas byloje Sporrong ir Lonnroth prieš Švediją (pareiškimai Nr. 7151/75 ir Nr. 7152/75) 69–74 par., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brum?rescu prieš Rumuniją (pareiškimas Nr. 28342/95) 78 par., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 49 par.).

673. Kai taisomos valdžios institucijų padarytos klaidos, restitucijos proceso metu svarbu užtikrinti, kad senų pažeidimų atitaisymas nesukurtų naujos neproporcingos žalos. Kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į individualias bylos aplinkybes, kad asmenys, kurie sąžiningai įsigijo nuosavybę, nepatirtų atsakomybės naštos, teisėtai tenkančios valstybei, konfiskavusiai tą nuosavybę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 50 par.).

684. Bet kokios valstybės valdžios institucijos padarytos klaidos našta turi atitekti valstybei, o klaidos neturėtų būti ištaisomos nuo tų klaidų nukentėjusių asmenų sąskaita (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 70 par.).

695. Konvencija turi būti taikoma ir aiškinama tokiu būdu, kad teisės ir laisvės, kurias ji garantuoja, būtų praktiškos ir efektyvios, o ne teorinės ir iliuzinės (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. sprendimas byloje Leyla Sahin prieš Turkiją (pareiškimas Nr. 44774/98) 136 par.).

70Šioje byloje Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 28 d. sprendime konstatavo, kad „nėra pagrindo valstybę įpareigoti atlyginti A. V. jo prašomas išlaidas“, taip pat iš teismo sprendimo seka, kad A. V. dėl žalos atlyginimo turi inicijuoti naują procesą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatuoja, kad šios teismo išvados prieštarauja paminėtai Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai.

71Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad A. V. sąžiningumo įsigyjant ginčijamą turtą prokuroras, gindamas viešąjį interesą, neginčijo. A. V. neprivalėjo prisiimti atsakomybės už riziką, kad nuosavybės teisės bus panaikintos dėl netinkamo valdžios institucijų darbo. Byloje nėra duomenų, kad A. V. būtų galėjęs numatyti su žemės sklypu, susijusius sunkumus, kad jis būtų galėjęs pasinaudoti savo privilegijuota padėtimi, ar kokiu nors būdu elgėsi neteisėtai.

72Be to, pretendentas į ginčo žemės sklypą R. M. yra miręs, o žemės sklypą paveldėjęs asmuo negali pretenduoti į tos pat nuosavybės atkūrimą. Dar daugiau, nuo 2011 m., kai A. V. įgijo atimamą nuosavybę iki 2016 m. praėjo daug laiko. A. V. situaciją apsunkina ir tai, kad 2011 m. valstybė paėmė iš jo didelį paveldimo turto mokestį (I t. b. l. 181).

73Teismas nurodydamas A. V. pradėti naują procesą dėl žalos atlyginimo ir taikydamas restituciją, iš esmės grąžino jį į neapibrėžtą padėtį. Toks teismo nurodymas yra neproporcinga priemonė, pažeidžianti asmens, kuris laikėsi įstatymų reikalavimų, nuosavybės teises saugomas pagal Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį, asmens teisę į teisėtų lūkesčių apsaugą. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertina, kad valstybės valdžios institucijos padarytų klaidų taisymo esminė našta teko A. V., klaidos yra ištaisomos nuo tų klaidų nukentėjusio asmens sąskaita.

74Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas mano, kad šioje byloje apygardos administracinis teismas skyrė kur kas daugiau dėmesio valstybės miško grąžinimo valstybės nuosavybėn klausimui, nesugebėdamas tuo pačiu metu atsižvelgti ir į A. V., bona fide savininko, nuosavybės teises ir teisėtus lūkesčius.

75Pirmiau išdėstytų argumentų Teismui pakanka nuspręsti, kad sąlygos, kuriomis A. V. neteko savo nuosavybės teisių į žemės sklypą, užkrovė jam pernelyg didelę asmeninę naštą, o valdžios institucijos ir apygardos administracinis teismas nesugebėjo užtikrinti teisingos pusiausvyros tarp visuomenės intereso poreikių iš vienos pusės ir pareiškėjo teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe iš kitos.

76Tokioje kaip ši byloje pagrindinis viešasis interesas yra atkurti teisingumą ir pagarbą teisinei valstybei. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kai dėl netinkamo valdžios institucijų darbo asmeniui, kurio sąžiningumas nepaneigtas, buvo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės mišką, vėliau paveldėjimo būdu turtą įgijus kitam asmeniui, kurio sąžiningumas taip pat nepaneigtas, panaikinus ginčijamus administracinius aktus, restitucija turi būti taikoma taip, kad nepaneigtų asmens teisių į nuosavybės apsaugą, asmens teisių į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą. Valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o susijusiam fiziniam asmeniui turi būti taikomi minimaliai negatyvūs turto sugrąžinimo valstybės nuosavybėn padariniai.

77Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. M., kuriam buvo neteisėtais administraciniais aktais atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės mišką, šį turtą testamentu perleido kitam asmeniui, t. y. išreiškė valią dėl turto likimo ir neturi intereso juo disponuoti. Atsižvelgdama į tai, taip pat į pirmiau šioje nutartyje išdėstytus argumentus, bei į 2012 m. balandžio 12 d. teismo precedentą bendrosios kompetencijos teismo civilinėje byloje 3K-7-165/2012, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. M. atžvilgiu restitucija netaikytina, nuosavybės teisių atkūrimo jam procesas pripažįstamas baigtu.

78Pripažinus nuosavybės teisių atkūrimo R. M. procesą pabaigtu, restitucija taikytina valstybei ir paskutiniam turto įgijėjui A. V., iš kurio paimamas turtas natūra grąžintinas valstybei, o valstybė gaudama miesto mišką įpareigotina paskutiniam turto įgijėjui A. V. sumokėti atitinkamą kompensaciją, nes priešingu atveju A. V. padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o valstybės – atitinkamai pagerėtų (Civilinio Kodekso 6.145 straipsnio 2 dalis). Tokio klausimo Šiaulių apygardos administracinis teismas nesprendė ir įrodymų tuo klausimu nerinko. Todėl byla šioje dalyje grąžinama nagrinėti iš naujo.

79Dėl iš valstybės priteistinos kompensacijos dydžio

80Sprendžiant kompensacijos dydžio klausimą inter alia privalu atsižvelgti į šias Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas:

811. Kompensacijos sąlygos pagal atitinkamus įstatymus priklauso nuo vertinimo, ar ginčijama priemonė taikoma atsižvelgiant į reikiamą teisingą pusiausvyrą ir, svarbiausia, ar ji neužkrauna pareiškėjai neproporcingos naštos (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 65 par.).

822. Nuosavybės atėmimas nesumokėjus pagrįstai su jos verte susijusios kompensacijos paprastai bus laikomas neproporcingu apribojimu, nepateisinamu Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio prasme. Vis dėlto ši nuostata neužtikrina teisės į visišką kompensaciją visais atvejais, nes teisėti „viešojo intereso“ tikslai gali pareikalauti atlyginti mažiau negu rinkos vertė (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 40 par.).

833. Pirmiau minėta pusiausvyra paprastai būna pasiekiama tais atvejais, kai asmenims, iš kurių buvo atimta nuosavybė, sumokama tokia kompensacija, kuri yra pagrįstai susijusi su to turto „rinkos“ verte, nustatyta turto nusavinimo metu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 66 par.).

844. Siekdamas įvertinti pareiškėjams tenkančią naštą, teismas privalo įvertinti individualias kiekvienos bylos aplinkybes, o būtent – sąlygas, kuriomis buvo įgyta ginčijama nuosavybė, bei kompensaciją, kurią už atimtą nuosavybę pareiškėjai gavo, taip pat pareiškėjų asmeninę ir socialinę padėtį (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 51 par.).

855. Kompensacijos dėl pareiškėjo nuosavybės teisės į žemę panaikinimo dydis turi būti skaičiuojamas pagal nuosavybės vertę jos praradimo dieną (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 67 par.).

866. Sprendžiant dėl protingos kompensacijos priteisimo, turi būti atsižvelgiama į laikotarpį, kada valstybė pastebėjo savo padarytą klaidą ir kaip greitai ją ištaisė (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimas byloje Romankevič prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 25747/07) 46 – 47 par., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimas byloje Bogdel prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 41248/06) 67 par.).

87Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad priteisiamos kompensacijos dydžiui įvertinti gali turėti įtakos objekto pobūdis (2015 m. sausio 16 d. teismo precedentas bendrosios kompetencijos teismo civilinėje byloje 3K-3-92/2015).

88Taip pat teismas turėtų atkreipti dėmesį, į tai, kad sklype miškas iškirstas plynu kirtimu (I t. b. l. 149), būtina išsiaiškinti kam atiteko mediena, ar nėra pagrindo medienos rinkos verte mažinti kompensacijos dydžio. Taip pat teismas turi apsvarstyti ar nėra pagrindo tolimesniame procese įtraukti papildomą proceso šalį tinkamai atstovaujančią valstybės finansinius interesus.

89Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas, taikydamas restituciją, pažeidė proceso ir materialiosios teisės normas, nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl paimamo turto kompensacijos pagrįstumo, todėl teismo procesinis sprendimas naikintinas ir byla perduotina teismui nagrinėti iš naujo.

90Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

Nutarė

91Atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

92Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė taikyti restituciją natūra – įpareigojo A. V. grąžinti valstybės nuosavybėn 0,2829 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ), Mažeikių m. panaikinti ir perduoti bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

93Kitą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

94Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimu nustatė... 5. R. M. įgaliotas asmuo I. 6. Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr.... 7. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis... 8. Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 35S-31 „Dėl... 9. Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011... 10. 2011 m. balandžio 4 d. nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 0,2829... 11. 2011 m. spalio 17 d. žemės sklypą pagal paveldėjimo teisės pagal... 12. 2014 m. birželio 18 d. pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuroras, ginantis... 13. 1. Panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d.... 14. 2. Panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010... 15. 3. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 16. 4. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 17. 5. Pripažinti negaliojančiu 2011 m. spalio 17 d. paveldėjimo teisės pagal... 18. 6. Taikyti restituciją natūra, grąžinant valstybės nuosavybėn 0,2829 ha... 19. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje 2014 m. gegužės... 20. Atsakovai Mažeikių rajono savivaldybės administracija ir Mažeikių rajono... 21. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,... 22. Atsakovas A. V. paaiškino, kad nesutinka su pareiškėjo... 23. Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Mažeikių miškų urėdija... 24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime... 25. Trečiasis suinteresuotas asmuo notarė V. D. atsiliepime... 26. II.... 27. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 28 d. sprendimu... 28. Teismas pažymėjo, kad prokuratūra apie galimai pažeistą viešąjį... 29. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1... 30. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad ginčo... 31. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad... 32. III.... 33. Atsakovas Mažeikių rajono savivaldybės administracija pateikė apeliacinį... 34. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.... 35. Apeliantas teigia, kad 2015-08-31 Mažeikių rajono savivaldybės... 36. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 37. Pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuroras prašo Šiaulių apygardos... 38. Pareiškėja pažymėjo, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracija... 39. Tretysis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Mažeikių miškų urėdija... 40. Tretysis suinteresuotas asmuo nurodo, kad neturėjo galimybių suformuoti... 41. Teisėjų kolegija... 42. IV.... 43. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnyje... 44. Dėl sklypo priskyrimo valstybinės reikšmės miškui ir to teisinių... 45. Iš Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimų... 46. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje, be kita ko,... 47. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra... 48. Nagrinėjamoje byloje ginčijamo detaliojo plano patvirtinimo metu ir... 49. Pagal Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą (2004 m. sausio 27 d.... 50. Iš paminėtų nuostatų seka, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese... 51. Iš Valstybinės miškų tarnybos pateiktų valstybės miškų kadastro... 52. Aplinkybė, kad ginčo sklypas patenka į teritorijas, kurios pagal faktinę... 53. Apeliantas savo skundą grindžia prielaidomis – teigia, kad darant... 54. Apelianto argumentas, kad teismo sprendimas turi būti panaikintas, nes miškas... 55. Taigi, byloje neabejotinai įrodyta, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos į... 56. Pagal Civilinio Kodekso 4.7 straipsnio 2 dalį valstybei išimtine nuosavybės... 57. Dėl asmens teisių apsaugos restitucijos metu valstybei taisant padarytas... 58. Kadangi pagal Konstitucijos 47 straipsnį valstybinės reikšmės miškai... 59. Lietuvos Respublika yra ratifikavusi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių... 60. Konvencija yra tarptautinė sutartis, sukurianti pareigas jos dalyvėms, t. y.... 61. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 14 d.... 62. Šioje byloje valstybė siekia atimti A. V. nuosavybę,... 63. Valstybių įsipareigojimų pagal Konvenciją laikymuisi užtikrinti buvo... 64. Šioje byloje teismas spręsdamas teisės klausimus atsižvelgia į šias... 65. 1. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, taikant Konvencijos 1 protokolo... 66. 2. Naudojimosi nuosavybe apribojimas turi būti ne tik teisėtas ir siekti... 67. 3. Kai taisomos valdžios institucijų padarytos klaidos, restitucijos proceso... 68. 4. Bet kokios valstybės valdžios institucijos padarytos klaidos našta turi... 69. 5. Konvencija turi būti taikoma ir aiškinama tokiu būdu, kad teisės ir... 70. Šioje byloje Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 28 d.... 71. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad A. V. sąžiningumo... 72. Be to, pretendentas į ginčo žemės sklypą R. M. yra... 73. Teismas nurodydamas A. V. pradėti naują procesą dėl... 74. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas mano, kad šioje byloje apygardos... 75. Pirmiau išdėstytų argumentų Teismui pakanka nuspręsti, kad sąlygos,... 76. Tokioje kaip ši byloje pagrindinis viešasis interesas yra atkurti teisingumą... 77. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. M., kuriam buvo... 78. Pripažinus nuosavybės teisių atkūrimo R. M. procesą... 79. Dėl iš valstybės priteistinos kompensacijos dydžio... 80. Sprendžiant kompensacijos dydžio klausimą inter alia privalu atsižvelgti į... 81. 1. Kompensacijos sąlygos pagal atitinkamus įstatymus priklauso nuo vertinimo,... 82. 2. Nuosavybės atėmimas nesumokėjus pagrįstai su jos verte susijusios... 83. 3. Pirmiau minėta pusiausvyra paprastai būna pasiekiama tais atvejais, kai... 84. 4. Siekdamas įvertinti pareiškėjams tenkančią naštą, teismas privalo... 85. 5. Kompensacijos dėl pareiškėjo nuosavybės teisės į žemę panaikinimo... 86. 6. Sprendžiant dėl protingos kompensacijos priteisimo, turi būti... 87. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad priteisiamos... 88. Taip pat teismas turėtų atkreipti dėmesį, į tai, kad sklype miškas... 89. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 90. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 91. Atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą... 92. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimo... 93. Kitą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimo... 94. Nutartis neskundžiama....