Byla 3K-3-567/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Gražinos Davidonienės ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. nutarties ir Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui G. S. ir atsakovo G. S. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys – D. T. , bankrutavusi akcinė bendrovė bankas „Snoras“, akcinė bendrovė „Lesto“, uždaroji akcinė bendrovė „SEB lizingas“, akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“, A. S. .

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl prievolių, atsiradusių pagal vieno sutuoktinio pasirašytą vekselį, kuriuo įforminti paskoliniai santykiai, teisinio kvalifikavimo solidariosiomis, materialiosios teisės normų (CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalių) aiškinimo ir taikymo.

6Atsakovas G. S. 2008 m. birželio 27 d. pasirašė vekselį (toliau – ir sandoris), pagal kurį įsipareigojo iki 2009 m. vasario 16 d. vekselio turėtojui (trečiajam asmeniui) D. T. sumokėti 110 000 eurų. Vekselis garantavo D. T. jo suteiktos 100 000 eurų paskolos grąžinimą. Vekselio pagrindu 2009 m. vasario 17 d. notaras išdavė vykdomąjį įrašą, pagal kurį pareikalavo iš G. S. išieškoti 380 964,40 Lt skolą. D. T. suteiktą paskolą atsakovas G. S. panaudojo prekėms (energiniams gėrimams), kurias įsigijo UAB „Vintana“, apmokėti. Vieninteliai UAB „Vintana“ akcininkai nuo 2008 m. vasario 11 d. buvo abu sutuoktiniai – ieškovė ir atsakovas, o ieškovė – ir UAB „Vintana“ vadovė.

7Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: nutraukti ieškovės ir atsakovo sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę; ieškovės nuosavybėn priteisti 13440/100000 dalį neįrengtos pastogės, esančios adresu: ( - ); atsakovo nuosavybėn priteisti keleivinį automobilį „Audi A8“.

8Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo, be kita ko, prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pripažinti, kad prievolė kreditoriui (trečiajam asmeniui) D. T. , atsiradusi pagal 2008 m. birželio 27 d. atsakovo G. S. ir D. T. pasirašytą vekselį ir jo pagrindu 2009 m. vasario 17 d. išduotą vykdomąjį raštą, solidarioji ieškovės ir atsakovo prievolė.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2012 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nusprendė, be kita ko: nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą 2007 m. gegužės 25 d.; pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; pripažinti, kad prievolė kreditoriui D. T. , atsiradusi pagal 2008 m. birželio 27 d. G. S. ir D. T. pasirašytą vekselį ir šio vekselio pagrindu 2009 m. vasario 17 d. išduotą vykdomąjį raštą (registro Nr. 2-403), yra G. S. ir E. S. bendra solidarioji prievolė.

11Teismas, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje R. A. v. A. A. , bylos Nr. 3K-P-186/2010, kad visi sandoriai, sudaryti nors vieno iš sutuoktinių, sukuria bendras prievoles abiem sutuoktiniams, o įrodinėti, kad prievolė yra asmeninė vieno sutuoktinio, o ne abiejų bendra, tenka tam asmeniui, kuris siekia paneigti prievolės bendrumo prezumpciją, sprendė, kad pirmiau nurodyta prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais (kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme), padarė išvadą, kad pareiga įrodyti, jog sandoris buvo sudarytas šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas), tenka atsakovui.

12Remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais (patvirtinančiais, kad 2008 m. birželio 27 d. G. S. sumokėjo Šveicarijos įmonei IREX AG 87 696 eurus už prekes (Kalachnikow energy drink), kurias įsigijo UAB „Vintana“; šį mokėjimą atsakovas sutiko užskaityti į paskolos UAB „Vintana“ sumą; analogiški mokėjimai buvo atlikti 2008 m. rugpjūčio 5 d. (28 568,52 euro ir 31 432 eurų sumoms); duomenų, patvirtinančių, kad G. S. turėjo asmeninių lėšų ir jas panaudojo apmokėti už įmonės prekes, byloje nėra; G. S. ir E. S. nuo 2008 m. vasario 11 d. buvo vieninteliai UAB „Vintana“ akcininkai, o E. S. – ir UAB „Vintana“ vadovė), sprendė, kad UAB „Vintana“ veikla buvo šeimos verslas, kuriam finansuoti 2008 m. birželio 27 d. buvo paskolintos lėšos iš D. T. . Teismas konstatavo, kad verslo plėtros interesai yra tiesiogiai susiję su šeimos interesais išlaikyti šeimos namų ūkį, todėl susiję su šeimos poreikių tenkinimu; padarė išvadą, kad 2008 m. birželio 27 d. vekselio pagrindu paskolintos lėšos buvo panaudotos šeimos interesais ir šeimos poreikiams tenkinti; nurodė, kad sandorio pelningumas ar nuostolingumas neturi reikšmės, nustatant prievolės pobūdį, nes, prisiėmusios prievolę, šalys prisiėmė ir jų įvykdymo riziką.

13Ieškovės argumentą, kad apie sandorį ji nežinojo, teismas atmetė kaip neįrodytą. Teismo vertinimu, ieškovė buvo UAB „Vintana“ vadovė, todėl galėjo ir turėjo pasidomėti sutuoktinio G. S. investicijų į įmonę kilme. Be to, 2009 m. gruodžio 7 d. nutarime pripažinti nukentėjusiuoju užfiksuoti ieškovės paaiškinimai įrodo, kad ji nuo 2008 m. birželio mėn. žinojo apie ginčo sandorį, jo paskirtį, pati duodavo pinigų atsiskaityti su D. T. . Ieškovė, kaip įmonės vadovė, turėjo žinoti ir apie G. S. atsiskaitymą už įmonės prekes, neprieštaravo dėl šių investicijų, pirmiau nurodyto sandorio neginčijo (CK 3.96 straipsnis). Teismas nesirėmė atsakovo rašteliais dėl vekselių pasirašymo aplinkybių, nurodęs, kad jų turinys yra prieštaringas.

14Teismas nurodė, kad nesiremia ieškovės ir atsakovo garso įrašu, nes pokalbis su atsakovu buvo užfiksuotas be jo sutikimo, t. y. įrodymas gautas neteisėtai, iš pokalbio turinio nėra aišku, apie kokius konkrečius vekselius kalbama, be to, teismas atsižvelgė į atsakovo sveikatos būklę pokalbio dieną (2009 m. birželio 22 d.). Teismas taip pat konstatavo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog SMS pranešimas, užfiksuotas 2009 m. balandžio 2 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, buvo būtent atsakovo rašytas, todėl šiuo įrodymu nesivadovavo.

15Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2013 m. kovo 1 d. nutartimi Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.

16Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialiosios ir proceso teisės normas, pripažino, kad prievolė kreditoriui D. T. , atsiradusi pagal 2008 m. birželio 27 d. G. S. pasirašytą vekselį ir šio vekselio pagrindu 2009 m. vasario 17 d. išduotą vykdomąjį raštą, yra solidarioji atsakovo G. S. ir ieškovės E. S. prievolė.

17Remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Vintana“ veikla buvo ieškovės ir atsakovo šeimos verslas, kuriam finansuoti 2008 m. birželio 27 d. buvo pasiskolintos lėšos iš trečiojo asmens D. T. ; nurodė, kad iš įmonės, esančios šeimos verslu, veiklos sutuoktiniai tikisi gauti ar gauna pajamų šeimai, todėl galima spręsti, jog verslo plėtrai vieno iš sutuoktinių sudaryta paskolos sutartis yra skirta šeimos namų ūkiui išlaikyti, o iš tokios sutarties kylančios prievolės yra solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 2 dalis).

18Teisėjų kolegija atmetė ieškovės argumentą, kad ji nežinojo apie ginčo sandorį, nedavė sutikimo jam sudaryti; nurodė, kad, būdama UAB „Vintana“ vadovė, taigi atsakydama už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, ieškovė negalėjo nežinoti apie sutuoktinio atliekamus atsiskaitymus už įmonės perkamas prekes ir kartu turėjo pareigą pasidomėti į įmonę investuotų lėšų kilme; sprendė, kad, žinodama apie atsakovo paimtą paskolą ir neprieštaraudama pasiskolintų lėšų panaudojimui verslo plėtrai, ieškovė davė tam faktinį sutikimą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nustačius pirmiau nurodytą esminę aplinkybę, nėra teisinio poreikio aiškintis, ar paskola buvo būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti, nes vien ieškovės sutikimas eliminuoja CK 3.109 straipsnio 3 dalies taikymo galimybę.

19Remdamasi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2009 m. lapkričio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Optimalūs finansai“ v. G. P. , bylos Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BAB „Barklita“ v. G. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-528/2009, kad bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir bendrovės vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; bendrovės vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; jam keliama lojalumo pareiga, jis atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstą ieškovės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino ieškovės pareigas bendrovėje.

20Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovės nurodytas pokalbio garso įrašas, pasižymintis neužbaigtomis ir padrikomis mintimis, suprantamomis tik to pokalbio dalyviams, taip pat ieškovės nurodyta SMS žinutė nepaneigia byloje nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių.

21III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

22Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartį ir Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo sprendimo dalį dėl atsakovo G. S. prievolės trečiajam asmeniui D. T. pagal 2008 m. birželio 27 d. pasirašytą vekselį ir jo pagrindu 2009 m. vasario 17 d. išduotą vykdomąjį raštą pripažinimo solidariąja ieškovės ir atsakovo prievole ir priimti naują sprendimą – šį atsakovo G. S. priešieškinio reikalavimą atmesti.

23Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

241. Bylą nagrinėję teismai neteisingai aiškino ir taikė CK 3.109 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai pripažino atsakovo sudarytą sandorį – skirtu namų ūkiui išlaikyti. Teismai privalėjo: įvertinti paskolinių teisinių santykių, susiklosčiusių tarp atsakovo ir trečiojo asmens D. T. bei atsakovo ir UAB „Vintana“, turinį ir pobūdį bei tinkamai juos kvalifikuoti; objektyviai nustatyti ir teisingai įvertinti įstatyme įtvirtintas teisiškai reikšmingas aplinkybes: 1) ar sandoris buvo būtinas, t. y. ar atsakovui šio sandorio nesudarius būtų pažeisti esminiai šeimos interesai ir iškiltų reali grėsmė šeimos namų ūkio išlaikymui; 2) ar sandorio kaina nėra aiškiai per didelė ir neprotinga. Tik nustatę pirmiau nurodytas aplinkybes, teismai galėjo pripažinti iš sandorio kylančias prievoles solidariosiomis. Sandorių, skirtų šeimos namų ūkiui išlaikyti, kategorijai CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme nepriskirtini sandoriai, sudaryti asmeniniais vieno iš sutuoktinio ir (ar) trečiųjų asmenų interesais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos išaiškinimus, pateiktus 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje R. A. v. A. A. , bylos Nr. 3K-P-186/2010, prievolės, atsiradusios iš vieno sutuoktinio sudarytos paskolos sutarties, gali būti priskiriamos prie solidariųjų sutuoktinių prievolių tik tuo atveju, jeigu paskolos sutartis yra sudaryta šeimos interesais. Sandoriu, skirtu šeimos namų ūkiui išlaikyti, gali būti pripažintas tik toks sandoris, kuris tiesiogiai susijęs su būtinųjų šeimos poreikių tenkinimu, o ne vieno iš sutuoktinių asmeniniais verslo planais ar bendrovės, kurios turtas yra atskirtas nuo akcininkų (ieškovės ir atsakovo) turto, verslo plėtra. Teismai, nustatę, kad prievoliniai teisiniai santykiai atsirado vieno sutuoktinio (atsakovo) iniciatyva, privalėjo nustatyti CK 3.109 straipsnio 2 dalyje numatytas būtinąsias sąlygas solidariajai sutuoktinių prievolei atsirasti. Teismams jų nenustačius, nebuvo teisinio pagrindo prievolę laikyti solidariąja sutuoktinių prievole.

252. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio reikalavimus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (2005 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „Lindra“ v. V. B. IĮ, bylos Nr. 3K-3-169/2005; 2006 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje J. G. , V. V. v. J. Š. , bylos Nr. 3K-3-429/2006; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „NT Service“ v. Latvijos įmonė SIA „Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008), nes argumentuotai nepasisakė dėl visų esminių apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo padarytais esminiais įrodymų vertinimo pažeidimais. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką motyvuota nutartimi galima pripažinti tik tokią apeliacinės instancijos teismo nutartį, kurioje argumentuotai įvertinti visi, t. y. tiek faktiniai, tiek teisiniai, apeliacinio skundo argumentai. Teismas 2013 m. kovo 1 d. nutartyje formaliai pažymėjo, kad ieškovės apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo keisti arba naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo; atmesdamas ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų, patvirtinančių ginčijamos prievolės asmeninį pobūdį, vertinimo klaidų, teismas nepasisakė dėl apeliaciniame skunde detaliai aptarto įrodymo vertės teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymui; pažeisdamas įstatyme įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, trečiojo asmens D. T. pateiktą ieškovės apklausos liudytoja ikiteisminiame tyrime protokolą vertino atskirai nuo kitų byloje esančių įrodymų, padarė neteisingas išvadas dėl tariamo ieškovės žinojimo apie atsakovo paskolinius teisinius santykius su trečiuoju asmeniu D. T. ir sutikimą gautas lėšas panaudoti verslo plėtrai.

26Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo D. T. prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartį; nurodo tokius esminius nesutikimo su ieškovės kasaciniu skundu argumentus:

271. Kasacinio skundo argumentai dėl CK 3.109 straipsnio 2 dalies netinkamo taikymo yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo ir trečiojo asmens D. T. bei atsakovo ir UAB „Vintana“ paskolinių teisinių santykių turinį ir pobūdį, rėmėsi pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad, nors sandoris buvo sudarytas atsakovo vardu, o gautos lėšos perskolintos UAB „Vintana“, tačiau iš trečiojo asmens pagal sandorį gautos lėšos buvo panaudotos bendriems sutuoktinių, jų šeimos interesams tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad prievolės, kylančios iš sandorio, laikytinos ne asmeninėmis atsakovo, bet solidariosiomis abiejų sutuoktinių prievolėmis. Teismas pagrįstai reikšminga aplinkybe laikė tai, kad abu sutuoktiniai buvo vieninteliai UAB „Vintana“ akcininkai, gavę naudos iš bendrovės veiklai panaudotų lėšų.

282. Tam, kad pagal atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą sandorį nebūtų atsiradusi solidarioji ieškovės ir atsakovo prievolė, turėjo būti nustatytos CK 3.109 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sąlygos, kad: 1) atsakovas sandorį sudarė be ieškovės žinios, nesant jos sutikimo; 2) jis nebuvo būtinas sudaryti bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo remtis CK 3.109 straipsnio 3 dalimi. Nustatęs, kad nėra vienos iš CK 3.109 straipsnio 3 dalyje numatytų būtinųjų sąlygų solidariajai atsakomybei neatsirasti, teismas pagrįstai nebevertino paskolos bendriems šeimos poreikiams tenkinti būtinumo, nes ši sąlyga tapo teisiškai nereikšminga.

293. Nepakankamas apeliacinės instancijos teismo motyvavimas pagal kasacinio teismo išaiškinimus gali būti pagrindas naikinti nutartį tik tuo atveju, kai nutarties motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Ieškovės argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnį, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, nepagrįstas.

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

32Dėl prievolių, atsiradusių pagal vieno iš sutuoktinių pasirašytą vekselį, pripažinimo solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis

33Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. J. v. A. J. , bylos Nr. 3K-3-482/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje R. A. v. A. A. , bylos Nr. 3K-P-186/2010, pažymėjo, kad sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis).

34Kasacinėje jurisprudencijoje pripažįstama, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. V. v. K. V. , bylos Nr. 3K-3-665/2006). Asmeninėmis laikomos prievolės, kurios sutuoktinio yra įgyjamos savarankiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. P. v. V. P. , bylos Nr. 3K-3-325/2009). Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A. , bylos Nr. 3K-P-186/2010).

35Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama, be kita ko, įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas (4 punktas). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe susijusios prievolės, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys) laikomos bendrosiomis sutuoktinių prievolėmis. Šios rūšies sutuoktinių turtinės prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Bendrosios sutuoktinių prievolės, kaip jau minėta, gali būti solidariosios arba dalinės. Prievolės kvalifikavimas kaip bendrosios pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, kad prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A. , bylos Nr. 3K-P-186/2010).

36Pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą; pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Taigi šioje CK normoje įtvirtinta viena įstatyme nustatytų CK 6.6 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. G. v. E. G. , bylos Nr. 3K-3-361/2012), išimčių. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių (šeimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes), todėl šeimos poreikių samprata kiekvienu atveju yra individuali (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės N. Š. pareiškimą dėl teismo procesinio sprendimo ir jo vykdymo tvarkos išaiškinimo, bylos Nr. 3K-7-242/2009).

37Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, tarp jų – 2009 m. gruodžio 7 d. nutarime pripažinti nukentėjusiuoju užfiksuotus kasatorės paaiškinimus, padarė išvadą, kad pagal ginčo sandorį gautos lėšos buvo panaudotos šeimos namų ūkiui išlaikyti, šeimos poreikiams tenkinti, o kasatorė apie šį sandorį žinojo; remdamasis CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2 dalimi, konstatavo, kad šalių prievolė pagal pirmiau nurodytą sandorį yra solidari. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmiau nurodytoms išvadoms, sprendė, kad vieno iš sutuoktinių sudaryta paskolos sutartis yra skirta šeimos namų ūkiui išlaikyti, ir konstatavo, kad, remiantis CK 3.109 straipsnio 2 dalimi, iš tokios sutarties kylančios prievolės yra solidariosios sutuoktinių prievolės; pažymėjo, kad kasatorė, žinodama apie atsakovo paimtą paskolą ir neprieštaraudama pasiskolintų lėšų panaudojimui verslo plėtrai, faktiškai davė sutikimą ginčo sandoriui sudaryti, tokiu būdu eliminuota CK 3.109 straipsnio 3 dalies taikymo galimybė ir neliko teisinio poreikio aiškintis, ar sandoris buvo būtinas bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

38Kasatorė teigia, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 3.109 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai pripažino sandorį skirtu namų ūkiui išlaikyti ir nenustatinėjo teisiškai reikšmingų aplinkybių – sandorio būtinumo ir jo kainos protingumo; tik nustatę šias aplinkybes, teismai galėjo pripažinti iš sandorio kylančias prievoles solidariosiomis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie kasatorės argumentai yra teisiškai nepagrįsti. CK 3.109 straipsnio 2 dalis turi būti taikoma sistemiškai su šio straipsnio 3 dalimi, pagal kurią solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad kasatorė faktiškai davė sutikimą ginčo sandoriui sudaryti ir jo pagrindu gautų lėšų investavimui į verslo plėtrą. Teisėjų kolegija nenustatė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 183, 185 straipsniai) pažeidimo, todėl sprendžia, kad nėra pagrindo kitaip vertinti teismų byloje nustatytas aplinkybes. Teismai pagrįstai, darydami pirmiau nurodytą išvadą, atsižvelgė į byloje nustatytą faktinę aplinkybę, kad kasatorė buvo UAB „Vintana“ vadovė, kuriai keliami aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam darbuotojui, būdama atsakinga už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turėjo pareigą veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir sprendė, kad ji negalėjo nežinoti apie atsakovo atliekamus atsiskaitymus už įmonės perkamas prekes bei turėjo pareigą pasidomėti į įmonę investuotų lėšų panaudojimu. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, konstatavus, jog kasatorės sutikimas sandoriui sudaryti buvo, neliko poreikio nustatyti jo būtinumo bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

39Teisėjų kolegija pažymi, kad sąvoka „sandoris bendriems šeimos poreikiams tenkinti“ savo prasme yra platesnė nei „sandoris šeimos namų ūkiui išlaikyti“. Pirmosios instancijos teismui nustačius, jog sandoris buvo skirtas šeimos poreikiams tenkinti, namų ūkiui išlaikyti, o apeliacinės instancijos teismui nenustačius byloje esančių įrodymų vertinimo pažeidimo ir pritarus pirmiau nurodytai išvadai, atmestinas kasatorės argumentas, kad šio sandorio paskirtis yra kitokia, nes tokia neįrodyta.

40Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai, sistemiškai aiškindamas byloje kilusio ginčo išsprendimui aktualias CK normas, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, jog prievolės, kilusios iš ginčo sandorio, remiantis CK 3.109 straipsnio 2 dalimi, laikytinos solidariosiomis šalių prievolėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors paskolos sutarčiai sudaryti sutikimas, kaip minėta, nėra reikalaujamas pagal CK, byloje nustačius, kad toks kasatorės sutikimas buvo, papildomai nustatinėti kitas CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalyje įtvirtintas sąlygas (būtinumą, kainos protingumą) nereikia, nes jos teisiškai nereikšmingos.

41Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

42Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio reikalavimus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, nes argumentuotai nepasisakė dėl visų esminių apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų. Teisėjų kolegija, įvertinusi kasatorės apeliacinio skundo ir šią bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų turinį, pirmiau nurodytą kasatorės argumentą atmeta kaip teisiškai nepagrįstą.

43Pasisakydamas dėl apeliacinės instancijos teismo pareigos motyvuoti nutartį, kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos analize, išaiškino, kad pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą; atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. Š. v. A. D. , bylos Nr. 3K-3-296/2009). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių kasatorės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, todėl nėra pagrindo konstatuoti CPK 331 straipsnio pažeidimo, nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos.

44Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės nagrinėjamos bylos teisiniam rezultatui, teisėjų kolegija nepasisako.

45Dėl procesinės bylos baigties

46Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pagrindo ją naikinti arba pakeisti kasacinio skundo argumentais nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

47Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

48Netenkinus kasacinio skundo, kasatorės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Duomenų apie atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas kasaciniam teismui nepateikta, todėl teisėjų kolegija nesprendžia jų priteisimo iš kasatorės klausimo.

49Kasaciniame teisme patirta 80,68 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

50Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

51Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

52Priteisti iš kasatorės E. S. (a. k. ( - ) 80,68 Lt (aštuoniasdešimt litų 68 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

53Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl prievolių, atsiradusių pagal vieno sutuoktinio... 6. Atsakovas G. S. 2008 m. birželio 27 d. pasirašė vekselį (toliau – ir... 7. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: nutraukti ieškovės ir atsakovo... 8. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo, be kita ko, prašė nutraukti... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2012 m. sausio 23 d. sprendimu... 11. Teismas, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais Lietuvos... 12. Remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais... 13. Ieškovės argumentą, kad apie sandorį ji nežinojo, teismas atmetė kaip... 14. Teismas nurodė, kad nesiremia ieškovės ir atsakovo garso įrašu, nes... 15. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, išnagrinėjusi... 16. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes,... 17. Remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija... 18. Teisėjų kolegija atmetė ieškovės argumentą, kad ji nežinojo apie ginčo... 19. Remdamasi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2009 m. lapkričio 20 d.... 20. Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovės nurodytas pokalbio garso įrašas,... 21. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 22. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m.... 23. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:... 24. 1. Bylą nagrinėję teismai neteisingai aiškino ir taikė CK 3.109 straipsnio... 25. 2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio reikalavimus,... 26. Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo D. T. prašo ieškovės... 27. 1. Kasacinio skundo argumentai dėl CK 3.109 straipsnio 2 dalies netinkamo... 28. 2. Tam, kad pagal atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą sandorį nebūtų... 29. 3. Nepakankamas apeliacinės instancijos teismo motyvavimas pagal kasacinio... 30. Teisėjų kolegija... 31. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 32. Dėl prievolių, atsiradusių pagal vieno iš sutuoktinių pasirašytą... 33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų... 34. Kasacinėje jurisprudencijoje pripažįstama, kad asmeninės sutuoktinio... 35. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe... 36. Pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti... 37. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje... 38. Kasatorė teigia, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 3.109 straipsnio... 39. Teisėjų kolegija pažymi, kad sąvoka „sandoris bendriems šeimos... 40. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 41. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų ... 42. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331... 43. Pasisakydamas dėl apeliacinės instancijos teismo pareigos motyvuoti nutartį,... 44. Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip neturinčių... 45. Dėl procesinės bylos baigties ... 46. Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo... 47. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 48. Netenkinus kasacinio skundo, kasatorės turėtos bylinėjimosi išlaidos... 49. Kasaciniame teisme patirta 80,68 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 51. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m.... 52. Priteisti iš kasatorės E. S. (a. k. ( - ) 80,68 Lt (aštuoniasdešimt litų... 53. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...