Byla 1A-736-813/2019
Dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. liepos 30 d. nuosprendžio, kuriuo N. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Ingai Mieldažytei, dalyvaujant prokurorui Aliui Juodviršiui, nuteistajam N. G., jo gynėjui advokatui Egidijui Jonui Grigaravičiui, nukentėjusiojo R. P. atstovei pagal įstatymą M. P., jos atstovui advokatui Vaclovui Kochanskui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. P. atstovės pagal įstatymą M. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. liepos 30 d. nuosprendžio, kuriuo N. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

3Vadovaujantis BK 66 straipsniu, N. G. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gruodžio 26 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 19 d. iki bausmės vykdymo pradžios.

4Nukentėjusiojo R. P. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies – 735,64 Eur sumai, likusioje dalyje atmestas; R. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies – 10 000 Eur sumai, likusioje dalyje atmestas. Priteistas ieškinio sumas nuspręsta išieškoti iš N. G..

5Nukentėjusiosios M. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies – 2 000 Eur sumai, likusioje dalyje atmestas. Priteistą ieškinio sumą nuspręsta išieškoti iš N. G..

6Teisėjų kolegija

Nustatė

71.

8N. G. nuteistas už tai, kad 2018 m. gruodžio 25 d. apie 23 val. 30 min. bute, esančiame ( - ), tarpusavio konflikto metu tyčia dūrė peiliu ne mažiau du kartus R. P. į krūtinės kairę pusę ir į juosmens kairę pusę ir taip padarė jam kiauryminį durtinį – pjautinį krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimą su širdies kairiojo skilvelio sienelės kiauryminiu pažeidimu bei nekiauryminę durtinę – pjautinę žaizdą juosmens kairėje pusėje ir tokiu būdu nukentėjusiajam R. P. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą dėl kiauryminio durtinio – pjautinio krūtinės ląstos ertmės sužalojimo.

92.

10Alytaus apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad N. G. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. P. sveikatą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad N. G. padarė sunkų nusikaltimą, teisiamas šešioliktą kartą, baustas ir administracine tvarka. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Jis niekur nedirba, neatlygino savo nusikalstama veika padarytos žalos. Nustatydamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam R. P., teismas atsižvelgė į tai, kad N. G., durdamas peiliu nukentėjusiajam ir sunkiai jį sužalodamas, sukėlė negrįžtamus gyvenimo pokyčius. Dėl sužalojimų nukentėjusysis buvo operuojamas, gydomas. Dėl padaryto sveikatos sutrikdymo iš jo atimta galimybė visaverčiam gyvenimui, nes nukentėjusysis yra slaugomas, negali savimi pasirūpinti be kitų asmenų pagalbos. Sužalojimo pasekmės nagrinėjamu atveju yra labai sunkios, nukentėjusiojo gydymo prognozės yra pesimistinės. Atsižvelgta ir į tai, kad žalai atsirasti įtakos turėjo ir neatsargus nukentėjusiojo elgesys (CK 6.253 straipsnio 5 dalis), nes dūriai peiliu buvo suduoti konflikto, kuriame aktyviai dalyvavo ir nukentėjusysis, metu, be to, pats nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nukentėjusiojo R. P. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies.

113.

12Nukentėjusiojo R. P. atstovė pagal įstatymą M. P. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nuosprendį dalyse dėl N. G. paskirtos bausmės bei neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam R. P. ir padidinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį bei nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį.

133.1.

14Skunde teigiama, kad nuteistajam paskirta bausmė yra aiškiai per švelni, neadekvati padarytai nusikalstamai veikai, dėl jos kilusioms pasekmėms, prieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams, neatitinka bausmės skyrimo tikslų, bausmės dydis (5 metai laisvės atėmimo) nustatytas nesiekiant paveikti asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas paskyrė nuteistajam bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas jos vidurkis, tarytum N. G. nusikalstamą veiką būtų padaręs pirmą kartą ir anksčiau neteistas, nuoširdžiai gailėtųsi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir pats aktyviais veiksmais būtų padėjęs išsiaiškinti padarytą nusikalstamą veiką, nors yra priešingai. Byloje nėra nustatyta jokių nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. N. G. nuteistas šešioliktą kartą, jo daromi nusikaltimai sunkėja. Duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nebuvo nuoširdus, kas leidžia manyti, kad siekė apsunkinti nustatyti objektyvias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, galimai išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

153.2.

16Skunde nesutinkama su teismo išvada, kad žalai atsirasti įtakos turėjo ir neatsargus nukentėjusiojo elgesys bei sprendimu tuo pagrindu sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį. Apeliantė tvirtina, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jos sūnus aktyviai dalyvavo konflikte. Liudytoja O. K. paaiškino, kad nukentėjusysis tik nestipriai pastūmė N. G., o pastarasis R. P. sužalojo tyčia savo atsineštu lenktiniu peiliu. Nors teismas nurodė, kad nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį remiasi teismų praktika, tačiau tokios teismų praktikos konkrečių šaltinių nenurodė. Be to, nenurodė ir to, jog dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusiajam šiuo metu yra nustatytas neįgalumas ir labai didelis specialiųjų poreikių lygis. Jo netektas darbingumas sudaro 90 procentų, jis nevaikšto ir nekalba.

173.3.

18Skunde atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas, pagal kurias draudimo įstaigoms rekomenduojama išmokėti eismo įvykio metu patyrus sunkų sveikatos sutrikdymą 12 MMA (6660 Eur), o jei netektas darbingumas sudaro 75-100 procentų, šią suma rekomenduojama didinti dar 100 procentų. Todėl apeliantės nuomone, tyčiniais veiksmais sukėlus sunkų sveikatos sutrikdymą, kai po sužalojimo asmuo lieka vegetacinėje būsenoje (pats negali judėti, apsitarnauti, jam reikalinga visapusiška kito asmens slauga) iš kaltininko turėtų būti priteista žymiai didesnė nei 10 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

194.

20Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą ir jos atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

215.

22Nukentėjusiojo R. P. atstovės pagal įstatymą M. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

236.

24Apeliaciniu skundu nėra ginčijama N. G. kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju nesutinkama su nuteistajam paskirta bausme, teigiama, kad ji per švelni, ir nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžiu, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis). Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

257.

26BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Taigi, individualizuojant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes skiriant bausmę. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014).

278.

28Atmestinas apeliantės argumentas, kad teismas pažeidė BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimą bausmės dydį skaičiuoti nuo jos vidurkio ir nepagrįstai paskyrė mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad, skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles; laisvės atėmimo bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklė (BK 61 straipsnio 2 dalis) yra tik viena iš jų. Visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat bendrą jų visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio; šios dispozicijos traktavimas, kaip reikalaujančios skirti bausmę, didesnę negu taikomo BK straipsnio sankcijoje numatytos tam tikros bausmės rūšies vidurkis, nėra tikslus, nes perkelia akcentą nuo bausmės dydžio apskaičiavimo metodo į patį bausmės dydį; įstatymo tekstas įsakmiai nereikalauja skirti tik tokią bausmę, kuri yra didesnė už sankcijoje numatytą jos vidurkį, – tai matyti ir iš sisteminio BK normų aiškinimo. Tinkamas bausmės paskyrimas yra viena iš teisingumo funkcijos vykdymo baudžiamojoje teisenoje sudėtinių dalių. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–209/2006, 2K-140/2012).

299.

30Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, atsižvelgdamas į BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmės ribą (iki dešimties metų), vadovaudamasis BK 54 straipsnio nuostatomis, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes), nors ir glaustai, tačiau gana aiškiai išdėstė parenkamos bausmės rūšies ir dydžio motyvus. Teismas atsižvelgė į tai, kad N. G. padarė tyčinį sunkų smurtinį nusikaltimą. Pastebėtina, kad nusikaltimas padarytas tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju metu, pats R. P. buvo aktyvus konflikto dalyvis. Skundžiamu nuosprendžiu N. G. nuteistas šešioliktą kartą, ne kartą baustas administracine tvarka. Ankstesni teistumai ir laisvės atėmimo bausmių atlikimas teigiamo poveikio jam nepadarė ir nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikė. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iki nusikaltimo padarymo niekur nedirbo. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas N. G. paskyrė sankcijos vidurkiui artimą laisvės atėmimo bausmę – penkerius metus (laisvės atėmimo bausmės vidurkis šiuo atveju yra penkeri metai vienas mėnuo ir penkiolika dienų).

3110.

32Nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad N. G. tiek tyrimo metu, tiek teisme nebuvo nuoširdus, buvo įvertinta nepripažinus nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nors apeliantė teigia, kad nuteistajam paskyrus penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, jis nebus paveiktas daugiau nedaryti naujų nusikalstamų veiksmų, visgi apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nuosprendžiu paskirta bausmė, įvertinus reikšmingas aplinkybes, yra adekvati ir teisinga padarytai nusikalstamai veikai. Papildomai pažymėtina, kad bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi bausme yra siekiama ne tik nubausti nusikaltusį asmenį, bet ir kitų BK 41 straipsnyje numatytų tikslų.

3311.

34Atsižvelgiant į išdėstytą, o būtent į nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, padarinius, pavojingumą, nuteistojo asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskirta bausmė nėra per švelni ar neteisinga nukentėjusiojo atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis ir paskyrė aiškiai per švelnią bei neteisingą bausmę, nėra teisinio pagrindo. Bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, tinkamai individualizuota. Dėl neturtinės žalos atlyginimo

3512.

36Nagrinėjamoje byloje iš nuteistojo N. G., padariusio tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 135 straipsnio 1 dalis), dėl kurio nukentėjusiajam R. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteista 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (civiliniu ieškiniu buvo prašoma priteisti 40 000 Eur). Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą, prašydama padidinti priteistos neturtinės žalos dydį, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog žalai atsirasti įtakos turėjo ir neatsargus nukentėjusiojo elgesys. Be to, teismas deramai neįvertino sunkių patirto sužalojimo pasekmių ir dėl to nustatė per mažą sumą neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiais apeliantės teiginiais.

3713.

38Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Priklausomai nuo pažeistų vertybių, jų svarbos nukentėjusiajam – o tai yra esminės aplinkybės nustatant žalos dydį – kompensacija, išreikšta pinigais, yra diferencijuojama. Teisingas neturtinės žalos dydžio nustatymas sveikatos sužalojimo atvejais, ginant vieną iš svarbiausių žmogaus vertybių sveikatą, yra itin svarbus, nes žmogaus sveikata yra unikali vertybė, kurią turėdamas žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę, o išgyvenimai, sukelti dėl sveikatos sutrikdymo, paprastai yra ypač dideli. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, susijusioje su neturtinės žalos nustatymu tais atvejais, kai padaromas nusikaltimas žmogaus sveikatai, yra laikomasi nuostatos, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra prioritetiniai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509-489/2015). Taigi sveikata yra viena didžiausių socialinių ekonominių vertybių, kuri suprantama kaip visapusiška individo bei visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, todėl, sužalojus asmens sveikatą, ši vertybė gali būti ginama teisme išieškant iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

3914.

40Pažymėtina, kad, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, esminis ir lemiamas kriterijus – dėl nusikaltimo atsiradę padariniai (pasekmės). Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Reikšmingas kriterijus – žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas; nors šios aplinkybės tiesiogiai nelemia žalos dydžio, tačiau jos yra pakankamai svarbios. Kai kaltininkas tyčia padaro sunkų nusikaltimą, kai jo veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina atsakomybė už žalą (t. y. žalos dydis) yra didesnė nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Nusikaltimą padariusio asmens turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama, kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų. Taigi, pusiausvyra tarp nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens interesų turi būti protinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300-222/2017).

4115.

42Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, teismų išvados (kaip ir kiekvienu sprendžiamu klausimu) turi būti motyvuotos. Tai reiškia, kad nepakanka apsiriboti aplinkybių, reikšmingų žalos dydžiui, išdėstymu bei formalių kriterijų, kuriais vadovaujamasi, išvardijimu. Iš teismo išvadų turi būti aiški tokių kriterijų diferenciacija, tarpusavio santykis, kartu ir tai, kokios aplinkybės konkrečiu atveju lemia žalos dydį ir kiek turi reikšmės aplinkybės, dėl kurių tas dydis yra sumažinamas. Pastebėtina, kad absoliučiai objektyviai įvertinti pinigine išraiška neturtinės žalos dydį neįmanoma, tačiau išsamus visų aplinkybių išnagrinėjimas, motyvuotas ir tinkamas jų įvertinimas suponuoja teisingo sprendimo priėmimą.

4316.

44Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo išvados nėra tinkamai motyvuotos, taip pat jos neatitinka pirmiau šioje nutartyje nurodytų ir CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų nuostatų, reglamentuojančių neturtinės žalos dydžio nustatymą, nukrypta nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose.

4517.

46Byloje nustatyta, kad nuteistasis N. G. tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju R. P. metu tyčia jam peiliu, t. y., pavojingu įrankiu, du kartus dūrė į krūtinės kairę pusę (gyvybiškai svarbią kūno vietą – širdies plotą) ir juosmens kairę pusę ir taip padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą, kurį sukėlė kiauryminis durtinis – pjautinis krūtinės ląstos ertmės sužalojimas. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusįjį buvo ištikusi klinikinė mirtis, jis gydytas reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, būklė sunki (1 t., b. l. 153-155). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateiktas VŠĮ ( - ) ligoninės raštas apie tai, kad R. P. nuo 2018 m. gruodžio 25 d. gydomas šioje gydymo įstaigoje. Nuo 2019 m. sausio 25 d. gydomas Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje. Bendra paciento būklė patenkinama, nevaikšto, nustatytas sunkus pažintinių funkcijų pakenkimas. Trumpam palaiko aktyvų kontaktą, nekritiškas (3 t., b. l. 72). Nuo 2019 m. balandžio 26 d. iki 2020 m. balandžio 25 d. jam nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis (3 t., b. l. 75). Yra netekęs 90 procentų darbingumo (3 t., b. l. 74). Alytaus miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2019 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. SS-665 „Dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) skyrimo“ R. P. paskirta ilgalaikė socialinės globos paslauga, nuo 2019 m. gegužės 24 d. jis apgyvendintas asociacijos ( - ) globos skyriuje (3 t., b. l. 189). Byloje esantys medicininiai duomenys patvirtina, kad dėl N. G. padaryto sveikatos sutrikdymo R. P. nepasveiko, jam išliko ilgalaikiai liekamieji reiškiniai. Dėl patirto sužalojimo jis dar būdamas pakankamai jauno, darbingo amžiaus (35 metų) žmogumi tapo visiškai neįgalus (neteko 90 procentų darbingumo). Be kito asmens pagalbos ir priežiūros dėl savo sveikatos būklės jis negali pasirūpinti savimi, buitimi, jam reikalinga nuolatinė slauga, priežiūra. Dėl patirto sunkaus sveikatos sužalojimo R. P. neabejotinai patyrė sunkius ir neigiamus išgyvenimus, jo sveikatos būklė niekada nebus tokia, kaip anksčiau. Neabejotinai nustatyta, kad sunkaus sveikatos sutrikdymo pasekmės liks visam gyvenimui. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nukentėjusiajam R. P. dėl N. G. padaryto tyčinio sunkaus nusikaltimo patyrusiam žalą, priteistos neturtinės žalos dydis (10 000 Eur) neadekvatus, šiuo klausimu padarytos teismo išvados neatitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, keliamų žalos dydžio nustatymui. Teismas, pagrįstai nustatęs, kad žalai atsirasti įtakos turėjo ir neatsargus nukentėjusiojo elgesys (jis buvo aktyvus konflikto dalyvis, atėjęs į butą, kuriame buvo N. G., pirmasis jį užsipuolė, pastūmė), visgi neproporcingai, nesilaikydamas pusiausvyros tarp pažeistų vertybių svarbos ir kaltininko interesų, sumažino neturtinės žalos dydį, taip pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Be to, nors ir nurodė, kad atsižvelgia į teismų praktiką, tačiau jos nedetalizavo. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajam R. P. priteistos neturtinės žalos dydis turi būti padidintas iki 20 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks priteistos neturtinės žalos dydis neprieštaraus ir teismų praktikai panašiose bylose, kuriose dėl nusikalstamų veiksmų asmenims buvo sunkiai sutrikdyta sveikata ir nustatyti sunkūs liekamieji reiškiniai, nukentėjusieji neteko darbo, galimybių rūpintis šeima ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-489/2016, 2K-334-699/2017, 2K-300-222/2017).

4718.

48Apeliaciniame skunde minimose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintose Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose reglamentuojamos neturtinės žalos, padarytos draudžiamojo eismo įvykio metu ar atsiradusios vėliau kaip eismo įvykio padarinys, kai pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikui ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui kyla pareiga mokėti draudimo išmoką, dydžio nustatymo gairės. Tad nagrinėjamos bylos kontekste jos yra neaktualios. Be to, tai yra rekomendacinio pobūdžio teisės aktas ir teismams neturi privalomosios galios.

4919.

50Atsižvelgiant į visa tai, kas anksčiau išdėstyta, nukentėjusiojo R. P. atstovės pagal įstatymą apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dalyje dėl neturtinės žalos nukentėjusiajam R. P. atlyginimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

51Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

52nukentėjusiojo R. P. atstovės pagal įstatymą M. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

53Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. liepos 30 d. nuosprendį pakeisti.

54Iš nuteistojo N. G. nukentėjusiajam R. P. priteistos neturtinės žalos sumą padidinti iki 20 000 Eur (dvidešimties tūkstančių eurų).

55Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, N. G. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas... 4. Nukentėjusiojo R. P. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo... 5. Nukentėjusiosios M. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas... 6. Teisėjų kolegija... 7. 1.... 8. N. G. nuteistas už tai, kad 2018 m. gruodžio 25 d. apie 23 val. 30 min. bute,... 9. 2.... 10. Alytaus apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad byloje... 11. 3.... 12. Nukentėjusiojo R. P. atstovė pagal įstatymą M. P. apeliaciniame skunde... 13. 3.1.... 14. Skunde teigiama, kad nuteistajam paskirta bausmė yra aiškiai per švelni,... 15. 3.2.... 16. Skunde nesutinkama su teismo išvada, kad žalai atsirasti įtakos turėjo ir... 17. 3.3.... 18. Skunde atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m.... 19. 4.... 20. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras, nuteistasis ir jo... 21. 5.... 22. Nukentėjusiojo R. P. atstovės pagal įstatymą M. P. apeliacinis skundas... 23. 6.... 24. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama N. G. kaltė ir jam inkriminuotos... 25. 7.... 26. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis... 27. 8.... 28. Atmestinas apeliantės argumentas, kad teismas pažeidė BK 61 straipsnio 2... 29. 9.... 30. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas,... 31. 10.... 32. Nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą apeliaciniame skunde nurodyta... 33. 11.... 34. Atsižvelgiant į išdėstytą, o būtent į nusikalstamos veikos pobūdį, jos... 35. 12.... 36. Nagrinėjamoje byloje iš nuteistojo N. G., padariusio tyčinį sunkų... 37. 13.... 38. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių... 39. 14.... 40. Pažymėtina, kad, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, esminis... 41. 15.... 42. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, teismų išvados (kaip ir... 43. 16.... 44. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo išvados nėra tinkamai... 45. 17.... 46. Byloje nustatyta, kad nuteistasis N. G. tarpusavio konflikto su... 47. 18.... 48. Apeliaciniame skunde minimose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m.... 49. 19.... 50. Atsižvelgiant į visa tai, kas anksčiau išdėstyta, nukentėjusiojo R. P.... 51. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 52. nukentėjusiojo R. P. atstovės pagal įstatymą M. P. apeliacinį skundą... 53. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. liepos 30 d. nuosprendį... 54. Iš nuteistojo N. G. nukentėjusiajam R. P. priteistos neturtinės žalos sumą... 55. Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą....