Byla e2A-377-440/2019
Dėl laidojimo ir gydymo išlaidų priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės (pirmininkės ir pranešėjos),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. G. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. vasario 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-95-832/2019 pagal ieškovės M. G. ieškinį atsakovui A. D. dėl laidojimo ir gydymo išlaidų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51. Ieškovė M. G. teismo prašė priteisti iš atsakovo A. D. 2529,45 Eur laidojimo ir gydymo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog su atsakovo A. D. broliu A. D., mirusiu ( - ), kartu pradėjo gyventi 2005 m. sausio mėnesį jo asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame ( - ), ir gyveno kartu iki ( - ). Sugyventiniui A. D. susirgus visą ligos laikotarpį jį lankė Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, rūpinosi juo, pirko jam vaistus. Išleido 550,85 Eur, šios išlaidos buvo būtinos ligonio sveikatai palaikyti. 2018 m. vasario 22 d. po sunkios operacijos mirė ieškovės sugyventinis A. D.. Ieškovė mirusiojo laidotuves organizavo ir palaidojo iš savo asmeninių lėšų. Ieškovė pažymėjo, kad pareiga palaidoti mirusįjį perėjo ketvirtos eilės įpėdiniui broliui A. D.. Ieškovė nurodė, jog iš viso laidotuvėms išleido 2248,60 Eur. Praėjus 3 mėnesiams po brolio A. D. mirties, 2018 m. birželio mėnesį atsakovas pakeitė paveldėto buto durų spyną ir ieškovės į butą nebeįleidžia. Ieškovės teigimu, atsakovas A. D. prie laidojimo išlaidų visiškai neprisidėjo. Atsakovui 2018 m. gegužės 28 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 1R18-2308 į visą brolio A. D. paliktą turtą, todėl atsakovas turi prievolę atlyginti laidojimo ir gydymo išlaidas, kurių bendra suma yra 2829,45 Eur, o savivaldybei išmokėjus 300 Eur dydžio socialinę išmoką, faktiškai patirtų išlaidų dydį sudaro 2529,45 Eur.

62. Atsakovas A. D. su ieškiniu nesutiko nurodydamas, kad ieškovė su velioniu A. D. gyveno ne nuo 2005 metų, kaip nurodo ieškovė, bet ne anksčiau kaip nuo 2014 metų, velionis A. D. gyveno drauge su ieškove, tačiau tikrų šeiminių santykių pas juos nebuvo. Atsakovas pripažįsta, kad vaistai buvo perkami, tačiau tai buvo daroma paties A. D. iš jo asmeninių lėšų; daugumą vaistų pirko ir atsakovas, kuris buvimo ligoninėje metu brolį nuolat lankė. Operacijai reikalingais vaistais A. D. apsirūpino savo jėgomis ir lėšomis. Atsakovas pasiskolino 2000 Eur iš kaimynės A. K. ir iš šių lėšų mokėjo už laidojimo paslaugas, pastebėjo, kad ieškovė surenka visus kvitus, tačiau per laidotuves į tai tiesiog neatkreipė dėmesio ir to nesureikšmino. Iš atsakovo mirties liudijimą ir likusius jo turėtus kvitus ieškovė išviliojo teigdama, kad velionis draudėsi „Ergo“, todėl ji pateiks viską draudimo įmonei ir visos ligoninės išlaidos bus padengtos. Ieškovė dalyvavo laidotuvėse, elgėsi lyg velionio antroji pusė, priėmė tiek užuojautas, tiek ir laidotuvių dalyvių geranoriškas aukas. Sutinka, kad 2248,60 Eur laidojimo išlaidų suma yra teisinga, tačiau ieškovė klaidina teismą teigdama, jog šias išlaidas patyrė pati iš savo asmeninių pinigų.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

83. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. vasario 21 d. sprendimu ieškovės M. G. ieškinį atmetė ir iš jos atsakovui A. D. priteisė 1098,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.

94. Ieškovė nurodė, jog ji iš viso patyrė 2829,45 Eur laidojimo ir gydymo išlaidų. Ieškovei išmokėjus 304 Eur laidojimo pašalpą, ieškovės nurodomas patirtas išlaidas teismas sumažino iki 2525,45 Eur. Byloje nustatęs, jog ieškovei laidotuvių metu buvo paaukota 850 Eur, šia gauta suma teismas sumažino prašomas priteisti išlaidas.

105. Teismas remdamasis kasacinio teismo praktika pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas atlyginti laidojimo išlaidas yra jos, ne kaip palikėjo kreditorės, bet kaip įpėdinės kreditorės, reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl palikėjo laidojimo, šiam reikalavimui netaikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnis, todėl teismas atmetė atsakovo argumentą, kad ieškovė praleido trijų mėnesių terminą. Teismas sprendė, kad palikėjo sugyventinė, palaidojusi palikėją savo lėšomis, turi teisę atgauti lėšas iš paveldimo turto, tačiau turi būti priteisiamos ne bet kokios išlaidos, o pagrįstos ir būtinos.

116. Spręsdamas dėl gydymo išlaidų priteisimo teismas vertino, kad vaistai pirkti vaistinėje Klaipėdos mieste, kai tomis dienomis ieškovė buvo darbe, vaistus pirko pats palikėjas A. D., o kvitus vėliau paėmė ieškovė, kuri po A. D. mirties paėmė visus jo asmeninius daiktus, tarp jų ir vaistų įsigijimo kvitus bei receptus. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, kad byloje nepakanka įrodymų, jog ieškovė M. G. patyrė 550,85 Eur sugyventinio gydymo išlaidų, todėl jų iš atsakovo nepriteisė. 30 Eur kelionės išlaidas teismas pripažino pagrįstomis ir priteistinomis iš atsakovo.

127. Vertindamas laidojimo išlaidas teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina ieškovės M. G. 160 Eur išlaidas už muzikantų paslaugas, 43,30 Eur išlaidas užkandžiams po giesmių, 373,50 Eur išlaidas už gedulingus pietus, tačiau dalies išlaidų, t. y. 73,50 Eur už alkoholinius gėrimus, teismas nepripažino būtinomis, pagrįstomis ir protingomis, todėl šios sumos nepriteisė, pripažindamas tik 300 Eur išlaidas už svečių pietus. Teismui nekėlė abejonių 15 Eur už portretą bei 100 Eur auka bažnyčiai, šias išlaidas teismas pripažino pagrįstomis, su jomis sutiko ir atsakovas.

138. Teismui kilo abejonių dėl 60 Eur išlaidų duobkasiui bei 1496,80 Eur išlaidų už laidotuves (mirusiojo paruošimas šarvojimui, karstas, rūbai, transportavimo paslaugos, laikinas paminklas, palaikų kremavimas, salės nuoma), kad šias išlaidas patyrė, byloje įrodinėjo tiek ieškovė M. G., tiek atsakovas A. D.. Konstatuoti, kad būtent ieškovė sumokėjo 60 Eur duobkasiui, duomenų teismui nepakako. Vertindamas 1496,80 Eur išlaidas teismas ieškovės įrodymus pripažino nepakankamais, nes ieškovės sąskaitų išrašai nepatvirtina, kad ieškovė realiai tokia suma galėjo disponuoti. Teismas pažymėjo, kad atsakovas A. D. skolinosi laidotuvėms pinigų ir ši suma iš esmės atitinka išlaidas. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo dėl 1496,80 Eur išlaidų, todėl jų iš atsakovo nepriteisė.

149. Atsižvelgęs į tai, teismas pagrįstomis pripažino ieškovės 648,30 Eur išlaidas, iš jų: muzikantų paslaugos – 160 Eur, portretas – 15 Eur, užkandžiai po giesmių – 43,30 Eur, kunigui už mišias Mažeikių bažnyčioje, palydėjimą į kapines – 100 Eur, gedulingi pietūs – 300 Eur ir 30 Eur kelionės išlaidos, tačiau vertino, kokias lėšas ieškovė gavo laidotuvių metu kaip auką bei laidojimo pašalpą. Byloje nustatęs, kad ieškovei buvo išmokėta 304 Eur laidojimo pašalpa, taip pat artimieji bei palikėjo darbdavys paaukojo 850 Eur, t. y. iš viso 1154 Eur, teismas konstatavo, jog dalį laidojimo išlaidų pripažinus nepagrįstomis ir neįrodytomis ieškovė laidotuvėms išleido 648,30 Eur, o gavo 1154 Eur, t. y. gavo 505,70 Eur daugiau nei išleido, ieškovė savo asmeninių lėšų neišleido, todėl sprendė, kad palikimą priėmęs įpėdinis, atsakovas, neprivalo atlyginti jos išlaidų iš paveldėto turto.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

1610. Apeliaciniu skundu ieškovė M. G. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1710.1. Teismas klaidingai vertino laidotuvių metu gautas aukas, todėl neteisingai pasisakė dėl ieškovės M. G. išlaidų dydžio. Apeliantė nesutinka, kad laidotuvių metu buvo paaukota 850 Eur. Pripažįsta, kad velionio A. D. darbdavys – A. J. individuali įmonė paaukojo vokelyje 300 Eur, galbūt iš darbuotojų buvo surinkta 500 Eur suma, tačiau iš jų buvo pirktos gėlės ir vainikas, kuriuos atvežė bendradarbiai, todėl ieškovė grynaisiais gavo 300 Eur. Apeliantės nuomone, auka yra dovana, o pinigai buvo aukojami laidotuvių metu, kai už laidojimo paslaugas jau buvo sumokėta. Visų kitų paaukotų pinigų vokeliuose ieškovė negavo, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi tik liudytojų parodymais, kurie yra artimi draugai su A. D. ir suinteresuoti bylos baigtimi. Apeliantės teigimu, vokeliuose buvusios sumos yra neaiškios, todėl jos neturėtų būti skaičiuojamos, atsakovas negali patvirtinti tikslios paaukotų pinigų sumos, todėl neįrodyta aplinkybė, kad laidotuvių metu buvo paaukota 850 Eur ir kad šiuos pinigus gavo būtent ieškovė, todėl teismas neturėjo pagrindo šia suma mažinti išlaidų.

1810.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad dalis pateiktų gydymo išlaidų kvitų yra ne ieškovės, o kita dalis kvitų įgyti jos darbo metu. Ieškovė rūpinosi A. D. jo stacionarinio gydymo laikotarpiu, jį slaugė, savo lėšomis pirko vaistus, todėl patyrė 550,85 Eur. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ligos laikotarpiu kokiu nors būdu prie A. D. slaugymo būtų prisidėjęs atsakovas.

1910.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė M. G. neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo dėl 1496,80 Eur išlaidų už laidotuves, taip pat 60 Eur duobkasiui. 2017-02-22 UAB „Dangaus vartai“ kvitas CB 09124028, 2017-02-22 UAB „Dangaus vartai“ išduota sąskaita faktūra ir P. M. 2018-02-22 išrašytas prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas už duobės kasimą urnai, 60 Eur sumai, paneigia teismo padarytą nepagrįstą išvadą dėl tokių įrodymų nebuvimo. Teismas nepagrįstai sprendė, kad S. M. ir S. M. parodymai nėra patikimi, nes jie suinteresuoti bylos baigtimi, ir nepagrįstai patikėjo tik atsakovo A. D. žodžiais. Apeliantės teigimu, atsakovas A. D. prie laidojimo išlaidų visiškai neprisidėjo, jis neturėjo nei praktinės, nei teorinės galimybės sumokėti 1496,80 Eur už laidojimo paslaugas ( - ), 16.19 val., nes dar pinigų nebuvo gavęs. A. K. parodymai neva patvirtina, kad atsakovas iš jos skolinosi pinigus, tačiau, ar brolio laidojimo išlaidoms jie buvo panaudoti, byloje nenustatyta. Teismas neteisingai sprendė dėl ieškovės turtinės padėties, rėmėsi vien sąskaitos išklotine ir neteisingai sprendė dėl ieškovės turėtų sukauptų lėšų.

2011. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. D. prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2111.1. Apeliantės argumentai, kad teismas netinkamai suskaičiavo gautas aukas laidotuvėms, yra akivaizdus melas, jau nekalbant apie velionio A. D. darbdavio paaukotas lėšas. Apeliaciniame skunde ieškovė žeria kritiką teismui dėl neįvertinto kapavietės sutvarkymo, tačiau tai nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku ir tokiais argumentais ieškovė neturi teisės remtis apeliaciniame skunde. Teismas atidžiai ir nešališkai įvertino liudytojų elgesį ir parodymų turinį proceso metu visų įrodymų kontekste. Realus kvito buvimas pas ieškovę nepatvirtina, kad laidojimo paslaugas apmokėjo būtent ieškovė. Sąskaita buvo išrašyta po pusmečio paprašius ieškovei. Iš sąskaitų išrašų matyti, kad ieškovė ėmė paskolą ir sąskaitoje prieš pat laidotuves beturėjo 32 Eur. Aukos laidotuvėms atiteko būtent ieškovei, nes šarvojimo salėje nebuvo atsakovo, kuris rūpinosi laidojimo reikalais.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Apeliantės apeliacinis skundas atmestinas.

2512. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neviršydamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neviršijus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

2613. Byloje kilo ginčas dėl gydymo ir laidojimo išlaidų priteisimo. Apeliantės vertinimu teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl iš esmės padarė nepagrįstas išvadas ir nepagrįstai netenkino ieškinio.

2714. Pažymėtina, kad atmesdamas skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, faktinius bylos duomenis, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir priimtu sprendimu, papildomai pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

2815. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

2916. Kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog CK nėra normos, kuri reglamentuotų ginčo tarp šalių teisinį santykį – laidojimo, kapo sutvarkymo ir kitas išlaidų priteisimo iš įpėdinių klausimą, todėl šiuo atveju ginčas spręstinas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, taikant teisės analogiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012). Atsižvelgiant į bylos faktinius duomenis bei bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad tarp šalių egzistuoja prievolinis teisinis santykis (CK 6.50 straipsnis), kuriame atsakovas, kaip paveldėto turto įpėdinis, turi prievolę atlyginti ieškovei (kreditorei) palikėjo laidojimo išlaidas (CK 2.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnio 2 dalis, 5.59 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 6.1, 6.2 straipsniai).

30Dėl ieškovės išlaidų dydžio

3117. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, suaukotų lėšų suma mažindamas išlaidas, netinkamai vertino ieškovės prašomą priteisti laidojimo išlaidų dydį. Tokiai apeliantės dėstomai pozicijai teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti.

3218. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovei laidotuvių metu buvo paaukota 850 Eur (A. K. 170 Eur, K. L. 100 Eur, S. S. 50 Eur, G. D. 30 Eur, A. J. individuali įmonė 500 Eur). Apeliantė apeliaciniame skunde pripažįsta, kad laidotuvių metu ji kaip aukas gavo 20 Eur, 30 Eur, 30 Eur ir 50 Eur sumas, 300 Eur gavo iš mirusiojo darbdavio A. J. ir 130 Eur iš kitų asmenų. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad A. J. individuali įmonė 2019-09-20 patvirtino, jog ( - ) mirus A. D. iš darbuotojų surinkta 500 Eur suma šeimai paremti, kurie perduoti vokelyje A. D. sugyventinei M. G. šarvojimo salėje Mažeikiuose (1 t., 84 b. l.). Taigi, A. D. darbdavio paaukota 500 Eur suma yra patvirtinta rašytiniais darbdavio dokumentais, todėl apeliantė klaidina teismą teigdama, kad galbūt iš šios sumos buvo pirktas vainikas ir gėlės. Teisėjų kolegija pažymi, kad, be aukos, gautos iš velionio darbdavio, apeliantė iš esmės ginčija 90 Eur iš artimųjų gautą paaukojimą. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad patys aukojo, lėšas perdavė asmeniškai ieškovei, laidotuvių metu buvo aukų dėžutė aukoms surinkti. Apeliaciniame skunde pati apeliantė pripažįsta, kad atsakovas negali patvirtinti tikslios paaukotų pinigų sumos, jis pats jų nematė, neskaičiavo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad artimųjų suaukotas lėšas būtų pasisavinęs atsakovas. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad bylą nagrinėjęs teismas turėjo pagrindą 850 Eur suma mažinti ieškovės prašomas priteisti laidojimo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstos, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus ( šios teismo nutarties 15 punktas).

33Dėl gydymo išlaidų

3419. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad dalis pateiktų gydymo išlaidų kvitų yra ne ieškovės, o kita dalis kvitų įgyti jos darbo metu. Apeliantė tvirtina, kad ji rūpinosi A. D. jo stacionarinio gydymo laikotarpiu, jį slaugė, savo lėšomis pirko vaistus, todėl patyrė 550,85 Eur gydymo išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.

3520. Šiuo atveju ieškovei tenka pareiga įrodyti patirtų gydymo išlaidų faktą ir dydį (CPK 178 straipsnis). Byloje nustatyta, kad pagal ieškovės pateiktą 2018 m. sausio 26 d. kvitą 10:17:53 val. Klaipėdoje pirkta vaistų už 37,98 Eur (1 t., 18 b. l.), kai ieškovė pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį buvo darbe Mažeikių mieste. 2017 m. gruodžio 27 d. 11:02:55 val. 32,06 Eur sumos kvitas, 2018 m. sausio 19 d. 12:20:46 val. 28,40 Eur sumos kvitas, 2018 m. sausio 4 d. 09:38:58 val. neįskaitomos sumos kvitas, kito kvito data ir suma neįskaitoma. Visi kvitai taip pat Klaipėdos mieste (1 t., 25 b. l.). 2018 m. sausio 19 d. 11:31:22 val. 40,92 Eur sumos kvitas, tos pačios dienos 10:48:45 val. 44,70 Eur sumos kvitas, 2018 m. vasario 4 d. 12:40:43 val. 87,15 Eur sumos kvitas, 2018 m. sausio 26 d. 09:35:25 val. 41,28 Eur sumos kvitas, 2018 m. sausio 26 d. 09:25:03 val. 41,28 Eur sumos kvitas, visi kvitai taip pat Klaipėdos mieste (1 t., 26 b. l.). 2018-01-19 ir 2018-01-26 ieškovė dirbo, o 2018-02-04 nors ieškovei buvo nedarbo diena, atsiskaitant panaudota ta pati nuolaidų kortelė, todėl akivaizdu, kad vaistus pirko pats palikėjas A. D., tai patvirtino ir jis pats savo broliui atsakovui A. D. viename iš savo susirašinėjimų (1 t., 109 b. l.).

3621. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvados, kad ieškovė vaistus pirko vaistinėje Klaipėdos mieste, kai tomis dienomis ieškovė buvo darbe Mažeikiuose. Papildomai teismas vertina tai, kad ieškovė bilietų vykstant į Klaipėdą autobusu neišsaugojo, nors vaistų pirkimo kvitus rinko. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad nuo 2018-01-12 A. D. buvo perkeltas į reanimaciją, jo sveikata suprastėjo, jis nebevaikščiojo, todėl fiziškai niekaip nuo tos dienos pats vaistų nusipirkti negalėjo. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad būtent sustiprinto stebėjimo laikotarpiu velioniui buvo skirti vaistai, kuriuos pirko ieškovė asmeniškai. Apeliantės nurodomas vaistų pirkimo velioniui faktas nesudaro pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, kad ieškovės įvardintos patirtos išlaidos buvo skirtos būtent A. D. gydymui. Iš ieškovės pateiktų kvitų nėra galimybės identifikuoti, kokios prekės vaistinėse buvo pirktos, kam jos panaudotos, taip pat negalima nustatyti, ar pirktos priemonės gali būti pripažintos būtinosiomis gydymo išlaidomis, kurias turėtų atlyginti atsakovas (CPK 178 straipsnis).

3722. Kaip minėta teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas . Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti grindžiama visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi įvertinus nurodytus argumentus, pateiktus įrodymus yra pagrindo išvadai, kad vaistus pirko pats palikėjas A. D., o ieškovės pateikti vaistų pirkimo kvitai nepatvirtina jos išlaidų, skirtų velionio gydymui, pateikti duomenys nėra pakankamai neabejotinoms išvadoms padaryti.

3823.

39Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl ieškovės reikalaujamų gydymo išlaidų priteisimo tinkamai taikė proceso normas reglamentuojančias įrodinėjimą ir pagrįstai sprendė, jog ieškovė nepagrindė reikalaujamos sumos už gydymo išlaidas. Dėl laidojimo išlaidų

4024. Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartis Nr. 3K-3-160/2006). Apeliaciniame skunde apeliantė užsimena apie neįvertintą kapavietės sutvarkymą, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė reikalavimo dėl kapavietės sutvarkymo išlaidų byloje nereiškia, todėl nepagrįstai jais ieškovė bando pagrįsti patirtas laidojimo išlaidas.

4125. Apeliantė nesutinka su skundžiamo sprendimo išvada, kad ji neįrodė reikalavimų pagrįstumo dėl 1496,80 Eur išlaidų už laidotuves ir 60 Eur duobkasiui. Apeliantės teigimu, 2017-02-22 UAB „Dangaus vartai“ kvitas CB 09124028, 2017-02-22 UAB „Dangaus vartai“ sąskaita faktūra ir P. M. 2018-02-22 išrašytas prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo 60 Eur kvitas už duobės kasimą urnai paneigia teismo padarytą nepagrįstą išvadą dėl tokių įrodymų nebuvimo. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

4226. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atlyginamos tik tos laidojimo išlaidos, kurios yra būtinos ir kurias patvirtina ieškovo pateikti įrodymai. Pažymėtina, kad nuostata, jog atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos, tiesiogiai įtvirtinta CK 6.291 straipsnyje. Šios bylos atveju reikšminga tai, kad patirtas laidojimo išlaidas byloje įrodinėjo tiek ieškovė M. G., tiek atsakovas A. D.. Abi šalys yra pateikusios laidojimo paslaugas teikusios įmonės 1496,80 Eur sumos išrašytas sąskaitas. Atsakovas tvirtina, kad laidojimo paslaugas jis apmokėjo trimis banknotais po 500 Eur. Teisėjų kolegija vertina tai, kad laidojimo namų „Dangaus vartų” vadovas proceso metu nurodė, kad realus kvito buvimas pas ieškovę nepatvirtina, kad apeliantė apmokėjo už laidojimo reikmenis ir paslaugas. Byloje nustatyta, kad sąskaita buvo išrašyta po pusmečio, ieškovei paprašius, sąskaitą išrašyta ne pinigus sumokėjusiam asmeniui, tik remiantis pateiktu kvitu. Tokią situaciją byloje patvirtinta ir dviejų darbuotojų rašytiniai paaiškinimai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovas A. D. prie laidojimo išlaidų visiškai neprisidėjo, nes neturėjo realių galimybių sumokėti 1496,80 Eur už laidojimo paslaugas ( - ), 16.19 val., nes dar nebuvo pasiskolinęs pinigų. Byloje pateiktas paskolos raštelis patvirtina, jog 2018-02-22 kaimynė A. K. paskolino A. D. 2000 Eur brolio laidotuvėms, jis skolą grąžino 2018-08-01 (1 t., 81 b. l.). Byloje ieškovė pateikė P. M. 2018-02-22 išrašytą prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo 60 Eur kvitą už duobės kasimą urnai, abi šalys tvirtina, kad duobkasiui 60 Eur sumokėjo laidojimo dieną – 2018-02-24, taigi, akivaizdu, kad kvitas buvo surašytas vėliau ieškovės vardu ir jos prašymu, todėl pirmosios instancijos teismas pagsrįtai nepripažino, kad būtent ieškovė yra sumokėjusi 60 Eur duobkasiui.

4327. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad teismas neteisingai sprendė dėl ieškovės turtinės padėties, rėmėsi vien sąskaitos išklotine ir neteisingai sprendė dėl ieškovės turėtų sukauptų lėšų. Skundžiame sprendime pateiktas detalus ieškovės gaunamų pajamų, jos ir velionio banko sąskaitų vertinimas, pinigų apyvarta sąskaitoje ir jų išsigryninimas bankomate patvirtina, kad ieškovė M. G. neturėjo sukaupusi lėšų ir pinigus išsiimdavo praktiškai iš karto, kai jie buvo pervedami į jos sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad turtinės padėties vertinimo aspektu ieškovės M. G. įrodymai yra nepakankami, ieškovės sąskaitų išrašai nepatvirtina, kad apeliantė disponavo tokia pinigų suma, kuomet atsakovas A. D. skolinosi laidotuvėms konkrečią pinigų sumą.

4428. Nesutikdama su apeliantės pozicija apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Šis principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Apeliantė nepaneigė skundžiamo sprendimo išvadų, o teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

4529. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, visiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, reglamentuojančias tarp šalių susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių nustatymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

4730. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai). Ieškovė nurodė, kad patyrė 450 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo rengimą ir 57 Eur už žyminį mokestį. Byloje nėra duomenų apie atsakovo patirtas išlaidas ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl jos nepriteisiamos.

48Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

49Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

50Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

51Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1. Ieškovė M. G. teismo prašė priteisti iš atsakovo A. D. 2529,45 Eur... 6. 2. Atsakovas A. D. su ieškiniu nesutiko nurodydamas, kad ieškovė su velioniu... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. 3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. vasario 21 d. sprendimu... 9. 4. Ieškovė nurodė, jog ji iš viso patyrė 2829,45 Eur laidojimo ir gydymo... 10. 5. Teismas remdamasis kasacinio teismo praktika pažymėjo, kad ieškovės... 11. 6. Spręsdamas dėl gydymo išlaidų priteisimo teismas vertino, kad vaistai... 12. 7. Vertindamas laidojimo išlaidas teismas pažymėjo, kad bylos duomenys... 13. 8. Teismui kilo abejonių dėl 60 Eur išlaidų duobkasiui bei 1496,80 Eur... 14. 9. Atsižvelgęs į tai, teismas pagrįstomis pripažino ieškovės 648,30 Eur... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 16. 10. Apeliaciniu skundu ieškovė M. G. prašo panaikinti Telšių apylinkės... 17. 10.1. Teismas klaidingai vertino laidotuvių metu gautas aukas, todėl... 18. 10.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad dalis pateiktų gydymo išlaidų... 19. 10.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė M. G. neįrodė savo... 20. 11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. D. prašo apeliantės... 21. 11.1. Apeliantės argumentai, kad teismas netinkamai suskaičiavo gautas aukas... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 24. Apeliantės apeliacinis skundas atmestinas.... 25. 12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir... 26. 13. Byloje kilo ginčas dėl gydymo ir laidojimo išlaidų priteisimo.... 27. 14. Pažymėtina, kad atmesdamas skundą apeliacinės instancijos teismas gali... 28. 15. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų,... 29. 16. Kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog CK... 30. Dėl ieškovės išlaidų dydžio... 31. 17. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos... 32. 18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovei laidotuvių metu buvo... 33. Dėl gydymo išlaidų... 34. 19. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad dalis pateiktų gydymo... 35. 20. Šiuo atveju ieškovei tenka pareiga įrodyti patirtų gydymo išlaidų... 36. 21. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia... 37. 22. Kaip minėta teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją... 38. 23.... 39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 40. 24. Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių,... 41. 25. Apeliantė nesutinka su skundžiamo sprendimo išvada, kad ji neįrodė... 42. 26. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atlyginamos tik tos laidojimo... 43. 27. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą apeliacinio skundo... 44. 28. Nesutikdama su apeliantės pozicija apeliaciniame skunde, teisėjų... 45. 29. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos... 46. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje... 47. 30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 48. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 49. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. vasario 21 d. sprendimą... 50. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.... 51. Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims....