Byla e2A-352-730/2018

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei J. Z., tretiesiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl pažeistų teisių gynimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti už įregistruoto žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), ribų (vakarinėje pusėje) į ( - ) gatvės pusę užimtą valstybinę žemę – pašalinti įrengtą pavėsinę, akmens tvoras aplink medžius, skalda dengtus takus, metalinius tvoros elementus, pašalinti aplink šią valstybinės žemės teritoriją pasodintų medžių eilę, kuri sudaro uždarą kontūrą, metalinius vartus, architektūrinę vazą.
  2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog gavus pranešimą apie užimtą valstybinę žemę, buvo atliktas pakartotinis žemės naudojimo patikrinimas ir surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), savininkė J. Z. už įregistruotų žemės sklypo ribų (vakarinėje pusėje) į ( - ) gatvės pusę valstybinėje žemėje pastatė (įsirengė) pavėsinę, akmens tvoras aplink medžius, įrengė skalda dengtus takus, metalinius tvoros elementus, aplink šią valstybinės žemės teritoriją yra pasodinta medžių eilė, kuri sudaro uždarą kontūrą. Pakartotinio patikrinimo metu užfiksuoti naujai atsiradę pažeidimai, tai yra valstybinėje žemėje atsirado metaliniai vartai, didelė architektūrinė vaza. Patikrinimo metu nustatyta, kad atsakovė savavališkai užėmė apie 760 kv. m valstybinės žemės, todėl atsakovei buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas. Ieškovė teigia, kad administracinis nurodymas nustatytu laiku nebuvo įvykdytas, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo perduotas nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams, kurie 2016 m. balandžio 11 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.2.-148-963/2016 atsakovei paskyrė 100 EUR dydžio baudą, o Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 6 d. nutartimi minėtą nutarimą paliko nepakeistą. Ieškovė teigia, kad atsakovė baudą sumokėjo, tačiau siekiant išsiaiškinti, ar atsakovė atlaisvino savavališkai užimtą valstybinę žemę, buvo atliktas žemės naudojimo patikrinimas ir surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas, kuriame nustatyta, kad atsakovė pažeidimų, nustatytų 2015 m. kovo 13 d. ir 2015 m. birželio 1 d. žemės naudojimo patikrinimais, nepašalino. 2017 m. sausio 27 d. buvo atliktas pakartotinis žemės naudojimo patikrinimas ir nustatyta, kad valstybinė žemė neatlaisvinta.

6II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino, įpareigojo atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti už įregistruoto žemės sklypo (kurio kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), ribų (vakarinėje pusėje) į ( - ) gatvės pusę užimtą valstybinę žemę – pašalinti įrengtą pavėsinę, akmens tvoras aplink medžius, skalda dengtus takus, metalinius tvoros elementus, pašalinti aplink šią valstybinės žemės teritoriją pasodintų medžių eilę, kuri sudaro uždarą kontūrą, metalinius vartus, architektūrinę vazą, priteisė iš atsakovės 31 EUR žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
  2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, jog žemės sklypas, esantis už atsakovės vardu įregistruoto žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris yra ( - ), esančio ( - ), ribų (vakarinėje pusėje) į ( - ) gatvės pusę, kuris šiuo metu nėra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, priklauso valstybei ir jį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos remdamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 dalies 1 punkto pagrindu. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog valstybinėje žemėje yra pastatyta tvora, vartai, pavėsinė, akmeninės tvoros aplink medžius, įrengti skalda dengti takai, yra vaza, pasodinta medžių eilė. Atsakovės padaryti pažeidimai taip pat užfiksuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus Žemės patikrinimo ir naudojimo aktuose Nr. 13ŽN-141-(14.13.78.), Nr. 16ŽN-6-(14.13.73.). Nacionalinės žemės tarnybos išduoto sutikimo atsakovei statyti nesudėtingą, laikiną nesudėtingą statinį, tvorą, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas, įveisti mišką nėra. Byloje taip pat pateiktos namo, esančio ( - ), 2012 metų internetinės fotofiksacijos, iš kurių matyti statomas (rekonstruojamas) gyvenamasis namas, sklype matyti savaime augantys įvairus augalai ir neasfaltuotas privažiavimas. Iš byloje pateiktos baigto tvarkyti namo, esančio ( - ), fotofiksacijos matyti, kad yra sutvarkyta aplinka, pasodinti sklypo kontūrą formuojantys augalai, suremontuotas įvažiavimas, pastatyti vartai, tvora, pavėsinė, akmens tvoros aplink medžius. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad išdėstytos aplinkybės patvirtina tai, kad egzistuoja abi negatorinio ieškinio sąlygos. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, argumentas, jog dalis įrengtos pavėsinės stovi atsakovei priklausančioje žemėje, o kita jos dalis – valstybinėje žemėje, todėl pašalinti visą pavėsinę nėra teisėto pagrindo, nepagrįsti, kadangi nagrinėjant administracinę bylą Nr. A2.2.-148-962/2016 atsakovės atstovas Linas Mažonis teismo posėdžio metu nurodė, kad pastatytą namuką bet kada bus galima patraukti. Atsakovė teigė, jog nėra už augančius valstybinėje žemėje medžius atsakingas asmuo, o žvyru dengtas takas sklype buvo iki atsakovei įsigyjant sklypą. Su šiais atsakovės atstovų nurodytais argumentais teismas nesutinka. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, jog statant namą ( - ), sklype augo menkaverčiai, savaime augantys augalai, taip pat matyti, kad sklypo aplinka yra neprižiūrėta, o įvažiavimas nėra dengtas raudona akmenų skaldos ir žvyro danga. Po namo įrengimo darbų užfiksuotose nuotraukose matyti nenatūraliu būdu susiformavę (pasodinti) sklypo kontūrus išryškinantys augalai, be to, įrengta metalinė tvora, akmens tvoros aplink medžius, kurių statant (remontuojant) namą nebuvo. Be to, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2-148-963/2016 konstatuota, jog atsakovė pastatė pavėsinę, akmens tvoras aplink medžius, įrengė skalda dengtus takus, metalinius tvoros elementus, metalinius vartus, pastatė betoninę architektūrinę vazą, pasodino medžius ir užėmė 7,60 aro žemės ploto. Šis teismo nutarimas yra įsiteisėjęs, todėl jame nustatytos aplinkybės yra jau įrodytos. Argumentai, jog įvažiavimas į atsakovės žemės sklypą ( - ), ir privažiavimas prie atsakovės gyvenamojo namo iš šalia ( - ) projektuojamos dubliuojančios gatvės yra būtinas dėl žemės sklype ( - ), esančių aukščių skirtumų, kadangi kitos alternatyvios galimybės patekti prie namo iš ( - ) pusės nėra, nepagrįsti. Pažymėtina, kad iš byloje pateiktų internetinių žemėlapių fotofiksacijų matyti, jog į namą, esantį ( - ), yra galima patekti ne vien tik nuo šalia ( - ) lygiagrečiai einančios gatvės pusės. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys laikytas pagrįstu ir patenkintas.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

9

  1. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių.
    2. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog visus ieškinyje nurodytus veiksmus, neteisėtai užimant valstybinę žemę, atliko atsakovė. Atsakovės atstovai bylos nagrinėjimo metu teikė teismui paaiškinimus, kad pavėsinė stovi ne valstybinėje žemėje, o atsakovei priklausančiame sklype ( - ), ir šie paaiškinimai jokiais kitais byloje esančiais įrodymais nebuvo paneigti. Nėra jokių įrodymų, kad akmens tvoros aplink medžius įrengtos tada, kai ( - ) sklypo savininke tapo atsakovė. Atsakovės atstovai pateikė įrodymus, kad šiuo metu dekoratyvine skalda padengtas valstybinėje žemėje esantis takas, kurį pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę pašalinti, yra numatytas miesto planuose ir yra skirtas patekti prie namo ( - ) iš šalia ( - ) projektuojamos dubliuojančios gatvės su pėsčiųjų taku ir įvažomis į ( - ) nuo ( - ) iki ( - ). Aplink ginčo valstybinės žemės teritoriją pasodintų medžių eilė yra ne atsakovės sodinta, medžiams valstybinėje žemėje yra daugiau nei septyneri metai, todėl atsakovė negali būti atsakinga už valstybinėje žemėje savaime augančių želdinių šalinimą. Nepagrįstai patenkintas ieškinio reikalavimas pašalinti metalinius tvoros elementus, kadangi atsakovės atstovai paaiškino, jog dalis metalinių tvoros elementų buvo pašalinti.
    3. Bylą yra pagrindas grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui – byla buvo išnagrinėta į bylą neįtraukus sklypo, adresu ( - ), savininko. Kadangi atsakovė niekada nepripažino, kad ji pastatė tvorą ir pasodino gyvatvorę valstybinėje žemėje už sklypų ( - ), ir ( - ), ribos, teismas turėjo įtraukti į bylą sklypo ( - ), savininką.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:
    1. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, teismų praktiką, tai yra visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai neturėtų sudaryti pagrindo panaikinti ginčijamą teismo sprendimą.
  3. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:
    1. Atsakovė teigia, kad aptvėrimus pastatė kaimynai, tačiau bylos nagrinėjimo metu negalėjo paaiškinti, kodėl iš pat pradžių nenurodė tokių aplinkybių, kodėl tariamas kaimynas tverdamas tvorą suformavo būtent tokį perimetrą, kuris naudingas išimtinai atsakovei. Atsakovės atstovai teismo nutartį dėl tariamo kaimyno įtraukimo į bylą galėjo skųsti.
    2. Atsakovė su apeliaciniu skundu teikia papildomus įrodymus, t. y. nuotraukas, iš kurių matyti, jog pastarosios padarytos ne bylos nagrinėjimo metu – ne rudens sezonu, o daug anksčiau. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovai iš pradžių neigė, tačiau vėliau sutiko pašalinti aptvėrimus ir pripažino, jog būtent metaliniai tvoros elementai yra atsakovės.

10Teisėjų kolegija k o n s ta t u o j a :

11Apeliacinis skundas netenkintinas.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

13

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo, atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

14Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

  1. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
  2. Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė teismui papildomus įrodymus – fotonuotraukas, kuriomis įrodinėja, jog visi ( - ) esantys gyvenamieji namai naudojasi laisva valstybine žeme ir niekada nebuvo sulaukę priekaištų, ir individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Parko trikampis“ primininko pažymą, kurioje nurodyta, kad medžių eilė aplink valstybinės žemės sklypo teritoriją buvo pasodinta iki 2010 metų. Kadangi atsakovė minėtais įrodymais grindžia apeliaciniame skunde nurodytus nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus, įrodymai pridėtini prie bylos.
  3. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys, pareikštas CK 4.98 straipsnio pagrindu, įpareigojant atsakovę atlaisvinti valstybinę žemę, teisėtumo ir pagrįstumo.
  4. Skundžiamu teismo sprendimu pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti už įregistruoto žemės sklypo (kurio kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), ribų (vakarinėje pusėje) į ( - ) gatvės pusę užimtą valstybinę žemę – pašalinti įrengtą pavėsinę, akmens tvoras aplink medžius, skalda dengtus takus, metalinius tvoros elementus, pašalinti aplink šią valstybinės žemės teritoriją pasodintų medžių eilę, kuri sudaro uždarą kontūrą, metalinius vartus, architektūrinę vazą.
  5. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas dviem argumentais, iš kurių vienas – pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių. Atsakovė nesutinka, jog visus veiksmus, kuriais buvo neteisėtai užimta valstybinė žemė, atliko atsakovė. Atsakovės teigimu, visi ieškinyje išvardyti ir valstybiniame žemės sklype esantys objektai buvo iki atsakovei įsigyjant žemės sklypą. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais.
  6. Ginčo nėra, jog ieškovė pareiškė negatorinį ieškinį. Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas yra negatorinis ieškinys. Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-344/2012; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016).
  7. Esant nurodytai teismų praktikai, matyti, kad ieškovė šiuo atveju turi pareigą įrodyti tik tai, jog ji yra ginčo žemės sklypo savininkė ir kad jos, kaip savininkės, teisės yra pažeistos. Atsakovė turi pareigą įrodyti, jog ji elgiasi teisėtai, tai yra neužima ir nesinaudoja valstybine žeme, arba įrodyti aplinkybę, jog turi teisėtą pagrindą užimti ir naudoti valstybinę žemę.
  8. CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).
  9. Nustatyta, kad iki šios bylos nagrinėjimo buvo išnagrinėta kita byla, susijusi su šioje byloje kilusiu ginču: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.2.-148-963/2016, kurioje J. Z. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto tuo metu galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 45 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Minėtoje byloje konstatuotos faktinės aplinkybės, jog atsakovei J. Z. priklauso 0,0843 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas, esantys ( - ). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vyriausiasis specialistas 2015 m. kovo 13 d. atliko žemės sklypo naudojimo patikrinimą, 2015 m. birželio 1 d. atliko pakartotinį žemės sklypo naudojimo patikrinimą, surašyti žemės naudojimo patikrinimo aktai. 2015 m. kovo 13 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 13ŽN-2(14.13.73.) nurodyta, kad vakarinėje žemės sklypo pusėje už žemės sklypo pasodinta tujų eilė, įkalti metaliniai stulpeliai, pastatyta pavėsinė, dekoratyvinės tvorelės aplink medžius, teritorija tvarkoma sklypo savininkų, sklypo paviršius dengtas skalda. 2015 m. birželio 1 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 13ŽN-32-(14.13.73.) nurodyta, jog valstybinė žemė nėra atlaisvinta, papildomai valstybiniame žemės sklype atsirado užtvaras, architektūriniai elementai. Minėtoje byloje konstatuota, jog atsakovė savavališkai prie žemės sklypo, esančio ( - ), vakarinės ribos ant valstybinės žemės pastatė (įsirengė) pavėsinę, akmens tvoras aplink medžius, įrengė skalda dengtus takus, metalinius tvoros elementus, metalinius vartus, pastatė betoninę architektūrinę vazą, pasodino medžius, taip užimdama 7,60 aro valstybinės žemės. Įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė turi leidimą naudotis valstybine žeme, nėra. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2016 m. balandžio 11 d. nutarimu atsakovei už padarytą pažeidimą paskyrė 100 EUR dydžio baudą. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 6 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2016 m. balandžio 11 d. nutarimą paliko nepakeistą.
  10. CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Tam, kad būtų pripažinta teismo sprendimo prejudicinė reikšmė, turi būti konstatuotas visetas reikšmingų prielaidų: prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-554/2009; ir kt.).
  11. Kadangi abiejose bylose dalyvavo tie patys asmenys, įrodinėjimo dalykas abiejose bylose yra tas pats – tai, ar atsakovė užima ir naudoja valstybinę žemę, ir tokių veiksmų teisėtumas, minėtoje byloje nustatyti faktai bei aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais, į kuriuos bus atsižvelgiama vertinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
  12. Iš byloje esančių įrodymų taip pat nustatytos aplinkybės, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vyriausiasis specialistas 2016 m. lapkričio 3 d. atliko dar vieną žemės naudojimo patikrinimą ir parengė Žemės patikrinimo ir naudojimo aktą Nr. 13ŽN-141-(14.13.78.), patikrinimo metu nustatyta, kad už žemės sklypo ribų (greta ( - )) valstybinėje žemėje įrengti rakinami vartai, tvora, gyvatvorė, pasodinti medžiai, išpiltas skaldos takas, pastatyta betoninė vaza, suoleliai, akmeniniai aptvėrimai, pavėsinė. Atsakovei buvo išsiųstas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2016 m. lapkričio 8 d. raštas, kuriuo atsakovei nurodyta atlaisvinti valstybinę žemę ir pašalinti kitus pažeidimus iki 2017 m. sausio 9 d. 2017 m. sausio 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vyriausiasis specialistas atliko patikrinimą ir parengė Žemės patikrinimo ir naudojimo aktą Nr. 16ŽN-6-(14.13.73.), kuriame nustatyta, kad atsakovė pažeidimų nepašalino. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad atsakovė žemės sklypą su statiniais, esantį ( - ), nuosavybės teise įgijo 2010 m. sausio 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu.
  13. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvų bei apeliacinio skundo argumentų, tarp šalių neiškilo ginčas, jog žemės sklypas, esantis už atsakovės vardu įregistruoto žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris yra ( - ), esančio ( - ), ribų (vakarinėje pusėje) į ( - ) gatvės pusę, kuris šiuo metu nėra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, priklauso valstybei ir jį patikėjimo teise valdo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Taip pat nustatyta, jog atsakovė apeliaciniu skundu neginčija faktinių aplinkybių, jog valstybinėje žemėje yra pastatyta tvora, vartai, akmeninės tvoros aplink medžius, įrengti skalda dengti takai, pastatyta architektūrinė vaza, pasodinta medžių eilė.
  14. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė neįrodė, jog pavėsinė pastatyta valstybinėje žemėje. Teisėjų kolegija nemato pagrindo sutikti su atsakove, kadangi iš byloje esančių įrodymų matyti, jog aplinkybė, kad pavėsinė stovi valstybinėje žemėje, užfiksuota 2015 m. kovo 13 d., 2016 m. lapkričio 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkinio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktuose. Ta pati aplinkybė konstatuota administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2016 m. balandžio 11 d. nutarimu (CPK 182 straipsnis). Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog minėta pavėsinė stovi ne valstybinėje žemėje (CPK 178 straipsnis).
  15. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog akmens tvoros aplink medžius buvo įrengtos tada, kai žemės sklypo, esančio ( - ), savininke tapo atsakovė. Atsakovės teigimu, nagrinėjant bylą nebuvo įrodinėjama, kiek akmeninių tvorų ir apie kuriuos medžius ginčo valstybinėje žemėje buvo įrengta. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu.
  16. Kaip jau buvo minėta, aplinkybė, jog apie medžius įrengtos akmeninės tvoros, užfiksuota minėtuose 2015 m. kovo 13 d., 2016 m. lapkričio 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkinio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktuose. Aplink du medžius, esančius valstybinėje žemėje, pastatytos akmeninės tvorelės matosi ir byloje pateiktose 2015 m. kovo 13 d., 2016 m. lapkričio 3 d. žemės naudojimo patikrinimo situacijos fotofiksacijose, taip pat byloje esančiose kitose fotonuotraukose (tomas 2, b. l. 10). Atsakovės atstovas 2017 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdžio metu pripažino, jog minėti du medžiai su akmeninėmis tvorelėmis auga valstybinėje žemėje. Nors atsakovė teigia, kad minėtų tvorelių nestatė, jos buvo įrengtos iki atsakovei įsigyjant žemės sklypą, tačiau pažymėtina, jog įrodymų, kurie patvirtintų, jog minėtos tvorelės buvo įrengtos iki 2010 metų, tai yra iki atsakovei įsigyjant žemės sklypą, į bylą nepateikta (CPK 178 straipsnis). Be to, minėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-148-963/2016 teismai konstatavo, jog atsakovė pastatė (įsirengė) akmens tvoras aplink medžius (CPK 182 straipsnis).
  17. Taip pat nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas įpareigojo pašalinti valstybinėje žemėje esantį skalda dengtą taką. Atsakovės teigimu, į žemės sklypą, esantį ( - ), iš vakarinės pusės nuo ( - ) gatvę dubliuojančios gatvelės iki atsakovei įsigyjant žemės sklypą buvo įrengtas įvažiavimas, kuris yra numatytas miesto planuose ir yra skirtas patekti prie namo, esančio ( - ). Atsakovės argumentą paneigia byloje esantys įrodymai.
  18. Iš pateikto 2011 metų gyvenamojo namo, esančio ( - ), rekonstrukcijos projekto aiškinamojo rašto 3.8 punkto nustatyta, kad „įvažiavimas į žemės sklypą – esamas, sklypo pietinėje dalyje iš esamo privažiavimo“ (1 tomas, b. l. 99). Žemės sklypo ir namo plane vienintelis įėjimas ir įvažiavimas į sklypą taip pat nurodytas iš pietinės žemės sklypo pusės (tomas 1, b. l. 83, 84). Byloje esanti 2012 metų birželio mėnesio fotonuotrauka patvirtina, jog minėtas įvažiavimas iš pietinės žemės sklypo pusės yra įrengtas (tomas 2, b. l. 45). Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė 2017 m. sausio 23 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių su prašymu duoti sutikimą tiesti / statyti pėsčiųjų taką valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, į žemės sklypą, esantį ( - ). Atsakovei sutikimas tiesti / statyti pėsčiųjų taką nebuvo duotas, kadangi prašymą atsakovė pateikė nesilaikydama teisės aktuose nustatytos tvarkos. Atsakovės pateikti žemėlapių išrašai iš interneto svetainių www.maps.lt, www.regia.lt, kuriose matyti, jog yra nubraižytas įvažiavimas per valstybinę žemę į atsakovei priklausantį žemės sklypą, nepaneigia anksčiau nurodytų aplinkybių, kadangi minėti žemėlapių išrašai nepagrįsti jokiais įrodymais (detaliaisiais planais, sprendimais ir pan.). Fotonuotraukos, kuriose matyti, jog atliekant statybos darbus 2012 metais privažiavimui prie atsakovės žemės sklypo buvo naudojamas valstybinės žemės sklypas, neįrodo, jog minėtas privažiavimas buvo naudojamas teisėtai. Apeliacinio skundo argumentas, jog privažiavimas yra būtinas dėl žemės sklype esančių aukščių skirtumų, yra deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Taip pat pažymėtina, jog iš byloje pateiktų jau minėtų 2015 m. kovo 13 d., 2015 m. birželio 1 d., 2016 m. lapkričio 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkinio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktų bei pateiktų fotofiksacijų, taip pat byloje papildomai pateiktų fotonuotraukų matyti įrengti skalda dengti takai valstybinėje žemėje prie atsakovei priklausančio žemės sklypo. Byloje esančios 2009–2010 metų aerofotonuotraukos patvirtina, jog iki atsakovei įsigyjant žemės sklypą, skalda dengtų takų valstybinėje žemėje nebuvo. Atsakovė su apeliaciniu skundu pateiktomis fotonuotraukomis įrodinėja, jog visi kaimyniniai namai, esantys ( - ), naudojasi laisva valstybine žeme, yra įsirengę įvažiavimus. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad kiti kaimyninių žemės sklypų savininkai naudojasi valstybine žeme, neįrodo, jog atsakovė turi teisinį pagrindą minėtą žemę užimti ir naudotis. Priešingai, byloje esantys 2017 m. vasario 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus raštai patvirtinta, jog atsakovei nebuvo leista neatlygintinai naudotis valstybine žeme, taip pat neleista statyti valstybinės žemės sklype metalinius aptvėrimus su rakinamais vartais, pavėsinę, akmenines sieneles prie valstybinėje žemėje augančių medžių, architektūrinę vazą.
  19. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog vienintelis įėjimas ir privažiavimas prie atsakovės žemės sklypo bei namo yra numatytas tik iš pietinės žemės sklypo pusės, leidimo įsirengti pėsčiųjų taką valstybinėje žemėje atsakovė negavo. Be to, aplinkybė, jog atsakovė įsirengė skalda dengtus takus, konstatuota įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2016 m. balandžio 11 d. nutarimu (CPK 182 straipsnis).
  20. Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas tuo, jog ieškovė neįrodė, jog valstybinėje žemėje medžių eilę, kuri sudaro uždarą kontūrą, pasodino atsakovė. Atsakovės teigimu, medžių eilė valstybinėje žemėje auga daugiau nei septynerius metus, todėl atsakovė negali būti atsakinga už valstybinėje žemėje savaime augančių želdinių šalinimą. Teisėjų kolegija nemato pagrindo sutikti su atsakove.
  21. Aplinkybė, jog šalia atsakovės žemės sklypo esančioje valstybinėje žemėje pagal valstybinės žemės sklypo ribas auga medžių eilė (tujos), užfiksuota 2015 m. kovo 13 d., 2015 m. birželio 1 d., 2016 m. lapkričio 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkinio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktuose bei pateiktose fotofiksacijose. Atsakovės argumentas, jog byloje esančios 2009–2010 metų aerofotonuotraukos įrodo, jog medžiai augo ir atsakovei įsigyjant žemės sklypą, nepagrįstas. Iš byloje pateiktos 2009–2010 metų aerofotonuotraukos nematyti, jog aplink valstybinės žemės sklypo perimetrą būtų pasodinta tujų eilė. Minėtoje aerofotonuotraukoje pagal valstybinės žemės sklypo perimetrą matyti tik neryškus šešėlis, įrodymų, jog toje vietoje yra tie patys medžiai, kurie buvo užfiksuoti 2015–2017 metais atliktų patikrinimų metu, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Be to, pateikta 2012–2016 metų aerofotonuotrauka patvirtina, jog minėtu laikotarpiu valstybinės žemės sklype augo dideli medžiai, minimos medžių eilės (tujų) nėra. Taip pat byloje yra pateiktos 2012 metų birželio mėnesio minėto žemės sklypo fotonuotraukos, kuriose aiškiai matyti valstybiniame žemės sklype savaime augantys krūmai bei medžiai, atsakovės nurodomos medžių eilės (tujų) pagal žemės sklypo perimetrą nėra (2 tomas, b. l. 5–6). Visos minėtos aplinkybės paneigia atsakovės argumentus jog medžių (tujų) eilę pagal valstybinio žemės sklypo ribas pasodino ne atsakovė. Apeliacinio skundo argumentai, jog minėtiems medžiams yra daugiau nei septyneri metai, nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Aplinkybę, jog medžių eilė (tujos) pasodinta iki 2010 metų, atsakovė taip pat įrodinėja individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Parko trikampis“ primininko pažyma, kurioje nurodyta, kad minėta medžių eilė buvo pasodinta iki 2010 metų, tačiau įrodymų, kurie pagrįstų minėtoje pažymoje nurodytas aplinkybes, atsakovė nepateikta.
  22. Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, darytina pagrįsta išvada, jog medžių eilę (tujas) pagal valstybinės žemės sklypo perimetrą pasodino atsakovė ir šie medžiai buvo pasodinti atsakovei įsigijus žemės sklypą. Tokia pati aplinkybė taip pat konstatuota administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-148-963/2016 (CPK 182 straipsnis).

    15

  23. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo patenkinti ieškinio reikalavimo pašalinti metalinės tvoros elementus, kadangi atsakovės atstovai paaiškino, jog dalis tvoros metalinių elementų buvo pašalinta. Kaip jau minėta, ginčo nėra, jog metaliniai tvoros elementai (metalinė tvora) įrengti valstybinėje žemėje. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ginčo nekilo dėl to, jog minėtus elementus įsirengė atsakovė. Apeliacinio skundo argumentas, jog dalis metalinių tvoros elementų buvo pašalinta, nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo patenkinti minėtą reikalavimą.
  24. Apeliaciniame skunde teisinių argumentų dėl sprendimo dalies, kuria patenkinti kiti ieškinio reikalavimai – pašalinti vartus, architektūrinę vazą, nenurodyta, todėl dėl šios sprendimo dalies teisėtumo nepasisakytina.
  25. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš įrodymų visumos padarė pagrįstas išvadas, jog atsakovė savavališkai užėmė ir naudojasi valstybine žeme, todėl pagrįstai patenkino ieškovės ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu ir į įpareigojo atsakovę atlaisvinti valstybinės žemės sklypą. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o atsakovė nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.

16Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo

  1. Apeliacinis skundas grindžiamas dar vienu argumentu, jog egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, – pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, tai yra neįtraukė dalyvauti byloje žemės sklypo, esančio ( - ), savininko. Atsakovės teigimu, kadangi atsakovė niekada nepripažino, jog pasodino gyvatvorę už sklypų ( - ), ir ( - ), ribų, teismas turėjo suteikti minėto žemės sklypo savininkui galimybę pateikti paaiškinimus dėl ieškinyje keliamų reikalavimų. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.
  2. Pagal CPK 266 straipsnį, teismui nagrinėjant bylą draudžiama spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų yra atvejis, kai teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Tai suprantama kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-387/2014; 2014 m. spalio 7 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-424/2014; kt.). Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 15 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-113/2013; 2014 m. spalio 7 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-424/2014; kt.).
  3. Vienu iš ieškinio reikalavimu ieškovė prašė pašalinti aplink valstybinės žemės teritoriją, kuri yra vakarinėje atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), pusėje, pasodintų medžių eilę (tujas), kuri sudaro uždarą kontūrą. Nors atsakovė nepripažino, jog minėtą medžių eilę pasodino savavališkai, tačiau šioje byloje konstatuota, jog medžių eilė pasodinta atsakovės po to, kai atsakovė įsigijo žemės sklypą. Tokios pačios aplinkybės konstatuotos administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2016 m. balandžio 11 d. nutarimu. Todėl šioje byloje ieškovei pareikštas reikalavimas atlaisvinti valstybinės žemės sklypą bei pašalinti minėtą medžių eilę neturės įtakos žemės sklypo, esančio ( - ), savininko teisėms ir pareigoms. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo padaryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl neįtrauktų į procesą asmenų teisių ir pareigų, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo nėra teisinio pagrindo.
  4. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
  5. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, materialinių teisės normų, reglamentuojančių savininko teisių gynimą (CK 4.98 straipsnis), dėl to priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

19palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 20017 m. rugsėjo 29 d. sprendimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai