Byla e2-16940-930/2018
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovės A. R. priešieškinį ieškovui R. T. (R. T.) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Makelienė, sekretoriaujant Rūtai Putnaitei, dalyvaujant ieškovui R. T. (R. T.), jos atstovui advokatui Viačeslavui Ivanovui, atsakovei A. R., atsakovės atstovei advokato padėjėjai Lijanai Paulauskienei, vertėjoms Svetlanai Minakovai ir Olgai Macijauskienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal R. T. (R. T.) ieškinį atsakovei A. R. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovės A. R. priešieškinį ieškovui R. T. (R. T.) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką.

5Ieškovas nurodo, kad ( - ) gimė jo ir atsakovės dukra B. T.. Netrukus atsakovė su dukra išsikėlė gyventi atskirai, dukrą, ieškovui nieko nepranešusi, pervedė į kitą ugdymo įstaigą. Atsakovė tyčia apsunkina ieškovo bendravimą su dukra, grasina, jog ieškovas dukros nematys, melagingai teigia, kad dukra nenori su juo bendrauti, nuteikinėja dukrą prieš tėvą. Jei ieškovas informuoja atsakovę, kad paims vaiką kurį nors vakarą, atsakovė suranda priežasčių, kodėl būtent tas vakaras vaikui ar jai netinka. Dukros ieškovas dėl atsakovės kaltės nematė apie pusę metų. Atsakovė dėl savo darbo pobūdžio (darbas naktį ir visą parą) vaiką palieką prižiūrėti kitam savo nepilnamečiam vaikui arba dukros dėdei, nepaisydama to, kad yra vaiko tėvas, galintis prižiūrėti dukrą. Ieškovas neprieštarauja, kad dukra gyventų su atsakove, iš jo būtų priteistas nepilnamečio vaiko išlaikymas, tačiau atkreipia dėmesį, kad yra neįgalus (40 procentų darbingas) ir gyvena tik iš invalidumo pašalpos, todėl jo galimybės teikti išlaikymą dukrai yra ribotos dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių.

6Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo ieškinio reikalavimų netenkinti, nustatyti šalių vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, nustatyti atsakovės siūlomą ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, priteisti iš ieškovo nepilnamečio vaiko išlaikymą po 200 Eur, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti iš ieškovo 6407,50 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo, išmokant jį lygiomis dalimis per 12 mėnesių bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

7Atsakovė priešieškinyje nurodo, kad ieškovas vartojo alkoholį, todėl gimus dukrai atsakovė su ja išsikėlė gyventi į savo tėvų namus. Atsakovas turi psichologinių problemų, teikė pirmenybę asmeniniams interesams, todėl dukra nesidomėjo, su ja nebendravo ir išlaikymo neteikė. Ieškovė gyvena savo tėvų bute, dukra nuo gimimo gyvena su ja, nes tokio amžiaus vaikui yra būtina nuolatinė motinos priežiūra ir globa. Ieškovė viena rūpinasi dukra, ją prižiūri ir išlaiko. Per trejus metus atsakovas nei karto neaplankė vaiko namuose, visai nesidomėjo jo gyvenimu ugdymo įstaigoje, vaiko bendravimas su tėvu vyksta tada, kai atsakovė dukrą nuveža pas ieškovo motiną. Atsakovė negali patikėti dukros priežiūros ieškovui, nes jis turi psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromą, yra gerai žinomas policijai dėl jo namuose neretai organizuojamų daugiadienių išgertuvių. Atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimu dėl jo bendravimo su vaiku tuo metu, kai atsakovė dirba pagal slenkantį grafiką, kadangi mažamečiui reikalingas pastovus dienos režimas, tinkamas poreikių tenkinimas bei stabili aplinka, kurioje vaikas jaustųsi saugus. Ieškovas dukters neaugino ir neturi jokių tėvystės įgūdžių, vaikas negali būti paimamas ir paliekamas jam neįprastoje ir nekasdienėje aplinkoje be motinos globos. Šalių dukra jautri ir pažeidžiama, patiria baimę ir įtampą bendraudama su kitais asmenimis. Kai vaikas mato motiną, jaučiasi saugesnis bei ramesnis, todėl atsakovės dalyvavimas ieškovo bendravimo su dukra metu nėra jo teisių ribojimas. Atsakovė jai priklausančio nekilnojamojo turto neturi, dirba VšĮ ( - ) ligoninėje, jos pajamos per mėnesį yra 800 Eur. Vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui per mėnesį atsakovė išleidžia apie 400 Eur: 140 Eur – maistui, 55 Eur – drabužiams ir avalynei, 50 Eur – darželio mokesčiui, 30 Eur – sveikatos priežiūrai ir vaistams, 35 Eur – laisvalaikis (žaislams, lavinimo priemonėms), 50 Eur – atostogoms, 40 Eur – kitoms išlaidoms (transporto, komunaliniams mokesčiams, buitinėms paslaugos). Kadangi laikotarpiu nuo 2015-05-01 iki 2018-05-01 ieškovas neteikė vaikui išlaikymo, atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 6407,50 Eur išlaikymo įsiskolinimą ((7 mėn. x 325 Eur / 2 ) + (6 mėn. x 350 Eur / 2) + (6 mėn. x 380 Eur / 2) + (12 mėn. x 380 Eur / 2) + (4 mėn. x 400 / 2).

8Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašo atsakovės priešieškinio netenkinti. Atsiliepime ieškovas nurodo, kad nuo pat vaiko gimimo siekė teikti dukrai išlaikymą ir nuolat prašė atsakovės susitarti dėl išlaikymo įmokų dydžio, tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti teigdama, jog jai iš ieškovo nieko nereikia. Ieškovas suvokdamas, kad atsakovė bet kada gali pareikalauti išlaikymo įsiskolinimo teismine tvarka, paprašė atsakovės rašytinio patvirtinimo, kad išlaikymo vaikui iš ieškovo ji nereikalauja ir nereikalaus, atsakovė tokį rašytinį patvirtinimą pasirašė. Nepaisant to, ieškovas reguliariai, pagal savo finansines galimybes, grynaisiais pinigais duodavo lėšų tiek tiesiogiai vaikui, tiek atsakovei, tiek jos motinai. Ieškovas savo iniciatyva nuo 2016-12-06 yra sudaręs gyvybės draudimo sutartį B. T. naudai, pagal kurią moka periodines 23 Eur per mėnesį įmokas. Draudimo išmoka pagal šią sutartį bus išmokėta šalių dukrai. Ieškovas yra tik iš dalies darbingas ir jo gaunamas pajamas sudaro tik 257,80 Eur netekto darbingumo pensija bei 9,50 Eur transporto išlaidų kompensacija, iš viso 266,58 Eur per mėnesį. Ieškovas neturi jokio jam nuosavybės teise priklausančio turto, gyvena kartu su savo mama jai nuosavybės teise priklausančiame name. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovas neturi finansinių galimybių teikti atsakovės prašomo dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai, išlaikymui galėtų skirti 60 Eur per mėnesį. Atsakovės pajamos yra daugiau nei tris kartus didesnės už ieškovo. Atsakovė savavališkai, nieko nepranešdama ieškovui, perkėlė dukrą į kitą darželį, slėpė nuo ieškovo darželio pavadinimą ir buvimo vietą, nepaisydama pastarojo prašymų tokią informaciją suteikti. Ieškovas nuolat siekia kuo dažniau matytis su vaiku, tačiau atsakovė tam trukdo, neatvyksta sutartu laiku į suderintus susitikimus. Ieškovas 2012 metais buvo paguldytas į ligoninę dėl apsinuodijimo alkoholiu, tačiau jį vartojo dėl nuolatinių nugaros skausmų (yra diagnozuota stuburo išvarža). Šiuo metu alkoholio nevartoja, jam paskirti antidepresantai ir raminantys vaistai.

9Išvadą byloje teikianti institucija pateikė išvadas dėl ieškinio ir priešieškinio, kuriose nurodė, jog atsakovė kartu su dukra ir sūnumi iš pirmos santuokos bei savo tėvais gyvena jos motinai nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių bute su visais patogumais, kuriame vaikams sudarytos tinkamos sąlygos. Institucijai ieškovo ir atsakovės šeima žinoma nuo 2017 m. dėl tėvų konfliktų, susijusių su vaiko priežiūra bei tėvo bendravimo su dukra problemų. Kadangi vaikas nuo gimimo gyvena su atsakove, kuri pagal galimybes užtikrina dukros teisę į stabilias ir saugias gyvenimo sąlygas, kasdien ja rūpinasi, auklėja ir išlaiko, nepilnametės šalių dukters gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove atitiktų vaiko interesus. Institucijos manymu, tėvai turi susitarti dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, atsižvelgdami į dukros interesus ir poreikius, jos amžių, dienos ritmą, jos, kaip bręstančios ir fiziškai bei dvasiškai besivystančios asmenybės, poreikių apimtį. Atsakovės priešieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka koreguotina, kadangi prašoma nustatyti, kad ieškovas bendrautų su dukra tik kas antrą šeštadienį nuo 10.00 val. iki 15.00 val., kiekvienų metų Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų antrąją dieną nuo 10.00 val. iki 17.00 val., nepalikta galimybė švęsti dukters gimimo dienos, neaptartas bendravimas atostogų laikotarpiu. Atsakovės prašomas priteisti 200 Eur per mėnesį išlaikymas galimai patenkins nepilnamečio vaiko poreikius ir atitiks jo interesus.

10Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovė neatveždavo jam vaiko po 2-3 mėnesius. Ieškovas gali pats pasiimti dukrą bendravimui, tačiau atsakovė nori ją atvežti į ieškovo namus. Šiuo metu ieškovas su vaiku praleidžia po 7 valandas per savaitę. Ieškovas yra įgijęs virėjo specialybę, tačiau nedirba - dėl nugaros skausmų negali ilgai stovėti, jam reikia lankyti reabilitacijas, nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. Ieškovas yra pensinio amžiaus. Vienintelės jo pajamos yra gaunama darbingumo lygio pensija ir transporto išlaidų kompensacija. 100 Eur iš gaunamų pajamų išleidžia vaistams, likusieji skiriami maistui ir vaiko poreikių tenkinimui. Šiuo metu ieškovas teikia dukrai 77 Eur per mėnesį išlaikymą bei moka 23 Eur draudimui, perka dukrai dovanų. Iki bylos iškėlimo teisme ieškovas vaiko išlaikymui yra davęs 600 Eur, 2018 metais - 200 Eur. Ieškovas nėra įrašytas įskaitoje dėl alkoholio vartojimo, alkoholinius gėrimus vartoja tik per šventes, yra vartojęs alkoholį nuo skausmo. Išgertuvių pas ieškovą nebūna. Jis sugebėtų pasirūpinti vaiku nakvynės metu ir vaikui sergant. Su juo kartu gyvena jo motina, kuri jam padėtų. Kartą atsakovė jau yra palikusį dukrą nakvoti pas ieškovą. Kadangi ieškovas nedirba, tik lankosi poliklinikoje dėl reabilitacijos, jam tiktų bet kuris bendravimo su vaiku laikas.

11Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu patikslino, kad ieškovas nereikalauja nustatyti atsakovės bendravimo su dukra Motinos dieną, Kūčių dieną lyginiais metais, abi Kalėdų dienas nelyginiais metais, Velykų pirmąją dieną lyginiais metais, Velykų antrąją dieną nelyginiais metais. Papildomai paaiškino, kad atsakovė neužtikrina ieškovui galimybės bendrauti su vaiku, nevykdė net teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos. Teismas turėtų nustatyti maksimalią ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kadangi tam nėra jokių kliūčių. Ieškovas alkoholio nevartoja jau dvejus metus, sugebės pasirūpinti dukra. Ieškovas turi sveikatos problemų, serga depresiją, sąlygota atsakovės veiksmų, todėl neužtikrinus jo bendravimo su dukra, jo sveikata dar pablogėtų. Nėra suprantama atsakovės pozicija, kodėl jai dirbant naktimis ieškovas negali prižiūrėti vaiko. Atsakovė atsisakė vaiko išlaikymo, dėl jo neturėjo pretenzijų trejus metus. Ieškovas galėtų teikti nepilnamečiam vaikui 100 Eur dydžio mėnesinį išlaikymą įskaitant 23 Eur draudimo įmokas.

12Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovui su dukra bendrauti niekada netrukdė, veždavo dukrą pas jį kartą per mėnesį. Atsakovė dirba, turi sūnų, todėl negali vežti ieškovui dukters bet kada jam pareikalavus. Atsakovė jaučiasi saugiau pati nuveždama vaiką pas ieškovą. Vaikas pripratęs pas ieškovą namuose būti tik dienos metu. Su nakvyne likdavo tik tuo atveju, jei nakvodavo pati atsakovė arba namuose būdavo ieškovo motina. Dukra maža, ieškovas neturi tėvystės įgūdžių, vartoja alkoholį, vaistus, būna agresyvus, todėl atsakovė bijo palikti vaiką nakvoti ieškovo namuose, o papildomas atvežimas sekmadieniais per brangiai kainuotų. Atsakovė nenori, kad ieškovas vaiką lankytų jos namuose. Atsakovė prašo, kad būtų nustatytas ieškovo bendravimas su vaiku iki 15.00 val., kadangi atsakovė turi dar vieną vaiką, kuriuo reikia rūpintis: pamaitinti, padėti ruošti namų darbus. Dėl vaiko išlaikymo atsakovė nurodė, kad šalių dukra yra sveika, atsakovė jos išlaikymui per mėnesį išleidžia mažiausiai 300 Eur. Prie vaiko poreikių labiausiai prisideda išlaidos taksi, kadangi naudodamasi šia paslauga atsakovė veža vaiką ieškovui. Apie 20 Eur per mėnesį - vaiko edukaciniams žaidimams, iki 52 Eur - už ugdymo įstaigos paslaugas. Dukra lanko sportinius šokius, viena pamoka kainuoja 3 Eur, du kartai per savaitę - 24 Eur per mėnesį. Lanko keramikos būrelį - 4 Eur per savaitę, 16 Eur per mėnesį, teatrą - 3 Eur. Ieškovas nuo vaiko gimimo yra davęs jo išlaikymui 800 Eur. Atsakovė vaiko išlaikymo neatsisakė, raštelį, kad išlaikymo atsisako, parašė ieškovo verčiama, kadangi jai atvažiavus pas ieškovą į namus, jis nenorėjo jos ir vaiko išleisti tol, kol atsakovė nepasirašys raštelio dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo atsisakymo. Atsakovė jai nuosavybės teise priklausančio buto neturi, atskaičius mokesčius jos atlyginimas siekia 700 Eur per mėnesį, 60 Eur per mėnesį sudaro vaiko išmoka, gaunama iš valstybės.

13Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovės namuose vaikui sudarytos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos, todėl vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su atsakove. Ieškovas vartoja alkoholį, jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, jis abejoja savo adekvatumu, todėl prašo gydytojų skirti jam raminamuosius vaistus, dėl abstinencijos sindromo būna agresyvus. Atsakovė prašo išeiti už priešieškinio ribų ir nustatyti pereinamąjį 6 mėnesių ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo laikotarpį bendraujant per psichologą, kadangi bendravimas viešoje vietoje nepasiteisino - ieškovas vedžiojasi vaiką po bažnyčias, vargina jį. Nors ieškovas yra iš dalies darbingas, jis nededa pastangų, kad rastų jo fizines galimybes atitinkantį darbą. Ieškovo įmokos pagal draudimo sutartį nėra vaiko išlaikymas, kadangi jos nėra skirtos vaiko kasdienių poreikių tenkinimui. Ieškovo išlaikymo įsiskolinimas susidarė nuo 2015 m. gegužės mėnesio. Kadangi per šį laikotarpį ieškovas atsakovei vaiko išlaikymui yra davęs 800 Eur, atsakovė atitinkama dalimi sumažina reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo.

14Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta ieškovo motina J. T. nurodė, kad anksčiau buvo atvejų, kai ieškovas vartojo alkoholį, tačiau pastaruosius du metus jį vartoja tik per šventes. Ieškovas nėra agresyvus, gali prižiūrėti vaiką. Atsakovė anksčiau palikdavo jam vaiką nakvynei. Ieškovas nedirba, gauna 247 Eur per mėnesį, papildomų pajamų neturi, prisideda prie komunalinių paslaugų mokesčių. Dėl jo mažų pajamų pati atsakovė nelabai norėjo imti iš jo pinigų vaiko išlaikymui.

15Liudytoja O. R. (atsakovės motina) teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvena kartu su atsakove. Ieškovo beveik nepažįsta, tačiau gegužės mėnesį jis buvo atvykęs pas atsakovę būdamas neblaivus, agresyvus, nuolat skundžia jas policijai, įžeidinėja telefonu.

16Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, institucija pateikė prašymus bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (t. 1, e. b. l. 133; t. 2, e. b. l. 2, 34)

17Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies

18Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

19Iš šalių paaiškinimų, į bylą pateikto gimimo liudijimo nustatyta, kad šalys gyvena skyrium, turi nepilnametę dukrą B. T., gim. 2015-03-10, (t. 1, e. b. l. 5).

20CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta, jog kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

21Abi šalys prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove. Išvadą teikiančios institucijos pateiktais duomenimis, vaikas su atsakove gyvena nuo gimimo, atsakovė yra sudariusi vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas. Iš byloje esančios Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos (t. I, b.l. 134) matyti, kad 2018-07-22 atsakovė buvo rasta neblaivi. Nutarime dėl administracinio nusižengimo nurodyta, kad ji negalėjo tinkamai rūpintis mažamečiu vaiku, jai skirtas įspėjimas (t. I, b.l. 151). Tačiau VšĮ Gelbėkit vaikus atsakovė paaiškino, kad vaikas jau miegojo kai ji su drauge išgėrė nedidelį kiekį vyno. Įvertinus atsakovės šeimoje esamą situaciją, buvo priimtas sprendimas šeimai neskirti atvejo vadybininko, kadangi atsakovė sugeba savarankiškai rūpintis šeima, užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus (t. 2, e. b. l. 8). Remiantis grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa, motinos pareigas atsakovė atlieka gerai, anksčiau nebuvo pastebėta, kad ji vartotų alkoholį. Išvadą teikianti institucija, atsižvelgdama į mažą vaiko amžių, faktinę padėtį, į tai, kad atsakovė užtikrina vaikui jo interesus atitinkančią aplinką, nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove atitiktų jo interesus.

22Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, nesant prieštaravimų, sprendžia, jog priešieškinio reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakove tenkintinas.

23Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

24Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šalys pačios turi susitarti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos, tačiau tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Iš bylos medžiagos, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad tarp šalių nuo 2017 metų vyksta konfliktai dėl bendravimo su dukra (t. 1, e. b. l. 15).

25CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku taikomi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

26Ieškovas prašė nustatyti bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią jis: kas antrą penktadienį pasiimtų vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžintų jį į atsakovės gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val.; atsakovei dirbant naktinį darbą arba visą parą, pastaroji informuotų ieškovą ir tuomet jis paimtų vaiką iš atsakovės gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos bei grąžintų vaiką ieškovei grįžus iš darbo; bendrautų su vaiku kiekvienais metais Tėvo dieną, tėvo gimtadienio dieną, vaikų gimimo dienomis lyginiais metais, Šv. Kūčių dieną nelyginiais metais, abi Šv. Kalėdų dienas lyginiais metais, Šv. Velykų pirmąją dieną nelyginiais metais, Šv. Velykų antrąją dieną lyginiais metais, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais. Ieškovas taip pat prašė nustatyti, kad vaiko išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų su vienu iš tėvų ilgesniam laikui nei 14 nepertraukiamų kalendorinių dienų būtų galimas tik esant rašytiniam kito tėvo sutikimui; vaikui susirgus, tėvas turėtų nedelsiant informuoti apie tai atsakovę ir pagal aplinkybes grąžinti jį į vaiko gyvenamąją vietą, sudaryti galimybes atsakovei pasiimti vaiką arba nedelsdamas pats jį pristatyti į gydymo įstaigą, sergantį vaiką lankytų vaiko gyvenamojoje vietoje, savo apsilankymo laiką iš anksto suderinęs su atsakove, kuri, vaikui susirgus, nedelsiant informuotų apie tai ieškovą; bendraudami su vaikais abu tėvai būtų įpareigoti laikytis vaikų interesų paisymo ir pagarbos vienas kitam ir vienas kito artimiesiems giminaičiams principo, taip pat įpareigoti susilaikyti nuo bet kokios neigiamos nuomonės apie vienas kitą formavimo vaikams, o bet kurio iš tėvų teisės dalyvauti vaikų auklėjime ar bendrauti su vaiku gali būti būtų ribojamos tik įstatymų nustatyta tvarka.

27Atsakovė priešieškiniu prašė ieškovo reikalavimo dėl bendravimo tvarkos netenkinti ir nustatyti, kad ieškovas bendrauja su dukra B. T. vieną darbo dieną per savaitę – antradienį nuo 16 val. iki 19.00 val., paimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos (pasibaigus pamokoms ir neformaliojo lavinimo užsiėmimams) ir 19.00 val. grąžindamas į gyvenamąją vietą, išskyrus laikotarpį kai atsakovė atostogauja su dukra; metų porinių savaičių šeštadienį nuo 10.00 val. iki 15.00 val., išskyrus laikotarpį kai atsakovė atostogauja su vaiku, paimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimui grąžindamas į gyvenamąją vietą; antrąją Šv. Velykų ir antrąją Šv. Kalėdų dieną, šventės dieną paimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 17.00 val.; Tėvo dieną paimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 17.00 val. (atsakovė turi teisę bendrauti su dukra Motinos dieną); kitą dieną po vaiko gimimo dienos (kovo 10 d.), paimdamas vaiką 12.00 val. iš gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos (pasibaigus pamokoms ir neformaliojo lavinimo užsiėmimams) ir 17.00 val. grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą; dėl susitikimo su dukra ir (ar) atostogų bei jų trukmės privalant pranešti SMS žinute ar el. pašto adresu tokiais terminais: paimant vaiką darbo dieną – prieš 1 dieną, paimant vaiką šeštadienį – prieš 2 dienas, paimant vaiką atostogoms – prieš 2 savaites, paimant vaiką metinėms šventėms – prieš 2 savaites, jeigu nustatytu laiku ieškovas neturi galimybės paimti dukterį darbo dieną ar šeštadienį, jis privalo apie tai ne vėliau kaip prieš 1 dieną pranešti atsakovei SMS žinute ar jos el. pašto adresu, jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių bendravimas su dukra nėra galimas (dėl vaiko ligos, užimtumo ugdymo veikloje), atsakovė praneša apie tai ieškovui SMS žinute ar jo el. pašto adresu, klausimus, susijusius su dukros auklėjimu ir ugdymu šalys sprendžia bendru susitarimu, atsižvelgdami į geriausius vaiko interesus, jo norus ir reikmes.

28Iš šalių reikalavimų matyti, jog ieškovas siekia, kad būtų nustatyta maksimali jo bendravimo su dukra tvarka, tuo tarpu atsakovė siekia ieškovo bendravimą su dukra riboti. Tačiau tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Šioje srityje didelę reikšmę turi specialistų (ekspertų, psichologų, vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojų) teikiamos išvados, nuomonės ir pasiūlymai dėl geriausių vaiko interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

29Ieškovas nurodė, kad sugebės pasirūpinti dukra, su juo viename name gyvena jo motina, kuri jam padės, šiuo metu jis alkoholį vartoja tik per šventes, todėl dukrai su juo saugu. Tuo tarpu atsakovės teigimu ieškovas yra agresyvus, priklausomas nuo alkoholinių gėrimų, neturi tėvystės įgūdžių. 2018-05-07 VšĮ ( - ) duomenimis, ieškovui diagnozuotas organinis asmenybės sutrikimas (F07.0), psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (F10.2), jis gydėsi dėl alkoholinės abstinencijos, nes negalėjo nustoti vartojęs alkoholį, jam buvo paskirtas gydymas raminančiaisiais, antidepresantais, paskutiniu metu alkoholio nevartojo, todėl prašė skirti raminančius medikamentus ir antidepresantus, kad nepradėtų naudoti alkoholio. Byloje esančiais duomenimis ieškovas yra dirglus, nerimastingas, visur skubantis, pažemintos nuotaikos, jį vargina nerimas ir įtampa, jo emocijos pažemintos ir sudirgusios (t. 1, e. b. l. 74). Iš 2018-10-30 išrašo matyti, kad ieškovui diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, raminamuosius ir opiatinius nuskausminamuosius. Ieškovas psichiatrų gydomas nuo 1999 m., daug kartų gulėjo ligoninėje dėl abstinencijos būklės, kurios metu nemiega, būna agresyvus, dezorientuotas, su klausos ir regos haliucinacijomis, neprognozuojamo elgesio, tačiau gydytis dėl priklausomybės sutrikimų jis nemotyvuotas, prognozė pasveikti nepalanki, ieškovas yra psichikos sveikatos centro sąrašuose (t. 2, e. b. l. 37). 2018-09-26 šeimos aplankymo akto duomenimis, specialistų apsilankymo metu ieškovą teko raminti, jis rėkė, buvo susijaudinęs, neadekvatus, negirdėjo klausimų, galimai turi rimtų psichologinių problemų (t. 2, e. b. l. 5-6). Ieškovui buvo pasiūlyta lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo kursus, psichologo konsultacijas, tačiau ieškovas tai daryti atsisakė. Teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad pozityvios tėvystės kursų nelankė, kadangi esant poreikiu vaiku jam padės pasirūpinti jo motina. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas nuolat kviečia policijos pareigūnus teigdamas, kad atsakovė nesirūpina vaiku, neužtikrina jo saugumo, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo skundai dažniausiai nepasitvirtina (t. 2, e. b. l. 9-10).

30Teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, medicinos specialistų išvadas dėl ieškovo sveikatos ir psichikos būklės, įvertinęs juos kartu su byloje surinkta kita medžiaga, patvirtinančia, kad ieškovas ne visuomet linkęs veikti vaiko interesais, aukščiau iškelia savo teisę bendrauti su vaiku, remdamasis nurodytų įrodymų visuma, sprendžia, kad, užtikrinant vaiko saugią aplinką, yra pagrindas riboti ieškovo bendravimą su vaiku. Teismas, spręsdamas dėl tokios būtinybės taip pat įvertina, kad šalių vaikas yra mažo amžiaus (sprendimo priėmimo metu 3 metų ir 8 mėnesių), dėl ko ypatingai svarbu užtikrinti jo nuolatinį saugumą. Nors ieškovas teigia šiuo metu nevartojantis alkoholinių gėrimų, šią aplinkybę įrodinėjo liudytojos J. T. paaiškinimais, teismas jos parodymus vertina kritiškai, kadangi ji yra kartu su ieškovu gyvenanti jo motina, suinteresuota maksimaliu ieškovo bendravimu su vaiku. Pažymėtina, kad, nors ieškovas ir jo motina nurodo, jog ieškovas jau kelis metus nevartoja alkoholio, atsakovė ir jos motina (liudytoja apklausta O. R.) paaiškino, kad ieškovas alkoholį ir šiuo metu vartoja, liudytoja nurodė, kad šių metų gegužės mėnesį buvo atvykęs neblaivus. Šalims ir liudytojoms davus priešingus paaiškinimus, teismas remiasi objektyviais duomenimis - medicinos dokumentų išrašais, iš kurių nėra galimybės daryti išvados, kad ieškovas yra išsigydęs nuo priklausomybės alkoholiui. Remiantis šiais įrodymais, jo prognozės pasveikti nepalankios, jis vartoja raminamuosius ir antidepresantus, kad nepradėtų vėl vartoti alkoholio, kas taip pat sudaro pagrindą teigti, jog ieškovui bendraujant su vaiku gali būti neužtikrintas jo saugumas. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad vaiką padėtų prižiūrėti kartu gyvenanti jo motina, neturi reikšmės, kadangi teismas nustato tik ieškovo, bet ne jo motinos, bendravimo su vaiku tvarką, todėl ieškovas turės teisę nustatyta tvarka bendrauti ir nedalyvaujant savo motinai, o ši neturės pareigos dalyvauti ieškovui bendraujant su vaiku, o vaiko saugumas tokiu būdu galimai nebūtų užtikrintas. Pažymėtina, kad bendravimo su vaiku tvarka nustatoma pagal esamą situaciją, o aukščiau nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą imtis papildomų vaiko saugumo užtikrinimo priemonių.

31Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovo bendravimas su dukra nustatant nakvynes ieškovo namuose prieštarautų nepilnamečio vaiko interesams, kadangi byloje nėra pakankamai duomenų, kad paliekant vaiką su ieškovu nakvynei, jis sugebėtų užtikrinti vaiko saugumą visą bendravimo laikotarpį, atitinkamai atliepti ir patenkinti vaiko poreikius. Tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Atsižvelgiant į ieškovo teisę bendrauti ir matytis su vaiku, į tai, kad vaikas turi teisę bendrauti su savo tėvu ir tai, jog artimam jų ryšiui palaikyti būtina, kad jie kartu praleistų pakankamai laiko, teismas nustato, kad vaiko teises bei teisėtus interesus geriausiai užtikrintų bendravimas vieną kartą per savaitę darbo dieną po kelias valandas bei kas antrą šeštadienį ir sekmadienį. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog jam nėra svarbios bendravimo su vaiku dienos ir laikas, kadangi jis nedirba, tik lankosi poliklinikoje reabilitacijose. Teismo vertinimu labiausiai vaiko interesus atitiktų ieškovo bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią ieškovas bendrautų su vaiku vieną darbo dieną per savaitę (kiekvienos savaitės antradienį) nuo 16.00 val. iki 19.00 val., paimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos (pasibaigus pamokoms ir neformaliojo ugdymo užsiėmimams) ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą (išskyrus laikotarpį, kai atsakovė su dukra atostogauja), bendrautų su dukra metų porinių savaičių šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 10.00 val. iki 17.00 val., pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą (išskyrus laikotarpį, kai atsakovė su dukra atostogauja).

32Ieškovas prašo nustatyti, kad atsakovei dirbant naktinį darbą arba visą parą, pastaroji turi informuoti ieškovą, kad šis pasiimtų vaiką iš atsakovės gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos, grąžinant vaiką ieškovei grįžus iš darbo.

33Teismas pažymi, CPK 267 straipsnyje įtvirtinta, jog teismui neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausytų nuo tam tikros sąlygos atsiradimo ar neatsiradimo. Teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka privalo būti konkreti ir vykdytina priverstinai. Teismo sprendimas turi būti aiškus, o įvertinant konfliktinę situaciją, šalių negebėjimą tartis bendravimo su vaiku klausimu, netikslinga numatyti tokių sąlygų, kuomet nebūtų iš anksto aiškiai apibrėžtos bendravimo su vaiku dienos ir laikas. Nustatyta, kad atsakovė geba pasirūpinti vaiku, užtikrinti, kad jai dirbant naktinėje pamainoje vaikas būtų tinkamai prižiūrėtas. Teismas nustato konkrečią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, tuo tarpu kitu laiku tinkama vaiko priežiūra gali ir turi pasirūpinti ieškovė savo nuožiūra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas nustatyti, kad vaikas turi būti perduotas jam atsakovės darbo naktimis ar paromis metu, netenkinamas.

34Ieškovas taip pat prašo nustatyti, kad kiekvienais metais Tėvo dieną, tėvo gimtadienio dieną, vaiko gimimo dienomis lyginiais metais, Šv. Kūčių dieną nelyginiais metais, abi Šv. Kalėdų dienas lyginiais metais, Šv. Velykų pirmąją dieną nelyginiais metais, Šv. Velykų antrąją dieną lyginiais metais, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, vaikas bendrauja su tėvu. Tuo tarpu atsakovė prašo nustatyti, kad ieškovas turi teisę bendrauti su dukra antrąją Šv. Velykų ir antrąją Šv. Kalėdų dieną, Tėvo dieną, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą 17.00 val., taip pat kitą dieną po vaiko gimimo dienos (kovo 10 d.), paimdamas vaiką 12.00 val. iš gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos (pasibaigus pamokoms ir neformaliojo lavinimo užsiėmimams) ir 17.00 val. grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą, o atsakovė turi teisę bendrauti su B. T. Motinos dieną.

35Atsižvelgiant į tėvų lygiateisiškumo principą, abiem tėvams turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su vaikais per šventes ir gimtadienius. Atsakovės reikalavimas nustatyti, kad ieškovas su dukra bendrauja tik antrąją Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų dieną, kitą dieną po vaiko gimtadienio tėvų lygiateisiškumo principo neatitinka. Teismas daro išvadą, kad vaiko interesus, šalių lygiateisiškumo principą labiau atitiktų bendravimo su dukra švenčių metu tvarka, pagal kurią ieškovas bendrautų su vaiku nelyginių metų Šv. Kūčių dieną, pirmąją Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną, lyginių metų antrąją Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną, kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmą birželio mėnesio sekmadienį) pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 17.00 val. Ieškovas taip pat turi teisę bendrauti su vaiku kiekvienų metų vasario 11 d. (ieškovo gimimo dieną) ir lyginiais metais vaiko gimimo dieną (kovo 10 d.) nuo 16.00 val. iki 19.00 val., paimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos (pasibaigus pamokoms ir neformaliojo ugdymo užsiėmimams) ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą. Atsakovė, neatsižvelgiant į nustatytą ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, turi teisę bendrauti su dukra kiekvienų metų Motinos dieną (pirmą gegužės mėnesio sekmadienį).

36Teismas atmeta ieškovo reikalavimą nustatyti, kad vaiko išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų su vienu iš tėvų ilgesniam laikui nei 14 nepertraukiamų kalendorinių dienų galimas tik esant rašytiniam kito tėvo sutikimui. Remiantis CK 3.174 straipsnio 3 dalimi, sutikimas išvežti vaiką į užsienį yra reikalingas tik tuo atveju, jei vaikas išvežamas į užsienio valstybę nuolat gyventi, todėl ieškovo reikalavimo tenkinimas nepagrįstai apsunkintų ieškovę ir ribotų jos teises.

37Ieškovas prašo nustatyti, kad vaikui susirgus, tėvas turi nedelsiant informuoti apie tai motiną ir pagal aplinkybes grąžinti jį į vaiko gyvenamąją vietą, sudaryti galimybes motinai pasiimti vaiką arba nedelsdamas pats jį pristatyti į gydymo įstaigą. Su šia dalimi reikalavimo atsakovė teismo posėdžio metu sutiko.

38Ieškovas tauo pat prašo nustatyti, kad sergantį vaiką jis gali lankyti vaiko gyvenamojoje vietoje, savo apsilankymo laiką iš anksto suderinęs su atsakove. Teismas, nustatydamas vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką, įvertina susidariusią individualią situaciją, kurios ypatumai gali įtakoti ir bendravimo tvarkos ypatumus. Kadangi santykiai tarp šalių yra įtempti, konfliktiški, iš bylos duomenų nustatyta, kad tarp šalių nuolat kyla konfliktai, jos viena kitą kaltina vaiko nepriežiūra, šalių susitarimas bendravimo su vaiku klausimu nėra įmanomas. Ieškovo lankymasis atsakovės namuose vaikui susirgus dėl galimų šalių konfliktų neatitiktų vaiko interesų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad būstas, kuriame gyvena atsakovė, nuosavybės teise priklauso ne jai, o jos motinai. Teismo vertinimu, ieškovo galimybės lankytis atsakovės namuose nustatymas pažeistų jos ir jos savininkės teises.

39Teismas, nustatydamas ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, nenumato nuostatų, kad bendraudami su vaiku abu tėvai įpareigojami laikytis vaikų interesų paisymo ir pagarbos vienas kitam ir vienas kito artimiesiems giminaičiams principo, taip pat įpareigojami susilaikyti nuo bet kokios neigiamos nuomonės apie vienas kitą formavimo vaikui, bet kurio iš tėvų teisės dalyvauti vaikų auklėjime ar bendrauti su vaiku gali būti ribojamos tik įstatymų nustatyta tvarka, klausimus, susijusius su dukros auklėjimu ir ugdymu šalys sprendžia bendru susitarimu, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, jo norus ir reikmes. Nurodytos bendrosios tėvų pareigos vaikams, savo esme nėra bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos dalyku. Tai, kad šalys turi nesudaryti viena kitai kliūčių bendraujant su vaiku pagal nustatytą tvarką ir skatinti šias teises realizuoti reglamentuota CK 3.170 straipsnio 3 dalyje, todėl papildomas atitinkamo nuostatos įtvirtinimas teismo sprendime būtų perteklinis.

40Atsakovė prašo nustatyti, kad ieškovas dėl susitikimo su dukra ir (ar) atostogų bei jų trukmės privalo pranešti SMS žinute ar el. pašto adresu priešieškinyje nurodytais terminais, o nustatytu laiku neturint galimybės paimti dukterį darbo dieną ar šeštadienį, - apie tai pranešti ne vėliau kaip prieš 1 dieną. Teismo vertinimu, nustačius ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, papildomas įspėjimas apie ketinimą bendrauti nustatytomis dienomis nėra būtinas ir vertintinas kaip perteklinis ieškovo apsunkinimas. Teismas sprendžia, kad pareiga pranešti ieškovui nustatoma tik jam neturint galimybės bendrauti ustatytu laiku, kad atsakovė galėtų planuoti savo laiką su vaiku.

41Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė pareiškė prašymą, kad teismas, priimdamas sprendimą išeitų už priešieškinio ribų ir ieškovo bendravimui su nepilnamete dukra nustatytų 6 mėnesių pereinamąjį laikotarpį dalyvaujant psichologui.

42Teismo teisę šeimos bylose peržengti pareikštų reikalavimų ribas numato CPK 376 straipsnio 3 dalis. Teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes. Tokį prašymą atsakovės atstovė pareiškė baigiamųjų kalbų metu, konkrečiai nenurodydama kokios faktinės aplinkybės lemia psichologo dalyvavimo ieškovui bendraujant su vaiku poreikį. Pažymėtina, kad reikalavimo ribų peržengimas yra teismo teisė, bet ne pareiga ir nematydamas aiškaus pagrindo teismas atitinkamų veiksmų nesiima.

43Teismas atsižvelgia į tai, kad pereinamasis laikotarpis paprastai yra skirtas atkurti ar sustiprinti skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko tarpusavio emociniam ryšiui. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo ir vaiko bendravimas nėra nutrūkęs ar sutrikęs, laikinosiomis apsaugos priemonėmis teismas nustatė laikiną ieškovo bendravimą su nepilnamete dukra, ieškovas nurodė, kad bendrauja su dukra dalyvaujant atsakovei po 7 val. per savaitę. Nesant duomenų, kad ieškovo ir vaiko tarpusavio santykiai yra nutrūkę, kad emocinį ryšį būtina atkurti palaipsniui, teismas daro išvadą, kad netikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimui.

44Be to, psichologo dalyvavimo poreikis ieškovui bendraujant su vaiku nėra įrodytas. Iš ieškovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikytas bendravimas viešoje vietoje nepasiteisino, todėl dabar siekiama numatyti bendravimą dalyvaujant trečiajam asmeniui. Tačiau, kaip minėta, pereinamojo laikotarpio nustatymas dalyvaujant psichologui yra skirtas vaiko emociniam ryšiui su skyrium gyvenančiu tėvu atstatyti, o ne jo fiziniam saugumui, esant abejonių dėl atitinkamų atsakovo galimybių, užtikrinti.

45Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, remiantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014), konkretus pereinamasis laikotarpis neturėtų būti nustatomas tuo atveju, jei iš anksto nėra galimybės nustatyti kokios trukmės jis turėtų būti. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti jog būtent nurodyto 6 mėnesių pereinamojo laikotarpio reikia, kad ieškovas galėtų bendrauti su vaiku be tarpininko.

46Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, teismas nustato ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, pagal kurią ieškovas bendrauja su vaiku:

471.

48kiekvienos savaitės antradienį nuo 16.00 val. iki 19.00 val., paimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos (pasibaigus pamokoms ir neformaliojo ugdymo užsiėmimams) ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą (išskyrus laikotarpį, kai atsakovė atostogauja su dukra);

492.

50metų porinių savaičių šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 10.00 val. iki 17.00 val., pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą iki 17.00 val. (išskyrus laikotarpį, kai atsakovė atostogauja su dukra).

513.

52nelyginių metų Šv. Kūčių dieną, pirmąją Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 17.00 val.

534.

54lyginių metų antrąją Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 17.00 val.

555.

56kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmą birželio mėnesio sekmadienį), pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 17.00 val.

576.

58lyginių metų kovo 10 d. (vaiko gimimo dieną), pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos (pasibaigus pamokoms ir neformaliojo ugdymo užsiėmimams) 16.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 19 val.

597.

60kiekvienų metų vasario 11 d. (ieškovo gimimo dieną) pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos (pasibaigus pamokoms ir neformaliojo ugdymo užsiėmimams) 16.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 19 val.

618.

62atsakovė su dukra bendrauja kiekvienų metų Motinos dieną (pirmą gegužės mėnesio sekmadienį).

639.

64jeigu nustatytu laiku ieškovas neturi galimybės paimti dukterį darbo dieną ar šeštadienį, jis privalo apie tai ne vėliau kaip prieš 1 dieną pranešti atsakovei SMS žinute ar jos el. pašto adresu.

6510.

66jeigu nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių bendravimas su dukra nėra galimas (dėl vaiko ligos, užimtumo ugdymo veikloje), atsakovė privalo pranešti apie tai atsakovui SMS žinute ar jo el. pašto adresu.

6711.

68vaikui susirgus, ieškovas turi nedelsiant informuoti apie tai atsakovę ir pagal aplinkybes grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą, sudaryti galimybes motinai pasiimti vaiką arba nedelsdamas pats jį pristatyti į gydymo įstaigą. Vaikui susirgus, atsakovė privalo nedelsiant informuoti apie tai ieškovą.

69Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

70Nustačius nepilnamečio šalių vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, iš ieškovo priteistinas išlaikymas vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

71Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

72Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (pvz. maistui) ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Toks įvardijimas daugeliu atvejų yra neprasmingas, nes kai kurios išlaidos vaiko išlaikymui (išlaidos vaistams, drabužiams, avalynei, būsto užtikrinimui) negali būti vienodos kiekvieną mėnesį. Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėj byloje Nr. e2A-1587-619/2017).

73Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui per mėnesį išleidžia apie 400 Eur: 140 Eur – maistui, 55 Eur – drabužiams ir avalynei, 50 Eur – darželio mokesčiui, 30 Eur – sveikatos priežiūrai ir vaistams, 35 Eur – laisvalaikiui (žaislams, lavinimo priemonėms), 50 Eur – atostogoms, 40 Eur – kitoms išlaidoms (transporto, komunaliniams mokesčiams, buitinėms paslaugos). Teismo posėdžio metu patikslino, kad šalių dukra lanko sportinius šokius (24 Eurper mėnesį), keramikos būrelį (16 Eur per mėnesį), teatrą (3 Eur). Specialių poreikių vaikas neturi.

74Išlaidos maistui, drabužiams ir avalynei, darželio mokestis, išlaidos sveikatos priežiūrai (vaistams), laisvalaikiui (žaislams, lavinimo priemonėms, teatrui), atostogoms, transportui, komunaliniams mokesčiams, nors ir nėra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, tačiau yra susijusios su teisės į būstą užtikrinimu, minimaliais kiekvieno asmens poreikiais, sveikatos profilaktika, vaiko papildomo ugdymo poreikiais. Atsakovės nurodyto dydžio išlaidos maistui, drabužiams ir avalynei, transportui, komunaliniams mokesčiams atsižvelgiant į visuotinai žinomas rinkos kainas, yra protingo dydžio. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių dukra lanko darželį (t. 1, e. b. l. 30). Nors duomenų, koks yra mėnesinis mokestis už darželio teikiamas paslaugas byloje nėra, tačiau pagal CK įrodymais byloje laikomi ir žodiniai šalių paaiškinimai (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys), be to atsižvelgiama į visuotinai žinomus valstybinių vaikų ugdymo įstaigų mokesčius už šių įstaigų lankymą. Teismas vertina, kad atsakovės priešieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodytas 50-52 Eur mokestis už darželį yra protingo dydžio. Ieškovas šio poreikio ir atsakovės nurodyto išlaidų dydžio neginčijo.

75Atsakovė nurodė, kad šalių dukra yra sveika, specialių poreikių neturi, todėl teismas atsakovės nurodytą 30 Eur sumą vaiko sveikatos priežiūrai vertina kaip nepagrįstai didelę. Teismas sutinka, kad vaikams reikalingi vitaminai, sveikatos profilaktika, retkarčiais – vaistai, tačiau 30 Eur per mėnesį suma sudaro beveik 400 Eur per metus, todėl būtent tokio dydžio specialių poreikių egzistavimas turėjo būti pagrįstas į bylą pateiktais įrodymais, ko atsakovė nepadarė.

76Teismas daro išvadą, kad būtinųjų šalių vaiko poreikių tenkinimui reikalinga virš 300 Eur per mėnesį suma.

77Tačiau, kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik vaiko būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Užklasinė veikla nėra laikoma būtinu poreikiu, tačiau remiantis aukščiau nurodyta teismų praktika, turintys galimybes tėvai, turi prisidėti ir prie papildomo vaiko ugdymo, gabumų lavinimo. Taigi užklasinė veikla turėtų būti užtikrinama atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta 40 Eur per mėnesį suma vaiko būreliams (sportiniams šokiams – 24 Eur per mėnesį, keramikai – 16 Eur per mėnesį), 35 Eur suma laisvalaikiui, 50 Eur per mėnesį vaiko atostogoms yra realios ir protingo dydžio. Tačiau, kaip minėta, išlaikymą, skirtą tokio pobūdžio poreikiams turi teikti tik atitinkamas galimybes turintys tėvai.

78Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-186-378/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-330-378/2016).

79Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (t. 1, e. b. l. 197), VĮ Regitra duomenimis, ieškovės vardu registruotų transporto priemonių taip pat nėra (t. 1, e. b. l. 195). Atsakovė dirba VšĮ ( - ) ligoninėje (t. 1, e. b. l. 33-34), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovės pajamos vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 850 Eur neatskaičius mokesčių.

80Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ieškovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (t. 1, e. b. l. 29, 76), Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovo vardu registruotų juridinių asmenų akcijų nėra (t. 1, e. b. l. 75), VĮ Regitra duomenimis, ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso automobilis (pirmosios registracijos data – 1994-05-02), kuris yra išregistruotas dėl draudimo dalyvauti viešajame eisme (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (t. 1, e. b. l. 183-184). Ieškovui iki 2033-02-10 nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (t. 1, e. b. l. 6). Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis ieškovas nedirba, gauna 257,08 Eur per mėnesį dydžio netekto darbingumo pensiją bei 9,50 Eur per mėnesį dydžio transporto išlaidų kompensaciją (t. 1, e. b. l. 64-65, 185-190). Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 1996 m. iki 2010 m. buvo registruotas darbo biržoje (t. 2, e. b. l. 29-30).

81Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė ir ji turi didesnes galimybes dirbti, teismas daro išvadą, kad lygiomis dalimis šalys išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikti negali. Teismas proporcingai ieškovo darbingumo lygiui, atsižvelgdamas tai, kad jis yra 40 procentų darbingas ir, turėdamas pareigą išlaikyti vaiką, atitinkamai gali imtis priemonių gauti pajamas iš darbinės veiklos. Teismas atsižvelgia į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Atsakovas nurodė, kad negali dirbti, nes negali ilgai stovėti, turi lankyti reabilitacijas, tačiau pastarosios aplinkybės įrodymų nepateikė, neįrodinėjo, kad bandė rasti jo galimybes dirbti atitinkantį darbą. Be to, atsakovas gauna nedarbingumo lygio pensiją, kompensuojančią jo netekto darbingumo dalį. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas iš ieškovo priteisia pusės vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingos sumos - 150 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2018-04-12) iki vaiko pilnametystės. Vertindamas atsakovo galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad gyvybės draudimas nėra būtinasis vaiko poreikis, todėl ieškovo mokama 23 Eur per mėnesį draudimo įmokų suma (t. 1, e. b. l. 66-70) galėtų būti skiriama vaiko išlaikymui, mokamam atsakovei, kaip uzufrukto teise vaiko lėšas valdančiam asmeniui, būtinų kasdienių vaiko poreikių tenkinimui. Be to, ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad išsimokėtinai įsigijo telefoną, planšetę, už kuriuos mokėjo 28 Eur ir 48 Eur per mėnesį įmokas, be to, dovanojo vaikui brangius papuošalus, nori pirkti vaikui reikalingus daiktus, tačiau atsakovė jų nepriima. Šios aplinkybės rodo, jog ieškovas turi galimybę teikti vaikui reikalingą išlaikymą būtiniesiems poreikiams tenkinti.

82Be to, pagal susiformavusią teismų praktika, tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip neišvengiamai tenka didesnis vaiko aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), atsakovei taip pat lieka pareiga pasirūpinti papildomo poilsio, laisvalaikio poreikių tenkinimu, todėl ieškovas turi tinkamai prisidėti bent prie vaiko būtinųjų poreikių tenkinimo.

83Sprendimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d.1 p.).

84Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

85Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 6407,50 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2015-05-01 iki 2018-05-01 ((7 mėn. x 325 Eur / 2 ) + (6 mėn. x 350 Eur / 2) + (6 mėn. x 380 Eur / 2) + (12 mėn. x 380 Eur / 2) + (4 mėn. x 400 / 2). Teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, kad ieškovas nuo vaiko gimimo yra davęs vaiko išlaikymui 800 Eur, todėl šia dalimi sumažino reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo ir prašo teismo priteisti iš ieškovo 5607,50 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovas su atsakovės reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo nesutiko, nurodė, jog atsakovė vaikui gimus atsisakė išlaikymo, pateikė į bylą raštišką atsakovės pasirašytą nepilnamečio vaiko išlaikymo atsisakymą (t. 1, e. b. l. 71-73). Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovo teismui pateiktą raštelį dėl išlaikymo atsisakymo ji pasirašė verčiama ieškovo, kadangi esant ieškovo namuose, šis, laikydamas ant rankų vaiką, grasino neišleisti.

86Teismas atkreipia šalių dėmesį, kad išlaikymo prievolėje kreditorius yra nepilnametis vaikas, kuris iki pilnametystės yra atstovaujamas įstatyminių atstovų. Vaikui gyvenant su atsakove, ji turi pareigą rūpintis kasdieniais vaiko poreikiais, atstovauti vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius išlaikymo prievolėje yra nepilnametis vaikas (šalių dukra), atsakovė neturėjo teisės atsisakyti išlaikymo vaikui. Tokie atsakovės veiksmai, priešingi vaiko interesams, negalėtų būti pagrindu nepriteisti iš ieškovo susidariusio išlaikymo įsiskolinimo vaikui. Liudytoja J. T. paaiškino, kad pati atsakovė nenorėjo imti iš ieškovo pinigų vaiko išlaikymui. Tačiau vertintina tai, kad tokiu atveju atsakovas turėjo taupyti vaikui teiktinas lėšas. Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad jis suprato turintis pareigą teikti vaikui išlaikymą, tačiau jos tinkamai nevykdė, nuo vaiko gimimo jo išlaikymui skyrė tik 800 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis vaiko interesų prioriteto principu, iš atsakovo priteisiamas išlaikymo vaikui įsiskolinimas.

87Šalių vaikas gimė 2015-03-10, ieškovė į teismą kreipėsi 2018-04-12, todėl, remiantis CK 3.200 straipsniu, turi teisę prisiteisti išlaikymą už trijų metų laikotarpį nuo 2015-04-12 iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Ieškovui 40 procentų darbingumas buvo nustatytas 2015-03-12. Atsižvelgiant į tai nustačius, kad ieškovas vaiko išlaikymui turi skirti po 150 Eur per mėnesį, atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo tenkinamas iš dalies. Iš ieškovo priteisiama 4 600 Eur vaiko išlaikymo įsiskolinimas už 36 mėnesius, skaičiuojant po 150 Eur per mėnesį ir atimant per šį laikotarpį teiktą 800 Eur išlaikymą.

88Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

89Dėl išlaikymo įsiskolinimo išdėstymo

90Atsakovė prašo iš ieškovo priteistą išlaikymo įsiskolinimą išdėstyti lygiomis dalimis 12 mėnesių laikotarpiui.

91CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo paties iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Kadangi sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

92Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Be to, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-186/2011; 2014 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-911/2014, 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1533-302/2015).

93Teismas, įvertindamas ieškovo finansines galimybes bei atsižvelgdamas į tai, jog išdėstymo prašo pati atstovė, į tai, kad išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis užtikrins vaiko interesus, tenkina atsakovės prašomą ir įpareigoja ieškovą sumokėti atsakovei 4 600 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą mokant per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo po 385 Eur per mėnesį, paskutinį mėnesį sumokant 365 Eur.

94Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

952018-06-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka bei iš ieškovo priteistas nepilnamečio vaiko laikinas išlaikymas (t. 1, e. b. l. 77-81). Laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

96Dėl bylinėjimosi išlaidų

97Vilniaus garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. kovo 1 d. sprendimu ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (e. b. 1. 7-8). CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimus priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą mokėjimo. Iš atsakovo jis valstybės naudai taip pat nepriteisiamas. Atsakovės reikalavimas dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku, už kurį ieškovė sumokėjo 75 Eur dydžio žyminį mokestį, patenkintas 50 procentų, iš ieškovo atsakovei priteistina 37,50 Eur žyminio mokesčio.

98Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu teikta antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos sudaro 260 Eur (t. 2, e. b. l. 54-55). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas 36,50 proc., atsakovės priešieškinis tenkintas 63,5 proc., proporcingai atmestų priešieškinio reikalavimų daliai ir atmestų ieškinio bei patenkintų priešieškinio ir ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės valstybės naudai priteisiama 94,90 Eur už ieškovui teiktą antrinę teisinę pagalbą.

99CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsakovė patyrė 913,19 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 2, e. b. l. 22-24). Atsakovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš esmės neviršija Rekomendacijose už civilinėse bylose priteistiną advokato pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio. Todėl, remiantis aukščiau nurodytomis proporcijomis, iš ieškovo atsakovės naudai priteisiama 579,88 Eur jos patirtų advokato pagalbos išlaidų.

100Byloje taip pat susidarė 6,91 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios išlaidos tarp šalių taip pat padalinamos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, taigi iš atsakovės valstybės naudai priteistina 2,52 Eur, o iš atsakovo – 4,39 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Iš atsakovės priteistina suma yra mažesnė nei 3 EUR, todėl teismas šios sumos nepriteisia (CPK 96 str. 6 d., 2014 m. rugsėjo 23 d. LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 dėl LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo), o iš ieškovo šios išlaidos nepriteisiamos, nes jis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu atleistas nuo žyminio mokesčių ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo.

101Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268, 270 straipsniais,

Nutarė

102ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

103Nustatyti šalių nepilnamečio vaiko B. T., a. k. ( - ) gyvenamąją vietą su atsakove A. R., a. k. ( - )

104Nustatyti, kad ieškovas R. T. (R. T.), a. k. ( - ) bendrauja su nepilnamečiu vaiku B. T., a. k. ( - ) tokia tvarka:

1051.

106kiekvienos savaitės antradienį nuo 16.00 val. iki 19.00 val., paimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos (pasibaigus pamokoms ir neformaliojo ugdymo užsiėmimams) ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą (išskyrus laikotarpį, kai atsakovė su dukra atostogauja);

1072.

108metų porinių savaičių šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 10.00 val. iki 17.00 val., pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą iki 17.00 val. (išskyrus laikotarpį, kai atsakovė su dukra atostogauja);

1093.

110nelyginių metų Šv. Kūčių dieną, pirmąją Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 17.00 val.;

1114.

112lyginių metų antrąją Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 17.00 val.;

1135.

114lyginių metų kovo 10 d. (vaiko gimimo dieną), pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos (pasibaigus pamokoms ir neformaliojo ugdymo užsiėmimams) 16.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 19 val.;

1156.

116kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmą birželio mėnesio sekmadienį), pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 17.00 val.;

1177.

118kiekvienų metų vasario 11 d. (ieškovo gimimo dieną) pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos (pasibaigus pamokoms ir neformaliojo ugdymo užsiėmimams) 16.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 19 val.;

1198.

120neatsižvelgiant į nustatytą bendravimo tvarką, atsakovė su dukra bendrauja kiekvienų metų Motinos dieną (pirmą gegužės mėnesio sekmadienį);

1219.

122jeigu nustatytu laiku ieškovas neturi galimybės paimti dukterį darbo dieną ar šeštadienį, jis privalo apie tai ne vėliau kaip prieš 1 dieną pranešti atsakovei SMS žinute ar jos el. pašto adresu;

12310.

124jeigu nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių bendravimas su dukra nėra galimas (dėl vaiko ligos, užimtumo ugdymo veikloje), atsakovė privalo pranešti apie tai atsakovui SMS žinute ar jo el. pašto adresu;

12511.

126vaikui susirgus, ieškovas turi nedelsiant informuoti apie tai atsakovę ir pagal aplinkybes grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą, sudaryti galimybes motinai pasiimti vaiką arba nedelsdamas pats jį pristatyti į gydymo įstaigą. Vaikui susirgus, atsakovė privalo nedelsiant informuoti apie tai ieškovą.

127Priteisti iš ieškovo R. T. (R. T.), a. k. ( - ) nepilnamečio vaiko B. T., a. k. ( - ) naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2018 m. balandžio 12 d.) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

128Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaiko motina – atsakovė A. R., a. k. ( - )

129Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

130Priteisti iš ieškovo R. T. (R. T.), a. k. ( - ) 4 600 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečio vaiko B. T., a. k. ( - ) naudai.

131Išdėstyti 4 600 (keturių tūkstančių šešių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą 12 mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo mokant po 385 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus), paskutinį mėnesį sumokant 365 Eur (tris šimtus šešiasdešimt penkis eurus).

132Likusioje dalyje ieškinio ir priešieškinio netenkinti.

133Priteisti iš ieškovo R. T. 617,38 Eur (šešis šimtus septyniolika eurų 38 euro centus) bylinėjimosi išlaidų atsakovės A. R. a. k. ( - ) naudai.

134Priteisti iš atsakovės A. R. a. k. ( - ) 94,90 Eur (devyniasdešimt keturis eurus 90 euro centų) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už ieškovui teiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5630. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

135Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2018-06-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

136Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Makelienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal... 3. Teismas... 4. ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas nustatyti jo bendravimo... 5. Ieškovas nurodo, kad ( - ) gimė jo ir atsakovės dukra B. T.. Netrukus... 6. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo ieškinio reikalavimų... 7. Atsakovė priešieškinyje nurodo, kad ieškovas vartojo alkoholį, todėl... 8. Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašo atsakovės... 9. Išvadą byloje teikianti institucija pateikė išvadas dėl ieškinio ir... 10. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė... 11. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu patikslino, kad ieškovas nereikalauja... 12. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovui su dukra bendrauti... 13. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovės namuose... 14. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta ieškovo motina J. T. nurodė, kad... 15. Liudytoja O. R. (atsakovės motina) teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvena... 16. Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo,... 17. Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies... 18. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo... 19. Iš šalių paaiškinimų, į bylą pateikto gimimo liudijimo nustatyta, kad... 20. CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium,... 21. Abi šalys prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove. Išvadą... 22. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, nesant prieštaravimų,... 23. Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo... 24. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti... 25. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo... 26. Ieškovas prašė nustatyti bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią jis: kas... 27. Atsakovė priešieškiniu prašė ieškovo reikalavimo dėl bendravimo tvarkos... 28. Iš šalių reikalavimų matyti, jog ieškovas siekia, kad būtų nustatyta... 29. Ieškovas nurodė, kad sugebės pasirūpinti dukra, su juo viename name gyvena... 30. Teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, atsižvelgdamas į visas nurodytas... 31. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovo... 32. Ieškovas prašo nustatyti, kad atsakovei dirbant naktinį darbą arba visą... 33. Teismas pažymi, CPK 267 straipsnyje įtvirtinta, jog teismui neleidžiama... 34. Ieškovas taip pat prašo nustatyti, kad kiekvienais metais Tėvo dieną, tėvo... 35. Atsižvelgiant į tėvų lygiateisiškumo principą, abiem tėvams turi būti... 36. Teismas atmeta ieškovo reikalavimą nustatyti, kad vaiko išvykimas už... 37. Ieškovas prašo nustatyti, kad vaikui susirgus, tėvas turi nedelsiant... 38. Ieškovas tauo pat prašo nustatyti, kad sergantį vaiką jis gali lankyti... 39. Teismas, nustatydamas ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, nenumato nuostatų,... 40. Atsakovė prašo nustatyti, kad ieškovas dėl susitikimo su dukra ir (ar)... 41. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė pareiškė prašymą, kad teismas,... 42. Teismo teisę šeimos bylose peržengti pareikštų reikalavimų ribas numato... 43. Teismas atsižvelgia į tai, kad pereinamasis laikotarpis paprastai yra skirtas... 44. Be to, psichologo dalyvavimo poreikis ieškovui bendraujant su vaiku nėra... 45. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, remiantis kasacinio teismo praktika... 46. Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, teismas nustato ieškovo... 47. 1.... 48. kiekvienos savaitės antradienį nuo 16.00 val. iki 19.00 val., paimdamas... 49. 2.... 50. metų porinių savaičių šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 10.00 val. iki... 51. 3.... 52. nelyginių metų Šv. Kūčių dieną, pirmąją Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų... 53. 4.... 54. lyginių metų antrąją Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną pasiimdamas... 55. 5.... 56. kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmą birželio mėnesio sekmadienį),... 57. 6.... 58. lyginių metų kovo 10 d. (vaiko gimimo dieną), pasiimdamas vaiką iš... 59. 7.... 60. kiekvienų metų vasario 11 d. (ieškovo gimimo dieną) pasiimdamas vaiką iš... 61. 8.... 62. atsakovė su dukra bendrauja kiekvienų metų Motinos dieną (pirmą gegužės... 63. 9.... 64. jeigu nustatytu laiku ieškovas neturi galimybės paimti dukterį darbo dieną... 65. 10.... 66. jeigu nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių bendravimas su dukra nėra... 67. 11.... 68. vaikui susirgus, ieškovas turi nedelsiant informuoti apie tai atsakovę ir... 69. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo... 70. Nustačius nepilnamečio šalių vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, iš... 71. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine... 72. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus... 73. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui... 74. Išlaidos maistui, drabužiams ir avalynei, darželio mokestis, išlaidos... 75. Atsakovė nurodė, kad šalių dukra yra sveika, specialių poreikių neturi,... 76. Teismas daro išvadą, kad būtinųjų šalių vaiko poreikių tenkinimui... 77. Tačiau, kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, visapusiškam vaiko... 78. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius... 79. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovės vardu... 80. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ieškovo vardu... 81. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė ir ji turi... 82. Be to, pagal susiformavusią teismų praktika, tam iš tėvų, su kuriuo lieka... 83. Sprendimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas... 84. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo... 85. Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į... 86. Teismas atkreipia šalių dėmesį, kad išlaikymo prievolėje kreditorius yra... 87. Šalių vaikas gimė 2015-03-10, ieškovė į teismą kreipėsi 2018-04-12,... 88. Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama... 89. Dėl išlaikymo įsiskolinimo išdėstymo... 90. Atsakovė prašo iš ieškovo priteistą išlaikymo įsiskolinimą išdėstyti... 91. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje... 92. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismo teisė išdėstyti... 93. Teismas, įvertindamas ieškovo finansines galimybes bei atsižvelgdamas į... 94. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių... 95. 2018-06-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo taikytos... 96. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 97. Vilniaus garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. kovo 1 d. sprendimu... 98. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos... 99. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su... 100. Byloje taip pat susidarė 6,91 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.... 101. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 102. ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.... 103. Nustatyti šalių nepilnamečio vaiko B. T., a. k. ( - ) gyvenamąją vietą su... 104. Nustatyti, kad ieškovas R. T. (R. T.), a. k. ( - ) bendrauja su nepilnamečiu... 105. 1.... 106. kiekvienos savaitės antradienį nuo 16.00 val. iki 19.00 val., paimdamas... 107. 2.... 108. metų porinių savaičių šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 10.00 val. iki... 109. 3.... 110. nelyginių metų Šv. Kūčių dieną, pirmąją Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų... 111. 4.... 112. lyginių metų antrąją Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną pasiimdamas... 113. 5.... 114. lyginių metų kovo 10 d. (vaiko gimimo dieną), pasiimdamas vaiką iš... 115. 6.... 116. kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmą birželio mėnesio sekmadienį),... 117. 7.... 118. kiekvienų metų vasario 11 d. (ieškovo gimimo dieną) pasiimdamas vaiką iš... 119. 8.... 120. neatsižvelgiant į nustatytą bendravimo tvarką, atsakovė su dukra bendrauja... 121. 9.... 122. jeigu nustatytu laiku ieškovas neturi galimybės paimti dukterį darbo dieną... 123. 10.... 124. jeigu nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių bendravimas su dukra nėra... 125. 11.... 126. vaikui susirgus, ieškovas turi nedelsiant informuoti apie tai atsakovę ir... 127. Priteisti iš ieškovo R. T. (R. T.), a. k. ( - ) nepilnamečio vaiko B. T., a.... 128. Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra... 129. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti... 130. Priteisti iš ieškovo R. T. (R. T.), a. k. ( - ) 4 600 Eur (keturis... 131. Išdėstyti 4 600 (keturių tūkstančių šešių šimtų eurų) išlaikymo... 132. Likusioje dalyje ieškinio ir priešieškinio netenkinti.... 133. Priteisti iš ieškovo R. T. 617,38 Eur (šešis šimtus septyniolika eurų 38... 134. Priteisti iš atsakovės A. R. a. k. ( - ) 94,90 Eur (devyniasdešimt keturis... 135. Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2018-06-12 Vilniaus miesto... 136. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...