Byla 2-1533-302/2015

Dėl įpareigojimo grąžinti turtą ir skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Eurifeka“, R. V., Z. V. ir N. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2345-553/2014 pagal ieškovės akcinės bendrovės DNB lizingas ieškinį atsakovams uždarai akcinei bendrovei „Eurifeka“, R. V., Z. V. ir N. V. dėl įpareigojimo grąžinti turtą ir skolos priteisimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Vilniaus apygardos teismas 2014-06-06 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2345-553/2014, kuriuo įpareigojo atsakovus UAB „Eurifeka“, R. V., Z. V. ir N. V. grąžinti ieškovei AB DNB lizingui pagal Lizingo sutartį Nr. 2008-08F-5268 perduotą kosmetologinę įrangą Mesostar: MESOSTAR; SPM DIGITAL + applicators; VACUSTYLER XXL + IONO CARE + MFTD; HOME IONO; SONO HANDY su susijusiais dokumentais per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Be to, priteisė solidariai iš atsakovų ieškovei AB DNB lizingas 146 940,65 Lt, 8,06% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo 2012-04-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5% dydžio metines palūkanas.

4Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-166-177/2015 Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą.

5Atsakovai UAB „Eurifeka“, R. V., Z. V. ir N. V. pateikė teismui prašymą atidėti sprendimo dalies dėl įrangos perdavimo ieškovei įvykdymą penkeriems metams ir išdėstyti sprendimo dalį dėl priteistos ieškovei sumos įvykdymą penkiolikos metų terminui. Nurodė, kad grąžinus įrangą ieškovei, atsakovės UAB „Eurifeka“, kurios finansinė padėtis jau ir dabar yra sunki, veikla iš esmės būtų paralyžiuota, kadangi atsakovė, neturėdama įrangos, automatiškai netektų didžiosios dalies savo pajamų (apie 75 proc. pajamų uždirba įranga), kas ženkliai apsunkintų ir sprendimo dėl priteistos pinigų sumos ieškovei grąžinimo bei finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams vykdymą. Taip pat pažymėjo, kad ir neišdėsčius sprendimo dalyje dėl priteistos piniginės sumos penkiolikos metų terminui, atsakovė butų priverstas nutraukti veiklą, nes nesugebėtų įgyvendinti visų savo turimų įsipareigojimų. Pasak atsakovės UAB „Eurifeka“, kiti atsakovai taip pat nėra pajėgūs įvykdyti sprendimo, nes tai neleidžia atsakovų turimų įsipareigojimų apimtys (kreditai bankams, turto įkeitimai), gaunamos pajamos ir turimas turtas. Atsakovų finansinė situacija ir galėjimas įvykdyti sprendimą tiesiogiai priklauso nuo UAB „Eurifeka“ veiklos sėkmės, kadangi R. V. ir Z. V. yra UAB „Eurifeka“ akcininkai, o Z. V. yra ir direktorė.

6Ieškovė AB DNB lizingas pateikė atsiliepimą į minėtą atsakovų prašymą, kuriuo prašė atsisakyti tenkinti prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo. Nurodė, kad toks prašymas iš esmės pažeidžia ieškovės, kaip įrangos savininkės, teises ir teisėtus interesus taip pat neatitinka protingumo, teisingumo bei sąžiningumo reikalavimų. Be to, pažymėjo, kad tinkamai įsipareigojimų pagal lizingo sutartis nevykdžiusių skolininkų interesai negali būti ginami pažeidžiant kreditoriaus interesus.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi atsakovų UAB „Eurifeka“, R. V., Z. V. ir N. V. prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo netenkino. Pažymėjo, jog tokia situacija, kuomet atsakovai negrąžina ieškovei AB DNB lizingas turto ir nemažina įsiskolinimo tęsiasi daugiau nei trejus metus. Pirmos instancijos teismo vertinimu, atsakovai prašymą leisti be teisėto pagrindo valdomą turtą naudoti dar penkerius metus grindžia tik siekiu gauti iš šio turto pajamas, o toks prašymo faktinis pagrindas neatitinka CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos išimties taikymo sąlygų. Vertindamas prašymo dėl priteistos piniginės sumos išdėstymo penkiolikos metų laikotarpiui pagrįstumą, teismas nurodė, kad UAB „Eurifeka“ vykdo veiklą, todėl vienareikšmiškai spręsti apie šios įmonės nemokumą ir išskirtinės sunkios finansinės padėties susidarymą, nėra objektyvaus pagrindo. Jei UAB „Eurifeka“ akcininkams/vadovams, yra žinomos aplinkybės apie bendrovės nemokumą, teismas atkreipė jų dėmesį, jog jie turi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme įtvirtintą pareigą inicijuoti bendrovei bankroto bylos iškėlimą ir pagal įstatyme nustatytą tvarką atsiskaityti su kreditoriais. Be to, atmesdamas pašymą dėl priteistos piniginės sumos išdėstymo, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovų R. V. ir Z. V. pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jie dirba ir gauna pajamas, jiems nuosavybės teise priklauso UAB „Eurifeka“ akcijos ir nekilnojamasis turtas, o atsakovė N. V., nors šiuo metu ir nedirba, yra darbingo amžiaus ir jos galimybė užsidirbti pajamų nėra paneigta.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10Atsakovai UAB „Eurifeka“, R. V., Z. V. ir N. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį ir tenkinti prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo. Nurodo šiuo nesutikimo su pirmos instancijos teismo nutartimi argumentus: 1. Teismui atsisakant tenkinti atsakovų prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo, atsakovės UAB „Eurifeka“ galimybė nedelsiant įvykdyti teismo sprendimo dalį dėl skolos būtų absoliučiai panaikinama, kadangi neturėdama įrangos atsakovė negalėtų toliau vykdyti savo veiklos, o tokiu būdu būtų pažeidžiami ne tik atsakovės, tačiau ir pačios ieškovės interesai, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas paprasčiausiai negalėtų būti įvykdytas. 2. Nepagrįstas ir pirmos instancijos teismo teiginys, jog todėl, kad atsakovė UAB „Eurifeka“ vykdo veiklą, nėra pagrindo konstatuoti sunkios jos finansinės padėties. Su prašymu pateikti įmonės finansiniai dokumentai sudaro pakankamą pagrindą išvadai apie įmonės sunkią finansinę padėtį, o toliau vykdoma veikla tik patvirtina įmonės siekį gauti pajamų ir tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Atsižvelgiant į ieškovės veiklos pobūdį, t.y. įvairaus pobūdžio finansinių paslaugų teikimas, akivaizdu, jog tiek atidėjus, tiek išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, jai jokių neigiamų padarinių nekils. 3. Pirmos instancijos teismo argumentas, kad kiti atsakovai, t.y. R. V. ir Z. V., turi UAB „Eurifeka“ akcijų ir dirba įmonėje, todėl gali sumokėti priteistą įsiskolinimą, taip pat yra nepagrįstas. Įmonės darbuotojų ir akcininkų finansinė padėtis tiesiogiai priklauso nuo įmonės vykdomos veiklos efektyvumo ir pelningumo. Jeigu UAB „Eurifeka“ turės finansinių sunkumų, tai įmonės akcininkai negautų įmonės pelno dalies, be to, darbuotojai netektų savo darbo vietų. Ieškovė AB DNB lizingas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus: 1. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovų siekis be teisėto pagrindo valdomą ieškovės turtą naudoti dar penkerius metus tam, kad iš to būtų gaunamos pajamos, neatitinka teisės aktuose nustatytų įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo atidėjimo pagrindų. Toks atsakovų prašymas iš esmės pažeidžia įrangos savininko teises ir teisėtus interesus taip pat neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Dar penkerius metus naudojama įranga dėvėsis ir galimai ją grąžinus gali būti visai nebetinkama naudoti ir bevertė. 2. Į bylą pateikti duomenys apie atsakovų finansinę padėtį nesuteikia pagrindo išvadai, kad egzistuoja išimtinis atvejis, kuriam esant, būtų pagrindas atidėti teismo sprendimo vykdymą, kadangi atsakovai turi ir nekilnojamojo turto, ir gauna pajamų. 3. Atsakovų prašymas negali būti tenkinamas ir dėl tos priežasties, kadangi jo vykdymą prašoma išdėstyti neprotingai ilgam penkiolikos metų terminui.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

13Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir atidėjimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

14CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinių proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublik?s teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 str. 1 d.). Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Be to, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, ir joje nurodytą kitą kasacinio teismo praktiką). Taigi šios nuostatos suponuoja, kad vien turtinė atsakovų padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo privalomo išdėstymo. Sprendžiant šį klausimą, taip pat vertintina aplinkybė, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą apelianto nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti trečiojo asmens lūkesčiai.

15Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su apygardos teismo pozicija dėl pagrindo atidėti sprendimo dalies dėl įrangos perdavimo ieškovui įvykdymą penkeriems metams ir išdėstyti sprendimo dalį dėl priteistos ieškovui sumos įvykdymą penkiolikos metų terminui nebuvimo. Pastebėtina, kad prašymo atidėti ir išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ir atskirojo skundo argumentų esmę sudaro apeliantų teiginiai, kad teismui atsisakant tenkinti prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo, galimybė nedelsiant įvykdyti teismo sprendimo dalį dėl skolos būtų absoliučiai panaikinama, kadangi, neturėdama įrangos, atsakovė UAB „Eurifeka“ negalėtų toliau vykdyti savo veiklos. Įvertinus šių atsakovų argumentų turinį, sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad atsakovai prašymą leisti be teisėto pagrindo valdomą turtą naudoti dar penkerius metus iš esmės grindžia tik savo siekiu gauti iš šio turto pajamas, tačiau jokių įrodymų, kad ieškovei būtų sumokėta kokia nors priteistos sumos dalis, nepateikta, nors nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo praėjo daugiau nei pusė metų, o atsakovė UAB „Eurifeka“ vis dar naudojasi ieškovei priklausančia įranga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia teigti, kad apeliantai nededa jokių pastangų įvykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistą skolą, nors pagal jų poziciją įrangos negrąžinus ieškovei, tokia galimybė yra. Be to, sutiktina su ieškovės pastebėjimu, kad intensyviai penkis metus naudojama ginčo įranga dėvėtųsi ir dėl to jos vertė po penkerių metų būtų ženkliai mažesnė nei yra dabar. Akivaizdu, jog tokia situacija neabejotinai pažeidžia ieškovės, kaip įrangos teisėtos savininkės, teises ir teisėtus interesus.

16Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip matyti iš atsakovų pateiktų rašytinių įrodymų, UAB „Eurifeka“ vykdo veiklą, atsakovai R. V. ir Z. V. dirba ir gauna pajamas, jiems nuosavybės teise priklauso UAB „Eurifeka“ akcijos ir nekilnojamasis turtas, o atsakovė N. V., nors šiuo metu ir nedirba, tačiau yra darbingo amžiaus ir jos galimybė užsidirbti pajamų nėra paneigta. Esant nurodytoms aplinkybėms, pritartina pirmos instancijos teismui, jog nagrinėjamu atveju vienareikšmiškai spręsti apie išskirtinės sunkios finansinės padėties susidarymą, nėra objektyvaus pagrindo.

17Be to, pastebėtina, kad jei apeliantų teiginys dėl jų sunkios finansinės padėties ir būtų vertinamas kaip pagrįstas, tai teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, kad skolininko finansinė ateityje pagerės. (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-186/2011; 2014 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-911/2014). Apeliantams nei su prašymu, nei su atskiruoju skundu nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jų finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas, darytina išvada, kad atsakovai neįrodė ir dar vienos sąlygos, būtinos išvadai, jog yra pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).

18Taigi, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas ir atidėjimas, juo labiau tokiam ilgam laikotarpiui, faktiškai sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo principo pažeidimą, bet ir esminį sprendimo reikšmės sumenkinimą, be to, būtų pažeisti lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai bei išieškotojo ir jo kreditorių interesai. Pažymėtina, kad vien tik atsakovų noras išvengti neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių negali būti priežastis suteikti jiems prioritetą prieš įsiteisėjusiu teismo sprendimu patenkintą ieškovės turtinį interesą. Elgdamiesi sąžiningai bei siekdami tinkamai ir operatyviai įvykdyti savo prievolę, manytina, jog atsakovai pagal savo turtinę padėtį yra pajėgūs gauti lėšų, būtinų atsiskaityti su ieškove, jas skolindamiesi ir kitais civilinėje apyvartoje galimais finansavimo būdais.

19Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvadą, jog nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas teisingai nustatė ginčo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ginčo išsprendimui taikytinas procesinės teisės normas, be to, nepažeidė byloje surinktų įrodymų vertinimo taisyklių, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra jokio teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartis paliktina nepakeista.

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

21Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.