Byla e2-77-793/2019
Dėl akcijų dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas P. M., sekretoriaujant Agnei Baranauskaitei, dalyvaujant trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, V. J., ieškovo Č. T. ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, V. J. atstovei advokatei G. M., atsakovių G. V. ir E. R. atstovui advokatui T. P.,

2viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo Č. T. ieškinį atsakovėms G. V. ir E. R., trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, V. J., tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Kelių mašinos“ ir R. V., dėl akcijų dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

3Teismas

Nustatė

41.

5Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti P. R. ir E. R. 2008 m. sausio 3 d. sudarytą UAB „Kelių mašinos“ (toliau - Bendrovė) 100 vienetų paprastųjų vardinių akcijų dovanojimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento; pripažinti E. R. ir G. V. 2016 m. balandžio 22 d. sudarytą UAB „Kelių mašinos“ 100 vienetų paprastųjų vardinių akcijų dovanojimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento; negaliojančiais pripažintų sandorių atžvilgiu taikyti restituciją, numatant, kad UAB „Kelių mašinos“ 100 vienetų paprastųjų vardinių akcijų pripažįstamos P. R. nuosavybe ir gali būti paveldimos vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. Ieškovas pažymi, kad UAB „Kelių mašinos“ buvo įsteigta 2002 m. lapkričio 11 d., steigėjams Č. T. ir P. R. priėmus steigėjų sprendimą, kiekvienas iš steigėjų įgijo po 100 vienetų paprastųjų vardinių šios Bendrovės akcijų (t. 1, e. b. l. 61). Vienas iš UAB „Kelių mašinos“ steigėjų – P. R. 2008 m. sausio 3 d. dovanojimo sutartimi, jam nuosavybės teise priklausančias UAB „Kelių mašinos“ akcijas – 100 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, sudarančių 50 procentų visų Bendrovės akcijų, padovanojo savo sutuoktinei E. R. (t. 1, e. b. l. 62). 2016 m. balandžio 22 d. buvo sudaryta kita dovanojimo sutartis, tarp E. R. ir G. V., kuria E. R. savo anūkei G. V. perleido 100 vienetų paprastųjų vardinių Bendrovės akcijų (t. 1, e. b. l. 63-65). Ieškovo teigimu, tarp P. R. ir jo sutuoktinės E. R. 2008 m. sausio 3 d. sudaryta dovanojimo sutartis pripažintina negaliojančia, kadangi, kaip nurodo ieškovas, P. R., sudarydamas ginčijamą sandorį, buvo neveiksnus ir sutarties sudarymo laikotarpiu P. R. sirgo Alzheimerio liga, ko pasekoje negalėjo suvokti savo vykdomų veiksmų ir šių veiksmų pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kad 2008 m. sausio 3 d. sudaryta dovanojimo sutartis pripažintina negaliojančia, tai sąlygoja ir 2016 m. balandžio 22 dovanojimo sutarties negaliojimą bei restitucijos šioje civilinėje byloje taikymą.

62.

7A. E. atsiliepimu į ieškinį nesutinka su ieškovo ieškinyje nurodytais argumentais ir suformuluotais reikalavimais. Atsakovė teismo prašo atmesti ieškovo ieškinį dėl akcijų dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia; skirti ieškovui 5 792,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; atsakovės naudai iš ieškovo priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad ji Bendrovės akcininke buvo laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 3 d. iki 2016 m. balandžio 22 d., t. y. daugiau nei aštuonerius metus. Visą šį laikotarpį ieškovas atsakovei jokių pretenzijų dėl 2008 m. sausio 3 d. sudarytos dovanojimo sutarties, jos vykdymo ir teisėtumo nereiškė. Nurodo, kad būdama garbaus amžiaus atsakovė 2016 m. balandžio 22 d. dovanojimo sutartimi perleido jai nuosavybės teise priklausančias Bendrovės akcijas savo anūkei G. V.. T. B. akcininke G. V. pradėjo aktyviai domėtis Bendrovės veikla, finansiniais rezultatais, atsakovės nuomone, būtent, šie veiksniai galėjo paskatinti ieškovo norą ginčyti 2008 m. sausio 3 d. ir 2016 m. balandžio 22 dovanojimo sutarčių sudarymo teisėtumą. Priduria, kad ieškovas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti sudarytus dovanojimo sandorius. Ginčijamais sandoriais nebuvo pažeista ieškovo, kaip Bendrovės akcininko, pirmumo teisė įsigyti Bendrovės akcijas, taip pat, ieškovas nėra asmuo, kuriam teisinis reglamentavimas suteikia teisę ginti viešąjį interesą, ginčijant privačių asmenų sudarytus sandorius.

83.

9A. G. atsiliepimu į ieškovo ieškinį nesutinka su ieškovo ieškinyje nurodytais argumentais ir suformuluotais reikalavimais. Atsakovė prašo atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą; skirti ieškovui 5 792,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios baudos lygiomis dalimis skiriant atsakovėms G. V. ir E. R.; atsakovės naudai iš ieškovo priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad pareikštu ieškiniu ieškovas siekia ne savo tariamai pažeistų teisių gynybos, o nesąžiningų tikslų. Atsakovės senelė E. R. daugiau nei aštuonerius metus buvo Bendrovės akcininkė, tačiau per šį laiką ieškovas 2008 m. sausio 3 d. dovanojimo sutarties sudarymo teisėtumo neginčijo, nors ieškovas žinojo apie P. R. sveikatos būklę. Pastebi, kad 2016 m. balandžio 22 d. dovanojimo sutarties, kurios pagrindu atsakovė nuosavybės teise įgijo 50 procentų visų Bendrovės akcijų iki šiol neginčijo, net išdavė atsakovei išrašą iš Bendrovės vertybinių popierių sąskaitos (t. 1, e. b. l. 179). Nurodo, kad ieškovas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti tarp P. R. ir E. R. 2008 m. sausio 3 d. sudarytos dovanojimo sutarties, tad vien šiuo savarankišku pagrindu ieškinys turėtų būti atmestinas. Taip pat, ieškovas ieškinyje ginčydamas, kadaise ieškovo pripažintą 2016 m. balandžio 22 d. tarp atsakovės ir E. R. sudarytą dovanojimo sutartį, nurodo tik deklaratyvaus pobūdžio teiginius, nepagrįstus jokiais įrodomaisiais duomenimis.

104.

11Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus V. J. taip pat, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų R. V. ir UAB „Kelių mašinos“ atsiliepimų į ieškovo ieškinį byloje nepateikė.

125.

13Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, V. J. (toliau –trečiasis asmuo V. J.) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia 2008 m. sausio 3 d. tarp P. R. ir E. R. sudarytą dovanojimo sutartį, dalyje dėl 50 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Kelių mašinos“ akcijų perleidimo ir pripažinti negaliojančia 2016 m. balandžio 22 d. tarp E. R. ir G. V. sudarytą dovanojimo sutartį, dalyje dėl 50 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Kelių mašinos“ akcijų perleidimo. Ieškinyje trečiasis asmuo V. J. nurodo, kad P. R. yra jos tėvas, apie tai, kad jos tėvas ir motina E. R. 2008 m. sausio 3 d. sudarė dovanojimo sutartį pastaroji nebuvo informuota (t. 2, e. b. l. 20). Pažymi, kad tėvas P. R. dovanojimo sutarties sudarymo laikotarpiu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir iš veiksmų kylančių pasekmių. Yra įsitikinusi, kad tėvas nesuprato dovanojimo sutarties esmės ir iš šios sutarties kylančių teisinių pasekmių. Apie tai, kad E. R. su G. V. 2016 m. balandžio 22 d. sudarė ginčo dovanojimo sutartį trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, taip pat, nebuvo žinoma. Teigia, kad sudarius ginčo dovanojimo sutartis jos turtiniai interesai yra iš esmės pažeisti, priduria, kad jei būtų informuota apie egzistuojantį palikimą – 50 vienetų paprastųjų vardinių Bendrovės akcijų, būtų išreiškusi interesą priimti tėvo P. R. palikimą.

146.

15A. G. atsiliepimu į trečiojo asmens V. J. ieškinį, prašo teismo atmesti ieškinyje suformuluotus reikalavimus kaip nepagrįstus ir atsakovės naudai iš trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad trečiasis asmuo V. J. neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti 2008 m. sausio 3 d. ir 2016 m. balandžio 22 d. dovanojimo sutartis. Pagal esamą teisinį reglamentavimą ginčyti sudarytą sandorį turi teisę tas asmuo, kuris tą sandorį sudarė. Įstatyme yra nustatyta, kad šiuo pagrindu ieškinys gali būti pareikštas, būtent, pagal paties asmens, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti ieškinį. Atkreipia dėmesį, kad V. J. pripažįsta, kad 2008 m. birželio 13 d. mirus tėvui P. R. dėl jo palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, nors ji ir žinojo apie esantį palikimą, nesiėmė jokių veiksmų, kad jį priimtų, dėl paminėtų pasyvių veiksmų, pripažintina, kad V. J. turėtos subjektyvios paveldėjimo teisės neįgyvendino ir jos paveldėjimo teisė pasibaigė. Nurodytu pagrindu, trečiasis asmuo, neteko palikėjo teisių ir pareigų, tarp jų – ir materialinės bei procesinės teisės ginčyti P. R. sudarytą dovanojimo sutartį. Trečiasis asmuo V. J. nėra ginčo sandorių šalis, kaip minėta, nėra asmuo, kuris būtų priėmęs P. R. palikimą. Asmenys, kurie nėra dovanojimo sandorių šalys – tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo V. J. – neturi teisės reikšti jokių pretenzijų nei dėl 2008-01-03 dovanojimo sutarties tarp P. R. ir E. R., nei dėl 2016-04-22 dovanojimo sutarties tarp E. R. ir G. V., nuginčijimo. Taip pat, trečiasis asmuo V. J. kaip ir ieškovas, savo ieškinyje nenurodė nei faktinių aplinkybių, nei teisinių pagrindų dėl 2016-04-22 Bendrovės akcijų dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Tai reiškia, kad ir esamu atveju šio trečiojo asmens ieškininis reikalavimas turi būti atmestas kaip neįrodytas.

167.

17A. E. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išsakė savo poziciją dėl trečiojo asmens V. J. ieškinyje suformuluoto reikalavimo. Atsakovė nurodo, kad jos dukra V. J. savo ieškinyje pripažįsta, jog po tėvo P. R. mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, atsakovė paaiškina, kad P. R. palikimą priėmė tik ji, jai yra išduoti 2008 m. rugsėjo 15 d. ir 2008 m. lapkričio 7 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai (t. 2, e. b. l. 87-88). Taigi, nors dukra V. J. ir žinojo apie tėvo P. R. palikimą, bet jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti ji neįgyvendino. Pareiškia, kad trečiajam asmeniui V. J. buvo žinomas visas jos tėvo P. R. turimas turtas, tačiau ji sąmoningai atsisakė priimti jo palikimą. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo V. J. nėra P. R. įpėdinė priėmusi jo palikimą, o taip pat ir nebuvo 2008 m. sausio 3 d. bei 2016 m. balandžio 22 d. dovanojimo sutarčių šalimi, V. J. neturi jokio teisinio suinteresuotumo ginčyti paminėtų dovanojimo sutarčių. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad jos sutuoktinio P. R. valia ginčijamo sandorio sudarymo dieną buvo susiformavusi jau ilgą laiką ir ji nesikeitė iki pat ginčijamos sutarties sudarymo dienos. K. P. tapo Bendrovės akcininku, jis apsisprendė, kad ateityje minimas akcijas nuosavybės teise perleis sutuoktinei ir taip būtų užtikrintas atsakovės ilgalaikis ekonominis saugumas bei įmonės veikla. Priduria, kad puikiai pažinodama savo sutuoktinį P. R. ir jam būdingą elgesį, ginčijamo sandorio sudarymo dieną – 2008 m. sausio 3 d. nepastebėjo jokių ženklių P. R. fizinės ir psichinės sveikatos požymių, sudarydamas sandorį P. R. puikiai suvokė savo veiksmų esmę ir šių veiksmų teisines pasekmes.

188.

19Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų R. V. atsiliepimu į V. J. ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti V. J. ieškinį dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, taip pat, prašo atmesti ieškovo Č. T. ieškinį dėl akcijų dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Trečiasis asmuo R. V. nurodo, kad ją ir tėvus – P. R. ir E. R. visada siejo labai artimas ryšys. Ji reguliariai lankydavo ir rūpindavosi tėvu ir jo sveikata. V. J. su tėvais susitikdavo labai retai. Glaudaus ryšio tarp V. J. ir tėvo P. R. nebuvo. Trečiasis asmuo pažymi, kad ji kaip ir jos sesuo V. J. po tėvo mirties atsisakė priimti tėvo palikimą, įskaitant ginčo akcijas. Pažymi, kad tėvas P. R. ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo dieną – 2008 m. sausio 3 d. suvokė savo veiksmus, jų esmę ir sukeliamas teisines pasekmes.

209.

21Ieškovas Č. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko pareikštą ieškinį jame nurodytais argumentais bei suformuluotais reikalavimais. Pažymi, kad laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 3 d., dovanojimo sutarties pagrindu atsakovei E. R. tapus UAB „Kelių mašinos“ akcininke, Bendrovės valdymas ir veikla buvo stabili, nuosekli, trukdžių Bendrovės valdyme nebuvo. Nuo 2016 m. balandžio 22 d. šioje byloje ginčijamos dovanojimo sutarties pagrindu, naująja Bendrovės akcininke tapo atsakovė G. V.. Pasikeitus akcininkei Bendrovės valdymas tapo sudėtingu procesu, kupinu trukdžių, tad šiuo metu Bendrovės veikla yra sutrikdyta, nes Bendrovės akcininkai neturi galimybės rasti bendrų sprendimų, apibrėžiančių Bendrovės veiklą. Pridūrė, kad dividendai Bendrovės akcininkams buvo išmokami kasmet nuo pat 2005 metų iki 2015 metų - iki atsakovė G. V. tapo Bendrovės akcininke. Ieškovas su ieškiniu dėl akcijų dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais į teismą nutarė kreiptis tik tuomet, kai pastebėjo, kad Bendrovės valdymo procesas tapo sudėtingu dėl ko sutriko Bendrovės vykdoma veikla. Patvirtino, kad atsakovė G. V. yra pareiškusi ieškovui kitą teisminį ieškinį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, o taip pat, UAB „Kelių mašinos“ turto administratorius ieškovui yra pareiškęs ieškinį dėl daugiau nei 500 000,00 Eur skolos priteisimo.

2210.

23Trečiasis asmuo V. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko savo ieškinį. Pažymėjo, kad ieškovas užsiminė V. J. apie ganėtinai didelę akcijų vertę. Sutiko nepriimti palikimo siekdama palikti mamai E. R. butą, esantį Tilžės gatvėje, Klaipėdoje. Kadangi trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, turi du vaikus, yra siekis išsiaiškinti palikimo priėmimo klausimus. Ieškinį pareiškė nes faktas apie Bendrovės akcijų egzistavimą buvo nuslėptas, ir ji nebuvo informuota apie esančią situaciją. Pažymėjo, kad tėvo P. R. elgesio sutrikimai ir neprognozuojamas elgesys buvo pastebimi jau 2006 m. liepos, rugsėjo, gruodžio mėnesiais. Pažymėjo, kad motina E. R. galėjo informuoti visus šeimos narius apie egzistuojančias Bendrovės paprastąsias vardines akcijas ir jų kiekį. Apie tėvo P. R. psichinę būklę sužinojo iš motinos E. R.. Nepastebėjo, kad jos tėvai gyventų itin prabangiai ir turėtų daug pinigų. Tėvai retkarčiais finansiškai paremdavo dukrą V. J. ir jos šeimą.

2411.

25Ieškovo ir trečiojo asmens V. J. atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškovo ir trečiojo asmens V. J. ieškiniuose pateiktus reikalavimus. Nurodė, kad asmens teisė kreiptis į teismą negali būti ribojama. Ieškovas gindamas savo teises pareiškė ieškininį reikalavimą atsakovėms, tai sąlygojo konfliktas išaugęs tarp ieškovo ir atsakovės G. V., dėl Bendrovės valdymo klausimų ir procesų, ko pagrindu yra sutrikdytas Bendrovės veiklos vykdymas ir vystymas. Mano, kad sudarytas ginčo dovanojimo sandoris tarp E. R. ir P. R. turi būti pripažintas negaliojančiu, kadangi, teismo psichiatrinės ekspertizės akto išvadoje yra nurodyta, jog P. R. ginčijamo sandorio sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei šių veiksmų sukeliamų teisinių pasekmių. Teismo posėdžio metu ekspertė, taip pat pateikė patvirtinimą, kad P. R. sandorio sudarymo metu turėjo psichinių sutrikimų. Pažymi ginčijamo sandorio atveju besąlygiškai turi būti taikoma restitucija. Šalių sugrąžinimo į pradinę padėtį atveju, būtų galima svarstyti klausimus dėl trečiojo asmens V. J. ir kitų paveldėtojų teisės priimti P. R. palikimą.

2612.

27A. E. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareikštais ieškiniais nesutinka. Pažymėjo, kad jos sutuoktinis P. R. nuosavybės teise turėjo 100 vienetų paprastųjų vardinių Bendrovės akcijų, šios akcijos įgytos santuokos metu. Po vyro P. R. mirties E. R. paveldėjo butą, esantį adresu Tilžės gatvėje, Klaipėda, bute esančius kilnojamuosius daiktus. Sutuoktinis P. R. daug kartu sutuoktinei pabrėžė, kad privalu kuo greičiau sudaryti dovanojimo sandorį, kuriuo E. R. būtų perleistos Bendrovės akcijos. Per tiek metų bendro gyvenimo metų atsakovė E. R. puikiai pažinojo ir suprato savo sutuoktinį P. R.. 2008 m. sausio 8 d. sutuoktinis P. R. ligoninėje buvo tiriamas dėl Alzheimerio ligos. Tuo pačiu metu atsakovė informavo dukras apie tėvo ligos požymius. Atsakovė pažymėjo, kad net tyrimo dėl Alzheimerio ligos metu, P. R., savarankiškai eidavo į parduotuves, savarankiškai prisiimdavo įsipareigojimus ir juos vykdydavo, mokėjo savarankiškai naudotis kompiuteriu. Atsižvelgiant į tai, kad anūkė G. V. labai rūpinosi E. R. ir jai buvo artima, Bendrovės akcijas atsakovė nusprendė dovanoti, būtent, G. V.. Sutuoktiniui 2008 m. sausio 3 d. dovanojimo sutartimi perleidus Bendrovės akcijas atsakovei E. R., jai buvo pateiktas dokumentas patvirtinantis, jos kaip akcininkės teises.

2813.

29Atsakovių atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, pažymėjo, kad ieškovas ir trečiasis asmuo V. J. neturi materialinio teisinio suinteresuotumo reikšti ieškinius dėl akcijų dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, šie asmenys nėra ginčo sandorių šalys, o taip pat, V. J. nėra priėmusi palikėjo P. R. palikimo, priešingai, pastaroji atsisakė palikimą priimti. Trečiasis asmuo V. J. pati savanoriškai pripažįsta, kad sąmoningai atsisakė priimti palikimą, o taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad notarų biurui pateikė atsisakymą priimti tėvo P. R. palikimą. Tuo pagrindu trečiasis asmuo neįgijo procesinės palikėjo teisės ginčyti dovanojimo sandorio sudarymo teisėtumą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad P. R. 2008 m. sausio 3 d. dovanojimo sutartis buvo iš esmės nenaudinga, pažeidžianti jo interesus. Atkreipia dėmesį, kad teismas nėra įpareigotas vadovautis tik į bylą pateiktu teismo ekspertizės aktu, nurodančiu, kad sudarant ginčo sandorį P. R. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės, numatyti šių veiksmų teisinių pasekmių. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad sandorio sudarymo metu P. R. suvokė savo veiksmus, jų esmę bei teisines pasekmes, tuo laikotarpiu, kai ginčo sutartis buvo sudaryta P. R. Alzheimerio liga nebuvo nustatyta. Ekspertizės akte yra nurodyta, kad P. R. sveikata pagerėjo ir jis buvo išleistas gydytis namie. Pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju iki ginčijamo sandorio sudarymo dienos P. R. nebuvo nustatyta Alzheimerio liga. Pažymėjo, kad atsakovė G. V. yra sąžininga Bendrovės akcijų įgijėja, tad nėra jokio teisinio pagrindo išreikalauti šį turtą iš atsakovės G. V..

30Teismas konstatuoja:

31ieškinys atmestinas.

3214.

33Bylos duomenimis nustatyta, kad P. R. kartu su savo sutuoktine E. R. 2008 m. sausio 3 d. sudarė akcijų dovanojimo sutartį, kuria P. R. savo sutuoktinei E. R. padovanojo 100 vienetų arba 50 procentų paprastųjų vardinių UAB „Kelių mašinos“ akcijų, kurios, kaip nurodyta paminėtoje sutartyje bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausė sutuoktiniams (t. 1, e. b. l. 62). Į bylą yra pateiktas 2010 m. gegužės 30 d. akcininkų sąrašas, kuriame yra nurodyta, kad UAB „Kelių mašinos“ akcininkai turintys po 100 vienetų paprastųjų vardinių Bendrovės akcijų yra Č. T. ir E. R., taip pat, sąraše pažymėtas ir akcijų įsigijimo laikas, šiuo konkrečiu atveju, nurodyta, kad atsakovė E. R. nuosavybės teise minimas akcijas įgijo 2008 m. sausio 3 d. (t. 1, e. b. l. 38). Atkreiptinas dėmesys, kad paminėtą akcininkų sąrašą patvirtino pats ieškovas Č. T.. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 3 d. iki 2016 m. balandžio 22 d. 50 procentų paprastųjų vardinių Bendrovės akcijų nuosavybės teise priklausė atsakovei E. R., paminėtu laikotarpiu atsakovė besąlygiškai pasitikėjo ieškovu Č. T., visiškai nesikišo į Bendrovės vykdomą veiklą, veiklos apimtis, jos valdymo procesus ir kt., pretenzijų dėl Bendrovės valdymo ieškovui visiškai nereiškė. Paminėtu laikotarpiu ieškovas 2008 m. sausio 3 d. sudarytos dovanojimo sutarties neginčijo ir pretenzijų dėl šios sutarties sudarymo teisėtumo niekada iki šios bylos iškėlimo dienos neišreiškė, priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad sudarytą sutartį pripažino, ir atsakovei, kaip teisėtai akcininkei išmokėdavo jai priklausančią dividendų dalį.

3415.

352016 m. balandžio 22 d. tarp atsakovės E. R. ir jos anūkės G. V. buvo sudaryta dovanojimo sutartis, kuria E. R. už didelį rūpinimąsi ir artimą bendravimą savo anūkei padovanojo 100 vienetų arba 50 procentų paprastųjų vardinių Bendrovės akcijų (t. 1, e. b. l. 63-65). Tai, kad ieškovas iki šio ieškinio pareiškimo teisme dienos pripažino 2016 m. balandžio 22 d. sandorį ir su juo sutiko patvirtina į bylą ieškovo pateikti 2016 m. lapkričio 25 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, 2017 m. vasario 1 d. neeilinio pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas ir prie jo pridėtas akcininkų sąrašas, 2017 m. vasario 7 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, kuriuose yra aiškiai nurodyta, kad UAB „Kelių mašinos“ akcininkais yra Č. T. ir G. V., o taip pat, paminėti dokumentai yra patvirtinti ieškovo parašais bei tuo metu atsakovę G. V. atstovavusio advokato T. P. parašais. Iš byloje nustatytų duomenų ir bylos šalių paaiškinimų darytina pagrįsta išvada, kad ieškovo teisinis interesas ginčyti sudarytų sandorių teisėtumą kilo tik tuomet, kai atsakovė G. V. nusprendė aktyviai prisidėti prie Bendrovės valdymo proceso, ko pagrindu tarp ieškovo ir atsakovės G. V. atsirado konfliktų dėl Bendrovės valdymo procesų vykdomos veiklos ir kt.

36Dėl ieškovo materialinio teisinio suinteresuotumo reikšti ieškinio reikalavimus

3716.

38Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 straipsnyje yra įtvirtinti civilinio proceso tikslai, nurodant, kad civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. CPK 5 straipsnio 1 dalis pažymi, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą darytina pagrįsta išvada, kad teisę kreiptis į teismą turi suinteresuotas asmuo, kurio teises ir pareigas įtakos priimtas teismo sprendimas.

3917.

40Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. UAB ,,Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Esveras“ v. UAB ,,Jungtinis dujų centras“, bylos Nr. 3K-3-241/2013; 2014 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014 ir kt.). Kitoje nutartyje konstitucinis teismas pažymėjo, kad civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad kiekviename procese yra dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam yra pareiškiamas reikalavimas). Šalys civiliniame procese dažniausiai yra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės (atvejai, kai šalys civiliniame procese nėra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės yra tada, kai, pavyzdžiui, ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo, ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, ieškinys pagal CPK 49 straipsnį pareikštas siekiant apginti viešąjį interesą ir pan.). Procesinių teisių turėjimas yra nulemtas materialiųjų teisių turėjimo. Tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. N. v. M. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-56/2007). Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi reikalavimo teisę ir kuris – pareigą pagal ją atsakyti. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) ir (ar) pareigos pagal ją atsakyti (netinkamas atsakovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą ir (ar) atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2011).

4118.

42Ieškovas reiškia reikalavimą pripažinti negaliojančia 2008 m. sausio 3 d. sudarytą dovanojimo sutartį, kurios viena šalis – P. R., kuris, kaip teigiama ieškinyje, sandorio sudarymo momentu nesuvokė savo veiksmų esmės bei šių veiksmų teisinių pasekmių. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad sandoriai gali būti niekiniai ir nuginčijami. CK 1.78 straipsnio 2 dalis nurodo, kad sandoris, kurį pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas, yra nuginčijamas sandoris. CK 1.89 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Paminėtoje teisės normoje yra įtvirtinta fizinio asmens, kuris sandorio sudarymo metu nesuvokė savo veiksmų esmės teisė kreiptis į teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Pažymėtina, kad nuginčijamas sandoris negalioja tik tuomet, kai yra nustatytos visos sandorio negaliojimo sąlygos 1) teisme pareikštas ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (CK 1.78 straipsnio 2 dalis); 2) ieškinį pareiškė įstatyme numatytas asmuo, kuriam yra suteikta teisė sandorį ginčyti (šiuo konkrečiu atveju - CK 1.89 straipsnio 1 dalis); 3) sandorio šalis, turinti teisę reikšti ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu neturi būti sandorio patvirtinusi (CK 1.79 straipsnis); 4) neturi būti praleistas ieškinio senaties terminas pareikšti reikalavimui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu; 5) teismas priėmė sprendimą sandorį pripažinti negaliojančiu.

4319.

44Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas nėra 2008 m. sausio 3 d. dovanojimo sutarties sudarytos tarp P. R. ir E. R. šalis. Ieškovas nėra ir 2016 m. balandžio 22 d. dovanojimo sutarties sudarytos tarp E. R. ir G. V. šalis. Ieškovas nėra P. R. įstatyminis įpėdinis ar teisėtas jo teisių perėmėjas. CPK 49 straipsnis apibrėžia subjektus, turinčius teisę pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui apginti, nurodant, kad reikalavimus ginti viešąjį interesą turi teisę reikšti prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos, kiti įstatymų nustatyti asmenys, šiuo konkrečiu atveju, ieškovas nepatenka į paminėtų subjektų turinčių teisę reikšti ieškinius dėl viešojo intereso gynimo sąrašą, ypač, kai ginčijami sandoriai sudaryti privačių fizinių asmenų bei apima privatines fizinių asmenų teises ir iš to kylančias pareigas. Pažymėtina, kad ieškovas ieškinyje nurodytais argumentais ir argumentus pagrindžiančiais dokumentais, neįrodė ieškovui ginčijamų sandorių sukeltos žalos ar ieškovo teisių pažeidimo buvimo.

4520.

46Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis civilinio proceso kodekso 2 straipsniu, 5 straipsniu, civilinio kodekso 1.78 straipsniu, 1.79 straipsniu, 1.89 straipsniu bei pateikta teismine praktika, darytina pagrįsta išvada, kad ieškovas nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio (2008 m. sausio 3 d. ir 2016 m. balandžio 22 d. dovanojimo sutarčių) dalyvis ir ieškovui atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė reikšti ieškininius reikalavimus kildinamus iš paminėtų dovanojimo sutarčių dėl šių sutarčių sudarymo ir galiojimo teisėtumo, kadangi ieškovo ieškinio patenkinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių ieškovo teisėms ir pareigoms. Analogiškos pozicijos laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas nurodęs, kad šioje byloje ieškovas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, jei dovanojimo sutartys būtų nuginčytos, kadangi ieškinio patenkinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių ieškovui, kadangi jis siekia nuginčyti dovanojimo sandorius, sudarytus ne jo paties, o tarp kitų asmenų – P. R. ir E. R., bei E. R. ir G. V., kuriais buvo perleistos Bendrovės akcijos. Šios dovanojimo sandoriais perleistos akcijos ieškovui nuosavybės teise nepriklausė (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-911-538/2017).

4721.

48Pažymėtina ir tai, kad ieškovas kelia reikalavimą pripažinti akcijų dovanojimo sutartis, kuriomis perleistos Bendrovės 100 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, kai pirminis šių akcijų įgijėjas – P. R., paminėtas akcijas įgijo būdamas santuokoje su E. R.. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas nurodo, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, to paties straipsnio 1 dalies 4 puntas nurodo, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikytina įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamus, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Pažymėtina, jog dar prieš 2008 m. sausio 3 d. akcijų dovanojimo sutarties sudarymą, 50 vienetų paprastųjų vardinių Bendrovės akcijų nuosavybės teise priklausė atsakovei E. R., to pasėkoje, atsakovė, vadovaujantis CK 4.38 straipsnio 1 dalimi – atsakovė turėjo teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą – akcijas ir jomis disponuoti, ir tai tik dar vienas pagrindas dėl kurio ieškovas neturi jokio teisinio pagrindo ir materialinio teisinio suinteresuotumo reikšti ieškinio reikalavimus dėl 100 vnt. akcijų dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

49Dėl trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus materialinio teisinio suinteresuotumo reikšti ieškinio reikalavimus

5022.

51Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Įpėdiniai paveldi visą mirusiojo asmens – palikėjo turtą, tokį, koks yra palikimo atsiradimo momentu. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visiškai, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių, palikimo priėmimas apima visą palikimą, neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126-701/2017). CK 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra pažymėta, kad tam, jog įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba sus sąlyga ar išlygomis; įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, palikimą įpėdinis turi priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.60 straipsnio 1 dalyje minima, kad įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo, to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas.

5223.

53Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo V. J. yra P. R. ir E. R. dukra. V. J. savo ieškinyje, taip pat ir teismo posėdžio metu, teismui ir bylos šalims patvirtino, kad nuo tėvo – P. R. mirties 2008 m. birželio 12 d. į notarų biurą dėl tėvo palikimo priėmimo nesikreipė (t. 2, e. b. l. 15-16), priešingai, nurodė, kad tėvo palikimo savanoriškai atsisakė, notarų biurui pateikdama atsisakymą priimti palikimą.

5424.

55Jeigu įpėdinis atsisako palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad paveldėjimo santykiai neatsirado arba asmuo iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1, 2 dalys).

5625.

57Byloje esantys duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo žinodama apie jos tėvo – P. R. palikimą nepriėmė palikėjo teisių ir pareigų, tarp jų ir materialinės bei procesinės teisės ginčyti P. R. sudarytos akcijų dovanojimo sutarties teisėtumą. T. V., tiek ir kita P. R. dukra R. V. atsisakė priimti P. R. palikimą tikslu visą tėvui nuosavybės teise priklausiusį turtą palikti motinai – E. R..

5826.

59Įvertinus byloje esančius duomenis darytina pagrįsta išvada, kad trečiasis asmuo V. J. savanoriškai, laisva valia atsisakiusi priimti palikėjo – P. R. palikimą, neturi jokio materialinio teisinio suinteresuotumo reikšti reikalavimus dėl akcijų pardavimo sutarčių sudarymo pagrįstumo bei sutarčių galiojimo teisėtumo, kadangi paveldėjimo teisės instituto pagrindu atsisakė priimti palikėjo palikimą, tuo atsisakiusi įgyti palikėjo materialines ir procesines teises.

60Dėl asmens nesuprantančio savo veiksmų reikšmės sudaryto sandorio galiojimo

6127.

622008 m. sausio 3 d. tarp P. R. ir atsakovės E. R. buvo sudaryta akcijų dovanojimo sutartis, kuria nuosavybės teise turėtas Bendrovės akcijas P. R. padovanojo savo sutuoktinei E. R.. Ieškovas ir trečiasis asmuo V. J. tiek savo ieškiniuose, tiek vykusių teismo posėdžių metu pažymėjo, kad P. R. paminėtą akcijų dovanojimo sandorį sudarė būdamas tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. CK 1.89 straipsnio 1 dalis nurodo, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį – būtent šiuo pagrindu ieškovas ir trečiasis asmuo ginčija 2008 m. sausio 3 d. sudarytos akcijų dovanojimo sutarties galiojimą.

6328.

64Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010).

6529.

66Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog spręsdamas dėl CK 1.89 straipsnio pagrindu pareikšto reikalavimo pagrįstumo (sandorio negaliojimo) teismas privalo išaiškinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, stresinės situacijos, alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, veiksnių poveikio) buvo tokios sveikatos, psichikos būklės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017). Šiuo atveju, reikalavimas dėl 2008 m. sausio 3 d. akcijų dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia galėtų būti tenkintinas tik nustačius dvi CK 1.89 straipsnio taikymui būtinas sąlygas – kad P. R. ginčytiną sandorį sudarė negalėdamas suprasti savo veiksmų reikšmės, bei tai, kad P. R. sudarytas sandoris P. R. buvo nenaudingas, žalingas ar kitaip ydingas. Tam, kad sandoris nebūtų nuginčytas abejotinais pagrindais, kiekvienu sandorio ginčijimo atveju teismas turi analizuoti tiek ginčijamo sandorio turinį, tiek jo sudarymo aplinkybes, turėjusias reikšmės sandorio šalių apsisprendimui dėl sandorio sudarymo.

6730.

68Teismas, vertindamas pirmąją CK 1.89 straipsnio taikymo sąlygą - asmuo sudarydamas sandorį, nesuprato sandorio esmės, pažymi, kad teismo posėdžio metu tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo V. J. nurodė, kad nuo 2006 metų, o ypač ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo pastebimas neįprastas P. R. elgesys, jis elgėsi agresyviau, tapo neprognozuojamu, nesuprato tam tikrų savo veiksmų reikšmės ir šių veiksmų sukeliamų pasekmių, tapo nesiorientuojantis aplinkoje ir kt. Liudytojas E. J., būdamas P. R. žentu ilgus metus pažinojo P. R., laikui bėgant atkreipė dėmesį, kad P. R. elgiasi neadekvačiai, nesupranta savo veiksmų reikšmės, liudytojas V. V., taip pat būdamas ilgamečiu mirusiojo P. R. žentu pažymėjo, kad paskutiniaisiais savo gyvenimo metais P. R. kartkartėmis keistai ir neįprastai elgdavosi, pasikeitė jo bendravimo manieros.

6931.

70A. P. žmona E. R. nurodė, kad per ilgus bendro gyvenimo metus puikiai pažinojo ir suprato savo sutuoktinį P. R.. 2008 m. sausio 8 d. sutuoktinis P. R. ligoninėje buvo tiriamas dėl Alzheimerio ligos. Atsakovė pažymėjo, kad net tyrimo dėl Alzheimerio ligos metu, P. R., savarankiškai eidavo į parduotuves, savarankiškai prisiimdavo įsipareigojimus ir juos vykdydavo, mokėjo savarankiškai naudotis kompiuteriu. P. R. dar prieš ligą ne vieną kartą atsakovės prašė kuo skubiau sudaryti akcijų dovanojimo sutartį, siekiu ateityje sutuoktinę aprūpinti finansine gerove ir stabilumu. P. R. nuotaikos svyravimai, žinant, kad gyvenimas eina į pabaigą, yra natūralūs ir savaime suprantami. Bet kokiu atveju, nors 2007 m. pabaigoje P. R. sveikata pradėjo blogėti nei jo sutuoktinei E. R., nei artimiausiems šeimos nariams nekilo abejonių dėl P. R. psichinės būklės 2008 m. sausio 3 d. dovanojimo sutarties sudarymo metu.

7132.

72Teismo psichiatrinės ekspertizės akto išvadose yra pažymėta, kad P. R. 2008 m. sausio 3 d. sudarydamas akcijų dovanojimo sutartį, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, numatyti tolimųjų savo veiksmų pasekmių bei valdyti savo veiksmų. Ekspertizės akte, taip pat nurodyta, kad dar 2007 m. gruodžio 13 d. siuntime tirti, konsultuoti, gydyti nurodoma, kad P. R. buvo siunčiamas dėl neurologo ištyrimui ir gydymui dėl įtariamos Alzheimerio ligos, o demencija diagnozuota tik 2008 m. sausio 30 d., jau po sandorio sudarymo dienos (t. 3, e. b. l. 18).

7333.

74Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. V. C., bylos Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. A. K. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. S. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-421/2009).

7534.

76Teismų praktikoje taip pažymėta, kad byloje remtis vien ekspertizės akto išvadomis nėra pakankamo pagrindo, kai sandorį sudarę asmenys, nepaisant jų sveikatos būklės, dažnai nesilankė sveikatos priežiūros įstaigose ir nėra pakankamai išsamių medicininių duomenų, leidžiančių konstatuoti būklę sandorių sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2014).

7735.

78Sutiktina su atsakovių atstovo teiginiu, kad vertindamas ekspertizės akto išvadas, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju P. R. sveikatos istorijoje iki 2008 m. sausio 3 d. dovanojimo sutarties sudarymo nebuvo konstatuoti psichikos susirgimai, o Alzheimerio liga konstatuota jau po akcijų dovanojimo sutarties sudarymo, taip pat nėra jokių duomenų apie sveikatos įstaigose nustatytus negrįžtamus pažintinių funkcijų sutrikimus. Pažymėtina ir tai, kad liudytoja teismo ekspertė L. Š. pažymėjo, kad 2007 metais buvo tik įtariama, kad P. R. serga Alzheimerio liga, liudytoja patvirtino, kad sandorio sudarymo dieną nebuvo nustatyta, kad P. R. serga Alzheimerio liga ar turi kitų konkrečių psichikos sutrikimų. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, bylos šalių paaiškinimams, bei nustatytam teisiniam reglamentavimui darytina pagrįsta išvada, kad P. R. akcijų dovanojimo sutarties sudarymo dieną – 2008 m. sausio 3 d. suprato savo veiksmų reikšmę ir esmę bei šių veiksmų teisines pasekmes, dėl ko savo laisva valia, turėdamas tikslą savo sutuoktinei E. R. perleisti Bendrovės akcijas, sudarė akcijų dovanojimo sandorį.

7936.

80Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. K. v. V. C. ir kt., bylos Nr. 3K-3-451/2005, 2012 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. J. ir kt. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-434/2012).

8137.

82Teismas nustatė, kad ginčo sandoris – 2008 m. sausio 3 d. akcijų dovanojimo sutartis buvo sudaryta tarp pačių artimiausių šeimos narių – sutuoktinių P. R. ir E. R., kurių santykiai kaip matyti iš byloje pateiktų atsakovės paaiškinimų visada buvo artimi ir kupini rūpesčio. Kaip nurodė atsakovė E. R., P. R. nuo pat Bendrovės akcijų įgijimo svarstė galimybę šias akcijas ateityje nuosavybės teise perduoti sutuoktinei, siekiu pasirūpinti sutuoktinės finansiniu stabilumu.

8338.

84Sutiktina su atsakovių atstovo teiginiu, kad nei ieškovas, nei trečiasis asmuo V. J. į bylą nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad P. R. iki šio sandorio sudarymo būtų turėjęs kitokią valią dėl akcijų, t. y. anksčiau šias akcijas būtų ketinęs perleisti kam nors kitam, o ne savo sutuoktinei. Taip pat, tai, kad ginčo sandoris nėra nenaudingas P. R. patvirtina faktas, kad P. R. nesudarė testamento, kuriuo savo palikimą būtų palikęs kitiems asmenims ir tai, kad P. R. palikimą pilna apimtimi paveldėjo jo sutuoktinė E. R..

8539.

86Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad P. R. ilgą laiką siekęs savo artimiausiam šeimos nariui - sutuoktinei E. R. perduoti nuosavybės teisę į Bendrovės akcijas, šį siekį įgyvendino 2008 m. sausio 3 d. akcijų dovanojimo sutartimi, kuri buvo tikslinga, bylos duomenimis nenustatyta jokių šios sutarties nenaudingumo P. R. požymių.

8740.

88Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, bei nustatytam teisiniam reglamentavimui ieškovo ir trečiojo asmens ieškininis reikalavimas dėl 2008 m. sausio 3 d. sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.89 straipsnio pagrindu yra atmestinas, kaip nepagrįstas, kadangi byloje pateikta ekspertizės išvada vienareikšmiškai nepatvirtina, jog sandorio sudarymo dieną P. R. sirgo Alzheimerio liga ir nesuprato savo veiksmų reikšmės, bei nenustatyta jokiu sandorio nenaudingumo P. R. požymių.

8941.

90Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ir trečiojo asmens V. J. ieškiniai atmestini savarankišku pagrindu dėl materialinio teisinio suinteresuotumo reikšti reikalavimus susijusius su ginčo dovanojimo sutarčių sudarymo teisėtumo nebuvimu ir tuo, kad 2008 m. sausio 3 d. sudarytas sandorio nuginčijimo atžvilgiu netaikytinos CK 1.89 straipsnio nuostatos, teismas dėl kitų ieškovo ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, reikalavimų, kaip dėl teisiškai nebereikšmingų aplinkybių išsamiau nepasisako.

91Dėl baudos skyrimo

9242.

93A. E. ir G. V. savo atsiliepimuose pateikė prašymą skirti ieškovui 5 792,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios baudos lygiomis dalimis skiriant atsakovėms G. V. ir E. R..

9443.

95CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, jog būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą, įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikši ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Taigi pagal šias proceso teisės normas teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami.

9644.

97Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad ieškovas vykusio teisminio proceso metu piktnaudžiavo jam priskirtinomis procesinėmis teisėmis, priešingai, ieškovas teismui pateikė ieškinį, prie ieškinio pridėjo bylos nagrinėjimui reikšmingus dokumentus, dalyvavo teismo posėdžiuose, noriai pateikdavo žodinius paaiškinimus, atsakydavo į ieškovui užduotus klausimus, bylos nagrinėjimo vilkinimo požymių nenustatyta, ko pagrindu atsakovių prašymas skirti ieškovui 5 792,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios baudos lygiomis dalimis skiriant atsakovėms G. V. ir E. R., netenkintinas.

98Dėl bylinėjimosi išlaidų

9945.

100Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas spręsdamas šalių patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą atsižvelgdamas į CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau ir Rekomendacijos). Pažymėtina, kad bylos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus išlaidų dydžio.

10146.

102A. E. sumokėjo 1 000,00 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atmestas, iš ieškovo atsakovei priteistina 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma.

10347.

104A. G. sumokėjo 2 315,80 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas atstovaujant atsakovės interesus pareikštų ieškovo ieškinio reikalavimų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atmestas, iš ieškovo atsakovei priteistina 2 315,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma. A. G. sumokėjo 1 856,00 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas atstovaujant atsakovės interesus pareikštų trečiojo asmens V. J. ieškinio reikalavimų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens V. J. ieškinys atmestas, iš V. J. atsakovei priteistina 1 856,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

105Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

106ieškovo Č. T. ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, V. J. ieškinius atmesti.

107A. E. ir G. V. prašymą dėl baudos skyrimo ieškovui Č. T. netenkinti.

108Priteisti iš ieškovo Č. T., asmens kodas ( - ) 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį Eur, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei E. R., asmens kodas ( - )

109Priteisti iš ieškovo Č. T., asmens kodas ( - ) 2 315,80 Eur (du tūkstančius tris šimtus penkiolika Eur, 80 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei G. V., asmens kodas ( - )

110Priteisti iš trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus V. J., asmens kodas ( - ) 1 856,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt šešis Eur, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei G. V., asmens kodas ( - )

111Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas P.... 2. viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. 1.... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti P. R. ir E. R. 2008 m.... 6. 2.... 7. A. E. atsiliepimu į ieškinį nesutinka su ieškovo ieškinyje nurodytais... 8. 3.... 9. A. G. atsiliepimu į ieškovo ieškinį nesutinka su ieškovo ieškinyje... 10. 4.... 11. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus V. J. taip pat,... 12. 5.... 13. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, V. J. (toliau... 14. 6.... 15. A. G. atsiliepimu į trečiojo asmens V. J. ieškinį, prašo teismo atmesti... 16. 7.... 17. A. E. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išsakė savo... 18. 8.... 19. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų R. V.... 20. 9.... 21. Ieškovas Č. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko pareikštą... 22. 10.... 23. Trečiasis asmuo V. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko savo... 24. 11.... 25. Ieškovo ir trečiojo asmens V. J. atstovė teismo posėdžio metu palaikė... 26. 12.... 27. A. E. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareikštais ieškiniais... 28. 13.... 29. Atsakovių atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovo ieškiniu... 30. Teismas konstatuoja:... 31. ieškinys atmestinas.... 32. 14.... 33. Bylos duomenimis nustatyta, kad P. R. kartu su savo sutuoktine E. R. 2008 m.... 34. 15.... 35. 2016 m. balandžio 22 d. tarp atsakovės E. R. ir jos anūkės G. V. buvo... 36. Dėl ieškovo materialinio teisinio suinteresuotumo reikšti ieškinio... 37. 16.... 38. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 straipsnyje... 39. 17.... 40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teisės kreiptis į... 41. 18.... 42. Ieškovas reiškia reikalavimą pripažinti negaliojančia 2008 m. sausio 3 d.... 43. 19.... 44. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas nėra 2008 m. sausio 3 d. dovanojimo... 45. 20.... 46. Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis civilinio proceso kodekso 2... 47. 21.... 48. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas kelia reikalavimą pripažinti akcijų... 49. Dėl trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus materialinio... 50. 22.... 51. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad paveldėjimas – tai... 52. 23.... 53. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo V. J. yra P. R. ir E. R.... 54. 24.... 55. Jeigu įpėdinis atsisako palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie... 56. 25.... 57. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo žinodama apie jos... 58. 26.... 59. Įvertinus byloje esančius duomenis darytina pagrįsta išvada, kad trečiasis... 60. Dėl asmens nesuprantančio savo veiksmų reikšmės sudaryto sandorio... 61. 27.... 62. 2008 m. sausio 3 d. tarp P. R. ir atsakovės E. R. buvo sudaryta akcijų... 63. 28.... 64. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose... 65. 29.... 66. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog spręsdamas dėl CK... 67. 30.... 68. Teismas, vertindamas pirmąją CK 1.89 straipsnio taikymo sąlygą - asmuo... 69. 31.... 70. A. P. žmona E. R. nurodė, kad per ilgus bendro gyvenimo metus puikiai... 71. 32.... 72. Teismo psichiatrinės ekspertizės akto išvadose yra pažymėta, kad P. R.... 73. 33.... 74. Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo... 75. 34.... 76. Teismų praktikoje taip pažymėta, kad byloje remtis vien ekspertizės akto... 77. 35.... 78. Sutiktina su atsakovių atstovo teiginiu, kad vertindamas ekspertizės akto... 79. 36.... 80. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo,... 81. 37.... 82. Teismas nustatė, kad ginčo sandoris – 2008 m. sausio 3 d. akcijų... 83. 38.... 84. Sutiktina su atsakovių atstovo teiginiu, kad nei ieškovas, nei trečiasis... 85. 39.... 86. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad P. R. ilgą laiką siekęs... 87. 40.... 88. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams,... 89. 41.... 90. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ir trečiojo asmens V. J. ieškiniai... 91. Dėl baudos skyrimo... 92. 42.... 93. A. E. ir G. V. savo atsiliepimuose pateikė prašymą skirti ieškovui 5 792,00... 94. 43.... 95. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi... 96. 44.... 97. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad ieškovas vykusio teisminio proceso... 98. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 99. 45.... 100. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 101. 46.... 102. A. E. sumokėjo 1 000,00 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas.... 103. 47.... 104. A. G. sumokėjo 2 315,80 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas... 105. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270... 106. ieškovo Č. T. ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus... 107. A. E. ir G. V. prašymą dėl baudos skyrimo ieškovui Č. T. netenkinti.... 108. Priteisti iš ieškovo Č. T., asmens kodas ( - ) 1 000,00 Eur (vieną... 109. Priteisti iš ieškovo Č. T., asmens kodas ( - ) 2 315,80 Eur (du... 110. Priteisti iš trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus V.... 111. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...