Byla e2A-1254-580/2017

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) bei Almos Urbanavičienės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės J. C. (C.) ir atsakovo M. C. (M. C.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje ieškovės J. C. ieškinį atsakovui M. C. bei atsakovo M. C. priešieškinį ieškovei J. C. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos bei bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, byloje išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė J. C. prašė:

61. nustatyti nepilnamečių vaikų G. E. C. (G. E. C.), gim. ( - ), ir N. S. C. (N. S. C.), gim. ( - ), gyvenamąją vietą su motina J. C.;

72. nustatyti atsakovo M. C. bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. E. C. ir N. S. C. tvarką:

82.1. nepilnamečiai vaikai G. E. C. ir N. S. C. pusę vasaros atostogų praleidžia su atsakovu M. C.;

92.2. nepilnamečiai vaikai G. E. C. ir N. S. C. žiemos atostogas, Kūčias ir šv. Kalėdas (gruodžio 24-26 dienos), paskutiniąją metų dieną (gruodžio 31 diena) bei Naujuosius Metus (sausio 1 diena) ir vaikų gimtadienio dienas praleidžia su atsakovu M. C. neporiniais kalendoriniais metais, o rudens atostogas ir pavasario atostogas bei šv. Velykas (dvi dienos) praleidžia su atsakovu M. C. poriniais kalendoriniais metais;

102.3. nepilnamečiai vaikai G. E. C. ir N. S. C. kas antrą savaitgalį praleidžia su atsakovu M. C.;

112.4. nepilnamečių vaikų G. E. C. ir N. S. C. nuvežimą ir parvežimą į atsakovo M. C. gyvenamąją vietą užtikrina ir apmoka atsakovas M. C.;

122.5. nepilnamečių vaikų lankymosi pas atsakovą M. C. metu, atsakovas privalo užtikrinti nepilnamečių vaikų bendravimą su ieškove J. C. telekomunikacijų pagalba;

132.6. atsakovas M. C. teismo patvirtintoje bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkoje nustatytu metu pasiėmęs nepilnamečius vaikus G. E. C. ir N. S. C. privalo tiksliai informuoti ieškovę J. C. apie savo ir vaikų buvimo vietą. Neinformavimas arba klaidingas informavimas apie nepilnamečių vaikų G. E. C. ir N. S. C. buvimo vietą laikomas bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pažeidimu ir ieškovė J. C. turi teisę nedelsiant reikalauti grąžinti vaikus į jos gyvenamąją vietą;

142.7. atsakovas M. C. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais G. E. C. ir N. S. C. būdamas Lietuvos Respublikoje atvykimo ir bendravimo su vaikais laiką iš anksto suderinęs su ieškove J. C.

153. priteisti iš atsakovo M. C., nepilnamečio sūnaus G. E. C., gimusio ( - ), išlaikymui periodinėmis išmokomis po 577,50 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymui gautas lėšas vaiko naudai ir interesais pavedant tvarkyti mamai J. C.

164. priteisti iš atsakovo M. C. nepilnametės dukters N. S. C., gimusios ( - ), išlaikymui periodinėmis išmokomis po 675,00 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymui gautas lėšas vaiko naudai ir interesais pavedant tvarkyti mamai J. C.

175. priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

18Nurodė, kad su atsakovu ( - ) sudarė bažnytinę santuoką Lenkijos Respublikoje, kuri ( - ) įregistruota Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilines metrikacijos skyriuje. Ieškovė Lietuvos Respublikos, o atsakovas – Lenkijos Respublikos pilietis. Abu vaikai turi ir Lietuvos, ir Lenkijos pilietybes. Šalims gyvenant kartu, vaikų auklėjimu ir priežiūra daugiausia rūpinosi ieškovė. 2012 m. liepos mėn. pradžioje dėl atsakovo darbo ir karjeros ieškovė su vaikais išvyko gyventi į Kuveitą. Sūnus Kuveite pradėjo eiti į mokyklą, o dukra į darželį. Atsakovo pajamos buvo geros. Ieškovė įsidarbino ir prisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo. 2014 m. lapkričio mėn. šalių santykiai pašlijo ir šalys nusprendė gyventi atskirai. 2015 m. pavasarį atsakovas parlydėjo ieškovę su vaikais į Lietuvą ir išvyko atgal į Kuveitą. Vaikai gyvena su ieškove Vilniuje, o su atsakovu bendrauja internetinio ryšio pagalba. Ieškovė nuomojasi 2 kambarių butą. Sūnus mokosi ( - ) mokykloje, o dukra nuo 2015-09-01 lanko darželį-mokyklą ( - ). Vaikai lanko baseiną, o dukra ir šokio pamokas. Ieškovė nuo 2015-09-02 įsidarbino ( - ), atlyginimas neatskaičius mokesčių yra 1 184,21 Eur. Vaikai labiau prisirišę prie ieškovės. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas pasiimtų vaikus pabūti su juo atskirai, suderinęs su ieškove vežtųsi į kelionę ar pan. Atsakovo gaunamos pajamos buvo ženkliai didesnės, nei ieškovės. Šalims gyvenant kartu, atsakovas prie vaikų išlaikymo prisidėjo didesne dalimi. Atsakovo pajamos per mėnesį sudarydavo vidutiniškai 7 400 Eur. Teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovas tyčia neįsidarbina pagal savo turimą kvalifikaciją su atitinkamu atlyginimu, galimai gauna papildomas pajamas, kurias slepia.

19Atsakovas M. C. atsiliepimu prašė nutraukti bylą kaip nežinybingą Lietuvos Respublikos teismams, o jeigu teismas nuspręs nagrinėti ginčą iš esmės, prašė pakeisti ieškovės siūlomą bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgiant į atsakovo siūlomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, atmesti ieškovės prašymą palikti jai santuokinę pavardę C. ir palikti ieškovei pavardę turėtą iki santuokos – Ch., atmesti reikalavimus dėl laikino išlaikymo ir priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui po 150 Eur per mėnesį, atmesti reikalavimus dėl turto padalijimo, o reikalavimus, liečiančius kreditorius, palikti nenagrinėtinus.

20Nurodė, kad šalys būdamos santuokoje, 7 metus gyveno Lenkijoje ir 3 metus Kuveite. Atsakovas buvo atsakingas sutuoktinis ir rūpestingas tėvas, tuo tarpu ieškovė neskyrė vaikams dėmesio. Šeimos iširimo priežastys yra ieškovės emocinės problemos (sirgo depresija) ir romanas su kitu vyru. Ieškovė reiškė pretenzijas atsakovui, kad jis nesutinka finansuoti ieškovės tėvų. 2014 spalio mėn. šalių santuoka iširo. Atsakovas ieškovei pasiūlė vedybų sutartį ir turto padalijimą. Turto pasidalinimo sutartys notarine tvarka pasirašytos 2015-02-25, Lenkijoje. Pagal notarinio akto 4 punktą šalys sutarė, jog jų turtiniams santykiams taikomi Lenkijos įstatymai, todėl ginčas dėl Lenkijoje sudarytos santuokos nutraukimo nežinybingas Lietuvos Respublikos teismams. Ieškovė nutyli, kad 2015-02-26 iš bendros sąskaitos nuėmė 25 000 PLN ir, kad šalims gyvenant Lenkijoje iš bendrų pinigų buvo siunčiamos lėšos ieškovės tėvams. 2014 m. vasarą šalys paskolino 10 000 Eur ieškovės broliui J. C. (J. C.), kuriuos ieškovė pažadėjo grąžinti 2015-02-20.

21Atsakovas neprieštarauja dėl vaikų gyvenamosios vietos su savo motina nustatymo, jeigu nebus nustatyta ribojimų atsakovui bendrauti su vaikais. Nuo 2015 m. vasario pabaigos ieškovė žinojo, kad atsakovas atsisakys savo darbo Kuveite. Atsakovas buvo įpareigotas dirbti 3 mėnesius po įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą. 2015-05-29 atsakovas grįžo į Lenkiją. Šalys turi statybos inžinieriaus diplomą ir panašų stažą, todėl šalių galimybės užsidirbti yra lygios. 2015-06-15 atsakovas pasirašė sutartį dirbti Lenkijoje. Atsakovo pajamos apie 1 100 Eur. Atsakovo mėnesio išlaidos sudaro apie 1 000 Eur: būsto kreditas – 350 Eur, činšas ir būsto mokesčiai – 150 Eur, 100 Eur maitinimas, 100 Eur asmeniniams poreikiams, 80 Eur transporto priemonių techninė priežiūra, 200 Eur kelionė iš Lenkijos į Lietuvą pamatyti vaikus. Realios atsakovo galimybės vaikų išlaikymui yra 50 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovas sutinka mokėti 145 Eur išlaikymą.

22Siūlo bendravimo tvarkos pakeitimus: 1) kartą metuose, vasaros laikotarpiu, 2 savaites vaikai praleidžia su tėvu jo gyvenamojoje vietoje ar kitoje turizmui skirtoje vietoje. Šį laikotarpį laisvai pasirenka tėvas vaikų vasaros atostogų metu, prieš 3 savaites suderinęs laiką su ieškove; 2) kartą metuose per šventinį šv. Kalėdų laikotarpį nuo gruodžio 23 d. iki 28 d. vaikai praleidžia su tėvu jo gyvenamojoje vietoje Lenkijoje, kadangi ieškovė ir jos šeima nėra tikintys ir švenčia tik Naujuosius metus; 3) vieną savaitgalį per mėnesį, pasirinktą atsakovo, tėvas praleidžia su vaikais jų gyvenamojoje vietoje arba jų buvimo vietoje kartu su dviem atsakovo šeimos nariais; 4) vaikų gimimo dienas, vardų dienas ar kitas svarbias datas tėvas praleidžia su vaikais jų gyvenamojoje vietoje; 5) kai vaikai keliauja su tėvu į Lenkiją, po Lietuvą ar bet kurią kitą turizmo šalį, ieškovė yra atsakinga už tinkamą vaikų paruošimą kelionėms, suteikiant tinkamą aprangą, rūbus, batus, paruošiant reikalingus vaistus ir kitas medicinos priemones; 6) ieškovė privalo nuolat informuoti tėvą apie vaikų sveikatos būklę, taip pat vaikų švietimo ir kitais klausimais. Ieškovė turi įsipareigoti per dvi dienas nuo užklausimo nusiuntimo elektroniniu paštu atsakyti į atsakovo klausimus, susijusius su vaikų priežiūra; 7) ieškovė turi pareigą savo sąskaita užtikrinti spartųjį internetą ir kitas komunikavimo priemones, kad atsakovas turėtų ryšį su vaikais.

23Atsakovas M. C. priešieškiniu prašė:

  1. nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu;
  2. priteisti iš ieškovės vaikų išlaikymui kiekvienam po 175 Eur per mėnesį;
  3. nustatyti ieškovės bendravimo su vaikais tvarką:
    1. vasaros laikotarpiu vaikai pusę vasaros atostogų praleidžia su atsakovu, pusę su ieškove, kuri privalo prieš 3 savaites suderinti laiką su atsakovu;
    2. kartą metuose, per šventinį šv. Kalėdų laikotarpį nuo gruodžio 23 d. iki 28 d. vaikai praleidžia su atsakovu. Paskutiniąją metų dieną (gruodžio 31 diena) bei Naujuosius metus (sausio 1 diena) praleidžia su ieškove. Vaikų gimtadienių dienas, rudens atostogas ir pavasario atostogas bei šv. Velykas (dvi dienos) vaikai praleidžia su ieškove poriniais kalendoriniais metais, su atsakovu – neporiniais;
    3. vaikai kas antrą savaitgalį praleidžia su ieškove;
    4. vaikų nuvežimą ir parvežimą į ieškovės gyvenamąją vietą užtikrina ir apmoka ieškovė;
    5. vaikų lankymosi pas ieškove metu, ieškovė privalo užtikrinti vaikų bendravimą su atsakovu telekomunikacijų pagalba;
    6. ieškovė teismo patvirtintoje bendravimo su vaikais tvarkoje nustatytu metu pasiėmusi vaikus privalo tiksliai informuoti atsakovą apie savo ir vaikų buvimo vietą. Neinformavimas arba klaidingas informavimas apie vaikų buvimo vietą laikomas bendravimo tvarkos su vaikais pažeidimu ir atsakovas turi teisę nedelsiant reikalauti grąžinti vaikus į atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškovė privalo nuolat informuoti atsakovą apie vaikų sveikatos būklę, taip pat kitais klausimais. Ieškovė privalo per vieną dieną nuo užklausimo nusiuntimo elektroniniu paštu atsakyti į atsakovo klausimus, susijusius su vaikų priežiūra;
    7. ieškovė privalo savo sąskaita užtikrinti spartųjį internetą ir kitas komunikavimo priemones, kad atsakovas turėtų galimybę turėti pastovų ryšį su vaikais, jiems esant su ieškove;
    8. ieškovė turi teisę bendrauti su vaikais Lenkijos Respublikoje iš anksto suderinusi su atsakovu atvykimo ir bendravimo su vaikais laiką.

24Nurodė, kad šeima iširo, nes ieškovė turi emocinių problemų ir romaną su kitu vyru. Ieškovė negali rūpintis vaikais, o atsakovo gyvenamojoje vietoje sudarytos geresnės sąlygos vaikams augti. Ieškovei bus sunku sukurti saugią emocinę aplinką vaikams, kadangi jai pačiai reikalinga specialistų pagalba. Sūnus serga ( - ), jam reikalingi specialūs batai, o ieškovė šios problemos nesprendžia. Pirmenybę gydant vaikus ieškovė turėtų teikti valstybinėms įstaigoms, o ne privačioms. Atsakovas buvo priverstas nutraukti darbo santykius Kuveite, kadangi subyrėjus šeimai neliko poreikio ten likti.

25Ieškovė J. C. atsiliepimu prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad dėl vaikų persikėlimo gyventi į Lietuvą šalys susitarė. Ieškovei psichinė liga nediagnozuota. Psichologinės šeimos terapijos neturėjo nieko bendra su psichine liga. Nuo 2015-08-07 ieškovės ir vaikų registracija Varšuvoje panaikinta. Ieškovė į Lietuvą su vaikais iš Kuveito grįžo 2015 m. balandžio mėn. Dukra Lenkijoje pragyveno 2 pirmus metus, o Kuveite pragyveno 3 metus, t. y. didesnę savo gyvenimo dalį. Sūnus Lenkijoje gyveno 5 metus, o Kuveite 3 metus. Lietuvoje vaikai gyvena beveik metus, sūnus lanko mokyklą, dukra darželį, abu vaikai lanko papildomus būrelius. Vaikų gyvenimo aplinka nusistovėjo. Ieškovė daugiau rūpinosi vaikais, vaikai labiau prie jos prisirišę. Vaiko teisių apsaugos tarnyba nenustatė netinkamų sąlygų ieškovės namuose. Vaikai nori bendrauti su ieškovės seneliais, seneliai taip pat. Ieškovė neteigė, kad atsakovas blogas tėvas, neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su vaikais, pasiimtų juos atostogų. Ieškovė nepainioja atsakovo netinkamo elgesio su ja, kaip žmona, ir jo elgesio su vaikais. Ieškovės nebūdavo namuose vakarais, kai ji lankė papildomus kursus, išeidavo sportuoti. Nesutiko su atsakovo kaltinimais dėl neištikimybės, atsakovo nurodytas asmuo buvo ieškovės bendradarbis, jį pažinojo ir bendravo pats atsakovas. Atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka pažeidžia lygias tėvų teises ir pareigas vaikų atžvilgiu. Atsakovas nepagrįstai prašo nustatyti, kad vaikai kiekvienais metais šv. Kalėdas leistų su juo. Nesilaikoma principo, kad vienais metais šią šventę vaikai leistų su vienu iš tėvų, o kitais su kitu. Nelogiškas atsakovo reikalavimas, kad ieškovė privalo atsakyti į jo klausimus dėl vaikų priežiūros per vieną dieną nuo užklausimo. Ieškovei negali būti nustatyta pareiga nuolat užtikrinti spartųjį internetą ir kitas komunikavimo priemones.

26Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė per vaikų išlaikymą nori pasipelnyti. Atsakovas subjektyviais sprendimais pablogino ieškovės ir savo finansinę padėtį. Atsakovas privalo prisiimti atsakomybę ir užtikrinti vaikams pragyvenimo lygį Lietuvoje, kokį jie turėjo iki šiol. Atsakovas turi santaupų ir turto. Jeigu atsakovas gautų mažas pajamas, jis nepirktų nebūtinų ir brangių žaislų vaikams, kurių kaina viršija siūlomo teikti mėnesinio išlaikymo dydį. Atsakovo vidutinės pajamos 2010-2011 m. buvo apie 1 800 Eur, 2012 m. – apie 6 500 Eur, 2013-2014 m. – apie 6 500 Eur ir pasiekė apie 7 600 Eur 2015 metais. Nuo 2010 m. atsakovo vidutinės pajamos buvo ženkliai didesnės, jos nuolat kilo, kaip ir atsakovo kvalifikacija. Atsakovas statybos inžinierius, dirbo su didelio masto projektais pasaulinėse kompanijose, peržengė 10 metų darbo patirtį šioje srityje, yra sveikas ir darbingas. Atsakovas tyčia nesistengia gauti didesnių pajamų. Atsakovas, prašydamas darbdavio išduoti pažymą apie jo gautas pajamas 2014 m., tyčia prašė joje nurodyti atlyginimą be priedų. Atsakovo darbo sutartis sudaryta su J. G. (J. G.), kuris yra artimas atsakovo šeimos draugas. Šalims gyvenant kartu, atsakovas vaikų išlaikymui skirdavo didesnes lėšas, nei prašoma priteisti pateiktu ieškiniu.

27Byloje išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad ieškovė su vaikais nuo 2015 m. kovo mėn. gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute, vaikams sudarytos tinkamos sąlygos. Sūnus ( - ) mokykloje, lanko papildomas lietuvių kalbos pamokas, dailės ir kompiuterinio raštingumo būrelius. Skyriaus specialistė bendravo su vaikais, kurie nurodė, kad myli mamą, šalia mamos jie jaučiasi saugiai. Tėvas gyvena atskirai, tačiau jiems dažnai skambina, jie kas vakarą bendrauja su tėvu „Skype“ programos pagalba. Vaikai norėtų su tėvu praleisti daugiau laiko, tačiau abu vaikai pabrėžė, kad gyventi tėvo namuose be mamos jie nesutinka. Duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas, nėra.

28Kompetentingos Lenkijos Respublikos institucijos buities tyrimo akte nurodyta, kad atsakovas turi statybos inžinerijos magistro laipsnį, projektuoja tiltus įmonėje ( - ). Atsakovas dirba pagal lankstų darbo grafiką, 8 valandas per dieną, jo darbo užmokestis sudaro 1 155,19 Eur. Tėvas palaiko ryšius su vaikais, vaikai noriai leidžia laiką su tėvu. Atsakovas gyvena trijų kambarių bute, kuriame yra visi patogumai, butas įrengtas pagal šeimos poreikius. Atsakovas gyvena vienas. Institucijos išvada – tėvas nori rūpintis vaikais taip pat kaip ir motina.

29II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

30Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:

  1. nustatė vaikų gyvenamąją vietą su ieškove;
  2. priteisė iš atsakovo išlaikymą vaikams po 250 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-05-07 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išskaičiuojant lėšas sumokėtas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-27 nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo, kuri buvo pakeista Vilniaus apygardos teismo 2015-10-06 nutartimi. Vaikų išlaikymui mokamas lėšas pavedė tvarkyti uzufrukto teise ieškovei. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipė vykdyti skubiai;
  3. nustatė vaikų ir atsakovo bendravimo tvarką:
    1. vaikai pusę vasaros atostogų praleidžia su atsakovu;
    2. vaikai žiemos atostogas, Kūčias ir šv. Kalėdas (gruodžio 24-26 dienos), paskutiniąją metų dieną (gruodžio 31 diena) bei Naujuosius metus (sausio 1 diena) ir vaikų gimtadienio dienas praleidžia su atsakovu neporiniais kalendoriniais metais, o rudens atostogas ir pavasario atostogas bei šv. Velykas (dvi dienos) praleidžia su atsakovu poriniais kalendoriniais metais;
    3. vaikai kas antrą savaitgalį praleidžia su atsakovu;
    4. vaikų nuvežimą ir parvežimą į atsakovo gyvenamąją vietą užtikrina ir apmoka atsakovas;
    5. vaikų lankymosi pas atsakovą metu, atsakovas privalo užtikrinti vaikų bendravimą su ieškove telekomunikacijų pagalba;
    6. atsakovas teismo patvirtintoje bendravimo su vaikais tvarkoje nustatytu metu pasiėmęs vaikus privalo tiksliai informuoti ieškovę apie savo ir vaikų buvimo vietą. Neinformavimas arba klaidingas informavimas apie vaikų buvimo vietą laikomas bendravimo tvarkos su vaikais pažeidimu ir ieškovė turi teisę nedelsiant reikalauti grąžinti vaikus į jos gyvenamąją vietą;
    7. atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais būdamas Lietuvos Respublikoje, atvykimo ir bendravimo su vaikais laiką iš anksto suderinęs su ieškove.
  4. priteisė iš atsakovo 62 Eur žyminio mokesčio, 2 432,50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 1 023,20 Eur išlaidų už procesinių dokumentų vertimus ieškovės naudai;
  5. priteisė iš atsakovo 180 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

31Nustatė, kad G., gim. ( - ), ir S., gim. ( - ), yra šalių vaikai. Abu vaikai turi Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos pilietybes. Vaikai gimė Lenkijoje. Šalių santuoka sudaryta ( - ) Lenkijos Respublikoje ir ( - ) apskaityta Vilniaus rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje. Santuoka sprendimo priėmimo metu nenutraukta. Ieškovė yra Lietuvos, o atsakovas Lenkijos Respublikos pilietis.

32Nustatė, kad 2012 m. liepos mėn. pradžioje dėl atsakovo darbo šeima išvyko į Kuveitą. nuo 2015 m. balandžio mėn. vaikai gyvena su ieškove Lietuvos Respublikoje. Nuo 2015-04-16 vaikai įregistruoti Vilniaus miesto savivaldybėje. Ieškovė dirba ( - ) nuo 2015-09-02, inžinierės-konstruktorės pareigose, darbo užmokestis sudaro 1 184 Eur. Ieškovė 2015-04-10 sudarė nuomos sutartį dėl buto, esančio ( - ), nuomos kaina – 350 Eur per mėnesį. G. lanko ( - ) mokyklą, dukra lankė užsiėmimus ( - ), o nuo 2015-07-30 lanko darželį-mokyklą ( - ). Vaikų ugdymo klausimais domisi mama. Laisvalaikį motina praleidžia su vaikais. Nustatė, kad abiejų tėvų gyvenamojoje vietoje tinkamos sąlygos vaikams augti. Abi šalys turi statybos inžinerijos magistro diplomus, darbus, pakankamas pajamas.

33Atsakovo argumentai, kad ieškovė vedė netinkamą gyvenimo būdą, sirgo psichine liga, neįrodyti. Vertino, kad byloje svarbi vaikų nuomonė, išsakyta Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui (vaikai nesutiko gyventi tėvo namuose be mamos). Atsakovas procesiniuose dokumentuose sutiko, kad vaikai turi gyventi su motina, vėliau reiškė reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su juo. Lenkijos kompetentingai institucijai atsakovas nurodė, kad ieškovei vaikų niekas nepadeda prižiūrėti, o priešieškinyje teigė, kad ieškovė vaikus palieka savo motinos priežiūrai. Atsakovo nuomonė nenuosekli, argumentai prieštarauja vieni kitiems, todėl vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.

34Nustatė, 2015-05-29 atsakovas nutraukė darbo sutartį Kuveite ir grįžo gyventi į Lenkiją. Atsakovas dirba pas J. G. pagal neterminuotą darbo sutartį statybos inžinieriaus pareigose, darbo užmokestis apie 1 100 Eur. Atsakovas savo noru nutraukė darbo sutartį Kuveite, taip pablogino turtinę padėtį. Atsakovo turtinė padėtis geresnė, nei ieškovės, nes atsakovas gyvena jam priklausančiame bute, o ieškovė būstą nuomoja. Atsakovas turi perspektyvią specialybę ir niekuomet nėra gavęs mažesnės, nei vidutinė, algos. Sprendė, kad atsakovas gali susirasti geriau apmokamą darbą. S. sveikatos istorijoje nurodyta, kad vaikas turi ( - ). G. nustatytos ( - ), ( - ), ( - ) ir ( - ). Vaikai turi specialiųjų poreikių. Laikinas atsakovo finansinės situacijos pasikeitimas negali turėti lemiamos įtakos priteisiant vaikams išlaikymą, todėl priteisė po 250 Eur išlaikymą.

35Įvertinęs įrodymus, šalių paaiškinimus, išvadą teikiančios institucijos atstovės išvadą, sprendė, kad šalių pasiūlyta bendravimo su vaikais tvarka atitinka šalių ir vaikų interesus, o pateiktos bendravimo tvarkos yra identiškos.

36Nustatė, kad ieškovė patyrė 62 Eur žyminio mokesčio, 3 072,50 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, 28,97 Eur išlaidų už byloje pateiktas pažymas iš Gyventojų registro tarnybos, 7,77 Eur išlaidų už VĮ „Regitra“ pažymas, 1 292,41 Eur išlaidų už procesinių dokumentų vertimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-03 nutartimi atidėtas likusio 630 Eur žyminio mokesčio mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-25 nutartimi ieškovės ieškinys dalyje dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo esant sutuoktinio kaltei ir sutuoktinių turto bei kreditorinių įsipareigojimų paliktas nenagrinėtu. Atsakovas patyrė 62 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui. Ieškovės reikalavimai dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo patenkinti visiškai, todėl ieškovei iš atsakovo priteista 62 Eur žyminio mokesčio. Sprendė, kad šalys privalo įrodyti nurodomas aplinkybes, todėl surinktos pažymos yra ieškovės pasirinktos įrodinėjimo priemonės ir šios išlaidos neatlyginamos. Ieškovės ieškinys patenkintas 79,17 proc., todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 2 432,50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 1 023,20 Eur išlaidų už procesinių dokumentų vertimus. Atsakovo priešieškinis nepatenkintas visa apimtimi, todėl atsakovo sumokėtas žyminis mokestis nėra kompensuojamas. Atsakovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, iš atsakovo priteisė 180 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, ieškovė buvo atleista.

37III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

38Ieškovė J. C. apeliaciniu skundu prašė:

  1. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą dalyje dėl atmestos ieškovės ieškinio reikalavimo dalies, t. y.:
    1. priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui periodinėmis išmokomis po 577,50 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui 2015-05-07 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
    2. priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui periodinėmis išmokomis po 675 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui 2015-05-07 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
    3. pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą;
  2. priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas išlaidas, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka;
  3. skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

39Nurodė, kad sūnaus išlaikymui reikalinga 774,30 Eur, o dukters – 906,77 Eur per mėnesį. Dukros išlaikymas didesnis, kadangi mergaitė turi didesnę ( - ). Minimali mėnesio alga 390 Eur laikytina minimalia išlaikymo suma vienam vaikui. Atsakovas jaunas, sveikas ir darbingas, turintis aukštąjį išsilavinimą, savo noru nutraukęs darbo sutartį Kuveite, taip pablogindamas savo turtinę padėtį. Vaikai turi specialių poreikių. Vien dukters sąkandžio gydymas kainuotų po 73 Eur per mėnesį. Nustačius specialius vaikų poreikius, minimalus išlaikymo dydis turi būti didinamas. Išlaidos papildomo vaikų ugdymo užtikrinimui turi būti pridedamos prie reikalingos išlaikymo sumos. Sūnus lanko lenkų mokyklą, todėl jam reikalingi papildomi užsiėmimai dėl lietuvių kalbos. Išlaidos korepetitoriams neįtrauktos į vaikų išlaikymo lentelę, tačiau jos pagrįstos ir būtinos. Apeliantė vaikus išlaiko iš santaupų. Pagal notarinį aktą šalims pasidalijus butą Varšuvoje, atsakovas ieškovei pervedė 26 594 Eur, tačiau apeliantė daugiau nei 60 proc. už buto dalį gautos sumos išleido vaikams. Apeliantė nuo bylos iškėlimo pradžios savo ir vaikų pragyvenimui išleido 23 000 Eur. Ieškovė vaikų išlaikymui išleidžia daugiau nei 1,5 karto daugiau, nei priteista iš atsakovo. Apeliantė vieno vaiko išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 603 Eur. Atsakovas neteikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad vaikų poreikiams užtikrinti reikia mažesnės sumos. Atsakovo kriterijai neparemti vaikų interesų prioriteto principu. Teismas nenurodė, kuriuos vaikų poreikius laiko nepagrįstais, nemotyvavo, kodėl atsižvelgia į minimalų vieno mėnesio išlaikymo dydį ir nevertina įrodymų apie realiai patiriamas faktines išlaidas vaikams, realius šalių vaikų poreikius, nustatytus specialius poreikius ir išlaidas jiems.

40Nuo 2015-12-01 apeliantei nustatytas 790 Eur darbo užmokestis, neišskaičius mokesčių. Kol vaikai maži, ieškovė negali gauti didesnių pajamų, nes negali vykti į reikalingus mokymus, negali dirbti viršvalandžių ar imtis papildomų projektų. Lenkijos Respublikos institucijos išvadoje nurodyta, kad atsakovo darbo užmokestis 1 155,19 Eur. Teismo 2016-03-21 nutartimi atsakovas buvo įpareigotas pateikti duomenis iš kompetentingų Lenkijos institucijų apie jo draudžiamąsias pajamas už 2015-2016 m., tačiau įpareigojimo neįvykdė, o byloje esantys duomenys apie atsakovo darbą ir gaunamas pajamas prieštaringi. Iki santykių su apeliante nutrūkimo, atsakovas uždirbo kelis kartus daugiau, jis slepia savo turtinę padėtį. Atsakovas turi santaupų ir turto, jo darbo sutartis sudaryta su artimu šeimos draugu. Atsakovas prašydamas darbdavio išduoti pažymą apie jo gautas pajamas 2014 m., tyčia prašė joje nurodyti atlyginimą be priedų. Atsakovas atvykęs aplankyti vaikų dovanoja jiems brangius žaislus, kurių vertė svyruoja nuo 30 iki 150 Eur.

41Nustačius skirtingą šalių turtinę padėtį, teismas nepagrįstai nenustatė nelygių išlaikymo proporcijų. Atsakovas turi teikti 3 / 4 dalis išlaikymo, o ieškovė – 1 / 4 dalį. Tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta. Ieškovė skyrė daugiau dėmesio ir laiko vaikams bei namams ir neturėjo galimybės išvystyti karjeros, kaip atsakovas. Šalims gyvenant kartu, atsakovas vaikų išlaikymui skirdavo didesnes lėšas. Pagrindas iš atsakovo priteisti didesnę dalį vaikams reikalingo išlaikymo yra ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos žodinė išvada (2016-11-09 posėdžio metu).

42Teismas nepagrįstai prie ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriskaičiavo jos patirtų 28,97 Eur išlaidų už byloje pateiktas pažymas iš Gyventojų registro tarnybos ir 7,77 Eur išlaidų už VĮ „Regitra“ pažymas. Šių išlaidų ieškovė nebūtų patyrusi, jeigu jai nebūtų reikėję kreiptis į teismą ir įrodinėti reikalavimų atsakovui pagrįstumo.

43Bylos medžiaga didelės apimties, didžioji dalis pateiktų dokumentų gali būti tinkamai įvertinti tik išklausius šalių paaiškinimų, byloje egzistuoja viešas interesas – vaikų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimas, byloje reikšmę turi faktinių aplinkybių vertinimas, kas suponuoja žodinio bylos nagrinėjimo reikalingumą.

44Atsakovas M. C. atsiliepimu prašė palikti ieškovės apeliacinį skundą nenagrinėtą arba atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad teismas neturėjo jurisdikcijos priimti sprendimą, remiantis 2003-11-27 Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo“ (toliau – Reglamentas) 3 straipsnio 1 dalimi. Teismas, priimdamas ieškovės naują ieškinį (2015-05-07), pažeidė res judicata principą, kadangi ginčas jau buvo išspręstas, nes 2016-01-25 nutartimi teismas ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu.

45Vaikų poreikiai neparemti įrodymais, neatitinka protingumo principo. Teismas tinkamai taikė išlaikymo dydžio kriterijų, 1 minimalios mėnesinės algos dydis skirtas vieno vaiko vieno mėnesio išlaikymui ne iš vieno, o iš abiejų tėvų. ( - ) Lietuvoje turi maždaug 60-70 proc. žmonių. Valstybė kompensuoja vaikų ( - ) gydymą. Išlaidas vaikų ( - ) gydymui apeliantė grindžia privačių klinikų išduotomis pažymomis. Valstybinėms poliklinikoms teikiant analogiškas gydymo paslaugas vaikams, pirmenybė turėtų būti teikiama vaikų gydymui valstybinėse gydymo įstaigose. Vaikai sportiški, aktyvūs ir judrūs, todėl rimtų sveikatos problemų neturi. Apeliantės bandymas įtraukti į būtinuosius poreikius išlaidas korepetitoriams nepagrįstas. Sprendimą pradėti brangų skyrybų procesą priėmė ieškovė, pati būdama kalta dėl šeimos suirimo. Ieškovė privalėjo numatyti išlaidas patiriamas dėl bylinėjimosi, kurios galėtų būti skirtos vaikų išlaikymui. Atsakovas taip pat priverstas prašyti materialinės pagalbos iš tėvų, giminių. Ieškovei nepakanka skiriamų lėšų vaikų poreikių patenkinimui dėl per didelių poreikių, nemokėjimo taupyti. Darbo sutartį Kuveite atsakovas nutraukė, siekdamas išsaugoti šeimą, po to, kai ieškovė nutraukė darbo sutartį, paliko atsakovą ir su vaikais išvyko į Lietuvą. Ieškovė pati atsakinga už atsakovo gyvenimo sąlygų pablogėjimą. Ieškovės darbo užmokestis sudaro 1 184,21 Eur, atsakovo apie 1 100 Eur, pajamos beveik lygios. Atsakovas dirba įmonėje ( - ), atsakovo pajamos yra skaidrios ir pateiktos teismui. Išlaikymas eurais neteisingas, nes yra dideli valiutos kurso svyravimai. Tikroji ieškovės poreikių priežastis yra ta, kad ji nori finansuoti savo tėvus.

46Atsakovas M. C. apeliaciniu skundu prašė:

  1. panaikinti Vilniaus miesto apylinkes teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą, kadangi teismas neturėjo jurisdikcijos spręsti ginčo, arba;
  2. panaikinti Vilniaus miesto apylinkes teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą, kadangi teismas pažeidė res judicata principą, arba;
  3. panaikinti Vilniaus miesto apylinkes teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą dalyje dėl vaikų išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo ir jį pakeisti taip:
    1. nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu;
    2. priteisti iš ieškovės išlaikymą vaikams po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio padavimo teismui 2016-01-14 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaikų išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise vaikų įstatyminiam atstovui – atsakovui;
    3. priteisti bylinėjimo išlaidas iš ieškovės;
    4. laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015- 05-27 nutartimi, kuri buvo pakeista Vilniaus apygardos teismo 2015-10-06 nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-25 nutartimi, panaikinti;
    5. nustatyti ieškovės bendravimo su vaikais tvarką:
      1. vasaros laikotarpiu vaikai pusę vasaros atostogų praleidžia su atsakovu, pusę su ieškove, kuri privalo prieš 3 savaites suderinti laiką su atsakovu;
      2. kartą metuose, per šventinį šv. Kalėdų laikotarpį nuo gruodžio 23 d. iki 28 d. vaikai praleidžia su ieškovu. Paskutiniąją metų dieną (gruodžio 31 diena) bei Naujuosius metus (sausio 1 diena) praleidžia su ieškovu. Vaikų gimtadienių dienas, rudens atostogas ir pavasario atostogas bei šv. Velykas (dvi dienos) vaikai praleidžia su ieškove poriniais kalendoriniais metais, su atsakovu – neporiniais;
      3. vaikai kas antrą savaitgalį praleidžia su ieškove;
      4. vaikų nuvežimą ir parvežimą į ieškovės gyvenamąją vietą užtikrina ir apmoka ieškovė;
      5. vaikų lankymosi pas ieškove metu, ieškovė privalo užtikrinti vaikų bendravimą su atsakovu telekomunikacijų pagalba;
      6. ieškovė teismo patvirtintoje bendravimo su vaikais tvarkoje nustatytu metu pasiėmusi vaikus privalo tiksliai informuoti atsakovą apie savo ir vaikų buvimo vietą. Neinformavimas arba klaidingas informavimas apie vaikų buvimo vietą laikomas bendravimo tvarkos su vaikais pažeidimu ir atsakovu turi teisę nedelsiant reikalauti grąžinti vaikus į jo gyvenamąją vietą. Ieškovė privalo nuolat informuoti atsakovą apie vaikų sveikatos būklę, taip pat kitais klausimais. Ieškovė privalo per vieną dieną nuo užklausimo nusiuntimo elektroniniu paštu atsakyti į atsakovą klausimus, susijusius su vaikų priežiūra;
      7. ieškovė privalo savo sąskaita užtikrinti spartųjį internetą ir kitas komunikavimo priemones, kad atsakovas turėtų galimybę turėti pastovų ryšį su vaikais, jiems esant su ieškove;
      8. ieškovė turi teisę bendrauti su vaikais Lenkijos Respublikoje iš anksto suderinusi su atsakovu atvykimo ir bendravimo su vaikais laiką.

47Nurodė, kad Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos spręsti ieškinio atsakovui, nes byla nežinybinga Lietuvos Respublikos teismams, vadovaujantis 2003-11-27 Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau – Reglamentas) 3 straipsnio 1 dalimi, nes nustačius, jog dalis ieškinio reikalavimų yra neteismingi, teismas turi atsisakyti priimti reikalavimus ar jų dalį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-01-25 nutartimi teismas ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą, ši nutartis įsiteisėjo. Tai reiškia, kad dar kartą kelti klausimo dėl jurisdikcijos negalima. Ieškovė, nesulaukusi teismo nutarties įsiteisėjimo momento, pakartotinai 2016-01-26 pateikė ieškinį tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-25 nutarčiai, atsakovas pateikė ieškinį Varšuvos-Prahos apygardos teismui.

48Teismas posėdžio laiko 2016-11-09 9.00 val. nesuderino nei su atsakovu ir jo atstovu. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas yra užsienio valstybės pilietis, dirba, prašė skirti teismo posėdžius penktadieniais, kad atvykęs į Vilnių galėtų pasilikti savaitgaliui. 2016-11-09 vykusio pirmo ir vienintelio teismo posėdžio metu buvo išklausyta tik ieškovė, jos atstovė ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Teismas įvertino ieškovės veiksmus kaip nesąžiningus kitoje civilinėje byloje Nr. e2-8708-862/2016, nagrinėtoje pagal ieškovės ieškinį atsakovui. Per teismo posėdį ieškovės atstovė pateikė eilę rašytinių įrodymų, tačiau teismas susipažinimui nesuteikė protingo laiko, nebuvo galimybės pateikti bylinėjimosi išlaidas. Esant neišnagrinėtam atsakovo skundui Varšuvos apeliaciniame teisme dėl 2016-09-30 Varšuvos-Prahos apygardos teismo nutarties bei Vilniaus apygardos teisme ieškovės 2016-10-13 atskirajam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-04 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8708-862/2016, atsakovas tikėjosi, kad yra pagrindas stabdyti bylą, todėl neplanavo vykti į posėdį Vilniuje. 2016-11-08 atsakovas pateikė prašymą dėl bylos sustabdymo, kuriuo prašė sustabdyti bylą iki bus išnagrinėti jo skundai Varšuvos apeliaciniame teisme bei Vilniaus apygardos teisme, tačiau teismas 2016-11-08 prašymą atmetė. Teismas, neišklausė atsakovo paaiškinimų, elgėsi šališkai. Teismas netenkino atsakovo prašymo apklausti liudytojus, kurie gali paliudyti apie šalių santykius su vaikais bei apie kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Teismas nepasisakė dėl liudytojų V. V. (W. W.) ir liudytojo D. M. (D. M.) parodymų.

49Sprendime nustatyta vaikų išlaikymo suma atimtų iš atsakovo galimybes atvažiuoti į Lietuvą ir matytis su vaikais. Sprendimas neatitinka vaikų interesų. Ieškovė pervertino specialius vaikų poreikius, siekdama asmeninės naudos. Sūnus turi specialiųjų poreikių, tačiau jie laikino pobūdžio, lengvai išgydomi. Abiejų šalių pajamos, išsilavinimas, darbo patirtis ir galimybės panašios. Ieškovei pagal 2015-02-25 notarinį aktą išmokėta 26 575,12 Eur kompensacija už butą. Atsakovo būtinosios mėnesio išlaidos sudaro virš 1 000 Eur. Protinga vaikų išlaikymui reikalinga suma yra po 190 Eur per mėn. Teismo sprendimo priėmimo metu galiojo 2016-06-22 Vyriausybės nutarimu Nr. 644 patvirtintas minimalus mėnesinis atlyginimas 380 Eur. Darbo sutartį Kuveite atsakovas nutraukė, siekdamas išsaugoti šeimą.

50Teismas padarė neteisingas išvadas, kad atsakovo pozicija dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra nuosekli. Atsakovas sutiko laikinai nustatyti vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove tik iki galutinio teismo sprendimo. Atsakovas nuosekliai reikalavo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo, kadangi ieškovė serga psichine liga ir negali rūpintis vaikais. Rašytinius įrodymus dėl ieškovės gydymosi ir diagnozių privalėjo išreikalauti teismas. Atsakovo gyvenamosios sąlygos ir galimybė rūpintis vaikais yra geresnės už ieškovės. Vaikai yra Lenkijos piliečiai, lenkų tautybės, jie gimę Varšuvoje, ten deklaruota jų gyvenamoji vieta, ten gyveno iki išvykimo į Kuveitą. Atsakovo vaikai nekalba arba labai blogai kalba lietuviškai, šeimoje buvo bendraujama lenkų kalba, jie lanko lenkų mokyklą, lenkų mokyklą lankė ir gyvendami Kuveite.

51Teismas neteisingai sprendė, kad atsakovė neprivalo atlyginti atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui nebuvo suteikta galimybė pateikti dokumentus, įrodančius patirtas išlaidas. Dalis teismo priteistų išlaidų nepagrįstos, nes 2016-01-25 teismo nutartimi buvo nuspręsta ieškovės ieškinį dalyje palikti nenagrinėtą, todėl ieškovė negali reikalauti atlyginti išlaidas, susijusias su nenagrinėta ieškinio dalimi. Teismas priteisė iš atsakovo 1 023,20 Eur vertimo išlaidų, tačiau bylą inicijavo ieškovė. Atsakovas taip pat patyrė išlaidų dėl dokumentų vertimo, kurių teismas nepriteisė.

52Ieškovė J. C. atsiliepimu prašė atsakovo skundą atmesti. Nurodė, kad skundas paduotas neturinčio teisės jį paduoti asmens, nes skundą per elektroninių paslaugų portalą pateikė atsakovo atstovas advokato padėjėjas. Advokato padėjėjas pateikė skundo kopiją, nors neturi teisės tvirtinti dokumentų kopijų.

53Reglamento 3 straipsnis nereguliuoja jurisdikcijos dėl reikalavimo dėl tėvų pareigų vaikams. Reikalavimų nustatyti vaikų gyvenamąją vietą ir bendravimo su vaikais tvarką jurisdikcija nustatyta Reglamento 8 straipsnyje, pagal vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, kuri nustatoma kreipimosi į teismą metu. Išlaikymo klausimams spręsti skirtas 2008-12-18 Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 Dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – „Išlaikymo reglamentas“). Jurisdikcija dėl reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo nustatyta Išlaikymo reglamento 3 straipsnyje, – jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas. Ieškovės tėvai ir broliai su šeimomis gyvena Lietuvoje, ieškovė ir vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Ieškovė su vaikais 2015-04-10 iš Kuveito grįžo nuolat gyventi į Lietuvą, vaikai pradėjo lankyti ugdymo įstaigas, ieškovė išsinuomojo butą, pradėjo dirbti. 2015-08-07 atsakovas išregistravo ieškovę ir vaikus iš buto Varšuvoje.

54Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-25 nutartimi ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtu tik dalyje dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir sutuoktinių turto bei kreditorinių įsipareigojimų. Tai, kad atsakovas 2016-02-11 pateikė ieškinį Varšuvos-Prahos apygardos teismui, nekeičia jurisdikcijos šioje byloje. Ieškovės ieškinys dėl vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos teismui pateiktas 2015-05-07. Pats atsakovas teismui 2016-01-14 pareiškė priešieškinį, kuris dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos buvo priimtas ir išnagrinėtas. Duomenų, kad kitame teisme būtų pateiktas ieškinys anksčiau, nei 2015-05-07, nėra. Varšuvos-Prahos apygardos teismas 2016-09-30 priėmė nutartį atsakovo ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių atmesti remiantis lis pendens taisykle. Atsakovas nutartį apskundė, skundas neišnagrinėtas, tačiau procesas Varšuvos apeliaciniame teisme sustabdytas, kol įsiteisės sprendimai Lietuvos teisme.

55Atsakovo dalyvavimas nepripažintas būtinu, 2016-11-09 posėdyje dalyvavo atsakovo atstovas, todėl atsakovo interesai buvo tinkamai atstovaujami. Atsakovas nedalyvavo ir 2016-01-14 teismo posėdyje, kurio metu jo atstovas patvirtino, kad turi įgaliojimus veikti atsakovui nedalyvaujant. Atsakovas svarbių priežasčių nenurodė. Jeigu atsakovui paskirta teismo posėdžio data nebuvo patogi, atsakovas turėjo daugiau nei mėnesį prašyti pakeisti posėdžio datą. Apelianto minima nutartis kitoje byloje, nesusijusi su šia byla, apskųsta atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui. Ieškovė 2016-11-09 posėdžio metu pateikė tik išrašą iš bankinės sąskaitos apie atsakovo nereguliariai mokamą išlaikymą ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovas 2016-08-09 ir 2016-11-29 nutarčių neskundė. Liudytojų dalyvavimą buvo įsipareigojęs užtikrinti pats atsakovas, tačiau liudytojai į teismo posėdį neatvyko.

56Atsakovas buvo įpareigotas pateikti duomenis iš kompetentingų Lenkijos institucijų apie jo draudžiamąsias pajamas 2015-2016 metais, tačiau atsakovas įpareigojimo neįvykdė. Lenkijos Respublikos institucijos išvada surašyta iš paties apelianto žodžių. Atsakovas slepia savo tikrąją turtinę padėtį, jis dovanoja vaikams itin brangius žaislus, vienas gyvena nuosavame dideliame bute, vairuoja prabangų automobilį, išlaiko laisvalaikiui skirtą motociklą, turi santaupų. Atsakovas visada uždirbo kelis kartus didesnes pajamas. Atsakovo darbo sutartis sudaryta su J. G., kuris yra artimas atsakovo šeimos draugas, atsakovas prašė išduoti pažymą apie 2014 m. pajamas, nurodant atlyginimą be priedų. Atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisideda, nelaiku moka laikiną išlaikymą. Ieškovė su vaikais galėjo ir norėjo likti Kuveite, tačiau atsakovas nedavė nuo jo valios priklausančio sutikimo, būtino, kad ieškovė gautų vizą dirbti. Nuo 2015-12-01 ieškovei nustatytas 790 Eur darbo užmokestis, neišskaičius mokesčių. Nuo vaikų gimimo ieškovė skyrė daugiau laiko vaikams ir namams, todėl neturėjo galimybės išvystyti karjeros. Ieškovė daugiau nei 60 proc. už buto dalį gautos sumos yra išleidusi vaikams. Priteisto laikino išlaikymo dydis nėra kriterijus, pagal kurį nustatomas išlaikymo dydis išnagrinėjus bylą. Apeliantas nepagrįstai orientuojasi vien į minimalų mėnesinį užmokestį. Vaikams turi būti užtikrinami ne tik minimalūs poreikiai, o ir galimybė lavinti gebėjimus. Byloje nustatyti specialūs vaikų poreikiai. Vaikams reikalingas ilgalaikis gydymas, o po jo – nuolatinė profilaktika. Ieškovė negali pradėti vaikų gydymo.

57Vaikai su ieškove Lietuvoje gyvena nuo 2015 m. balandžio mėn. Dėl vaikų persikėlimo gyventi į Lietuvą buvo abipusis abiejų tėvų susitarimas. Apeliantas melagingai teigia, kad vaikų gyvenamoji vieta deklaruota Varšuvoje. Ieškovei nebuvo diagnozuota jokia psichinė liga. Vaikai nori gyventi tik su savo mama, gyventi tėčio namuose be mamos jie nesutinka.

58Apeliantas prašo nustatyti neracionalią ir neteisingą ieškovės atžvilgiu bendravimo su vaikais tvarką. Šalims gyvenant skirtingose valstybėse sudėtinga vaikus nuvežti ir parvežti per dviejų dienų laikotarpį. Neprotingas apelianto reikalavimas įpareigoti ieškovę atsakyti į jo užklausimus dėl vaikų per vieną dieną nuo užklausimo elektroniniu paštu išsiuntimo. Ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka yra racionalesnė.

59IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

60Ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai netenkintini.

61Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

62Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu išspręstų ieškinio bei priešieškinio reikalavimų dėl vaikų gyvenamosios vietos bei bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir priteisto nuolatinio išlaikymo vaikams dydžio, taip pat byloje aktualūs tarptautinės jurisdikcijos klausimai.

63Dėl žodinio proceso apeliacinės instancijos teisme

64Ieškovė suformulavo prašymą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Rengti žodinio proceso būtinumą ieškovė motyvuoja didelės apimties byla bei tuo, kad išklausius šalių įrodymai būtų analizuojami greičiau, būtų išvengta klaidos galimybės teismas galėtų užduoti papildomų klausimų (El. b. t. 6, b. l. 192).

65CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis numato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Aptartas apeliacinio skundo nagrinėjimo proceso teisinis reguliavimas reiškia, kad apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka yra nagrinėjamas tik tuomet, kai teismas nusprendžia dėl tokio nagrinėjimo būtinumo, t. y. dalyvaujančių asmenų prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo teismui neprivalomas.

66Susipažinusi su byloje esančiais šalių procesiniais dokumentais bei juos pagrindžiančiais įrodymais, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juose motyvais, kolegijos teisėjai sprendžia, kad ieškovė nepateikė pagrįstų motyvų, jog būtina rengti žodinį skundo nagrinėjimą. Bylos apimtis, kuri yra didelė dėl to, kad byloje reikėjo versti dokumentus iš lenkų į lietuvių kalbą, nėra esminė aplinkybė, kuri sąlygotų žodinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Nėra objektyvaus pagrindo manyti, jog pakartotiniai šalių (ieškovės ir jos atstovės, atsakovo atstovo, Vaiko teisių apsaugos specialistės), kurios buvo išklausytos pirmosios instancijos teisme, žodiniai paaiškinimai apeliacinės instancijos teisme įtakotų bylos baigtį. Atsižvelgiant į tai, jog šalys pirmosios instancijos teisme tiesiogiai ar per savo atstovus buvo išklausytos, o byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, kuriuos analizuojant kartu su šalių paaiškinimais bei skunduose nurodytais argumentais, tinkamas skundžiamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

67Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme

68Ieškovė prašė apeliaciniame procese prijungti naujus įrodymus: Varšuvos-Prahos apygardos teismo 2016-09-30 nutartį bei bankinių pavedimų išrašus dėl atsakovo sumokėto išlaikymo (El. b. t. 7, b. l. 26-42, 85-86, 94, 107-109).

69CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

70Atsižvelgiant į tai, jog Varšuvos-Prahos apygardos teismo 2016-09-30 nutartį ieškovė pateikė savalaikiai, t. y. su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą, dokumentas nėra didelės apimties bei į tą aplinkybę, jog ieškovė prideda naują įrodymą norėdama atskirsti į atsakovo argumentus dėl iškeltos bylos Lenkijos Respublikos teismuose, kuri gali turėti įtakos sprendžiant reikalavimų jurisdikcijos klausimus, teisėjų kolegija sprendžia, jog proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naują įrodymą.

71CPK 113 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba. Ieškovės pateikti bankinių mokėjimų pavedimai, kuriais grindžiami atsakovo turtinė padėtis bei išlaikymo vaikams teikimas, surašyti užsienio (lenkų) kalba ir nėra išversti į lietuvių kalba. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija atsisako prijungti įrodymus (bankinių mokėjimų pavedimus), kurie neatitinka valstybinės kalbos reikalavimų.

72Dėl teisės pateikti apeliacinį skundą elektroninių ryšių priemonėmis.

73Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodė, jog atsakovo apeliacinį skundą pateikė advokato padėjėjas, kuris neturi teisės pateikti apeliacinio skundo, t. y. apeliacinį skundą pateikė neįgaliotas (neturintis tam teisės) asmuo bei prašė apeliacinį procesą nutraukti CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 5 dalies pagrindais, kaip pradėtą pagal neįgalioto asmens apeliacinį skundą.

74Iš atsakovo apeliacinio skundo duomenų bei dokumento procesinės kortelės matyti, jog apeliacinis skundas yra pasirašytas atsakovo, o šį dokumentą į elektroninių paslaugų portalą įkėlė advokato padėjėjas.

75Ieškovė procesinio dokumento pateikimui prašo taikyti dokumentų kopijų tvirtinimo taisykles. Advokato padėjėjas turi teisę atstovauti pirmosios instancijos teisme ir neturi teisės tvirtinti dokumentų kopijų (Advokatūros įstatymo 34 straipsnis), tačiau ši taisyklė netaikoma dokumentų teikimui per elektroninių ryšių priemones.

76Elektroninių ryšių technologijų naudojimą teismo procese reglamentuoja CPK 175-1 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis nurodo, jog elektroninės bylos tvarkymo ypatumus nustato Teismų įstatymas, o 7 dalis nustato, jog elektroniniai duomenys teismui pateikiami teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma.

77Pagal Teismų įstatymo 37-1 straipsnio 3 dalį dokumentus pateikiančiam asmeniui keliami reikalavimai, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

78Pagal teisingumo ministro 2012-12-13 įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 11 punktą nurodyta, jog asmuo elektroninių ryšių priemonėmis teismui gali pateikti procesinius dokumentus. Jokių papildomų reikalavimų asmeniui, jog jis turi atitikti atstovavimo teisme reikalavimus nenurodyta. Priešingai, minimo teisės akto 12 punkte nustatyta, jog, kai asmuo teikia procesinius dokumentus, susijusius su konkrečios iškeltos bylos nagrinėjimu, jis gali būti arba gali nebūti proceso dalyviu.

79Analogiškai, jeigu advokato padėjėjas atneštų apeliacinį skundą į teismo raštinę ir prašytų jį užregistruoti arba pateiktų paštu, jam taip pat nereikėtų patvirtinti savo įgaliojimų apimties. Įvertinus nurodytą, daroma išvada, jog dokumentų pateikimui elektroninių ryšių priemonėmis nėra taikomi reikalavimai pateikti teisę atstovauti asmenį patvirtinantys dokumentai. Apeliacinis skundas pasirašytas atsakovo, ieškovė nekelia abejonių dėl atsakovo parašo autentiškumo, todėl teisėjų kolegija nelaiko reikalingu šalinti CPK 316 straipsnio 3 dalies tvarka, o ieškovės argumentus dėl apeliacinio proceso nutraukimo atmeta.

80Dėl jurisdikcijos

81Atsakovas apeliacine skunde įrodinėja, kad Lietuvos Respublikos teismai neturėjo jurisdikcijos nagrinėti šalių ginčo, kadangi byla teisminga Lenkijos Respublikos teismams. Esminis atsakovo teiginys yra tas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusia 2016-01-25 nutartimi išsprendė jurisdikcijos klausimą, nurodydamas, kad bylos dėl santuokos nutraukimo, sutuoktinių turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo bei kitų ieškovės reikalavimų Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti. Po šio procesinio teismo sprendimo priėmimo ieškovė ir atsakovas pakartotinai kreipėsi į teismus Lietuvos Respublikoje ir Lenkijos Respublikoje.

82Jurisdikcijos klausimas dėl ieškovės reikalavimų, susijusių su tėvų pareigomis vaikams buvo išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-25 nutartimi, kurioje nurodyta, kad ieškinys dalyje dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo esant sutuoktinio kaltei ir sutuoktinių turto bei kreditorinių įsipareigojimų palikti nenagrinėtu, išaiškinant, kad ieškiniu dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių turto bei kreditorinių įsipareigojimų padalijimo šalys turi kreiptis į Lenkijos Respublikos kompetentingus teismus (El. b. t. 4, b. l. 173-177).

83Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-25 nutartimi palikti nenagrinėtais ne visi ieškinio reikalavimai, o tik tie, kurie susiję su santuokos įrašo akto panaikinimu ir sutuoktinių turto bei kreditorinių įsipareigojimais. Dėl šios priežasties nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog byloje jau buvo išspręstas bylos jurisdikcijos klausimas dėl visų reikalavimų ir teismas nebegalėjo nagrinėti šios bylos, susijusios su tėvų pareigomis vaikams.

84Kita vertus, jurisdikcijos klausimas yra teisės klausimas, kurį teismas sprendžia ex officio (liet. pagal pareigas), nepaisant pirmosios instancijos teismo toje pačioje byloje ieškinio priėmimo stadijoje padarytų išvadų (CPK 782 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016). Dėl aukščiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas, papildomai atsižvelgdamas ir į tai, jog buvo gauta nauja nutartis iš Varšuvos-Prahos apygardos teismo pastebi, kad šalių ginčo neteismingumo Lietuvos teismams aplinkybė gali paaiškėti ir po bylos iškėlimo bei sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teisme, todėl trumpai pasisako jurisdikcijos klausimu.

85Tam, kad bylos su tarptautiniu elementu teismingumo klausimas būtų išspręstas teisingai, būtina nustatyti, koks konkrečiai teisės aktas turi būti taikomas sprendžiant tarptautinės jurisdikcijos klausimą. Teismingumas civilinėse bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu nustatomas kiekvienam byloje pareikštam reikalavimui atskirai pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės teisės aktus arba nacionalinius teisės aktus. Kai ieškiniu pareiškiami keli reikalavimai, teismas juos vertina atskirai, nebent taikytinas teisės aktas, pagal kurį nagrinėtinas tarptautinės jurisdikcijos klausimas, leidžia juos vertinti kartu.

86Šeimos bylose su užsienio elementu vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų neteismingumas Lietuvos Respublikos teismams automatiškai nereiškia kitų tuo pačiu ieškiniu reiškiamų reikalavimų neteismingumo, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte būtų nurodyta kitaip. Tam, kad būtų nustatytas tarptautinės jurisdikcijos klausimo išnagrinėjimui taikytinas teisės aktas, pirmiausia turi būti nustatyti konkrečiai bylai aktualūs dalyvaujančių byloje asmenų (pvz., atitinkamos šalies buveinės vieta ir kt.) bei ginčo dalyko duomenys, pagal juos įvertinama, koks tarptautinės jurisdikcijos pagrindas yra aktualus (pvz., žalos atsiradimo vieta, prievolės vykdymo vieta ir kt.). Šių duomenų pagrindu teismas nustato susijusią valstybę (susijusias valstybes) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016; 2016-12-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016).

87Bylos duomenimis, ieškovė turi Lietuvos Respublikos pilietybę (El. b. t. 1, b. l. 108), atsakovas – Lenkijos Respublikos pilietybę (El. b. t. 4, b. l. 122; El. b. t. 7, b. l. 37), o šalių vaikai tiek Lenkijos, tiek Lietuvos Respublikos pilietybes (El. b. t. 1, b. l. 105-106). Nustatyta, jog ieškovė su vaikais bylos nagrinėjimo metu gyveno Vilniuje (El. b. t. 2, b. l. 1-2), o atsakovas Varšuvoje (El. b. t. 6, b. l. 67-71). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms byloje egzistuoja tarptautinis (užsienio) elementas, susijęs su kita valstybe – Lenkijos Respublika. Tiek Lietuvos Respublika, tiek Lenkijos Respublika nuo 2004-05-01 yra Europos Sąjungos narės, todėl šalių reikalavimų teismingumo klausimas spręstinas pagal Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytas taisykles. Dėl reikalavimo dėl santuokos įrašo panaikinimo, sutuoktinių turtinių klausimų išsprendimo, reikalavimų vaikų gyvenamąją vietą bei bendravimo tvarkos nustatymo jurisdikcijos spręstina remiantis 2003-11-27 Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“ nustatytomis taisyklėmis, o dėl reikalavimo priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą jurisdikcijos spręstina remiantis 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 4/2009 „Dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje“ nurodytomis taisyklėmis.

88Nustatyta, jog ieškovė pradinį ieškinį pateikė 2015-05-07, kuriame reiškė reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo (El. b. t. 1, b. l. 1-8). Iš informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenų bazės matyti, kad pradinis ieškovės ieškinys teisėjos rezoliucija priimtas 2015-05-27, tą pačią 2015-05-27 buvo priimta nutartis dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove bei laikino išlaikymo vaikams priteisimo (CPK 178 straipsnio 3 dalis), o 2015-05-28 priimto ieškinio ir nutarties kopijos buvo išsiųstos atsakovui (El. b. t. 1, b. l. 110-115). Po pradinio ieškinio priėmimo teisme ieškovė 2015-06-01 pateikė patikslintą ieškinį, kuriame, be kitų reikalavimų, pareiškė reikalavimus dėl santuokos įrašo panaikinimo bei sutuoktinių turto padalijimo, kuris teisėjos rezoliucija priimtas 2015-06-03 (El. b. t. 1, b. l. 112-121). Patikslintas ieškinys atsakovui įteiktas 2015-06-12 (El. b. t. 2, b. l. 8). Atsakovas 2015-07-23 pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nustatyti vaikų ir atsakovo bendravimo tvarką, priteisti po 145 Eur nuolatinį išlaikymą vaikams, o turtinius sutuoktinių klausimus palikti nenagrinėtais, kadangi jie teismingi Lenkijos Respublikos teismams (El. b. t. 2, b. l. 112-121).

89Reglamento 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad byla teisme laikoma iškelta tuomet, kai teismui pateikiamas atitinkamas bylos iškėlimo ar lygiavertis dokumentas, tačiau tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas ėmėsi nustatytų priemonių, kad minėtas dokumentas būtų įteiktas atsakovui. Atsižvelgiant į tai, kad teismas, priėmęs ieškovės pradinį ieškinį atsakovui ėmėsi visų veiksmų įteikti procesinius dokumentus atsakovui, kolegijos teisėjai sprendžia, jog byla Lietuvos teismuose pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl vaikų gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, Reglamento 16 straipsnio prasme buvo iškelta 2015-05-07.

90Reglamento 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu skirtingų valstybių narių teismuose iškeliamos bylos dėl tėvų pareigų to paties vaiko atžvilgiu ir tuo pačiu ieškinio pagrindu, teismas, kuriame buvo vėliau iškelta byla, savo iniciatyva sustabdo nagrinėjimo procesą, kol nustatoma pirmojo teismo jurisdikcija. Byloje nėra duomenų apie tai, jog laikotarpiu nuo 2015-05-07 (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki 2015-06-12 (ieškinio atsakovui įteikimo dienos) su tapačiais reikalavimais dėl tėvų pareigų vaikams (gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymas, išlaikymo priteisimas) būtų pateiktas ieškinys Lenkijos Respublikos ar Kuveito teismuose.

91Reglamento 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Tarp šalių ginčo dėl fakto, jog po ieškovės grįžimo iš Kuveito į Lietuvos Respubliką, vaikai nuolat pasiliko gyventi Lietuvoje, nebuvo. Tai įrodo tiek ieškovės (motinos) elgesys (vaikus išleido į ugdymo įstaigas, išsinuomojo butą, kuriame gyvena, Lietuvoje gyvena vaikų seneliai iš motinos pusės) tiek atsakovo (tėvo) elgesys (atsakovas vaikų gyvenimui Lietuvoje neprieštaravo, procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atvyksta į Lietuvą vaikų aplankyti, bendrauja su jais per „Skype“ programą). Reglamento preambulės 12 punkte nurodyta, jog jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigomis, nustatyti šiame reglamente, yra suformuluoti kuo labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų. Kolegijos teisėjai sprendžia, jog ieškovei su vaikais grįžus gyventi į Lietuvą, vaikams pradėjus lankyti ugdymo įstaigas Lietuvoje, o atsakovui iš esmės tam neprieštaraujant bei atsižvelgiant į tai, jog bylos duomenimis vaikai ugdymo įstaigose Lietuvoje šios nutarties priėmimo momentu jau yra pakankamai socializavęsi, vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublika. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė reikalavimą dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo nagrinėti iš esmės Lietuvoje.

92Pasisakant dėl ieškovės ir atsakovo reikalavimų dėl priteistino nuolatinio išlaikymo dydžio vaikams, Išlaikymo reglamentas jurisdikcijos klausimus apibrėžia 3 straipsnyje. Pagal išlaikymo reglamento 3 straipsnį, jurisdikcija gali būti nustatomas vadovaujantis keliais kriterijais – pagal atsakovo ar kreditoriaus (ieškovo) įprastinę gyvenamąją vietą, taip pat kai byla pagal konkrečios valstybės teisę yra susijusi su asmens statusu ar tėvų pareigomis. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pateikęs išaiškinimą, jog prioritetas nagrinėti išlaikymo prievolių klausimus turi būti teikiamas tėvų pareigų klausimą sprendžiančiame teisme, nes šis teismas gali geriausiai įvertinti reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir nustatyti mokėtiną sumą, kuria būtų prisidedama prie vaiko priežiūros ir ugdymo (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimas byloje A v. B., C-184/14, ECLI:EU:C:2015:479, 43 punktas). Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ieškinys dėl tėvų pareigų vaikams šioje byloje yra pagrįstai pareikštas Lietuvos teismams, taip pat į tai, jog nepilnamečiai vaikai šios nutarties priėmimo metu yra pradėję integruotis į Lietuvos Respublikos visuomenę (ugdymo įstaigos, socialiniai ryšiai mokykloje), vaikų norą likti su mama (prisirišimas prie vieno iš tėvų), kuri gyvena Lietuvoje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog reikalavimai dėl išlaikymo prievolių turi būti nagrinėjami Lietuvos teismuose.

93Šioje byloje buvo priimtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-25 bei 2016-02-03 nutartys, kuriose buvo atsisakyta priimti šalių reikalavimus dėl santuokos akto įrašo panaikinimo bei sutuoktinių turto padalijimo klausimų išsprendimo, nurodant, kad šiuos reikalavimus Lietuvos teismai nėra kompetentingi nagrinėti (El. b. t. 4, b. l. 173-177). Ta aplinkybė, jog ieškovė po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-25 nutarties priėmimo pateikė naują ieškinį Vilniaus apylinkės teisme (bylos Nr. e2-8708-862/2016 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-02736-2016-6)), o atsakovas ieškinį Varšuvoje (El. b. t. 7, b. l. 34-39) dėl santuokos akto įrašo panaikinimo ir sutuoktinių turto padalijimo šioje byloje jurisdikcijos klausimų neįtakoja, kadangi, minėta, šioje byloje nėra sprendžiami santuokos nutraukimo klausimai. Pažymėtina, jog ir Varšuvos-Prahos apygardos teismas 2016-09-30 nutartimi pripažino Lietuvos Respublikos teismų kompetenciją nagrinėjant tėvų pareigų vaikams klausimus (El. b. t. 7, b. l. 34-39). Nors atsakovas Varšuvos-Prahos 2016-09-30 nutartį apskundė, tačiau ieškovė pateikė duomenis, jog Varšuvos apeliacinis teismas 2017-01-11 nutartimi sustabdė apeliacinio proceso nagrinėjimą iki įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-04 nutartis, priimta ne šioje, o kitoje civilinėje byloje Nr. e2-8708-862/2016, kuria buvo paliktas nenagrinėtas ieškovės ieškinys dėl santuokos akto įrašo panaikinimo ir sutuoktinių turto padalijimo, o ne dėl reikalavimų, susijusių su tėvų pareigomis vaikams šioje byloje (El. b. t. 7, b. l. 42). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atsakovo teiginių, susijusių su jurisdikcijos klausimais dėl reikalavimų panaikinti santuokos akto įrašą ir sutuoktinių turto padalijimo, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

94Nustačius, jog ieškovės ir atsakovo reikalavimai, susiję su tėvų pareigomis vaikams (gyvenamoji vieta, bendravimo tvarka, išlaikymo priteisimas) nagrinėtini Lietuvos Respublikos teismuose, kolegijos teisėjai pasisako dėl ieškovo ir atsakovo apeliaciniuose skunduose nurodytų teiginių, susijusių su tėvų pareigomis šalių vaikams.

95Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

96Apelianto teigimu, vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta turėjo būti nustatyta su atsakovu, kadangi ieškovė serga psichine liga, Lenkijos kompetentinga institucija išvadoje nurodė, kad atsakovo buities sąlygos vaikams gyventi yra geresnės, atsakovas, gyvendamas Kuveite, daugiau, nei ieškovė, rūpinosi vaikais, vaikų adaptacija sudėtinga. Kolegijos teisėjai, išanalizavę bylos medžiaga, su atsakovo teiginiais nesutinka.

97CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nesant galimybės išklausyti vaiko, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-12-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012).

98Nustatyta, kad atsakovas 2015-07-23 pateiktame atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė, jog sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, o 2015-11-18 atsiliepime į patikslintą ieškinį neprieštaravo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau priešieškiniu pareiškė reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su juo, motyvuodamas ieškovės psichine liga bei netinkama vaikų priežiūra (El. b. t. 2, b. l. 112-121; El. b. t. 3, b. l. 107-112; El. b. t. 4, b. l. 121-133). Teismo posėdžio metu, vykusio 2016-11-09, atsakovo atstovas palaikė reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymu su atsakovu, teigdamas, kad kiekviena iš šalių turi interesą auginti vaikus (El. b. t. 6, b. l. 136-138). Viena vertus, sutiktina su skundžiamo sprendimo motyvais, jog atsakovo pozicija dėl vaikų gyvenamosios vietos prieštaringa, kadangi atsiliepimuose į ieškinį atsakovas nurodė, kad sutinka su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu su motina, o priešieškinyje teigė, kad nesutinka, t. y. į bylą pateikė procesinius dokumentus su priešinga pozicija. Atsakovo atstovas 2016-11-09 posėdžio metu pozicijų prieštaringumo teismui nepaaiškino. Kita vertus, iš 2016-11-09 vykusio posėdžio išsakytų teisėjos pasisakymų bei skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nesureikšmino ir laikė, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei dėl vaikų gyvenamosios vietos pasisakė iš esmės. Kolegijos teisėjai pritaria pozicijai, jog nagrinėjamu atveju atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodyti prieštaringumai nėra esminis kriterijus, kuriuo teismas turėjo vadovautis spręsdamas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą.

99Atsakovas teigė, jog ieškovė turi psichinių ligų ir dėl to negali prižiūrėti vaikų, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme atsakovas įrodymų, pagrindžiančių ieškovės psichines ligas, nepateikė. Kolegijos teisėjai atmeta atsakovo teiginius dėl to, jog teismas turėjo būti aktyvus ir duomenis apie ieškovės psichines ligas išsireikalauti iš gydymo įstaigų. Pažymėtina, jog atsakovas nenurodė nei kokiose gydymo įstaigose, nei kokiose valstybėse ieškovė gydėsi (ir ar apskritai gydėsi), todėl neaišku iš kokių gydymo įstaigų teismas turėjo išsireikalauti duomenis. Atsakovas teigė, kad medicinos įstaigos jo prašymais dokumentų apie ieškovės sveikatą neteikia, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas apskritai būtų kreipęsis į kokią nors medicininę įstaigą, ketindamas pagrįsti priešieškinyje bei apeliaciniame skunde nurodytus teiginius. Priešingai, bylos duomenys, t. y. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados (El. b. t. 2, b. l. 1-2; El. b. t. 5, b. l. 54), Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės paaiškinimai 2016-11-09 posėdžio metu (El. b. t. 6, b. l. 136-138), ieškovės darbdavio charakteristika (El. b. t. 5, b. l. 145), vaikų ugdymo įstaigų raštai (El. b. t. 5, b. l. 139-144) pagrindžia, jog ieškovė tinkamai rūpinasi vaikais bei yra gerbiama kolektyve. Atsakovas teismui nepateikė jokių kitų objektyvių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų padaryti priešingą išvadą. Be to, byloje yra ( - ) poliklinikos 2016-01-28 pažyma, kurioje nurodyta, jog ieškovė psichiatrinėje dispanserinėje įskaitoje įrašyta nebuvo (El. b. t. 5, b. l. 76). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, kolegijos teisėjai atmeta kaip nepagrįstus bei neįrodytus apelianto teiginius, jog ieškovė turi psichinių sutikimų, dėl kurių negalėtų prižiūrėti vaikų.

100Pasisakant dėl kitų atsakovo apeliacinio skundo teiginių pažymėtina, jog pagal byloje esančius duomenis, t. y. pagal Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą bei kompetentingos Lenkijos Respublikos įstaigos išvadą tiek atsakovas, tiek ieškovė yra tinkami auklėti vaikus, taip pat abu tėvai turi tinkamas buities sąlygas (El. b. t. 2, b. l. 1-2; El. b. t. 5, b. l. 54; El. b. t. 6, b. l. 67-71). Esant tokiai aplinkybei, kai iš esmės abu tėvai yra tinkami auginti ir prižiūrėti vaikus nuolat, esminį kriterijų, kolegijos nuomone, turi vaikų nuomonė (1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnis, CK 3.3 straipsnis, CK 3.164 straipsnio 1 dalis, CK 3.177 straipsnis) (žr. taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-19 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2014). Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-06-05 buities tyrimo akte nurodyta, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei D. B. bendraujant su šalių nepilnamečiais vaikais tėvams nedalyvaujant, vaikai papasakojo, jog myli abu tėvus, tačiau gyventi norėtų tik ten, kur gyvena mama, t. y. gyventi tėvo namuose be motinos vaikai nesutiko (El. b. t. 2, b. l. 4). Nors šio teisminio nagrinėjimo metu vaikai nebuvo apklausti teisme, tačiau Konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog tiesiogiai vaikai gali būti išklausyti per atitinkamą organą nacionalinių įstatymų numatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju vaikai buvo išklausyti Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų, vadovaujantis CK 3.80 straipsnio nuostata, todėl kolegijos teisėjai sprendžia, jog vaikai tiesiogiai išreiškė savo poziciją dėl gyvenamosios vietos nustatymo. Dėl šios priežasties vaikų apklausa tiesiogiai teisme nebuvo būtina. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, atmestini atsakovo teiginiai, jog vaikai nebuvo išklausyti bei negalėjo išsakyti savo nuomonės.

101Kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir atsakovo teiginius dėl sudėtingos vaikų adaptacijos Lietuvoje. Bylos duomenimis, vaikai gabūs, dalyvauja įvairiuose konkursuose bei olimpiadose, užima prizines vietas (El. b. t. 5, b. l. 139-144; 147-154). Byloje nėra duomenų apie tai, kad vaikai gyvendami Lietuvoje turėtų kokių nors adaptacijos sunkumų. Priešingai, kolegijos vertinimu, nuo ieškovės grįžimo į Lietuvą 2015 m. balandį praėjo du metai, todėl vaikų integracijos procesas Lietuvoje įsibėgėjo, vaikai pradėjo socializuotis, turi draugų ratą ir pan., todėl staigus vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimas nagrinėjamu atveju neužtikrintų vaikams saugios ir stabilios aplinkos.

102Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti sprendimo dalį dėl nuolatinės vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove (motina). Kolegija papildomai pažymi, jog keičiantis vaikų interesams gali keistis ir vaikų gyvenamoji vieta, todėl teismo sprendimas dėl vaiko sprendimas dėl vaikų gyvenamosios vietos neįgyja prejudicialumo (res judicata galios), todėl iš esmės pasikeitus aplinkybėms, atsakovas turi teisę kreiptis į teismą su nauju prašymu nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014).

103Dėl nustatytos nuolatinės bendravimo su vaikais tvarkos

104Atsakovas apeliaciniu skundu prašo nustatyti kitokią, nei skundžiamame sprendime nustatyta, jo bendravimo tvarką su vaikais tvarką.

105Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis, 3.175 straipsnis).

106Atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė jokių motyvų dėl to, kodėl pirmosios instancijos teismo nustatyta tvarka yra netinkama, todėl apeliacinės instancijos teismas negali pasisakyti dėl nesamų ar menamų argumentų. Palyginus pirmosios instancijos teismo nustatytą ir atsakovo apeliaciniame skunde siūlomą bendravimo su vaikais tvarką, nustatyta, jog skundžiamame sprendime nustatytas pirmas bendravimo punktas (vaikai pusę vasaros atostogų praleidžia su atsakovu) su atsakovo skunde siūlomu pirmu bendravimo punktu (vasaros laikotarpiu vaikai pusę vasaros atostogų praleidžia su atsakovu, pusę su ieškove, kuri privalo prieš 3 savaites suderinti laiką su atsakovu) yra iš esmės identiški, skiriasi tik gramatinės formuluotės. Dėl šios priežasties pirmas bendravimo punktas paliktinas nepakeistu.

107Lyginant antrą nustatytą bendravimo su vaikais punktą (vaikai žiemos atostogas, Kūčias ir šv. Kalėdas (gruodžio 24-26 dienos), paskutiniąją metų dieną (gruodžio 31 diena) bei Naujuosius metus (sausio 1 diena) ir vaikų gimtadienio dienas praleidžia su atsakovu neporiniais kalendoriniais metais, o rudens atostogas ir pavasario atostogas bei šv. Velykas (dvi dienos) praleidžia su atsakovu poriniais kalendoriniais metais) su atsakovo siūloma (kartą metuose, per šventinį šv. Kalėdų laikotarpį nuo gruodžio 23 d. iki 28 d. vaikai praleidžia su ieškovu. Paskutiniąją metų dieną (gruodžio 31 diena) bei Naujuosius metus (sausio 1 diena) praleidžia su ieškovu. Vaikų gimtadienių dienas, rudens atostogas ir pavasario atostogas bei šv. Velykas (dvi dienos) vaikai praleidžia su ieškove poriniais kalendoriniais metais, su atsakovu – neporiniais;) pasisakytina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta tvarka yra tikslesnė, kadangi užtikrina vienodas ieškovės ir atsakovės teises bendrauti su vaikais švenčių metu. Nustačius atsakovo siūlomą antrą bendravimo su vaikais tvarką, iš esmės būtų paneigtos ieškovės teisės švęsti didžiąsias metų šventes su vaikais.

108Lyginant trečią nustatytą bendravimo su vaikais punktą (vaikai kas antrą savaitgalį praleidžia su atsakovu) su atsakovo siūlomu (vaikai kas antrą savaitgalį praleidžia su ieškove) pasisakytina, jog jie savo esmes yra identiški, tik išreikšti kitokia gramatine konstrukcija. Dėl šios priežasties nei keisti, nei tikslinti šio punkto poreikio nėra.

109Lyginant ketvirtą nustatytą bendravimo su vaikais punktą (vaikų nuvežimą ir parvežimą į atsakovo gyvenamąją vietą užtikrina ir apmoka atsakovas) ir atsakovo prašomą nustatyti (vaikų nuvežimą ir parvežimą į ieškovės gyvenamąją vietą užtikrina ir apmoka ieškovė) pasisakytina, kad tarp šalių kilo ginčas dėl kelionių išlaidų atlyginimo, patiriamų vaikus vežant iš ieškovės į atsakovo gyvenamąją vietą bei pargabenant juos atgal (egzistuoja atstumas tarp Vilniaus ir Varšuvos miestų). Kolegijos teisėjų vertinimu, motinai, su kuriuo vaikai liko gyventi, nesant išskirtinių faktinių aplinkybių, negalima numatyti įpareigojimo pristatyti vaikus į susitikimo su kitu tėvu vietą. Toks įpareigojimas ieškovei reikštų, kad motinai būtų perkelta pareiga organizuoti tėvo ir vaikų susitikimus vaikus pristatant tėvui į jo gyvenamąją vietą. Teismo vertinimu, atsakovas tokiu reikalavimu bando išvengti dėl kelionės į vaikų gyvenamąją vietą jam teksiančių išlaidų ir kitų nepatogumų (laiko bei kuro sąnaudos, apsistojimas ir kt.). Bendravimas su vaikais, atsakovo bendravimo laiku, yra ne tik atsakovo teisė, bet ir pareiga, todėl atsakovas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, turi dėti pastangas, sugebėti priimti tam tikrus kompromisus. Pažymėtina, jog atsakovas turi galimybę su vaikais bendrauti ir elektroninio ryšio priemonėmis, todėl atsakovui yra sudarytos visos sąlygos bendrauti su vaikais ir neatvykstant į Vilnių.

110Lyginant penktąjį nustatytą bendravimo su vaikais punktą (vaikų lankymosi pas atsakovą metu, atsakovas privalo užtikrinti vaikų bendravimą su ieškove telekomunikacijų pagalba) su atsakovo siūlomu nustatyti (vaikų lankymosi pas ieškove metu, ieškovė privalo užtikrinti vaikų bendravimą su atsakovu) pažymėtina, jog iš esmės jie yra identiški, priklausantys nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nuolatinė gyvenamoji vieta. Atsižvelgiant į tai, kad vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, šis punktas paliktinas nepakeistu.

111Lyginant šeštąjį nustatytą bendravimo su vaikais punktą (teismo patvirtintoje bendravimo su vaikais tvarkoje atsakovas nustatytu metu pasiėmęs vaikus privalo tiksliai informuoti ieškovę apie savo ir vaikų buvimo vietą. Neinformavimas arba klaidingas informavimas apie vaikų buvimo vietą laikomas bendravimo tvarkos su vaikais pažeidimu ir ieškovė turi teisę nedelsiant reikalauti grąžinti vaikus į jos gyvenamąją vietą) su atsakovo prašomu nustatyti (ieškovė teismo patvirtintoje bendravimo su vaikais tvarkoje nustatytu metu pasiėmusi vaikus privalo tiksliai informuoti atsakovą apie savo ir vaikų buvimo vietą. Neinformavimas arba klaidingas informavimas apie vaikų buvimo vietą laikomas bendravimo tvarkos su vaikais pažeidimu ir atsakovu turi teisę nedelsiant reikalauti grąžinti vaikus į jo gyvenamąją vietą. Ieškovė privalo nuolat informuoti atsakovą apie vaikų sveikatos būklę, taip pat kitais klausimais. Ieškovė privalo per vieną dieną nuo užklausimo nusiuntimo elektroniniu paštu atsakyti į atsakovą klausimus, susijusius su vaikų priežiūra) nustatyta, kad šio punkto tvarka skiriasi tik papildomu įpareigojimu ieškovei informuoti atsakovą apie vaikų sveikatos ir kitus klausimus, susijusius su vaikų priežiūra. Kolegijos vertinimu, toks įpareigojimas ieškovei nėra racionalus ar pagrįstas, be to, yra pernelyg abstraktus ir nekonkretus. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių sutiktina su ieškove, jog pareiga nuolat atsakyti į atsakovo užklausimus nėra proporcinga ar adekvati ieškovės atžvilgiu. Pasisakant dėl informavimo apie vaikų sveikatą pažymėtina, jog pareiga rūpintis vaikų sveikata ir jų gerove yra įstatyminė tėvų pareiga, todėl, viena vertus, atsakovas ir pats gali domėtis vaikų sveikata su jais bendraudamas įvairiomis formomis, arba teikdamas užklausas vaikų gydymo įstaigoms. Kita vertus, sutiktina su atsakovu, jog informacija apie vaikų sveikatą yra reikšminga, todėl atsakovui ieškovė neturi sudaryti kliūčių domėtis vaikų sveikatos būkle bei savalaikiai suteikti informaciją apie vaikų sveikatą, jeigu tai turi reikšmės tėvo bendravimo su vaikais tvarkos įgyvendinimui.

112Atsakovas siūlo papildomai nustatyti ieškovei įpareigojimą savo sąskaita užtikrinti spartųjį internetą ir kitas komunikavimo priemones, kad atsakovas turėtų galimybę turėti pastovų ryšį su vaikais, jiems esant su ieškove. Kaip matyti iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadoje nustatytų faktinių aplinkybių, ginčo tarp tėvų dėl to, kad vaikai turėtų galimybę bendrauti su tėvu elektroninio ryšio priemonėmis, nebuvo. 2016-06-05 išvadoje nurodyta, jog vaikai su tėvu tokiu būdu bendrauja kiekvieną dieną. Nagrinėjant bylą, atsakovo pateiktame priešieškinyje prašymas dėl bendravimo užtikrinimo elektroninio ryšio priemonėmis taip pat buvo pareikštas, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šio reikalavimo nepasisakė. Kolegijos teisėjai sutinka su atsakovu, jog septintas bendravimo punktas gali būti papildytas nustatant, jog atsakovas turi teisę su vaikais bendrauti telekomunikacijų priemonėmis, atsižvelgiant į vaikų dienos režimą, o ieškovė neturi sudaryti dirbtinių kliūčių vaikams bendrauti su tėvu telekomunikacijos priemonėmis. Dėl šios priežasties septintas bendravimo su vaikas punktas papildomas.

113Atsakovo siūlomas bendravimo tvarkos punktas (ieškovė turi teisę bendrauti su vaikais Lenkijos Respublikoje iš anksto suderinusi su atsakovu atvykimo ir bendravimo su vaikais laiką) priklauso nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nuolatinė gyvenamoji vieta. Atsižvelgiant į tai, kad vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, šis punktas nenustatytinas.

114Kolegijos teisėjai papildomai pažymi, jog keičiantis vaikų interesams gali keistis ir vaikų bendravimo su tėvu tvarka, todėl teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos neįgyja prejudicialumo (res judicata galios), todėl iš esmės pasikeitus aplinkybėms, atsakovas turi teisę kreiptis į teismą su nauju prašymu papildyti / modifikuoti / pakeisti bendravimo su vaikais tvarką.

115Dėl vaikams priteisto nuolatinio išlaikymo dydžio

116Tiek ieškovas, tiek atsakovas pateikė apeliacinius skundus dėl priteisto po 250 Eur kiekvienam vaikui išlaikymo, mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Atsakovo teigimu priteistas išlaikymas per didelis ir turėtų būti mažinamas, o ieškovė teigia, kad priteista išlaikymas per mažas ir turi būti padidintas.

117Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio nuostatomis, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteistinas išlaikymo dydis nėra sietinas su minimaliąja mėnesine alga, minimalus atlyginimas gali būti laikomas tik orientaciniu dydžiu priteisiant išlaikymą. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-04-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

118Kolegijos teisėjai pažymi, jog nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. laikino išlaikymo vaikams iki bus priimtas sprendimas byloje, sprendžiant priteistino nuolatinio išlaikymo klausimą neturi prejudicinės galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-701-196/2016). Dėl šios priežasties atsakovo nurodomi argumentai, susiję su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-27 nutartyje (El. b. t. 1, b. l. 151-155), kuri buvo pakeista Vilniaus apygardos teismo 2015-10-06 nutartimi (El. b. t. 3, b. l. 28-31), pateiktais vertinimais, sprendžiant šalių ginčą dėl išlaikymo dydžio, neturi teisinės reikšmės. Teismas, nustatydamas ne laikiną, o nuolatinį išlaikymo dydį vertina visus byloje esančius įrodymus ir daro išvadas visų byloje esančių įrodymų kontekste ir nesivadovauja tarpinėse nutartyse, priimtose sprendžiant laikinąsias apsaugos priemones, nustatytomis aplinkybėmis.

119Tiek ieškovė, tiek atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kuriuose pasisakyta dėl šalių vaikams reikalingos išlaikymo sumos per mėnesį. Ieškovė įrodinėja, kad G. poreikiams per mėnesį reikalinga 774,30 Eur / mėn., o S. – 906,77 Eur. Atsakovas teigia, kad vaikams per mėnesį išleidžiamos išlaidos yra pernelyg didelės. Analizuojant ieškovės sūnaus G. poreikių lentelėje pateiktas sumas matyti, kad sūnaus poreikiai maistui sudaro 249,40 Eur / mėn. ((36,60 Eur X 4) + 11,50 Eur + 91,50 Eur = 249,40 Eur), higienai – 27,88 Eur / mėn. (7,34 Eur + 7,67 Eur + 1,67 Eur + 11,20 Eur = 22,78 Eur), ligų gydymui – 16,10 Eur / mėn. (10,31 Eur + 5,79 Eur = 16,10 Eur), išlaidoms, susijusioms su mokykla ir socialiniai poreikiais – 33,38 Eur / mėn. (9,67 Eur + 10,08 Eur + 7,24 Eur 11,67 Eur = 33,38 Eur), popamokinei veiklai – 42,15 Eur / mėn. (37,65 Eur + 4,50 Eur = 42,15 Eur), rūbams ir avalynei – 95,17 Eur / mėn., išlaidos laisvalaikiui – 20,58 Eur / mėn. (5,83 Eur + 6 Eur + 8,75 Eur = 20,58 Eur), būstui – 150 Eur / mėn. (33,33 Eur + 116,67 Eur = 150 Eur), baldai – 11,76 Eur / mėn., kitos būtinos išlaidos – 122,60 Eur / mėn. (40,55 Eur + 6 Eur + 5,80 Eur + 6,08 Eur + 10 Eur + 5 Eur + 25 Eur + 24,17 Eur = 122,60 Eur) (El. b. t. 1, b. l. 23-25; El. b. t. 3, b. l. 6-8). Įvertinus ieškovės nurodytas sumas, išleidžiamas sūnui G., sutiktina su atsakovo argumentais, jog dalis išlaidų yra per didelės arba nepagrįstos. Kolegijos vertinimu, ieškovė nurodė pernelyg dideles išlaidas vaiko maitinimui, esant mažesnėms turtinėms galimybėms nei buvo šeimai kartu gyvenant Kuveite, galima išlaidas maisto produktams naudoti racionaliau. Byloje esantys maisto prekių parduotuvių bei degalinių kvitai nepagrindžia aplinkybės, jog G. išlaidos maistui sudaro 249,40 Eur (El. b. t. 1, b. l. 57-69). Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su ieškovės nurodyta vaikui tenkančia mokesčių bei nuomos už būstą dalimi, kadangi šios išlaidos turi būti mokamos ir nesant vaikų. Vaikams skaičiuotina ta išlaidų dalis, kuri padidėja dėl vaikų atsiradimo, pavyzdžiui padidėjusios vandens, elektros ar dujų sąnaudos. Dėl šios priežasties vaikui tenkanti būsto išlaikymo dalis mažintina. Sutiktina su ieškove, jog sūnui reikalinga apranga, vaistai, kirpimo paslaugos ir priemonės higienai, tačiau tokių išlaidų suma neturi viršyti 100 Eur / mėn. Likusios išlaidos, t. y. išlaidos popamokinei veiklai, laisvalaikiui bei kitos būtinosios išlaidos, kolegijos vertinimu, dubliuojasi, yra abstrakčios bei nekonkrečios (pavyzdžiui, išlaidos kiekvieną mėnesį draugų dovanoms, mobiliojo telefono pirkimas kas du metus, išlaidos kuprinei ar penalui kiekvienais metais, išlaidos specialiai aprangai baseinui, laisvalaikio priemonės), todėl joms pakanka ir 100 Eur / mėn. Pažymėtina, jog pati ieškovė nurodė, jog atsakovas vaikams nupirkęs brangių laisvalaikio priemonių – planšetinį kompiuterį, žaislų, dviratį. Nebūtina lankytis pas privatų dantų gydytoją, nes tokios paslaugos teikiamos nemokamai. Nesant finansinių galimybių nebūtina vaikui pirkti kelionės į užsienį už 290 Eur. Iš viso per mėnesį G. išlaikymui, kolegijos vertinimu, reikalinga apie 450 Eur suma.

120Analizuojant ieškovės pateiktą dukros S. poreikių lentelėje pateiktas sumas matyti (iš viso nurodė 906,77 Eur sumą mėn.), kad dukros poreikiai maistui sudaro 249,40 Eur / mėn. ((36,60 Eur X 4) + 11,50 Eur + 91,50 Eur = 249,40 Eur), higienai – 29,29 Eur / mėn. (8,75 Eur + 7,67 Eur + 1,67 Eur + 11,20 Eur = 22,78 Eur), ligų gydymui – 78,29 Eur / mėn. (72,50 Eur + 5,79 Eur = 78,29 Eur), išlaidoms, susijusioms su mokykla ir socialiniais poreikiais – 91,74 Eur / mėn. (58 Eur + 4,83 Eur + 10 Eur + 7,24 Eur + 11,67 Eur = 91,74 Eur), popamokinei veiklai –69,65 Eur / mėn. (20,63 Eur + 12,89 Eur + 31,38 Eur + 4,75 Eur = 69,65 Eur), rūbams ir avalynei – 95,26 Eur / mėn., išlaidos laisvalaikiui bei ugdymui – 20,58 Eur / mėn. (5,83 Eur + 6 Eur + 8,75 Eur = 20,58 Eur), būstui – 150 Eur / mėn. (33,33 Eur + 116,67 Eur = 150 Eur), baldai – 11,76 Eur / mėn., kitos būtinos išlaidos – 110,80 Eur / mėn. (40,55 Eur + 6,08 Eur + 10 Eur + 5 Eur + 25 Eur + 24,17 Eur = 110,80 Eur) (El. b. t. 1, b. l. 20-22; El. b. t. 3, b. l. 12-14). Įvertinus ieškovės pateiktas dukros S. išlaidas kolegija tais pačiais motyvais bei argumentais mažina iki 450 Eur / mėn. dukros S. išlaikymui nustatytą sumą.

121Ieškovė įrodinėjo, o pirmosios instancijos teismas, nustatė specialius vaikų poreikius (sūnus turi ( - ) ir ( - ), ( - ), ( - ), o dukra turi didesnę ( - ) ir jai reikalingas ( - ) gydymas). Iš duomenų apie vaikų sveikatos būklę matyti, jog abu vaikai turi ( - ), jiems reikalingas ( - ) gydymas (El. b. t. 4, b. l. 11-16). Dėl kitų vaikų sveikatos problemų (plokščiapėdystės, netaisyklingos laikysenos) ginčo byloje nėra. Kolegijos teisėjų vertinimu, vaikų turimi specialieji poreikiai nėra nuolatinio pobūdžio, nėra nepagydomi, todėl negali būti savarankiškas pagrindas didinti išlaikymą vaikams. Pažymėtina, jog ieškovė turi teisę reikšti ieškinį dėl būsimų gydymo išlaidų atlyginimo (CK 3.201 straipsnio 2 dalis), jeigu paaiškėtų, kad vaikų ( - ) ar kitam gydymui reikalingos papildomos lėšos, kurių nepadengia teikiamas atsakovo nuolatinis išlaikymas. Priteisiant išlaidas gydymui turi būti įvertinama, jog valstybė dažniausiai kompensuoja visas vaikų gydymo išlaidas ir gydymas teikiamas nemokamai.

122Analizuojant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovė dirba ( - ) inžinierės-konstruktorės pareigose, jos atlyginimas nuo 2015-12-01 sudaro 790 Eur (El. b. t. 3, b. l. 80-81; El. b. t. 4, b. l. 5; El. b. t. 5, b. l. 129, 146). Ieškovė nuomojasi butą, esantį ( - ) (El. b. t. 1, b.. l. 13-14; El. b. t. 6, b. l. 114). Ieškovės vardu registruota viena transporto priemonės „Honda Jazz“ (El. b. t. 4, b. l. 8-10). Nustatyta, kad atsakovas dirba pagal neterminuotą darbo sutartį, darbo užmokestis 6 300 PLN (kas atitinka apie 1 442,51 Eur) (El. b. t. 2, b. l. 13-14). Bylos duomenimis, atsakovas gyvena nuosavame 3 kambarių 62 m2 bute (El. b. t. 6, b. l. 67-71), atsakovas priešieškinyje nurodė, kad turi keletą transporto priemonių (El. b. t. 4, b. l 121-142). Nustatyta, kad ieškovė moka nuomos mokestį, o atsakovas turi finansinių įsipareigojimų už būsto kreditą. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms kolegijos teisėjai sutinka, kad atsakovo turtinė padėtis geresnė, kadangi atsakovas turi nekilnojamojo turto, keletą automobilių. Kolegija taip pat sutinka ir su ta ieškovės nurodoma aplinkybe, jog tam tėvui, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta, tenka didžiausia išlaidų dalis, nes tai vaikų priežiūra susijusi su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, tokios pozicijos laikos ir kasacinis teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškove, jog atsakovas privalo užtikrinti vaikų išlaikymui tokią pinigų sumą, kokią jis skirdavo dirbdamas Kuveite ir uždirbdamas apie 7 400 Eur atlyginimą. Negalima ignoruoti aplinkybės, jog atsakovo darbo užmokestis yra pakitęs į mažesnę pusę, kadangi atsakovui turi likti lėšų ir asmeniniams poreikiams tenkinti, tačiau kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas turi geresnes sąlygas plėtoti karjerą, turi galimybių dirbti intensyvesniu grafiku. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovas slepia savo pajamas, nenurodo tikrosios savo finansinės padėties, o teikdamas įrodymus dėl gaunamų pajamų tyčia darbdavio prašė nurodyti mažesnį atlygimą (be priedų). Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovės nurodomas susirašinėjimas tarp atsakovo ir darbdavio vyko 2015 m. vasarį, kuomet šalys buvo dar Kuveite, o atlyginimo išklotinės prašyta už 2014 m. laikotarpį (El. b. t. 2, b. l. 41-45), todėl tokia aplinkybė neturi esminės reikšmės šioje byloje, kadangi nenustatyta, kad atsakovas prašė pažymą be priedų pateikti iš įmonės Lenkijoje, kuomet šalys jau buvo pradėjusios teisminius procesus Lietuvoje. Ieškovė nurodo, jog atsakovą ir jo darbdavį sieja artimi ryšiai, o atsakovas teigia, kad jis dirba įmonėje ( - ). Ir jos pajamos, pateiktos teismui, yra skaidrios. Viena vertus, byloje yra pateikta neterminuota atsakovo darbo sutartis su J. G. (El. b. t. 2, b. l. 13-14), kita vertus, tiek Lenkijos kompetentingos institucijos išvadoje, tiek atsakovo ieškinyje, pateiktame Varšuvos-Prahos teisme Varšuvoje (Lenkijos Respublika) yra nurodyta, kad atsakovo darbovietė yra ( - ) (El. b. t. 6, b. l. 35-36, 69-70). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo nurodoma informacija apie jo darbo užmokestį sutampa su Lenkijos kompetentingos institucijos išvadoje bei atsakovo ieškinyje, pateiktame Varšuvos-Prahos teismui, kolegijos teisėjai sprendžia, jog ieškovė neįrodė aplinkybės dėl atsakovo draugiškų sąsajų su darbdaviu bei aplinkybės, jog atsakovas, pasinaudodamas draugiškai santykiais, tyčia nurodė sumažintą atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog analizuojant kitus byloje esančius duomenis, nusakančius atsakovo turtinę padėtį, nenustatyta, kad atsakovas turėtų nedarbingumą dėl kurio negalėtų dirbti nuolatinio darbo. Tokių duomenų atsakovas nepateikė ir su apeliaciniu skundu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors išanalizavus bylos duomenis ir nustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis geresnė nei ieškovės, tačiau nėra objektyvaus pagrindo, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, padidinti kiekvienam vaikui priteistą po 250 Eur išlaikymą. Pažymėtina, jog priteistas 500 Eur išlaikymas vaikams sudaro beveik pusę atsakovo gaunamų pajamų, o teismas nenustatė fakto, jog atsakovas gyvena prabangiai ir neatskleidžia savo turtinės padėties. Priteistas 250 Eur išlaikymas kiekvienam šalių vaikui viršija pusę minimalios algos, išlaikymui gaunami pinigai pakankami ne tik būtinųjų poreikių tenkinimui.

123Apeliaciniu skundu ieškovė prašo nukrypti nuo lygių dalių principo, priteisiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams, ir nustatyti, kad atsakovas turi teikti ¾, o ieškovė – ¼ dalį viso vaikams teikiamo išlaikymo. Kolegijos teisėjai sutinka su ieškove, jog kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011), tačiau nesutinka, kad byloje yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo tokiu mastu, kokiu prašo ieškovė.

124Teismas atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog ieškovė nurodė, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį skiria 774,30 Eur / mėn., o dukros – 906,77 Eur, iš viso – 1 681,07 Eur (774,30 Eur + 906,77 Eur = 1 681,07 Eur). Tai reiškia, jog ieškovė vaikų išlaikymui išleidžia daugiau, nei uždirba pati (790 Eur) ir atsakovas (1 442,51 Eur). Tai parodo, jog ieškovė pernelyg išlaidauja vaikų naudai. Vaikų poreikiai turi būti tenkinami atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes. Atsakovas turi išsilavinimą, anksčiau gaudavo didelį darbo užmokestį, todėl turi galimybių ateityje pagerinti savo turtinę padėtį, tačiau šiuo metu jis gauna pakankamo dydžio atlyginimą, negalima daryti išvados, jog jis nededa pakankamų pastangų pajamų užsitikrinimui ir priteisti didesnį išlaikymą nei atsakovas išgali mokėti.

125Kiti šalių argumentai dėl priteistino vaikams išlaikymo dydžio neturi esminės įtakos teisniam rezultatui, todėl kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

126Dėl valiutos, kuria priteistas išlaikymas

127Atsakovas teigia, kad išlaikymo vaikams priteisimas eurais neteisingas jo atžvilgiu, kadangi euro ir zloto kursas nuolat kinta.

128CK 6.36 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog piniginės prievolės turi būti išreiškiamos ir apmokamos valiuta, kuri pagal galiojančius įstatymus yra teisėta atsiskaitymo priemonė Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikoje nuo 2015-01-01 įvestas euras, todėl iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikams turi būti mokamas eurais. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog priteisus išlaikymą zloto valiuta, nukentėtų atsakovo vaikų interesai, kurių poreikiai vertinami eurais.

129Dėl kitų atsakovo skundo argumentų, susijusių su proceso pažeidimais pirmosios instancijos teisme

130Apeliantas teigia, jog proceso pirmosios instancijos metu nebuvo išklausytas, todėl negalėjo pateikti savo argumentų, užduoti ieškovei klausimų, dalyvauti tiriant įrodymus. Nustatyta, jog byloje iš viso vyko 4 teismo posėdžiai žodinio proceso tvarka: 2015-10-29, 2016-01-14, 2016-05-23 ir 2016-11-09 (El. b. t. 3, b. l. 103; El. b. t. 4, b. l. 146; El. b. t. 5, b. l. 172; El. b. t. 6, b. l. 136). Atsakovas nedalyvavo tik 2016-11-09 posėdyje, tačiau visuose posėdžiuose, įskaitant ir 2016-11-09, atsakovui atstovavo atstovas – advokato padėjėjas. Atsakovo dalyvavimas teismo posėdžiuose nebuvo pripažintas būtinu, atsakovas teisminiame procese pirmosios instancijos teisme buvo tinkamai išklausytas, kadangi asmeniškai dalyvavo trijuose posėdžiuose, 2016-11-09 posėdžio metu jo interesus atstovavo profesionalus teisininkas. Visus klausimus atsakovas galėjo užduoti per savo atstovą (advokato padėjėją).

131Atsakovas teigia, jog 2016-11-09 posėdžio metu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovo atstovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi atsakovas yra užsienio pilietis ir jam parankiau, kai posėdžiai skiriami penktadieniais. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-20 nutartimi teismo posėdį byloje paskyrė 2016-11-09 09:00 val. (El. b. t. 6, b. l. 59). Atsakovo atstovui šaukimas nutartis bei šaukimas į 2016-11-09 posėdį buvo išsiųsti 2016-09-20 (El. b. t. 6, b. l. 60-65). Vadovaujantis CPK 1751 straipsnio 10 dalimi, šaukimas atsakovo atstovui laikytinas įteiktu 2016-09-21. Kolegijos vertinimu, atsakovas ir jo atstovas nuo 2016-09-21 iki 2016-11-09 turėjo pakankamai laiko informuoti pirmosios instancijos teismą apie tai, jog 2016-11-09 posėdžio data nėra tinkama, ar egzistuoja kitos objektyvios priežastys, kurios neleido atsakovui dalyvauti teismo posėdyje.

132Atsakovas nurodo, jog teismas sprendime neaptarė liudytojų V. V. ir D. M. parodymų. Rašytinius minėtų asmenų paaiškinimus atsakovas pateikė teismui (El. b. t. 3, b. l. 94-100). Susipažinus su šiais rašytiniais paaiškinimais matyti, jog juose nėra jokių bylai svarbių aplinkybių. Teisme nagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo bei bendravimo su jais tvarkos klausimai. Liudytojų paaiškinimuose kalbama apie šalių santuokos iširimo priežastis, ieškovės draugystę su kitu vyru. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo santuokos nutraukimo priežasčių, taip pat ir atsakovo elgesio šeimoje, todėl teismo sprendime nebuvo būtinybės vertinti minimus įrodymus. Rašytinių liudytojų paaiškinimų pateikimo metu bylos apimtis buvo platesnė, kadangi tuo metu buvo priimtas ieškovės patikslintas ieškinys, kuriuo buvo prašoma spręsti santuokos nutraukimo klausimą. Atsakovo prašymas apklausti kitus liudytojus pareikštas 2016-11-17 atsiliepimu (El. b. t. 3, b. l. 107-112) taip pat tuo metu, kad bylos apimtis buvo didesnė. Prašyme nenurodyta, kad liudytojų parodymai galėtų būti svarbūs sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neapklausė liudytojų į teismo posėdyje.

133Dėl nutarčių, kuriomis buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje, panaikinimo

134Apeliaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-27 nutartimi, kuri buvo pakeista Vilniaus apygardos teismo 2015-10-06 nutartimi, buvo nustatyta laikina vaikų gyvenamoji vietą su motina bei priteistas iš atsakovo vaikų naudai laikinas išlaikymas (El. b. t. 1, b. l. 151-155; El. b. t. 3, b. l. 28-31). Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-25 nutartimi buvo leista atsakovui laikinai, laikotarpiu nuo 2016-06-18 iki 2016-06-26 imtinai, išvežti vaikus iš jų gyvenamosios vietos Lietuvoje, į atsakovo gyvenamąją vietą Lenkijoje (El. b. t. 5, b. l. 178-179).

135CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, jog šeimos bylose laikinosios apsaugos priemones galioja iki bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.65 straipsnio 1 dalį nurodė, jog bendroji taisyklė yra ta, kad teismui priėmus sprendimą dėl bylos esmės, kurioje sprendžiami šeimos teisės klausimai, laikinoji apsaugos priemonė netenka galios įstatymo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Tai reiškia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-27 bei Vilniaus apygardos teismo 2015-10-06 nutartys nustojo galios įstatymo (CK 3.65 straipsnio 1 dalis) pagrindu nuo 2016-11-29, t. y. nuo skundžiamo sprendimo priėmimo. Dėl šios priežasties negaliojančių nutarčių, kuriomis buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki sprendimo priėmimo, naikinti nėra prasmės, kadangi nebeliko naikintino objekto.

136Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme

137Abi šalys apeliaciniuose skunduose nurodė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Ieškovė teigia, jog nepagrįstai buvo nepriteista 28,97 Eur išlaidų už iš Gyventojų registro tarnybos ir 7,77 Eur išlaidų už VĮ „Regitra“ gautas bei teismui pateiktas pažymas. Atsakovas teigia, jog teismas nesuteikė galimybės jam pateikti dokumentus, pagrindžiančius atsakovo patirtas išlaidas, be to, dalis išlaidų, priteistų iš atsakovo ieškovės naudai, yra nepagrįstos.

138Pasisakant dėl ieškovės argumentų pažymėtina, jog CPK 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskirtinos ir kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog prie CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto paprastai priskiriamos tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos, pavyzdžiui, tai gali būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą atlyginti 28,97 Eur už Gyventojų registro tarnybos pažymas bei 7,77 Eur už VĮ „Regitra“ pažymą apie turimus automobilius (El. bylos priedas, b. l. 116, 124-126, 128-129). Kolegijos teisėjų vertinimu, Gyventojų registro pažymos, kuriose buvo nurodyta informacija apie ieškovės ir jos vaikų deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (El. b. t. 1, b. l. 105-107) bei VĮ „Regitra“ pažyma, kurioje buvo nurodyta informacija apie Lietuvos Respublikoje ieškovės vardu registruotas transporto priemones (El. b. t. 4, b. l. 8-9) buvo reikalingos bylos nagrinėjimui, kadangi jomis buvo įrodinėjama turtinė ieškovės padėtis bei vaikų gyvenamosios vietos adresas. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti 36,74 Eur (7,77 Eur + 28,97 Eur = 36,74 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

139Vertinant atsakovo argumentus, susijusius su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, akcentuotina, jog Lietuvos CPK įtvirtinta taisyklė (98 straipsnio 1 dalis), kad prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016). Kolegijos teisėjams susipažinus su byloje esančia medžiaga nustatyta, jog nei atsakovas, nei atsakovo atstovas teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pirmosios instancijos teisme nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų (išskyrus 62 Eur sumokėtą žyminį mokestį). Apeliaciniu skundu atsakovas nenurodė jokių argumentų, kodėl bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme nebuvo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, taip pat nepateikė jokių tai patvirtinančių argumentų. Esant aukščiau nurodytai aplinkybei kolegijos teisėjai sprendžia, kad atsakovui bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstai neatlygintos, kadangi atsakovas dokumentų, patvirtinančių patirtas išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, teismui nebuvo pateikęs, taip pat nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nenurodė tokio nepateikimo priežasčių.

140Vertinant atsakovo argumentus, susijusius su ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl 3 072,50 Eur išlaidų advokato pagalbai atlyginti (El. b. priedas, b. l. 112-113). Iš sąskaitų išklotinių matyti, jog advokato išlaidas sudarė: 400 Eur už ieškinio parengimą ir tarptautinės teisės normų apžvalgą (El. b. priedas, b. l. 114), 250 Eur už patikslinto ieškinio dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo bei sutuoktinių turto padalijimo parengimą bei konsultavimą (El. b. priedas, b. l. 115), 250 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimą bei papildomų dokumentų analizę (El. b. priedas, b. l. 116), 150 Eur už prašymo dėl papildomų dokumentų prijungimo bei prašymo dėl proceso atnaujinimo pagal atskirąjį skundą parengimą (El. b. priedas, b. l. 117), 490 Eur už pasirengimą atstovauti teisme, atstovavimą teisme, ieškinio papildymą įrodymais bei susipažinimu su atsakovo atsiliepimu (El. b. priedas, b. l. 118), 200 Eur už pasirengimą bei atstovavimą 2016-01-14 posėdžiui (El. b. priedas, b. l. 119), 770 Eur už papildomų paaiškinimų, susipažinimu su atsakovo priešieškiniu bei atsiliepimo į jį parengimą, atstovavimą 2016-05-23 posėdyje bei kitus papildomus darbus (El. b. priedas, b. l. 120), 90 Eur už atsiliepimą į atsakovo prašymus ir klausimų suformulavimą (El. b. priedas, b. l. 121), 105 Eur už atsiliepimą į atsakovo prašymą (El. b. priedas, b. l. 122), 367,50 Eur už prašymų parengimus bei atstovavimą 2016-11-09 posėdyje (El. b. priedas, b. l. 123). Kolegijos teisėjai sutinka, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog dalis ieškovės ieškinio reikalavimų buvo palikti nenagrinėtais, todėl dėl tokių išlaidų (už paliktus ieškinio reikalavimus nenagrinėtais) teismas turėjo pasisakyti išsamiau. CPK 94 straipsnio 1 dalis numato, jog tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Ieškovė 250 Eur bylinėjimosi išlaidų patyrė dėl to, jog buvo parengtas patikslintas ieškovės ieškinys (pateiktas teismui 2015-06-01), kuriame be reikalavimų nustatyti vaikų gyvenamąją vietą, bendravimo tvarką bei išlaikymo priteisimo buvo pareikšti reikalavimai panaikinti santuokos apskaitos įrašą ir išspręsti sutuoktinių tarpusavio turtinius klausimus (El. b. t. 1, b. l. 119-130). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-25 nutartimi ieškovės reikalavimai nutraukti santuoką bei padalinti sutuoktinių turtą buvo palikti nenagrinėtais dėl jurisdikcijos taisyklių (El. b. t. 4, b. l. 173-177). Kadangi pradiniu ieškiniu buvo pareikšti reikalavimai tik dėl tėvų pareigų vaikams, o bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog šalys savo turtinius klausimus buvo išsprendę 2015-02-25 notariniu aktu, kuriems taikoma Lenkijos teisė (3 punktas) (El. b. t. 1, b. l. 138-144), o 2016-01-25 nutarties šalys neskundė, sprendžia, jog 250 Eur bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl netinkamo ieškovės elgesio reiškiant patikslintus ieškinio reikalavimus, todėl šios išlaidos neturėjo būti atlyginamas.

141Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo patenkintų ieškinio reikalavimų proporcijas turėjo skaičiuoti ne nuo 3 072,50 Eur, bet nuo 2 859,24 Eur (3 072,50 Eur + 36,74 Eur – 250 Eur = 2 859,24 Eur). Iš atsakovo priteistinos ieškovės išlaidos advokato pagalbai turėjo sudaryti 2 263,67 Eur (2 859,24 Eur X 79,17 proc. = 2 263, 67 Eur). Atsižvelgiant į tai, jog bylinėjimosi išlaidų klausimas yra procesinio pobūdžio, sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ne keistinas, o patikslintinas.

142Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

143Ieškovė pateikė įrodymus, jog už procesą apeliacinės instancijos teisme iš viso patyrė 1 205 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė: 105 Eur už 2016-11-25 atsiliepimą į atsakovo 2016-11-18 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (leidimo išvežti vaikus į Lenkiją laikotarpiu nuo 2016-12-24 iki 2016-12-30), 550 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 550 Eur už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą dėl parengimą (El. b. t. 7, b. l. 71-74). Atsakovo apeliacinis skundas iš esmės buvo atmestas, todėl ieškovės patirtos 550 Eur išlaidos, patirtos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, turi būti atlygintos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovės apeliacinis skundas buvo atmestas, todėl 550 Eur išlaidos už apeliacinio skundo parengimą nėra atlyginamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Kolegija pažymi, jog ieškovė bylinėjimosi išlaidas dėl atsakovo 2016-11-18 prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo apmokėjo 2017-02-01 (El. b. t. 7, b. l. 74), t. y. jau po 2016-11-29 nutarties priėmimo (klausimo išsprendimo iš esmės), todėl šios bylinėjimosi išlaidos negali būti atlyginamos, kaip pateiktos nesavalaikiai (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

144Atsakovas apeliacinės instancijos teismui nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus iki bylos apeliacinėje instancijoje išnagrinėjimo iš esmės, todėl atsakovo bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

145Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliacinių skundų motyvais naikinti nėra pagrindo, taigi sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliaciniai skundai atmetami, tačiau siekiant teisinio apibrėžtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis dalyje dėl bendravimo su vaikais tvarkos bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme patikslinama.

146Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

147Ieškovės J. C. ir atsakovo M. C. apeliacinius skundus atmesti.

148Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

149Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą dalyje dėl nustatytos bendravimo tarkos, papildant bendravimo tvarką 8 punktu, jį išdėstant sekančiai:

150„8. Atsakovas turi teisę su vaikais bendrauti telekomunikacijų priemonėmis, atsižvelgiant į vaikų dienos režimą, o ieškovė neturi sudaryti kliūčių vaikams bendrauti su tėvu telekomunikacijos priemonėmis“.

151Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodant, kad iš atsakovo M. C. ieškovės J. C. priteistini 2 263,67 Eur (du tūkstančiai du šimtai šešiasdešimt trys eurai ir 67 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, patirtų pirmosios instancijos teisme.

152Priteisti iš atsakovo M. C. ieškovės J. C. naudai 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi... 3. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė J. C. prašė:... 6. 1. nustatyti nepilnamečių vaikų G. E. C. (G. 7. 2. nustatyti atsakovo M. C. bendravimo su nepilnamečiais... 8. 2.1. nepilnamečiai vaikai G. E. C. ir 9. 2.2. nepilnamečiai vaikai G. E. C. ir 10. 2.3. nepilnamečiai vaikai G. E. C. ir 11. 2.4. nepilnamečių vaikų G. E. C. ir 12. 2.5. nepilnamečių vaikų lankymosi pas atsakovą M. C.... 13. 2.6. atsakovas M. C. teismo patvirtintoje bendravimo su... 14. 2.7. atsakovas M. C. turi teisę bendrauti su... 15. 3. priteisti iš atsakovo M. C., nepilnamečio sūnaus G.... 16. 4. priteisti iš atsakovo M. C. nepilnametės dukters 17. 5. priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.... 18. Nurodė, kad su atsakovu ( - ) sudarė bažnytinę santuoką Lenkijos... 19. Atsakovas M. C. atsiliepimu prašė nutraukti bylą kaip... 20. Nurodė, kad šalys būdamos santuokoje, 7 metus gyveno Lenkijoje ir 3 metus... 21. Atsakovas neprieštarauja dėl vaikų gyvenamosios vietos su savo motina... 22. Siūlo bendravimo tvarkos pakeitimus: 1) kartą metuose, vasaros laikotarpiu, 2... 23. Atsakovas M. C. priešieškiniu prašė:
    24. Nurodė, kad šeima iširo, nes ieškovė turi emocinių problemų ir romaną... 25. Ieškovė J. C. atsiliepimu prašė priešieškinį... 26. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė per vaikų išlaikymą nori... 27. Byloje išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės... 28. Kompetentingos Lenkijos Respublikos institucijos buities tyrimo akte nurodyta,... 29. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 30. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį... 31. Nustatė, kad G., gim. ( - ), ir S., gim. ( - ), yra... 32. Nustatė, kad 2012 m. liepos mėn. pradžioje dėl atsakovo darbo šeima... 33. Atsakovo argumentai, kad ieškovė vedė netinkamą gyvenimo būdą, sirgo... 34. Nustatė, 2015-05-29 atsakovas nutraukė darbo sutartį Kuveite ir grįžo... 35. Įvertinęs įrodymus, šalių paaiškinimus, išvadą teikiančios... 36. Nustatė, kad ieškovė patyrė 62 Eur žyminio mokesčio, 3 072,50 Eur... 37. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 38. Ieškovė J. C. apeliaciniu skundu prašė:
      39. Nurodė, kad sūnaus išlaikymui reikalinga 774,30 Eur, o dukters – 906,77... 40. Nuo 2015-12-01 apeliantei nustatytas 790 Eur darbo užmokestis, neišskaičius... 41. Nustačius skirtingą šalių turtinę padėtį, teismas nepagrįstai... 42. Teismas nepagrįstai prie ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų... 43. Bylos medžiaga didelės apimties, didžioji dalis pateiktų dokumentų gali... 44. Atsakovas M. C. atsiliepimu prašė palikti ieškovės... 45. Vaikų poreikiai neparemti įrodymais, neatitinka protingumo principo. Teismas... 46. Atsakovas M. C. apeliaciniu skundu prašė:
        47. Nurodė, kad Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos spręsti ieškinio... 48. Teismas posėdžio laiko 2016-11-09 9.00 val. nesuderino nei su atsakovu ir jo... 49. Sprendime nustatyta vaikų išlaikymo suma atimtų iš atsakovo galimybes... 50. Teismas padarė neteisingas išvadas, kad atsakovo pozicija dėl vaikų... 51. Teismas neteisingai sprendė, kad atsakovė neprivalo atlyginti atsakovo... 52. Ieškovė J. C. atsiliepimu prašė atsakovo skundą... 53. Reglamento 3 straipsnis nereguliuoja jurisdikcijos dėl reikalavimo dėl tėvų... 54. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-25 nutartimi ieškovės ieškinys... 55. Atsakovo dalyvavimas nepripažintas būtinu, 2016-11-09 posėdyje dalyvavo... 56. Atsakovas buvo įpareigotas pateikti duomenis iš kompetentingų Lenkijos... 57. Vaikai su ieškove Lietuvoje gyvena nuo 2015 m. balandžio mėn. Dėl vaikų... 58. Apeliantas prašo nustatyti neracionalią ir neteisingą ieškovės atžvilgiu... 59. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 60. Ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai netenkintini.... 61. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 62. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu... 63. Dėl žodinio proceso apeliacinės instancijos teisme... 64. Ieškovė suformulavo prašymą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.... 65. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis... 66. Susipažinusi su byloje esančiais šalių procesiniais dokumentais bei juos... 67. Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme... 68. Ieškovė prašė apeliaciniame procese prijungti naujus įrodymus:... 69. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 70. Atsižvelgiant į tai, jog Varšuvos-Prahos apygardos teismo 2016-09-30... 71. CPK 113 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog visi procesiniai dokumentai ir jų... 72. Dėl teisės pateikti apeliacinį skundą elektroninių ryšių priemonėmis.... 73. Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodė, jog atsakovo... 74. Iš atsakovo apeliacinio skundo duomenų bei dokumento procesinės kortelės... 75. Ieškovė procesinio dokumento pateikimui prašo taikyti dokumentų kopijų... 76. Elektroninių ryšių technologijų naudojimą teismo procese reglamentuoja CPK... 77. Pagal Teismų įstatymo 37-1 straipsnio 3 dalį dokumentus pateikiančiam... 78. Pagal teisingumo ministro 2012-12-13 įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto... 79. Analogiškai, jeigu advokato padėjėjas atneštų apeliacinį skundą į... 80. Dėl jurisdikcijos... 81. Atsakovas apeliacine skunde įrodinėja, kad Lietuvos Respublikos teismai... 82. Jurisdikcijos klausimas dėl ieškovės reikalavimų, susijusių su tėvų... 83. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-25 nutartimi palikti nenagrinėtais... 84. Kita vertus, jurisdikcijos klausimas yra teisės klausimas, kurį teismas... 85. Tam, kad bylos su tarptautiniu elementu teismingumo klausimas būtų... 86. Šeimos bylose su užsienio elementu vieno iš ieškiniu pareikštų... 87. Bylos duomenimis, ieškovė turi Lietuvos Respublikos pilietybę (El. b. t. 1,... 88. Nustatyta, jog ieškovė pradinį ieškinį pateikė 2015-05-07, kuriame... 89. Reglamento 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad byla teisme laikoma iškelta... 90. Reglamento 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu skirtingų valstybių... 91. Reglamento 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės narės teismai turi... 92. Pasisakant dėl ieškovės ir atsakovo reikalavimų dėl priteistino nuolatinio... 93. Šioje byloje buvo priimtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-25 bei... 94. Nustačius, jog ieškovės ir atsakovo reikalavimai, susiję su tėvų... 95. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo... 96. Apelianto teigimu, vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta turėjo būti nustatyta... 97. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir... 98. Nustatyta, kad atsakovas 2015-07-23 pateiktame atsiliepime į ieškovės... 99. Atsakovas teigė, jog ieškovė turi psichinių ligų ir dėl to negali... 100. Pasisakant dėl kitų atsakovo apeliacinio skundo teiginių pažymėtina, jog... 101. Kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir atsakovo teiginius dėl sudėtingos vaikų... 102. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms nėra nei teisinio, nei faktinio... 103. Dėl nustatytos nuolatinės bendravimo su vaikais tvarkos... 104. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo nustatyti kitokią, nei skundžiamame... 105. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant... 106. Atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė jokių motyvų dėl to, kodėl... 107. Lyginant antrą nustatytą bendravimo su vaikais punktą (vaikai žiemos... 108. Lyginant trečią nustatytą bendravimo su vaikais punktą (vaikai kas antrą... 109. Lyginant ketvirtą nustatytą bendravimo su vaikais punktą (vaikų nuvežimą... 110. Lyginant penktąjį nustatytą bendravimo su vaikais punktą (vaikų lankymosi... 111. Lyginant šeštąjį nustatytą bendravimo su vaikais punktą (teismo... 112. Atsakovas siūlo papildomai nustatyti ieškovei įpareigojimą savo sąskaita... 113. Atsakovo siūlomas bendravimo tvarkos punktas (ieškovė turi teisę bendrauti... 114. Kolegijos teisėjai papildomai pažymi, jog keičiantis vaikų interesams gali... 115. Dėl vaikams priteisto nuolatinio išlaikymo dydžio... 116. Tiek ieškovas, tiek atsakovas pateikė apeliacinius skundus dėl priteisto po... 117. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio nuostatomis, tėvai privalo materialiai... 118. Kolegijos teisėjai pažymi, jog nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių,... 119. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 120. Analizuojant ieškovės pateiktą dukros S. poreikių... 121. Ieškovė įrodinėjo, o pirmosios instancijos teismas, nustatė specialius... 122. Analizuojant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovė dirba ( - )... 123. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo nukrypti nuo lygių dalių principo,... 124. Teismas atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog ieškovė nurodė, kad... 125. Kiti šalių argumentai dėl priteistino vaikams išlaikymo dydžio neturi... 126. Dėl valiutos, kuria priteistas išlaikymas... 127. Atsakovas teigia, kad išlaikymo vaikams priteisimas eurais neteisingas jo... 128. CK 6.36 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog piniginės prievolės turi būti... 129. Dėl kitų atsakovo skundo argumentų, susijusių su proceso pažeidimais... 130. Apeliantas teigia, jog proceso pirmosios instancijos metu nebuvo išklausytas,... 131. Atsakovas teigia, jog 2016-11-09 posėdžio metu pirmosios instancijos teismas... 132. Atsakovas nurodo, jog teismas sprendime neaptarė liudytojų 133. Dėl nutarčių, kuriomis buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės šioje... 134. Apeliaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti šioje byloje taikytas... 135. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, jog šeimos bylose laikinosios apsaugos... 136. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos... 137. Abi šalys apeliaciniuose skunduose nurodė nesutikimą su pirmosios... 138. Pasisakant dėl ieškovės argumentų pažymėtina, jog CPK 79 straipsnio 1... 139. Vertinant atsakovo argumentus, susijusius su bylinėjimosi išlaidų... 140. Vertinant atsakovo argumentus, susijusius su ieškovės patirtų bylinėjimosi... 141. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo... 142. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės... 143. Ieškovė pateikė įrodymus, jog už procesą apeliacinės instancijos teisme... 144. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui nepateikė bylinėjimosi išlaidas... 145. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, pirmosios instancijos... 146. Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,... 147. Ieškovės J. C. ir atsakovo M. C.... 148. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą iš... 149. Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d.... 150. „8. Atsakovas turi teisę su vaikais bendrauti telekomunikacijų... 151. Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d.... 152. Priteisti iš atsakovo M. C. ieškovės