Byla 2-701-196/2016
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-330-252/2016 pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo atsakovo A. P. turtui-žemės sklypams juos areštuojant ir padaryti įrašą viešajame registre dėl minėto turto nuosavybės teisių perleidimo tretiesiems asmenims draudimo. Pareiškėjas nurodė, kad ieškinio parengimui trūksta laiko, o atsižvelgiant į tai, kad atsakovas skelbia apie ketinimą perleisti turimus žemės sklypus kitiems asmenims, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Paduodamas prašymą pareiškėjas yra sumokėjęs 100 Eur užstatą, o nuo likusios dalies prašė atleisti, nes jo materialinė padėtis yra bloga.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Panevėžio apygardos teismas 2016 m. sausio 7 d. nutartimi pareiškėjo V. K. prašymą tenkino iš dalies: sumažino mokamo užstato dydį iki 100 Eur; taikė laikinąją apsaugos priemonę – nurodė įrašyti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovui A. P. priklausančiam turtui: 4,5924 ha žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini);3,0481 ha žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 22,8318 ha žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 4,1569 ha žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 1,5857 ha žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 8,3841 ha žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2,1823 ha žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 1,7314 ha žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3,8965 ha žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 7,0757 ha žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 1,8685 ha žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2,0934 ha žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 4,3016 ha žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 32,3566 ha žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 4,3996 ha žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 19,6168 ha žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2,6702 ha žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 1,3421 ha žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 8,3259 ha žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

7Teismas nustatė, kad ieškovas ketina ginčyti žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorius, kurie šiai dienai yra registruoti atsakovo A. P. vardu. Teismo teigimu, iš pateiktų įrodymų prie pareiškimo darytina preliminari išvada, kad atsakovas ketina pardavinėti turimus nuosavybėje žemės sklypus. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Dėl šių aplinkybių, galimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo pareiškime nurodytam turtui (CPK 145 str. 1 d. 2 p.).

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atsakovas A. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 7 d. nutarties dalį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Taip pat atsakovas prašo priteisti iš pareiškėjo atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas bei skirti pareiškėjui 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu nesąžiningai ir nepagrįstai prašant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pusę šios sumos skiriant atsakovo naudai. Skundą grindžia šiais argumentais:

101. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikalinga CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų visuma, t. y. ieškinio reikalavimas privalo būti tikėtinai pagrįstas ir turi egzistuoti grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atsakovui pareiškimo. Pareiškėjas planuoja ginčyti 2013 m. rugsėjo 11 d. tarp pareiškėjo ir atsakovo sudarytą žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau ši sutartis yra teisėta ir nėra jokio pagrindo pripažinti ją negaliojančia. Aplinkybė, kad pareiškėjas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo teisme, neatleidžia jo nuo pareigos prima facie įrodyti būsimo ieškinio reikalavimo pagrįstumą, tačiau pareiškėjas neįrodė savo būsimo ieškinio reikalavimo pagrįstumo. Pareiškėjas ketina pareikšti visiškai neteisėtą bei nepagrįstą ieškinį atsakovui, kuris turės būti atmestas, kas pagrindžia vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nebuvimą. Dėl to nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio atsakovui pareiškimo, todėl teismo nutartis turi būti panaikinta.

112. Nėra ir kitos būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui šioje byloje, t. y. neegzistuoja rizika, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikia savo itin gerą finansinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, kuriais remiantis galima daryti prielaidą, jog netgi tuo atveju, jeigu pareiškėjo planuojamas pareikšti ieškinys būtų patenkintas, o ginčijami žemės sklypai atsakovo jau būtų parduoti tretiesiems asmenims, atsakovas, įvertinant jo turimą turto masę, galėtų atlyginti pareiškėjui šių žemės sklypų vertę pinigais. Taigi gera atsakovo finansinė padėtis visiškai paneigia galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

123. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos, neturi varžyti asmens teisių daugiau nei tai būtina ieškinio reikalavimams užtikrinti. Teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ribojama atsakovo teisė disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu savo nuožiūra, todėl atsakovas, kaip verslininkas, neteko teisės šiuos sklypus perleisti. Apribojus atsakovo teisę ginčijamą turtą perleisti, atsakovas gali prarasti šiuo metu esantį potencialų turto pirkėją, o kiti galimai ateityje šiuo turtu susidomėsiantys asmenys gali siūlyti mažesnę kainą, lyginant su kaina, kurią galėtų mokėti šiuo metu esantis potencialus pirkėjas, todėl atsakovas gali patirti nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris neproporcingai apriboja atsakovo teises. Tokiems nuostoliams atsiradus, atsakovas dėl jų atlyginimo galėtų kreiptis į pareiškėją. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas iš esmės yra nemokus, todėl praktiškai tokių galimų atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje būtų neįmanomas. Dėl to laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, uždraudžiant atsakovui perleisti jam nuosavybės teise priklausantį turtą, nesant jokios galimybės byloje taikyti galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimą, laikytinas pažeidžiančiu pareiškėjo ir atsakovų interesų bei procesinių poveikio priemonių pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą, taikomų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Be to, pareiškėjo planuojama ginčyti pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2013 m. rugsėjo 11 d., t. y. daugiau nei prieš dvejus metus, kas patvirtina pareiškėjo nesąžiningumą, piktnaudžiavimą teise bei procesu pateikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki visiškai nepagrįsto ieškinio atsakovui pareiškimo (CPK 95 str.).

134. Skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota. Teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl galimai būsimo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti visiškai neįmanomas, taip pat neįvardijo jokių tariamai pareiškėjo pateiktų įrodymų, kuriais remiantis teismas padarė išvadą dėl atsakovo ketinimų perleisti skundžiamoje nutartyje nurodytą turtą.

14Pareiškėjas V. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos nesutikimo su skundu argumentus:

151. Atsakovo atskirajame skunde išdėstytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės.

162. Ieškiniu, be kitų reikalavimų, reiškiamas reikalavimas dėl restitucijos taikymo, t. y. ginčo sandorio žemės sklypų grąžinimo pareiškėjo naudai iš atsakovo. Tai reiškia, kad priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą dėl restitucijos taikymo, ginčo sandorio žemės sklypai turėtų būti perduoti pareiškėjui natūra. Žemės sklypų grąžinimas pareiškėjui yra aktualus, nes būtent ginčo sandorio žemės sklypuose vykdoma žemės ūkio veikla, kuria verčiasi pareiškėjas. Dėl to sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis būtų užtikrintas tokio ieškinio reikalavimo realus įgyvendinimas, itin svarbūs tampa paties atsakovo ketinimai dėl tolimesnio elgesio su ginčo turtu. Atskirajame skunde atsakovas nurodė, kad ginčo sandorio žemės sklypus ketina parduoti. Taigi ginčo sandorio žemės sklypų pardavimas akivaizdžiai apsunkintų ieškinio reikalavimo taikyti restituciją įgyvendinimą.

17IV. Apeliacinio teismo argumentai

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

19Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 3 dalimi, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti pusės šio Kodekso 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą.

20Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas būsimo ieškinio pagrįstumo klausimo nesprendžia. Teismų praktikoje yra nusistovėjusi nuostata, jog preliminarus (lot. prima facie) pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1603/2014; 2015 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-47-183/2015).

21Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo pateikimo teismui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirajame skunde nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tiesiogiai nepasisakė dėl reikalavimo prima facie pagrįstumo, nors pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį vieną iš būtinų sąlygų, leidžiančių taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovo reikalavimo tikėtinas pagrįstumas. Kita vertus, tai, kad teismas nutartyje nepasisakė, ar reikalavimas gali būti prima facie pagrįstas, nereiškia, kad teismas tokio vertinimo išvis neatliko. Pažymėtina, kad šiuo atveju nagrinėjamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kai ieškinys dar nebuvo pareikštas. Taigi spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą įvertinti būsimo reikalavimo tikėtiną pagrįstumą visa apimtimi teismas neturėjo objektyvios galimybės, nes apie tai, ar būsimo ieškinio reikalavimas bus tikėtinai pagrįstas, galima spręsti tik iš pareikšto prašymo turinio. Tais atvejais, kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų apie tai koks bus ieškinys, byloje dalyvaujantys asmenys, ieškinio reikalavimai, todėl šioje proceso stadijoje teismas turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo jam galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-874/2012; 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E2-760-183/2015; 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E2-449-464/2015).

22Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo V. K. prašyme nurodytas aplinkybes bei su juo pateiktus rašytinius įrodymus, bei su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktą ieškinį, neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Taip pat pažymėtina, kad preliminarus pareiškėjo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik leidžia įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo poreikį. Toks vertinimas taip pat neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui.

23Kita būtinoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas ketina ginčyti žemės sklypų, kurie šiuo metu yra registruoti atsakovo A. P. vardu, pirkimo-pardavimo sandorius, dėl to sprendė, kad pareiškėjo galimai pažeistų teisių apgynimui yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo pareiškime nurodytam turtui. Apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas A. P. ketina pardavinėti turimus nuosavybėje žemės sklypus, tą atsakovas patvirtino ir savo skunde, todėl perleidus ginčo žemės sklypus tretiesiems asmenims, būsimo galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, o tai yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas skunde teigia, kad neegzistuoja rizika, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes tuo atveju, jeigu pareiškėjo planuojamas pareikšti ieškinys būtų patenkintas, o ginčijami žemės sklypai atsakovo jau būtų parduoti tretiesiems asmenims, atsakovas, įvertinant jo turimą turto masę, galėtų atlyginti pareiškėjui šių žemės sklypų vertę pinigais. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu apelianto teigimu. Kaip matyti iš pareiškėjo su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikto ieškinio, vienas iš ieškinio reikalavimų – restitucijos taikymas, t. y. ginčo žemės sklypų iš atsakovo A. P. valdymo, naudojimo ir disponavimo grąžinimas natūra pareiškėjui. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo žemės sklypus, perleidus sąžiningiems tretiesiems asmenims, būsimo teismo sprendimo, kuriuo būtų nuspręsta taikyti restituciją natūra, įvykdymas taptų neįmanomas.

24Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.), kuris susijęs su šalių lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principais bei reiškia, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės negali varžyti būsimo atsakovo teisių labiau negu objektyviai yra būtina. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovui A. P. priklausančiam turtui – žemės sklypams yra ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties dalykas, todėl darytina išvada, kad taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas atitinka ieškinio reikalavimų pobūdį ir mastą, ir priešingai nei teigia apeliantas, neprieštarauja proporcingumo, lygiateisiškumo ir ekonomiškumo principams.

25Atskirajame skunde dėstomi nesutikimo su pareiškėjo nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis dėl ginčo esmės argumentai nėra reikšmingi, kadangi jie yra svarbūs bylą nagrinėjant iš esmės, vertinant pareikšto reikalavimo pagrįstumą, bet ne dėl teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl šių aplinkybių pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

26Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad pareiškėjas piktnaudžiavo procesu pareikšdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki visiškai nepagrįsto ieškinio atsakovui pareiškimo padavimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas turi teisę pasirinkti, kokiu teisių gynimo būdu jam naudotis, todėl nagrinėjamu atveju pasirinkęs prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio teismui padavimo dienos padavimą, jis negali būti pripažintas kaip netinkamai besinaudojantis procesinėmis teisėmis.

27CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To pateis straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Nagrinėjamu atveju spręsti apie akivaizdų pareiškėjo reiškiamų reikalavimų nepagrįstumą negalima, todėl nėra pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimą teise, suponuojantį CPK 95 straipsnyje nurodytų sankcijų taikymą. Neatmetama galimybė piktnaudžiavimą teise konstatuoti išnagrinėjus bylą iš esmės, priimant teismo sprendimą.

28Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

29Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neužkerta apeliantui teisės ateityje prašyti teismą jas pakeisti, panaikinti (CPK 148, 149 str.). Taip pat esant realiai galimybei nuostoliams dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsirasti, atsakovas gali motyvuotai kreiptis į teismą su prašymu dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikdamas tokių nuostolių apskaičiavimą ir tai pagrindžiančius įrodymus (CPK 146 str. 1 d.).

30Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

31Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti laikinąsias... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. sausio 7 d. nutartimi pareiškėjo V. K.... 7. Teismas nustatė, kad ieškovas ketina ginčyti žemės sklypų... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atsakovas A. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos... 10. 1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikalinga CPK 144 straipsnio 1... 11. 2. Nėra ir kitos būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui... 12. 3. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos, neturi... 13. 4. Skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota. Teismas nenurodė jokių... 14. Pareiškėjas V. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Panevėžio... 15. 1. Atsakovo atskirajame skunde išdėstytos faktinės aplinkybės neatitinka... 16. 2. Ieškiniu, be kitų reikalavimų, reiškiamas reikalavimas dėl restitucijos... 17. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 19. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali... 20. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas... 21. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymu... 22. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo... 23. Kita būtinoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra teismo... 24. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis... 25. Atskirajame skunde dėstomi nesutikimo su pareiškėjo nurodomomis faktinėmis... 26. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad pareiškėjas... 27. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai... 28. Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis,... 29. Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 30. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios... 31. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą....