Byla e2S-2235-803/2018

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) J. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės J. C. ieškinį atsakovui M. C. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus teisių ir pareigų perėmėja).

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl atsisakymo atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje pagrįstumo ir teisėtumo.
  2. Pareiškėja J. C. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinės bylos Nr. e2-774-558/2016 dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu; atnaujinus procesą, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-774-558/2016 ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1254-580/2017 dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir priteisti iš atsakovo sūnui G. E. Č. (G. E. C.) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 577,50 Eur kas mėnesį, dukteriai N. S. C. (N. S. C.) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 675 Eur kas mėnesį.
  3. Pareiškėja nurodė, kad, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-774-558/2016 ir sprendžiant išlaikymo iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimą, atsakovas gaunamoms pajamos pagrįsti pateikė 2015 m. birželio 15 d. darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad atsakovo gaunamos pajamos – 6 300 PLN (tuo metu – apie 1 442,51 Eur) per mėnesį neatskaičius mokesčių. Tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, rėmėsi atsakovo pateiktais duomenimis ir priteisė kiekvienam vaikui iš atsakovo po 250 Eur išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Pareiškėjos teigimu, kitoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1599-862/2018 pagal ieškovės ieškinį atsakovui pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą dėl valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse arba komercinėse bylose 2018 m. kovo 5 d. gauta Varšuvos Targuvek rajono Mokesčių inspekcijos pažyma apie atsakovo (suinteresuoto asmens) deklaruotas pajamas, kurioje nurodyta, kad atsakovas 2015 m. gavo 40 750,49 PLN; 2016 m. – 128 878,78 PLN ir 25 605,00 PLN; už 2017 metus duomenų nėra. Pareiškėjos teigimu, nurodyti duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad 2016 m. atsakovas Lenkijoje gavo 12 873,65 PLN, t. y. apie 3 061,67 Eur pajamų per mėnesį. Pareiškėjos teigimu, nurodyta aplinkybė sudaro pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-774-558/2016 ir priteisti iš atsakovo sąžiningą ir pagrįstą išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2015 m. gegužės 7 d.), tai yra nustatyti tiek didesnį išlaikymo dydį vaikams, tiek kitokias ieškovės ir atsakovo teikiamo išlaikymo proporcijas. Pareiškėja nurodė, kad duomenys apie atsakovo turtinę padėtį jai negalėjo būti žinomi bylos nagrinėjimo metu, atsakovas buvo įpareigotas teismo pateikti iš kompetentingų Lenkijos institucijų duomenis apie jo draudžiamąsias pajamas už 2015-2016 metus, tačiau šio įpareigojimo neįvykdė ir jokių kitų oficialių įrodymų apie savo gaunamas pajamas byloje nepateikė.
  4. Suinteresuotas asmuo (atsakovas) atsiliepimu į prašymą atnaujinti procesą prašė jo netenkinti. Nurodė, jog pareiškėjos pateikti duomenys nesudaro pagrindo keisti byloje priimtų teismų procesinių sprendimų dalių dėl išlaikymo priteisimo. Lenkijos mokesčių inspekcijos pažyma, kurioje nurodytos atsakovo įplaukos, kurių dalis atitenka darbdavio prievolių įvykdymui jokios įtakos atsakovo turtinės padėties nustatymui neturi. Pareiškėja netinkamai aiškina Lenkijos institucijų pateiktus duomenis apie suinteresuoto asmens pajamas 2016 metais, t. y. kad jos siekė 12 873,65 PLN (3 061,67 Eur per mėnesį). Nurodė, jog iš teismui pateiktos suinteresuoto asmens gautų pajamų (patirtų nuostolių) dydžio deklaracijos 2016 metais matyti, kad eilutėje Nr. 64 „Įplaukos“ nurodyta suma – 128 878,78 PLN, o eilutėje Nr. 66 „Pajamos“ – 64 439,39 PLN. Deklaracijos dalyje „D“ nurodyti privalomi pajamų atskaitymai eilutėje Nr. 99 nurodyta suma 10 664,09 PLN, o eilutėje Nr. 111 „Pajamos po atskaitymų“ nurodyta suma 52 848,50 PLN. Taigi pajamų mokesčiu apmokestinama suma sudarė 52 848,50 PLN, nuo kurios atsakovas privalėjo sumokėti ir sumokėjo 8 956,80 PLN mokesčių. Atskaičius mokesčius (52 848,50 – 8 956,80 / 12), atsakovas turėjo 43 891,70 Eur pajamų, t. y. 3 657,64 PLN (848,87 Eur) per mėnesį. Iš šios sumos suinteresuotas asmuo turėjo mokėti vaikams 500 eurų išlaikymą, atsakovo pragyvenimui (kredito, komunalinių, mokesčių, maisto, drabužių, susitikimų su vaikais išlaidos ) liko 348,87 Eur. Dėl 25 605,00 PLN paaiškino, kad tai buvo investuota vertybinių popierių apyvartoje suma, kuri atsakovui nepriklausė ir tai nėra atsakovo pajamos, ši veikla buvo nuostolinga. Nurodė, jog šiuo metu atsakovo darbdavys Egis Poland S.z.o.o. sumažino atsakovui atlyginimą iki 5 500 PLN (1 276,16 Eur). Atsakovas ieško kito darbo, bet šiuo metu dar nerado, nurodė, jog nesvarsto galimybės dirbti užsienyje, nes netektų galimybės bendrauti su vaikais, o tai neatitiktų vaikų teisių ir interesų.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinės bylos Nr. e2-774-558/2016 dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog prašyme atnaujinti procesą civilinės bylos dalyje dėl išlaikymo priteisimo kaip naujai paaiškėjusia ir esminę reikšmę byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumui ir (ar) pagrįstumui turinčia aplinkybe (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) prašoma pripažinti pareiškėjos 2018 m. kovo 5 d. gautą Varšuvos Targuvek rajono Mokesčių inspekcijos pažymą apie suinteresuoto asmens deklaruotas pajamas patvirtinančią, kad atsakovas 2016 m. atsakovas Lenkijoje gavo 12 873,65 PLN, t. y. apie 3 061,67 Eur pajamų per mėnesį.
  3. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas nustatė, jog civilinėje byloje Nr. e2-1599-862/2018 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą dėl valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse arba komercinėse bylose 2018 m. kovo 5 d. gauta Varšuvos Targuvek rajono Mokesčių inspekcijos pažyma apie suinteresuoto asmens deklaruotas pajamas, kurioje nurodyta, kad suinteresuotas asmuo 2015 m. gavo 40 750,49 PLN; 2016 m. – 128 878,78 PNL ir 25 605,00 PLN; už 2017 metus duomenų nėra. Remiantis nurodytu teismas sprendė, jog po bylos Nr. e2-774-558/2016 išnagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme pareiškėja gavo papildomų duomenų apie suinteresuoto asmens turtinę padėtį (gautas pajamas 2016 m.), kurie turėjo būti žinomi suinteresuotam asmeniui bylos nagrinėjimo metu, bet negalėjo būti žinomi pareiškėjai, nes, nors ir buvo jų pareikalauta, nebuvo gauti bylos nagrinėjimo laikotarpiu nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ar naujai paaiškėję duomenys apie suinteresuoto asmens turtinę padėtį turi esminės reikšmės sprendžiant dėl byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir (ar) pagrįstumo. Iš kartu su atsiliepimu į pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo suinteresuoto asmens pateiktų duomenų, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog M. C. gautų pajamų (patirtų nuostolių) dydžio deklaracijoje už 2016 m. (toliau – deklaracija) nurodyta, kad 2016 m. suinteresuotas asmuo gavo 128 878,78 PNL įplaukų, iš kurių – 64 439,39 PNL pajamų gavimo išlaidos ir 64 439,39 PNL – pajamos, neatskaičius mokesčių. Teismas nustatė, kad būtent nuo šios sumos (64 439,39 PNL) skaičiuojamos socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokos ir vertino, jog Varšuvos Targuvek rajono Mokesčių inspekcijos pažymoje yra nurodytos ne realiai suinteresuoto asmens gautos pajamos, o pajamos, apimančios tiek jų gavimo išlaidas, tiek ir mokėtinus mokesčius.
  4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog net ir įvertinus aplinkybę, kad suinteresuotas asmuo gavo 2016 m. papildomai ne iš darbo santykių 25 605 PLN pajamų (teismui nepateikta duomenų, kuriais remiantis teismas turėtų galimybę įvertinti, kokiai pajamų kategorijai priskirtinos pažymoje nurodytos pajamos ir kokie atskaitymai turi būti nuo jų atliekami), visa suinteresuoto asmens gautų pajamų suma per 2016 m. galėjo būti apie 90 044,39 PLN (64 439,39 PNL+25 605 PNL), neatskaičius mokesčių, t. y. 7 503,70 PLN (pagal 2016 m. gruodžio 31 d. valiutos keitimo kursą – 1 699,94 Eur) per mėnesį neatskaičius mokesčių. Teismas nustatė, jog suinteresuoto asmens pajamos galėjo būti didesnės, nei suinteresuotas asmuo nurodė teismui, tačiau nėra pagrindo spręsti, kad jos buvo daug (dvigubai) didesnės.
  5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo matyti, kad, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas kaip orientaciniu kriterijumi vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintu minimaliu darbo užmokesčiu, kuris tuo metu buvo 390 eurų, tačiau sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia jam teikti didesnį, nei pusė minimalaus darbo užmokesčio dydžio, išlaikymą. Atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, nepilnamečių vaikų bendruosius ir specialiuosius poreikius, teismas priteisė iš atsakovo kiekvienam vaikui 250 eurų dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad per mėnesį kiekvieno šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 450 eurų suma (suinteresuotam asmeniui tenka pareiga teikti kiekvienam vaikui išlaikymą, mokamą po 250 Eur kas mėnesį, pareiškėjai – po 200 Eur kas mėnesį). Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis geresnė nei ieškovės, tačiau nenustatė objektyvaus pagrindo, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, padidinti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad priteistas išlaikymas sudaro beveik pusę visų suinteresuoto asmens gaunamų pajamų, o byloje nenustatyta, jog atsakovas (suinteresuotas asmuo) gyvena prabangiai ir neatskleidžia savo turtinės padėties; priteistas 250 eurų išlaikymas kiekvienam šalių vaikui viršija pusę minimalios algos, išlaikymui gaunami pinigai pakankami ne tik būtinųjų poreikių tenkinimui; atsakovė, išleisdama vaikų poreikiams daugiau (1 681,07 Eur), nei uždirba pati (790 Eur, neatskaičius mokesčių) ir atsakovas (1 442,51 Eur neatskaičius mokesčių) pernelyg išlaidauja. Vaikų poreikiai turi būti tenkinami atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes.
  6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjos kaip naujai paaiškėjusi nurodyta aplinkybė apie suinteresuoto asmens gautas pajamas 2016 m., atsižvelgiant į pirmiau pateiktus argumentus, kad realiai atsakovo gaunamos pajamos bylos nagrinėjimo metu galėjo būti nedaug, o ne žymiai didesnės, kaip nurodo pareiškėja prašyme atnaujinti procesą, vertintina kaip neturinti esminės reikšmės byloje priimtų procesinių teisėtumui ir (ar) pagrįstumui, t. y. nesudaro pagrindo spręsti, kad jeigu ji būtų buvusi žinoma nagrinėjant bylą, būtų priimti visai kitokie teismų procesiniai sprendimai.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8

  1. Pareiškėja J. C. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutarties, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės: atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2369-292/2008 dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo; atnaujinus bylos nagrinėjimą minėtoje dalyje pareiškėja prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-29 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-774-558/2016 ir Vilniaus apygardos teismo 2017-04-14 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1254-580/2017 dalyje dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio ir 1) priteisti iš atsakovo M. C., gimusio ( - ), nepilnamečio sūnaus G. E. C., gimusio ( - ), išlaikymui periodinėmis išmokomis po 577,50 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2015-05-07 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) priteisti iš atsakovo M. C., gimusio ( - ), nepilnametės dukters N. S. C., gimusios ( - ), išlaikymui periodinėmis išmokomis po 675,00 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2015-05-07 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 3) atitinkamai patenkinto reikalavimo daliai pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių. Apeliantė taip pat prašo priimti papildomus įrodymus (dokumentus) su vertimu į lietuvių kalbą ir prijungti prie nagrinėjamos bylos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
    1. pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, jog pareiškėjos pateikti įrodymai nelaikytini esmine aplinkybe dėl kurios turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu šalių nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymo dydis. Vertinant, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė dėl M. C. gautų pajamų 2016 m. turi esminę reikšmę bylai ir sudaro pagrindą atnaujinti procesą turi būti atsižvelgiama į skirtumą, tarp bylos nagrinėjimo metu turėtų duomenų apie M. C. pajamas ir pareiškėjos gautų naujų duomenų apie M. C. turėtas pajamas. Skundžiamoje nutartyje Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas dėl M. C. pajamų 2016 metais, rėmėsi ne Inspekcijos pažyma, o M. C. kartu su atsiliepimu į prašymą atnaujinti procesą pateiktos gautų pajamų (patirtų nuostolių) dydžio deklaracijos PIT-37 (toliau – Deklaracija PIT-37) vertinimu. Vertindamas deklaracijos duomenis Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė grubių klaidų, dėl ko netinkamai nustatė M. C. gautas pajamas 2016 metais. Teismas neatsižvelgė į Lenkijos Respublikos pajamų mokesčio apskaičiavimo teisinį reglamentavimą, neatsižvelgė į tai, kad pajamų suma, nuo kurios skaičiuojamas pajamų mokestis, nėra lygi realiai asmens gautoms pajamoms – atskiroms pajamų rūšims ir asmenims taikomos lengvatos, kurios mažina pajamų sumą, nuo kurios apskaičiuojamas pajamų mokestis, tačiau mokestinių lengvatų matematinis taikymas niekaip nemažina realiai asmens gautų pajamų;
    2. akivaizdžiai neteisinga skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad realias M. C. pajamas iki mokesčių sudaro laukelyje Nr. 42 nurodytos pajamos (77 936,78 PLN) minus laukelyje Nr. 38 nurodytos išlaidos (38 968,39 PLN), t. y. 38 968,39 PLN (laukelyje Nr. 39 nurodyta suma). Šiuo atveju teismas skundžiamoje nutartyje sulygino asmens pajamas iki mokesčių su matematiškai išskaičiuotu pajamų dydžiu, skirtu pajamų mokesčiui apskaičiuoti (iš pajamų atimant neapmokestinamą pajamų dalį, lengvatas ir kt.). Šios kategorijos yra skirtingos ir tarpusavyje negali būti sugretintos. Pagal deklaraciją PIT-37 M. C. iš darbo santykių gautas pajamas neatskaičius mokesčių 2016 m. sudarė 77 936,78 PLN (t. y. bazinis atlyginimas pagal darbo sutartį 6 300 PLN x 12 mėn. = 75 600 PLN plius 2 336,78 PLN papildomų su darbo santykiais susijusių priedų ir išmokų, kurių M. C. civilinėje byloje Nr. e2-774-558/2016 neatskleidė);
    3. ieškovės nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas tyčia nuslėpė savo turtinę padėtį ir priteistas viso 500 Eur išlaikymas dviem vaikams (po 250 Eur kiekvienam vaikui) tesudaro maždaug šeštadalį atsakovo pajamų (2 916,55 Eur / 500 Eur = 5,8), kai tuo tarpu ieškovei J. C. tenkanti likusi 400 Eur išlaikymo suma (po 200 Eur kiekvienam vaikui) sudaro daugiau nei pusę ieškovės pajamų iki mokesčių (790 Eur / 400 Eur = 1,975). Nurodo, jog šios aplinkybės sudaro pagrindą peržiūrėti teismo išvadas tiek dėl priteisto išlaikymo dydžio, tiek dėl išlaikymo dydžio padalijimo šalims proporcingai jų turtinei padėčiai ir galimybėms. Skirtingas šalių galimybes uždirbti papildomas pajamas lemia tai, kad rūpinimosi kasdieniais vaikų poreikiais pareiga tenka vienai pareiškėjai (ieškovei), o atsakovas pas vaikus tik retsykiais apsilanko, pasiima vaikus pramogauti, ir dėl to pareiškėja negali dirbti viršvalandžių, dirbti papildomo darbo, nes reikia vaikus pasiimti iš ugdymo įstaigų, nuvežti į būrelius, dalyvauti susirinkimuose, vaikai serga ir kt. Pareiškėjai gavus naujų duomenų, atsakovas toliau klaidina teismą neatskleisdamas reikšmingų aplinkybių, nepateikdamas duomenų apie Deklaracijos PIT-37 pildomų grafų reikšmes ir Lenkijos Respublikos pajamų mokesčio apskaičiavimo sistemą, tuo ir toliau siekdamas išvengti teisingo ir nepilnamečiams vaikams reikalingo pagrįsto išlaikymo;
    4. ieškovė, viena rūpindamasi dviem vaikais, jų poreikių tenkinimui bendrai skirdama 400 Eur ir sumokėjusi 350 Eur už buto nuomą plius apie 30 Eur komunalinių mokesčių, savo visų poreikių tenkinimui turi 10 Eur per mėnesį, kartais ieškovei pavyksta uždirbti 100-150 Eur neatskaičius mokesčių papildomai, tačiau lyginant su atsakovo pajamomis, tai reikšmingo pokyčio nesudaro, kai tuo tarpu atsakovui M. C. atėmus vaikų išlaikymui šiai dienai priteistą sumą lieka 2 416,55 Eur. Nurodo, kad šiai dienai vaikų poreikių patenkinimui skiriamų lėšų trūksta, ieškovė vaikų poreikiams skiria iš esmės visas savo lėšas. Byloje nustatyta, kad vaikai turi sveikatos problemų, sūnus turi egzemą ir plokščiapėdystę, netaisyklingą laikyseną, sąkandžio anomalijas, o dukra turi didesnę sąkandžio anomaliją ir jai reikalingas ortodontinis gydymas (el. b. t. 4, b. l. 11-16), dėl kurių reikalingos papildomos lėšos, tačiau šiai dienai lėšų nėra. Nurodoma reikalinga vaikų išlaikymui suma yra paremta vaikų poreikiais, tačiau šiai dienai realiai skirti atitinkamas reikalingas lėšas vaikams pareiškėja neturi galimybės, atsakovas geranoriškai prie vaikų išlaikymo papildomai neprisideda.
  2. Suinteresuotas asmuo M. C. pateiktame atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartį palikti galioti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos kaip esminius argumentus:
    1. pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė, susijusi su atsakovo turtine padėtimi, t. y. jo gautų pajamų 2016 m. dydžiu, visų aptartų aplinkybių kontekste nevertintina kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, t. y. priteistas šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydis. Ginčas dėl vaikų išlaikymo buvo nagrinėjamas pirmoje ir antroje instancijoje ir buvo nustatyta, kad vieno vaiko poreikių dydis sudaro 450 Eur per mėnesį, nesant įrodymų apie pasikeitusius vaikų poreikius, esminės reikšmės bylai pažyma neturėtų;
    2. ieškovė, kuri pateikė teismui Lenkijos institucijos išduotą pažymą dėl atsakovo turėtų pajamų, privalėjo teikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo tinkamai pagrįsti, kokią konkrečiai pajamų suma atiteko atsakovui 2016 m. atskaičius mokesčius ir įrodyti, kokia iš tikrųjų yra atsakovo turtinė padėtis, taip pat ar nauja pažyma turėjo esminės įtakos atsakovo turtinės padėties įvertinimui. Teismas neprivalėjo vertinti mokesčių apskaičiavimo tvarkos, nes nei viena iš šalių neteikė teismui jokių argumentų, susijusių su mokestiniais įstatymais, galiojančiais Lenkijos Respublikoje. Siekiant įrodyti aplinkybę, kad atsakovo pajamos 2016 m. sudarė didesnę sumą nei teisme nurodė atsakovas (6 300 PLN per mėnesį neatskaičius mokesčių) ieškovė atliko PIT – 37 deklaracijoje nurodytuose laukeliuose sumų reikšmės, vertinimą, analizę, tai yra pajamų gavimo išlaidų, grąžinamo mokesčio apskaičiavimo, mokesčių lengvatų ir kitų deklaracijos pildymo instrukcijoje nurodytų klausimų analizę, tačiau ieškovė nepaneigė aplinkybės, kad atsakovo pajamos, atskaičius mokesčius sudarė 52 848,50 PLN. Atsakovas neneigia, kad gavo papildomų pajamų neatskaičius mokesčius sumoje 50 942 PLN, kuriuos visus skyrė skolų grąžinimui ir bylinėjimosi išlaidų padengimui. Ieškovei žinoma aplinkybė, kad atsakovas turėjo išmokėti ir išmokėjo jai 117 000 PLN, ir dar yra skolingas 21 000 Eur dalijant santuokinį turtą, kurių atsakovas neturi, ir gaunamo atlyginimo atsakovui nepakanka. Atsakovas patyrė didžiules bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas dirbo be laisvalaikių, be atostogų, kad surinkti nurodytą sumą ir išmokėti ieškovei. Ieškovės teiginiai, kad priteistas išlaikymas vaikams sumoje 500 Eur sudaro šeštadalį atsakovo pajamų yra teisiškai nereikšmingi, nes ieškovė nepasisako dėl tikrosios atsakovo turtinės padėties ir analizuoja deklaracijoje nurodytas sumas neatskaičius mokesčių, tačiau tikslingai nesivadovauja ir nepasisako dėl deklaracijoje nurodytos pinigų sumos, atskaičius mokesčius (eilutė Nr. 11 „Pajamos po atskaitymų"- 52 848,50 PLN);
    3. aplinkybė, kad atsakovas nurodė bazinį atlyginimą didesnį, tai yra 75 600 PLN tik patvirtina, kad atsakovas neįrodinėjo pajamų netto, dėl ko teismas priteisė iš atsakovo didesnę dalį vaikų išlaikymo, nors faktiškai atsakovo turtinė padėtis, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas grąžina kreditą bankui, yra išmokėjęs ieškovei 117 000 PLN ir dar skolingas už turto padalijimą 21 000 Eur, yra labai sunki. Ieškovė nurodo, kad jos atlyginimas yra ženkliai mažesnis ir sudaro 790 Eur, tačiau ieškovė turi lygiai tokį pat išsilavinimą ir patirtį kaip ir atsakovas ir jos atlyginimo dydis susijęs su darbo krūviu. Ieškovės specialybė (statybos inžinierius) turi paklausą ir mažai tikėtina, kad ieškovė negali padidinti savo darbo užmokesčio. Teigia, jog ieškovė neįrodė, kad teismui pateikta pažyma turi esminės reikšmės bylai ir teismas priimtų kitokį sprendimą, tai yra priteistų faktiškai didesnį išlaikymą vaikams.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl procesinių teisių ir pareigų perėmimo

  1. Nagrinėjamoje byloje gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštas dėl procesinių teisių ir pareigų perėmimo, kuriuo informuojama, jog nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigalioja 2017 m. rugsėjo 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos ir pagrindų įstatymas, kurio pagrindu savivaldybėms deleguota valstybinė vaiko teisių apsaugos funkcija bus perduota Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba). Įstatymo pagrindu visas teises ir pareigas, vykdant vaiko teisių apsaugą savivaldybių teritorijose, iš savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos skyrių perims Tarnyba.
  2. CPK 48 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese. Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų privalomi tam asmeniui, kurio vietoje įstojo teisių perėmėjas (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t. y. perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Materialiųjų subjektinių teisių perėmimo galimumą nulemia teisinis santykis, iš kurio yra kilęs ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011).
  3. Iš pateiktų duomenų nustatyta, jog Tarnyba pateikė įrodymus, patvirtinančius Vaiko teisių apsaugos skyrių materialiųjų subjektinių teisių perėmimą, todėl prašymas pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių jo teisių ir pareigų perėmėju Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (juridinio asmens kodas 188752021), tenkinamas (CPK 48 straipsnis).

12Dėl naujų įrodymų

  1. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
  2. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).
  3. Apeliantė (pareiškėja) kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus dokumentus – informaciją apie Deklaracijos PIT-37 ir Deklaracijos PIT-11 pildymą ir duomenų reikšmes, taip pat ginčo sprendimui aktualias ištraukas iš 1991-07-26 Lenkijos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo, trumpą informaciją apie taikomą Lenkijos Respublikos pajamų mokesčio apskaičiavimo sistemą, ištraukas iš publikacijų.
  4. Nurodė, jog šių dokumentų pateikimo būtinybė atsirado po skundžiamos nutarties priėmimo, kai atsakovas M. C. pateikė papildomą įrodymą – Deklaraciją PIT-37, tačiau nepateikė tinkamam jos aiškinimui reikalingų duomenų ir teisės aktų ir nepagrįstais argumentais klaidino teismą. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje klaidingai vertino ir aiškino Deklaracijos duomenis, nesiremdamas jokia informacija apie Lenkijos Respublikoje taikomas taisykles apskaičiuojant fizinio asmens pajamų mokestį bei nustatant asmens pajamas. Nurodo, jog šie įrodymai yra reikšmingi, nustatant tiesą byloje ir vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti procesą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir galimai kitaip išspręsti tarp šalių kilusį materialinį ginčą.
  5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 113 straipsnio 3 dalis numato, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis (CPK 11 straipsnis, 113 straipsnio 3 dalis, 198 straipsnio 2 dalis).
  6. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog ieškovės kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai neatitinka CPK 113 straipsnio 3 dalies reikalavimų, be to ieškovė teismui pateikė tik įstatymo ir dokumentų ištraukas, kurie yra tik iš dalies išversti į Lietuvių kalbą, tai yra ieškovė savo iniciatyva išvertė tam tikras pateiktų dokumentų dalis, nurodydama, jog dalinis naujai teikiamų įrodymų vertimas buvo atliktas dėl didelės dokumentų apimties ir taupant lėšas, todėl į lietuvių kalbą išverstos tik pažymėtos ginčui aktualios dokumentų vietos.
  7. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovės kartu su atskiruoju skundu teikiami įrodymai – 1991 m. liepos 26 d. Įstatymo dėl fizinių asmenų pajamų mokesčio ištraukos, taip pat publikacijos iš interneto portalų, straipsniai iš publikacijų, iš kurių vienas yra 2008 metų yra pateikti lenkų kalba, be to teismas neturi galimybės nustatyti ar ieškovės pateikta išversta Įstatymo ištrauka yra aktualios redakcijos, ar pateikta iš oficialaus šaltinio. Ieškovė pateikė tik dokumentų ištraukas bei dalinius šių dokumentų vertimus, todėl teismas priėmęs tokius įrodymus, neturėtų galimybės jų tinkamai įvertinti bei pasisakyti dėl jų visumos ir įtakos ginčo esmei.
  8. Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė papildomus dokumentus, tai yra mokėjimo nurodymus, patvirtinančius 15 000,000 PLN, 67 000 PLN, 25 000 PLN piniginių sumų pervedimus ieškovei J. C.. Atsakovas nurodė, jog šie įrodymai patvirtina atsakovo ieškovei sumokėtas kompensacijas už bendro šalių įgyto turto kompensavimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovo kartu su atsiliepimu pateikti nauji įrodymai, tai yra piniginių sumų pervedimas ieškovei nagrinėjamu atveju nėra susijęs su šioje byloje sprendžiamu klausimu dėl proceso atnaujinimo ir atsakovo pajamų, gautų 2016 metais dydžio bei išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo.
  9. Remiantis nurodytu apeliacinės instancijos teismas ieškovės ir atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų nepriima ir grąžina juos šalims (CPK 314 straipsnis, 323 straipsnis, 75 straipsnio 1 dalis, 113 straipsnis).

13Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir paaiškinimų

  1. Apeliantė 2018-07-16 pateikė paaiškinimus, prašydama bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes byloje yra kilęs klausimas dėl Lenkijos Respublikos teisės aktų, taip pat Lenkijos Respublikoje teiktų pajamų deklaracijų vertinimo ir aiškinimo.
  2. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas.
  3. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013). Tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja su EŽTT formuojama Konvencijos taikymo praktika, pagal kurią tam tikromis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas (plačiąją prasme – aukštesnės instancijos teismas) siekdamas veiksmingo teisingumo vykdymo bylą gali išspręsti remdamasis rašytine medžiaga (kai nagrinėjama problema nekelia teisės ar fakto klausimų, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis bylos medžiaga ir šalių rašytiniais pareiškimais); taigi teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti – dėl specialių proceso bruožų, sprendžiamų klausimų pobūdžio rašytinis procesas gali būti pateisinamas aukštesnės instancijos teismuose, jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme (žr. Oganova v. Georgia, no. 25717/03, 13 November 2007, par. 27, 28).
  4. Minėta, nagrinėjamoje byloje apeliantė kelia įrodymų vertinimo klausimą bei materialinės teisės normų aiškinimo klausimus, prašydama žodinio bylos nagrinėjimo. Šios aplinkybės yra išskirtinai priskiriamos teismo diskrecijai. Teisinis ginčo teisinių santykių kvalifikavimas – teismo, o ne teisminės gynybos besikreipiančio asmens pareiga (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas), šalies faktinių aplinkybių aiškinimas nesaisto teismo, todėl prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmetamas.
  5. Ieškovė prieš paskirtą teismo posėdį pateikė paaiškinimus dėl bylos esmės, kuriais iš esmės atsikerta į atsiliepimo argumentus, prašydama juos priimti. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad toks prašymas neatitinka įstatymo reikalavimų.
  6. Nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (kas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
  7. Apeliantei paaiškinama, jog kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).
  8. Tai reiškia, kad apeliantė visuomet gali kreiptis į teismą, įrodinėdama aplinkybes dėl pasikeitusios tėvų turtinės padėties ir prašyti padidinti išlaikymo dydį.

14Dėl proceso atnaujinimo

  1. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš LR CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir kita.
  2. Pagal civilinių bylų nagrinėjimo teismuose principus nagrinėjimo dalyką nustato ginčo šalys. Šis principas galioja nagrinėjant bylas instancine tvarka – pirmosios instancijos teisme ginčo šalys nustato ieškinio dalyką, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose bylos nagrinėjimo dalykas yra apibrėžiamas atitinkamai apeliacinio ir kasacinio skundo nustatytomis ribomis. Tai paaiškinama rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo civiliniame procese principais (CPK 5, 12, 13, 17 straipsniai). Priklausomai nuo pasirinkto nagrinėjimo dalyko, šalys nurodo teisinius faktus ir pateikia juos patvirtinančius įrodymus. Laikantis nurodytų bylų nagrinėjimo teismuose principų, taikomas ir bylos proceso atnaujinimo institutas, t. y. bylos proceso atnaujinimo siekianti šalis turi, be kita ko, nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus (CPK 369 straipsnis).
  3. Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-774-558/2016 ieškovės J. C. ieškinys ir atsakovo M. C. priešieškinys tenkinti iš dalies. Šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove (pareiškėja), nustatyta atsakovo (suinteresuoto asmens) ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka bei priteistas iš atsakovo (suinteresuoto asmens) nepilnamečiams vaikams išlaikymas, mokamas po 250 eurų periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui kas mėnesį. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-1254- 580/2017 ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus atmetė ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą iš esmės nepakeistą.
  4. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tai yra atsiradus naujai paaiškėjusioms esminėms bylos aplinkybėms, kurios kaip nurodo pareiškėja jai nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Prašyme atnaujinti procesą civilinės bylos dalyje dėl išlaikymo priteisimo kaip naujai paaiškėjusia ir esminę reikšmę byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumui ir (ar) pagrįstumui turinčia aplinkybe prašoma pripažinti kitoje civilinėje byloje gautus duomenis apie atsakovo (suinteresuoto asmens) 2016 metais gautas pajamas, t. y. pareiškėja nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovas teigė, kad jo gaunamas darbo užmokestis yra apie 6 300 PLN (tuo metu – apie 1 442,51 Eur) per mėnesį neatskaičius mokesčių, tačiau iš 2018 m. kovo 5 d. gautos Varšuvos Targuvek rajono Mokesčių inspekcijos pažymos apie suinteresuoto asmens deklaruotas pajamas matyti, kad atsakovas 2016 m. gavo 128 878,78 PLN ir 25 605,00 PLN pajamų, t. y. 2016 m. atsakovas Lenkijoje gavo 12 873,65 PLN, t. y. apie 3 061,67 Eur pajamų per mėnesį. Remiantis nurodytu, pareiškėjos nuomone nustatytinas tiek didesnis išlaikymo dydis vaikams, tiek kitokios ieškovės ir atsakovo teikiamo išlaikymo proporcijos, nes atsakovo pajamos 2016 metais beveik keturis kartus viršijo ieškovės pajamas.
  5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  6. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015).
  7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog 2018 m. kovo 5 d. gauta Varšuvos Targuvek rajono Mokesčių inspekcijos pažyma apie suinteresuoto asmens deklaruotas pajamas, kurioje nurodyta, kad suinteresuotas asmuo 2015 m. gavo 40 750,49 PLN; 2016 m. – 128 878,78 PNL ir 25 605,00 PLN; už 2017 metus duomenų, atitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės apibrėžimą. Teismas taip pat įvertino, ar šie naujai paaiškėję duomenys apie suinteresuoto asmens turtinę padėtį turi esminės reikšmės sprendžiant dėl byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir (ar) pagrįstumo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog M. C. gautų pajamų (patirtų nuostolių) dydžio deklaracijoje už 2016 m. nurodyta, kad 2016 m. suinteresuotas asmuo gavo 128 878,78 PNL įplaukų, iš kurių – 64 439,39 PNL pajamų gavimo išlaidos ir 64 439,39 PNL – pajamos, neatskaičius mokesčių. Teismas nustatė, kad būtent nuo šios sumos (64 439,39 PNL) skaičiuojamos socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokos ir vertino, jog Varšuvos Targuvek rajono Mokesčių inspekcijos pažymoje yra nurodytos ne realiai suinteresuoto asmens gautos pajamos, o pajamos, apimančios tiek jų gavimo išlaidas, tiek ir mokėtinus mokesčius. Skundžiamoje nutartyje, pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir pareiškėjos nurodomą aplinkybę, kad suinteresuotas asmuo gavo 2016 m. papildomai ne iš darbo santykių 25 605 PLN pajamų (teismui nepateikta duomenų, kuriais remiantis teismas turėtų galimybę įvertinti, kokiai pajamų kategorijai priskirtinos pažymoje nurodytos pajamos ir kokie atskaitymai turi būti nuo jų atliekami) ir nustatė, jog visa suinteresuoto asmens gautų pajamų suma per 2016 m. galėjo būti apie 90 044,39 PLN (64 439,39 PNL+25 605 PNL), neatskaičius mokesčių, t. y. 7 503,70 PLN (pagal 2016 m. gruodžio 31 d. valiutos keitimo kursą – 1 699,94 Eur) per mėnesį neatskaičius mokesčių. Remiantis nurodytu teismas sprendė, kad nors bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu suinteresuoto asmens pajamos galėjo būti didesnės, nei suinteresuotas asmuo nurodė teismui, tačiau nėra pagrindo spręsti, kad jos buvo daug (dvigubai) didesnės.
  8. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjos pateikta pažyma neturi esminės įtakos atsakovo turtinės padėties įvertinimui. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008; kt.).
  9. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas pirmosios instancijos teisme buvo analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjos nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: S. v. Russia, no. 38368/04, judgment of 1 March 2007; V. v. Russia, no. 8564/02, judgment of 15 March 2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-468/2014).
  10. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog priteistino išlaikymo dydžio nustatymą lemia ne tik tėvų turtinė padėtis (pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio aspektu akcentuojama tik šalių turtinė padėtis), bet ir vaikų poreikiai, t. y. abi šios aplinkybės teismų turi būti nustatytos ir įvertinos, kaip ir buvo padaryta nagrinėjamoje byloje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų motyvuojamosios dalys leidžia teigti, kad teismai nustatė ir vertino aplinkybes, teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl vaikų išlaikymo dydžio nustatymo: abiejų tėvų turtinę padėtį, vaikų poreikiams tenkinti reikalingą išlaikymo sumą, vertino tėvų galimybes gauti didesnes pajamas ir šias aplinkybes nustačius priteisė iš kiekvieno tėvo išlaikymo dydį nustatytą remiantis proporcingumo principu.
  11. Proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms. Taigi prašymas atnaujinti procesą gali būti tenkinamas tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų (svarbių ir įtikinančių) aplinkybių byloje priimtas teismo sprendimas gali būti neteisėtas.
  12. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog naujai paaiškėjusi aplinkybė, susijusi su atsakovo turtine padėtimi, t. y. jo gautų pajamų 2016 metais dydžiu, visų aptartų aplinkybių kontekste nevertintina kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, t. y. priteistas šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydis. Pareiškėjos pateikti įrodymai nepagrindžia, jog egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas pagrindas procesui civilinės bylos dalyje dėl išlaikymo priteisimo atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pareiškėjos pateikti įrodymai nagrinėjamu atveju nelaikytini kaip turintys esminę reikšmę, taip pat kad šių įrodymų (dėl pareiškėjo turtinės padėties 2016 metais) pateikimas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebūtų nulėmęs kitokios nei šiuo metu nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio proporcijos nustatymą.
  13. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
  14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

15Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Nutarė

16tenkinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą dėl procesinių teisių ir pareigų perėmimo.

17Pakeisti byloje išvadą teikiančią instituciją Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių jo teisių ir pareigų perėmėju Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (juridinio asmens kodas 188752021).

18Apeliantės (ieškovės) J. C. atskirojo skundo netenkinti.

19Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

20Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai