Byla 2A-195-370/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TRANS ASIA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1037-302/2015 pagal ieškovo TOO „Kiilto-Kley“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TRANS ASIA“, tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Tempus Trans“, Transpoint International (EST) AS, veikiantis per Lietuvos filialą, uždaroji akcinė bendrovė „Arseka“, akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl vežėjo atsakomybės sąlygų praradus (sugadinus) dalį krovinio, vežto tarptautiniu maršrutu naudojant keletą transporto rūšių.

5Ieškovas TOO „Kiilto-Kley“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės UAB „TRANS ASIA“ 63 121,13 Eur nuostoliams atlyginti, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

6Nurodė, kad 2013 m. liepos 11 d. ieškovas ir atsakovė sudarė Krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais sutartį Nr. KI 2013/41-TA (toliau - Sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo pagal ieškovo užsakymus teikti tarptautinių pervežimo automobilių ir geležinkelių transportu paslaugas, o ieškovas - apmokėti už suteiktas paslaugas. Sutartis buvo sudaryta pagal standartines atsakovės parengtas sąlygas. 2013 m. lapkričio 20 d. ieškovas, remdamasis Sutartimi, pateikė atsakovei paraišką transportui Nr. 3-20.11.2013 (toliau - Paraiška), kuria užsakė klijų, lako ir kitų panašių prekių (iš viso 32 000 kg) pergabenimą iš Suomijos Respublikos į Kazachstano Respubliką. Paraiškoje krovinio pristatymo vieta buvo nurodytas Almatos 1 geležinkelio stotyje esantis muitinės sandėlis, valdomas TOO „AS-Kapstroiinženering“. Paraiškoje buvo pažymėta, kad gabenant krovinį, privalo būti užtikrintas ne žemesnės kaip +1 C temperatūros režimas. Taip pat buvo nurodyta apdrausti krovinį, įspėta, kad dalį krovinio sudaro pavojingos medžiagos. Krovinį transportavimui atsakovė priėmė 2013 m. lapkričio 22 d., o į Paraiškoje nurodytą vietą krovinys buvo pristatytas 2013 m. gruodžio 23 d. Ieškovas nurodė, kad krovinys iš pradžių buvo gabenamas kelių transporto priemonėmis, keltu (kartu su transporto priemonėmis), kurį laiką atsakovės buvo saugomas, o nuo 2013 m. gruodžio 3 d. buvo transportuojamas ir vėliau pristatytas geležinkeliu. 2013 m. gruodžio 23 d. traukinio vagonas, kuriame buvo krovinys, buvo pristatytas į minėtą muitinės sandėlį ir atidarytas dalyvaujant sandėlio valdytojo TOO „AS-Kapstroiinženering“ ir ieškovo atstovams. Atidarius vagoną, pastebėta, kad dalis krovinio yra sugadinta: prekių pakuotės pažeistos, dėl to klijai, lakas išsipylė ir išbyrėjo; prekių pakuotės deformuotos; prekių pakuotėse esantys klijai ir lakas sušalę. Nurodytos aplinkybės buvo užfiksuotos 2013 m. gruodžio 23 d. produkcijos priėmimo aktu, pasirašytu TOO „AS-Kapstroiinženering“ ir ieškovo atstovų, fotonuotraukomis, papildomai patvirtintos 2013 m. gruodžio 23 d. TOO „AS-Kapstroiinženering“ raštu. Atsakovė neigia savo kaltę dėl krovinio sugadinimo, siūlo nuostolių atlyginimo reikalauti iš dalį kelio krovinio gabenusios geležinkelio įmonės, kadangi nėra tiksliai žinoma, kuriuo konkrečiai vežimo metu krovinys ar tam tikra jų sudarančių prekių dalis buvo sugadinti. Visas krovinys atsakovei pakrovimo vietoje buvo perduotas tvarkingas, atsakovė važtaraščiuose nenurodė jokių pastabų apie krovinio ir pakuotės būklę. Tai, kad krovinys buvo pristatytas sušalęs, reiškia, jog transportavimo ir (ar) saugojimo metu temperatūros režimo nebuvo laikytasi. Aptariamų prekių gamintojas Kiilto OY, atlikęs vienos iš gabentų rūšių klijų mėginio tyrimą, patvirtino, kad klijai buvo sugadinti dėl sušaldymo. Minėta, krovinio dalis buvo ne tik sušaldyta, bet buvo sugadintos, deformuotos ir prekių pakuotės, dėl to juose laikomi klijai, lakas išsiliejo, išbyrėjo. Atsakovė vengia atlyginti ieškovo nuostolius remdamasi Sutarties 6.2 ir 6.4 punktais, numatančiais, kad atsakovė atleidžiama nuo bet kokios atsakomybės dėl krovinio sugadinimo, jeigu geležinkelio įmonės nėra išdavusio „konkretaus akto“, tačiau ieškovas su tokia pozicija nesutiko. Ieškovas pažymėjo, kad šiuo atveju buvo vykdomas multimodalinis vežimas, kuris nėra reglamentuotas, todėl Sutartyje šalys susitarė, jog jos pagrindu atsiradusiems teisiniams santykiams bus taikoma CMR konvencija. Ieškovas nurodė, kad atlikus krovinio tyrimą, paaiškėjo, kad sugadintų prekių vertė pagal sąskaitą Nr. 132 780 siekia 25 626,30 Eur, be to, ieškovas neteko galimybės parduoti šių prekių ir iš to gauti 32 770,91 Eur. Ieškovo nuostoliais laikytini ir 5 000 Eur išlaidų, susijusių su bandymu išieškoti patirtą žalą ne teismo tvarka. Ieškovas taip pat reikalavo 1 743,92 Eur palūkanų, skaičiuojamų nuo pirminės rašytinės 2014 m. sausio 13 d. pretenzijos atsakovei pateikimo iki 2014 m. rugpjūčio 19 d. Iš viso ieškovo prašomi atlyginti nuostoliai sudaro 65 141,13 Eur. Šią sumą ieškovas sumažino 2 020 Eur suma, kuri atsakovei nebuvo sumokėti už vežimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovas prašė priteisti 63 121,13 Eur nuostolių atlyginimo.

7Atsakovė UAB „Trans Asia“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas pateikė atsakovei Paraišką transportui Nr. 03-20.11.2013, kuria užsakė krovinio - klijų, 50 euro palečių pervežimą maršrutu Suomija - Kazachstanas. Pervežimui atlikti atsakovė pasitelkė trečiuosius asmenis - UAB „TEMPUS TRANS“, Transpoint International (EST) AS, veikiantį per Lietuvos filialą, UAB „Arseka“, AB „Lietuvos geležinkeliai“. Kadangi nėra aplinkybių, kurios patvirtintų dalies krovinio sugadinimą vežant jūra ar kelių transportu, laikytina, jog tai galėjo įvykti krovinį gabenant geležinkelio transportu. Atsakovė nesutiko, jog ieškovo ir atsakovės teisiniams santykiams išimtinai taikoma tik CMR konvencija ir nurodė, jog šiuo atveju turi būti taikomos 1951 m. lapkričio 1 d. Tarptautinis krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS), kurio dalyvė yra Lietuva, nuostatos. Pažymėjo, jog ieškovas nesiėmė jokių veiksmų įforminti komercinį aktą. Atsakovės nuomone, kartu su ieškiniu pateikti dokumentai nepatvirtino žalos fakto, jos atsiradimo priežasčių, žalos dydžio. Išvados apie krovinio sugadinimą padarytos ieškovo ir muitinės sandėlio valdytojo surašytais aktais yra ieškovo samdytas / samdomas muitinės sandėlio, kuriame turėjo būti sandėliuojamas krovinys, valdytojas, todėl jis laikytinas suinteresuotu ieškovui palankių su krovinio sugadinimu susijusių aplinkybių nustatymu. Ieškovo ir TOO „AS-Kapstroiinženering“ aktai nėra kvalifikuoto nepriklausomo eksperto išvados, kuriose būtų nustatytas žalos faktas, žalos atsiradimo priežastys ir žalos dydis. Žalai nustatyti nebuvo pasitelktas ekspertas, taip pat nebuvo detaliai užfiksuotos visos su žalos atsiradimu susijusios aplinkybės. Ieškovas, įrodinėdamas 32 770,91 Eur dydžio nuostolius, pridėjo nuostolių paskaičiavimo aktą, analogiškų prekių pardavimo dokumentų kopijas, tačiau negalėjo užtikrinti, kad būtų gavęs nuostolių paskaičiavimo akte nurodomas pajamas. Be to, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas iš anksto numatė gauti nurodomas pajamas. Atsakovės manymu, ieškovas prašydamas atlyginti išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, turėtų pateikti dokumentus, patvirtinančius, jog Kiilto Family Oy, kuris galbūt surašė pretenziją dėl atlikto pervežimo, vykdo teisėtą veiklą, t. y. gali teikti teisines paslaugas. Be to, iš pateiktos sąskaitos nėra galimybės nustatyti, ar tokios išlaidos buvo protingos, būtinos, racionalios ir pagrįstos. Atsakovė taip pat nesutinka ir su prašomomis priteisti palūkanomis.

8Trečiasis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis vežimo sutartį įvykdė tinkamai, todėl jo atsakomybė nėra galima.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės ieškovui 31 545,10 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. rugsėjo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 776 Eur dydžio žyminį mokestį bei 3 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Iš ieškovo atsakovei priteisė 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas iš ieškovo ir atsakovės taip pat priteisė po 15,38 Eur teismo išlaidų į valstybės biudžetą.

11Dėl taikytinos teisės teismas nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog krovinio sugadinimas atsirado vežant jį geležinkeliu. Be to, atsakovei nepagrindus, jog už krovinio sugadinimą yra kalti būtent geležinkelio asmenys, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo ginčui taikyti 1951 metų Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimą (toliau – ir SMGS susitarimas), kadangi atsakovei atsakomybė kyla pagal CMR konvenciją. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad ji yra atleista nuo civilinės atsakomybės remiantis tarp šalių sudarytos Sutarties 6.2 ir 6.4 punktu. Atsakovė teigė, kad ieškovė nesikreipė dėl Sutarties 6.4 punkte nurodyto akto išdavimo, todėl laikytina, jog ji neįrodė krovinio sugadinimo aplinkybių, nors tokią pareigą turėjo. Tačiau teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo nustatyta aplinkybė, jog krovinys buvo sugadintas būtent jį vežant geležinkeliu, todėl ieškovas ir neturėjo pareigos kreiptis į AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl jo išdavimo. Be to, teismas nurodė, kad šis aktas yra svarbus tuomet, jeigu būtų sprendžiamas AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsakomybės klausimas. Kadangi pačios šalys susitarė dėl taikytinos teisės, t. y., kad jų atsakomybė nustatoma pagal CMR konvenciją ir galiojančius įstatymus, todėl įrodinėjimo pareiga dėl krovinio sugadinimo šiuo atveju tenka vežėjui (atsakovei).

12Dėl ieškovo nuostolių atlyginimo teismas nurodė, kad pagal CMR konvencijos sąlygas, vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus. Todėl pagal įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, ieškovui nagrinėjamu atveju pakako įrodyti krovinio dalies sugadinimo faktą, kaip sąlygą atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pateikė pakankamai įrodymų, iš kurių buvo nustatytas krovinio sugadinimo faktas, o atsakovė, būdama profesionali vežėja, elgėsi nepakankamai rūpestingai, atidžiai bei nebuvo suinteresuota nustatyti visas reikšmingas aplinkybes, visos bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog ne jai tenka pareiga rinkti leistinus įrodymus ir įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindė savo atsiliepimą. Ieškovas pateikdamas atsakovei Paraišką krovinio transportavimui buvo nurodęs specialias krovinio vežimo sąlygas dėl temperatūros, draudimo ir pan. Kadangi pristatytas krovinys iš dalies buvo pažeistas ir sugadintas (išsilieję bei sukietėję klijai ir lakas, pažeistos pakuotės), teismas vertino, jog krovinio transportavimo ir (ar) saugojimo metu nebuvo laikytasi nurodyto temperatūros režimo. Tai patvirtino ir trečiojo asmens AB „Lietuvos geležinkeliai“ nurodyta aplinkybė, jog krovinio vežimui skirtame vagone nebuvo įmanoma palaikyti vežamo krovinio pageidaujamos temperatūros (+1 C). Sugadinto krovinio vertė siekė 25 626,30 Eur sumą, kuri buvo nustatyta atlikus krovinio tyrimą. Atsakovui nepateikus priešingų įrodymų, t. y. jog ši suma buvo nustatyta neteisingai, o tik remiantis prielaidomis ir samprotavimais, teismas sprendė, jog ieškovas visiškai įrodė sugadintų prekių vertę ir priteisė iš atsakovės 25 626,30 Eur netiesioginių nuostolių.

13Ieškovas nagrinėjamoje byloje taip pat prašė priteisti ir 32 770,91 Eur negautų pajamų ir šį savo prašymą grindė analogiškų prekių pardavimo dokumentų kopijomis. Tačiau teismas konstatavo, kad ieškovas šiuo atveju nepagrindė negautų pajamų realumo, nepateikė įrodymų, jog jis ketino šias prekes parduoti ir iš to gauti pinigų, todėl šį ieškovo reikalavimą atmetė kaip neįrodytą. Teismas taip pat tenkino ir ieškovo prašymą dėl 5 000 Eur išlaidų priteisimo, kurias patyrė bandydamas ne teismine tvarka išieškoti iš atsakovės patirtus nuostolius. Šias išlaidas ieškovas pagrindė sąskaita Nr. 10 017, kuri patvirtina, jog ieškovas rengė atsakovei pretenziją. Be to, ieškovas pateikė įrodymus, jog jis turi tik vieną darbuotoją, užsiimantį prekių pardavimu, o visas kitas paslaugas, įskaitant ir teisines, ieškovui teikia kiti asmenys.

14Teismas, vadovaudamasis CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, jog pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai. Palūkanos tokiu atveju skaičiuojamos nuo pretenzijos pareiškimo, bei įvertinęs, kad nagrinėjamoje byloje nėra aišku, kada ieškovas išsiuntė pretenziją atsakovei, tačiau iš byloje esančio atsakovės 2014 m. sausio 22 d. atsakymo į ieškovo pretenziją, matyti, jog atsakovė pretenzijos gavimą įvardijo 2014 m. sausio 13 d, todėl padarė išvadą, kad yra pagrindas nuo šios datos, t. y. nuo 2014 m. sausio 13 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2014 m. rugpjūčio 19 d.) skaičiuoti palūkanas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo reikalavimus tenkino tik iš dalies ir priteisė 30 626,30 Eur ieškovo patirtų nuostolių, taip pat sumažino ir priteistinų palūkanų dydį ir priteisė iš atsakovės 918,80 Eur palūkanų ( 30626,30 Eur x 0,05 proc./ 365 x 219 d.). Teismas taip pat priteisė ieškovui ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo 31 545,10 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.). Pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, teismas paskirstė ir šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16Atsakovė (apeliantė) UAB „TRANS ASIA“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

171. Teismas nepagrįstai nurodė, kad šiems teisiniams santykiams nėra taikomas SMGS susitarimas. Apeliantė teigia, kad krovinys pakraunant jį į traukino vagoną, buvo tinkamos būklės, todėl akivaizdu, jog visi krovinio pažeidimai atsirado jį gabenant geležinkeliu. Teismas sprendime nepaneigė fakto, jog krovinys buvo sugadintas jį vežant geležinkeliu, o tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju, teismas negalėjo tarp šalių susiklosčiusiems vežimo santykiams taikyti CMR konvencijos.

182. Apeliantė nurodo, kad SMGS susitarimas negali būti taikomas tik tuomet, jeigu už krovinio sugadinimą yra kalti geležinkeliu vežę tretieji asmenys. Apeliantė įrodė, kad ji tinkamai organizavo krovinio gabenimą ir vagoną parinko pagal ieškovo paraišką.

193. Nepagrįstas teismo argumentas, kad SMGS susitarimas gali būti taikomas tik tarp atsakovės ir vežėjo geležinkeliu. Atsakovė už trečiųjų asmenų veiksmus ieškovui yra atsakinga pagal tokias pat taisykles, kurios būtų taikomos, jeigu sutartis dėl paslaugų teikimo su trečiaisiais asmenimis būtų sudaręs asmeniškai ieškovas (CK 6.38 str. 4 d.). Jei būtų taikomas kitoks aiškinimas, regreso teisė atsakovei taptų neįgyvendinama.

204. Ieškovas nesilaikė esminės šalių Sutarties sąlygos ir krovinio sugadinimo atveju nesikreipė į krovinio pristatymo galinę stotį ir neįformino komercinio akto. Būtent ieškovui buvo numatyta pareiga žalos atsiradimo faktą įforminti komerciniu aktu, todėl jo nesant, atsakovei negali būti taikoma civilinė atsakomybė.

215. Apeliantės nuomone, ieškovas neįrodė, kad patyrė 25 262,30 Eur tiesioginių nuostolių, nes iš ieškovo pateiktų įrodymų nėra įmanoma nustatyti, kokios prekės, ir koks jų kiekis buvo sušalusius. Be to, ieškovas net tris kartus tikslino nuostolių paskaičiavimo aktą, vis mažindamas nuostolių sumą, kadangi jis realizavo dalį nežymiai sugadintos produkcijos. Atsižvelgiant į tai, apeliantui kyla pagrįstų abejonių, ar nėra galimybės realizuoti viso krovinio, ar ieškovas iš vis patyrė kokių nors nuostolių, ar pagrįstai apskaičiuota tiesioginių nuostolių suma yra 25 626,30 Eur.

226. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė nebendradarbiavo su ieškovu, nes nenurodė, kokiomis priemonėmis turėjo būti nustatytas krovinio sugadinimas. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta, nes atsakovė kelis kartus atsakydama ieškovui į jo pretenzijas nurodė, jog yra reikalingas komercinis aktas, nepriklausomo eksperto išvados. Šiuo atveju ieškovas turi pareigą įrodyti nuostolių dydį leistinais ir pagrįstais įrodymais.

237. Teismui konstatavus, kad šiems teisiniams santykiams taikytina CMR konvencija, teismas atitinkamai turėjo vadovautis CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalimi ir taikyti prezumpciją dėl tinkamos krovinio būklės pristatymo metu, jeigu per 7 dienas nebuvo pareikšta pretenzija. Krovinys buvo iškrautas 2013 m. gruodžio 23 d., tačiau pirmoji ieškovo rašytinė pretenzija pareikšta tik 2014 m. sausio 13 d. Kadangi ieškovas nepareiškė pretenzijos per Konvencijoje nustatytą terminą ir įsigaliojo prezumpcija dėl tinkamos krovinio būklės pristatymo metu, apeliantės nuomone, pareiga įrodyti, kad krovinys galėjo būti sugadintas vežimo metu, tenka būtent ieškovui.

248. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 5 000 Eur sumą už išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Ieškovas šiai reikalaujamai sumai pagrįsti pateikė teismui tik sąskaitą, tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog ši suma buvo sumokėta. Be to, 5 000 Eur dydžio suma už pretenzijos parengimą neatitinka jokių protingumo kriterijų.

259. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui palūkanas pagal CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalį, kadangi nagrinėjamu atveju CMR konvencija negali būti taikoma. Kita vertus, teismui nusprendus, jog ši konvencija šiems teisiniams santykiams yra taikoma, teismas nepagrįstai prie ieškovo patirtų tiesioginių nuostolių 25 626,30 Eur sumos pridėjo dar ir 5 000 Eur išlaidų, kurios atsirado bandant išieškoti skolą ikiteismine tvarka, ir nuo bendros 32 770,91 Eur sumos skaičiavo palūkanas. Be to, teismui nepragrįstai tenkinus ieškinį, nepagrįstai buvo priteistos ir procesinės palūkanos.

2610. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai sumažino jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Neaišku, kokiais kriterijais vadovaudamasis teismas sumažino atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas nuo 4 887,54 Eur iki 4 000 Eur sumos, kai ieškovo bylinėjimosi išlaidos buvo žymiai didesnės ir siekė 10 428 Eur, o sumažintos buvo tik iki 7 000 Eur. Nepagrįstai sumažinęs atsakovės ir taip mažesnes bylinėjimosi išlaidas, šią sumą dar sumažino pusiau, pagal tenkintų ir atmestų reikalavimų kiekį ir priteisė atsakovei tik 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

27Ieškovas TOO „Kiilto – Kley“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovui apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

281. Atsakovė, būdama multimodalinio vežimo profesionalė, Sutartyje nenurodė, kad iš Sutarties kylantiems santykiams bus taikomas SMGS susitarimas. Sutarties 2.1 punkte nurodė, jog pervežimai šios Sutarties ribose bus vykdomi pagal CMR, ADR ir kitas galiojančių įstatymų normas, tačiau visiškai neužsiminta apie SMGS susitarimą.

292. Atsakovės Sutartyje nurodyta sąlyga, kad visam vežimui taikoma CMR konvencija, yra teisėta sąlyga, nes CMR konvencijoje nėra nustatytas draudimas pasirinkti ją kaip taikytiną teisę, be to, nagrinėjamu atveju taikytinos teisės pasirinkimas yra visiškai suprantamas, nes multimodalinio vežimo teisiniais santykiai nėra reglamentuoti.

303. Šalims pasirinkus tarptautiniam multimodaliniam vežimui taikytiną teisę, krovinio praradimo (sugadinimo) vietos (vežimo etapo) nustatymas praranda prasmę, nes multimodalinio vežimo operatoriaus atsakomybės už krovinį klausimas sprendžiamas pagal pasirinktą taikyti teisę, o ne pagal teisę, reglamentuojančią krovinio gabenimą ta transporto priemonių rūšimi, kuria vežant krovinį jis buvo prarastas (sugadintas).

314. Nors apeliantė teigė, jog krovinio gabenimo metu nebuvo nustatytas jo sugadinimo faktas, tačiau nepateikė teismui jokių šiuo teiginius patvirtinančių įrodymų, t. y. kad buvo palaikoma speciali kroviniui būtina temperatūra, nepaneigė faktinių aplinkybių, jog dalis krovinio buvo neteisėtai išardyta ir pan. Apeliantė krovinio sugadinimą galėjo pastebėti tik po krovinio pristatymo, tačiau tai nereiškia, jog krovinys buvo sugadintas būtent vežant jį geležinkeliu.

325. Ieškovo nuomone teigti, kad krovinys galėjo būti sugadintas tik jį gabenant geležinkeliu, nėra pakankamo pagrindo, nes nėra aišku, kokioje temperatūroje buvo sandėliuojamas krovinys. Be to, negalima paneigti, jog prie krovinio sušaldymo galėjo prisidėti ir visi krovinio gabenime dalyvavę asmenys (kelių transporto priemonių vežėjai, sandėlio valdytojas, geležinkelio įmonė), t. y. krovinys galėjo sušalti ir palaipsniui.

336. Net ir tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, kad visas krovinys buvo sugadintas gabenant jį geležinkeliu, tai nei pagal SMGS susitarimą, nei remiantis Sutarties 6.2 ir 6.4 punktai, apeliantė nebūtų atleista nuo civilinės atsakomybės. Priešingas aiškinimas prieštarautų apeliantės Sutartimi prisiimtai prievolei atsakyti už visą multimodalinį vežimą ir krovinio pristatymą ieškovui, taip pat tam tikslui, dėl kurio ieškovas ir sudarė Sutartį bei pateikė apeliantei krovinio vežimo užsakymą.

347. Apeliantės teiginiai, kad jai negali būti taikoma civilinė atsakomybė už krovinio dalies sugadinimą, nes ieškovas nepateikė komercinio akto, yra neapgrįsti. Komercinis akto įforminimas yra reikšmingas tik sprendžiant geležinkelio atsakomybės klausimą prieš krovinio siuntėją ar gavėją, tačiau ne krovinio siuntėjo ir gavėjo tarpusavio pretenzijas dėl krovinio praradimo ar sugadinimo, nes pastarųjų klausimų šis dokumentas nereguliuoja.

358. Ieškovas pateikė teismui dokumentus, kurie patvirtina, jog dėl sugadinto krovinio ieškovas patyrė nuostolius, o apeliantė neįrodė krovinio sugadinimo priežasčių, nors įrodyti šią aplinkybę yra apeliantės pareiga.

369. Ieškovas nurodė, kad sugadintų prekių vertė yra 25 626,30 Eur, todėl šią sumą laikė patirtais nuostoliais ir prašė atsakovės ją atlyginti. Pažymėjo, kad reikalautų nuostolių sudėtis buvo atskleista nuostolių paskaičiavimo akte.

3710. Ieškovas nesutinka su apeliantės pozicija, kad UAB „Trans Asia“ 5 000 Eur dydžio išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, yra per didelės, kadangi šios išlaidos nėra susijusios tik su vienos pretenzijos parengimu, nes ieškovu vardu buvo atlikta visa eilė teisiškai reikšmingų veiksmų.

3811. Ieškovas nesutinka su apeliantės nuomone, kad teismas nepagrįstai prie nuostolių sumos priskaičiavo ir 5 000 Eur dydžio ieškovo išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismine tvarka, ir nuo šios sumos skaičiavo palūkanas pagal CMR konvencijos 27 straipsnį. Ieškovo nuomone, teismas pagrįstai šią sumą įtraukė į bendrą nuostolių sumą ir nuo jos skaičiavo palūkanas, kadangi apeliantės veiksmai laikytini tyčiniais CMR konvencijos prasme.

3912. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovui priteistos 7 000 Eur dydžio advokato turėtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, nes abiejų šalių atstovų darbo ir laiko sąnaudos nebūtinai turi sutapti.

40Trečiasis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodė, kad nėra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų ir jų pagrįstumo.

41IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

42Dėl bylos nagrinėjimo ribų

43Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

44Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

45Dėl taikytinos teisės

46Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl jų tarpusavio teisiniams santykiams taikytinos teisės nustatymo.

47Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys 2013 m. liepos 7 d. sudarė Krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais sutartį, kurioje vežėjas (atsakovė) įsipareigojo teikti tarptautinių krovinių pervežimo automobilių ir geležinkelio transportu paslaugas, t. y. šalys susitarė dėl multimodalinių krovinių pervežimų (Sutarties 1.1 p.). Vykdydamas šalių sudarytą Sutartį, ieškovas 2013 m. lapkričio 20 d. pateikė atsakovei Paraišką dėl krovinio pervežimo iš Suomijos Respublikos į galutinę Almatos geležinkelio, Almatos – 1 stotį. Atsakovė įsipareigojo šį užsakymą vykdyti. Pristačius krovinį į galutinę stotį, paaiškėjo, jog krovinys yra pažeistas ir sugadintas, todėl iškilo klausimas dėl šalių atsakomybės.

48Nacionaliniuose teisės aktuose „multimodalinio vežimo“ sąvoka nėra pateikta. Tačiau iš Sutarties 1.1 punkto nuostatų matyti, kad šalys aiškiai susitarė, jog pagal ieškovo užsakymus kroviniai bus gabenami naudojant dvi transporto rūšis, t. y. automobilius ir geležinkelio transportą, todėl krovinių multimodalinio vežimo sutartis kvalifikuojama krovinio vežimo sutartimi.

49Sutarties 2.1 punkte, šalys susitarė, kad pervežimai pagal šią sutartį bus vykdomi pagal Tarptautinių krovinių pervežimų keliais sutarties konvenciją (CMR), „Pavojingų krovinių pervežimo keliais konvenciją (ADR) ir kitas galiojančių įstatymų normas. Sutarties 8.1 punkte pažymėjo, kad visi ginčai kylantys vykdant šią sutartį, bus sprendžiami pagal CMR konvenciją ir galiojančius įstatymus. Taigi, akivaizdu, jog šalys susitarė susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikyti CMR konvenciją, tokią išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas kvalifikavęs šalių ginčą. Be to, teismų praktikoje panašios nuomonės laikėsi ir Lietuvos apeliacinis teismas (2014 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1414/2014). Pažymėtina, kad CMR konvencijoje nėra numatytas draudimas pasirinkti ją kaip taikytiną teisę, o juolab multimodaliniams vežimams, kurie nėra reglamentuoti. Tačiau atsakovė, gindamasi nuo ieškovo reikalavimų, nurodė, kad šiems teisiniams santykiams turi būti taikoma ne CMR konvencija, bet SMGS susitarimas, nes šalys tai numatė ir Sutarties 6.2 ir 6.4 punktuose (atsakovės atsakomybės ribojimo sąlygą). Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių Sutarties sąlygas, kartu ir Sutarties 6.2 punkte įtvirtintos sąlygos formuluotė, nesudaro pagrindo pripažinti, jog šalys būtų susitarusios riboti apeliantės civilinę atsakomybę tuo aspektu, kiek faktinis krovinio vežimas buvo perduotas kitiems asmenims (CK 6.193 straipsnis). Tokio išimtinio susitarimo sudarymo fakto negalima išvesti ir iš kitų Sutarties nuostatų. Priešingai, šalys aiškiai ir nedviprasmiškai numatė, kad apeliantės atsakomybė nustatoma pagal CMR konvenciją ir kitus teisės aktus, netaikant jokių atsakomybės išimčių (Sutarties 4.6, 4.7, 4.14, 6.2 punktai).

50Nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentu, kad ieškovo ir atsakovės santykiams taikius CMR konvenciją, atsakovė prarastų teisę kreiptis į trečiąjį asmenį regreso tvarka, nes atsakovės ir trečiojo asmens AB „Lietuvos geležinkeliai“ santykiams yra taikomas SMGS susitarimas. Nagrinėjamu atveju ieškovas sutartį sudarė su atsakove, nustatė, kad jų teisiniams santykiams bus taikomas CMR konvencija, todėl ieškovui negali būti privalomi tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų susiklostę civiliniai santykiai. Atsakovė, kaip vežėja, krovinio vežimui gali pasitelkti ir kitus trečiuosius asmenis, tačiau pagal CMR konvenciją būtent vežėjas atsako už krovinio sugadinimą nuo krovinio priėmimo vežti momento iki jo perdavimo gavėjui. Šalys iš esmės negalėjo susitarti dėl atsakovės atsakomybę ribojančių sąlygų, nes pagal CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalį, visi susitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nuo jos nukrypstama, yra negaliojantys.

51Apeliantė savo atsakomybę dėl krovinio praradimo neigia įrodinėdama, jog ieškovas nesilaikė Sutarties 6.2 ir 6.4 punktuose numatytos sąlygos, t. y. neįformino komercinio akto. Komercinis aktas yra dokumentas, kuriame užfiksuojamos aplinkybės, galinčios būti geležinkelio įmonės, krovinio siuntėjo ar gavėjo atsakomybės pagrindu. Apeliantės nuomone, kadangi ieškovas nesikreipė komercinio akto, jis prarado galimybę įrodyti krovinio sugadinimą. Tačiau teisėjų kolegija su tokia apeliantės nuomone nesutinka, pažymėdama, jog šis aktas būtų reikšmingas dokumentas sprendžiant trečiojo asmens AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsakomybės klausimą prieš krovinio siuntėją ar gavėją. Tai rodo, kad tokio dokumento gavimas labai svarbus yra pačiai atsakovei. Be to, atsakovė šalių sudarytos Sutarties 6.4 punkte įsipareigojo padėti ieškovui tokį komercinį aktą gauti, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, jog jokių realių veiksmų nesiėmė, nepaaiškino ieškovui, kur jis turėtų kreiptis, netarpininkavo su geležinkelio atstovais dėl komercinio akto surašymo. Teisėjų kolegija nurodo, kad atsakovė teikia vežimo paslaugas, šios procedūros jai turėjo būti gerai žinomos ir aiškios, todėl ji turėjo pareigą padėti ieškovui šį aktą gauti, bet to nepadarė, todėl vien komercinio akto nebuvimas, nėra pagrindas atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės už krovinio sugadinimą.

52Nors apeliantė skunde nurodo, kad krovinys buvo pažeistas gabenant jį geležinkeliu, tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ši aplinkybė nėra tiksliai nustatyta. Tai, kad krovinys buvo sugadintas (sugadintos prekių pakuotės, išbėgę klijai, užšalęs ir išbyrėjęs lakas ir klijai), patvirtina byloje esantys įrodymai, tačiau iš esančių įrodymų, nėra galimybės daryti kitą neginčijamą išvadą, jog krovinio pažeidimai atsirado būtent jį gabenant geležinkeliu. Nėra aišku, ar krovinys jau nebuvo sušaldytas jį sandėliuojant trečiojo asmens UAB „Arseka“ sandėliuose, prieš pakraunant į traukinio vagoną. Apeliantė taip ir neįrodė, ar ji bei jos pasitelkti tretieji asmenys tinkamai įvykdė ieškovo reikalavimus dėl krovinio gabenimui būtinos specialios temperatūros. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ nurodė, kad į jį kreipėsi UAB „Arseka“ dėl dengto vagono suteikimo, tačiau prašyme nenurodė, jokių papildomų pageidavimų dėl temperatūros režimo viso krovinio gabenimo metu (t. 2, b. l. 41). Be to, iš byloje esančių nuotraukų, kuomet krovinys yra pakraunamas į vagoną, matyti, jog kelios pakuotės yra išardytos ir nėra sutvirtintos, o tai gabenimo metu irgi galėjo lemti krovinio sugadinimą (t. 1, b. l. 45-47). Apeliantė iš esmės neneigė, jog kelios pakuotės buvo išardytos, nes tai buvo padaryta todėl, kad ieškovas pateikė keliomis paletėmis daugiau, nei buvo nurodęs paraiškoje. Teisėjų kolegija sutinka, kad palečių buvo daugiau, nei nurodyta Paraiškoje (50 vnt), tačiau tai nesumažina atsakovės atsakomybės krovinį gabenti tinkamai, tinkamai supakuotą, ant palečių, t. y. taip, kaip krovinys buvo pateiktas atsakovei. Taigi, šių nurodytų aplinkybių visuma neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad krovinys buvo sugadintas tik jį vežant geležinkeliu, kadangi prie laipsniško krovinio sugadinimo galėjo prisidėti ir vežėjo pasitelkti tretieji asmenys.

53Dėl patirtų nuostolių priteisimo

54Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas pateikė atsakovui Paraišką krovinio transportavimui, kurioje nurodė specialias krovinio gabenimo sąlygas, o būtent: kad krovinys turi būti vežamas ne žemesnėje kaip +1 C ir ne aukštesnėje kaip + 35 C temperatūroje; taip pat buvo nurodyta apdrausti krovinį (t. 1, b. l. 29). Pristačius krovinį galutiniam adresatui pastebėta, kad krovinys yra sugadintas, dalis klijų išbėgę, pakuotės deformuotos, lakas ir klijai sušalę, dėl to ieškovas patyrė nuostolius. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovas įrodė 25 626,30 Eur dydžio nuostolius, nes pateikė šiuos nuostolius pagrindžiančius įrodymus. Apeliantė su tokia teismo nuomone nesutinka, nurodydama, jog teismas negalėjo remtis ieškovo pateiktais įrodymais, kadangi nuostolių skaičiavimai atlikti paties ieškovo, krovinio sugadinimo faktas konstatuotas asmenų, kurie yra susiję su ieškovu, nors nagrinėjamu atveju atsakovės atsakomybė turėjo būti įrodinėjama tik komercinio akto pagrindu. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

55Ieškovas savo reikalavimus dėl nuostolių priteisimo iš esmės grindė šiais pagrindiniais įrodymais: 2013 m. gruodžio 23 d. produkcijos priėmimo aktu (t. 1, b. l. 70-72), 2013 m. gruodžio 23 d. Riboto atsakomybės bendrovės „AS – Kapstroiinženering“ raštu dėl sugadinto krovinio (t. 1, b. l. 73-75), sugadintų prekių nuotraukomis (t.1, b. l. 76-87), 2014 m. rugpjūčio 13 d. Kiilto Oy tyrimu aktas (t. 1, b. l. 114-118) ir kitais įrodymais. Apeliantė nurodo, kad šie įrodymai nėra pakankami, nes jie nėra atlikti ekspertų, o netgi priešingai, asmenų, kurie yra susiję su ieškovu ar paties ieškovo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo pareigą įrodyti, kad dėl netinkamos būklės krovinio pristatymo, jis patyrė nuostolius, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė, atsikirsdama į ieškovo reikalavimus, galėjo pateikti ieškovo argumentus paneigiančius įrodymus, tačiau to nepadarė. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą įvertinęs įrodymų visumą, o ne tik 2014 m. rugpjūčio 13 d. Kiilto Oy tyrimo aktą ar 2013 m. gruodžio 23 d. Riboto atsakomybės bendrovės „AS – Kapstroiinženering“ raštą dėl sugadinto krovinio, kuriuos apeliantė laiko nepagrįstais įrodymais. Apeliantės argumentai, kad muitinės sandėlio valdytojo surašytas aktas dėl krovinio sugadinimo, negali būti laikomas tinkamu įrodymu, nes šis asmuo yra susijęs su ieškovu, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo pagrįstų išvadų dėl įrodymų leistinumo ir pagrįstumo.

56Be to, apeliantė nepaneigė ir byloje esančių kitų įrodymų, iš kurių matyti, jog ji pati nesilaikė Paraiškoje nurodytų krovinio gabenimo sąlygų, nors Sutartimi buvo įsipareigojusi jų griežtai laikytis (4.11 punktas). Atsakovė neužtikrino būtino krovinio transportavimo temperatūros režimo, nors tai buvo vienas esminių ieškovo reikalavimų (t. 1, b. l. 28, 29), kadangi krovinys visą mėnesį buvo gabenamas žiemą. Tai, kad krovinys buvo gabenamas tik pašiltintame ir dengtame vagone, patvirtino ir trečiasis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ (t. 2, b. l. 40-43). Taip pat apeliantė savavališkai išardė kelias krovinio paletes ir jose buvusias prekes gabeno nesupakuotas (t. 1. 45), o tai irgi galėjo lemti krovinio sugadinimo priežastis. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė neapdraudė krovinio, nors Paraiškoje ieškovas buvo nurodęs, jog draudimas yra reikalingas ir nesilaikė pavojingam kroviniui gabenti būtinų sąlygų. Šių aplinkybių visuma leidžia teisėjų kolegija daryti išvadą, kad atsakovė ne tik, kad pati nevykdė Sutartimi ir Paraiškoje jai numatytų įsipareigojimų, bet ir vengė bendradarbiauti su ieškovu. Šalys Sutarties 6.4 punktu susitarė, kad išaiškinus krovinio pradingimą, Užsakovas įsipareigoja aktyviai veikti ir dėti visas pastangas tam, jog atsakingi geležinkelio asmenys išduotų konkretų aktą, o vežėjas padeda Užsakovui tai padaryti. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovė ieškovui tik teikė informaciją, kad toks dokumentas yra būtinas, tačiau realiai nesiėmė jokių veiksmų, jog toks dokumentas būtų surašytas. Atsakovė apie pareigą pačiam ieškovui kreiptis į geležinkelio įmonę dėl krovinio sugadinimo išaiškino tik tuomet, kai jau buvo pasibaigęs terminas komercinio akto surašymui (t. 1, b. l. 124-130). Šios faktinės aplinkybės leidžia teisėjų kolegija pagrįstai daryti išvadą, jog pati atsakovė netinkamai vykdė savo Sutartinius įsipareigojimus.

57Nepagrįstais laikytini ir apeliantės argumentai, kad nuostolių apskaičiavimas kelia daug abejonių, kadangi galutinė patirtų nuostolių suma buvo tikslinama net kelis kartus. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis, nustatė, kad pirmą kartą ieškovui 2014 m. sausio 13 d. pareiškus pretenziją atsakovei, nurodyta nuostolių suma buvo 173 424,72 Eur (t. 2, b. l. 228-229). Ieškovas pastebėjęs, jog apskaičiuojant nuostolius buvo padaryta klaida, nes dalis akte nurodytų sugadintų prekių buvo išreikšta ne jų pakuotės vienetu, o prekių svorio vienetu, tačiau į tai per klaidą neatsižvelgta ir žala šių prekių atveju buvo apskaičiuota ne pagal jos pakuotės vienetą, o pagal prekės svorį, kiekvieną sugadintą kilogramą neteisingai padauginant iš prekės pakuotės vieneto kainos. Tačiau nustatęs šį apsirikimą, ieškovas 2014 m. sausio 13 d. išsiuntė atsakovei patikslintą pretenziją, kurioje nurodė, kad prašo atlyginti 65 611 Eur (t. 1, b. l. 120). Dar kartą patirtų nuostolių suma buvo patikslinta tuomet, kai ieškovui pavyko realizuoti dalį prekių, kurių sugadinimai nebuvo esminiai. Po šio paskutinio nuostolių patikslinimo, ieškovas nurodė, kad jo patirtų nuostolių suma sudaro 58 397,21 Eur (t. 2, b. l. 230-235), iš kurių sugadintų prekių vertė yra 25 626,30 Eur. Akivaizdu, kad pirmą kartą ieškovas suklydo dėl nevienodai pasirinktų skaičiavimo matų, tačiau antrą kartą nuostolių sumą patikslino realizavęs dalį apgadintos produkcijos, taias rodo, kad ieškovas ne tik, kad nedidino nuostolių dydžio, bet visais įmanomais būdais siekė jį sumažinti. Nuostolių paskaičiavimo aktas buvo sudarytas remiantis 2013 m. lapkričio 22 d. sąskaita Nr. 132780, kurią už prekes ieškovui pateikė prekių pardavėjas Kiilto Oy (t. 1, b. l. 58-61), o kad ieškovas su prekių pardavėju yra visiškai atsiskaitęs, patvirtina byloje esanti mokėjimo sąskaita (t. 2, b. l. 73-76). Todėl teisėjų kolegijos nuomone, šie dokumentai leido ieškovui pačiam objektyviai įvertinti ir nustatyti nuostolių dydį. Teisėjų kolegija nenustatė įrodymų, kurie paneigtų šiuos ieškovo skaičiavimus, o apeliantės argumentus, jog galbūt ieškovas iš vis nepatyrė didelių nuostolių, laiko hipotetiniais pasvarstymais, kurie nėra paremti įrodymais ir yra atmestini.

58Apeliantė taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog iš šalių Sutarties kylantiems santykiams taikytina CMR konvencija, turėjo taikyti 30 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyti terminai pretenzijos pareiškimui. Kadangi ieškovė per 7 dienas nepareiškė pretenzijos, įsigalioja prezumpcija, kad krovinys nebuvo sugadintas vežimo metu, todėl būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti krovinio sugadinimo faktą. Tačiau šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti, nes nuostolių atsiradimo faktą būtent ir įrodė pats ieškovas, kurių apeliantė nepaneigė. Be to, šiuos argumentus apeliantė pirmą kartą išdėstė apeliaciniame skunde, o CPK 312 straipsnis numato draudimą apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009;2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010.). Todėl atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino šioje byloje esančius įrodymus, kuriuos nustatė iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų ir priėmė pagrįstą sprendimą, priteisdamas ieškovui 25 626,30 Eur nuostolių atlyginimą.

59Dėl 5 000 Eur nuostolių priteisimo

60CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas nurodo, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius taip pat įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Nors apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 5 000 Eur sumą už išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, kadangi ieškovas pateikė tik sąskaitą už tokias išlaidas, bet ne patį mokėjimą pagrindžiantį dokumentą, tačiau su šiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovui ne tik buvo išrašyta sąskaita, bet jis šią sąskaitą yra ir apmokėjęs (t. 1, 190, 191; t. 2, b. l. 99-103).

61Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentu, jog 5 000 Eur suma, susijusi su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, yra pernelyg didelė ir neatitinka protingumo kriterijaus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas ikiteismine tvarka stengėsi išspręsti ginčą, rinko įrodymus, kreipėsi teisinės konsultacijos į teisininkus, todėl nėra pagrindo teigti, jog ši suma yra tik už pretenzijos surašymą ir pernelyg didelė. Be to, šių išlaidų pagrįstumą patvirtina ir ta aplinkybė, jog ieškovas turi tik vieną darbuotoją, kuris yra atsakingas už pardavimus Kazachstane, todėl akivaizdu, kad kitokio pobūdžio paslaugas, tame tarpe ir teisines, ieškovui teikia kiti asmenys ir ieškovui už jas tenka mokėti (t. 2 , b. l. 77-78).

62Dėl 918,80 Eur dydžio palūkanų, priteistų iki ieškinio pareiškimo dienos

63Apeliantė, prieštaraudama, jog nagrinėjamiems teisiniams santykiams būtų taikoma CMR konvencija, nesutinka, jog ieškovui būtų priteistos ir palūkanos iki ieškinio pareiškimo dienos, remiantis CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalimi. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šias palūkanas skaičiavo ne nuo 25 626,30 Eur, bet nuo 30 626,30 Eur sumos (25 626,30 Eur teismo priteisti nuotoliai + 5 000 Eur už išlaidas, kurios buvo priteistos už nuostolių išieškojimą ne teismo tvarka).

64Kadangi dėl CMR konvencijos taikymo šiems teisiniams santykiams teisėjų kolegija jau pasisakė anksčiau, daugiau tų pačių argumentų šiuo klausimu nebenurodo.

65Dėl apeliantės prieštaravimo priskaičiuoti 5 000 Eur sumą prie ieškovo patirtos nuostolių sumos ir nuo bendros sumos skaičiuoti palūkanas, teisėjų kolegija pažymi, kad CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalis nustato, kad be žalos atlyginimo už krovinio praradimą, taip pat turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys ir proporcingai nuotolio dydžiui, praradus dalį krovinio. Tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo patirtas 5 000 Eur išlaidas priskaičiavo prie nuostolių sumos už krovinio dalies sugadinimą, nes akivaizdu, jog jeigu atsakovė krovinį būtų pristačiusi tinkamos būklės, t. y. nepažeistą ir nesugadintą, ieškovas nebūtų patyręs ir išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismine tvarka (jam nebūtų reikėję rašyti prentenzijų, rinkti įrodymų ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė neginčijo termino, nuo kurio teismas pradėjo skaičiuoti palūkanas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 918,80 Eur palūkanų suma iki ieškinio pareiškimo dienos, paliktina nepakeista (CMR konvencijos 23 str. 1 ,2 ,4 d., 27 str., CK 6.149 str. 4 d. 2 p.).

66Procesinės palūkanos

67Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir iš jos priteistų nuostolių atlyginimu, taip pat prašė teismo panaikinti ir teismo priteistas 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo 31 545,10 Eur sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

68Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-434/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-233/2006; 2007 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloj Nr. 3K-3-594/2007; 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija netenkino atsakovės apeliacinio skundo ir ieškinio neatmetė, nėra pagrindo panaikinti ir atsakovei priteistas 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo 31 545,10 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

69Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

70Apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, priteisiant šalims bylinėjimosi išlaidas už advokatų teisinę pagalbą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliantė teigė, kad neaišku, kokiais kriterijais vadovaudamasis teismas sumažino jos turėtas bylinėjimosi išlaidas nuo 4 887,54 Eur iki 4 000 Eur sumos, kai ieškovo bylinėjimosi išlaidos buvo žymiai didesnės ir siekė 10 428 Eur, o sumažintos buvo tik iki 7 000 Eur.

71Teisėjų kolegija nurodo, kad kiekvienos šalies turėtos bylinėjimosi išlaidos yra vertinamos individualiai, pagal procesinių dokumentų apimtį, kiekį, keliamų klausimų sudėtingumą ir pan. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir, kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

72Nagrinėjamoje byloje ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų suma ženkliai skyrėsi nuo atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų, nes ieškovas prašė teismo priteisti jam 10 428 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė 4 887,54 Eur. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgia į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas abiem šalims, taip pat atsižvelgė į nurodytus kriterijus ir vadovaudamasis Rekomendacijomis, pagrįstai sumažino galimai priteistinas bylinėjimosi išlaidas ieškovui iki 7 000 Eur sumos, o atsakovei iki 2 000 Eur sumos. Teismas, byloje patenkinęs pusę pareikštų reikalavimų, kiekvienai šaliai priteisė po pusę patirtų bylinėjimosi išlaidų (ieškovui – 3 500 Eur, o atsakovei – 2 000 Eur) pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija nenustačiusi aplinkybių, jog pirmosios instancijos teismas būtų blogai paskirstęs šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, atmeta apeliantės skundą šioje dalyje kaip nepagrįstą.

73Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

74CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas yra atmestinas, netenkintinas ir jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

75Ieškovas prašė apeliacinės instancijos teismo priteisti jam 2 560 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus (t. 3, b. l. 244-248). CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. 2015 m. kovo 19 d. redakcijos Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis statistikos departamento pateikta informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2015 m. pirmąjį ketvirtį (atsiliepimas į apeliacinį skundą surašytas 2015 m. rugpjūčio 10 d.) sudarė 699,80 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, nurodo, kad ieškovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra mažintinos, priteisiant ieškovui iš apeliantės 900 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 93 str., 98 str.).

76Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo išsprendimui, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.), kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

77Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

78Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

79Priteisti ieškovui TOO „Kiilto – Kley“ (įmonės kodas 121040007529, adresas Kotielnikovo g. 50, Almata, Kazachstano Respublika) iš atsakovės UAB „TRANS ASIA“ (įmonės kodas 302524353) 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl vežėjo atsakomybės sąlygų praradus (sugadinus)... 5. Ieškovas TOO „Kiilto-Kley“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė... 6. Nurodė, kad 2013 m. liepos 11 d. ieškovas ir atsakovė sudarė Krovinių... 7. Atsakovė UAB „Trans Asia“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti.... 8. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į ieškinį... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino... 11. Dėl taikytinos teisės teismas nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų,... 12. Dėl ieškovo nuostolių atlyginimo teismas nurodė, kad pagal CMR konvencijos... 13. Ieškovas nagrinėjamoje byloje taip pat prašė priteisti ir 32 770,91 Eur... 14. Teismas, vadovaudamasis CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalimi, kuri numato,... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 16. Atsakovė (apeliantė) UAB „TRANS ASIA“ pateikė apeliacinį skundą,... 17. 1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad šiems teisiniams santykiams nėra... 18. 2. Apeliantė nurodo, kad SMGS susitarimas negali būti taikomas tik tuomet,... 19. 3. Nepagrįstas teismo argumentas, kad SMGS susitarimas gali būti taikomas tik... 20. 4. Ieškovas nesilaikė esminės šalių Sutarties sąlygos ir krovinio... 21. 5. Apeliantės nuomone, ieškovas neįrodė, kad patyrė 25 262,30 Eur... 22. 6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė nebendradarbiavo su ieškovu,... 23. 7. Teismui konstatavus, kad šiems teisiniams santykiams taikytina CMR... 24. 8. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 5 000 Eur... 25. 9. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui palūkanas pagal CMR konvencijos 27... 26. 10. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai sumažino jos patirtas... 27. Ieškovas TOO „Kiilto – Kley“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį... 28. 1. Atsakovė, būdama multimodalinio vežimo profesionalė, Sutartyje... 29. 2. Atsakovės Sutartyje nurodyta sąlyga, kad visam vežimui taikoma CMR... 30. 3. Šalims pasirinkus tarptautiniam multimodaliniam vežimui taikytiną teisę,... 31. 4. Nors apeliantė teigė, jog krovinio gabenimo metu nebuvo nustatytas jo... 32. 5. Ieškovo nuomone teigti, kad krovinys galėjo būti sugadintas tik jį... 33. 6. Net ir tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, kad visas krovinys buvo sugadintas... 34. 7. Apeliantės teiginiai, kad jai negali būti taikoma civilinė atsakomybė... 35. 8. Ieškovas pateikė teismui dokumentus, kurie patvirtina, jog dėl sugadinto... 36. 9. Ieškovas nurodė, kad sugadintų prekių vertė yra 25 626,30 Eur, todėl... 37. 10. Ieškovas nesutinka su apeliantės pozicija, kad UAB „Trans Asia“ 5 000... 38. 11. Ieškovas nesutinka su apeliantės nuomone, kad teismas nepagrįstai prie... 39. 12. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskirstė... 40. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į atsakovės... 41. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 42. Dėl bylos nagrinėjimo ribų ... 43. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo... 44. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą... 45. Dėl taikytinos teisės ... 46. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl jų tarpusavio teisiniams... 47. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys 2013 m. liepos 7 d. sudarė... 48. Nacionaliniuose teisės aktuose „multimodalinio vežimo“ sąvoka nėra... 49. Sutarties 2.1 punkte, šalys susitarė, kad pervežimai pagal šią sutartį... 50. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentu, kad ieškovo ir atsakovės... 51. Apeliantė savo atsakomybę dėl krovinio praradimo neigia įrodinėdama, jog... 52. Nors apeliantė skunde nurodo, kad krovinys buvo pažeistas gabenant jį... 53. Dėl patirtų nuostolių priteisimo... 54. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas pateikė atsakovui... 55. Ieškovas savo reikalavimus dėl nuostolių priteisimo iš esmės grindė... 56. Be to, apeliantė nepaneigė ir byloje esančių kitų įrodymų, iš kurių... 57. Nepagrįstais laikytini ir apeliantės argumentai, kad nuostolių... 58. Apeliantė taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs,... 59. Dėl 5 000 Eur nuostolių priteisimo... 60. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas nurodo, kad be tiesioginių nuostolių... 61. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentu, jog 5 000 Eur... 62. Dėl 918,80 Eur dydžio palūkanų, priteistų iki ieškinio pareiškimo dienos... 63. Apeliantė, prieštaraudama, jog nagrinėjamiems teisiniams santykiams būtų... 64. Kadangi dėl CMR konvencijos taikymo šiems teisiniams santykiams teisėjų... 65. Dėl apeliantės prieštaravimo priskaičiuoti 5 000 Eur sumą prie ieškovo... 66. Procesinės palūkanos... 67. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir iš jos... 68. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau... 69. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 70. Apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis... 71. Teisėjų kolegija nurodo, kad kiekvienos šalies turėtos bylinėjimosi... 72. Nagrinėjamoje byloje ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų suma ženkliai... 73. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme... 74. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 75. Ieškovas prašė apeliacinės instancijos teismo priteisti jam 2 560 Eur... 76. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios... 77. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 78. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimą palikti... 79. Priteisti ieškovui TOO „Kiilto – Kley“ (įmonės kodas 121040007529,...