Byla e2-133-752/2017

1Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė,

2sekretoriaujant Paulinai Petrauskaitei,

3dalyvaujant ieškovui E. B., jo atstovei advokatei R. V.,

4atsakovei A. T. – B., jos atstovui advokatui G. P.,

5išvadą duodančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. N.,

6viešame žodiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovei A. T. – B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, piniginės kompensacijos priteisimo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir pagal atsakovės A. T. – B. priešieškinį ieškovui E. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų,

7išvadą byloje teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

8Teismas,

Nustatė

92016-02-09 ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, kurį 2016-09-14 ir 2017-03-02 patikslinto. Galutiniame patikslintame ieškinio pareiškime ieškovas pareiškė tokius reikalavimus:

101. Santuoką, tarp E. B., a. k. ( - ) ir A. T., a.k. ( - ), sudarytą ( - ) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. ( - ), nutraukti, nustatant atsakovės A. T. – B. kaltę;

112. Nepilnamečių vaiko N. B., a. k. ( - ) gim. ( - ) gyvenamąją vietą nustatyti su motina A. T. – B., a.k. ( - ) pagal jos gyvenamąją vietą;

123. Priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. B., a.k. ( - ) gim. ( - ) periodinėmis išmokomis po 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų administratore uzufrukto teise paskirti A. T. – B., a.k. ( - ).

134. Nustatyti, kad E. B. kasmetinių atostogų metu, sūnui N. B. atostogaujant su tėvu, iš E. B. priteistas išlaikymas nėra pervedamas nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų administratorei A. T. B. už tokį laikotarpį, kokį N. B. faktiškai gyveno su tėvu.

145. Nustatyti, kad E. B., a. k. ( - ), su nepilnamečiu sūnumi N. B., a.k. ( - ) bendrauja:

155.1. Metų neporinėmis savaitėmis savaitgaliais nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 19 val., su teise vaiką pasiimti su savimi nakčiai;

165.2. Darbo dienomis metų neporinėmis savaitėmis nuo trečiadienio 17 val., N. B. paimant iš ugdymo įstaigos, iki ketvirtadienio ryto, vaiką pristatant į ugdymo įstaigą.

175.3. Darbo dienomis metų porinėmis savaitėmis antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val., N. B. paimant iš ugdymo įstaigos ir kitą dieną jį pristatant į ugdymo įstaigą.

185.4. Kiekvienų metų tėvo E. B. gimtadienio dieną N. B. praleidžia su tėvu sekančiai: jei nurodyta diena yra darbo diena ir nepatenka į bendravimo tvarkos b ir c punktuose nustatytą dieną, tai bendraujama nuo 17 val. iki 20 val., jei nurodyta diena yra savaitgalio diena, kuomet nenustatytas sūnaus ir tėvo bendravimas, tai E. B. bendrauja su sūnumi savo gimtadienio dieną nuo 10 val. iki 20 val. su teise vaiką pasiimti su savimi.

195.5. Kiekvienų metų Motinos dieną ir motinos A. T. – B. gimtadienio dieną sūnus N. praleidžia su motina nesilaikant šios sutarties a., b. ir c. punktuose nustatytos tvarkos.

205.6. Sūnaus N. gimtadienio diena, t. y. ( - ) neporiniais metais yra švenčiama su tėvu E. B. darbo dienomis nuo 17 val. iki 20 val., o ne darbo dienomis nuo 10 val. iki 20 val. Poriniais metais sūnus N. savo gimtadienį su tėvu švenčia kitą dieną po gimtadienio dienos, t.y. ( - ), darbo dienomis nuo 17 val. iki 20 val., o ne darbo dienomis nuo 10 val. iki 20 val., nesilaikant šios sutarties a., b. ir c. punktuose nustatytos tvarkos.

215.7. Kiekvienais neporiniais metais Romos Katalikų Šv. Kūčių dieną sūnus N. švenčia su tėvu E. B. nuo 17 val. iki 20 val., o Romos Katalikų Šv. Kalėdų šventes su motina A. T. - B. Kiekvienais poriniais metais Romos Katalikų Šv. Kūčių dieną sūnus N. švenčia su motina A. T. – B., o Romos Katalikų Šv. Kalėdų šventes su tėvu E. B. nuo pirmosios Šv. Kalėdų dienos 10 val. iki antrosios Šv. Kalėdų dienos iki 20 val., su teise vaiką pasiimti su savimi nakčiai.

225.8. Neporiniais metais Romos Katalikų Šv. Velykų sekmadienį sūnus N. švenčia su tėvu E. B. nuo 10 val. iki 20 val., o antrąją Šv. Velykų dieną sūnus N. švenčia su motina A. T. - B. Poriniais metais Romos Katalikų Šv. Velykų sekmadienį švenčia su motina A. T. – B., o antrąją Šv. Velykų dieną sūnus N. švenčia su tėvu E. B..

235.9. E. B. kiekvienais metais su sūnumi N. praleidžia 28 dienas savo kasmetinių atostogų, iš kurių vieną kartą ne mažiau kaip 14 dienų paeiliui savo kasmetinių atostogų metu ir dar du kartus atostogų dienų skaičių pasirinktinai. Tėvas savo atostogų su sūnumi periodu, pasiima sūnų pirmą atostogų dieną 10 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18 val. E. B. informuoja A. T. – B. apie planuojamas atostogas ne vėliau kaip 2 savaitės iki atostogų pradžios. Suderinus atostogų laiką su A. T. B., atostogų laikas gali būti keičiamas tik abiejų šalių susitarimu. Jei po atostogų laiko suderinimo keičiasi asmeniniai A. T. – B. planai ir/ar jos asmeninių atostogų laikas, suderintas ir jau paskirtas tėvo ir sūnaus atostogų laikas nekeičiamas.

245.10. Tais atvejais, kai dėl N. B. ligos, trunkančios ilgiau kaip 7 dienas, tėvui E. B. nėra galimybės sūnaus išsivežti iš jo gyvenamosios vietos ir su juo bendrauti, A. T. B. privalo sudaryti sąlygas bendrauti tėvui su sūnumi vaiko gyvenamojoje vietoje.

255.11. Tais atvejais, jei dėl rimtų ir pateisinamų priežasčių (E. B. liga, komandiruotė, ilgalaikė išvyka ir kt.) bendrauti su sūnumi N. B. tėvui E. B. nepavyksta tomis dienomis, kaip yra nustatyta sūnaus N. bendravimo su tėvu tvarkoje, bendravimo dienos kompensuojamos, susitikimus perkeliant į kitas dienas iš anksto susitikimų laiką suderinus su vaiko motina A. T. – B.

265.12. E. B. informuoja A. T. – B. apie numatomos su sūnumi veiklos pobūdį ir vietą, jei yra būtinas specialus pasirengimas pasirinktam laisvalaikio praleidimui.

275.13. Jei E. B. bendravimui sūnų N. pasiima iš jo gyvenamosios vietos, tai pasibaigus susitikimui grąžina į sūnų į jo gyvenamąją vietą, jeigu A. T. – B. ir E. B. nesusitaria kitaip. A. T. – B. pateikia reikiamus sūnaus asmens dokumentus, drabužius, avalynę ir kitus daiktus būtinus išvykai su tėvu.

285.14. A. T. B. privalo pranešti E. B. apie sūnaus N. B. sveikatos būklės pasikeitimus ne vėliau kaip per 12 val. nuo ligos pradžios ar ligos pabaigos.

295.15. E. B. turi teisę neribotai bendrauti su vaiku elektroninėmis ir kitomis ryšio priemonėmis atsižvelgiant į vaiko dienotvarkę, užimtumą ir interesus.

306. Santuokos metu įgytą turtą padalinti taip:

316.1. E. B., a.k. ( - ), asmeninės nuosavybės teise priteisti turto už 2883 Eur:

32- automobilį Toyota Corolla Verso, Valst. Nr. ( - ), teisiškai registruotą E. B. vardu, kurio vertė 2693 Eur;

33- telefoną Samsung Galaxy S5, kurio vertė 190 Eur.

346.2. A. T. – B., a.k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise priteisti turto už 1040 Eur :

35Televizorių SAMSUNG, kurio vertė 430 Eur;

36Skalbimo mašiną SAMSUNG, kurios vertė 230 Eur;

37Minkštą kampą, kurio vertė 310 Eur;

38Telefoną Samsung Galaxy S3, kurio vertė 70 Eur.

397. Nustatyti, kad A. T.-B. 1200 Eur suma padidino savo asmeninę nuosavybę, sumažindama bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę be E. B. sutikimo.

408. Iš E. B. priteisti 321,5 Eur A. T. – B. kompensaciją už atitekusią didesnę santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto dalį.

419. E. B. naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

42Atsakovė A. T. – B. su ieškiniu ir jo patikslintais reikalavimais nesutino, prašė jį atmesti ir tenkinti jos priešieškinį. Pažymėtina, kad atsakovė 2016-08-25 pareikštą priešieškinį taip pat tikslino ir savo reikalavimus galutinai suformulavo 2017-04-25 teismui pateiktame priešieškinio pareiškime. Atsakovė prašė:

431. Santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės;

442. Po santuokos nutraukimo palikti atsakovei santuokinę pavardę – T.-B.;

453. Nustatyti nepilnamečio sūnaus N. B. gyvenamąją vietą su atsakove;

464. Nustatyti atsakovės prašomą bendravimo tvarką – kol N. B. sukaks 5 metai, nustatyti šią bendravimo tvarką:

471. Neporinėmis metų savaitėmis ieškovas turi teisę pasiimti sūnų trečiadienį ir šeštadienį. Trečiadienį pasiimti sūnų iš ugdymo įstaigos nuo 17:00 valandos ir pristatyti tos pačios dienos vakare 19:00 valandą į atsakovės ir sūnaus gyvenamąją vietą. Šeštadienį pasiimti sūnų iš gyvenamosios vietos 10:00 val. ir pristatyti sūnų tą pačią dieną 19:00 val. į atsakovės ir sūnaus gyvenamąją vietą.

482. Porinėmis metų savaitėmis ieškovas turi teisę pasiimti sūnų antradienį ir ketvirtadienį iš ugdymo įstaigos nuo 17:00 valandos ir pristatyti tos pačios dienos vakare 19:00 valandą į atsakovės ir sūnaus gyvenamąją vietą.

493. Poriniais metais ieškovas praleidžia su sūnumi pirmąją Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną, o neporiniais - antrąją. Pasiimant sūnų iš gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą 19 val.

504. Neporiniais kalendoriniais metais ieškovas bendrauja su sūnumi per sūnaus gimtadienį (( - )), poriniais metais - sūnus bendrauja su motina (( - )).

515. Kiekvienais metais, nežiūrint šios tvarkos nuostatų, Tėvo dieną sūnus praleidžia su tėvu, Motinos dieną - su motina.

526. Jei ieškovas negali ar neketina bendrauti su nepilnamečiu vaiku nurodytu laiku, ieškovas privalo apie tai pranešti atsakovei sms žinute į šį telefono numerį ( - ), prieš dvi dienas iki nurodyto lankymo laiko. Pasikeitus tel.nr. ieškovas bus apie tai informuotas.

537. Ieškovas bendravimo metu turi užtikrinti sūnaus poilsį, saugią aplinką, tinkamą mitybą ir dienos režimą, pasibaigus bendravimui sūnų pristatyti į atsakovės ir sūnaus gyvenamąją vietą, jei nesusitaria kitaip.

54Kada N. B. sukaks 5 metai, atsakovė prašė nustatyti šią bendravimo tvarką:

551. Neporinėmis metų savaitėmis ieškovas turi teisę pasiimti sūnų trečiadienį ir šeštadienį. Trečiadienį pasiimti sūnų iš ugdymo įstaigos ir pristatyti tos pačios dienos vakare 19:00 valandą, į atsakovės ir sūnaus gyvenamąją vietą. Šeštadienį pasiimti sūnų iš gyvenamosios vietos 10:00 val. ir pristatyti sūnų sekmadienį 18:00 val. į atsakovės ir sūnaus gyvenamąją vietą.

562. Porinėmis metų savaitėmis ieškovas turi teisę pasiimti sūnų antradienį ir ketvirtadienį iš ugdymo įstaigos ir pristatyti tos pačios dienos vakare 19:00 valandą, į atsakovės ir sūnaus gyvenamąją vietą.

573. Poriniais metais ieškovas praleidžia su sūnumi pirmąją Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną, o neporiniais - antrąją. Pasiimant sūnų iš gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą 19 val. Neporiniais kalendoriniais metais ieškovas bendrauja su sūnumi per sūnaus gimtadienį (( - )), poriniais metais - sūnus bendrauja su motina (( - )).

585. Kiekvienais metais, nežiūrint šios tvarkos nuostatų, Tėvo dieną sunūs praleidžia su tėvu. Motinos dieną - su motina.

596. Ieškovas apie planuojamas kasmetines atostogas privalo įspėti atsakovę prieš 30 kalendorinių dienų.

607. Jei ieškovas negali ar neketina bendrauti su nepilnamečiu vaiku nurodytu laiku, ieškovas privalo apie tai pranešti atsakovei sms žinute į šį telefono numerį ( - ), prieš dvi dienas iki nurodyto lankymo laiko. Pasikeitus tel.nr. ieškovas bus apie tai informuotas.

618. Ieškovas bendravimo metu turi užtikrinti sūnaus poilsį, saugią aplinką, tinkamą mitybą ir dienos rėžimą, pasibaigus bendravimui sūnų pristatyti į atsakovės ir sūnaus gyvenamąją vietą, jei nesusitaria kitaip.

629. A. T. B. turi teisę neribotai bendrauti su vaiku elektroninėmis ir kitomis ryšio priemonėmis sūnui esant pas tėvą.

635. Priteisti iš ieškovo, sūnaus išlaikymui po 200 EUR mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškovo skyrybų prašymo padavimo 2016-02-09, kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.208 str. nustatyta tvarka, paskirti vaiko lėšų tvarkytoja, uzufrukto teise atsakovę.

646. Priteisti atsakovei santuokos metu už asmenines lėšas įgytą automobilį TOYOTA COROLA VERSO, valst. Nr. ( - ), vertė 2693 EUR. Viso turto už 2693 EUR.

657. Priteisti ieškovui išmanųjį telefoną SAMSUNG GALAXY S 5, kurio vertė 400 eurų, televizorių SAMSUNG, kurio vertė 430 eurų, minkštą kampą, kurio vertė 310 eurų, skalbimo mašiną SAMSUNG, kurio vertė 230 eurų. Viso turto už 1370 EUR.

668. Nustatyti, kad ieškovas 1150 eurų sumoje, pakėlė vairuotojo kvalifikaciją (C, CE kategoriją), sumažindamas bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, su tikslu, kad ieškos geriau apmokamo darbo.

679. Priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

68Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

69Byloje nustatyta, kad ieškovas E. B. su atsakove A. T. – B. susituokė 2014 m. kovos mėn. 21 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. ( - ). Ši santuoka jiems abiems pirmoji. Santuokos metu ( - ) gimė sūnus N. B., kuris ( - ) pakrikštytas Evangelikų Liuteronų bažnyčioje Tauragėje. Tą pačią dieną toje pačioje bažnyčioje buvo sudaryta šalių bažnytinė santuoka (el. bylos popierinės kopijos 10 l., 12).

70Po santuokos sudarymo, šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo (el. bylos popierinės kopijos 14-15 l., 40-41). Atsakovei A. T. – B. asmeninės nuosavybės teise priklauso trijų kambarių butas su rūsiu, esantis ( - ). Butas įgytas iki santuokos sudarymo, 2004-05-17 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu (el. bylos popierinės kopijos 15 l., 41). Po santuokos sudarymo šalys gyveno šiame bute, tačiau buto, kaip šeimos turto, statusas nebuvo įregistruotas; bute buvo ir yra deklaruota atsakovės A. T. – B. ir nepilnamečio šalių sūnaus N. B. gyvenamoji vieta, o ieškovo E. B. gyvenamoji vieta bute nebuvo deklaruota (el. bylos popierinės kopijos 45 l.). Šalių paaiškinimu, ieškovo gyvenamoji vieta buvo deklaruota ( - ), jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute ( - ) (el. bylos popierinės kopijos 2 t. 89 l48 l.) . Minėtą butą ieškovas pardavė 2015 m. gruodžio 21 d. pirkimo – pardavimo sutartimi (el. bylos popierinės kopijos 48 l.). Po 2016 m. sausio mėnesį įvykusio šalių konflikto, ieškovas 2016-02-01 išsikraustė iš atsakovei priklausančio buto ( - ) ir apsigyveno bei 2016-01-18 savo gyvenamąją vietą deklaravo ( - ) (el. bylos popierinės kopijos 13). Tačiau nuo 2016 m. birželio 01 d. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ieškovas negyvena, o gyvena išsinuomotame vieno kambario bute ( - ) (el. bylos popierinės kopijos 1 t. 139 l).

71Bylos duomenimis, šalys kreditorių neturi.

72Tarp šalių nėra ginčo dėl santuokos nutraukimo – abu teigia, kad šeima iširo galutinai ir nėra galimybių ją išsaugoti, taip pat nėra ginčo dėl sūnaus N. gyvenamosios vietos po santuokos nutraukimo – abu prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su jo mama, atsakove A. T. – B. Tačiau kitais klausimais šalys nesusitaria. Jie kaltina vienas kitą dėl šeimos iširimo, nesusitaria dėl kartu negyvenančio ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos, ginčai kyla dėl išlaikymo vaikui dydžio, dėl santuokoje įgyto turto (apimties, turto vertės bei padalinimo tarp šalių). Šiais klausimais šalys reiškia priešpriešinius reikalavimus.

73Dėl santuokos iširimo priežasčių ir nutraukimo pagrindo.

74Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

75Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis Nr. 3K-3-233/2011).

76Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek ir atsakovė), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių.

77Ieškovas atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo įrodinėjo teigdamas, kad su atsakove bendrai gyveno dar iki santuokos sudarymo, jų pažintis ir bendras gyvenimas truko apie septyniolika metų. Jie gerai sutarė, jokių didesnių konfliktų ar barnių tarp jų nebuvo. Tačiau apie 2015 metų rudenį atsakovės elgesys pasikeitė – ji pradėjo reikšti ieškovui visokius nepaaiškinamus kaprizus bei pretenzijas arba visiškai su juo nebendrauti. Nuo 2015 m. rudens atsakovė nuolat keldavo ieškovui įvairius reikalavimus, kuriuos jis visuomet stengdavausi įvykdyti, bet atsakovei niekas nebuvo gerai. Ką jis bedarytų ir kaip besistengtų dėl jos ir sūnaus, atsakovei niekas neįtiko. Visas uždirbamas lėšas ieškovas visuomet skyrė tik šeimos poreikiams. Gyvenant santuokoje, nuolat buvo remontuojamas ir gerinamas jų šeimos būstas, remontus atsakovės asmeninėje nuosavybėje jie darė iš bendrų lėšų. Visą laisvą laiką po darbo ieškovas leisdavo tik namie su atsakove ir su jų sūneliu, šeimai skyrė praktiškai visą savo laiką. Jokių žalingų įpročių neturi, su draugais laiką leidžia minimaliai. Tačiau visų šitų dalykų atsakovė nevertino, nevertino jo pastangų santykių kūrimui, gerinimui ir išsaugojimui. Ieškovas siūlė atsakovei kreiptis į psichologus, tačiau ji atsisakė. Psichologinė atmosfera namuose pasidarė nepakenčiama, t.y. arba atsakovė visiškai tylėjo, arba kabinėjasi, erzino ieškovą, kėlė vaidus ir tokiu būdu prieš jį psichologiškai smurtavo. 2016 m. sausio mėnesį atsakovė pareikalavo, kad ieškovas iš namų išsikraustytų ir su ja bei su jų vaiku negyventų. Ieškovui nesutinkant išsikraustyti, atsakovė pagrasino, kad kreipsis į policiją ir vis tiek jį iškraustys. Kadangi jų šeima gyveno atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, atsakovei aiškiai ir nedviprasmiškai bei tvirtai reikalaujant, kad jis išsikeltų, taip pat grasinant policija, 2016 m. vasario l d. ieškovas iš namų išsikraustė. Kadangi buvo praktiškai išvytas iš namų, apsigyveno pradžioje pas savo brolį, o vėliau išsinuomojo būstą. Dėl atsakovės pareikalavimo skirtis, ieškovas pradėjo šį skyrybų procesą. Nors byloje jis yra ieškovas, tačiau būtent atsakovė yra tikroji skyrybų iniciatorė ir būtent ji panoro skirtis. Būtent minėtu laikotarpiu atsakovė pati nusiėmė nuo rankos vestuvinį žiedą, jo nuo to laiko jo nenešioja ir laiko, kad santuokos išsaugoti neįmanoma.

78Ieškovo teigimu, savo pareigas sutuoktinei A. T. – B. jis visuomet vykdė tinkamai, ja ir jų vaiku rūpinosi, visuomet teikė materialinį išlaikymą šeimai. Tuo tarpu atsakovė savo lojalumo pareigų ieškovo atžvilgiu nevykdė, jo negerbė, nuolat prie jo kabinėjosi ir buvo nuolat viskuo nepatenkinta. Anot ieškovo, atsakovė taip pat turi bruožą dėl visko, kas benutiktų, kaltinti ieškovą. Jeigu jai kas nors nesiseka ar klojasi ne taip kaip ji nori, jis visuomet yra kaltinamas ir jam tai yra sakoma. Nuolatinė nepagarba ir pretenzijos ieškovą visiškai išsekino, jos psichologinis erzinimas kaltinimais, priekaištais arba demonstratyviu tylėjimu kėlė jam emocinį diskomfortą, turėjo įtakos jo sveikatai, kuri pastaruoju metu ypač pablogėjo – jam diagnozuota hipertenzija ir paskirtas gydymas. Ieškovo teigimu, šis sveikatos sutrikimas tiesiogiai susijęs su įtampa, kuri buvo sukelta atsakovės veiksmais demonstruojant ieškovui visokeriopą nepagarbą, sudarant emocinę įtampą. Skyrybų proceso metu ieškovė savo bendravimo metodus ieškovo atžvilgiu naudojo ir toliau, dažnai neatsakė į skambučius, kai jis skambino susitarti dėl bendravimo tvarkos ir laiko su sūnumi N., tokiu būdu visiškai jį ignoruodama.

79Kadangi atsakovė A. T. – B. nuolat prie ieškovo arba nepagrįstai kabinėjosi arba visiškai jį ignoravo kaip asmenį, nebendravo, dažnai įtampą keldavo tylėdama. Todėl laikytina, kad tokiu būdu atsakovė prieš ieškovą psichologiškai smurtavo. Kadangi atsakovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės moralines ir lojalumo pareigas, nurodytas Lietuvos Respublikos CK 3.27 str. ir pareikalavo išsikraustyti iš bendrų namų, todėl nutraukiant santuoką turi būti nustatyta jos kaltė. Termino šalių susitaikymui ieškovas prašė netaikyti, nes gyvenimas kartu su atsakove tapo neįmanomas dėl jos nenoro bendrauti, jos noro skirtis, nuolatinio šalinimosi ir jo atžvilgiu demonstruojamos nepagarbos bei netolerancijos.

80Nutraukiant santuoką, ieškovas išlaikymo sau iš atsakovės nereikalavo; taip pat nereikalavo turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo dėl santuokos nutraukimo.

81Įrodinėdamas aplinkybes, susijusias su santuokos iširimu dėl atsakovės kaltės, ieškovas teismui pateikė 2016-01-11 pokalbio garso įrašą, kuriame atsakovė pripažįsta, kad du kartus per jų bendrą gyvenimą yra pareikalavus, kad ieškovas išsikraustytų iš jos namų.

82Ieškovas taip pat pateikė Medicinos dokumentų išrašą, iš kurio matyti, kad ieškovui yra diagnozuota hipertenzija ir paskirtas gydymas. Ieškovo teigimu, šis sveikatos sutrikimas tiesiogiai susijęs su įtampa, kuri buvo sukelta atsakovės veiksmais demonstruojant ieškovui visokeriopą nepagarbą, sudarant neigiamą emocinę įtampą. Ieškovas teigė, kad nuolatinė atsakovės nepagarba ir pretenzijos jį visiškai išsekino, atsakovės nepagrįsti kaltinimai, priekaištai arba demonstratyvus tylėjimas kėlė jam emocinį diskomfortą, turėjo įtakos jo sveikatai, kuri ypač pablogėjo.

83Atsakovė teigė, kad dėl šeimos iširimo kaltas ieškovas. Nurodė, kad ieškovas piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, per vakarą išgerdavo po 2-3 skardines alaus, išgėręs ieškodavo priežasčių kaip sukelti konfliktines situacijas tiek namuose, tiek svečiuose. Yra buvę, kad išgėrus jam sukildavo pyktis, jis imdavo vartyti baldus, versti maistą ir gėrimus nuo stalo, o sekančią dieną neidavo į darbą, nes „sirgdavo“ pagiriomis. Ieškovas nejaučia jokios atsakomybės nei prieš ją, nei prieš darbovietę, jis yra ūmaus būdo. Nevaldo savo pykčio, o išgėrus agresija tik padidėja. Atsakovės teigimu, jai būdavo neramu dėl vaiko ir savęs, bijodavo, kad ieškovas gali juos nuskriausti. Tekdavo su sūnumi užsirakinti kitame kambaryje, telefono nepaleisdavo iš rankų, kad galėtų išsikviesti pagalbą. Atsakovė taip pat teigė, kad ieškovas švaistė šeimos pinigus, skolinasi savo reikmėms jai nežinant, nuolat skundėsi pinigų stygium. Tai išgirdusi, ji pasiūlė ieškovui vesti šeimos biudžetą, kad išsiaiškinti, kur yra panaudojami šeimos pinigai, ar neišleidžia jų daugiau, nei uždirba, kad galėtų padaryti išvadas, gal reikia kažko atsisakyti, kas nėra būtina. Buvo nusprendę, kad ieškovo pinigus nuiminės, o iš atsakovės sąskaitos apmokės mokesčius, o kas liks išleis maistui. Taip pat paprašė ieškovo rinkti čekius, kad sutikrintų, kiek gavo ir kiek išleido. Pradžioje ieškovas sutiko, bet praėjus porai savaičių pradėjo rėkti, kad jaučiasi sekamas, kad neturi jokio asmeniškumo, nieko negali nusipirkti ir pan. Atsakovės teigimu, ji neliepė kažko nepirkti, tik paprašė rinkti pirkinių čekius, rinko ir ji. Tada ieškovas padalino nuimtus šeimos pinigus ir pasakė, kad daugiau pinigų nenuims, nieko nepirks, už nieką nemokės ir taupys savo būstui įsigyti. Iš tokio poelgio atsakovė suprato, kad ieškovas kažką nuo jos slepia, nežinia kur ir kam leidžia šeimos pinigus.

84Atsakovė pažymėjo, kad iki santuokos sudarymo abu turėjo po asmeninį būstą, ji - Kaune, ieškovas - Tauragėje. Ieškovas, kol gyveno jos namuose, savo asmeninį butą Tauragėje nuomavo. Bet nuomos pinigai į šeimos biudžetą nepakliūdavo. Prieš teikdamas ieškinį, ieškovas 2015-12-21 butą pardavė už 17500 EUR, ketindamas įsigyti naujos statybos būstą Kaune. Naujam būstui įsigyti reikėjo didžiulės paskolos, kas jų šeimai būtų didžiulė finansinė našta. Atsakovei nesutikus, ieškovas pasakė, kad tada būstą pirks jis vienas, bet atsakovė turės pasirašyti, kad į jį nepretenduoja, nors paskola bus mokama iš bendro šeimos biudžeto. Su šiuo ieškovo pasiūlymu ji nesutiko. Tada ieškovas padalino nuimtus šeimos pinigus ir pasakė, kad nuo tos dienos pinigų nenuims, nieko nepirks, už nieką nemokės ir taupys savo būstui įsigyti. Tada atsakovė pasakiusi, kad jei už nieką nemokės, tai nėra ko čia jam ir būti. Tuomet 2016 vasario l d. ieškovas išsikraustė ir įformino skyrybų prašymą, kurį teismui padavė 2016 m. vasario 09 d.

85Atsakovės teigimu, padidinto kraujospūdžio ji ieškovui nesukėlė, ieškovas jį turėjo jau senai, buvo nusipirkęs net kraujo spaudimo matuoklį. Padidintą kraujospūdį gali sukelti įvairios priežastys, tokios, kaip paveldimumas, antsvoris, pasyvus gyvenimo būdas, nervinė įtampa darbe ar buityje. Atsakovės vertinimu, jei ieškovas sumažintų alaus bei užkandžių prie alaus vartojimą, kraujospūdis jo nebekamuotų.

86Atsakovė taip pat teigė, kad ieškovas prieš ją naudojo psichologinį smurtą - nuolat kėlė balsą, vadino negražiais žodžiais, priekaištaudavo, kad ji nedirba, nieko neveikia, negauna pajamų. Ieškovo teigimu, tik jis vienas išlaikė šeimą. Sūnaus auginimą, jo priežiūrą ieškovas suprato kaip nieko neveikimą. Nors jos pajamos visada buvo didesnės už ieškovo, net motinystės laikotarpiu jos motinystės 70% mėnesinė išmoka buvo didesnė už ieškovo atlyginimą ir motinystės išmoka ji prisidėdavo prie šeimos biudžeto. Kadangi ieškovas yra ūmaus būdo, nevaldantis emocijų, sūnui girdint triukšmaudavo, koliojosi, trankė duris, vartė baldus, o sūnus jautriai į tai reaguodavo, pradėdavo verkti, kad išvengtų nereikalingų pykčių ir kad sūnus nebūtų traumuojamas, ji stengėsi kuo mažiau bendrauti su ieškovu, nesileisdavo į konfliktus.

87Atsakovės vertinimu, skyrybų iniciatorius yra ieškovas. Jis skyryboms ruošėsi iš anksto ir nuosekliai. Provokavo, įrašinėjo pokalbius, kuriuos vėliau pateikė teismui stenogramos pavidalu (2016-01-11 pokalbio), iškraipytus, savaip interpretuotus, neatitinkančius garso įrašo ir nepatvirtintos atitinkamų institucijų ar įrašas sutampa su stenograma. Stenogramą, neatitinkančią garso įrašo turinio, prašo vertinti kaip neatitinkančią tikrovės ir faktinių bylos aplinkybių, ir ja nesivadovauti. Tai, kad ieškovas yra skyrybų iniciatorius, atsakovės vertinimu, pagrindžia ir ta aplinkybė, kad ieškovas išsikraustė 2016 vasario l d., o jo skyrybų prašymas teisme užregistruotas vasario 9 d. Dėl šių aplinkybių atsakovė prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės.

88Pažymėtina, kad įrodinėdama nurodytas aplinkybes, susijusias su santuokos iširimu dėl ieškovo kaltės, atsakovė jokių rašytinių įrodymų nepateikė. Taip pat dėl netinkamo ieškovo elgesio šeimoje neprašė apklausti liudytojus. Išdėstytas aplinkybes atsakovė grindė tik savo rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais teismo posėdžių metu.

89Suprantama, šeimos gyvenimas nėra viešas. Tačiau kai sutuoktinių nesutarimai perauga į konfliktus, fizinį ar psichinį smurtą, įprastai nukentėjęs asmuo kreipiasi pagalbos į ikiteisminio tyrimo įstaigas, policiją, VTAS, apie tai sužino konfliktuojančių artimieji, giminaičiai ar draugai. Tačiau nagrinėjamu atveju apie ieškovo smurtinį elgesį šeimoje, jo girtavimo atvejus, viešosios rimties trikdymą, triukšmo kėlimą vaiko akivaizdoje, atsakovės vadinimą necenzūriniais žodžiais ir kitas nurodytas aplinkybes, jokių kitų įrodymų, be atsakovės paaiškinimų, byloje nėra.

90Apie atsakovės netinkamą elgesį šeimoje byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų. Byloje išvadą teikianti institucija Kauno m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad šalių šeima į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą Kauno mieste neįrašyta ( I t. b.l. 26-27).

91Ieškovas, nesutikdamas su atsakovės argumentais, pateikė 2016-04-02 charakteristiką iš buvusios darbovietės UAB „Betono mozaika“, kurioje charakterizuojamas gerai, kaip atsakingas, nedarantis pravaikštų darbuotojas (I t., b.l. 132). Pažymėtina, kad šis rašytinis įrodymas įrodo ieškovo elgesį darbo vietoje, tačiau negali nei patvirtinti, nei paneigti jokių aplinkybių dėl atsakovo elgesio šeimoje.

92Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.).

93Teismo vertinimu, byloje nesant jokių objektyvių duomenų apie ieškovo girtavimo atvejus, triukšmavimą namuose vaiko akivaizdoje, psichinio smurto panaudojimo atvejus, o taip pat nesant objektyvių duomenų ir apie ieškovo nurodytą atsakovės netinkamą elgesį, ką ieškovas taip pat įvardijo kaip psichologinį smurtą (kabinėjimąsi, erzinimą, vaidų kėlimą, niekuo nepagrįstus priekaištus), nėra jokio pagrindo vertinti, kad šalys vartojo psichinę prievartą vienas kito atžvilgiu. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas nesaikingai vartojo alkoholį, yra ūmaus būdo.

94Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje LR CK straipsnių (3.26-3.30, 3.35-3.36 ir kt.). Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. LR CK 3.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinės sutuoktinių pareigos vienas kitam. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. LR CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (2010-05-27 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byla Nr. 3K-3-254/2010).

95Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, teisiškai reikšmingos yra tik tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o tos aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis 3K-3-24/2010). Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, svarbu atsižvelgti į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Todėl teismas, siekdamas nustatyti ieškovo ir atsakovės santuokos iširimo priežastis, vertina tik tas šalių nurodytas aplinkybes, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo.

96Tarp šalių nėra ginčo, kad jų santuoka faktiškai nutrūko 2016 m. vasario 1 d., ieškovui išsikrausčius iš atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, kur tuo metu gyveno jų šeima. Todėl po faktinio šeimos iširimo šalių nurodomos aplinkybės dėl kiekvienos jų elgesio nevertintinos, kaip neturinčios įrodomosios reikšmės santuokos iširimo priežastims nustatyti.

97Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad dar iki šalių faktinio išsiskyrimo ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiuose nebebuvo tarpusavio supratimo, pagarbos, emocinio prieraišumo. Iš pateikto 2016-01-11 šalių pokalbių garso įrašų matyti, kad nei vienas iš jų jau nesiekė išsaugoti šeimos. Todėl jų išsakytos nuoskaudos ir priekaištai vienas kitam iš esmės jau nieko nereiškė, nes tuo metu abu jau buvo apsisprendę santuoką nutraukti. Kaip matyti iš tolimesnės įvykių eigos, šalių sprendimas nutraukti santuoką jau buvo pilnai susiformavęs ir galutinis. Savo neigiamų nuostatų vienas kito atžvilgiu sutuoktiniai nekeitė, nesitaikė, neieškojo kompromisų ginčytinais klausimais. Visą bylos nagrinėjimo laikotarpį išliko priešiški.

98Viena iš bendro šeimos gyvenimo ypatybių yra sugebėjimas derinti sutuoktinio ir savo interesus, priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikų susitarimą, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų, prisiimti atsakomybę už šeimos išsaugojimą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nei viena iš šalių nenorėjo atsižvelgti į kito sutuoktinio interesus, neieškojo kompromisų iškilus pirmiesiems rimtesniems nesutarimams dėl šeimos biudžeto, gyvenamojo būsto įsigijimo. Vedini asmeninių ambicijų kiekvienas iš jų elgėsi beatodairiškai, nors priiminėjo šeimą liečiančius sprendimus, o kilus konfliktinei situacijai nei vienas jų nesiekė išsaugoti šeimos. Todėl teismas vertina, kad faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas abiejų šalių požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam.

99Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad egzistuoja abipusė kaltė dėl santuokos iširimo (CK 3.61 str. 2 d. ).

100Nustačius, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir, kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 dienos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

101Teismas, atsižvelgdamas į šalių valią nutraukti santuoką, į tai, kad abiem sutuoktiniams pažeidus savo kaip sutuoktinių pareigas jų bendras gyvenimas tapo negalimas, šalių santuoka faktiškai yra iširusi, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.2 d.).

102Įvertinus, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė savo kaltės nepripažino ir santuoką prašė nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vertintina, jog šalių reikalavimai dėl santuokos nutraukimo tenkintini iš dalies.

103Pažymėtina, kad pradiniu priešieškiniu atsakovė reiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, prašydama priteisti iš ieškovo 1500 Eur neturtinę žalą dėl patirto psichologinio smurto. Tačiau galutiniame priešieškinio pareiškime šio reikalavimo atsisakė, sumažindama savo reikalavimus. Kadangi teismas 2017-05-08 rezoliucija patikslintą priešieškinį priėmė, konstatuotina, kad atsakovės atsisakymo nuo šio reikalavimo klausimas yra išspręstas.

104Dėl sutuoktinių pavardžių

105Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Po santuokos nutraukimo, atsakovės prašymu, jai paliktina santuokinė pavardė T. –B. Ieškovu paliktina B. pavardė.

106Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

107Ieškovas ir atsakovė prašė nepilnamečio vaiko N. B., gimusio ( - ), gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove. N. B. yra per mažo amžiaus, kad galėtų išreikšti nuomonę nagrinėjamu klausimu. Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad atsakovė tinkamai rūpinasi sūnumi, sudaro tinkamas gyvenimo sąlygas. Bylos nagrinėjimo laikotarpiu vaikas gyveno su atsakove. Teismo vertinimu, pagrindo keisti vaiko gyvenamąją vietą nėra, atsakovė užtikrina vaikui saugią socialinę aplinką, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka nepilnamečio N. B. interesus. Todėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintini, N. B., gimusio ( - ), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su motina A. T. –B. (CK 3.168 str. 1 d., 3.169 str., 2.14 str.).

108Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

109Ieškovas E. B. patikslintu ieškiniu (2 t., b.l. 142-150) prašė nustatyti, kad su nepilnamečiu sūnumi N. B. jis bendrauja tokia tvarka:

1101. Metų neporinėmis savaitėmis savaitgaliais nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 19 val., su teise vaiką pasiimti su savimi nakčiai.

1112. Darbo dienomis metų neporinėmis savaitėmis, nuo trečiadienio 17 val., N. B. paimant iš ugdymo įstaigos, iki ketvirtadienio ryto, vaiką pristatant į ugdymo įstaigą.

1123. Darbo dienomis metų porinėmis savaitėmis, antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val., N. B. paimant iš ugdymo įstaigos ir kitą dieną jį pristatant į ugdymo įstaigą.

1134. Kiekvienų metų tėvo E. B. gimtadienio dieną (( - ) N. B. praleidžia su tėvu sekančiai: jei nurodyta diena yra darbo diena ir nepatenka į nustatytą ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką darbo dienomis ( 2 ir 3 punktai), tai bendraujama nuo 17 val. iki 20 val., o jei nurodyta diena yra savaitgalio diena, kuomet nenustatytas sūnaus ir tėvo bendravimas, tai E. B. bendrauja su sūnumi savo gimtadienio dieną nuo 10 val. iki 20 val., su teise vaiką pasiimti su savimi.

1145. Kiekvienų metų Motinos dieną ir motinos A. T. – B. gimtadienio dieną (( - )) sūnus N. praleidžia su motina, nesilaikant šios sutarties 1, 2 ir 3 punktuose nustatytos tvarkos.

1156. Sūnaus N. gimtadienio diena, t.y. ( - ), neporiniais metais yra švenčiama su tėvu E. B., darbo dienomis nuo 17 val. iki 20 val., o ne darbo dienomis nuo 10 val. iki 20 val. Poriniais metais sūnus N. savo gimtadienį su tėvu švenčia kitą dieną po gimtadienio dienos, t.y. ( - ), darbo dienomis nuo 17 val. iki 20 val., o ne darbo dienomis nuo 10 val. iki 20 val., nesilaikant šios sutarties 1, 2 ir 3 punktuose nustatytos tvarkos.

1167. Kiekvienais neporiniais metais Romos Katalikų Šv. Kūčių dieną sūnus N. švenčia su tėvu E. B. nuo 17 val. iki 20 val., o Romos Katalikų Šv. Kalėdų šventes su motina A. T. – B. Kiekvienais poriniais metais Romos Katalikų Šv. Kūčių dieną sūnus N. švenčia su motina A. T. – B., o Romos Katalikų Šv. Kalėdų šventes su tėvu E. B., nuo pirmosios Šv. Kalėdų dienos 10 val. iki antrosios Šv. Kalėdų dienos iki 20 val., su teise vaiką pasiimti su savimi nakčiai.

1178. Neporiniais metais Romos Katalikų Šv. Velykų sekmadienį sūnus N. švenčia su tėvu E. B. nuo 10 val. iki 20 val., o antrąją Šv. Velykų dieną sūnus N. švenčia su motina A. T. – B. Poriniais metais Romos Katalikų Šv. Velykų sekmadienį švenčia su motina A. T. – B., o antrąją Šv. Velykų dieną sūnus N. švenčia su tėvu E. B..

1189. E. B. kiekvienais metais su sūnumi N. praleidžia 28 dienas savo kasmetinių atostogų, iš kurių vieną kartą ne mažiau kaip 14 dienų paeiliui savo kasmetinių atostogų metu ir dar du kartus atostogų dienų skaičių pasirinktinai. Tėvas savo atostogų su sūnumi periodu, pasiima sūnų pirmą atostogų dieną 10 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18 val. E. B. informuoja A. T. – B. apie planuojamas atostogas ne vėliau kaip 2 savaitės iki atostogų pradžios. Suderinus atostogų laiką su A. T. – B., atostogų laikas gali būti keičiamas tik abiejų šalių susitarimu. Jei po atostogų laiko suderinimo keičiasi asmeniniai A. T. – B. planai ir/ar jos asmeninių atostogų laikas, suderintas ir jau paskirtas tėvo ir sūnaus atostogų laikas nekeičiamas.

11910. Tais atvejais, kai dėl N. B. ligos, trunkančios ilgiau kaip 7 dienas, tėvui E. B. nėra galimybės sūnaus išsivežti iš jo gyvenamosios vietos ir su juo bendrauti, A. T. – B. privalo sudaryti sąlygas bendrauti tėvui su sūnumi vaiko gyvenamojoje vietoje.

12011. Tais atvejais, jei dėl rimtų ir pateisinamų priežasčių (E. B. liga, komandiruotė, ilgalaikė išvyka ir kt.) bendrauti su sūnumi N. B. tėvui E. B. nepavyksta tomis dienomis, kaip yra nustatyta sūnaus N. bendravimo su tėvu tvarkoje, bendravimo dienos kompensuojamos susitikimus perkeliant į kitas dienas iš anksto susitikimų laiką suderinus su vaiko motina A. T. – B.

12112. E. B. informuoja A. T. – B. apie numatomos su sūnumi veiklos pobūdį ir vietą, jei yra būtinas specialus pasirengimas pasirinktam laisvalaikio praleidimui.

12213. Jei E. B. bendravimui sūnų N. pasiima iš jo gyvenamosios vietos, tai pasibaigus susitikimui grąžina į sūnų į jo gyvenamąją vietą, jeigu A. T. – B. ir E. B. nesusitaria kitaip. A. T. – B. pateikia reikiamus sūnaus asmens dokumentus, drabužius, avalynę ir kitus daiktus būtinus išvykai su tėvu.

12314. A. T. – B. privalo pranešti E. B. apie sūnaus N. B. sveikatos būklės pasikeitimus ne vėliau kaip per 12 val. nuo ligos pradžios ar ligos pabaigos.

12415. E. B. turi teisę neribotai bendrauti su vaiku elektroninėmis ir kitomis ryšio priemonėmis atsižvelgiant į vaiko dienotvarkę, užimtumą ir interesus.

125Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad pageidauja maksimaliai dalyvauti sūnaus auklėjime, kadangi vaiką augina nuo pat jo gimimo. Sūnus prie ieškovo yra prisirišęs, jie abu vienas kitą myli. Ieškovas sugeba atlikti visus būtinus buities darbus, gali tinkamai prižiūrėti sūnų, t.y. moka gaminti vaikui maistą, jį rengti, prausti, maudyti, migdyti dienos ir nakties miegui. Jam suprantami ir puikiai žinomi sūnaus įpročius, poreikiai ir norai. Ieškovas su sūnumi kartu mėgsta žaisti, lanko baseiną. Kartu vyksta į parkus ar vaikų žaidimų aikšteles pasivaikščioti ir praleisti laiką.

126Atsakovė neprieštaravo, kad ieškovas bendrautų su sūnumi. Tačiau nesutiko, kad ieškovas pasiimtų sūnų nakvynei. Atsakovės vertinimu, ieškovo teiginiai, kad jis sugeba tinkamai prižiūrėti sūnų, yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad ieškovas nėra gaminęs maisto, tik pašildydavo mikrobangų krosnelėje, ką būdavo paruošusi atsakovė. Su sūnumi bendraudavo minimaliai, sūnui įjungdavo filmukus arba į rankas įbrukdavo savo išmanųjį telefoną, o pats sėdėdavo prie kompiuterio. Atsakovės teigimu, šiuo metu niekas nėra pasikeitę. Atsakovei neramu ir dėl to, kad būdamas su tėvu sūnus gali žaisti su pavojingais daiktais, kadangi kartą yra grįžęs su degtukais – žiebtuvėliu rankose. Taip pat, ne kartą ieškovas vežiodavo sūnų pasisodinęs ant kelių prie automobilio vairo, judriame jų namo kieme, tuo ne tik pažeisdamas kelių eismo taisykles, bet ir sukeldamas pavojų sūnui bei aplinkiniams.

127Atsakovės vertinimu, ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka su nakvyne neatitinka tokio amžiaus vaiko interesų, yra per intensyvi ir žalinga. Tai, kad vaikas nenakvotų savo namuose, sutrikdytų vaiko dienotvarkę ir pastovumą, kas akivaizdžiai žalinga tokio amžiaus vaikui. Be to, nakvynė pas tėvą sūnui kelia stresą. Atsakovės paaiškinimu, dar šalims gyvenant šeimoje, vieną vakarą ieškovas bandė užmigdyti sūnų nakties miegui, bet vaikas nenorėjo miegoti. Ieškovui trūko kantrybė ir jis ėmė labai rėkti ant sūnaus ir galiausiai pasigirdo pliaukštelėjimas per nuogą kūno vietą. Vaikas tik dar labiau pradėjo rėkti, kol galiausiai nuo verkimo užmigo. Atsakovės teigimu, tą naktį miegančio sūnaus kūnelis visas trūkčiojo ir dar kelias naktis po to. Tai rodo, kad ieškovas yra ūmaus būdo, nepasižymi kantrybe, galimai ir šiandien migdo sūnų taikydamas tokius metodus, keliančius sūnui stresą, ko pasėkoje sūnus stipriai mirksi akimis, tampo lūpytes, kraipo nosytę, jam trūkčioja veidukas. Naktimis dažnai prabudinėja šaukdamas mama. Gydytojai konstatavo, kad tai yra nervinis tikas, t.y. streso pasekmė. Vieno vizito metu, esant kartu su ieškovu, neurologe ir gydytojas rezidentas rekomendavo ieškovui neimti sūnaus su nakvyne, bent porą mėnesių, tačiau ieškovui nerūpi gydytojų specialistų nuomonė, rekomendacijos, jis ir toliau atkakliai siekia sūnaus nakvynių ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis. Atsakovės vertinimu, sūnaus nakvynės pas tėvą jau atsiliepė vaiko sveikatai ir gali pakenkti tolimesnei vystymosi raidai. Iš atsakovės byloje pateiktų įrašų iki nakvynės pas tėvą ir po matyti, kad sūnus iki pradėjo nakvoti pas tėvą nemirksėjo akytėmis, o įrašai daryti po sūnaus nakvynės pas tėvą rodo, kad sūnus akivaizdžiai, stipriai ir dažnai mirksi akimis.

128Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovas neturi savo pastovios gyvenamosios vietos, glaudžiasi nuomojamame vieno kambario bute, kuriame negali būti užtikrintas sūnaus poilsis. Sūnus guldomas nakties miegui 21 val., o keturiasdešimtmetis vyras savaitgalį tikrai nemiega nuo 21 val., be to, visa ieškovo veikla (TV, kompiuteris, knygos skaitymas ir pan.) vyksta kambaryje, kur turėtų miegoti mažametis sūnus. Ko pasėkoje sūnus negali kokybiškai išsimiegoti, grįžta į namus piktas, irzlus, nepailsėjęs. Anot atsakovės, ieškovas, reikalaudamas tokio intensyvaus bendravimo ir dar su nakvyne, pardavęs nuosavą būstą, turėtų nuomotis kelių kambarių butą, kad sūnus turėtų atskirą erdvę, t.y. savo kambarį, kuriame jis galėtų netrukdomas šviesų ir pašalinių garsų miegoti pietų ir nakties miego. Be to, ieškovo nuomos sutartis yra neterminuota, todėl, atsakovės vertinimu, ieškovo gyvenamoji vieta gali būti dažnai keičiama.

129Atsakovė nesutiko ir su sūnaus grąžinimu į namus 20 val., nes tai yra per vėlu, kai sūnus nematė mamos visą dieną. Sūnus grįžta pasiilgęs mamos, nori su ja pabendrauti, pažaisti, papasakoti dienos įspūdžius. Taip pat reikia paruošti sūnų nakties miegui, todėl toks vėlus sūnaus grąžinimas sutrikdytų sūnaus dienos režimą ir atitolintų nakties miegą.

130Atsakovė nesutiko ir su ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka atostogų metu. Kadangi šalių sūnus yra mažas, jautrus, labai prisirišęs prie mamos, dažnai sergantis, tai atostogavimas be mamos 14 dienų paeiliui, atsakovės vertinimu, būtų nepakeliama tokio amžiaus vaikui.

131Ieškovo reikalavimas lankyti sūnų atsakovės namuose, atsakovės vertinimu, neatitinka protingumo kriterijų, kadangi taip ieškovas siekia kontroliuoti, trikdyti tolimesnį atsakovės gyvenimą. Atsakovė taip pat nesutiko, kad ieškovo praleistos bendravimo dienos būtų kompensuojamos, nes tai, anot jos, sudarytų subjektyvių vertinimų prielaidas ir tai nulemtų naujus tėvų konfliktus, neigiamai veikiančius ir sūnų.

132Atsakovės nuomone, iki penkerių metų amžiaus sūnus turėtų bendrauti su tėvu be nakvynės. Toks bendravimas, atsakovės vertinimu, neigiamos įtakos jų tarpusavio ryšiui neturės. O jei teismas patenkintų ieškovo reikalaujamą bendravimo tvarką, šalių sūnus neturėtų pastovios gyvenamosios vietos, nesijaustų saugus, nežinotų kur jo namai.

133Atsakovė pažymėjo ir tai, kad sūnui girdint tėvas rėkia ant mamos, išvadindamas ją necenzūriniais žodžiais, tai darydamas gatvėje, girdint praeiviams, namų laiptinėje – girdint kaimynams ir sūnui. Tokiu būdu vaikas yra traumuojamas tėvo. Be to, atsakovės teigimu, ieškovas nuosekliai, tendencingai „dirba“ su sūnumi, kad sūnui išsivystytų atstūmimo sindromas (mamos atstūmimo).

134Patikslintu priešieškiniu atsakovė prašė nustatyti bendravimo tvarką, atsižvelgiant į vaiko amžių, pagal kurią ieškovas, kol N. B. sukaks 5 metai, su sūnumi bendrauja:

1351. Neporinėmis metų savaitėmis ieškovas turi teisę pasiimti sūnų trečiadienį ir šeštadienį. Trečiadienį pasiimti sūnų iš ugdymo įstaigos nuo 17:00 valandos ir pristatyti tos pačios dienos vakare 19:00 valandą į atsakovės ir sūnaus gyvenamąją vietą. Šeštadienį pasiimti sūnų iš gyvenamosios vietos 10:00 val. ir pristatyti sūnų tą pačią dieną 19:00 val. į atsakovės ir sūnaus gyvenamąją vietą.

1362. Porinėmis metų savaitėmis ieškovas turi teisę pasiimti sūnų antradienį ir ketvirtadienį iš ugdymo įstaigos nuo 17:00 valandos ir pristatyti tos pačios dienos vakare 19:00 valandą į atsakovės ir sūnaus gyvenamąją vietą.

1373. Poriniais metais ieškovas praleidžia su sūnumi pirmąją Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną, o neporiniais – antrąją. Pasiimant sūnų iš gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą 19 val.

1384. Neporiniais kalendoriniais metais ieškovas bendrauja su sūnumi per sūnaus gimtadienį (( - )), poriniais metais – sūnus bendrauja su motina (( - )).

1395. Kiekvienais metais, nežiūrint šios tvarkos nuostatų, Tėvo dieną sūnus praleidžia su tėvu. Motinos dieną – su motina.

1406. Jei ieškovas negali ar neketina bendrauti su nepilnamečiu vaiku nurodytu laiku, ieškovas privalo apie tai pranešti atsakovei sms žinute į šį telefono numerį ( - ), prieš dvi dienas iki nurodyto lankymo laiko. Pasikeitus tel. nr. ieškovas bus apie tai informuotas.

1417. Ieškovas bendravimo metu turi užtikrinti sūnaus poilsį, saugią aplinką, tinkamą mitybą ir dienos režimą, pasibaigus bendravimui sūnų pristatyti į atsakovės ir sūnaus gyvenamąją vietą, jei nesusitaria kitaip.

142Kada N. B. sukaks 5 metai, atsakovė, prašo nustatyti šią bendravimo tvarką:

1431. Neporinėmis metų savaitėmis ieškovas turi teisę pasiimti sūnų trečiadienį ir šeštadienį. Trečiadienį pasiimti sūnų iš ugdymo įstaigos ir pristatyti tos pačios dienos vakare 19:00 valandą, į atsakovės ir sūnaus gyvenamąją vietą. Šeštadienį pasiimti sūnų iš gyvenamosios vietos 10:00 vai. ir pristatyti sūnų sekmadienį 18:00 val. į atsakovės ir sūnaus gyvenamąją vietą.

1442. Porinėmis metų savaitėmis ieškovas turi teisę pasiimti sūnų antradienį ir ketvirtadienį iš ugdymo įstaigos ir pristatyti tos pačios dienos vakare 19:00 valandą, į atsakovės ir sūnaus gyvenamąją vietą.

1453. Poriniais metais ieškovas praleidžia su sūnumi pirmąją Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną, o neporiniais – antrąją. Pasiimant sūnų iš gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą 19 val.

1464. Neporiniais kalendoriniais metais ieškovas bendrauja su sūnumi per sūnaus gimtadienį (( - )), poriniais metais – sūnus bendrauja su motina (( - )).

1475. Kiekvienais metais, nežiūrint šios tvarkos nuostatų, Tėvo dieną sunūs praleidžia su tėvu. Motinos dieną – su motina.

1486. Ieškovas apie planuojamas kasmetines atostogas privalo įspėti atsakovę prieš 30 kalendorinių dienų.

1497. Jei ieškovas negali ar neketina bendrauti su nepilnamečiu vaiku nurodytu laiku, ieškovas privalo apie tai pranešti atsakovei sms žinute į šį telefono numerį ( - ), prieš dvi dienas iki nurodyto lankymo laiko. Pasikeitus tel. nr. ieškovas bus apie tai informuotas.

1508. Ieškovas bendravimo metu turi užtikrinti sūnaus poilsį, saugią aplinką, tinkamą mitybą ir dienos rėžimą, pasibaigus bendravimui sūnų pristatyti į atsakovės ir sūnaus gyvenamąją vietą, jei nesusitaria kitaip.

1519. A. T. – B. turi teisę neribotai bendrauti su vaiku elektroninėmis ir kitomis ryšio priemonėmis sūnui esant pas tėvą.

152Prašymą nustatyti bendravimo tvarką iki vaikui sukaks penkeri metai ir atskirą bendravimo tvarką nuo penkerių metų, atsakovė grindė VšĮ „Mokymų ir psichologinio konsultavimo centras“ pažyma, kurioje psichologė V. M., įvertinusi mamos ir sūnaus stiprų ryšį, negebėjimą komunikuoti žodžiais, taip pat remiantis kitų psichologų rekomendacijomis, nerekomendavo sūnaus nakvynių pas tėvą iki vaikui sukaks 3,5-4 metai (1 t. b.l. 83).

153Ieškovas su atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka nesutiko. Nurodė, kad nustačius jo ir sūnaus vieną susitikimą per savaitę ir du savaitgalius per mėnesį be teisės pasiimti vaiką nakčiai, būtų nustatyta minimali bendravimo tvarka. Esant tokiai bendravimo tvarkai nebūtų užtikrintas pakankamas ieškovo ir sūnaus bendravimas ir jų ryšys būtų dirbtinai silpninamas, kas pažeistų nepilnamečio sūnaus interesus.

154Ieškovas kategoriškai neigė atsakovės teiginius dėl jo gyvenimo sąlygų netinkamumo sūnui būti su juo, pažymėdamas, kad tokią atsakovės poziciją paneigia ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados.

155Dėl atsakovės nurodyto vaiko vežiojimo ne kėdutėje, ieškovas pažymėjo, kad tai niekuo nepagrįsti teiginiai. Administracine tvarka už nurodyto pobūdžio pažeidimą ieškovas niekuomet nebuvo baustas.

156Ieškovas kategoriškai nesutiko su atsakovės teiginiais, kad vaiko mirksėjimas akytėmis (nervinis tikas) yra susijęs su sūnaus nakvynėmis pas jį, taip pat, kad ieškovo ir sūnaus bendravimas daro neigiamą poveikį vaiko sveikatai. Ieškovo teigimu, sūnus N. jo labai pasiilgsta, skiriasi nenoriai, todėl jo manymu, būtent ta aplinkybė, kad sūnus su juo matosi ne kasdien, kad jie turi nuolat išsiskirti ir vėl susitikti – sukelia stresą, dėl kurio N. mirkčioja.

157Ieškovas nesutiko ir su atsakovės pozicija, kad nustatant jo ir sūnaus bendravimą, turi būti išimtinai atsižvelgta į atsakovės pateiktą 2016 m. gegužės 27 d. pažymą, kuria psichologė V. M. nerekomenduoja vaiko nakvynių pas ieškovą. Nurodė, kad ši pažyma išrašyta nestebėjus ieškovo ir sūnaus N. bendravimo, todėl ieškovo vertinimu, yra vienpusiška ir patvirtina tik vaiko ir motinos ryšį. Apie vaiko ir tėvo ryšį yra pasisakoma cituojant kitus psichologus, kurių kompetencija ir kvalifikacija nėra aiški. Faktinis ieškovo ir vaiko bendravimas pažymą išdavusios specialistės nebuvo stebimas ir analizuojamas. Pati pažymą išrašiusi psichologė nurodo, kad sprendžiant bendravimo tvarkos nustatymo klausimą reikia stebėti vaiko prisitaikymą prie sąlygų, jo gebėjimą komunikuoti, tėvų gebėjimą vaiką suprasti. Ieškovas yra pateikęs psichologės R. G. 2016 m. rugpjūčio 24 d. atliktą psichologinį įvertinimą, kuris buvo atliktas stebint ieškovo ir vaiko bendravimą. Psichologiniame įvertinime konstatuojama, kad vaiko prieraišumas prie ieškovo yra saugus, nurodoma, kad ieškovo ir vaiko kontaktas yra labai artimas ir emociškai šiltas, ieškovo bendravimas su vaiku vaikui yra prieinamas. Ši psichologė rekomenduoja nustatyti lygiavertį ieškovo bendravimą su sūnumi. Todėl ieškovo vertinimu, jo byloje pateiktas psichologinis įvertinimas paneigia atsakovės poziciją dėl jo ir sūnaus negalėjimo bendrauti, taip pat paneigia atsakovės pateiktos 2016 m. gegužės 27 d. pažymos išvadas.

158Ieškovo vertinimu, atsakovės pasiūlytoje bendravimo tvarkoje prašoma nustatyti sąlyga, kad ieškovas apie savo negalėjimą susitikti su vaiku privalo pranešti prieš dvi dienas iki nustatyto bendravimo laiko yra visiškai neracionali, neatitinka protingumo ir sąžiningumo reikalavimų.

159Sprendžiant ieškovės ir atsakovo ginčą dėl ieškovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi N. B., pažymėtina, kad CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio jų teisė, kurią įgyvendinti galima kai šiam bendravimui nėra kliudoma ir kai pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi.

160Atkreiptinas dėmesys, kad nustačius konkrečią bendravimo tvarką tiek ieškovas, tiek atsakovė privalo jos laikytis, t. y. LR CPK 18 str. pagrindu įsigaliojęs teismo sprendimas yra privalomai vykdytinas. Dėl šios priežasties, esant šalių ginčui, teismo sprendimu nustačius bendravimo tvarką, ieškovas turi ne teisę matytis ir bendrauti su nepilnamečiu vaiku jam paskirtu bendravimo laiku, o pareigą bendrauti su nepilnamečiu vaiku nustatytu grafiku.

161Iš ieškovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos matyti, kad jis pageidauja maksimalios bendravimo tvarkos, kurios metu kas antrą savaitgalį galėtų pasiimti savo sūnų iš jo gyvenamosios vietos penktadienį ir jį grąžinti sekmadienį, o taip pat galėtų pasiimti sūnų ir darbo dienomis, t.y. pasiimant iš ugdymo įstaigos ir pasiliekant jį nakčiai, o kitą dieną nuvežant į ugdymo įstaigą. Nustačius ieškovo prašomą bendravimo tvarką, neporinėmis metų savaitėmis sūnus nakvotų pas ieškovą tris naktis, o porinėmis metų savaitėmis – dvi. Ieškovas taip pat prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad jis sūnų savaitgaliams galėtų pasiimti ne šeštadienio rytą, o anksčiau, t.y. penktadienio vakarą. Tokiu būdu, ieškovo vertinimu, jis turėtų galimybę kartu su sūnumi išvykti savaitgaliams pas tėvus į Tauragę ar kitas išvykas. Savo reikalavimą motyvuoja tuo, kad yra stipriai prisirišęs prie sūnaus, jį myli ir rūpinasi juo nuo vaikystės, todėl nenori prarasti su sūnumi esamo stipraus emocinio ryšio šalims nustojus gyventi kartu.

162Atsakovė sutiko, kad nepilnametis sūnus turi bendrauti su tėvu, tačiau jos teigimu, ieškovas negali tinkamai pasirūpinti sūnumi, savo elgesiu daro jam žalą, formuoja vaikui „motinos atstūmimo sindromą“, kontroliuoja jo emocijas. Atsakovė kategoriškai nesutiko dėl ieškovo pasiūlytos bendravimo tvarkos, pagal kurią mažametis vaikas nakvotų ne savo namuose, pažymėdama, kad ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka tokio amžiaus sūnui yra per intensyvi ir gali sukelti jam stresą, įtakoti jo savijautą bei sveikatos būklę.

163Išvadą teikianti institucija nurodė, atlikusi ieškovo buities sąlygų vertinimą, nustatė, kad ieškovo gyvenamojoje vietoje yra visi komunaliniai patogumai, patalpos suremontuotos, erdvios ir švarios. Kambaryje yra vaiko žaislų ir kitų reikmenų vaikui, ieškovas turi vaikišką lovytę ir patalynę. Pagal Kauno m. VTAS surašyto 2016 m. liepos 29 d. buities, gyvenimo ir socialinių sąlygų patikrinimo akto duomenis, padaryta išvada, kad sąlygos vaikui svečiuotis ieškovo namuose yra tinkamos (1 t. b.l.91-95, 2 t. 5-6).

164Pažymėtina ir tai, kad VšĮ „Persona Grata“ pateikto psichologinio įvertinimo (1 t., b.l. 133-134) išvadoje ieškovas įvertintas kaip rūpestingas, atsakingas, jautrus ir nuoseklus vaiko poreikiams, fiziškai ir psichologiškai prieinamas vaikui. Tėvo kontaktas su vaiku įvertintas kaip labai artimas ir emociškai šiltas. Nurodyta, kad vaiko prieraišumas prie tėvo yra saugus. Rekomenduojama nustatyti E. B. lygiaverčio bendravimo su sūnumi N. B. tvarką.

165Atsakovės pateiktoje psichologinėje konsultacijoje (1 t., b.l. 82-83) akcentuojamas N. B. stiprus prisirišimas prie mamos ir siūloma vaiko nakvynes pas tėtį atidėti iki vaikui sueis 3,5-4 metai, tuomet iš naujo įvertinti vaiko komunikacinius gebėjimus, vaiko norą likti nakvynei pas tėtį bei gebėjimą prisitaikyti prie naujų situacijų. Tačiau minėtos išvados pateiktos remiantis kitų psichologų išvadomis, o ne konkrečiais pastebėjimais apie ieškovo ir sūnaus bendravimą. Todėl vertintina, kad atsakovės pateiktos psichologo išvados nepatvirtina atsakovės teiginių apie tai, kad iki penkerių metų ieškovo bendravimas su sūnumi su nakvynėmis yra žalingas vaikui.

166Atsakovė nurodė, kad ieškovas smurtavo prieš mažametį vaiką (jį migdant), taip pat akcentavo ieškovo netinkamą elgesį su ja. Tačiau byloje jokių objektyvių įrodymų apie netinkamą ieškovo elgesį su vaiku nėra. Atvirkščiai, iš byloje pateiktų vaizdo įrašų bei fotonuotraukų matyti, kad ieškovas sugeba sudominti vaiką, tinkamai bendrauja su juo, jį maitina, rūpinasi kitais vaiko poreikiais. Darytina išvada, kad jam pakanka supratimo, atsakomybės ir tėvystės įgūdžių bendraujant su vaiku.

167Atsakovė taip pat teigė apie netinkamą ieškovo elgesį viešose vietose (necenzūrinių žodžių vartojimą atsakovės atžvilgiu gatvėje, namo laiptinėje), taip pat ieškovo keliamą pavojų vaiko saugumui gyvenamojo namo kieme vežiojant jį pasisodinus ant kelių prie automobilio vairo. Teismo vertinimu, toks elgesys ne tik neleistinas, bet ir baustinas. Tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių objektyvių įrodymų – atsakovė apie tokius veiksmus policijai nepranešė, tyrimas nebuvo atliekamas, liudytojų taip pat nėra. Todėl atsakovės nurodytas aplinkybes teismas vertina kaip neįrodytas, galimai atsakovei pernelyg jautriai vertinant įvykius dėl konfliktiškų šalių santykių, nepasitikėjimo ieškovu.

168Teismas atmeta atsakovės samprotavimus ir apie ieškovo formuojamą vaikui „motinos atstūmimo sindromą“, apie tariamą ieškovo „darbą“ su vaiku, kontroliuojant jo emocijas. Ieškovo paaiškinimu, vaizdo įrašus ir nuotraukas jis darė siekdamas įamžinti vaiko vaikystę ir tik atsakovei kvestionuojant jo ir vaiko bendravimo galimybę, fotonuotraukas ir įrašus pateikė teismui. Byloje nėra jokių duomenų, kad nepilnametis šalių sūnus turėtų „tėvų atstūmimo sindromą“. Iš šalių paaiškinimų, pateiktų vaizdo įrašų, matyti, kad šalių sūnus mielai bendrauja su abiem tėvais. O tai, kad bendraudamas su vienu iš tėvų, vaikas nepasigenda (arba atvirkščiai – pasigenda) tėčio ar mamos, yra visiškai natūralu, tai priklauso nuo konkrečios situacijos, vaiko nuotaikos ir kt. Teismo vertinimu, tai nerodo, kad vaikui formuojasi tėvo ar motinos atstūmimo sindromas, ar kad vaikui vienas iš tėvų yra svarbesnis. Neabejotina, kad vaikui yra reikalingi ir svarbūs abu tėvai. Todėl jie turi elgtis atsakingai ir nemanipuliuoti vaiku.

169Tai, kad mažamečiui N. 2017-01-06 buvo nustatytas trumpalaikis tikas (2 t. b.l. 140), nesietina su vaiko nakvynėmis ieškovo namuose. Kaip nustatyta iš ieškovo pateikto pokalbio įrašo, tiko požymius ieškovas pastebėjo dar iki vaiko nakvynių pas jį ir apie tai informavo atsakovę (2016 m. rugpjūčio 20 d. šalių pokalbio garso įrašas). Tuo tarpu vaikas pradėjo nakvoti pas ieškovą 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad nakvynės pas tėtį įtakojo tiko atsiradimą. Tuo labiau, kad konkreti tiko atsiradimo priežastis nenustatyta. Kadangi tikas yra nervinio pobūdžio susirgimas, būtų galima spręsti, jog tai yra susiję su neigiamais vaiko išgyvenimais. Tačiau neigiamu išgyvenimus galėjo sukelti įvairios priežastys, tame tarpe ir tėvų išsiskyrimas, jų konfliktiški santykiai. Todėl tėvai, kuriems svarbi vaiko sveikata ir jo emocinė būklė, turėtų suvaldyti savo priešiškumą buvusiam sutuoktiniui ir ieškoti būdų kaip užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais.

170Pagal byloje esančius duomenis, šalių sūnus N. B., gimęs ( - ) šiuo metu yra beveik trejų metų amžiaus. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta laikina bendravimo tvarka, pagal kurią ieškovas E. B. su sūnumi N. B. bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimant sūnų šeštadienį 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip 18 val. Ieškovas E. B. su sūnumi N. B. vieną savaitę bendrauja trečiadienį, o kitą savaitę bendrauja antradienį ir ketvirtadienį, paimant N. B. po užsiėmimų iš ugdymo įstaigos ir tą pačią dieną iki 20 val. grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą.

171Byloje nėra objektyvių duomenų, kad nustatytas bendravimas su nakvynėmis savaitgalį, šalių vaikui būtų žalingas. Priešingai iš byloje esančios vaizdinės medžiagos galima daryti išvadą, kad nepilnamečiui šalių sūnui bendravimas su tėvu sukelia teigiamas emocijas. Todėl nepaisant šalių tarpusavio ginčų, riboti šiuo metu galiojančią bendravimo tvarką ir ją nustatyti be nakvynių, pagrindo nėra. Tačiau, teismo vertinimu, itin išplėsti vaiko bendravimą su tėvu, kas antrą savaitgalį nustatant po dvi vaiko nakvynes pas tėvą, pagrindo taip pat nėra. Vaikui, kuris yra mažo amžiaus, svarbus stabilumas, įprasta aplinka. Vaikas turi žinoti, kur yra pagrindinė jo gyvenamoji vieta.

172Spręstina, kad ieškovo patikslintame ieškinyje nurodyta bendravimo tvarka, tiek, kiek ji atitinka esamą bendravimo tvarką savaitgaliais ir darbo dienomis, užtikrins jau susiformavusios bendravimo tvarkos tęstinumą ir nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. Be to, teismo nutartimi nustatytas bendravimo tvarka šalims ir jų nepilnamečiui sūnui jau yra įprasta. Kitais punktais tiek ieškovo, tiek atsakovės siūloma bendravimo tvarka koreguotina, visų pirma atsižvelgiant į šalių nepilnamečio sūnaus interesus, o taip pat į ieškovo ir atsakovės siūlymus.

173Nustatytina, kad neporinėmis metų savaitėmis savaitgaliais ieškovas pasiima sūnų iš gyvenamosios vietos šeštadienį 10:00 val. ir grąžina sūnų sekmadienį 19:00 val. į atsakovės ir sūnaus gyvenamąją vietą.

174Darbo dienomis įvertinus tai, kad šalių sūnus N. yra mažametis, kuriam yra svarbus tinkamas dienos režimas, įprasta aplinka, nustatytina neporinėmis savaitėmis ieškovas trečiadienį po užsiėmimų pasiima sūnų iš ugdymo įstaigos ir tos pačios dienos vakare 20:00 valandą grąžina sūnų į atsakovės ir sūnaus gyvenamąją vietą.

175Porinėmis metų savaitėmis ieškovas pasiima sūnų antradienį ir ketvirtadienį po užsiėmimų iš ugdymo įstaigos ir grąžina tos pačios dienos vakare 20:00 valandą, į atsakovės ir sūnaus gyvenamąją vietą.

176Ginčo tarp šalių dėl motinos ir tėvo dienų, gimtadienių šventimo iš esmės nebuvo, todėl nustatytina, kad neporiniais kalendoriniais metais ieškovas bendrauja su sūnumi per sūnaus gimtadienį (( - )), poriniais metais – sūnus bendrauja su motina (( - )). Taip pat nustatytina, kad kiekvienais metais, nežiūrint nustatytos bendravimo tvarkos nuostatų, Tėvo dieną ir ieškovo E. B. gimtadienį sunūs praleidžia su tėvu. Motinos dieną ir atsakovės A. T. – B. gimtadienį – su motina.

177Kaip buvo nurodyta anksčiau, tėvų valdžia nepilnamečiui vaikui grindžiama lygybės principu, t. y. abu tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikui. Šios teises apima ne tik bendravimą įprastomis dienomis, tačiau ir per valstybines šventes ar šalims svarbias dienas (gimtadienius, giminių susitikimus ar kt.). Bendravimas su nepilnamečiu vaiku religinių švenčių metu yra skirtas vaiko ir tėvų tarpusavio santykių gerinimui, ryšio stiprinimui. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, tikslinga pripažintini pagrįstu šalių reikalavimą, kad tėvai paeiliui bendrautų su nepilnamečiu vaiku religinių švenčių dienomis, t. y. per Šv. Kūčias, Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas, įtvirtinus proporcinę porinių – neporinių metų sistemą, ir nustatyti, kad neporiniais metais ieškovas praleidžia su sūnumi Šv. Kūčių dieną, pasiimdamas sūnų 17:00 valandą iš atsakovės ir sūnaus gyvenamosios vietos ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną sūnų grąžinant į jo ir atsakovės gyvenamąją vietą 19:00 valandą. Neporiniais metais ieškovas praleidžia su sūnumi pirmąją šv. Velykų dieną, pasiimdamas sūnų 10:00 valandą iš atsakovės ir sūnaus gyvenamosios vietos tą pačią dieną grąžinant sūnų į jo ir atsakovės gyvenamąją vietą 20:00 valandą. Poriniais metais ieškovas praleidžia su sūnumi antrąją Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną, pasiimant sūnų iš gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą 20:00 val.

178Ieškovas pageidauja praleisti keturias savaites atostogų, t.y. 28 dienas su sūnumi. Teismo vertinimu, orientaciniu kriterijumi dėl atostogų trukmės, kurią ieškovas gali praleisti su savo vaiku, būtų galima pripažinti LR darbo kodekso nuostatas, kurios šiuo metu suteikia darbuotojams 28 kalendorines kasmetines apmokamas atostogų dienas. Todėl spręstina, kad kiekvienas iš tėvų turi teisę praleisti pusę šio laikotarpio, t. y. po 14 dienų, o dėl ilgesnio laikotarpio būtinas tarpusavio šalių sutikimas. Dėl šių priežasčių pripažintina, kad ieškovas turi teisę bendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi ne mažiau kaip keturiolika dienų, savo atostogų metu. Nustatytina, kad apie planuojamas kasmetines atostogas ieškovas privalo įspėti atsakovę prieš 30 kalendorinių dienų.

179Ieškovas pageidauja kompensacinės bendravimo tvarkos sąlygos numatymo, t. y. tais atvejais, jei dėl rimtų ir pateisinamų priežasčių (ieškovo liga, komandiruotė, ilgalaikė išvyka ir kt.) bendrauti su sūnumi N. B. tėvui E. B. nepavyksta tomis dienomis, kaip yra nustatyta sūnaus N. bendravimo su tėvu tvarkoje, bendravimo dienos kompensuojamos susitikimus perkeliant į kitas dienas iš anksto susitikimų laiką suderinus su vaiko motina A. T. – B. Atsakovė su tokia ieškovo pozicija nesutiko, nurodė, kad tai sudarys subjektyvių vertinimų prielaidas ir taip nulems naujus tėvų konfliktus, neigiamai veikiančius ir sūnų. Jau minėta, kad bendravimo tvarka nėra teisė, tačiau ir pareiga, nes nepilnamečiams vaikams atsiranda teisėtas lūkestis laiką praleisti su tuo iš tėvų, kuris gyvena skyrium. Todėl nesutiktina su ieškovo pozicija, kad atsakovei būtų nustatyta pareiga kompensuoti ieškovo nepanaudotą bendravimo su vaiku laiką, esant ieškovo nurodytoms aplinkybėms, nes bendravimo tvarka nustatoma šalių reikalavimu, todėl šalys ir turi laikytis šios tvarkos, jeigu nesusitaria kitaip. Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo turi planuoti savo laiką taip, kad numatytu laiku jis galėtų bendrauti su savo vaiku, todėl be šalių sutikimo kompensacinis principas bendravime nenustatytinas, kadangi tai prieštarautų atsakovės interesams siekiant lygiateisio bendravimo bei skatintų tarp šalių konfliktines situacijas.

180Nustatytina, kad ieškovui negalint su nepilnamečiu vaiku bendrauti nurodytu laiku, jis privalo apie tai pranešti atsakovei prieš dvi dienas iki nurodyto lankymo laiko, o esant nenumatytoms aplinkybėms - nedelsiant.

181Pastebėtina, kad vaiko ligos atveju ar panašiai abu tėvai turi pareigą rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, taip pat abu tėvai turi teisę gauti informaciją apie vaiko sveikatos būklę. Byloje nenustatyti jokie pagrindai, kodėl informacija apie vaiko sveikatos būklę neturėtų būti žinoma tėvui, juolab, kad CK 3.170 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku. Atsisakyti suteikti informaciją galima tik tuo atveju, jei yra grėsmės vaiko sveikatai ar gyvybei iš tėvo ar motinos pusės, taip pat įstatymų nustatytais atvejais. Tokie atvejai byloje nėra nustatyti.

182Šalys turi stengtis bendradarbiauti bei kiek įmanoma sklandžiau komunikuoti, dėti maksimaliais pastangas stengiantis išvengti konfliktinių situacijų atsižvelgiant į jų nepilnamečio sūnaus interesus, akivaizdų norą bendrauti su abiem tėvais.

183Pastabėtina, kad atsakovė prie bendravimo tvarkos nurodė, kad ieškovas turi užtikrinti sūnaus poilsį, tinkamą mitybą ir dienos režimą. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio klausimai negali būti sureguliuoti bendravimo tvarka, nes tai susiję su vaikų auklėjimu, tėvų teisėmis ir pareigomis. Šalims išaiškintina, kad tėvų gyvenimas skyriumi niekaip neriboja jų teisės ir pareigos auklėti savo vaikus. Visi klausimai, susiję su vaikų auklėjimu, ugdymu, priežiūra ir kt. privalo būti sprendžiami tarpusavio tėvų sutarimu ir teismas sprendimu negali daryti įtakos šioms tėvų pareigoms. Dėl minėtų aplinkybių teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl šių klausimų nepasisakytina.

184Įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikinos bendravimo tvarkos.

185Esant nurodytoms aplinkybėms, nustatytina tokia ieškovo E. B. bendravimo su sūnumi N. B. tvarka:

1861) Neporinėmis metų savaitėmis ieškovas pasiima sūnų savaitgaliais iš gyvenamosios vietos šeštadienį 10:00 val. ir grąžina sekmadienį 19:00 val. į atsakovės ir sūnaus gyvenamąją vietą.

1872) Neporinėmis metų savaitėmis trečiadienį ieškovas pasiima sūnų iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų ir tos pačios dienos vakare 20:00 valandą grąžina į atsakovės ir sūnaus gyvenamąją vietą.

1883) Porinėmis metų savaitėmis ieškovas pasiima sūnų antradienį ir ketvirtadienį po užsiėmimų iš ugdymo įstaigos ir grąžina tos pačios dienos vakare 20:00 valandą, į atsakovės ir sūnaus gyvenamąją vietą.

1894) Neporiniais kalendoriniais metais ieškovas bendrauja su sūnumi per sūnaus gimtadienį (( - )), darbo dienomis nuo 17 val. iki 20 val., o ne darbo dienomis nuo 10 val. iki 20 val. Poriniais metais, sūnus gimtadienį praleidžia su motina.

1905) Kiekvienais metais, nežiūrint šios tvarkos nuostatų, Tėvo dieną ir ieškovo E. B. gimtadienį sunūs praleidžia su tėvu, darbo dienomis nuo 17 val. iki 20 val., o ne darbo dienomis nuo 10 val. iki 20 val. Motinos dieną ir atsakovės A. T. – B. gimtadienį sūnus praleidžia su motina.

1916) Neporiniais metais ieškovas praleidžia su sūnumi Šv. Kūčių dieną, pasiimdamas sūnų 17:00 valandą iš atsakovės ir sūnaus gyvenamosios vietos ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną sūnų grąžinant į jo ir atsakovės gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą, 19:00 valandą.

1927) Neporiniais metais ieškovas praleidžia su sūnumi pirmąją Šv. Velykų dieną, pasiimdamas sūnų 10:00 valandą iš atsakovės ir sūnaus gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną grąžinant sūnų į jo ir atsakovės gyvenamąją vietą 20:00 valandą.

1938) Poriniais metais ieškovas praleidžia su sūnumi antrąją Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną, pasiimant sūnų iš gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą 20:00 val.

1949) E. B. kiekvienais metais su sūnumi N. praleidžia 14 dienų savo kasmetinių atostogų. Dėl ilgesnio laikotarpio būtinas tarpusavio šalių sutikimas. Tėvas savo atostogų su sūnumi periodu, pasiima sūnų pirmą atostogų dieną 10 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18 val. E. B. informuoja A. T. – B. apie planuojamas atostogas ne vėliau kaip 30 kalendorinių dienų iki atostogų pradžios. Suderinus atostogų laiką su A. T. B., atostogų laikas gali būti keičiamas tik abiejų šalių susitarimu.

19510) Jei ieškovas dėl objektyvių priežasčių negali bendrauti su nepilnamečiu vaiku nurodytu laiku, privalo apie tai pranešti atsakovei sms žinute į šį telefono numerį ( - ), prieš dvi dienas iki nurodyto lankymo laiko, o esant nenumatytoms aplinkybėms nedelsiant. Pasikeitus tel. nr. atsakovę privalo informuoti ieškovą apie telefono numerio pasikeitimą.

19611) Abu tėvai turi teisę neribotai bendrauti su vaiku elektroninėmis ir kitomis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko dienotvarkę, užimtumą ir interesus sūnui esant pas kitą tėvą.

19712) A. T. – B. privalo pranešti E. B. apie sūnaus N. B. sveikatos būklės pasikeitimus ne vėliau kaip per 12 val. nuo ligos pradžios ar ligos pabaigos.

198Pažymėtina, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms ir tėvo bendravimo su vaiku būdui ar sąlygoms neatitinkant vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo, nes santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio.

199Pažymėtina ir tai, kad suteikti galimybę bendrauti kartu negyvenančiam tėvui yra asmens, pas kurį vaikas gyvena, pareiga; jis neturi teisės kliudyti vaikui bendrauti. Nagrinėjamu atveju, padėti ir skatinti sūnų bendrauti su tėvu yra ir motinos pareiga, nes motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi padėti vaikui įgyvendinti jo teises bei veikti vaiko interesais, priešingu atveju galėtų kilti tinkamo tėvų pareigų vykdymo klausimas (CK 3.165 str.).

200Atkreiptinas dėmesys, kad nustačius konkrečią bendravimo tvarką tiek ieškovė, tiek atsakovas privalo jos laikytis, t. y. CPK 18 straipsnio pagrindu įsigaliojęs teismo sprendimas yra privalomai vykdytinas. Tačiau net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais.

201Įsiteisėjus teismo sprendimui naikintinos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikinos bendravimo tvarkos.

202Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

203Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

204Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Tėvų galimybė teikti išlaikymą turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).

205Ieškovas prašė priteisti iš jo išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. B., gimusiam ( - ), po 130 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos. Nurodė, kad vaiko poreikių užtikrinimui kas mėnesį reikalinga apie 240 EUR suma: maistui 90 Eur, aprangai 35 Eur, vaistams, vitaminams ir medicininei priežiūrai 35 Eur, žaislams ir laisvalaikiui 20 Eur, vaikui tenkančios būsto išlaikymo išlaidoms 40 Eur, nenumatytoms išlaidoms 20 Eur. Likusią išlaikymo sumą privalo teikti atsakovė. Ieškovo vertinimu, jo teikiamų 130 Eur per mėnesį ir atsakovės teikiamų 130 Eur per mėnesį pinigų suma, iš viso 260 Eur per mėnesį, yra pakankama visiems jo poreikiams patenkinti, šiuo metu vaiko poreikiams tokios pinigų sumos faktiškai net ir nereikia. Tačiau jis sutinka teikti 130 Eur išlaikymą, atsižvelgdamas į tai, kad vaikui augant, jo poreikiai po truputį didės.

206Ieškovas paaiškino, kad jis su vaiku gyveno, teikė pinigų vaiko ir kitiems šeimos poreikiams patenkinti, dalyvavo perkant šeimai reikalingus maisto produktus, daiktus ir kt., todėl jam yra žinoma, kokią šeimos biudžeto dalį užimdavo išskirtinai nepilnamečio sūnaus auginimui reikalingos lėšos.

207Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, ieškovas prašė teismo įvertinti tai, kad jis prašo nustatyti maksimalią bendravimo su vaiku tvarką, bendraujant darbo dienomis, du savaitgalius per mėnesį, bei kasmet po 28 dienas atostogų metu, kas praktiškai sudaro daugiau nei mėnesį laiko. Šiais laikotarpiais, sūnus bus su juo ir jis teiks jam pilną išlaikymą. Tokiu būdu, ieškovo išlaidos vaiko poreikiams bus didesnės nei 130 Eur per mėnesį, o atsakovė tais laikotarpiais, kai vaikas laiką leis su ieškovu, išlaidų vaiko išlaikymui apskritai nepatirs jokių. Todėl prašė nustatyti, kad minėtais laikotarpiais vaiko išlaikymui skirtų pinigų sumų A. T. B., kaip lėšų administratorei uzufrukto teise, ieškovas nepervedinės, nes faktiškai jis išlaikymą vaikui teiks tiesiogiai.

208Ieškovas nurodė, kad šiuo metu jis dirba UAB „Baltic Logistic Solutions". Jo pajamas sudaro minimali mėnesio alga. Keisti darbovietę jis privalėjo dėl pablogėjusios sveikatos, nes ankstesnėje darbovietėje buvo didelis darbo tempas, emocinis krūvis ir dėl jam diagnozuoto sveikatos sutrikimo jis dirbti toje darbovietėje negalėjo. Nuosavo būsto jis neturi, po santuokos nutraukimo jam reikės rasti galimybę skolintis pinigų naujam gyvenamajam plotui įsigyti, kadangi racionaliau yra mokėti kas mėnesinį mokestį bankui už savo nuosavybę, o ne kasmėnesinį nuomos mokestį svetimo turto savininkui. Kol santuoka nenutraukta ir vyksta skyrybų procesas, paskolos būstui suteikimo klausimo sprendimą kredito įstaigos yra sustabdžiusios. Tokiu būdu jo turtinė padėtis pasikeis, nes jis bus priverstas prisiimti įsipareigojimų kreditoriams. Ieškovo vertinimu, pagal atsakovės pateiktus dokumentus yra akivaizdu, kad jos pajamos yra didesnės nei jo, todėl ieškovo turtinė padėtis laikytina prastesnė nei atsakovės, nes atsakovė turi nuosavo nekilnojamojo turto, o jis neturi. Be to, atsakovės gaunamos pajamos yra didesnės ir sveikatos būklė yra geresnė, nei jo.

209Atsakovė prašė iš ieškovo sūnaus išlaikymui po 200 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškovo ieškinio padavimo 2016-02-09, iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.208 str. nustatyta tvarka, paskirti vaiko lėšų tvarkytoja, uzufrukto teise atsakovę.

210Atsakovės paskaičiavimu, vaiko poreikiai yra ženkliai didesni ir sudaro 525 Eur per mėnesį: maistui – 100 Eur; aprangai, avalynei – 60 Eur; vaistams, vitaminams, medicininei priežiūrai – 40 Eur; žaislams, laisvalaikiui – 25 Eur; vaikui tenkančios būsto išlaikymo išlaidos – 60 Eur; nenumatytoms išlaidoms -15 Eur; darželis – 60 Eur; higienos prekės (sauskelnės, vienkartinės paklodės, drėgnos servetėlės, pastos, muilai ir t.t.) -25 Eur; kirpėjos, odontologo paslaugos – 15 Eur; transporto paslaugos (kuras, automobilio priežiūra) – 55 Eur; auklė – 40 Eur; gyvybės ir nelaimingų atsitikimų draudimas – 30 Eur.

211Atsakovė nurodė, kad ieškovas pateikė poreikių lentelę, pagal kurią išeina, kad sūnus niekada nesinaudos jokios rūšies transportu, neis į darželį, nei į mokyklą ir nebus prižiūrimas auklės, niekada neatostogaus, nesinaudos higienos priemonėmis, neavės avalynės. Šiuo metu sūnus lanko darželį, kai serga, jį prižiūri auklė (atsakovės mama), kuriai ji nemoka už vaiko priežiūrą, tačiau apmoka jos kelionės iš Tauragės į Kauną išlaidas – po 20 Eur už kelionę pirmyn ir atgal, maždaug du kartus per mėnesį. Į darželį (3 km.) ir gydymo įstaigas, vaikų žaidimo kambarius, vaikų žaidimo aikšteles parkuose ir t.t. sunūs vežamas šeimos automobiliu Toyota Corola Verso, kurį ieškovas, deklaruodamas meilę ir rūpestį sūnui, atkakliai siekia prisiteisti, nors turi savo asmeninę mašiną. Ieškovas siekia palikti atsakovę su sūnumi be susisiekimo priemonės. Nors automobilis Toyota Corola Verso pirktas iš mano asmeninių lėšų (t.y. pardavus atsakovės asmeninį automobilį Opel Astra, dokumenti pateikti teismui).

212Iš ieškovo priteistiną išlaikymo dydį atsakovė grindė ir tuo, kad asmuo, su kuriuo lieka gyventi vaikas, visada patiria didesnias išlaidas, kas ir atsispindi atsakovės sudarytoje poreikių lentelėje. Atsakovės vertinimu, ieškovas turėtų prisidėti bent prie dalies šių išlaidų, t.y. teikti 200 Eur išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos (t.y. 2016.02.09).

213Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovas klaidina teismą, teigdamas, kad jo pajamas sudaro minimali mėnesio alga. atsakovės žiniomis, ieškovo atlyginimas susideda iš pagrindinės ir kintamos dalies. Pagrindinė dalis įvardinta darbo sutartyje, t.y. minimalus atlyginimas, o kintama dalis - nurodoma, bet neįvardinama konkrečia suma. Pagal patiriamas išlaidas akivaizdu, kad ieškovo pajamos ženkliai didesnės: minimalus atlyginimas 380 EUR (į rankas apie 320 EUR), ieškovas moka 150 Eur už buto nuomą, 130 Eur teikia laikiną sūnaus išlaikymą. Taigi jam lieka apie 40 Eur, o dar maistas, vaistai, mokesčiai, transportas, ryšio priemonės, apranga, avalynė, pramogos, nenumatytos išlaidos, apmokama advokate ir t.t. Akivaizdu, kad jo išlaidos ženkliai viršija pajamas. Todėl mano, kad ieškovas turėtų pateikti realias gaunamas pajamas patvirtinantį dokumentą.

214Atsakovė nesutiko su ieškovo argumentais, kad jo turtinė padėtis prastesnė nei atsakovės. Nurodė, kad nors ieškovas neturi savo nekilnojamojo turto, tačiau asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą jis pardavė prieš teikdamas ieškinį - 2015-12-21, ko pasėkoje, ieškovas iš ties prarado nekilnojamąjį turtą, tačiau jo banko sąskaita pasipildė 17 500 EUR (buto pardavimo dokumentai pateikti teismui).

215Atsakovė nesutiko, kad jos gaunamos pajamos yra didesnės ir sveikatos būklė geresnė nei ieškovo. Nurodė, kad apie jos sveikatos būklę ieškovas nežino ir negali žinoti. Būdama atsakinga mama, ji negali sau leisti sirgti, nes reikia rūpintis sūnumi, nepriklausomai nuo pačios sveikatos būklės. Taip pat teigė, kad ieškovas, būdamas stipriosios lyties atstovu, turėdamas išsilavinimą, būdamas darbingas, jaunas vyras turi galimybę susirasti geriau apmokamą darbą. Tuo labiau, kad ieškovas iš sutaupytų šeimos pinigų pakėlė sau kvalifikaciją, t.y. 2014 m. rudenį išsilaikė vairuotojo teises C, CE kategorijas , sumokėdamas 1150 EUR, su sąlyga, kad ieškos geriau apmokamo darbo. Tokie vairuotojai visada buvo paklausūs ir gerai apmokami. Bet ieškovas nesuinteresuotas gauti daugiau pajamų, motyvuodamas savo liga - hipertenzija. Hipertenzija, tai nėra neįgalumas, kuris trukdytų dirbti ir užsidirbti.

216Vertinant šiuos šalių išsakytus argumentus, pažymėtina, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

217Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 str. 1 d., vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Abiejų tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios. Vaiko interesus privalo saugoti ir ginti abu tėvai.

218Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad jos pajamas per mėnesį sudaro minimali mėnesio alga. Tačiau patikrinus Sodros duomenis, nustatyta, kad ieškovo darbo užmokestis UAB „Baltic Logistic Solutions“ ženkliai didesnis ir sudaro virš 900 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių).

219Atsakovės gaunamas darbo užmokestis UAB „Erelita Furniture“ sudaro 770 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių), ( 1 t. b.l. 113-115). Taigi akivaizdu, kad atsakovės gaunamos pajamos yra mažesnės, nei ieškovo.

220Šalys kreditorių ir kitų išlaikytinių neturi.

221Teismas, susipažinęs su šalių nurodytais 3 metų vaiko poreikiais per mėnesį, vertina, kad ieškovo nurodyti vaiko poreikiai neatspindi visų realių vaiko poreikių ir jiems tenkinti reikalingų išlaidų (nenurodytos transporto išlaidos, nors vaikas automobiliu vežamas į darželį, pas gydytojus, į pramogas mieste ir t.t.), jis lanko darželį, neabejotinai reikalingos lėšos ir auklei (kurios šiuo metu, kai susirgusį vaiką prižiūri atsakovės mama, yra minimalios), atostogoms, higienos priemonėmis. Teismo vertinimu, visų šių išlaidų negali padengti ieškovo nurodyta nenumatytoms išlaidoms skirtina 20 Eur suma, nes vien darželis kainuoja apie 60 Eur per mėnesį. Tuo tarpu atsakovės nurodyti vaiko poreikiai ir jiems skirtinos išlaidos yra padidinti – 3 metų vaikui nėra būtina aprangai ir avalynei skirti 60 eurų kiekvieną mėnesį, 40 eurų vaistams ir vitaminams bei medicininei priežiūrai, nes visi būtini vaistai vaikams yra skiriami nemokamai, jas apmokant valstybės lėšomis, gydymo išlaidos, odontologo paslaugos vaikams taip pat nemokamos, o prie transporto išlaidų visiškai nepagrįstai priskaičiuota ir automobilio priežiūra, nes nepriklausomai nuo to, kad juo naudojasi vaikas, automobilis turi būti tvarkingas. Teismo vertinimu, ikimokyklinio amžiaus vaiko poreikiams pakankama suma yra 380 Eurų, kuri atitinka minimalią mėnesio algą ir yra orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą. Tokia kas mėnesį skirtina suma atitiktų faktinius šalių vaiko poreikius bei tėvų galimybes šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 str. 2 d.).

222Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog bylos nagrinėjimo metu vaikui diagnozuotas susirgimas – astma, vaiko būtinųjų poreikių šiuo metu nepadidino, nes pagal pateiktus medicininius dokumentus šiam susirgimui gydyti išrašyti receptiniai (kompensuojami) vaistai. O prognozuoti, kad šiam susirgimui gydyti prireiks ir nereceptinių nekompensuojamų vaistų, teismas neturi pagrindo.

223Atmestinas atsakovo prašymas nepriteisti iš jo nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui reikalingos išlaikymo dalies vaiko buvimo su juo laikotarpiu. Pažymėtina, kad vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarko tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (CK 3.190 str. 1 d.). Be to, tam iš tėvų, su kuriuo nuolat gyvena mažametis vaikas, tenka pareiga ne tik skirti jam per mėnesį reikalingo išlaikymo dalį, bet ir pasirūpinti kasdienių vaiko poreikių tenkinimu (skalbti, gaminti valgyti ir pan.), todėl išlaikymo neteikimas vieną mėnesį reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą.

224CK 3.192 str. reglamentuota tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymas – tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas. Tėvų pareiga vaikui teikti išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar nebendravimu su vaiku. Įstatymo leidėjas, sureguliuodamas išlaikymo santykius, įtvirtino principą „pagal poreikius ir galimybes“. Tai reiškia, kad turi būti vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

225Atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų, kad dėl sveikatos būklės jo darbingumas būtų apribotas, byloje nepateikta, todėl iš dalies tenkinant ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, iš atsakovo priteistinas išlaikymas sūnui N. B. po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo teismui dienos (nuo 2016 m. vasario 9 d.) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečio atstovė A. T. – B.

226Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

227Šioje byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki sprendimo priėmimo iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas, po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (I t., b.l. 52). Priėmus sprendimą, byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 str.).

228Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

229Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo

230Ieškovas nurodė, kad gyvendami santuokoje, jokių kreditorinių įsipareigojimų nei kartu su atsakove, nei kiekvienas atskirai neįgijo, niekas į juos jokių kreditorinių reikalavimų neturi ir nereiškia. Iki santuokos sudarymo, t.y. 2004-05-17, atsakovė asmeninės nuosavybės teise įgijo 61.44 kv. m. butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Šis turtas į dalintino turto masę neįtraukiamas, nes neturi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinio statuso. Ieškovo paaiškinimu, atsakovės asmeninis būstas santuokos metu buvo gerinamas iš bendrų lėšų, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad su atsakove lieka gyventi jų nepilnametis sūnus, jokių kompensacijų už būsto pagerinimui panaudotas jo lėšas iš atsakovės nereikalauja. Iki santuokos sudarymo, t.y. 2012-02-11 jis asmeninės nuosavybės teise įgijo automobilį VW PASSAT, Valst. Nr. ( - ) Šis turtas į dalintino turto masę neįtraukiamas, nes neturi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinio statuso. Gyvenant santuokoje, jokio nekilnojamojo turto nei jis, nei atsakovė neįgijo. Ieškovo teigimu, atsakovė pateikdama teismui priešieškinį, į dalintino turto masę įtraukė telefoną Samsung Galaxy S5 ir nurodė jo įsigijimo kainą 400 Eur. Tačiau nutraukiant santuoką turtas dalinamas pagal jo rinkos vertę, o ne įsigijimo vertę. Minėtas telefonas pasitaikė brokuotas, nuolat gendantis ir šiuo metu jis juo jau negali naudotis. Sutinka, kad jis būtų dalinamas ir priteisiamas ieškovui, tačiau ieškovo teigimu, jo vertė yra 190 Eur. Vidutinė telefono rinkos vertę jis apskaičiavo pagal šiuo metu internetiniame tinklapyje Skelbiu.lt nurodomas parduodamų tokio modelio telefonų kainas ir atsižvelgdamas į jo būklę. Kadangi atsakovė santuokos metu taip pat įsigijo telefoną, mano esant teisinga ir sąžininga į dalintino turto masę įtraukti ir jai priklausantį telefoną Samsung Galaxy S3, kurio vidutinę rinkos vertę ieškovas apskaičiavo analogiškai ir ji yra 70 Eur.

231Ieškovas nurodė, kad santuokoje įgyto kilnojamojo turto balansą sudaro:

232Automobilis TOYOTA COROLLA VERSO, Valst. Nr. ( - ) teisiškai registruotas E. B. vardu, kurio vertė 2693 Eur; televizorius SAMSUNG, kurio vertė 430 Eur; skalbimo mašina SAMSUNG, kurios vertė 230 Eur; minkštas kampas, kurio vertė 310 Eur; telefonas Samsung Galaxy S5, kurio vertė 190 Eur; telefonas Samsung Galaxy S3, kurio vertė 70 Eur. Viso dalintino turto vertė 3923 Eur.

233Nutraukiant santuoką, ieškovas prašė jam priteisi automobilį Toyota Corolla Verso, kurio vertė 2693 Eur ir telefoną Samsung Galaxy S5, kurio vertė 190 Eur. Viso turto už 2883 Eur. Atsakovei prašė priteisti jos žinioje esančius daiktus: skalbimo mašiną, kurios vertė 230 Eur, televizorių, kurio vertė 430 Eur, minkštą kampą, kurio vertė 310 Eur, telefoną Samsung Galaxy S3, kurio vertė 70 Eur. Viso turto už 1040 Eur. Tokį turto padalijimo būdą ieškovas motyvavo tuo, kad atsakovė lieka gyventi su nepilnamečiu vaiku bute, kuris yra apstatytas baldais ir daiktais, todėl jų išnešimas iš vaiko aplinkos nėra tikslingas.

234Ieškovas taip pat nurodė, kad 2015 rugsėjo mėnesį jis ir atsakovė sudarė bažnytinę santuoką. Santuokos sudarymo dieną vyko šventė ir giminės bei artimieji jam ir atsakovei padovanojo pinigų. Šiuos pinigus jie įnešė į atsakovės asmeninę sąskaitą, esančią Šiaulių banke, kaip indėlį, nes taip pageidavo atsakovė, o jis sutiko. Bendra pinigų suma buvo 1200 Eur. Kadangi šios lėšos buvo gautos kaip dovana abiem sutuoktiniams, jos buvo jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Į teismo užklausimą Šiaulių bankas pateikė duomenis apie atsakovės A. T. B. sąskaitą. Iš sąskaitos išrašo matyti, kad minėta pinigų suma buvo laikoma kaip terminuotas indėlis, o 2016-01-29 dieną 1200,30 Eur pinigų suma buvo išmokėta atsakovei. Atsakovė apie pasiimtus savo žinion pinigus ieškovo neinformavo, šį pinigų pasiėmimo faktą nuo ieškovo nuslėpė. Kadangi atsakovė 1200,00 Eur panaudojo savo asmeniniams poreikiams, prašė nustatyti, kad šia apimtimi atsakovė sumažino bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę be ieškovo sutikimo. Nustačius šią aplinkybę, dalinant santuokoje įgytą turtą, tai turi būti įvertinta skaičiuojant kompensaciją ( CK 3.123 str. 3 d.).

235Ieškovo paskaičiavimu, bendrą turto balansą sudaro: 3923 Eur vertės kilnojamas turtas ir 1200 Eur piniginės lėšos. Viso santuokoje buvo įgyta turto už 5123 Eur. Vienam sutuoktiniui tenkanti dalis sudaro 2561,5 Eur. Kadangi atsakovei atitenka turto už 1040 Eur ir ji pati pasiėmė 1200 Eur pinigines lėšas, taigi viso jai atitenkančio turto vertė yra 2240 Eur, o ieškovui atitenkančio turto vertė yra 2883 Eur. Kadangi ieškovui atitenka didesnė dalis santuokoje įgyto turto, sutinka, kad iš jo atsakovei būtų priteista 321,50 Eur kompensacija.

236Atsakovė nurodė, kad ieškovas visus daiktus nurodė įsigijimo vertėmis, išskyrus telefoną Samsung Galaxy S5. Todėl ir ji turtą vertina pirkimo verte. Nurodė, kad dalintiną turtą sudaro: Automobilis TOYOTA COROLLA VERSO, Valst. Nr. ( - ), kurio vertė 2693 Eur (pirkimo vertė); televizorius SAMSUNG, kurio vertė 430 Eur (pirkimo vertė); skalbimo mašina SAMSUNG, kurios vertė 230 Eur (pirkimo vertė); minkštas kampas, kurio vertė 310 Eur (pirkimo vertė); telefonas Samsung Galaxy S5, kurio vertė 400 Eur (pirkimo vertė). Viso turto vertė 4063 Eur.

237Atsakovė nesutiko, kad automobilis TOYOTA COROLA VERSO, valst. Nr. ( - ), būtų priteistas ieškovui. Nurodė, jog tai šeimos automobilis, kuris yra gyvybiškai būtinas atsakovei. Automobilis jai reikalingas nuvykti su vaiku į gydymo įstaigas, ugdymo įstaigas, į kaimą (sodybą) pas vienintelį senelį, atostogų - prie jūros, į vaikų kambarius, į vaikų žaidimo aikšteles ir kt. Ieškovas turi asmeninį automobilį, kaip nurodoma ieškinyje VW PASSAT valst. Nr. ( - ) todėl ieškovui naudotis 2 automobiliais nėra būtina. Be to, automobilio TOYOTA COROLA VERSO pirkimui panaudoti atsakovės asmeniniai pinigai, gauti už kitą asmeninį parduotą automobilį - OPEL ASTRA, valst. Nr. ( - ) (1303.29 eurų (4500 litų)). Atsakovė nurodė tokias minėto automobilio įsigijimo aplinkybes: kad 2014 m. rugsėjo 15 d. pardavė sesei savo asmeninį automobilį (kuris dėl pigesnio draudimo buvo registruotas jos mamos vardu), už 1303.29 eurų (4500 litų). Tą pačią dieną sesuo padarė 2 bankinius pavedimus, pervesdama po 579,24 eurų (2000 litų) su užrašu: 1 dalis už automobilį ir 2 dalis už automobilį. Likusius 144.81 eurų (500 litų), atidavė grynais.

238Atsakovė pateikė du mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad 2014-09-15 į atsakovės sąskaitą SEB banke jos sesuo O. T. pervedė 4000 Lt (1 t. b.l. 49-50).

239Tikėtina, kad pinigai atsakovei buvo sumokėti už jos automobilį, nes tai nurodyta mokėjimo paskirtyje. Tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad minėtas lėšas ji panaudojo automobilio TOYOTA COROLLA VERSO, Valst. Nr. ( - ), pirkimui 2014-09-26. Kaip matyti, automobilis buvo įregistruotas ne atsakovės, o ieškovo vardu. Atsakovė neprašė pripažinti automobilio TOYOTA COROLLA VERSO jos asmenine nuosavybe, taip pat neneigė, kad tai šeimos turtas, t.y. jos ir ieškovo bendroji nuosavybė. Todėl teismas vertina, jog ta aplinkybė, jog atsakovė savo laisva valia ir sprendimu galimai savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie šeimos turto įgijimo, neišreikšdama valios įgyti turtą asmeninėn nuosavybės, dalijant šį turtą, teisinės reikšmės neturi (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.).

240Pažymėtina, kad piniginės kompensacijos už bendro turto įsigijimui jos panaudotas asmenines lėšas atsakovė priteisti neprašė, nors tokia teisė yra numatyta CK 3.98 str. 2 d.

241Atsakovė taip pat nurodė, kad skalbimo mašina SAMSUNG, kurios vertė 230 Eur, taip pat buvo taip pat buvo įsigyta už jos asmenines lėšas, gautas pardavus iki santuokos įsigytą skalbimo mašiną „Ardo“.

242Teismo vertinimu, atsakovė šios aplinkybės taip pat neįrodė. Nors atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2009-01-15 ji buvo įsigijusi skalbimo mašiną „Ardo“, tačiau nei jos pardavimo fakto, nei pinigų gavimo bei panaudojimo kitos skalbimo mašinos pirkimui atsakovė neįrodė. Pažymėtina, kad ieškovas šios atsakovės nurodytos aplinkybės nepripažino, teigė, kad seną atsakovės turėtą skalbimo mašiną padovanojo jos broliui, o naują nupirko jis, iš savo DNB banko sąskaitos. Ieškovas pateikė banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad 2013-11-23 (iki santuokos) iš savo sąskaitos sumokėjo 871,99 Lt už pirkinį parduotuvėje Elektromartkt.

243Esant šioms aplinkybėms, teismas neturi jokio pagrindo vertinti, kad skalbimo mašina SAMSUNG buvo įgyta atsakovės asmeninėmis lėšomis. Pažymėtina ir tai, kad nei ieškovas, nei atsakovė piniginės kompensacijos už skalbimo mašinos įsigijimui panaudotas asmenines lėšas kompensacijos priteisti neprašė, taip pat neprašė pripažinti asmenine nuosavybe. Kadangi abi šalys skalbimo mašiną įtraukė į dalintino turto sąrašą, pripažintina, kad skalbimo mašina, nors įgyta iki santuokos, bet gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, yra dalintinas turtas.

244Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovas į dalintino turto sąrašą nepagrįstai įtraukė telefoną Samsung Galaxy S3, kurio vertė 70 EUR. Teigė, kad minėtą telefoną jai padovanojo brolis Ovidijus, vaiko gimimo proga.

245Atsakovė pateikė teismui telefono Samsung Galaxy S3 pirkimo dokumentus (2 t. b.l. 950, iš kurių matyti, kad minėtas telefonas pirktas Jungtinėje Karalystėje, internetinėje parduotuvėje, pirko O. T. už 118 svarų. Tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad brolis minėtą telefoną jai padovanojo. Ieškovas teigė, kad už minėtą telefoną atsakovės broliui sumokėjo.

246Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovo naudojamas telefonas Samsung Galaxy S5 buvo įgytas iš bendrų šeimos lėšų. Tačiau ieškovas nesutiko, kad jo vertė yra 430 Eur, teigė, kad telefonas sugedęs ir jo negali naudotis, be to, tokio modelio padėvėto telefono rinkos vertė yra mažesnė, apie 190 Eur.

247Ieškovo pateikti skelbimai apie parduodamus tokio modelio telefonus patvirtina, kad rinkoje tokio modelio geros būklės telefoną galima įsigyti sumokant nuo 60 iki 210 eurų, o naują už 280 eurų (1 t. b.l. 152-154). Todėl teismas vertina, jog ieškovo nurodyta 190 Eur telefono vertė yra artimesnė rinkos verčiai, todėl šia verte vadovaujasi sudarant dalintino turto balansą (CK 3.119 str.).

248Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės sąskaitoje Šiaulių banke buvusių piniginių lėšų (1200,30 Eur), kuriuos atsakovė išgrynino 2016-01-29. Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad minėtos lėšos yra jos žinioje.

249Atsakovė teigė, kad minėti pinigai buvo dovana sūnui krikštynų proga, 2015-09-05, o ieškovas – kad pinigai buvo padovanoti jiems, bažnytinės santuokos proga.

250Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad 2015-09-05 šalių sūnus N. B. buvo pakrikštytas Evangelikų – liuteronų bažnyčioje Tauragėje ( 3 t. b.l. 21), taip pat tą pačią dieną šalys sudarė bažnytinę santuoką. Atsakovė pateikė įrodymus, kad ji kvietė svečius 2015-09-05 į sūnaus krikšto šventę, o 2014-03-21 kvietė svečius į civilinės santuokos sudarymo šventę. Atsakovė taip pat paaiškino, kad giminės ir draugai juos jau buvo pasveikinę su santuokos sudarymu, todėl sudarius bažnytinę santuoką, dovanų negavo, pinigai buvo dovanoti jų sūnaus krikšto proga ir tai yra vaikui dovanotos lėšos.

251Teismas sprendžia, jog labiau tikėtinos atsakovės nurodytos aplinkybės, kad šalys vestuvinių dovanų antrą kartą negavo, nors sūnaus krikšto dieną ir sudarė bažnytinę santuoką. Kaip matyti, svečiai buvo kviečiami į vaiko krikštynų šventę, todėl labiau tikėtina, kad pinigai ir buvo padavanoti vaikui. Todėl šie pinigai nėra laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir negali būti dalinami.

252Kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, šių vaikui dovanotų piniginių lėšų tvarkymo teisė (uzufruktas) priklauso atsakovei (CK 3.190 str. 1 d.). Pažymėtina, kad vaiko turtą atsakovė privalo tvarkyti atsakingai, vadovaudamasi CK 3.188 str. nuostatomis.

253Nustačius, kad 2015-09-05 dovanotos lėšos (1200 Eur) yra vaiko turtas, jos į dalintino turto balansą neįtrauktinos ir kompensacija ieškovui už jų dalį nepriteistina.

254Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

255Iš bylos medžiagos nustatyta, kad santuokos metu prisiimtų ir neįvykdytų kreditorinių įsipareigojimų šalys neturi. Nekilnojamojo dalintino turto šalys taip pat neturi. Atsakovė asmeninės nuosavybės teise turi iki santuokos įgytą butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Šis turtas į dalintino turto masę neįtrauktinas, nes neturi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinio statuso. Ginčo tarp šalių dėl šio buto nėra.

256VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovės vardu transporto priemonių nėra įregistruota.

257Ieškovo E. B. vardu yra registruota transporto priemonė – automobilis VW PASSAT, Valst. Nr. ( - ) įgytas iki santuokos sudarymo 2012-02-11. Šis automobilis į dalintino turto masę neįtrauktinas, nes neturi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinio statuso. Ginčo tarp šalių dėl šio automobilio nėra.

258Ieškovo vardu įregistruotas automobilis TOYOTA COROLLA VERSO, Valst. Nr. ( - ), įgytas 2014-09-26 transporto priemonės pirkimo –pardavimo sutarties pagrindu, už 9300 Lt (2693 Eur). Šalys dabartinę jo vertę taip pat nurodo 2693 Eur.

259Nustačius minėtas turto įsigijimo aplinkybes ir turto vertes, kontatuotina, kad šalių bendrąją jungtinę nuosavybę sudaro šis kilnojamasis turtas:

260Automobilis TOYOTA COROLLA VERSO, Valst. Nr. ( - ), šalių nurodyta vertė 2693 Eur;

261Televizorius SAMSUNG, šalių nurodyta vertė 430 Eur;

262Skalbimo mašina SAMSUNG, šalių nurodyta vertė 230 Eur;

263Minkštas kampas, šalių nurodyta vertė 310 Eur;

264Telefonas Samsung Galaxy S5, teismo nustatyta vertė 190 Eur ;

265Telefonas Samsung Galaxy S3, šalių nurodyta vertė 70 EUR.

266Bendra dalintino turto vertė – 3923 Eur.

267Nustatyta, kad pagrindinis šalių ginčas kyla dėl automobilio TOYOTA COROLLA VERSO. Tiek ieškovas, tiek atsakovė siekia, kad automobilis atitektų jam, o kitus kilnojamuosius daiktus laiko ne tokiais svarbiais, jiems nebūtinais. Nors atsakovė pradžioje teigė, kad skalbimo mašina, minkštas kampas ir kiti pas ją likę kilnojamieji daiktai jai yra reikalingi, tačiau bylos nagrinėjimo eigoje nuomonę pakeitė ir visus daiktus prašė priteisti atsakovui, o jai automobilį.

268Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas turi kitą asmeninį automobilį, o taip pat į tai, kad vaikas lieka gyventi su motina, kuri kito automobilio neturi, automobilis reikalingas ir vaiko poreikiams tenkinti, sprendžia, kad automobilis 2693 Eur vertės, o taip pat skalbimo mašina, 230 Eur vertės, minkštas kampas, 310 Eur vertės labiau reikalingi atsakovei. Todėl šie daiktai priteistini jai. Taip pat atsakovei priteistinas jos naudojamas telefonas Samsung Galaxy S3, 70 Eur vertės. Ieškovui priteistini likę daiktai - televizorius SAMSUNG, 430 Eur vertės, telefonas Samsung Galaxy S5, 190 Eur vertės.

269Atsižvelgiant į tai, kad padalinus namų apyvokos daiktus ir transporto priemonę ieškovei atiteko turto už daiktų už 3303 Eur, o atsakovui už 620 Eur, iš atsakovės ieškovui priteistinas skirtumas – 1341,5 Eur.

270Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Šia prezumpcija padalydamas bendrą turtą teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nurodytų pagrindų, kurios leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006;2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009; kt.). Taigi, pavyzdžiui, vien tik faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeE. M. v. V. M., bylosNr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009; kt.).

271Nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad realaus poreikio nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo byloje nėra. Nors su atsakove lieka gyventi nepilnametis šalių vaikas, atsakovė asmeninės nuosavybės teise turi butą, kurio išlaikymo dalis įtraukta į vaiko poreikius, kas reiškia, jog ir ieškovas prie šių išlaidų prisidės; atsakovė paskolų neturi, dirba, gauna stabilias pajamas, kitų išlaikytinių neturi. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovės turtinė padėtis, kuri CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įvardyta kaip pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, neleidžia spręsti dėl CK 3.123 straipsnio taikymo. Teismo vertinimu, kitų reikšmingų aplinkybių nukrypti nuo lygių dalių principo taip pat nėra.

272Atsakovė taip pat prašė nustatyti, kad ieškovas 1150 eurų suma, kurią sumokėjo už C ir CE vairuotojo kvalifikacijos įgijimą, sumažino bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

273Teismo vertinimu, šis atsakovės reikalavimas neįrodytas ir nepagrįstas. Nors byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovas santuokoje sumokėjo 1150 eurų sumą už įgytą C ir CE vairuotojo kvalifikaciją, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad tokiu būdu jis sumažino bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Tuo metu šalys gyveno kartu, tai buvo jų abiejų sprendimas. Vien dėl to, kad šalys išsiskyrė, vieno iš sutuoktinių kvalifikacijos kėlimui panaudotų lėšų nėra jokio pagrindo vertinti kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą, nes tai nėra susiję su baudos mokėjimu už vieno sutuoktinio padarytus teisės pažeidimus, ar žalos, padarytos vieno sutuoktinio veiksmais, atlyginimu CK 3.115 str. 1 d.). Tai nevertintina ir kaip sandoris, sudarytas tik vieno sutuoktinio poreikiams tenkinti, nes ieškovo įgyta vairuotojo kvalifikacija šalims gyvenant kartu buvo siejama su jo didesnėmis galimybėmis darbo rinkoje, darbo pagal įgytą kvalifikaciją suradimu. Gyvenant šeimoje, gautos pajamos būtų papildžiusios šeimos biudžetą. Tačiau tai, kad gyvenant santuokoje, ieškovas darbo pagal įgytą kvalifikaciją nesusirado, nereiškia, kad lėšos buvo iššvaistytos. Ieškovo įgyta kvalifikacija niekur nedingo, ieškovas ją turi. Todėl panorėjęs jis galės dirbti pagal įgytą kvalifikaciją, o jo darbo užmokestis bus skiriamas ne tik jo poreikiams, bet ir vaiko išlaikymui.

274Todėl šis priešieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

275Dėl bylinėjimosi išlaidų.

276Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys (priešieškinis) patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

277Ieškovas E. B. byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 1850 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškovas byloje taip pat yra sumokėjęs 99 Eur žyminį mokestį (1 t., b.l. 19), iš viso ieškovo bylinėjimosi išlaidos sudaro 1949 Eur sumą.

278Atsakovė byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 700 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovė byloje taip pat buvo sumokėjusi 40 Eur žyminį mokestį (1 t., b.l. 109), likusios už atsakovės priešieškinio reikalavimus mokėtinos žyminio mokesčio dalies (57 Eur) mokėjimas atsakovei atidėtas iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi (1 t., b.l. 117-118). Iš viso atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidos sudaro 740 Eur.

279Ieškovas, galutinai patikslinęs ieškinio reikalavimus, reiškė 3 neturtinius reikalavimus, kurie iš esmės patenkinti (iš dalies patenkintas ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo, nustatant abiejų šalių kaltę, bei reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos su atsakove nustatymo patenkintas pilnai). Patikslintame ieškinyje ieškovas, taip pat reiškė turtinius reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, prašydamas priteisti turto už 2883 Eur sumą. Sprendimu ieškovui priteista turto už 620 Eur sumą, o taip pat iš atsakovės ieškovui priteista 1341,50 Eur kompensacija už atsakovei priteistą didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Bendra ieškovui priteisto turto vertė sudaro 1961,5 eurų. Ieškovas taip pat reiškė reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo, prašydamas iš jo priteisti po 130 Eur kas mėnesį, iki vaiko pilnametystės. Šis reikalavimas patenkintas iš dalies - kilus šalių ginčui dėl išlaikymo dydžio, iš dalies patenkinti ieškinio ir priešieškinio reikalavimai, priteisiant išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis po 190 Eur kas mėnesį.

280Ieškovas taip pat reiškė reikalavimą nustatyti, kad atsakovė 1200,00 Eur suma sumažino bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę be ieškovo sutikimo. Tai turėjo būti vertinama skaičiuojant kompensaciją. Šis ieškovo reikalavimas atmestas.

281Spręstina, kad ieškovo turtiniai reikalavimai patenkinti apie 28 proc.

282Atsakovė, galutinai patikslinusi priešieškinio reikalavimus, reiškė 3 neturtinius reikalavimus, kurie iš esmės tenkinti (iš dalies patenkintas ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo, nustatant abiejų šalių kaltę, bei reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos su atsakove nustatymo patenkintas pilnai). Priešieškiniu reiškiami atsakovės turtiniai reikalavimai sudarė 2693 Eur sumą. Atsakovei iš viso priteista turto už 3303 Eur, tačiau iš atsakovės A. T. – B. ieškovui E. B. taip pat priteista 1341,50 Eur kompensacija už atsakovei priteistą didesnę santuokoje įgyto turto dalį.

283Atsakovė taip pat prašė nustatyti, kad ieškovas 1150 eurų sumasumažino bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Šis atsakovės reikalavimas atmestas.

284Atsakovė reiškė reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo po 200 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Šis reikalavimas patenkintas iš dalies, kilus šalių ginčui dėl išlaikymo dydžio, iš dalies patenkinti ieškinio ir priešieškinio reikalavimai, priteisiant išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis po 190 Eur kas mėnesį.

285Atsakovės patenkintų turtinių reikalavimų suma sudaro 1961,50 Eur, prašyto ir priteisto išlaikymo skirtumas sudaro 120 Eur sumą. Todėl spręstina, kad atsakovės turtiniai reikalavimai patenkinti 1841,50 Eur suma, t.y. apie 36 proc.

286Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovui priteistina 545,72 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo atsakovei priteistina 266,40 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

287Iš atsakovės valstybei priteistina 57 Eur žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas atsakovei buvo atidėtas 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi (CPK 84 straipsnis).

288Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš šalių nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

289Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

Nutarė

290Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

291Santuoką, tarp ieškovo E. B., a. k. ( - ) ir atsakovės A. T. – B., a.k( - ) sudarytą ( - ) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. ( - ), nutraukti dėl ieškovo ir atsakovės kaltės.

292Po santuokos nutraukimo šalims palikti jų turimas pavardes – ieškovui B., atsakovei T.- B.

293Nepilnamečio vaiko N. B., a. k. ( - ) gim. ( - ) gyvenamąją

294vietą nustatyti su motina A. T. – B., a.k. ( - ).

295Priteisti iš ieškovo E. B., a. k. ( - ), išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. B., a.k. ( - ) gim. ( - ) periodinėmis išmokomis, po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2016-02-09) iki vaiko pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų administratore uzufrukto teise paskirti A. T. – B., a.k. ( - ).

296Nustatyti, kad E. B., a. k. ( - ), su nepilnamečiu sūnumi N. B., a.k. ( - ) bendrauja:

2971) Neporinėmis metų savaitėmis ieškovas pasiima sūnų savaitgaliais iš gyvenamosios vietos šeštadienį 10:00 val. ir grąžina sekmadienį 19:00 val. į atsakovės ir sūnaus gyvenamąją vietą.

2982) Neporinėmis metų savaitėmis trečiadienį ieškovas pasiima sūnų iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų ir tos pačios dienos vakare 20:00 valandą grąžina į atsakovės ir sūnaus gyvenamąją vietą.

2993) Porinėmis metų savaitėmis ieškovas pasiima sūnų antradienį ir ketvirtadienį po užsiėmimų iš ugdymo įstaigos ir grąžina tos pačios dienos vakare 20:00 valandą, į atsakovės ir sūnaus gyvenamąją vietą.

3004) Neporiniais kalendoriniais metais ieškovas bendrauja su sūnumi per sūnaus gimtadienį (( - )), darbo dienomis nuo 17 val. iki 20 val., o ne darbo dienomis nuo 10 val. iki 20 val. Poriniais metais, sūnus gimtadienį praleidžia su motina.

3015) Kiekvienais metais, nežiūrint šios tvarkos nuostatų, Tėvo dieną ir ieškovo E. B. gimtadienį sunūs praleidžia su tėvu, darbo dienomis nuo 17 val. iki 20 val., o ne darbo dienomis nuo 10 val. iki 20 val. Motinos dieną ir atsakovės A. T. – B. gimtadienį sūnus praleidžia su motina.

3026) Neporiniais metais ieškovas praleidžia su sūnumi Šv. Kūčių dieną, pasiimdamas sūnų 17:00 valandą iš atsakovės ir sūnaus gyvenamosios vietos ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną sūnų grąžinant į jo ir atsakovės gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą, 19:00 valandą.

3037) Neporiniais metais ieškovas praleidžia su sūnumi pirmąją Šv. Velykų dieną, pasiimdamas sūnų 10:00 valandą iš atsakovės ir sūnaus gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną grąžinant sūnų į jo ir atsakovės gyvenamąją vietą 20:00 valandą.

3048) Poriniais metais ieškovas praleidžia su sūnumi antrąją Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną, pasiimant sūnų iš gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą 20:00 val.

3059) E. B. kiekvienais metais su sūnumi N. praleidžia 14 dienų savo kasmetinių atostogų. Dėl ilgesnio laikotarpio būtinas tarpusavio šalių sutikimas. Tėvas savo atostogų su sūnumi periodu, pasiima sūnų pirmą atostogų dieną 10 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18 val. E. B. informuoja A. T. – B. apie planuojamas atostogas ne vėliau kaip 30 kalendorinių dienų iki atostogų pradžios. Suderinus atostogų laiką su A. T. B., atostogų laikas gali būti keičiamas tik abiejų šalių susitarimu.

30610) Jei ieškovas dėl objektyvių priežasčių negali bendrauti su nepilnamečiu vaiku nurodytu laiku, privalo apie tai pranešti atsakovei sms žinute į šį telefono numerį ( - ), prieš dvi dienas iki nurodyto lankymo laiko, o esant nenumatytoms aplinkybėms nedelsiant. Pasikeitus tel. nr. atsakovę privalo informuoti ieškovą apie telefono numerio pasikeitimą.

30711) Abu tėvai turi teisę neribotai bendrauti su vaiku elektroninėmis ir kitomis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko dienotvarkę, užimtumą ir interesus sūnui esant pas kitą tėvą.

30812) A. T. – B. privalo pranešti E. B. apie sūnaus N. B. sveikatos būklės pasikeitimus ne vėliau kaip per 12 val. nuo ligos pradžios ar ligos pabaigos.

309Padalinti santuokoje įgytą turtą, lygiomis dalimis:

310atsakovei A. T. – B. priteisti santuokos metu įgytą automobilį TOYOTA COROLA VERSO, valst. Nr. ( - ), registruotą E. B. vardu, kurio vertė 2693 eurų, minkštą kampą, kurio vertė 310 eurų, skalbimo mašiną SAMSUNG, kurio vertė 230 eurų, telefoną Samsung Galaxy S3, 70 Eur vertės. Viso priteisti turto už 3303 eurus.

311Ieškovui E. B. priteisti televizorių SAMSUNG, 430 Eur vertės, telefoną Samsung Galaxy S5, 190 Eur vertės. Viso priteisti turto už 620 eurų.

312Iš atsakovės A. T. – B. priteisti ieškovui E. B. 1341,5 Eur kompensaciją už jai atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį.

313Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

314Priteisti ieškovui E. B., a. k. ( - ), iš atsakovės A. T. – B., a.k. ( - ), jo turėtas 545,72 Eur (penkių šimtų keturiasdešimt penkių eurų, 72 ct) bylinėjimosi išlaidas.

315Priteisti atsakovei A. T. – B., a.k. ( - ), iš ieškovo E. B., a. k. ( - ) jos turėtas 266,40 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt šešių eurų, 40 ct) bylinėjimosi išlaidas.

316Priteisti iš atsakovės A. T. – B., a.k. ( - ) valstybei 57 Eur (penkiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio.

317Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

318Priėmus sprendimą, panaikintinos byloje 2016 m. kovo 18 d. teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo priteisimo.

319Įsiteisėjus sprendimui, naikintina 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartim nustatyta laikina bendravimo tvarka.

320Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė,... 2. sekretoriaujant Paulinai Petrauskaitei,... 3. dalyvaujant ieškovui E. B., jo atstovei advokatei R. V.,... 4. atsakovei A. T. – B., jos atstovui advokatui G. P.,... 5. išvadą duodančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos... 6. viešame žodiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 7. išvadą byloje teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės... 8. Teismas,... 9. 2016-02-09 ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos... 10. 1. Santuoką, tarp E. B., a. k. ( - ) ir A. T., a.k. ( - ), sudarytą ( - )... 11. 2. Nepilnamečių vaiko N. B., a. k. ( - ) gim. ( - ) gyvenamąją vietą... 12. 3. Priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. B., a.k. ( - )... 13. 4. Nustatyti, kad E. B. kasmetinių atostogų metu, sūnui N. B. atostogaujant... 14. 5. Nustatyti, kad E. B., a. k. ( - ), su nepilnamečiu sūnumi N. B., a.k. ( -... 15. 5.1. Metų neporinėmis savaitėmis savaitgaliais nuo penktadienio 18 val. iki... 16. 5.2. Darbo dienomis metų neporinėmis savaitėmis nuo trečiadienio 17 val.,... 17. 5.3. Darbo dienomis metų porinėmis savaitėmis antradieniais ir... 18. 5.4. Kiekvienų metų tėvo E. B. gimtadienio dieną N. B. praleidžia su tėvu... 19. 5.5. Kiekvienų metų Motinos dieną ir motinos A. T. – B. gimtadienio dieną... 20. 5.6. Sūnaus N. gimtadienio diena, t. y. ( - ) neporiniais metais yra... 21. 5.7. Kiekvienais neporiniais metais Romos Katalikų Šv. Kūčių dieną sūnus... 22. 5.8. Neporiniais metais Romos Katalikų Šv. Velykų sekmadienį sūnus N.... 23. 5.9. E. B. kiekvienais metais su sūnumi N. praleidžia 28 dienas savo... 24. 5.10. Tais atvejais, kai dėl N. B. ligos, trunkančios ilgiau kaip 7 dienas,... 25. 5.11. Tais atvejais, jei dėl rimtų ir pateisinamų priežasčių (E. B. liga,... 26. 5.12. E. B. informuoja A. T. – B. apie numatomos su sūnumi veiklos pobūdį... 27. 5.13. Jei E. B. bendravimui sūnų N. pasiima iš jo gyvenamosios vietos, tai... 28. 5.14. A. T. B. privalo pranešti E. B. apie sūnaus N. B. sveikatos būklės... 29. 5.15. E. B. turi teisę neribotai bendrauti su vaiku elektroninėmis ir kitomis... 30. 6. Santuokos metu įgytą turtą padalinti taip:... 31. 6.1. E. B., a.k. ( - ), asmeninės nuosavybės teise priteisti turto už 2883... 32. - automobilį Toyota Corolla Verso, Valst. Nr. ( - ), teisiškai registruotą... 33. - telefoną Samsung Galaxy S5, kurio vertė 190 Eur.... 34. 6.2. A. T. – B., a.k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise priteisti turto už... 35. Televizorių SAMSUNG, kurio vertė 430 Eur;... 36. Skalbimo mašiną SAMSUNG, kurios vertė 230 Eur;... 37. Minkštą kampą, kurio vertė 310 Eur;... 38. Telefoną Samsung Galaxy S3, kurio vertė 70 Eur.... 39. 7. Nustatyti, kad A. T.-B. 1200 Eur suma padidino savo asmeninę nuosavybę,... 40. 8. Iš E. B. priteisti 321,5 Eur A. T. – B. kompensaciją už atitekusią... 41. 9. E. B. naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.... 42. Atsakovė A. T. – B. su ieškiniu ir jo patikslintais reikalavimais nesutino,... 43. 1. Santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės;... 44. 2. Po santuokos nutraukimo palikti atsakovei santuokinę pavardę – T.-B.;... 45. 3. Nustatyti nepilnamečio sūnaus N. B. gyvenamąją vietą su atsakove;... 46. 4. Nustatyti atsakovės prašomą bendravimo tvarką – kol N. B. sukaks 5... 47. 1. Neporinėmis metų savaitėmis ieškovas turi teisę pasiimti sūnų... 48. 2. Porinėmis metų savaitėmis ieškovas turi teisę pasiimti sūnų... 49. 3. Poriniais metais ieškovas praleidžia su sūnumi pirmąją Šv. Kalėdų ir... 50. 4. Neporiniais kalendoriniais metais ieškovas bendrauja su sūnumi per sūnaus... 51. 5. Kiekvienais metais, nežiūrint šios tvarkos nuostatų, Tėvo dieną sūnus... 52. 6. Jei ieškovas negali ar neketina bendrauti su nepilnamečiu vaiku nurodytu... 53. 7. Ieškovas bendravimo metu turi užtikrinti sūnaus poilsį, saugią... 54. Kada N. B. sukaks 5 metai, atsakovė prašė nustatyti šią bendravimo... 55. 1. Neporinėmis metų savaitėmis ieškovas turi teisę pasiimti sūnų... 56. 2. Porinėmis metų savaitėmis ieškovas turi teisę pasiimti sūnų... 57. 3. Poriniais metais ieškovas praleidžia su sūnumi pirmąją Šv. Kalėdų ir... 58. 5. Kiekvienais metais, nežiūrint šios tvarkos nuostatų, Tėvo dieną sunūs... 59. 6. Ieškovas apie planuojamas kasmetines atostogas privalo įspėti atsakovę... 60. 7. Jei ieškovas negali ar neketina bendrauti su nepilnamečiu vaiku nurodytu... 61. 8. Ieškovas bendravimo metu turi užtikrinti sūnaus poilsį, saugią... 62. 9. A. T. B. turi teisę neribotai bendrauti su vaiku elektroninėmis ir kitomis... 63. 5. Priteisti iš ieškovo, sūnaus išlaikymui po 200 EUR mokamomis... 64. 6. Priteisti atsakovei santuokos metu už asmenines lėšas įgytą automobilį... 65. 7. Priteisti ieškovui išmanųjį telefoną SAMSUNG GALAXY S 5, kurio vertė... 66. 8. Nustatyti, kad ieškovas 1150 eurų sumoje, pakėlė vairuotojo... 67. 9. Priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.... 68. Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.... 69. Byloje nustatyta, kad ieškovas E. B. su atsakove A. T. – B. susituokė 2014... 70. Po santuokos sudarymo, šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise... 71. Bylos duomenimis, šalys kreditorių neturi.... 72. Tarp šalių nėra ginčo dėl santuokos nutraukimo – abu teigia, kad šeima... 73. Dėl santuokos iširimo priežasčių ir nutraukimo pagrindo.... 74. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu,... 75. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys,... 76. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60... 77. Ieškovas atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo įrodinėjo teigdamas, kad... 78. Ieškovo teigimu, savo pareigas sutuoktinei A. T. – B. jis visuomet vykdė... 79. Kadangi atsakovė A. T. – B. nuolat prie ieškovo arba nepagrįstai... 80. Nutraukiant santuoką, ieškovas išlaikymo sau iš atsakovės nereikalavo;... 81. Įrodinėdamas aplinkybes, susijusias su santuokos iširimu dėl atsakovės... 82. Ieškovas taip pat pateikė Medicinos dokumentų išrašą, iš kurio matyti,... 83. Atsakovė teigė, kad dėl šeimos iširimo kaltas ieškovas. Nurodė, kad... 84. Atsakovė pažymėjo, kad iki santuokos sudarymo abu turėjo po asmeninį... 85. Atsakovės teigimu, padidinto kraujospūdžio ji ieškovui nesukėlė,... 86. Atsakovė taip pat teigė, kad ieškovas prieš ją naudojo psichologinį... 87. Atsakovės vertinimu, skyrybų iniciatorius yra ieškovas. Jis skyryboms... 88. Pažymėtina, kad įrodinėdama nurodytas aplinkybes, susijusias su santuokos... 89. Suprantama, šeimos gyvenimas nėra viešas. Tačiau kai sutuoktinių... 90. Apie atsakovės netinkamą elgesį šeimoje byloje taip pat nėra jokių... 91. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovės argumentais, pateikė 2016-04-02... 92. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu... 93. Teismo vertinimu, byloje nesant jokių objektyvių duomenų apie ieškovo... 94. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje LR CK straipsnių (3.26-3.30,... 95. Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, teisiškai... 96. Tarp šalių nėra ginčo, kad jų santuoka faktiškai nutrūko 2016 m. vasario... 97. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad dar iki šalių faktinio išsiskyrimo... 98. Viena iš bendro šeimos gyvenimo ypatybių yra sugebėjimas derinti... 99. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad egzistuoja abipusė... 100. Nustačius, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė pažeidė savo kaip sutuoktinio... 101. Teismas, atsižvelgdamas į šalių valią nutraukti santuoką, į tai, kad... 102. Įvertinus, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė savo kaltės nepripažino ir... 103. Pažymėtina, kad pradiniu priešieškiniu atsakovė reiškė reikalavimą dėl... 104. Dėl sutuoktinių pavardžių ... 105. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki... 106. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo... 107. Ieškovas ir atsakovė prašė nepilnamečio vaiko N. B., gimusio ( - ),... 108. Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. ... 109. Ieškovas E. B. patikslintu ieškiniu (2 t., b.l. 142-150) prašė nustatyti,... 110. 1. Metų neporinėmis savaitėmis savaitgaliais nuo penktadienio 18 val. iki... 111. 2. Darbo dienomis metų neporinėmis savaitėmis, nuo trečiadienio 17 val., N.... 112. 3. Darbo dienomis metų porinėmis savaitėmis, antradieniais ir... 113. 4. Kiekvienų metų tėvo E. B. gimtadienio dieną (( - ) N. B. praleidžia su... 114. 5. Kiekvienų metų Motinos dieną ir motinos A. T. – B. gimtadienio dieną... 115. 6. Sūnaus N. gimtadienio diena, t.y. ( - ), neporiniais metais yra švenčiama... 116. 7. Kiekvienais neporiniais metais Romos Katalikų Šv. Kūčių dieną sūnus... 117. 8. Neporiniais metais Romos Katalikų Šv. Velykų sekmadienį sūnus N.... 118. 9. E. B. kiekvienais metais su sūnumi N. praleidžia 28 dienas savo... 119. 10. Tais atvejais, kai dėl N. B. ligos, trunkančios ilgiau kaip 7 dienas,... 120. 11. Tais atvejais, jei dėl rimtų ir pateisinamų priežasčių (E. B. liga,... 121. 12. E. B. informuoja A. T. – B. apie numatomos su sūnumi veiklos pobūdį ir... 122. 13. Jei E. B. bendravimui sūnų N. pasiima iš jo gyvenamosios vietos, tai... 123. 14. A. T. – B. privalo pranešti E. B. apie sūnaus N. B. sveikatos būklės... 124. 15. E. B. turi teisę neribotai bendrauti su vaiku elektroninėmis ir kitomis... 125. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdžio metu... 126. Atsakovė neprieštaravo, kad ieškovas bendrautų su sūnumi. Tačiau... 127. Atsakovės vertinimu, ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka su nakvyne... 128. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovas neturi savo pastovios gyvenamosios... 129. Atsakovė nesutiko ir su sūnaus grąžinimu į namus 20 val., nes tai yra per... 130. Atsakovė nesutiko ir su ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka... 131. Ieškovo reikalavimas lankyti sūnų atsakovės namuose, atsakovės vertinimu,... 132. Atsakovės nuomone, iki penkerių metų amžiaus sūnus turėtų bendrauti su... 133. Atsakovė pažymėjo ir tai, kad sūnui girdint tėvas rėkia ant mamos,... 134. Patikslintu priešieškiniu atsakovė prašė nustatyti bendravimo tvarką,... 135. 1. Neporinėmis metų savaitėmis ieškovas turi teisę pasiimti sūnų... 136. 2. Porinėmis metų savaitėmis ieškovas turi teisę pasiimti sūnų... 137. 3. Poriniais metais ieškovas praleidžia su sūnumi pirmąją Šv. Kalėdų ir... 138. 4. Neporiniais kalendoriniais metais ieškovas bendrauja su sūnumi per sūnaus... 139. 5. Kiekvienais metais, nežiūrint šios tvarkos nuostatų, Tėvo dieną sūnus... 140. 6. Jei ieškovas negali ar neketina bendrauti su nepilnamečiu vaiku nurodytu... 141. 7. Ieškovas bendravimo metu turi užtikrinti sūnaus poilsį, saugią... 142. Kada N. B. sukaks 5 metai, atsakovė, prašo nustatyti šią bendravimo... 143. 1. Neporinėmis metų savaitėmis ieškovas turi teisę pasiimti sūnų... 144. 2. Porinėmis metų savaitėmis ieškovas turi teisę pasiimti sūnų... 145. 3. Poriniais metais ieškovas praleidžia su sūnumi pirmąją Šv. Kalėdų ir... 146. 4. Neporiniais kalendoriniais metais ieškovas bendrauja su sūnumi per sūnaus... 147. 5. Kiekvienais metais, nežiūrint šios tvarkos nuostatų, Tėvo dieną sunūs... 148. 6. Ieškovas apie planuojamas kasmetines atostogas privalo įspėti atsakovę... 149. 7. Jei ieškovas negali ar neketina bendrauti su nepilnamečiu vaiku nurodytu... 150. 8. Ieškovas bendravimo metu turi užtikrinti sūnaus poilsį, saugią... 151. 9. A. T. – B. turi teisę neribotai bendrauti su vaiku elektroninėmis ir... 152. Prašymą nustatyti bendravimo tvarką iki vaikui sukaks penkeri metai ir... 153. Ieškovas su atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka nesutiko. Nurodė,... 154. Ieškovas kategoriškai neigė atsakovės teiginius dėl jo gyvenimo sąlygų... 155. Dėl atsakovės nurodyto vaiko vežiojimo ne kėdutėje, ieškovas pažymėjo,... 156. Ieškovas kategoriškai nesutiko su atsakovės teiginiais, kad vaiko... 157. Ieškovas nesutiko ir su atsakovės pozicija, kad nustatant jo ir sūnaus... 158. Ieškovo vertinimu, atsakovės pasiūlytoje bendravimo tvarkoje prašoma... 159. Sprendžiant ieškovės ir atsakovo ginčą dėl ieškovo bendravimo tvarkos su... 160. Atkreiptinas dėmesys, kad nustačius konkrečią bendravimo tvarką tiek... 161. Iš ieškovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos matyti, kad jis pageidauja... 162. Atsakovė sutiko, kad nepilnametis sūnus turi bendrauti su tėvu, tačiau jos... 163. Išvadą teikianti institucija nurodė, atlikusi ieškovo buities sąlygų... 164. Pažymėtina ir tai, kad VšĮ „Persona Grata“ pateikto psichologinio... 165. Atsakovės pateiktoje psichologinėje konsultacijoje (1 t., b.l. 82-83)... 166. Atsakovė nurodė, kad ieškovas smurtavo prieš mažametį vaiką (jį... 167. Atsakovė taip pat teigė apie netinkamą ieškovo elgesį viešose vietose... 168. Teismas atmeta atsakovės samprotavimus ir apie ieškovo formuojamą vaikui... 169. Tai, kad mažamečiui N. 2017-01-06 buvo nustatytas trumpalaikis tikas (2 t.... 170. Pagal byloje esančius duomenis, šalių sūnus N. B., gimęs ( - ) šiuo metu... 171. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad nustatytas bendravimas su nakvynėmis... 172. Spręstina, kad ieškovo patikslintame ieškinyje nurodyta bendravimo tvarka,... 173. Nustatytina, kad neporinėmis metų savaitėmis savaitgaliais ieškovas pasiima... 174. Darbo dienomis įvertinus tai, kad šalių sūnus N. yra mažametis, kuriam yra... 175. Porinėmis metų savaitėmis ieškovas pasiima sūnų antradienį ir... 176. Ginčo tarp šalių dėl motinos ir tėvo dienų, gimtadienių šventimo iš... 177. Kaip buvo nurodyta anksčiau, tėvų valdžia nepilnamečiui vaikui grindžiama... 178. Ieškovas pageidauja praleisti keturias savaites atostogų, t.y. 28 dienas su... 179. Ieškovas pageidauja kompensacinės bendravimo tvarkos sąlygos numatymo, t. y.... 180. Nustatytina, kad ieškovui negalint su nepilnamečiu vaiku bendrauti nurodytu... 181. Pastebėtina, kad vaiko ligos atveju ar panašiai abu tėvai turi pareigą... 182. Šalys turi stengtis bendradarbiauti bei kiek įmanoma sklandžiau komunikuoti,... 183. Pastabėtina, kad atsakovė prie bendravimo tvarkos nurodė, kad ieškovas turi... 184. Įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos teismo nutartimi taikytos... 185. Esant nurodytoms aplinkybėms, nustatytina tokia ieškovo E. B. bendravimo su... 186. 1) Neporinėmis metų savaitėmis ieškovas pasiima sūnų savaitgaliais iš... 187. 2) Neporinėmis metų savaitėmis trečiadienį ieškovas pasiima sūnų iš... 188. 3) Porinėmis metų savaitėmis ieškovas pasiima sūnų antradienį ir... 189. 4) Neporiniais kalendoriniais metais ieškovas bendrauja su sūnumi per sūnaus... 190. 5) Kiekvienais metais, nežiūrint šios tvarkos nuostatų, Tėvo dieną ir... 191. 6) Neporiniais metais ieškovas praleidžia su sūnumi Šv. Kūčių dieną,... 192. 7) Neporiniais metais ieškovas praleidžia su sūnumi pirmąją Šv. Velykų... 193. 8) Poriniais metais ieškovas praleidžia su sūnumi antrąją Šv. Kalėdų ir... 194. 9) E. B. kiekvienais metais su sūnumi N. praleidžia 14 dienų savo... 195. 10) Jei ieškovas dėl objektyvių priežasčių negali bendrauti su... 196. 11) Abu tėvai turi teisę neribotai bendrauti su vaiku elektroninėmis ir... 197. 12) A. T. – B. privalo pranešti E. B. apie sūnaus N. B. sveikatos būklės... 198. Pažymėtina, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms ir tėvo bendravimo su... 199. Pažymėtina ir tai, kad suteikti galimybę bendrauti kartu negyvenančiam... 200. Atkreiptinas dėmesys, kad nustačius konkrečią bendravimo tvarką tiek... 201. Įsiteisėjus teismo sprendimui naikintinos teismo taikytos laikinosios... 202. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo... 203. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų... 204. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155... 205. Ieškovas prašė priteisti iš jo išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. B.,... 206. Ieškovas paaiškino, kad jis su vaiku gyveno, teikė pinigų vaiko ir kitiems... 207. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, ieškovas prašė teismo įvertinti... 208. Ieškovas nurodė, kad šiuo metu jis dirba UAB „Baltic Logistic Solutions".... 209. Atsakovė prašė iš ieškovo sūnaus išlaikymui po 200 EUR kas mėnesį... 210. Atsakovės paskaičiavimu, vaiko poreikiai yra ženkliai didesni ir sudaro 525... 211. Atsakovė nurodė, kad ieškovas pateikė poreikių lentelę, pagal kurią... 212. Iš ieškovo priteistiną išlaikymo dydį atsakovė grindė ir tuo, kad asmuo,... 213. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovas klaidina teismą, teigdamas, kad jo... 214. Atsakovė nesutiko su ieškovo argumentais, kad jo turtinė padėtis prastesnė... 215. Atsakovė nesutiko, kad jos gaunamos pajamos yra didesnės ir sveikatos būklė... 216. Vertinant šiuos šalių išsakytus argumentus, pažymėtina, kad Jungtinių... 217. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei... 218. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad jos pajamas per mėnesį sudaro... 219. Atsakovės gaunamas darbo užmokestis UAB „Erelita Furniture“ sudaro 770... 220. Šalys kreditorių ir kitų išlaikytinių neturi.... 221. Teismas, susipažinęs su šalių nurodytais 3 metų vaiko poreikiais per... 222. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog bylos nagrinėjimo metu vaikui... 223. Atmestinas atsakovo prašymas nepriteisti iš jo nepilnamečio vaiko poreikių... 224. CK 3.192 str. reglamentuota tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus.... 225. Atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų, kad dėl sveikatos būklės jo... 226. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK... 227. Šioje byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki... 228. Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl... 229. Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo... 230. Ieškovas nurodė, kad gyvendami santuokoje, jokių kreditorinių... 231. Ieškovas nurodė, kad santuokoje įgyto kilnojamojo turto balansą sudaro:... 232. Automobilis TOYOTA COROLLA VERSO, Valst. Nr. ( - ) teisiškai registruotas E.... 233. Nutraukiant santuoką, ieškovas prašė jam priteisi automobilį Toyota... 234. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2015 rugsėjo mėnesį jis ir atsakovė sudarė... 235. Ieškovo paskaičiavimu, bendrą turto balansą sudaro: 3923 Eur vertės... 236. Atsakovė nurodė, kad ieškovas visus daiktus nurodė įsigijimo vertėmis,... 237. Atsakovė nesutiko, kad automobilis TOYOTA COROLA VERSO, valst. Nr. ( - ),... 238. Atsakovė pateikė du mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad 2014-09-15 į... 239. Tikėtina, kad pinigai atsakovei buvo sumokėti už jos automobilį, nes tai... 240. Pažymėtina, kad piniginės kompensacijos už bendro turto įsigijimui jos... 241. Atsakovė taip pat nurodė, kad skalbimo mašina SAMSUNG, kurios vertė 230... 242. Teismo vertinimu, atsakovė šios aplinkybės taip pat neįrodė. Nors... 243. Esant šioms aplinkybėms, teismas neturi jokio pagrindo vertinti, kad skalbimo... 244. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovas į dalintino turto sąrašą... 245. Atsakovė pateikė teismui telefono Samsung Galaxy S3 pirkimo dokumentus (2 t.... 246. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovo naudojamas telefonas Samsung Galaxy S5... 247. Ieškovo pateikti skelbimai apie parduodamus tokio modelio telefonus... 248. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės sąskaitoje Šiaulių banke buvusių... 249. Atsakovė teigė, kad minėti pinigai buvo dovana sūnui krikštynų proga,... 250. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad 2015-09-05 šalių sūnus N. B. buvo... 251. Teismas sprendžia, jog labiau tikėtinos atsakovės nurodytos aplinkybės, kad... 252. Kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, šių vaikui dovanotų... 253. Nustačius, kad 2015-09-05 dovanotos lėšos (1200 Eur) yra vaiko turtas, jos... 254. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant... 255. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad santuokos metu prisiimtų ir neįvykdytų... 256. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovės vardu transporto priemonių nėra... 257. Ieškovo E. B. vardu yra registruota transporto priemonė – automobilis VW... 258. Ieškovo vardu įregistruotas automobilis TOYOTA COROLLA VERSO, Valst. Nr. ( -... 259. Nustačius minėtas turto įsigijimo aplinkybes ir turto vertes, kontatuotina,... 260. Automobilis TOYOTA COROLLA VERSO, Valst. Nr. ( - ), šalių nurodyta vertė... 261. Televizorius SAMSUNG, šalių nurodyta vertė 430 Eur;... 262. Skalbimo mašina SAMSUNG, šalių nurodyta vertė 230 Eur;... 263. Minkštas kampas, šalių nurodyta vertė 310 Eur;... 264. Telefonas Samsung Galaxy S5, teismo nustatyta vertė 190 Eur ;... 265. Telefonas Samsung Galaxy S3, šalių nurodyta vertė 70 EUR.... 266. Bendra dalintino turto vertė – 3923 Eur.... 267. Nustatyta, kad pagrindinis šalių ginčas kyla dėl automobilio TOYOTA COROLLA... 268. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas turi kitą asmeninį... 269. Atsižvelgiant į tai, kad padalinus namų apyvokos daiktus ir transporto... 270. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117... 271. Nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad realaus poreikio nukrypti nuo... 272. Atsakovė taip pat prašė nustatyti, kad ieškovas 1150 eurų suma, kurią... 273. Teismo vertinimu, šis atsakovės reikalavimas neįrodytas ir nepagrįstas.... 274. Todėl šis priešieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.... 275. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 276. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo... 277. Ieškovas E. B. byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 1850 Eur... 278. Atsakovė byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 700 Eur... 279. Ieškovas, galutinai patikslinęs ieškinio reikalavimus, reiškė 3... 280. Ieškovas taip pat reiškė reikalavimą nustatyti, kad atsakovė 1200,00 Eur... 281. Spręstina, kad ieškovo turtiniai reikalavimai patenkinti apie 28 proc.... 282. Atsakovė, galutinai patikslinusi priešieškinio reikalavimus, reiškė 3... 283. Atsakovė taip pat prašė nustatyti, kad ieškovas 1150 eurų sumasumažino... 284. Atsakovė reiškė reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui... 285. Atsakovės patenkintų turtinių reikalavimų suma sudaro 1961,50 Eur, prašyto... 286. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovui priteistina 545,72 Eur jo... 287. Iš atsakovės valstybei priteistina 57 Eur žyminio mokesčio dalis, kurios... 288. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra... 289. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260,... 290. Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.... 291. Santuoką, tarp ieškovo E. B., a. k. ( - ) ir atsakovės A. T. – B., a.k( -... 292. Po santuokos nutraukimo šalims palikti jų turimas pavardes – ieškovui B.,... 293. Nepilnamečio vaiko N. B., a. k. ( - ) gim. ( - ) gyvenamąją... 294. vietą nustatyti su motina A. T. – B., a.k. ( - ).... 295. Priteisti iš ieškovo E. B., a. k. ( - ), išlaikymą nepilnamečiui vaikui N.... 296. Nustatyti, kad E. B., a. k. ( - ), su nepilnamečiu sūnumi N. B., a.k. ( - )... 297. 1) Neporinėmis metų savaitėmis ieškovas pasiima sūnų savaitgaliais iš... 298. 2) Neporinėmis metų savaitėmis trečiadienį ieškovas pasiima sūnų iš... 299. 3) Porinėmis metų savaitėmis ieškovas pasiima sūnų antradienį ir... 300. 4) Neporiniais kalendoriniais metais ieškovas bendrauja su sūnumi per sūnaus... 301. 5) Kiekvienais metais, nežiūrint šios tvarkos nuostatų, Tėvo dieną ir... 302. 6) Neporiniais metais ieškovas praleidžia su sūnumi Šv. Kūčių dieną,... 303. 7) Neporiniais metais ieškovas praleidžia su sūnumi pirmąją Šv. Velykų... 304. 8) Poriniais metais ieškovas praleidžia su sūnumi antrąją Šv. Kalėdų ir... 305. 9) E. B. kiekvienais metais su sūnumi N. praleidžia 14 dienų savo... 306. 10) Jei ieškovas dėl objektyvių priežasčių negali bendrauti su... 307. 11) Abu tėvai turi teisę neribotai bendrauti su vaiku elektroninėmis ir... 308. 12) A. T. – B. privalo pranešti E. B. apie sūnaus N. B. sveikatos būklės... 309. Padalinti santuokoje įgytą turtą, lygiomis dalimis:... 310. atsakovei A. T. – B. priteisti santuokos metu įgytą automobilį TOYOTA... 311. Ieškovui E. B. priteisti televizorių SAMSUNG, 430 Eur vertės, telefoną... 312. Iš atsakovės A. T. – B. priteisti ieškovui E. B. 1341,5 Eur kompensaciją... 313. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.... 314. Priteisti ieškovui E. B., a. k. ( - ), iš atsakovės A. T. – B., a.k. ( -... 315. Priteisti atsakovei A. T. – B., a.k. ( - ), iš ieškovo E. B., a. k. ( - )... 316. Priteisti iš atsakovės A. T. – B., a.k. ( - ) valstybei 57 Eur... 317. Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti... 318. Priėmus sprendimą, panaikintinos byloje 2016 m. kovo 18 d. teismo nutartimi... 319. Įsiteisėjus sprendimui, naikintina 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartim nustatyta... 320. Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos...