Byla e2-1604-180/2018

Dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2162-657/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo“ ieškinį viešajai įstaigai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

31.

4Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Verslo“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti Pirkimo sąlygų 87 punkto 2 lentelės 1.1, 2.1 ir 2.3 eilutėse nustatytus kvalifikacijos reikalavimus neteisėtais, nutraukti viešojo pirkimo „Ambulatorinio diagnostinio centro statybos ir poliklinikos korpuso rekonstravimo darbai“ (Nr. 391358) procedūras.

52.

6Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą Perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Teigė, kad atsakovei sudarius sutartį su pirkimo laimėtoju, būtų apsunkintas jai (ieškovei) palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nes, sutarties šalims pradėjus vykdyti sutartį, egzistuoja reali galimybė, kad teismui tenkinus ieškinį, pripažinus pirkimo sąlygas neteisėtomis, atsakovei būtų pritaikyta VPĮ 106 straipsnyje nustatyta alternatyvi sankcija (bauda), o sutartis nebūtų nutraukta. Realų ir neapsunkintą teismo sprendimo įvykdymą gali užtikrinti tik laikinosios apsaugos priemonės.

73.

8Viešasis pirkimas vykdomas pažeidžiant VPĮ reikalavimus ir neužtikrinant tiekėjų sąžiningos konkurencijos, dėl to pažeidžiamos ne tik ieškovės teisės ir interesai, bet ir visos visuomenės interesai, nes neužkertus neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų, neužtikrinamas viešojo pirkimo procedūrų skaidrumas, viešųjų pirkimų siekis racionaliai naudoti lėšas, efektyvus tiekėjų teisių gynimas. Viešųjų pirkimų bylos nagrinėjamos operatyviai, todėl taikius laikinąsias apsaugos priemones nebus pažeidžiamas viešasis interesas.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

104.

11Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo įpareigojo atsakovę VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas nesudaryti viešojo pirkimo sutarties atvirame konkurse „Ambulatorinio diagnostinio centro statybos ir poliklinikos korpuso rekonstravimo darbai“ (Nr. 391358).

125.

13Teismas sprendė, kad ieškinys preliminariai pagrįstas: jame suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentai, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, o vėliau nustačius, kad pirkimas buvo vykdytas pagal neteisėtas pirkimo sąlygas, tai sukeltų neigiamų pasekmių tiek ieškovei, tiek pačiai atsakovei, kuriai kiltų pareiga atlyginti dėl jos veiksmų neteisėtumo atsiradusius nuostolius.

146.

15Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nesukels didesnių neigiamų pasekmių atsakovei ir/ar tam tikrai visuomenės daliai, neigiamų pasekmių, galinčių atsirasti nepritaikius procesinių teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonių, kurios nepagrįstai nesumažins viešojo pirkimo efektyvumo.

167.

17Teismas priėjo išvados, kad, siekiant surasti protingą šalių interesų santykį ir atsižvelgiant į ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neviršys jų teikiamos naudos bei neprieštaraus viešajam interesui, nepažeis atsakovės interesų, nes ji gali tęsti konkurso procedūras, tik negalės sudaryti viešojo pirkimo sutarties. Taip bus užtikrintas ieškovės ir viešojo intereso proporcingas gynimas.

188.

19Teismas teikė prioritetą viešajam interesui susijusiam su pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimu, nes šiuo metu byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad egzistuoja viešasis interesas, reikalaujantis itin sparčiai užbaigti viešojo pirkimo procedūras.

20III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

219.

22Atsakovė viešoji įstaiga Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos pateikė atskirąjį skundą, prašydamos panaikinti 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

239.1.

24Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apribojo apeliantės galimybę sudaryti viešojo pirkimo sutartį, dėl ko pagal Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliojimą vykdanti pirkimą, įgyvendinant investicijų projektą „Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Ambulatorinio diagnostinio centro statyba“, negalės įsisavinti šio projekto 2018 metų darbams finansuoti numatytų valstybės lėšų ir šios lėšos turės būti grąžinamos į valstybės biudžetą, nes iki 2018 m. gruodžio 31 d. apeliantė nesudarys viešojo pirkimo sutarties ir nepradės projekto darbų, t. y. tuo atveju, jeigu apeliantė nebūtų įpareigota nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, ši sutartis būtų sudaryta maždaug iki 2018 m. spalio mėnesio vidurio.

259.2.

26Projektui įgyvendinti 2018 metais numatyta skirti 4 386 000 Eur lėšų iš valstybės biudžeto; ši suma yra itin reikšminga. Finansavimas projekto darbams numatytas tik už 2018 ir 2019 metams. Valstybės biudžeto lėšų neįsisavinus laiku, bus užkirsta galimybė jai (apeliantei) disponuoti lėšomis bei įgyvendinti projektą. Nepanaudojus paminėtų lėšų ji (apeliantė) ir visuomenė patirtų didelę žalą.

279.3.

28Kauno klinikose nuolatos didėja teikiamų ambulatorinių paslaugų skaičius, o turimi infrastruktūros resursai jau yra nepakankami, t. y. Ambulatorinio diagnostinio centro statyba yra svarbi, nes susijusi su teikiamų paslaugų kokybės gerinimu bei prieinamumu, ypač atokiau gyvenantiems pacientams ir pažeidžiamoms grupėms. Taigi vykdomas pirkimas yra skirtas pacientų interesams užtikrinti.

299.4.

30Apeliantė yra specialios paskirties viešoji įstaiga, kuri teikia asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Jai vykdant tiesioginę veiklą – teikiant pacientų gydymo paslaugas, neišvengiamai būtina infrastruktūra ambulatorinėms paslaugoms teikti. Pirkimu siekiami įsigyti darbai turi viešojo intereso pobūdį. Šie darbai turi būti atlikti per kuo trumpesnį laiką, siekiant įsisavinti pirkimui skirtas lėšas.

319.5.

32Grėsmė viešajam interesui dėl pirkimo teisėtumo, skaidrumo atsirastų tik tuo atveju, jeigu ieškovė įrodytų savo reikalavimų pagrįstumą. Įpareigojus apeliantę nesudaryti viešojo pirkimo sutarties būtų padaryta didesnė žala viešajam interesui nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikius. Ieškovė iš esmės gina tik savo privatų interesą, kurį ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju bus galima apginti pasinaudojant ir kitu teisių gynimo būdu, t. y. reikalauti atlyginti žalą, kurią sukelia pažeidimai viešajame konkurse, jeigu tokie pažeidimai būtų nustatyti.

3310.

34Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Verslo“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį (skundą) atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3510.1.

36Apeliantė klaidina teismą ir manipuliuoja žalos dydžiu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 781 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 340 „Dėl Valstybės investicijų 2018-2020 metų programoje numatytų valstybės kapitalo investicijų paskirstymo pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas)“ pakeitimo“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Ambulatorinio diagnostinio centro Kaune, Eivenių g. 2, statybos darbams 2018 mrtais numatyta suma buvo sumažinta nuo apeliantės nurodomų 4 386 000 Eur iki 2 120 000 Eur. 2018 metams skirtos lėšos buvo perkeltos į 2019 metus; bendroji projektui skirta suma nepakito – 7 088 000 Eur. Ši aplinkybė pagrindžia tai, kad projekto finansavimui skirtos lėšos gali būti perkeliamos į kitus metus ir nėra pagrindo teigti, kad jų nepanaudojus, šios lėšos bus prarastos.

3710.2.

38Net netaikant laikinųjų apsaugos priemonių bei sutartį sudarius apeliantės nurodomu laiku (2018 m. spalio mėn.), finansavimas privalės būti tikslinimas. Pirkimo sąlygų 13 punktas numato, kad „Darbų atlikimo terminas – 24 mėn. nuo statybvietės perdavimo Rangovui dienos“, o tai reiškia, kad prognozuojama darbų baigimo data idealiu atveju yra 2020 m. spalio mėn., o lėšos bus sumokamos už atliktus darbus. Pradėjus darbus vykdyti apeliantės nurodytu laiku – 2018 m. spalio mėnesį, vadovaujantis pirkimo sąlygų 13 punktu, bet kokiu atveju darbai greičiausiai bus vykdomi ir 2020 metais, taigi galima spręsti, kad dalis tam skirtų lėšų privalės būti perkeliamos į 2020 metus.

3910.3.

40Nėra pagrindo teigti, kad 2018 metais būtų sudaryta sutartis ir skirtos lėšos panaudotos. Nėra jokių garantijų, kad pirkimo procedūros bus baigtos 2018 m. spalio mėnesį. Sudarius sutartį 2018 metais, nėra tikrumo, kad rangovas ne tik dar šiais metais pradės vykdyti darbus, bet ir pateiks sąskaitas už visą itin didelę sumą (2 120 000 Eur), o apeliantė suspės jas apmokėti. Apeliantė, nurodydama 4 386 000 Eur dydžio nuostolius, galinčius atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepateikė jokių šiuos nuostolius įrodančių paskaičiavimų. Sutarties projekto 6.4 punkte nurodoma, kad darbai bus vykdomi vadovaujantis Darbo projektu, tačiau pirkimo sąlygose nėra informacijos apie tai, ar šis dokumentas jau yra parengtas. Jeigu dokumentas nebus parengtas sutarties įsigaliojimo metu, rangovas negalės pradėti vykdyti rangos darbų.

4110.4.

42Atskirasis skundas motyvuojamas deklaratyvaus pobūdžio samprotavimais apie teikiamų ambulatorinių paslaugų skaičiaus didėjimą ir blogėjantį aukščiausio lygio paslaugų prieinamumą. Šie teiginiai nėra grindžiami objektyvaus pobūdžio įrodymais, kurie iš tiesų pagrįstų, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju sukelia realią žalą.

4310.5.

44Įpareigojimas nesudaryti sutarties iki įsiteisės teismo sprendimas byloje yra vienintelė efektyvi priemonė ieškovei pasinaudoti teise į veiksmingą ir efektyvią jos teisių ir teisėtų interesų gynybą. Ieškovė siekia ginti savo teises tokiu būdu, kad būtų užtikrintos realios galimybės sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Apeliantei sudarius sutartį su nustatytu pirkimo laimėtoju, būtų itin apsunkintas ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas, nes sutarties šalims pradėjus vykdyti sutartį, egzistuoja reali galimybė, kad teismui tenkinus ieškinį ir pripažinus pirkimo sąlygas neteisėtomis, apeliantei būtų pritaikyta VPĮ 106 straipsnyje numatyta alternatyvi sankcija (bauda), o sutartis nebūtų nutraukiama.

45IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

46Atskirasis skundas tenkintinas.

4711.

48Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

4912.

50Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

5113.

52CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 4237 straipsnis nustato specialiąsias taisykles, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo viešųjų pirkimų bylose. Pagal CPK 4237 straipsnio 1 dalį teismas laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose gali taikyti tik tuo atveju, jei jos nepažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.

5314.

54Taigi teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismų praktikoje laikoma, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo sprendimas yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-381/2016).

5515.

56Nagrinėjamu atveju, pareikštas ieškinys pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir ieškovės poziciją pagrindžiančiais įrodymais, teisiniais pagrindais ir atitinkantis jam keliamus CPK 4233 reikalavimus. Šioje proceso stadijoje ieškovė neprivalo įrodyti, o teismas – iš esmės įvertinti ieškinio pagrįstumo, nes reikalavimų pagrįstumas nustatomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Kadangi ieškinio forma ir turinys atitiko įstatymo nuostatas, nėra duomenų, kad ieškovės reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti ir ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu, sprendžiama, kad ieškinys preliminariai pagrįstas. Tačiau tai tik viena sąlyga, kurią nustačius galimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.

5716.

58Teismas viešųjų pirkimų bylose, vertindamas antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo negalimumą ar pasunkėjimą, turi vadovautis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu (CPK 4237 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2083/2014). Taigi kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas turi spręsti, kurio viešojo intereso aspekto neužtikrinimas padarytų didesnės žalos – kuo skubesnis konkrečių prekių ar/ir paslaugų, reikalingų visuomenei, įsigijimas ar konkretaus privataus asmens interesų užtikrinimas lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose bei visuomenės poreikis racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1907/2014).

5917.

60Nagrinėjamoje byloje pirkimo objektas yra Ambulatorinio diagnostikos centro pastato statybos darbai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad prioritetas turi būti teikiamas viešojo intereso, sietino su pirkimo procedūrų teisėtumu, užtikrinimu, nes nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti dėl egzistuojančio viešojo intereso, reikalaujančio itin sparčiai užbaigti viešojo pirkimo procedūras.

6118.

62Apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdama, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apribojo apeliantės galimybę sudaryti viešojo pirkimo sutartį, dėl ko ji (apeliantė) negalės įsisavinti šio projekto 2018 metais atliktiniems darbams finansuoti numatytų valstybės lėšų ir šios lėšos turės būti grąžinamos į valstybės biudžetą, nes iki 2018 m. gruodžio 31 d. apeliantė nesudarys viešojo pirkimo sutarties ir nepradės projekto darbų. Taip pat Kauno klinikose nuolatos didėja teikiamų ambulatorinių paslaugų skaičius, o turimi infrastruktūros resursai jau yra nepakankami, t. y. Ambulatorinio diagnostinio centro statyba yra svarbi, nes susijusi su teikiamų paslaugų kokybės gerinimu bei prieinamumu, ypač atokiau gyvenantiems pacientams ir pažeidžiamoms grupėms.

6319.

64Įvertinus bylos duomenis, bylos šalių teiginius apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prioritetas turi būti teikiamas tik viešojo intereso, sietino su pirkimo procedūrų teisėtumu, užtikrinimu. Neginčijama, kad tai reikšmingas viešasis interesas, tačiau nemažiau reikšmingas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kitas viešasis interesas, sietinas su pirkimo objekto reikšme visuomenei, jo teiktina nauda, taip pat ir pirkimui skirtų lėšų racionaliu panaudojimu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, bus vilkinama pirkimo objekto statyba, taip pažeidžiant tik pirkimui skirtų lėšų tinkamą įsisavinimą ir pacientų teisę gauti kokybišką ir operatyvią sveikatos priežiūros paslaugą, kuri bus teikiama numatomame statyti objekte. Iš to, kas pasakyta, sprendžiama, kad pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės viršytų jų naudą, atsakovė dėl to patirtų finansinę žalą ir dėl to būtų pažeisti pacientų interesai gauti tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas. Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidžiamas ne tik paminėtas viešasis interesas, bet ir ekonomiškumo, efektyvumo bei proporcingumo principai.

6520.

66Nepagrįsta teismo išvada, kad tikėtinai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar būtų neįmanoma jo įvykdyti. Teismas, priėmęs ieškovui palankų teismo sprendimą, pripažinęs ieškinį pagrįstu, privalo nuspręsti ir dėl sutarties galiojimo, ją išsaugant, sutrumpinant galiojimo terminą ir t.t. Taigi VPĮ nustato teismui gana plačią galimybę spręsti dėl viešosios sutarties pasekmių išsaugojimo ar neišsaugojimo (VPĮ 105-106 str.). Teismas neargumentavo, kad tikėtina palankaus ieškovei teismo sprendimo nebus galima įvykdyti ar gali pasunkėti jo įvykdymas. Nenustačius antros būtinos sąlygos – teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo, taikyti ieškovės prašytų laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo pagrindo (CPK 144 str. 1 d.).

6721.

68Į esminius atskirojo skundų ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta, kiti nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant ginčo klausimą.

6922.

70Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas prieina išvados, kad skundžiama teismo nutartis priimta netinkamai įvertinus bylos faktines aplinkybes, netinkamai aiškinus ir taikius procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų priemonių taikymą bei viešąjį pirkimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 329 str. 1 d.). Skundžiama teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės UAB „Verslo“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas.

71Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

72Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

73Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.