Byla e2-2455-979/2019
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos

1Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teismo teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, sekretoriaujant A. L., dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „BD Grupė“ atstovui advokatui V. D., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Įrankis.lt“ atstovams A. B., advokato padėjėjai J. K.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „BD Grupė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Įrankis.lt“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „BD Grupė“ kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančias 2016 m. rugsėjo 15 d. mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį, 2016 m. spalio 18 d. mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį, 2016 m. lapkričio 22 d. mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį, sudarytas su atsakove uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Įrankis.lt“ ir taikyti restituciją pinigais – priteisti ieškovei 2000,00 Eur iš atsakovės, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškininio reikalavimų dalies, pagal ginčijamas sutartis faktiškai viršijusios perimtą mokestinę nepriemoką, atsisakė (2019 m. rugsėjo 23 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas 9:12 – 9:45 min.).

5Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla (civ. byla Nr. EB2-1861-390/2017), administratoriumi paskirtas UAB „Bankrotas“ Administratorius, patikrinęs bankrutuojančios įmonės sandorius, nustatė, kad sudarytų ginčo sutarčių pagrindu ieškovė perėmė iš atsakovės 453,31 Eur dydžio mokestinę nepriemoką, t. y. pagal 2016 m. rugsėjo 15 d. mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį – 456,31 Eur mokestinę prievolę, 2016 m. spalio 18 d. mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį – 500 Eur, 2016 m. lapkričio 22 d. mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį – 500 Eur. Sandoriai pažeidžia bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, todėl bankroto administratorius kreipėsi į teismą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (actio pauliana) (CK 6.66 straipsnis) ir imperatyvios atsiskaitymo eiliškumo tvarkos pažeidimo (CK 6.9301 straipsnis). Sutarčių sudarymo metu, t. y. laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo iki lapkričio mėn. ieškovė turėjo vykdytinų piniginių prievolių kreditoriams, kurių mokėjimo terminai buvo suėję, o būtent, UAB „Stamita“ (skola nuo 2014 metų birželio mėn.), UAB „Baltronic Vilnius“ (skola nuo 2015 m. birželio), UAB „Statmūra“ (skola nuo 2015 m. spalio mėn.), UAB „SLO Lithuania“ (skola nuo 2016 m. vasario 16 d.). Be kita ko, ieškovės finansinė padėtis nuo 2015 metų buvo bloga, įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo ½ turimo turto, vėliau finansinė padėtis blogėjo. 2014 metais turtą sudarė 261 867 Eur, įsipareigojimai – 187 755 Eur, trumpalaikiai įsipareigojimai – 138 390 Eur, nuosavas kapitalas – 74 112 Eur, atitinkamai 2015 metais turtą – 347 265 Eur, įsipareigojimus – 244 909 Eur, trumpalaikiai įsipareigojimai – 234 934 Eur, nuosavas kapitalas – 102 356 Eur, 2016 metais turtas – 206 465 Eur įsipareigojimai 356 816 Eur, trumpalaikiai įsipareigojimai – 325 126 Eur. Be kita ko, paaiškėjo, kad 2015 m. gruodžio 31 d. ieškovės finansinės atskaitomybės duomenys buvo netikslūs, nes be pagrindo kaip įmonės turtas buvo įrašytos 22 400,90 Eur vertės atsargos (5 131,81 Eur+14 137,18 Eur+3131,91 Eur, 25 463,86 Eur reikalavimo teisė į debitorių UAB „Aldaila“ (iškelta bankroto byla 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinė byla Nr. B2-264-230/2017), 31 108,30 Eur reikalavimo teisę į debitorių UAB „CCM Baltic“ (iškelta bankroto byla 2016 m. spalio 17 d. nutartimi civilinė byla Nr. B2-917-372/2016), juolab, 2017 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-900-883/2017 atsirado prievolė grąžinti 42 213,27 Eur pripažinus su UAB „CCM Baltic“ sudarytas 215 m. gegužės 16 d. ir 2016 m. birželio 13 d. reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 16/05/16-2 bei 06-13 PP neteisėtomis. Pagal sudarytus sandorius per VMI ieškovė padengė atsakovės mokestinę nepriemoką, tuo sumažino įmonės turto masę bei kreditorių galimybes tenkinti finansinius reikalavimus. Ginčijamais sandoriais neatlygintinai buvo perimta mokestinė prievolė, tai reikšmingai padidino įmonės įsipareigojimus, atitinkamai įvykdžius, sumažino įmonės turtą. Sudaryti sandoriai suteikė pirmenybę atsakovei prieš kitus kreditorius gauti savo reikalavimo patenkinimą. Aplinkybių (sutarties, įstatymu ar teismo sprendimo), kurios įpareigotų šalis sudaryti ginčijamus sandorius nebuvo. Sandorio šalys - tiek ieškovė, tiek atsakovė, nebuvo sąžiningos. Ieškovė negalėjo nežinoti, kad ginčijami sandoriai pažeidžia jos kitų kreditorių interesus, tuo tarpu, atsakovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga sandorių sudarymo metu, kadangi minimaliai pasidomėjo ieškovės finansine padėtimi, nepagrįstai laikė, kad esama ieškovės finansinė situacija yra normali, tuo iš esmės sudarydama sandorius veikė savo rizika. Pagal finansinius rodiklius ieškovė jau nuo 2015 m. antros pusės neturėjo pakankamai lėšų visiems įsipareigojimams vykdyti, finansinė situacija nuolat blogėjo, privalėjo laikytis imperatyvios atsiskaitymo eiliškumo tvarkos pagal CK 6.9301 straipsnis. Ginčo sandoriai pažeidžia nurodytą privalomą atsiskaitymų eiliškumo tvarką. Sandorius pripažinus negaliojančiais, prašė taikyti restituciją pinigais, kadangi įvykdytų mokestinių prievolių neįmanoma grąžinti atsakovui – mokestinė prievolė pasibaigia ją įvykdžius. Priešingu atveju, būtų sukurta situacija, kai mokesčių administratorius neteisėtai praturtėjo ieškovo sąskaita ir privalėtų grąžinti gautas sumas, atitinkamai atsakovė būtų laikoma neįvykdžius mokestinių prievolių ir privalėtų mokėti kartu su delspinigiais ir baudomis.

6Atsakovė UAB „Įrankis.lt“ nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Ginčijamų sandorių pagrindu ieškovė iš dalies padengė atsakovės įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Ieškovė turėjo skolinių įsipareigojimų atsakovei, todėl atlikus minėtą užskaitymą, ieškovės turto sumažėjo tiek pat, kiek įsipareigojimų atsakovei. Sandorių sudarymo metu ieškovei nebuvo iškelta bankroto byla, todėl negalėjo būti pažeista ieškovės atsiskaitymo su kreditoriais tvarka. Sandorių tikslas buvo nukreiptas ne į sąmoningą ieškovės skolos perėmimą (be naudos), o į atsakovės turimo finansinio reikalavimo patenkinimą bei siekį užtikrinti nepertraukiamą ieškovės veiklos tęstinumą, nes atsakovė nuomojo ieškovei įrankius, kurie buvo reikšmingi veiklos tęstinume. Šalių vadovai sudarydami ginčo sandorius veikė geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Atsakovės vadovai negalėjo žinoti apie finansinius sunkumus, pagal tuo metu gautus viešai prieinamus finansinius duomenis įtarimų dėl ieškovės nemokumo nekilo. Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių sudarymą, kurios lygiaverčiai sumažino ieškovės skolinį įsipareigojimą, lėmė įprasta verslo logika bei ieškovės siekis padidinti galimybę atsiskaityti su kitais kreditoriais. Atsakovės ir ieškovės sudaryti ginčo sandoriai nėra išskirtiniai, tiek ieškovė, tiek atsakovė veikloje taikė tokius atsiskaitymo būdus atitinkamai su paslaugų teikėjais ir užsakovais.

7Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 22 d., 2016 m. spalio 19 d. ir 2016 m. lapkričio 23 d. gavo UAB „Įrankis.lt“ prašymus duoti sutikimą mokestinėms nepriemokoms perimti. Įvertinus UAB „BD Grupė“ galimybes sumokėti perimtą mokestinę nepriemoką, 2016 m. spalio 5 d., 2016 m. lapkričio 10 d. ir 2016 m. gruodžio 7 d. priėmė sprendimus Nr. (23.21-08) 324-15247, Nr. (23.21-08) 324-17335, Nr. (23.21-08) 324-19079, kuriais iš dalies patenkino UAB „Įrankis.lt“ prašymus ir sutiko, kad UAB „Įrankis.lt“ mokestines nepriemokas skolas atitinkamai 453,31 Eur, 500 Eur ir 500 Eur dydžiui perimtų UAB „BD Grupė“. Sprendimai dėl mokestinės nepriemokos perėmimo įvykdyti. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo reikalavimus ir Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisykles, mokesčių administratorius vertina tik asmens galimybes sumokėti perimtą mokestinę nepriemoką, papildomai skolos perėmėjo finansinės padėties nevertina.

8Atsakovės atstovas direktorius A. B. papildomai paaiškino, kad nuo UAB „Įrankis.lt“ veiklos pradžios bendradarbiavo su ieškove, teikė nuomai įrankius. Ieškovė vykdė pagal viešuosius pirkimus užsakymus objektuose, vėluodavo atsiskaityti. Suderinta buvo, kad pilnas atsiskaitymas bus atlikus visus darbus ir pridavus objektus 2016 m. rugsėjį, tačiau daliniai atsiskaitymai turėjo vykti, atidėjimai mokėjimams pagal PVM sąskaitas faktūras buvo 30 dienų. UAB „Įrankis.lt“ su kitais kontrahentais aktyviai vykdė PVM mokėjimų sudengimus nuo 2016 m. vasario mėn. Toks atsiskaitymas yra patogus ir operatyvus, kadangi PVM permokos susigrąžinimas paprastai užtrunka, juolab, esant prašymui susigrąžinti mokestines permokas neretai mokesčių administratorius inicijuoja mokestinius patikrinimus, dėl ko procedūros dar pailgėja. Apie tai, kad UAB „Įrankis.lt“ priimtinas analogiškas atsiskaitymas buvo informuota ieškovė ir sutarta tokiu būdu užskaityti dalį išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už suteiktus įrankius. Ieškovė turėjo PVM permoką, atitinkamai UAB „Įrankis.lt“ PVM nepriemoką. Vyko derybos ir dokumentai buvo derinami ir pasirašyti dokumentai pateikti tvirtinti VMI, kadangi be mokesčio administratoriaus sprendimo negalimas užskaitymas. Iki sudarant mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis ieškovė buvo raginta vykdyti įsipareigojimus, be kita ko, tikrinta Creditinfo duomenys ir Rekvizitai.lt, naudotasi su UAB „Įrankis.lt“ susijusių kitų įmonių prisijungimais. Apie tai, kad ieškovė galimai turi problemų su atsiskaitymais buvo žinoma. Statybų sektoriuje didžioji dauguma įmonių vėluoja atsiskaityti, kadangi atsiskaitymai iš esmės paprastai atliekami iš užsakovų gaunamomis pajamomis. Ieškovė vykdė valstybinius užsakymus, kas iš esmės garantavo, kad rezultate neabejotinai bus atsiskaityta. Atsiskaitymų vėlavimas nebuvo pagrindas manyti, kad įmonės finansinė padėtis yra pakankamai bloga, nėra atsikaitoma su teikėjais. Įrankiai buvo užsakomi, abejonių dėl veiklos vykdymo nebuvo.

9Teismas

konstatuoja:

10Byloje esančiais duomenimis, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 15 d. tarp šalių buvo sudaryta mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartis Nr. 01/04, kurios pagrindu ieškovė perėmė iš atsakovės 1000 Eur mokestinę prievolę, 2016 m. spalio 18 d. mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartis Nr. 01/08, kurios pagrindu ieškovė perėmė iš atsakovės 500 Eur mokestinę prievolę, ir 2016 m. lapkričio 22 d. mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartis Nr. 01/13, kurios pagrindu ieškovė perėmė iš atsakovės 500 Eur mokestinę prievolę (t. 1 b. l. 104-124). Ieškovė įvykdė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. (23.21-08) 324-15247, 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. (23.21-08) 324-17335, 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. (23.21-08) 324-19079, kuriais buvo patenkinti iš dalies atsakovės prašymai dėl 1453,31Eur mokestinių nepriemokų perėmimo ieškovei. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi ieškovė pripažinta nemokia ir iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2017 m. birželio 21 d. (civilinė byla Nr.eB2-1861-390/2017). 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi patvirtinti (atitinkamai vėliau patiksinti) kreditorių finansiniai reikalavimai, bendra suma 362 691,84 Eur, tarp kurių pirmos eilės kreditorių reikalavimų suma – 5351,31 Eur, antros eilės kreditorių – 18 607,14 Eur, trečios eilės kreditorių – 314 774,94 Eur.

11Ieškovas, kaip bankrutuojančios įmonės administratorius, laikydamas, kad sudaryti sandoriai pažeidžia bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių teises ir teisėtus interesus, kreipėsi į teismą dėl sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis, pažeidus atsiskaitymų eiliškumo tvarką (CK 6.9301 straipsnį), be kita ko, esant visiems pagrindams užskaitos sandorius pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, taikyti restituciją ir priteisti perleistų mokestinių nepriemokų sumą ekvivalentu pinigais.

12Bankroto administratoriaus ieškinys atsakovui pareikštas vykdant įstatymu pavestas pareigas 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažiau kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turtėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat imtis priemonių išieškoti skolas iš skolininkų, siekiant ginti visų kreditorių, bankrutuojančios įmonės teises (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 8, 14 punktai).

13Pirmiausia ginčijami Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių pagrindu sudaryti įskaitymo sandoriai kaip prieštaraujantys CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintai privalomai atsiskaitymų eiliškumo tvarkai. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. gruodžio 9 d. išnagrinėjo bylą (Nr. e3K-7-278-469/2019) pasisakė dėl įmonės bankroto administratorius teisės ginčyti įmonės iki bankroto bylos iškėlimo atliktus atsiskaitymus ir reikalauti išmokėtų lėšų priteisimo iš jas gavusio kreditoriaus CK 6.9301 straipsnio pagrindu, remdamasis tuo, kad buvo pažeistas šiame straipsnyje nustatytas atsiskaitymų eiliškumas. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, pažymėjo, jog kreditorių teises Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka gina bankroto administratorius, be kita ko, reikšdamas ieškinius dėl lėšų išieškojimo į bankrutuojančios įmonės turto masę (Nutarties 28 punktas). Įmonių bankroto įstatyme nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai – priešingumas įmonės veiklos tikslams ir (ar) galima įtaka įmonės mokumui. Dėl to bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais (Nutarties 32 punktas). CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana (Pauliano ieškinys) institutas yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasis bankroto administratorius turi galimybę nuginčyti iki bankroto bylos iškėlimo įmonės atliktus mokėjimus, dėl kurių neteisėtai suteiktas prioritetas vienam iš kreditorių ir atitinkamai sumažinta galimybė kitiems kreditoriams gauti reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto. Pripažinus sandorį negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnį šis turtas (ar jo vertė) turi būti grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (Nutarties 33 punktas). Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė (Nutarties 44 punktas), kad pirma, CK 6.9301 straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas, priešingai negu įtvirtintas Įmonių bankroto įstatyme, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.9301 straipsnio 3 dalis). Antra, CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, jog remdamasis CK 6.9301 straipsnio nuostatomis reikalavimą galėtų reikšti kreditorius, pagal atsiskaitymų eiliškumą esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymą, bet ne neteisėtą atsiskaitymą atlikusi įmonė. Sistemiškai įvertinusi CK, Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintą reguliavimą, kreditorių interesų gynimo tikslus bei jų taikymo ypatumus, išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, jog CK 6.9301 straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.9301 straipsnio pagrindu (Nutarties 50 punktas).

14Įvertinus nurodytą teisės taikymą ir aiškinimą, teismas ieškinio reikalavimų pagrįstumo CK 6.9031 straipsnio aspektu nenagrinėja ir nepasisako (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnis).

15Tokiu būdu, esant suformuotai kasacinio teismo taisyklei, bankroto administratoriaus pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo vertinimas galimas tik CK 6.66 straipsnyje įtvirtintu actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu.

16Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktą).

17Ieškovo nuomone, yra visos CK 6.66 straipsnyje numatytos sąlygos pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančias ir taikyti restituciją. Atsakovė, atsikirsdama į ieškinio reikalavimus, akcentavo, kad ieškovė neįrodė esant visas actio Pauliana sąlygas, o būtent, kad ginčijami sandoriai pažeidė ieškovės kreditorių teises; atsakovė, sudariusi su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžininga.

18Vertinant ieškovės kreditorių neabejotinų ir galiojančių reikalavimo teisių, kaip vienos iš actio Pauliana, sąlygos buvimą, svarbu nustatyti ar ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovo kreditoriai turėjo neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises. Bankroto administratorius, įrodinėdamas nurodytos sąlygos buvimą, privalo pateikti duomenis apie bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų atsiradimo momentą. Actio Pauliana taikyti būtina įrodyti, kad nors vienas iš bankroto byloje patvirtintų kreditorių turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ginčijamų sandorių sudarymo metu. Jeigu bankroto byloje patvirtinti kreditoriai savo reikalavimus įgijo vėliau, nei buvo sudaryti ginčijami sandoriai, tai nesant vienos iš būtinųjų sąlygų actio Pauliana negalės būti taikomas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2014).

19Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 26 d. nutartyje, atsisakydamas kelti restruktūrizavimo bylą, nustatė, kad UAB „BD Grupė“ yra nemoki, pagal 2017 m. vasario 28 d. balansą ir kreditorių sąrašą bendrovės turtą sudarė ne didesnė nei 150 000 Eur suma, o pradelsti įsipareigojimai – ne mažesnę nei 264 402,31 Eur sumą, t. y. viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertę. Bankroto administratoriui pateikti ieškovės kreditorių prašymai įtraukti į kreditorių sąrašą UAB „BD Grupė“ bankroto byloje ir patvirtinti finansinius reikalavimus liudija, kad iki ginčo sandorių sudarymo – 2016 m. rugsėjo-lapkričio mėnesiais, egzistavo jų galiojančios reikalavimo teisės, o būtent – UAB „Stamita“ 579,24 Eur (nuo 2014 m. birželio mėn.) (t. 1 b. l. 42), UAB „Baltronic“ 3 430,06 Eur (nuo 2015 m. gegužės mėn.) (t. b. l. 13), UAB „Statmūra“ 1 363,10 Eur (nuo 2015 m. gruodžio 31 d.) (t. 1 b. l. 14-18), UAB „SLO Lithuania“ 185 688 (nuo 2015 m. gruodžio-2016 m. gruodžio mėn.) (t. 1 b. l. 75-82). Pažymėtina, kad nurodyti kreditorių finansiniai reikalavimai Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi patvirtinti UAB „BD Grupė“ bankroto byloje administratoriui neginčijant ir nesant duomenų, paneigiančių jų pagrįstumą (t. 1 b. l. 19-20). Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė BUAB „BD Grupė“ ginčijamų susitarimų sudarymo metu turėjo įsiskolinimų kreditoriams, kurie didėjo, kas iš esmės patvirtina, kad ginčijamų susitarimų sudarymo metu 2016 m. rugsėjo-lapkričio mėnesiais, egzistavo galiojančios ir neginčijamos/neabejotinos kreditorių reikalavimų teises.

20Antroji actio Pauliana sąlyga yra susijusi su ieškovo kreditorių teisių pažeidimu. CK 6.66 straipsnio 1 dalis numato, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. Bankroto administratorius kreditorių interesų pažeidimą sieja su pirmenybės suteikimu atsakovei sudarant ginčijamus sandorius iš esmės esant ieškovei faktiškai nemokai. Įmonės finansinių dokumentų visumos aiškinimu bankroto administratorius įrodinėjo, kad ieškovė su finansiniais sunkumai atsirado 2015 metų pabaigoje, tuo tarpu 2016 m. vasarą tapo faktiškai nemoki ir negalėjo sudarinėti tokių sandorių arba turėjo paisyti visų kreditorių interesų. Akcentavo, kad nagrinėjant įmonės tyčinio bankroto klausimą teismo padarytos išvados dėl nemokumo momento nėra savaime prejudicinės, kadangi nemokumo vertinimas pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį ir CK 6.66 straipsnį nėra tapatus.

21Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar yra pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad jai būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas CK 6.66 straipsnio taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013).

22Faktinis įmonės nemokumas, sąlygojęs bankroto bylos iškėlimą, patvirtintas 2017 m. balandžio 26 d. nutartyje pagal 2017 m. vasario 28 d. finansinius duomenis civilinėje byloje Nr. eB2-11861-390/2017. Teismas pasisakė, kad vertinant UAB „BD Grupė“ finansinę padėtį, bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2016 metus, kad įmonės turto apimtis mažėja, įsipareigojimai kreditoriams didėja. Nustatyta, kad ieškovės atsiskaitymų su kreditoriais sunkumai prasidėjo nuo 2014 m. birželio, atitinkamai vėliau 2015 m. gegužės mėn. ir gruodžio mėn. (neapmokamos UAB „Stamita“ (t. 1 b. l. 42 ), UAB „Baltronic Vilnius“ (t. 1 b. l. 13), UAB „SLO Lithuania“ (t. 1 b. l. 75-82) sąskaitos)). Pagal 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. įmonės balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis (t. 1 b. l. 29) 2013/2014 metais turto turėjo 982 872Eur/904917 Eur, kurį sudarė ilgalaikis – 125 607Eur/124 404 Eur ir trumpalaikis 857 265 Eur/780 513 Eur (tame tarpe 105 429 Eur/171 095 Eur – atsargos, išankstiniai apmokėjimai, nebaigtos vykdyti sutarys, 699 855 Eur/649 018 Eur – per vienerius metus gautinos sumos, 51 981 Eur/127 058 Eur - pinigai) per vienerius metus mokėtinos sumos 495 383 Eur/478 573 Eur; 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. įmonės balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis (t. 1 b. l. 25) 2014/2015 metais turėjo turto 261 867 Eur/347 265 Eur sumai, kurį sudarė ilgalaikis – 36 030 Eur/78 242 Eur ir trumpalaikis 225 837 Eur/ 269 023 Eur (tame tarpe 49 553 Eur/140 038 Eur - atsargos, išankstiniai apmokėjimai, nebaigtos vykdyti sutarys,131 784 Eur/122587 Eur– per vienerius metus gautinos sumos, 36 797 Eur/6 289 – pinigai), per vienerius metus mokėtinos sumos 138 390 Eur/234 934 Eur; 2016 m. sausio 1 d.- 2016 m. gruodžio 31 d. įmonės balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis 2016 metais turėjo turto 206 465 Eur sumai, kurį sudarė ilgalaikis – 40 673 Eur ir trumpalaikis 165 792 Eur (tame tarpe 69 973 Eur – atsargos, išankstiniai apmokėjimai, nebaigtos vykdyti sutarys,65 893 Eur – per vienerius metus gautinos sumos, 27 930 Eur - pinigai), per vienerius metus mokėtinos sumos 325 126 Eur; 2017 m. vasario 28 d. įmonės balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis įmonė turėjo turto 150 001 Eur sumai, kurį sudarė ilgalaikis – 8 572 Eur ir trumpalaikis 141 429 Eur (tame tarpe 64 005 Eur - atsargos, išankstiniai apmokėjimai, nebaigtos vykdyti sutarys, 74 242 Eur – per vienerius metus gautinos sumos, 1 187 Eur - pinigai), per vienerius metus mokėtinos sumos 305 314 Eur.

23Pažymėtina, kad įmonės balansus sugretinus tarpusavyje pagal finansinius ir praėjusius finansinius metus (pvz: 2014 metų ir 2015 metų. balansą ir pelno (nuostolio) atskaitą), matyti akivaizdus duomenų prieštaravimas (neatitikimas), kas yra pagrindas abejoti realia dokumentų (duomenų) įrodomąją reikšme. Ieškovės bankroto administratoriaus atstovas pripažino, kad įmonės finansiniai dokumentai buvo netvarkingi, juolab, bankroto procese paaiškėjo, kad dalis turto (atsargos, debitoriniai reikalavimai) nepagrįstai buvo įtraukta į balansą. Atsižvelgiant į tai, kad minėti finansiniai rodikliai sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo, atitinkamai bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėti ne formaliai, be kita ko, įvertinus kitas reikšmingas aplinkybes: realiai turimą, turtą, tebevykdomą veiklą ir jos pelningumą, debitorinių skolų realumą ir kt., yra pagrindas remtis nurodytas dokumentais nustatytomis aplinkybėmis, išskyrus į bylą pateiktais 2014 m. gruodžio 31 d. balansu ir pelno (nuostolių) ataskaita (t. 1 b. l 28-29) dėl akivaizdaus prieštaravimo vėlesnio laikotarpio – 2015 metų finansiniams dokumentams (CPK 182 straipsnis).

24Įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą, balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį, akivaizdu, kad nuo 2014 m. iki 2017 metų vasario 28 d. įmonės turto vertė sumažėjo 3,92 karto nuo 261 867 Eur iki 150 001 Eur (kasmet atitinkamai 2,06; 1,68; 1,37 karto), atitinkamai įsipareigojimai kreditoriams didėjo laipsniškai nuo 2014 metų (įmonės skolos nuo 2014 metų nuo 138 390 Eur iki 305 314 Eur, t. y. kasmet atitinkamai 1,69; 1,38; 0,93 karto). Juolab, ginčui aktualiu laikotarpiu pagal 2016 m. rugsėjo 1-31 dienų sąskaitų apyvartą atitinkamai ilgalaikio turto – 49 416,03 Eur/48 526,58 Eur, trumpalaikio turto 224 524,03 Eur/223 012,83 Eur (pinigų banke ar kasoje 55 102,70 Eur/24 647,77 Eur), tuo tarpu įsipareigojimų 290 498,09 Eur/310 351,96 Eur.

25Pagal viešai teikiamus duomenimis (www.rekvizitai.lt) įmonė periodiškai vėluodavo atsiskaityti su VSDVF, t. y. mokėti su darbo santykiais, susijusius mokesčius (2016 m. lapkričio 16 d. skola – 1 496,07 Eur, atitinkamai 2017 m. vasario 23 d. – 4 998,35 Eur (t. 2 b. l.178-179). Nors byloje nebuvo pateikti duomenys apie vėlavimą atsiskaityti su darbuotojais, tačiau įvertinus tai, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi patvirtinti UAB „BD Grupė“ bankroto byloje pirmos eilės kreditorių reikalavimų bendra suma – 13 759,75 Eur, atitinkamai antros eilės kreditoriaus VSDFV Kauno skyriaus 8 539,14 Eur (t. 1 b. l. 19-20), neabejotina, kad įsiskolinimai tiek darbuotojams, tiek VSDFV nuosekliai augo.

26Nustatytos aplinkybėms yra pakankamos konstatuoti, kad įmonės finansiniai sunkumai nebuvo laikini (momentiniai), ginčo sandorių sudarymui aktualiu laikotarpiu 2016 metų finansiniais rodikliais akivaizdu, kad įmonės turima turto vertė nebuvo pakankama padengti įsipareigojimų vykdymų, kas iš esmės atitiko nemokumą CK 6.66 straipsnio taikymo prasme.

27Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, esant skolininkui iš esmės nemokiam, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai. Esant nemokumui, bet dar nesant iškeltos bankroto bylos, įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno kreditoriaus reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Tokie sprendimai gali būti pateisinami ekonomine nauda, be kita ko, padiktuoti verslo logikos, siekiant racionalios išeities išvengti bankroto ir tęsti įmonės veiklą. Svarbu, kad turto perleidimas nepažeistų kitų analogiškoje situacijoje esančių kreditorių teisių. Pavyzdžiui, kiti kreditoriai gali būti suinteresuoti įsigyti tą patį turtą (daiktus, lėšas ar kt.) ir įskaityti savo reikalavimus tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-323-178/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

28Nagrinėjant įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, nustatyta (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-589-798/2019 30 punktas) (CPK 182 straipsnis), kad UAB „BD grupė“ nuo 2015 m. pabaigos iki 2016 metų pabaigos sudarė mokestines nepriemokas perėmimo sutartis, kuriomis perėmė iš UAB „SLO Lithuania“, UAB „Įrankis.lt“ ir UAB „Alytaus prekyba“ mokestines nepriemokas. Pagal mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis taip pat buvo atsiskaityta už gautas ir veikloje sunaudotas medžiagas. Nurodytos aplinkybės paneigia, kad atsakovei buvo ar galėjo būti suteikta pirmenybė sudaryti ginčo sutartis, nes analogiškas sutartis su įmone sudarė UAB „SLO Lithuania“ ir UAB „Alytaus prekyba“. Duomenų apie tai, kad tokių sandorių sudarymui kiti kreditoriai galėjo turėti mokestines nepriemokas ir siekė sudaryti analogiškas sutartis, bylos nagrinėjimo metu bankroto administratorius nepateikė. Be kita ko, pagal įmonės perduotus dokumentus nenustatė, kad įmonė kreipėsi į mokesčių administratorių susigrąžinti mokestinę permoką į įmonės turto masė ir naudoti atsiskaitymams su kreditoriais. Aplinkybė, kad bankroto administratoriui inicijavus šių kreditorių sudarytų mokestinės nepriemokos perleidimo sutarčių ginčijimą analogiškais pagrindais pagal CK 6.9301 ir 6.66 straipsniais, teisminio nagrinėjimo metu buvo sudarytos taikos sutartis, savaime nepaneigia ir/ar nepatvirtina įmonės veiksmų teisėtumo/neteisėtumo. Aplinkybių, kurios lėmė sandorių sudarymo būtinumą, nenustatyta. Neabejotina, kad įmonei tokią atsiskaitymo formą su savo tiekėjais (kreditoriais) sąlygojo susiklosčiusi verslo situacija siekti tolimesnės veiklos, t. y. gauti iš tiekėjų prekes (paslaugas), naudoti objektuose, ko pasėkoje, atlikus darbus, gauti pajamų iš užsakovų ir atsiskaityti su tiekėjais. Sudaryti sandoriais savo verte (ginčo atveju užskaityta mokestinė nepriemoka 1 453,31 Eur, duomenų, apie sandorius su UAB „SLO Lithuania“ ir UAB „Alytaus prekyba“, nėra), bendram įmonės mokumui/nemokumui esminės reikšmės lyginant su bendra įsiskolinimų suma (2017 m. vasario 28 d. įmonės balanso duomenimis ne mažiau nei 264 402,31 Eur) galimai neturėjo. Neabejotina, kad esant įprastoms verslo sąlygoms, be kita ko, nepaneigiant verslo rizikos, analogiški sandoriai atitiktų normalią verslo logiką, atitinkančia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis, 6.158 straipsnis).

29Tokiu būdu įvertinus visumoje tiek įmonės finansinę, ūkinę padėtį iki ginčijamų sutarčių sudarymo, tiek šių ginčo sutarčių sudarymo aplinkybes, siejant jas su kitomis tuo pačiu laikotarpiu sudarytomis sutartimis, darytina išvada, kad ginčo sutartys atitiko įprastą normalią verslo praktiką, todėl nėra pakankamo pagrindo pripažinti, jog buvo suteikta pirmenybė vienam iš kreditorių tuo pažeidžiant ieškovo ir (ar) kitų kreditorių interesus.

30Ieškovės bankroto administratorius, be kita ko, pažymėjo, kad ginčo sandoriais buvo „kitaip pažeidžiamos kreditorių teisės“, nes įmonė prarado galimybes mokesčių permokos suma įvykdyti savo prievoles kreditoriams. Formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę.

31Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 51 patvirtintos Mokesčio mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo tvarkos 4 punktą mokesčio mokėtojo mokestinę nepriemoką perėmusiems asmenims taikomos visos mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir išieškojimą reglamentuojančios mokesčių įstatymų nuostatos, kurios būtų taikomos mokesčio mokėtojui; 13 punktą trečiajam asmeniui perėmus mokesčio mokėtojo mokestinę nepriemoką, laikoma, kad ši mokestinė nepriemoka yra šio trečiojo asmens, o mokesčio mokėtojas šios mokestinės nepriemokos atžvilgiu jokių pareigų neturi. Trečiasis asmuo šiuo atveju tampa mokesčio mokėtoju nuo sutarties įsigaliojimo dienos.

32Pagal byloje pateiktus duomenis ieškovės pradelsti įsipareigojimai atsakovei pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras 2016 m. rugsėjo mėn. sudarė 3 485,17 Eur (t. 3 b. l. 41), Ginčo sutartimis atsakovė perleido ieškovei 1 453,31 Eur mokestinę nepriemoką (skolą) (t. 1 b. l. 104-124), dėl likusių pradelstų mokėjimų – 2 031,86 Eur vykdomojo dokumento Nr. e2-252-292/2017 pagrindu atsakovė įtraukta į įmonės kreditorių sąrašą (t.1 b. l. 20). Dėl sudarytų ginčijamų sandorių buvo sumažinta ieškovo skola atsakovei, atitinkamai ją pakeičiant tokio paties dydžio mokestine prievole valstybei – pasikeitė ieškovo kreditorius, kurio reikalavimas buvo įvykdytas įskaitymu mokesčių administratoriaus pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 86 straipsnio nuostatas. Ginčijamais sandoriais ieškovei nebuvo nustatytos naujos ar didesnės apimties turtinės prievolės, negu jos būtų egzistavusios, nesudarius minėtų sandorių, nebuvo perleistas ieškovės turtas ar piniginės lėšos tretiesiems asmenims, juolab, sumažintos/panaikintos realios galimybės įmonės kreditoriams gauti bent iš dalies savo reikalavimų patenkinimą.

33Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės iš esmės paneigia ieškovės argumentus dėl ginčijamais sandoriai pažeistų įmonės ir (ar) jos kreditorių teisių, todėl konstatuotina, kad nėra vienos iš actio Pauliana sąlygos.

34Sprendžiant trečiosios atsakovės ginčijamos actio Pauliana sąlygos egzistavimą, svarbu nustatyti ar atsakovė, sudarydama ginčijamą sandorį buvo nesąžininga, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia ieškovo kreditorių teises (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Duomenų apie tai, kad atsakovės atžvilgiu galėtų būti taikoma nesąžiningumo prezumpcija, įtvirtinta CK 6.67 straipsnyje nėra. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl įrodyti sandorio šalių nesąžiningumą privalo tas, kuris teigia jas buvus nesąžiningomis (CPK 18, 178 straipsniai), nesąžiningumą būtina įrodyti ne galimomis prielaidomis, bet konkrečiais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Sprendžiant dėl kitos sandorio šalies – atsakovės sąžiningumo turi būti vertinama, ar buvo išnaudoti visi prieinami ir įmanomi būdai pasidomėti ieškovės turtine padėtimi ar turėjo galimybę žinoti, kad sudarytas sandoris gali pažeisti kitų kreditorių interesus. Tokiu būdu, siekdama įrodyti atsakovės nesąžiningumą, ieškovė privalėjo įrodyti, jog atsakovė galėjo ir turėjo gauti informaciją apie įmonės nemokumą ir turėjo žinoti, kad būtent jam suteikiama pirmenybė, t. y. kitiems nemokios įmonės kreditoriams tokios sąlygos atsiskaityti nesudaromos.

35Nagrinėjamu atveju atsakovės nesąžiningumas siejamas su nepakankamu domėjimusi ieškovės finansine padėtimi prieinamomis priemonėmis (viešuosiuose registruose, tiesiogiai), juolab, nepaisymu galimo žinojimo apie galimus finansinius sunkumus, sudarant ginčytinus sandorius, t. y. nesielgė taip, kaip turėtų elgtis sąžiningas, atidus ir rūpestingas asmuo. Atsakovė atskirsdama nurodė, kad prieinamomis priemonėmis domėjosi ieškovės finansine padėtimi prieš ginčo sutarčių sudarymą, šalis siejo komerciniai ryšiai, žinojo, kad ieškovė darbus vykdė viešųjų pirkimų pagrindu laimėtuose objektuose, perduoti įrankiai naudoti realiai, mokestinių nepriemokų sutarčių sudarymas buvo įprasta praktika. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė teikė duomenis iš Credit info duomenų bazės apie galimai atliktas ieškovės patikras per trečiuosius asmenis, kas iš esmės patvirtina, kad prieinamomis priemonėmis domėtasi ieškovės finansine padėtimi. Atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, yra keliami didesnio rūpestingumo ir atsargumo standartai, todėl vien tai, kad pagal viešai prieinamus duomenis informacija galėjo būti nepakankama konstatuoti ieškovės finansinius sunkumus savaime nepatvirtina sąžiningumo. Pareiga veikti aktyviai ir domėtis kita sandorio šalimi negali būti suabsoliutinama. Neabejotina, kad atsiskaitymo būdas perleidžiant ieškovei mokestinę atsakovės nepriemoką siekiant, kad ieškovė perimtą skolą įskaitytų su VMI, turėjo ir galėjo leisti suprasti, jog nebeturėjo galimybės atsiskaityti įprastu būdu grynaisiais ar negrynaisiais pinigais bei išieškant skolą iš ieškovės turto, be kita ko, suprati, kad atsiskaitymų sunkumai galimi su kitais kreditoriais. Atsakovės vadovas pripažino, žinojęs apie ieškovės finansinius sunkumus ir galimas vėlavimo atsiskaityti priežastis. Aplinkybės, kad ginčijamų sandorių suma nebuvo esminė įmonės nemokumui ar galimybei vykdyti įsipareigojimus, be kita ko, tarpusavio santykiai susiklostę specifiniame statybų versle, juolab, vyraujanti šio verslo praktika, kad iš užsakovų gaunamomis pajamomis atsiskaitoma už tiekėjų pateiktas medžiagas, nepateisina sąžiningo elgesio standartų. Šiuo atveju, atsakovė, žinodama ir suprasdama esamą ieškovės situaciją, veikė labiau savo rizika, nei pakankamai apdairus ir rūpestingas asmuo, kas iš esmės galėtų būti vertinama kaip sąžiningumo imperatyvo sutartiniuose santykiuose nepaisymas, tačiau įvertinus tai, kad nebuvo įrodyta viena iš actio Pauliana sąlygų – įmonės ir (ar) jos kreditorių teisių pažeidimas, įmonė kitiems kreditoriams (UAB „SLO Lithuania“, UAB „Alytaus prekyba“) sudarė analogiškai sąlygas tik iš dalies atsiskaityti, kas iš esmės reiškia, kad atsakovei nebuvo suteikta pirmenybė, nustatytos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti atsakovės nesąžiningumą CK 6.66 straipsnio 2 dalies prasme.

36Tarp šalių ginčo dėl kitų actio Pauliana sąlygų nebuvo, todėl teismas atskirai nevertina jų egzistavimo (CPK 187 straipsnio 1 dalis).

37Nagrinėjamu atveju, nesant visų būtinų sąlygų siekiant pareikšti actio Pauliana ieškinį, nėra pagrindo nagrinėti ieškovo reikalavimo dėl restitucijos taikymo pagrįstumą.

38Įvertinus visumoje nustatytas nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad ieškovė neįrodė reikalavimų pripažinti negaliojančias Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis ir taikyti restituciją, todėl ieškinys atmestinas.

39Ieškinį atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nurodė, kad patyrė 3 067,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. pasiruošimas bylai ir atstovavimas teisme, procesinių dokumentų rengimas, susipažinimas su teismų praktika. Abejonių dėl suteiktų teisinių paslaugų fakto ir atsiskaitymo už jas, nekyla, pateikti mokėjimą patvirtinantys dokumentai (t. 3 b. l. 147-150).

40Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, analizuojamas faktines bei teisines aplinkybes, parengtų procesinių dokumentų kiekį ir apimtis, advokato padėjėjo dalyvavimą bylos nagrinėjime, bei įvertinus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) maksimalaus dydžio 8.16., 8.17., 8.19., 8.20 punktuose nurodytus maksimalius dydžius, suteiktų paslaugų pobūdį pagal pridėtą detalizaciją (atstovavimui teise pasiruošimas ir dokumentų rinkimas, pateikimas teismui (papildomi prašymai prijungti dokumentus bendrai 4 vnt. ), atstovavimas (bendrai 4,30 val.) pripažintina, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra per didelės. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų 8.16., 8.17., 8.19., 8.20 punktais ir atsižvelgiant į 2.1, 2.7., 5. punktuose nurodytus kriterijus laikytina, kad pagrįstos išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą yra 2 454,04 Eur (3 067,35 x 80 proc.). Įvertinus tai, kad atsakovės išlaidų atsiradimą lėmė po bankroto bylos iškėlimo bankroto administratoriaus pareikštas ieškinys, tokios bylinėjimosi išlaidos laikomos bankrutavusios įmonės administravimo išlaidomis (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo ĮBĮ 26 straipsnio 2, 3 dalys, 36 straipsnio 3 dalis), kurios apmokamos ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014). Tokiu būdu iš ieškovo atsakovei priteitina 2 454,04 Eur išlaidos, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, mokėtinos iš administravimui skirtų lėšų (CPK 88 straipsnio 1 dalis 6 punktas, ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis).

41Įvertinus tai, kad procesiniai dokumentai šalims buvo siunčiami per EPP, byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalie 3 punktas, 96 str. 6 d.).

42Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 , 263-265, 268-270 straipsniais,

Nutarė

43ieškinį atmesti.

44Priteisti atsakovei UAB „Įrankis.lt“ iš ieškovės BUAB „BD Grupė“ 2 454,04 Eur (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 04 centus) išlaidas, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, mokėtinas iš administravimui skirtų lėšų.

45Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teismo teisėja Jūratė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „BD... 5. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi... 6. Atsakovė UAB „Įrankis.lt“ nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė... 7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė... 8. Atsakovės atstovas direktorius A. B. papildomai paaiškino, kad nuo UAB... 9. Teismas... 10. Byloje esančiais duomenimis, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad... 11. Ieškovas, kaip bankrutuojančios įmonės administratorius, laikydamas, kad... 12. Bankroto administratoriaus ieškinys atsakovui pareikštas vykdant įstatymu... 13. Pirmiausia ginčijami Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių pagrindu... 14. Įvertinus nurodytą teisės taikymą ir aiškinimą, teismas ieškinio... 15. Tokiu būdu, esant suformuotai kasacinio teismo taisyklei, bankroto... 16. Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti... 17. Ieškovo nuomone, yra visos CK 6.66 straipsnyje numatytos sąlygos pripažinti... 18. Vertinant ieškovės kreditorių neabejotinų ir galiojančių reikalavimo... 19. Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 26 d. nutartyje, atsisakydamas kelti... 20. Antroji actio Pauliana sąlyga yra susijusi su ieškovo kreditorių teisių... 21. Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė... 22. Faktinis įmonės nemokumas, sąlygojęs bankroto bylos iškėlimą,... 23. Pažymėtina, kad įmonės balansus sugretinus tarpusavyje pagal finansinius ir... 24. Įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą, balanse nurodytą turto ir... 25. Pagal viešai teikiamus duomenimis (www.rekvizitai.lt) įmonė periodiškai... 26. Nustatytos aplinkybėms yra pakankamos konstatuoti, kad įmonės finansiniai... 27. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu... 28. Nagrinėjant įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, nustatyta... 29. Tokiu būdu įvertinus visumoje tiek įmonės finansinę, ūkinę padėtį iki... 30. Ieškovės bankroto administratorius, be kita ko, pažymėjo, kad ginčo... 31. Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 25 d. įsakymu Nr.... 32. Pagal byloje pateiktus duomenis ieškovės pradelsti įsipareigojimai atsakovei... 33. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės iš esmės paneigia ieškovės... 34. Sprendžiant trečiosios atsakovės ginčijamos actio Pauliana sąlygos... 35. Nagrinėjamu atveju atsakovės nesąžiningumas siejamas su nepakankamu... 36. Tarp šalių ginčo dėl kitų actio Pauliana sąlygų nebuvo, todėl teismas... 37. Nagrinėjamu atveju, nesant visų būtinų sąlygų siekiant pareikšti actio... 38. Įvertinus visumoje nustatytas nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad... 39. Ieškinį atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos... 40. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, analizuojamas faktines bei teisines... 41. Įvertinus tai, kad procesiniai dokumentai šalims buvo siunčiami per EPP,... 42. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260... 43. ieškinį atmesti.... 44. Priteisti atsakovei UAB „Įrankis.lt“ iš ieškovės BUAB „BD Grupė“ 2... 45. Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos...