Byla 2A-517/2013
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „MULTIIMPEX“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno, Rasos Gudžiūnienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikslintą ieškinį atsakovui R. A. P. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „MULTIIMPEX“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje keliami teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens dalyvio atsakomybę kreditoriui, aiškinimo ir taikymo klausimai.

5Ieškovas Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno AVMI) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris buvo patikslintas, atsakovui R. A. P., prašydamas priteisti iš atsakovo valstybės naudai 112 340,76 Lt žalos atlyginimo.

6Ieškovas Kauno AVMI nurodė, kad 2006 m. sausio 31 d. pradėtas kompleksinis mokesčių mokėtojo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „MULTIIMPEX“ patikrinimas laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2005 m. lapkričio 5 d. Kauno AVMI 2006 m. balandžio 28 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr.(20)-K3-131 patvirtino 2006 m. kovo 17 d. patikrinimo aktą Nr. 2006225, kuriame papildomai buvo apskaičiuoti į valstybės biudžetą mokėtini mokesčiai ar su jais susijusios sumos. Uždarosios akcinės bendrovės „MULTIIMPEX“ įsiskolinimas biudžetui ir paskirta bauda bankroto bylos įsiteisėjimo dienai, t.y. 2005 m. lapkričio 5 d., sudarė 138 758,08 Lt. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 29/04, Kauno AVMI perskaičiavo delspinigius ir BUAB „MULTIIMPEX“ įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo sumažintas iki 112 340,76 Lt. Kauno apygardos teismas 2008 m. vasario 4 d. nutartimi nutarė patvirtinti patikslintą Kauno AVMI 112 340,76 Lt finansinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „MULTIIMPEX“ bankroto byloje. Realizavus visą įmonės turtą gauta 61 730,22 Lt pajamų, kurios buvo naudojamos bankroto administravimo išlaidoms tenkinti, todėl Kauno AVMI neturi realių galimybių atgauti skolą iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „MULTIIMPEX“, kuri jau ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 28 d. nutartimi pripažino, kad uždaroji akcinė bendrovė „MULTIIMPEX“ jau 2004 m. buvo faktiškai nemoki ir uždarosios akcinės bendrovės „MULTIIMPEX“ bankrotą pripažino tyčiniu, todėl nustatyti faktai vertintini kaip prejudiciniai faktai, būtent, kad dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų BUAB „MULTIIMPEX“ nebeturi turto ir pajamų ir tai nulėmė negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų ir jų dalyvių atsakomybės atskyrimo taisyklės išimtis: jei juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio atliktų nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-145/2010). Be to, atsakovas, žinodamas, kad jo valdoma ir vadovaujama įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, privalėjo imtis veiksmų ir laiku inicijuoti bankroto procedūrą (ĮBĮ 8 str. 1 d., CK 6.246 str. 1 d.).

7Atsiliepimu atsakovas R.A. P. nepripažino ieškinio, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ieškovas neįrodė sąlygų viseto pagal CK 2.50 straipsnio 2 punktą, kad būtų galima pritaikyti CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą civilinę atsakomybę. Ieškovas neteisingai interpretuoja Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartyje nustatytus faktus. Skirtingai negu nurodė ieškovas, teismas minėtoje nutartyje nenustatė fakto, kad uždaroji akcinė bendrovė „MULTIIMPEX“ 2004 metais jau buvo nemoki, bet konstatavo, kad įmonė tapo nemokia 2004 metais. Šia nutartimi nenustatytas faktas, kada (kuriuo momentu) uždaroji akcinė bendrovė „MULTIIMPEX“ tapo nemokia ir kada atsakovas apie tai sužinojo ir (ar) turėjo sužinoti. Ieškovas reikalavimą grindžia uždarosios akcinės bendrovės „MULTIIMPEX“ 112 340,76 Lt įsiskolinimu valstybės biudžetui, tačiau jo apimtis pagal byloje esančius duomenis yra visiškai neaiški. Ieškovas, reikalaudamas iš fizinių asmenų atlyginti nuostolius neįvertina, kad teisė atlyginti skolą reikalauti iš subsidiariojo skolininko atsiranda tik tada, kai pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą (CK 6.245 str. 5 d.). Ieškovui žinoma, kad bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „MULTIIMPEX“ Kauno apygardos teisme buvo pareiškusi ieškinius dėl keturių sandorių, kuriuos patenkinus įmonė įgytų galimybę visiškai atsiskaityti su Kauno AVMI. Kauno apygardos teisme nagrinėjamos dvi civilinės bylos (Nr. 2-1355-173/2011 ir Nr. 2-1543-555/2011), kuriose ieškovo nurodomi ir Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartyje minimi sandoriai sudaro ieškinio reikalavimų faktinį pagrindą ir šioje byloje. Ar įmonei sudarant minėtus keturis sandorius buvo atlikti kokie nors atsakovo neteisėti veiksmai ir ar kreditoriaus reikalavimai bankroto byloje liks nepatenkinti paaiškės tik jas išnagrinėjus. BUAB „MULTIIMPEX“ reikalavimų tenkinimo atveju bus sudarytos sąlygos įvykdyti ieškovo reikalavimus bankroto byloje ir atmesti jo reikalavimą šioje byloje. Be to, ieškovas nenurodo jokių faktinių aplinkybių, pagrindžiančių teiginį, kad jau yra paaiškėjęs faktas, kad BUAB „MULTIIMPEX“ neatsiskaitys su ieškovu. Ieškovo reikalavimai civilinėje byloje atmestini ir dėl praleisto 3 metų ieškinio senaties termino reikalavimui dėl deliktinės atsakomybės reikšti, kadangi kaip patvirtina byloje pateiktas 2006 m. kovo 17 d. patikrinimo aktas, ieškovas jau 2006 metais įvertino uždarosios akcinės bendrovės „MULTIIMPEX“ mokestines prievoles (byloje pateiktu 2006 m. balandžio 28 d. ieškovo sprendimu minėtas patikrinimo aktas buvo patvirtintas).Taigi, vėliausiai 2006 m. balandžio 28 d. ieškovas jau žinojo apie įrodinėjamą savo teisės pažeidimą ir per trejus metus neprašė jo teisių pažeidimo gynimo, todėl praleido ieškinio senaties terminą, kas sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinį.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo R. A. P. valstybės naudai 112 340,76 Lt žalos atlyginimo, 3 247 Lt žyminio mokečio ir 12,27 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priimti ieškovo Kauno AVMI atsisakymą nuo ieškinio atsakovų A. P., T. P. ir N. P. atžvilgiu ir bylą šioje dalyje nutraukti.

10Teismas nustatė, kad ieškovo Kauno AVMI 112 340,76 Lt kreditorinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės „Multiimpex“ bankroto byloje buvo patvirtintas Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartimi. Dėl to teismas pažymėjo, kad šioje byloje neturi būti iš naujo nagrinėjamas ieškovo kreditorinio reikalavimo pagrįstumas, kadangi tai prieštarautų CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatoms. Uždarosios akcinės bendrovės „MULTIIMPEX“ negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais yra konstatuotas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartimi, kuria uždarajai akcinei bendrovei „MULTIIMPEX“ buvo iškelta bankroto byla. Teismas nustatė, kad uždaroji akcinė bendrovė „MULTIIMPEX“ neatsiskaitė su kreditoriu Kauno AVMI net iki bankroto procedūrų pabaigos, todėl nėra reikšmingos aplinkybės dėl įmonės nemokumo pradžios 2004 m. nustatymo.

11Teismas nurodė, kad atsakovo kreditorinis reikalavimas 15 234,15 Lt sumai uždarosios akcinės bendrovės „MULTIIMPEX“ bankroto byloje buvo patvirtintas Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartimi, todėl nuo šios nutarties priėmimo dienos atsakovas uždarosios akcinės bendrovės „MULTIIMPEX“ bankroto byloje įgijo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teises (CPK 47 str.), taip pat ir kreditoriaus teises pagal ĮBĮ 21 straipsnį. Dėl to atsakovo atsikirtimai, kad jis neturėjo jokių teisių bankroto byloje, o administratorius atlikinėjo veiksmus, kurie pažeidė atsakovo ir įmonės interesus, yra nepagrįsti.

12Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimu uždarosios akcinės bendrovės „MULTIIMPEX“ veikla pripažinta pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto, liko nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 1 017 830,55 Lt sumai, tame tarpe ir ieškovo kreditorinis reikalavimas. Apie tokią perspektyvą ieškovui tapo aišku ir pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „MULTIIMPEX“ 2011 m. rugsėjo 13 d. raštą Nr. 9/2011. Teismas taip pat pažymėjo, kad VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad bendrovė 2011 m. lapkričio 28 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl nagrinėjamoje byloje spręstina tik ar yra juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės požiūriu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirta žala; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Göllner spedition“ v. S. B., J. B., bylos Nr. 3K-3-124/2004; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. „Kėdainių šilas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-147/2009; kt.).

13Teismas nustatė, kad įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-49-436/2009, uždarosios akcinės bendrovės „MULTIIMPEX“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. sausio 28 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartį paliko nepakeistą bei konstatuota, kad uždarosios akcinės bendrovės „MULTIIMPEX“ valdymo organų veiksmai, perleidžiant bendrovės turtą 2004 m. rugsėjo 7 d. sutartimi, atitinka tyčinio bankroto požymius. Dėl 2004 m. liepos 26 d. sutarties su J. J. įmone „Atlantas“ konstatuota, kad uždaroji akcinė bendrovė „MULTIIMPEX“ sandoriu prisiėmė įsipareigojimus viršijančius normalią verslo riziką, o įmonės administracijos vadovo veiksmai sudarant šį sandorį atitinka tyčinio bankroto požymius. Dėl 2004 m. spalio 4 d. sutarties su įmonės direktoriumi ir pagrindiniu akcininku R.A. P. konstatuota, kad uždaroji akcinė bendrovė „MULTIIMPEX“ pagal sutartį atlikdama mokėjimą įmonės direktoriui ir pagrindiniam akcininkui nepagrįstai suteikė pastarajam prioritetą, nors žinojo, jog negalės atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais. Dėl paskolų grąžinimo R.A. P., A. P. ir T. P. konstatuota, kad įmonė, žinodama, jog negalės atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais, nepagrįstai pirmenybę suteikė įmonės direktoriui, kuris yra pagrindinis įmonės akcininkas, bei jo artimiems giminaičiams, t.y. sūnums, kurie taip pat yra įmonės akcininkai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustačius, jog juridinio asmens dalyvis atliko nesąžiningus veiksmus kreditoriaus atžvilgiu, laikoma, kad jis kaltas dėl nesąžiningų veiksmų atlikimo ir nesąžiningų veiksmų nustatymas yra pakankamas pagrindas taikyti juridinio asmens dalyviui subsidiariąją atsakomybę, neanalizuojant sandorių teisėtumo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2008). Dėl to teismas nustatė, kad atsakovo argumentai dėl paminėtų sandorių peržiūrėjimo ir naujo jų įvertinimo šioje byloje yra nepagrįsti.

14Teismas konstatavo, kad uždarosios akcinės bendrovės „MULTIIMPEX“ negalėjimą įvykdyti prievoles įrodo ne tik bankroto bylos iškėlimo faktas, bet ir Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimas uždarosios akcinės bendrovės „MULTIIMPEX“ veiklą pripažinti pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto, kai buvo nepatenkintas ieškovo kreditorinis reikalavimas. Atsakovo, kaip nuo 1991 m. spalio 29 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvusio vadovo, nesąžiningi veiksmai bei priežastinis ryšys tarp šių veiksmų ir žalos kreditoriams (įmonės nebegalėjimo atsiskaityti su kreditoriais) konstatuoti įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartimi, todėl pakartotinai atsakovo atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnį pagrindų nustatyti nebereikia.

15Teismas taip pat pažymėjo, kad LITEKO duomenimis civilinės bylos Nr. 2-1355-173/2011 ir Nr. 2-1543-555/2011 yra išnagrinėtos, atitinkamai Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 14 d. ir 2011 m. spalio 13 d. nutartimis, priėmus ieškovo E. E. atsisakymą nuo ieškinio, civilinės bylos buvo nutrauktos (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 1 d.). Ieškovo E. E., kuris perėmė uždarosios akcinės bendrovės „MULTIIMPEX“ materialines ir procesines teises, ieškinių atsisakymo negalima vertinti taip, kad įmonės bankroto administratoriaus ieškiniai nebuvo pagrįsti, o buvęs vadovas (atsakovas) savo veiksmais nepadarė įmonei žalos, kadangi įsiteisėjusiomis nutartimis yra konstatuoti juridinio asmens dalyvio nesąžiningi veiksmai kreditoriaus atžvilgiu ir nesąžiningų veiksmų nustatymas yra pakankamas pagrindas taikyti juridinio asmens dalyviui subsidiariąją atsakomybę, neanalizuojant sandorių teisėtumo klausimo. Todėl paminėtų civilinių bylų nutraukimas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovas pareiškė nepagrįstus ieškinius, o atsakovo argumentai, kad sprendimai šiose civilinėse bylose sudarys sąlygas įvykdyti ieškovo reikalavimus bankroto byloje nepagrįsti, kuomet bankroto procedūros yra baigtos, įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro, o ieškovo kreditorinis reikalavimas liko nepatenkintas visa apimtimi.

16Teismas nustatė, kad baudos ir delspinigiai buvo priskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą kaip mokestinė nepriemoka (toliau - MAĮ 2 str. 17 d.), todėl kreditorinio reikalavimo įmonei pateikimo atžvilgiu taikytinos ne CK normos, o šio įstatymo 68 straipsnio nuostatos. Po uždarosios akcinės bendrovės „MULTIIMPEX“ išregistravimo mokesčių mokėtojo neliko, tuomet fiziniams asmenims taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, todėl atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį nepagrįstas (CK 1.125 str. 1 d.).

17Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovo atsisakymas nuo ieškinio atsakovų N. P., T. P. ir A. P. atžvilgiu priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.).

18III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

19Apeliaciniu skundu apeliantas R. A. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, prijungti reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kurios netiesiogiai patvirtina aplinkybę kaip BUAB „MULTIIMPEX“ kreditoriai vertina faktinę ginčo sandorių įtaką UAB „MULTIIMPEX“ mokumui ir turtinei padėčiai. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai pritaikė teisės normas dėl ieškinio senaties termino taikymo. Pirma, MAĮ 68 straipsnis reglamentuoja mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį, o ne ieškinio senatį. Antra, teismas nurodo, kad fiziniams asmenims taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių pateikia nuorodą į CK 1.125 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą. Dėl to visiškai neaišku, kokiu pagrindu teismas atsisako taikyti ieškinio senatį. Kreditoriaus teisė pareikšti ieškinį subsidiariam skolininkui nepriklauso nuo išieškojimo iš pagrindinio skolininko pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-487/2011). Be to, ieškinio senaties terminas prasidėjo vėliausiai 2006 m. balandžio 28 d., dėl to atsakovo reikalavimu teismas privalėjo taikyti ieškinio senatį.
  2. Teismo argumentas, kad visos civilinės atsakomybės sąlygos yra konstatuotos Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartimi, todėl pakartotinai atsakovo atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnį pagrindų nustatyti nereikia (CPK 182 str. 2 p.) atmestinas kaip nepagrįstas. Prejudiciniu faktu gali būti tik tokia aplinkybė, kuri buvo nustatyta teismo ir buvo įrodinėjimo dalykas. Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartimi buvo išspręsta byla dėl uždarosios akcinės bendrovės „MULTIIMPEX“ bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau šioje byloje teismas nenustatė fakto, kad būtent dėl keturių minimų atsakovo sudarytų sandorių įmonė tapo nemokia, taip pat nenustatė, kokią įtaką galimybei atsiskaityti su ieškovu turėjo kiekvienas iš šių sandorių. Taip pat nenustatytas priežastinis ryšys tarp nesąžiningų atsakovo veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievoles konkretaus kreditoriaus atžvilgiu. Teismas taip pat netinkamai pritaikęs CPK 182 straipsnio 2 dalį netyrė bylos įrodymų ir nevertino, ar žala kreditoriui, t.y. negalėjimas atsiskaityti, yra susijusi su neteisėtais veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad ji galėtų būti laikoma skolininko veiksmų rezultatu. Teismui pažeidus CPK 182 straipsnio 2 punktą ir atsisakius nustatinėti reikalavimų pagrindą sudarančių sandorių įtaką bendrovės galimybei atsiskaityti su ieškovu, liko neįvertinti byloje surinkti, taip pat teismo neprijungti reikšmingi įrodymai.
  3. Teismas nepagrįstai atsisakė prijungti prie bylos atsakovo pateiktus įrodymus.
  4. Teismas taip pat nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl ieškovo reikalavimo dydžio apskaičiavimo pagrįstumo. Šioje byloje turėjo būti nustatyta būtent atsakovo atsakomybės sąlyga, t.y. dėl jo kaltės neįvykdyta bendrovės prievolės dalis, kurios apskaičiavimą pagrįsti turėjo pareigą ieškovas.

20Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Kauno AVMI prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Pagrindinė prievolė ir negalėjimas ją įvykdyti konstatuoti Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartyje dėl tyčinio bankroto iškėlimo ir yra laikytini prejudiciniais faktais, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str. 2 d.). Įmonės tyčiniu bankrotu pripažįstami visi atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sąmoningų sprendimų įmonės turtas yra perleidžiamas, iššvaistomas, sunaikinamas ar sugadinamas, jei dėl tokių veiksmų padariniu tampa įmonės nemokumas. Taigi būtent dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų uždaroji akcinė bendrovė „MULTIIMPEX“ nebeturi turto ir pajamų ir tai nulėmė negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovas, matydamas, kad jo valdoma ir vadovaujama įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais, privalėjo imtis veiksmų ir laiku inicijuoti bankroto procedūrą, todėl neįvykdžius ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos atsiranda civilinė atsakomybė (CK 6.246 str. 1 d.).
  2. Uždarosios akcinės bendrovės „MULTIIMPEX“ bankroto byloje teismo patvirtintas atsakovo kreditorinis reikalavimas yra 15 243, 15 Lt dydžio. Dėl to spręstina, kad kreditorius turėjo įstatyminę teisę teikti skundus dėl kitų kreditorių reikalavimo tvirtinimo teismo nutartimis, taip pat ir teisę teikti skundus dėl kreditorių susirinkimuose priimamų nutarimų pripažinimo negaliojančiais. Dėl to atsakovo argumentas dėl reikalavimo dydžio nepagrįstumo atmestinas kaip nepagrįstas.
  3. R.A. P. ir uždaroji akcinė bendrovė „MULTIIMPEX“ yra du atskiri ūkio subjektai bei mokesčių mokėtojai, o šiuo atveju žala reikalaujama iš atsakovo R.A. P. kaip iš juridinio asmens dalyvio, todėl nepagrįstas apelianto reikalavimas vieno ūkio subjekto sumokėtais mokesčiais, kas yra kiekvieno mokesčio mokėtojo pareiga, mažinti kito ūkio subjekto įsiskolinimą valstybės biudžetui ir tai traktuoti kaip pelno gavimą.

21Lietuvos apeliaciniame teisme 2013 m. sausio 23 d. gautas atsakovo R. A. P. prašymas pripažinti R. A. P. likviduotos ir išregistruotos uždarosios akcinės bendrovės „MULTIIMPEX“ materialinių ir procesinių teisių ir pareigų perėmėju.

22IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

24Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Todėl nagrinėtinas, aiškintinas ir vertintinas apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas (CPK 320 str. 1 d.).

25Byloje keliami teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens dalyvio atsakomybę kreditoriui, aiškinimo ir taikymo klausimai.

26Nagrinėjamu atveju atsakovas ginčija civilinės atsakomybės taikymą juridinio asmens dalyviui CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu vadovaujantis vien pirmosios instancijos teismo nustatytais tyčinio bankroto požymiais.

27Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, nekartoja teisingų pirmosios instancijos teismo motyvų ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų bei naujų įrodymų pateikimo į bylą.

28Dėl teisių perėmimo

29Apeliantas prašymu prašo pripažinti jį likviduotos ir išregistruotos uždarosios akcinės bendrovės „MULTIIMPEX“ materialių bei procesinių teisių ir pareigų perėmėju. Apeliantas nurodo, kad turi pareigą atsakyti už išregistruotos uždarosios akcinės bendrovės „MULTIIMPEX“ prievoles pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį. Išregistravus ir pasibaigus juridiniam asmeniui, bet paaiškėjus, jog yra daugiau bankrutavusios įmonės turto, kreditoriai turi teisę kreiptis į teismą dėl šio turto, todėl apeliantas po Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimo likviduoti uždarąją akcinę bendrovę „MULTIIMPEX“ perėmė šios įmonės materialines subjektines prievoles kreditoriams.

30Uždarosios akcinės bendrovės „MULTIIMPEX“ bankroto byloje Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimu uždaroji akcinė bendrovė „MULTIIMPEX“ pripažinta pasibaigusia likvidavus dėl bankroto. Sprendimas įsiteisėjęs. VĮ Registrų centro duomenų bazėje yra informacija apie tai, kad uždaroji akcinė bendrovė „MULTIIMPEX“ yra išregistruota iš juridinių asmenų registro. Juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro (CK 2.95 str. 3 d.). Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (šios bylos atveju – dėl juridinio asmens pabaigos), teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai negalimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti R.A. P. perėmimą BUAB „MULTIIMPEX“ materialių ir procesinių teisių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis 48 straipsniu, CK 2.45 straipsniu, 2.50 straipsnio 3 dalimi, 2.95 straipsnio 3 dalimi, darytina išvada, kad tenkinti apelianto prašymą dėl likviduotos uždarosios akcinės bendrovės „MULTIIMPEX“ teisių perėmimo civilinėje byloje nėra pagrindo.

31Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

32CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Be to, žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, šalių pastabomis. Dėl to apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.

33Dėl naujų įrodymų pateikimo į bylą

34Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad į teismo posėdį būtina kviesti liudyti A. M., kurį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė apklausti liudytoju ir netenkino prašymo iškviesti liudytoją. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu apelianto prašymu nesutinka ir jį kaip nepagrįstą atmeta. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad apelianto prašomo asmens apklausimas liudytoju ir jo parodymai apie aplinkybes dėl konkretaus sandorio įtakos pagrindinio skolininko nemokumui neturi reikšmės ir įtakos turinčių svarbą bei reikšmę bylos aplinkybių nustatymui, pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

35Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Tame pačiame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Šias išimtines sąlygas turi nurodyti ir privalo jas pagrįsti dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į šį procesinį dokumentą.

36Teisėjų kolegija įvertinusi apelianto pateiktus su apeliaciniu skundu įrodymus ir argumentus dėl jų priėmimo į bylą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tokius įrodymus priimti ir tokių įrodymų pateikimo būtinybė neatsirado vėliau, todėl teisėjų kolegija atsisako priimti į bylą su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus (CPK 314 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje pakanka įrodymų visapusiškai bei teisingai išaiškinti ir nustatyti turinčias reikšmės bylai aplinkybes, spręsti dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

37Dėl faktinių bylos aplinkybių

38Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2005 m. spalio 24 d. nutartimi nutarė iškelti uždarajai akcinei bendrovei „MULTIIMPEX“ bankroto bylą. Kauno apygardos teismas 2009 spalio 28 d. nutartimi nutarė uždarosios akcinės bendrovės „Multiimpex“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. sausio 28 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartį paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismas 2008 m. vasario 4 d. nutartimi nutarė patikslinti uždarosios akcinės bendrovės „MULTIIMPEX“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, sumažinant patvirtintą Kauno AVMI reikalavimą iki 112 340,76 Lt. Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 19 d. sprendimu pripažino uždarosios akcinės bendrovės „MULTIIMPEX“ veiklą pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto, įpareigojo administratorių atlikti veiksmus, numatytus ĮBĮ 32 straipsnio 5 dalyje. Sprendime nurodyta, kad likvidaciniame rašte konstatuota, kad liko nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 1 017 830,55 Lt, turto ir piniginių lėšų bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „MULTIIMPEX“ neturi, visi teisminiai ginčai baigti. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad liko nepatenkintas ir Kauno AVMI 112 340,76 Lt kreditorinis reikalavimas. Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „MULTIIMPEX“ 2011 m. lapkričio 28 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija patvirtina aplinkybę, kad atsakovas R. A. P. nuo 1991 m. rugpjūčio 29 d. iki 2005 m. lapkričio 5 d. buvo uždarosios akcinės bendrovės „MULTIIMPEX“ vadovu. Atsakovas, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „MULTIIMPEX“ vadovu ir dalyviu, turėjo 69,13 procentus visų uždarosios akcinės bendrovės „MULTIIMPEX“ akcijų.

39Dėl juridinio asmens dalyvio civilinės atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį taikymo sąlygų ir galimybės remtis prejudiciniais faktais

40Bylos duomenys patvirtina, kad šioje byloje ginčo dėl pagrindinio skolininko negalėjimo įvykdyti prievolės kreditoriui nekyla, nes pagrindinis skolininkas jau yra pasibaigęs ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, o kreditoriaus reikalavimas pagrindinio skolininko bankroto byloje liko nepatenkintas.

41Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jo, kaip juridinio asmens dalyvio, subsidiarios civilinės atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį buvimo klausimą, neteisingai sprendė, kad visos sąlygos, būtinos juridinio asmens dalyvio atsakomybei kilti nustatytos įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-49-436/2009, kurioje konstatuota, kad uždarosios akcinės bendrovės „MULTIIMPEX“ bankrotas buvo tyčinis, todėl pakartotinai atsakovo atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnį pagrindų nustatinėti nereikia, t. y. kitoje byloje nustatytos aplinkybės nagrinėjamu atveju turi prejudicinę galią (CPK 182 str. 2 p.). Teisėjų kolegija su tokiu apelianto teiginiu nesutinka.

42Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas ginčija civilinės atsakomybės taikymą juridinio asmens dalyviui CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu vadovaujantis vien teismų nustatytais tyčinio bankroto požymiais. Juridinio asmens dalyvio atsakomybė pagal juridinio asmens prievoles yra numatyta CK 2.50 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, kad tuo atveju, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Kaip teisingai nurodė apeliantas, teismų praktikoje pripažįstama, kad juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį taikyti yra reikalinga nustatyti šias teisiškai reikšmingas sąlygas: nesąžiningus, neteisėtus ir kaltus juridinio asmens dalyvio veiksmus, juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirtą žalą, priežastinį ryšį tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2008; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2009; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012 ir kt.). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 182 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims.

43Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėdamas civilinę bylą nenustatinėjo atsakovo atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindų, o spręsdamas apie priežastinio ryšio tarp atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo, nesąžiningų veiksmų ir žalos kreditoriams buvimą konstatavo, kad jis yra nustatytas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartimi, kuria uždarosios akcinės bendrovės „MULTIIMPEX“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Apelianto teigimu, bankroto byloje sprendžiant tyčinio bankroto klausimą buvo nustatinėjamos kitos, nei kad šioje nagrinėjamoje byloje reikšmingos ir įrodinėtinos aplinkybės, todėl negalima teigti, jog jau yra nustatytas priežastinis ryšys, reikšmingas sprendžiant atsakovo atsakomybės ieškovui klausimą. Apelianto teigimu, teismas, spręsdamas bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą nenustatė fakto, kad būtent dėl keturių ieškinyje minimų atsakovo sudarytų sandorių įmonė tapo nemokia. Be to, pažymėjo, kad teismai pripažindami bankrotą tyčiniu, įsiteisėjusiuose sprendimuose nenustatė, kokią įtaką galimybei atsiskaityti su ieškovu turėjo kiekvienas iš minėtų sandorių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

44Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad dėl tokių apelianto argumentų pagrįstumo yra pasisakęs kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas iš esmės tapačią bylą dėl atsakovo atsakomybės kitam kreditoriui, kurios aplinkybės yra analogiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2012). Dėl to teisėjų kolegija spręsdama apelianto apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą remiasi minėtoje byloje kasacinės instancijos teismo suformuota praktika nagrinėjamu klausimu.

45Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas suprantamas kaip įmonės privedimas prie bankroto tyčia, o jo požymiais yra aplinkybės, jog įmonė tyčia paslepia, iššvaisto, dovanoja ar sunaikina savo turtą arba vykdo kitus tyčinius veiksmus, dėl kurių yra pagrindas manyti, kad iš likusio turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų. Kad bankrotas būtų pripažintas tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma, kuri rodo tai, kad akivaizdžiai gresiant bankrotui buvo paslėptas, iššvaistytas, perleistas kitiems asmenims turtas, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija v. UAB ,,Baltic Building Fund”, bylos Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija v. UAB ,,Baltic Building Fund”, bylos Nr. 3K-3-448/2004). Įmonės tyčiniu bankrotu pripažintini visi atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sąmoningų sprendimų įmonės turtas yra perleidžiamas, iššvaistomas, sunaikinamas ar sugadinamas, jei dėl tokių veiksmų įmonė gauna daug mažesnę naudą, nei yra to turto reali vertė, ir tokių veiksmų padariniu tampa įmonės nemokumas. Įmonės tyčiniu bankrotu laikytini ir pirmiau išvardyti įmonės valdymo organų veiksmai įmonei esant faktiškai nemokiai, dar labiau pabloginantys įmonės turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų, tai yra finansiškai nepagrįstų (nuostolingų) sandorių arba papildomų įsipareigojimų prisiėmimo, siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Bombos filmai” v. BUAB „Laisvės“ kino teatras, bylos Nr. 3K-3-680/2004).

46Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino bylos duomenis, susijusius su atsakovo atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnį pagrindų nustatymu, todėl sprendžia, kad bendrovės dalyvio (vadovo) veiksmai, kuriais bendrovė privedama prie bankroto ir kurie yra pagrindas konstatuoti bendrovės bankrotą tyčiniu, yra visiškai tapatūs tiems, kokie galėtų būti pripažįstami lėmusiais juridinio asmens nemokumą ir nesąžiningais bendrovės kreditorių atžvilgiu CK 2.50 straipsnio 3 dalies prasme. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos teismui 2009 m. spalio 28 d. nutartimi konstatavus, kad uždarosios akcinės bendrovės „MULTIIMPEX“ bankrotas buvo tyčinis, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pagrįstai konstatavo nesant pagrindo iš naujo nustatinėti atsakovo atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį pagrindų ir laikė įmonės bankroto byloje nustatytas aplinkybes dėl atsakovo neteisėtų tyčinių nesąžiningų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp šių veiksmų bei žalos kreditoriams prejudiciniais faktais, kurių nereikia įrodinėti nagrinėjant bylą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įmonės bankroto byloje nustatyti atsakovo veiksmai, dėl kurių įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, įrodo, kad atsakovas atliko nesąžiningus veiksmus, siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, o taip pat ir priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir pagrindinio skolininko negalėjimo įvykdyti prievolių kreditoriams.

47Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu net nėra būtina nustatyti konkrečios kreditoriui neįvykdytos prievolės dydį, kadangi svarbu nustatyti esant priežastinį ryšį tarp juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų ir fakto, kad pagrindinis skolininkas negali įvykdyti prievolės kreditoriui (ieškovui). Žala, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, šiuo atveju yra suprantama kaip juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės. Apelianto argumentai dėl to, jog nagrinėjant bylą teismas turėjo įvertinti visų keturių ieškinyje minimų sandorių įtaką pagrindinio skolininko mokumui ir gebėjimui įvykdyti sandorius, o taip pat galimybei atsiskaityti su kreditoriumi (ieškovu) yra nepagrįsti, nes įsiteisėjusia teismo nutartimi esant konstatuotiems atsakovo tyčiniams nesąžiningiems veiksmams ir pagrindinio skolininko nemokumui dėl jų, teismas, konkretaus sandorio įtakos pagrindinio skolininko nemokumui neturėjo analizuoti, nes pats faktas, koks atsakovo sudarytas ieškinyje minimas sandoris, kuris pripažintas atitinkančiu tyčinio bankroto požymius, kokia apimtimi nulėmė pagrindinio skolininko nemokumą nepaneigia paties fakto dėl jo nemokumo, kas ir turi lemiamą reikšmę sprendžiant dėl bendrovės vadovo subsidiarios atsakomybės taikymo. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas civilinę bylą pagrįstai neanalizavo nurodytų sandorių ne tik jų teisėtumo, bet ir jų įtakos pagrindinio skolininko nemokumo aspektais, todėl, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių ir argumentų dėl kiekvieno iš šių sandorių, kaip neturinčių reikšmės teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, nepasisako. Šiuo aspektu atsakovo argumentai dėl paminėtų sandorių peržiūrėjimo ir naujo jų įvertinimo šioje byloje yra nepagrįsti. Dėl to teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė juos prijungti prie bylos kaip neturinčius reikšmės tinkamam ir pagrįstam ginčo išnagrinėjimui.

48Dėl reikalavimo pagrįstumo ir jo sumažinimo

49Apeliantas apeliacinį skundą taip pat grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl ieškovo reikalavimo dydžio apskaičiavimo ir jo pagrįstumo. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apelianto teiginiu.

50Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2008 m. vasario 4 d. nutartimi nutarė patikslinti BUAB „MULTIIMPEX“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, sumažinant patvirtintą Kauno AVMI reikalavimą iki 112 340,76 Lt. Ši nutartis atsakovo R.A. P., kurio finansinis reikalavimas taip pat buvo patvirtintas, nebuvo apskųsta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovo kreditorinis reikalavimas 15 234,15 Lt sumai uždarosios akcinės bendrovės „MULTIIMPEX“ bankroto byloje buvo patvirtintas Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartimi, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuo šios nutarties priėmimo dienos atsakovas uždarosios akcinės bendrovės „MULTIIMPEX“ bankroto byloje įgijo kreditoriaus teises pagal ĮBĮ 21 straipsnį.

51Aiškinant ĮBĮ nuostatas teismų praktikoje pripažįstama, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. BUAB ,,Vaiba“, bylos Nr. 3K-3-369/2009). Pagal ĮBĮ 26 straipsnio nuostatas kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstais įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimo teisės įsigijimą patvirtinantis dokumentas savaime (arba vien tik jis) nepatvirtina reikalavimo pagrįstumo, todėl ar reikalavimas pagrįstas teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę. Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalį nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu gali skųsti tik administratorius ir kreditoriai, kuriems jos priimtos. Kiti kreditoriai šias nutartis gali skųsti tik jei jomis patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija du šimtus penkiasdešimt litų ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija du šimtus penkiasdešimt litų. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas turėjo teisę teikti skundus dėl kitų kreditorių reikalavimo tvirtinimo, taip pat teikti skundus dėl kreditorių susirinkimuose priimamų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, tačiau įstatymo jam suteikta kreditoriaus teise uždarosios akcinės bendrovės „MULTIIMPEX“ bankroto byloje ginčyti ieškovo finansinio reikalavimo dydį nepasinaudojo. Dėl to pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos duomenis, susijusius su ieškovo reikalavimo dydžio pagrįstumu. Pažymėtina, kad, išregistravus bankrutavusį juridinį asmenį iš juridinių asmenų registro, pasibaigia bankroto bylos nagrinėjimas ir tolesni ginčai dėl neegzistuojančios įmonės bankroto procedūrų negali būti inicijuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-577/2006, 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005).

52Apelianto teigimu, Kauno AVMI 2010 m. lapkričio 19 d. raštu yra patvirtinusi, kad iš įrenginio nuomos atsakovas gavo 166 610,17 Lt ir sumokėjo 23 033 Lt GPM bei 26 390 Lt PVM mokesčio, todėl ieškovo reikalavimas turi būti sumažintas pajamomis, kurias jis gavo tik todėl, kad buvo sudaryti ir vykdomi sandoriai, kurių pagrindu reikalaujama bendrovės neįvykdytos prievolės iš jo dalyvio. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto teiginiu nesutinka ir pažymi, kad R.A. P. ir bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „MULTIIMPEX“ buvo du atskiri ūkio subjektai bei mokesčių mokėtojai, o šiuo atveju žala reikalaujama iš atsakovo R.A. P., kaip juridinio asmens dalyvio. Kaip teisingai atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo ieškovas, vieno ūkio subjekto sumokėtais mokesčiais, kas yra kiekvieno mokesčio mokėtojo pareiga, reikalavimas negali būti sumažintas kito ūkio subjekto įsiskolinimas valstybės biudžetui ir tai traktuotinas kaip pelno gavimas.

53Dėl ieškinio senaties taikymo

54Atsakovas civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu prašė taikyti ieškinio senatį, tačiau teismas ieškinį tenkino, ieškinio senaties netaikė, dėl ko apeliantas apeliaciniame skunde nurodo teismą nepagrįstai jo prašymo netenkinus. Byloje kilo ginčas ir dėl to, ar teismas pagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senatį nagrinėjamoje byloje, ar tinkamai nustatė momentą, nuo kurio turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas.

55Ieškinio senatis yra įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali priverstinai, t.y. valstybės padedamas, apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Siekiant užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistas teises, palengvinti įrodinėjimo procesą bei užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, įstatymo leidėjas nustatė tam tikrus terminus, per kuriuos asmuo, valstybės padedamas, gali realiai apginti savo pažeistą teisę.

56Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Ieškinio senaties termino pradžios nustatymas yra svarbus sprendžiant, ar ieškinio senaties terminas nėra praleistas, todėl, esant prašymui taikyti ieškinio senatį, būtina nustatyti, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo pažeistas teises. Apelianto teigimu, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nes apie pažeistą teisę vėliausiai turėjo sužinoti 2006 m. balandžio 28 d., o ieškinys teisme pareikštas tik 2011 m. birželio 8 d., t.y. jau praleidus įstatyme nustatytą ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, kad remiantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į tai, kad skola kreditoriui (ieškovui) susidarė iš esmės 2005 metais, o ieškovas reikalavimą pagrindiniam skolininkui pareiškė bankroto byloje ir jis buvo patvirtintas Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartimi, laikytina, kad ieškovas dėl pažeistų teisių gynimo kreipėsi nepraleidęs ieškinio senaties termino. Remiantis CK 6.245 straipsnio 5 dalimi kreditorius, iki pareikšdamas reikalavimus subsidiariam skolininkui, turi pareikšti reikalavimus pagrindiniam skolininkui. Ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka (CK 1.130 str. 1 d.). Taigi, ieškovui bankroto byloje pareiškus reikalavimą bankrutuojančiai įmonei ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismui 2011 m. spalio 19 d. priėmus sprendimą dėl UAB „Multiimpex“ veiklos pasibaigimo ir likvidavus įmonę dėl bankroto, ieškinio senaties terminas prasidėjo iš naujo (CK 1.130 str. 3 d.). Tačiau pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovo ieškinys Kauno apygardos teisme gautas 2011 m. birželio 8 d., t.y. teismui dar nepriėmus sprendimo dėl uždarosios akcinės bendrovės „MULTIIMPEX“ veiklos pasibaigimo, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties terminą ir jo eigą, todėl ieškinio senaties netaikė.

57Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir atmestini kaip nepagrįsti.

58Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

59Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

60Dėl bylinėjimosi išlaidų

61Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, klausimas dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų nespręstinas.

62Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

63Atmesti atsakovo R. A. P. prašymą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „MULTIIMPEX“ teisių perėmimo civilinėje byloje.

64Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje keliami teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens dalyvio... 5. Ieškovas Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno... 6. Ieškovas Kauno AVMI nurodė, kad 2006 m. sausio 31 d. pradėtas kompleksinis... 7. Atsiliepimu atsakovas R.A. P. nepripažino ieškinio, prašė jį atmesti kaip... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimu nusprendė ieškinį... 10. Teismas nustatė, kad ieškovo Kauno AVMI 112 340,76 Lt kreditorinis... 11. Teismas nurodė, kad atsakovo kreditorinis reikalavimas 15 234,15 Lt sumai... 12. Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimu... 13. Teismas nustatė, kad įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 28... 14. Teismas konstatavo, kad uždarosios akcinės bendrovės „MULTIIMPEX“... 15. Teismas taip pat pažymėjo, kad LITEKO duomenimis civilinės bylos Nr.... 16. Teismas nustatė, kad baudos ir delspinigiai buvo priskaičiuoti pagal Lietuvos... 17. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovo atsisakymas nuo ieškinio atsakovų... 18. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 19. Apeliaciniu skundu apeliantas R. A. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Kauno AVMI prašo pirmosios... 21. Lietuvos apeliaciniame teisme 2013 m. sausio 23 d. gautas atsakovo R. A. P.... 22. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 23. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 24. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje... 25. Byloje keliami teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens dalyvio... 26. Nagrinėjamu atveju atsakovas ginčija civilinės atsakomybės taikymą... 27. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, nekartoja teisingų... 28. Dėl teisių perėmimo... 29. Apeliantas prašymu prašo pripažinti jį likviduotos ir išregistruotos... 30. Uždarosios akcinės bendrovės „MULTIIMPEX“ bankroto byloje Kauno... 31. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 32. CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 33. Dėl naujų įrodymų pateikimo į bylą... 34. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad į teismo posėdį būtina kviesti... 35. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios... 36. Teisėjų kolegija įvertinusi apelianto pateiktus su apeliaciniu skundu... 37. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 38. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2005 m. spalio 24 d.... 39. Dėl juridinio asmens dalyvio civilinės atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio... 40. Bylos duomenys patvirtina, kad šioje byloje ginčo dėl pagrindinio skolininko... 41. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jo, kaip... 42. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas ginčija civilinės atsakomybės... 43. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėdamas... 44. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš Lietuvos teismų informacinės... 45. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalį... 46. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos... 47. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad... 48. Dėl reikalavimo pagrįstumo ir jo sumažinimo... 49. Apeliantas apeliacinį skundą taip pat grindžia argumentu, kad pirmosios... 50. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2008 m. vasario 4 d.... 51. Aiškinant ĮBĮ nuostatas teismų praktikoje pripažįstama, kad bankroto... 52. Apelianto teigimu, Kauno AVMI 2010 m. lapkričio 19 d. raštu yra patvirtinusi,... 53. Dėl ieškinio senaties taikymo... 54. Atsakovas civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu prašė taikyti ieškinio... 55. Ieškinio senatis yra įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali... 56. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo... 57. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi pirmosios... 58. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 59. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas... 60. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 61. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, klausimas dėl ieškovo... 62. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 63. Atmesti atsakovo R. A. P. prašymą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės... 64. Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą....