Byla e2-1966-330/2017
Dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Auto Baltija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-4634-553/2017 pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Auto Baltija“ dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) kreipėsi į teismą su reikalavimu iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Auto Baltija“. Nurodė, kad 2017 m. gegužės 23 d. duomenimis atsakovės skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo 4 702,34 Eur. Įsiskolinimas susidarė nuo 2016 metų antro ketvirčio. Pareiškėjo nuomone, atsakovė yra nemoki.
  2. Atsakovė UAB „Auto Baltija“ prašė netenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismui pateikė reikalaujamus dokumentus ir nurodė, kad visą įsiskolinimą pareiškėjui padengs dalimis iki 2018 m. kovo 15 d., o einamąsias draudimo įmokas mokės laiku.
  3. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriame prašė iškelti UAB „Auto Baltija“ bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių ir fondų biudžetams sudaro 10 648,86 Eur. Nurodė, kad visas atsakovės nekilnojamasis turtas yra areštuotas, be to, atsakovė neturi transporto priemonių. Trečiojo asmens nuomone, pareiškėjas įrodė atsakovės UAB „Auto Baltija“ nemokumą.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsakovei UAB „Auto Baltija“ iškėlė bankroto bylą, jos bankroto administratore paskyrė UAB „Administratoriai LT“.
  2. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis, konstatavo, kad atsakovė yra nemoki, kadangi jos pradelsti įsipareigojimai viršija turimą turtą. Teismas pažymėjo, kad beveik visas atsakovei priklausantis turtas parduodamas iš varžytynių išieškojimo vykdymo procese. Pažymėjo, kad atsakovė nepateikė duomenų apie kitą įmonei priklausantį turtą. Teismas, nustatęs, kad įmonėje nėra darbuotojų, padarė išvadą, jog atsakovė neketina vykdyti veiklos ir tokiu būdu mažinti pradelstų įsipareigojimų sumos. Teismas konstatavo, kad UAB „Auto Baltija“ neturi galimybių atsiskaityti su savo kreditoriais, kadangi yra nemoki ir rentabilios veiklos nevykdo.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Auto Baltija“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Auto Baltija“. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo sprendė formaliai, nevertindamas visų aplinkybių ir įrodymų. Teismas pripažino neturįs galimybės daryti neginčijamą išvadą dėl įmonės pradelstų įsipareigojimų ir jos turto santykio. Tai leidžia manyti, kad bankroto byla atsakovei iškelta remiantis tikimybėmis ir prielaidomis.
    2. Kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai patvirtina, kad įmonės skolos sudaro 32 915,04 Eur, o debitoriniai įsiskolinimai 9 542,58 Eur. Teismo žinioje yra antstolės raštas, kuriame nurodyta, kad nekilnojamojo turto objektų vertė yra 530 000 Eur, o iš ilgalaikio turto sąrašo matyti, kad jo vertė yra 9 052,42 Eur. Tokie duomenys neleidžia konstatuoti atsakovės nemokumo būsenos.
    3. Teismo žinioje yra duomenys, kurie patvirtina, kad atsakovė yra pajėgi skolą pareiškėjui grąžinti iki 2018 m. kovo 15 d.
  2. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus.
  3. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
    1. Atsakovė įsiskolinimo pareiškėjui nesumokėjo, nepaneigė konstatuoto veiklos nevykdymo fakto. Turimi duomenys partvirtina, kad įmonėje nuo 2017 m. balandžio 1 d. nėra socialiniu draudimu apdraustųjų asmenų.
    2. Atsakovės ketinimai likviduoti įsiskolinimą deklaratyvūs. Atsakovė nesikreipė į pareiškėją dėl įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo. Pareiškėjui nebuvo pateikti duomenys, kurie patvirtintų, jog atsakovė yra pajėgi įvykdyti įsipareigojimus.
    3. Teismas, siekdamas nustatyti balanse apskaitytų atsakovės trumpalaikių įsipareigojimų sudėtį, du kartus įpareigojo atsakovę pateikti atitinkamus duomenis. Informacija apie pradelstus įsipareigojimus, kuri nėra išsami, pateikta tik su atskiruoju skundu. Atsakovės pateikti duomenys apie ilgalaikio turto vertę nėra objektyvūs.

3Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „Auto Baltija“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. „savo iniciatyva“) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.

4Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Atsakovė UAB „Auto Baltija“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – kreditorių, debitorių ir ilgalaikio turto sąrašus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, byloje atsakovės naujai pateiktus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Byloje pateikti nauji įrodymai kartu su atskiruoju skundu buvo išsiųsti pareiškėjui, jokių prieštaravimų dėl jų priėmimo iki bylos nagrinėjimo pradžios nebuvo pateikta.

5Dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų

  1. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau - ĮBĮ). Šio įstatymo normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Tai aktualu ir aptariamu atveju, kadangi atsakovei UAB „Auto Baltija“ bankroto byla iškelta konstatavus nemokumą.
  2. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalis).
  3. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Pradelstais įsipareigojimais pripažįstami tie įsipareigojimai, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas, tačiau įstatymas nenustato jokio termino, kiek turėtų būti pradelstas įsiskolinimų vykdymas, todėl svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai iš tiesų yra pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki. Tuo atveju, jei ištyrus pateiktus ir teismo išsireikalautus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus paaiškėja, jog įmonė turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, ir nėra sąlygų įmonės nemokumui konstatuoti, teismas privalo atsisakyti skolininkui iškelti bankroto bylą.
  4. Įmonės mokumo klausimas turi būti vertinamas pagal naujausius įmonės buhalterinės apskaitos duomenis. Atsakovė UAB „Auto Baltija“ teismo pareikalavimu parengė ir pateikė finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinį, kreditorių ir debitorių sąrašą. Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad įmonės turto vertė sudarė 174 315 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 198 854 Eur sumą.
  5. Teismų praktikoje, be kita ko, pažymima ir tai, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės balanso duomenų dinamiką, nustatė netikslumų – atsakovės 2016 metų balanse buvo nurodyta, kad įmonės turto vertė sudarė 184 344 Eur, o trumpalaikiai įsipareigojimai – 68 157 Eur sumą. 2017 m. birželio 30 d. balanse nurodyta, kad įmonė ataskaitiniu laikotarpiu deklaravo turinti 198 854 Eur trumpalaikių įsipareigojimų, tačiau 2017 metų balanse praeito laikotarpio (t. y. 2016 metų) trumpalaikiai įsipareigojimai fiksuoti už 203 389 Eur sumą (kai 2016 metų balanse įrašyta šios rūšies įsipareigojimų suma buvo 68 157 Eur). Pirmosios instancijos teismas du kartus įpareigojo atsakovę pateikti išsamius duomenis ir paaiškinimus dėl balanse apskaityto turto vertės (pateikiant turto detalizaciją, pagrindžiant jo vertę), įpareigojo konkretizuoti kreditorių sąrašą nurodant pradelstus įsipareigojimus, tačiau šis teismo įpareigojimas liko neįvykdytas. Taigi atsakovės pozicija mokumo klausimu buvo grindžiama vien formaliu balanse nurodytų duomenų vertinimu – deklaruotu turto vertės ir įsipareigojimų santykiu.
  6. Apeliacinis teismas pažymi, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne balanse įrašyta, bet reali turto vertė, ir ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Pagal bendrą taisyklę faktinė įmonės mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, kurie atspindi įmonės turimą turtą.
  7. Atsakovė UAB „Auto Baltija“ pirmosios instancijos teismo įpareigojimo pateikti aktualius įmonės finansinius dokumentus neįvykdė net ir po pakartotinio raginimo. Darytina išvada, kad atsakovė, sąmoningai neatskleisdama tikrosios įmonės finansinės bei turtinės padėties, elgiasi nesąžiningai. Nesant kitų objektyvių duomenų apie atsakovės finansinę padėtį, turimą turtą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi byloje surinktais duomenimis, kurie patvirtina, kad atsakovė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, o skolos jiems didėja jau eilę metų. Kita vertus, pirmosios instancijos teismo išvadą dėl atsakovės nemokumo būsenos patvirtina, o apeliantės argumentus dėl geros turtinės padėties, turto vertės ir jo likvidumo paneigia byloje nustatytos aplinkybės, jog atsakovė skolinga valstybės ir savivaldybės biudžetams, jog beveik visas jai priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas kito asmens (UAB „Žiemgalos automobiliai“) skolinės prievolės įvykdymui užtikrinti, jog įkeistas turtas šiuo metu parduodamas iš varžytynių, tokiu būdu tenkinant to kito asmens kreditoriaus reikalavimus, jog įmonėje jau kurį laiką nėra darbuotojų, jog įstatymų nustatyta tvarka konstatuotas įmonės veiklos nevykdymo faktas, jog atsakovė nevykdo kitų kreditorių finansinių reikalavimų, jog įmonės turtui taikomas areštas.
  8. Atsakovės vadovo pirmosios instancijos teisme nurodytos aplinkybės nepateisina įstatymo ir teismo nustatytos pareigos pateikti informaciją, reikšmingą įmonės mokumo ištyrimui, nevykdymo. Padarius išvadą, kad atsakovė sąmoningai vengia atskleisti tikrąją įmonės turtinę padėtį, konstatuotina, jog atsakovė nepagrįstai akcentuoja pirmosios instancijos teismo atlikto tyrimo neišsamumą ar nepakankamą aktyvumą bei nesutinka su teismo išvadomis dėl įmonės nemokumo būsenos, kurios (išvados) grindžiamos įrodymų vertinimo procese taikoma didesnio tikėtinumo taisykle. Atsakovei vengiant teikti teisminiam klausimo ištyrimui reikalingus duomenis, neatsiranda pagrindas tikėtis, jog teismas turėjo realią galimybę nustatyti neginčijamą įmonės turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį.
  9. Nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, šiame procese taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Teismo aktyvumo bankroto procese pareiga negali būti suprantama kaip atleidimas byloje dalyvaujančių asmenų nuo pareigos pagrįsti jų nurodytus argumentus ir (ar) rungimosi principo paneigimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1292-516/2015). Tokia teisminės praktikos nuostata aktuali ir tiriamuoju atveju, kadangi įmonės mokumą turi pagrįsti būtent įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą.
  10. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis remiantis konstatuotas įmonės nemokumas, kartu su atskiruoju skundu pateikė įmonės kreditorių, debitorių, kito ilgalaikio turto sąrašus. Visgi naujai pateikti duomenys, apeliacinio teismo vertinimu, nepašalina abejonės dėl jų patikimumo ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Kreditorių ir debitorių sąrašai nėra informatyvūs, juos rengiant neatsižvelgta į dar pirmosios instancijos teisme nurodytas pastabas dėl duomenų nekonkretizavimo. Iš pateikto kito ilgalaikio turto sąrašo nėra aišku, ar atsakovė jame nurodė turto įsigijimo, ar jo rinkos vertę. Atsižvelgiant į sąraše nurodyto turto paskirtį ir įsigijimo laikotarpį, lieka nepašalintos abejonės dėl tokio turto realios vertės ir likvidumo.
  11. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kito (trečiojo) asmens prievolės įvykdymo užtikrinimui įkeistas atsakovės nekilnojamasis turtas išieškojimo vykdymo procese buvo įvertintas 530 000 Eur suma. Pasak atsakovės, tokia vertinamoji išvada turėtų dar labiau padidinti atsakovės balanse apskaityto turto vertę, kas reikšminga šioje byloje nustatant turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį. Apeliacinis teismas pažymi, jog paprastai turto apsunkinimas hipoteka turto vertės nei padidina, nei sumažina. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą priešingai išvadai. Bylos duomenys patvirtina, kad beveik visas atsakovei priklausantis turtas įkeistas atvirosios akcinės bendrovės „Minsko automobilių gamykla“ naudai, užtikrinant šios bendrovės skolininkės UAB „Žiemgalos automobiliai“ prievolės įvykdymą. Be to, dabartiniu metu šis turtas parduodamas iš varžytynių siekiant išieškoti skolininkės UAB „Žiemgalos automobiliai“ 819 692,49 Eur įsiskolinimą. Esant tokioms aplinkybėms, išnyksta pagrindas vykdymo procese fiksuotą atsakovės turto įvertinimą 530 000 Eur suma laikyti aplinkybe, lemiančia objektyvią (realią) atsakovės balanse apskaityto turto vertę. Priešingai, kadangi šis turtas yra apskaitytas atsakovės balanse, akivaizdu, jog jo (turto) atžvilgiu atliekami vykdymo veiksmai sudaro pagrįstą prielaidą žymia dalimi sumažinti net ir balanse įrašytą atsakovei priklausančio to turto vertę. Pažymėtina, kad šį turtą pardavus iš varžytynių, tenkinant vien UAB „Žiemgalos automobiliai“ kreditoriaus reikalavimus, atsakovės žinioje liktų 7 526 Eur rinkos vertės nekilnojamojo turto objektas, debitorinės skolos ir kilnojamojo turto objektai, dėl kurių vertės realumo ir likvidumo atsakovė abejonių nepašalino.
  12. Nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinis teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės nemokumo.
  13. Atsižvelgiant į civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą, šalims numatyta pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliantė, prašydama panaikinti apskųstą nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, nepateikė įrodymų, paneigiančių toje nutartyje nustatytas aplinkybes. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad UAB „Auto Baltija“ yra nemoki įmonė (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Iš aukščiau nurodytų duomenų darytina išvada, kad atsakovė neįrodė, jog realiai turi likvidaus ir vertingo turto ar lėšų, kurių pakaktų finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, ar bent realiai deda pastangas įsiskolinimams likviduoti. Net ir nustačius tokią atsakovės mokumo padėtį, kuomet turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykis dar neperžengtų įstatyme įtvirtintos nemokumo situacijos ribos, nebūtų pagrindo atsakovės atžvilgiu taikyti reabilitacinio tikslo, kadangi byloje nustatytos aplinkybės (žr. nutarties 17 p.) patvirtina, kad atsakovė neketina užtikrinti veiklos tęstinumo ir nesiekia patenkinti kreditorių reikalavimų.
  14. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinis teismas neturi pagrindo nesutikti su procesiniu sprendimu iškelti UAB „Auto Baltija“ bankroto bylą, todėl apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

7Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai