Byla e2-1135-381/2020
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kartis“ bankrotas nepripažintas tyčiniu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuotų asmenų V. S., A. N. ir uždarosios akcinės bendrovės „Sartė“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kartis“ bankrotas nepripažintas tyčiniu,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Kartis“ (toliau – ir Bendrovė) iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas L. S.. Minėta nutartis įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 27 d. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 30 d. UAB „Kartis“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 13 d.

62.

7Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) ,,Kartis“ administratorius kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas BUAB „Kartis“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Administratoriaus teigimu, Bendrovė jau 2010 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki. Apie tai žinojo tiek V. S., kuris nuo 2003 m. rugpjūčio 28 d. yra vienintelis BUAB „Kartis“ akcininkas, o nuo 2014 m. gegužės 26 d. taip pat ir UAB „Kartis“ vadovas, tiek A. N., kuris nuo 2011 m. rugpjūčio 3 d. iki 2014 m. gegužės 26 d. ėjo UAB „Kartis“ vadovo pareigas, tačiau jie nevykdė pareigos nedelsiant kreiptis į teismą su pareiškimu dėl UAB „Kartis“ bankroto bylos iškėlimo (pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo paduotas tik 2018 m. lapkričio 23 d.), todėl BUAB „Kartis“ bankrotas pripažintinas tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Administratoriaus nuomone, BUAB „Kartis“ bankrotas pripažintinas tyčiniu ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, nes Bendrovė, būdama nemoki, 2012 m. rugpjūčio 22 d. sudarė ekonomiškai nepagrįstą reikalavimo teisių perleidimo sandorį, kuriuo perleido UAB „AIT investicijos“ savo 361 013,44 Eur reikalavimo teises į UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ už 101 367,01 Eur. Be to, Bendrovė 2012–2013 m. susijusiai įmonei UAB „Doleta Export“ teikė ekonomiškai nenaudingas transporto priemonių ir personalo nuomos paslaugas, dėl kurių UAB „Kartis“ veiklos sąnaudos viršijo už minėtas paslaugas gaunamas pajamas. Be to, administratoriaus vertinimu, kartu su darbuotojais į UAB „Doleta Export“ taip pat buvo perkelta ir UAB „Kartis“ veikla. Administratorius taip pat nurodė, kad Bendrovės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į UAB „Kartis“ turtą būtų apribotos, t. y. buvo atliekamos užskaitos, kurių pagrindu UAB „Kartis“ gautinos lėšos buvo pervedamos tai pačiai įmonių grupei priklausančioms įmonėms, tokiu būdu, be kita ko, pažeidžiant atsiskaitymų eiliškumą ir nesilaikant nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria buvo areštuotas UAB „Kartis“ turtas. Ši aplinkybė bei tai, kad 2014 m. UAB „Kartis“ vadovas nurašė 117 466,98 Eur vertės Bendrovės turtą, administratoriaus vertinimu, leidžia teigti egzistuojant ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą tyčinio bankroto požymį. Administratorius taip pat nurodė, kad buvęs UAB „Kartis“ vadovas V. S. neperdavė dalies BUAB „Kartis“ buhalterinės apskaitos dokumentų, buhalterinės apskaitos programos, todėl UAB „Kartis“ bankrotas turėtų būti pripažintas tyčiniu ir pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

83.

9Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad teismui nustačius, jog administratoriaus pareiškime išdėstytos faktinės aplinkybes bei pateikti duomenys yra pagrįsti, neprieštarauja, kad šis pareiškimas būtų patenkintas.

104.

11Suinteresuotas asmuo Bendrovės kreditorė UAB „Sartė“ pritarė administratoriaus pareiškime išdėstytiems argumentams ir prašė pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu tenkinti. UAB „Sartė“ pritarė administratoriaus prašyme išdėstytiems argumentais ir papildomai nurodė, kad veiklos perkėlimas į UAB „Doleta Export“ atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto prezumpciją. Be to, veiklos Bendrovės organizavimą taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į UAB „Kartis“ turtą būtų panaikintos, patvirtina ir 2014 m. atliktas Bendrovės debitorinių skolų nurašymas, Bendrovės turto, kuris buvo areštuotas, užtikrinant UAB „Sartė“ reikalavimus, neperdavimas bankroto administratoriui.

125.

13Suinteresuoti asmenys V. S. ir A. N. atsiliepimuose prašė administratoriaus pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. V. S. ir A. N. nurodė, kad UAB „Kartis“ 2010 m. nebuvo pasiekusi nemokumo būsenos, nes 1 048 800,08 Eur skola UAB „Doleta“ V. S., kuris buvo UAB „Doleta“ ir UAB „Kartis“ pagrindiniu akcininku, sprendimu buvo atidėta, kol Bendrovė nepradės gauti pelno. Atidėjus minėtos skolos mokėjimą, 2010 m. gruodžio 31 d. UAB „Kartis“ turėjo vienintelį kreditorių – UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“, kurio kreditorinio reikalavimo dydis buvo tik 19 426,26 Eur. Taigi nors Bendrovės finansinė padėtis nebuvo labai gera, tačiau UAB „Kartis“ pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusės į jos balansą įrašyto turto vertės. Suinteresuoti asmenys taip pat paaiškino, kad, nors UAB „Kartis“ turima reikalavimo teisė į UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ buvo parduota už mažesnę pinigų sumą nei jos vertė, tačiau įvertinus riziką, kad galimybės išsiieškoti šią skolą iš UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ buvo ribotos, buvo priimtas sprendimas UAB „Kartis“ turimą reikalavimo teisę į UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ parduoti, tokiu būdu iš karto ir be jokių papildomų išlaidų gaunant realių pajamų, kurios buvo panaudotos iš dalies atsiskaityti su didžiausiu Bendrovės kreditoriumi UAB „Doleta“. Tuo tarpu sprendimai dėl personalo ir automobilių nuomos buvo priimti siekiant bent iš dalies sumažinti UAB „Kartis“ sąnaudas ir taip išsaugoti įmonės mokumą, nes tęsti gamybą ir pardavimus laikinai nebuvo galima dėl UAB „Sartė“ Bendrovei iškeltos civilinės bylos, kurioje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės areštuojant UAB „Kartis“ turtą už 715 123,35 Lt (207 114 Eur) sumą. 2012 m. UAB „Kartis“ gautos pajamos iš personalo nuomos leido padengti beveik visas sąnaudas įmonės darbuotojams išlaikyti. Be to, 2011–2013 m., UAB „Kartis“ trūkstant apyvartinių lėšų, UAB „Doleta Export“ vietoje UAB „Kartis“ atliko atsiskaitymus su UAB „Kartis“ tiekėjais, tam panaudodama už darbuotojų ir automobilių nuomą UAB „Kartis“ gautinas sumas. Suinteresuoti asmenys nurodė, kad 117 466,98 Eur vertės turto nurašymas yra buvusio UAB „Kartis“ vadovo A. D. neteisėtų veiksmų pasisavinant ar prarandant įmonės turtą pasekmė, be to, buvo nurašytas ir valstybei dėl to turėtas grąžinti PVM mokestis. Tuo tarpu visos 2014 m. nurašytos debitorinės skolos buvo perkeltos iš balansinės sąskaitos į užbalansinę sąskaitą, tačiau tai nereiškia, kad šių skolų vėlesnis išieškojimas tapo negalimas ir jos buvo visiškai nurašytos. Suinteresuotų asmenų teigimu, administratoriui buvo paaiškinta, kad UAB „Kartis“ naudojosi nutolusia buhalterinės apskaitos programa „AGNUM“, kurios perduoti techniškai neįmanoma, todėl administratoriui buvo perduota tik UAB „Kartis“ buhalterinė duomenų bazė (buhalterinės apskaitos duomenys). Dalis dokumentų nebuvo perduota dėl objektyvių priežasčių, nes jie yra paimti ikiteisminiame tyrime, atliekamame dėl buvusio bendrovės vadovo A. D. veiksmų. V. S. ir A. N. taip pat pabrėžė, kad, sprendžiant dėl verslo perkėlimo kaip tyčinio bankroto prezumpcijos, nepakanka nustatyti vien tai, kad į kitą, veikiančią ar naujai įsteigtą, įmonę perėjo dirbti įmonės darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Šios prezumpcijos taikymui turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga – kita įmonė turi perimti įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises.

146.

15Suinteresuotas asmuo UAB „Doleta Export“ atsiliepime prašė pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. UAB „Doleta Export“ teigimu, UAB „Kartis“ veikla nebuvo perkelta į UAB „Doleta Export“, nes įmonės užsiėmė visiškai skirtinga ir į skirtingas rinkas orientuota veikla, o tai, kad jų vadovai tam tikrais laikotarpiais sutapo, savaime negali reikšti verslo perkėlimo. UAB „Kartis“ vykdyta personalo ir transporto priemonių nuoma UAB „Doleta Export“ įmonei buvo naudinga, o UAB „Kartis“ lėšomis UAB „Doleta Export“ veiklos sąnaudos niekada nebuvo dengiamos. Administratorius bei UAB „Sartė“ savo teiginius dėl Bendrovės veiklos perkėlimo grindžia tik UAB „Kartis“ darbuotojų perkėlimu į UAB „Doleta Export“, vykdant personalo nuomą bei tuo, kad dalis UAB „Kartis“ vadovų tam tikrais laikotarpiais buvo ir UAB „Doleta Export“ vadovais, tačiau jokių argumentų ar įrodymų, kad UAB „Doleta Export“ perėmė UAB „Kartis“ nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises į bylą nepateikė.

16II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

177.

18Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi BUAB „Kartis“ bankroto administratoriaus prašymą tenkino ir BUAB „Kartis“ bankrotą pripažino tyčiniu.

198.

20Teismas nustatė, kad Bendrovės pradelsti įsipareigojimai kreditorėms UAB „Doleta“ ir UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ susidarė 2010 m. neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu ir 2010 m. gruodžio 31 d. sudarė atitinkamai 1 048 800,08 Eur ir 19 426,26 Eur, t. y. iš viso 1 068 226,34 Eur ir viršijo pusę Bendrovės turto vertės, todėl sprendė, kad UAB „Kartis“ buvo nemoki nuo 2011 m. Atsižvelgdamas į tai, kad juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti UAB „Kartis“ 2011–2013 m. finansinės atskaitomybės dokumentai buvo sudaryti Bendrovės vadovo A. N. ir patvirtinti akcininko V. S., o 2014 m. dokumentai sudaryti ir patvirtinti V. S., teismas konstatavo, kad apie Bendrovės nemokumo būkles, buvusias 2011 m. gruodžio 31 d., 2012 m. gruodžio 31 d., 2013 m. gruodžio 31 d. buvo žinoma BUAB „Kartis“ buvusiam generaliniam direktoriui A. N. ir akcininkui V. S., o apie 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovės nemokumą buvo žinoma buvusiam generaliniam direktoriui ir akcininkui V. S.. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad sprendimas dėl skolos mokėjimo UAB „Doleta“ atidėjimo buvo priimtas. Teismas sprendė, kad toks sprendimas nebuvo priimtas, nes tiek 2011 m., tiek 2012 m. Bendrovė veikė nuostolingai, be to, 2012 m. rugpjūčio 22 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu gautos lėšos buvo panaudotos skolai kreditorei UAB „Doleta“, o ne UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ padengti. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad suinteresuoti asmenys A. N. ir V. S. pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą, tačiau pažymėjo, kad, šios pareigos pažeidimas gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai ir laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus, todėl nurodė, kad, siekiant įvertinti, ar konstatuotas pažeidimas gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis, reikia vertintini kitus tyčinio bankroto požymius.

219.

22Vertindamas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį teismas sprendė, kad 2012 m. rugpjūčio 22 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuria UAB „Kartis“ perleido UAB „AIT investicijos“ savo 361 013,44 Eur reikalavimo teises į UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ už 101 367,01 Eur sumą, nelaikytina įmonei nuostolinga ir ekonomiškai nenaudinga, nes UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ turėjo finansinių sunkumų (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-772-450/2017 UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ iškelta restruktūrizavimo byla), o reikalavimo teises į šią bendrovę parduotos už sumą, kuri sudaro beveik trečdalį reikalavimo teisės vertės.

2310.

24Teismas nustatė, kad 2011 m. balandžio 30 d. tarp UAB „Kartis“ ir UAB „Doleta Export“ buvo sudaryta Paslaugų teikimo (darbuotojų nuomos) sutartis Nr. DK2011-11, pagal kurią UAB „Kartis“ įsipareigojo išnuomoti UAB „Doleta Export“ 7 darbuotojus. Darbuotojai UAB „Doleta Export“ buvo nuomojami nuo 2011 m. balandžio mėn. iki 2013 m. pabaigos. Be to, UAB „Kartis“ nuo 2013 m. iki 2016 m. lapkričio mėn. UAB „Doleta Export“ nuomojo 3 automobilius. Įvertinęs Bendrovės sąskaitų duomenis bei išrašytas PVM sąskaitas faktūras, teismas padarė išvadą, kad UAB „Doleta Export“ turėjo sumokėti Bendrovei iš viso 246 333,87 Eur sumą, kurią sudaro 115 204,52 Eur už nuomotus darbuotojus, 78 919,35 Eur už Bendrovės patirtas darbuotojų nuomos sąnaudas, 39 967,29 Eur už nuomotus automobilius ir 12 242,71 Eur už Bendrovės patirtas automobilių nuomos sąnaudas, tačiau UAB „Doleta Export“ iš viso Bendrovei pervedė tik 112 047,30 Eur sumą, iš kurios 37 751,97 Eur pervesti pagal kompensacines sąskaitas už darbuotojų nuomos sąnaudas, 11 364,64 Eur pagal kompensacines sąskaitas už automobilių nuomos sąnaudas, o 62 930,69 Eur pervesti nenurodant konkrečios mokėjimo paskirties. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad UAB „Doleta Export“ apmokėjo tik atsakovės patirtas sąnaudas (91 344,06 Eur) dėl darbuotojų ir automobilių nuomos bei dalį sumos (20 703,24 Eur) pagal su UAB „Kartis“ sudarytas darbuotojų ir automobilių nuomos sutartis. Teismas atmetė suinteresuoto asmens V. S. paaiškinimus, kad Bendrovei buvo pervesta mažesnė pinigų suma dėl to, kad buvo daromos užskaitos, t. y. UAB „Doleta Export“ vietoje UAB „Kartis“ atliko atsiskaitymus su UAB „Kartis“ tiekėjais. Teismas pažymėjo, kad suinteresuoto asmens nurodytiems paaiškinimams pagrįsti pateiktuose buhalterinės apskaitos programos „AGNUM“ duomenyse atsispindi tik tai, kad buvo atlikti mokėjimo pavedimai atsakovei, kurie paneigiami suinteresuoto asmens UAB „Sartė“ pateiktais atsakovės sąskaitų išrašais.

2511.

26Teismas nurodė, kad V. S. ir A. N. teiginį, jog darbuotojai buvo nuomojami siekiant juos išlaikyti, kol vyks teisminis ginčas su UAB „Sartė“, paneigia faktas, kad Bendrovės darbuotojų skaičius įmonėje buvo ne išlaikytas toks pats, o buvo padidintas. Įvertinęs, tai, kad Bendrovė pagrindinės veiklos beveik nebevykdė nuo 2011 m. bei tai, kad atsakovės sąnaudos 2012 m. padidėjo daugiau nei dvigubai ir šias sąnaudas didžiąja dalimi sudarė sąnaudos darbuotojams, teismas sprendė, kad sprendimas priimti naujus darbuotojus, kurių skaičius padidintas beveik dvigubai, buvo nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas atsakovei. Be to, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Doleta Export“ 2011 m. neatliko nė vieno mokėjimo pagal jai išrašytas PVM sąskaitas faktūras už darbuotojų nuomą, be to, Bendrovės ir UAB „Doleta Export“ vadovu nuo 2011 m. rugpjūčio 3 d. buvo tas pats asmuo (A. N.), teismas padarė išvadą, kad atsakovė iš savo lėšų mokėjo darbo užmokestį ir su tuo susijusius mokėjimus UAB „Doleta Export“ išnuomotiems darbuotojams, todėl Bendrovės darbuotojų nuomos sandoris UAB „Kartis“ buvo nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas.

2712.

28Teismas padarė išvadą, kad automobilių nuomos sąnaudos buvo padengtos, todėl automobilių nuomos nevertino kaip nuostolingos ir ekonomiškai nenaudingos UAB „Kartis“ veiklos.

2913.

30Vertindamas 117 466,98 Eur nenudėvėto / neamortizuoto ilgalaikio ir kito turto nurašymą 2014 m., kaip ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą tyčinio bankroto požymį, teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-494-798/2020 sprendė, kad įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo pagrindu 2014 m. galėjo būti nurašytas dingęs 78 000,96 Eur vertės Bendrovės turtas (atsargos). Tačiau pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nepateikti dokumentai, iš kurių būtų galima nustatyti, jog likusio 39 466,02 Eur vertės turto nurašymas buvo pagrįstas, todėl sprendė, kad šio turto nurašymo pagrįstumas neįrodytas, tačiau, atsižvelgiant į šio turto vertę, jo nurašymas nevertintas kaip tyčinio bankroto požymis.

3114.

32Teismas kaip nepagrįstus atmetė UAB „Sartė“ teiginius, kad 2014 m. buvo nepagrįstai nurašytos 494 382,82 Eur debitorių (A. D., A. V., M. R., E. A., UAB „Baltaura“, UAB „Baltic Chem Eksperts“, „Doleta LTD“, UAB „Eja“, UAB „Idea Statika“, „Santa Impex Brest LTD“, UAB „Mega Limited“, „Norton Impex Limited“, R. S., UAB „Statybų linija“, UAB „Stiklo briauna“, V. T., G. T., T. V., UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“) skolos ir taip pažeisti kreditorių interesai. Teismas sprendė, kad skolos nebuvo visiškai nurašytos, o, kaip nurodė V. S., tik perkeltos į užbalansinę sąskaitą, ką patvirtinta tokios aplinkybės, kad UAB „Baltaura“ Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartimi iškelta bankroto byla, UAB „Mega property“ Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi iškelta bankroto byla, UAB „Statybų linija“ Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartimi, nutraukus restruktūrizavimo bylą, iškelta bankroto byla, o Bendrovė įtraukta į kreditorių sąrašą, UAB „Stiklo briauna“ Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartimi iškelta bankroto byla, UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla, kuri nutraukta 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi, UAB „Kartis“ buvo įtraukta į kreditorių sąrašą, be to, 2014 m. gegužės 27 d. buvo išsiųsti pranešimai dėl skolos sumokėjimo, adresuoti R. S., UAB „Mega property“, E. A., UAB „Baltic Chem Eksperts“, UAB „Doleta“, 2014 m. liepos 11 d. pateiktas reikalavimas, įtraukti UAB „Kartis“ į UAB „Baltaura“ kreditorių sąrašą.

3315.

34Teismas nevertino 101 367,01 Eur sumos, gautos iš 2012 m. rugpjūčio 22 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties, panaudojimo atsiskaitymui su kreditore UAB „Doleta“ kaip tyčinio bankroto požymio, nes, nors atsiskaitymo su UAB „Doleta“ metu, Bendrovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pradelstiems įsipareigojimams patenkinti, tačiau įsiskolinimo kreditorei UAB „Doleta“ apmokėjimo terminas buvo suėjęs anksčiau nei kitai kreditorei UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi UAB „Sartė“ reikalavimams užtikrinti buvo taikytos laikinosios apsaugos priemones – areštuotas UAB „Kartis“ nuosavybės teise priklausantis 715 123,35 Lt vertės nekilnojamasis ir / ar kilnojamasis turtas, o nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui Bendrovės nekilnojamojo ir / ar kilnojamojo turto, areštuotos jos piniginės lėšos ir / ar turtinės teisės, priklausančios Bendrovei ir esančios pas ją ar trečiuosius asmenis, neviršijant 715 123,35 Lt sumos. Teismo skaičiavimu, 2011 m. Bendrovė turėjo ilgalaikio ir trumpalaikio turto už 299 728,28 Lt, panaši suma susidarė ir 2012 m., taigi visas Bendrovės turėtas turtas tuo metu, kai buvo atsiskaityta su UAB „Doleta“, buvo areštuotas kreditorės UAB „Sartė“ reikalavimui užtikrinti. Teismas taip pat pažymėjo, kad Bendrovės balanso už 2015 m. duomenimis, Bendrovė turėjo turto už 78 505 Eur (271 062,06 Lt). Iš šios sumos 64 530 Eur (222 809,18 Lt) sumą sudarė per vienerius metus gautinos sumos, o likusią dalį – 13 975 Eur (48 252,88 Lt) – ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, t. y. ilgalaikio ir trumpalaikio turto suma, esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, ženkliai sumažėjo.

3516.

36Nors administratorius nurodė, kad jam nebuvo perduota dalis Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, buhalterinės apskaitos programa, tačiau teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į perduotų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų duomenis, administratoriaus nurodomų dokumentų neperdavimas nėra kliūtis nustatyti esmines aplinkybes, susijusias su Bendrovės veikla, todėl nepripažino, kad egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas tyčinio bankroto požymis.

3717.

38Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Kartis“ vadovu laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 3 d. iki 2014 m. gegužės 26 d. buvo A. N., kuris nuo 2011 m. rugpjūčio 3 d. yra ir UAB „Doleta Export“ vadovas, be to, iš viso 22 tie patys asmenys dirbo atitinkamais laikotarpiais tiek UAB „Kartis“, tiek ir UAB „Doleta Export“. Tačiau teismas sprendė, kad IBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta tyčinio bankroto prezumpcija nenustatyta, nes byloje nėra įrodymų, jog UAB „Doleta Export“ perėmė UAB „Kartis“ nebaigtas vykdyti sutartis arba reikalavimo teises.

3918.

40Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ne tik ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai, tačiau ir byloje nustatytų aplinkybių visuma – nepagrįstas 39 466,02 Eur turto nurašymas, laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų Bendrovės turtui, pažeidimas atsiskaitant su kreditore UAB „Doleta“ bei bendras viso turto iki bankroto bylos įmonei iškėlimo sumažėjimas – rodo, kad bankrutavusios įmonės vadovai sąmoningais veiksmais siekė nemokios įmonės padėties pabloginimo, todėl UAB „Kartis“ bankrotas pripažintinas tyčiniu.

41III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

4219.

43Suinteresuoti asmenys V. S. ir A. N. pateikė teismui atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarties dalį, kuria BUAB „Kartis“ bankrotas pripažintas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų pagrindais ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – bankroto administratoriaus ir UAB „Sartė“ prašymus dėl BUAB „Kartis“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4419.1.

452010 m. gruodžio 31 d. UAB „Kartis“ pradelsti įsipareigojimai iš viso sudarė 1 068 226,34 Eur, iš kurių 1 048 800,08 Eur UAB „Kartis“ buvo skolinga UAB „Doleta“ ir 19 426,26 Eur – UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“. V. S., būdamas tiek UAB „Doleta“, tiek UAB „Kartis“ pagrindiniu akcininku, siekdamas išsaugoti UAB „Kartis“ mokumą ir toliau tęsti šios įmonės veiklą, 2010 m. priėmė sprendimą, kad UAB „Doleta“ nereikalaus iš UAB „Kartis“ skolos grąžinimo, kol Bendrovė nepradės gauti pelno. Atidėjus UAB „Kartis“ skolos UAB „Doleta“ mokėjimą, 2010 m. gruodžio 31 d. UAB „Kartis“ turėjo vienintelį kreditorių – UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“, kurio kreditorinio reikalavimo dydis buvo tik 19 426,26 Eur. Kadangi 2010 m. gruodžio 31 d. duomenimis, UAB „Kartis” į balansą įrašyto turto vertė sudarė 1 068 226,34 Eur, tai nors Bendrovės finansinė būklė nebuvo labai gera, tačiau vis tik UAB „Kartis“ 2010 m. nebuvo pasiekusi nemokumo būsenos, kas rodo, kad nei V. S. nei A. N. nesuvokė ir negalėjo suvokti, kad 2011 m. ir vėliau UAB „Kartis“ tapo nemoki ir negalima išvengti jos likvidavimo dėl bankroto, todėl teismas nepagrįstai konstatavo ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimą.

4619.2.

47Tai, kad iš 2012 m. rugpjūčio 22 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties gautos lėšos buvo panaudotos skolos kreditorei UAB „Doleta“ dengimui, nereiškia, kad sprendimas atidėti skolos mokėjimą nebuvo priimtas. Sprendimas atsiskaityti su UAB „Doleta“, o ne su UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ buvo priimtas įvertinus tai, kad skola UAB „Doleta“ buvo labai didelė, be to, buvo kilusios abejonės dėl skolos UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ realumo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. UAB „Kartis” iš personalo nuomos gavo pelno, reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo momentu buvo teisinga bent iš dalies sumažinti skolą UAB „Doleta“. Skolos UAB „Doleta“ mokėjimo atidėjimą patvirtina ir tai, kad nuo pat skolos atsiradimo momento iki pat bankroto bylos iškėlimo UAB „Doleta“ nesikreipė į teismą dėl šios skolos išieškojimo teismine tvarka ir / ar bankroto bylos UAB „Kartis“ iškėlimo.

4819.3.

49Teismas visiškai nevertimo to, kad A. N. ir V. S. ėmėsi priemonių, siekdami išvengti UAB „Kartis“ nemokumo. Visų pirma, V. S. sprendimu ne tik buvo atidėtas UAB „Kartis“ skolos mokėjimas UAB „Doleta“, bet ši įmonė dar ir finansiškai rėmė UAB „Kartis“, atlikdama dalį atsiskaitymų už UAB „Kartis“. Be to, buvo imtasi aktyvių veiksmų išieškoti iš A. D. Bendrovei padarytą žalą dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų bei atsargų dingimo. UAB „Kartis“ aktyviai dalyvavo ir A. D. bankroto procese, gynė savo interesus ir stengėsi bent iš dalies atgauti jai teismų priteistas sumas. 2011 m. žymiai sumažėjus UAB „Kartis” pardavimo apimtims dėl teisminio ginčo su UAB „Sartė“ metu Bendrovei taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. dalies UAB „Kartis“ turto arešto, bei A. D. neteisėtų veiksmų įsteigiant įmones, kurios užsiėmė analogiška veikla kaip UAB „Kartis“, siekiant gauti pajamų Bendrovės veiklos sąnaudoms padengti bei išlaikyti įmonės darbuotojus, buvo priimtas sprendimas dalį UAB „Kartis“ darbuotojų atlygintinai nuomoti UAB „Doleta Export“, iš ko Bendrovė gavo 85 698,16 Eur pajamų bei 78 919,39 Eur kompensaciją už sąnaudas personalui. Siekiant gauti apyvartinių lėšų buvo pradėti teisiniai procesai ir prieš stambiausius UAB „Kartis“ debitorius, taip pat buvo imtasi aktyvių veiksmų, kad UAB „Kartis“ skoliniai įsipareigojimai nuo 2010 m. nebedidėtų bei aktyviai bylinėjamasi su pretenzijas dėl nuostolių atlyginimo Bendrovei pareiškusia UAB „Sartė“ (tuo metu – UAB „Kleta“). Taigi iki pat 2018 m. lapkričio 23 d., kuomet V. S. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, buvo dedamos maksimalios pastangos siekiant išvengti įmonės nemokumo, o tai, kad taikytos priemonės nedavė lauktų rezultatų, nereiškia, kad už tai yra atsakingi buvę UAB „Kartis“ vadovai. Apskritai nėra teisinga ir logiška UAB „Kartis“ tyčinio bankroto kaltu pripažinti V. S., kuris, siekdamas išlaikyti Bendrovę aktyvia, investavo į ją daugiau nei milijoną eurų iš kitų savo įmonių (UAB „Doleta“, UAB „Doleta Export“) ir šių pinigų taip ir neatsiėmė.

5019.4.

51Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad darbuotojų nuoma buvo UAB „Kartis“ nuostolingas sandoris, nevertino tokio sandorio sudarymo aplinkybių visumos ir tokio sandorio sudarymo verslo rizikos aspektu. Visų pirma, teismas netinkamai apskaičiavo UAB „Kartis“ iš UAB „Doleta Export“ bendrai turėtas gauti pinigų sumas už personalo ir transporto priemonių nuomą. Ši suma bendrai sudaro 217 333,17 Eur, o ne 246 333,87 Eur. Antra, konstatuodamas, kad UAB „Doleta Export“ nėra tinkamai atsiskaičiusi su UAB „Kartis“ už personalo ir transporto nuomą, teismas neatsižvelgė į tai, kad UAB „Doleta Export“ darė užskaitas ir vietoj UAB „Kartis“ atliko atsiskaitymus su UAB „Kartis“ tiekėjais. Šių užskaitų suma 2011–2014 m. sudaro 314 674,99 Eur, kas reiškia, kad UAB „Doleta Export“ yra ne tik visiškai atsiskaičiusi su UAB „Kartis“, tačiau ir permokėjusi.

5219.5.

53Byloje esant prieštaringiems rašytiniams įrodymams dėl UAB „Doleta Export“ atsiskaitymo su UAB „Kartis“, teismas turėjo imtis papildomų procesinių veiksmų tokiems prieštaravimams pašalinti, o ne suteikti pirmenybę UAB „Sartė“ rašytiniams įrodymams. UAB „Sartė“ ir bankroto administratorius teigti, kad UAB „Doleta Export“ nėra atsiskaičiusi su BUAB „Kartis“, ėmė tik prieš pat bylos nagrinėjimą iš esmės. Nei A. N., nei V. S. pirmosios instancijos teismas nesudarė jokių procesinių galimybių pasisakyti dėl šių aplinkybių, o rašytinius paaiškinimus V. S. teikė skubos tvarka ir tik savo iniciatyva. V. S. prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka tam, kad galėtų teismui paaiškinti visas aplinkybes dėl šių mokėjimų, tačiau toks jo prašymas buvo atmestas. Tokiu būdu buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

5419.6.

55Teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB „Kartis“ sprendimas priimti naujus darbuotojus buvo ekonomiškai nenaudingas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2011 m. buvęs Bendrovės vadovas A. D. į savo naujai įsteigtas analogiška veikla kaip UAB „Kartis“ užsiimančias įmones persiviliojo dirbti UAB „Kartis“ aukštos kvalifikacijos darbuotojus, dėl ko 2011 m. Bendrovėje sumažėjo darbuotojų nuo 18 iki 7, iš kurių 2 buvo vaiko priežiūros atostogose. Taigi UAB „Kartis“ 2011 m. ne tik liko faktiškai be darbuotojų, kurie galėtų vykdyti tolesnę veiklą, tačiau kartu tokiu būdu buvo pervilioti ir UAB „Kartis“ klientai, dėl ko įmonės finansinė padėtis ženkliai suprastėjo bei 2011–2012 m. žymiai smuko UAB „Kartis” pardavimai. Siekiant kompensuoti prarastus aukštos kvalifikacijos darbuotojus ir pradėti vykdyti prekybą, 2012 m. į UAB „Kartis“ buvo įdarbinta 12 naujų darbuotojų, taigi lyginant 2010 m. ir 2012 m. duomenis, UAB „Kartis” darbuotojų skaičius iš esmės nesiskyrė. Be to, nauji darbuotojai buvo įdarbinti tik po to, kai Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-222-258/2012 UAB „Sartė“ ieškinys UAB „Kartis“ buvo atmestas, nes buvo tikimasi, kad bylinėjimasis su UAB „Sartė“ baigėsi ir Bendrovė galės toliau be jokių apribojimų vykdyti pardavimus. 2013 m. pamačius, kad bylinėjimasis su UAB „Sartė“ tęsiasi toliau ir todėl nepavyks atnaujinti gamybos, buvo atleista 17 darbuotojų.

5619.7.

57Sąnaudų išaugimas 2012 m. niekaip nebuvo susijęs su vykdyta personalo nuoma. UAB „Kartis” sąnaudų išaugimą lėmė tai, kad 2012 m. UAB „Kartis” pardavimai buvo ženkliai sumažėję, tačiau Bendrovė turėjo tęsti veiklą, nes reikėjo pabaigti vykdyti nebaigtas sutartis. Be to, dalis UAB „Kartis“ debitorių su įmone neatsiskaitė, nors prekės ir / ar paslaugos jiems buvo suteiktos. Darbuotojų išlaikymo sąnaudos 2012 m. lyginant su 2011 m. padidėjo tik dėl to, kad dėl A. D. veiksmų 2011 m. Bendrovė buvo likusi iš esmės be darbuotojų. 2012 m. Bendrovė taip pat patyrė sąnaudas, susijusias su transporto priemonių išlaikymu, nes transporto priemonės nebuvo išnuomotos ir dėl to visas su jų išlaikymu susijusias sąnaudas turėjo kompensuoti pati UAB „Kartis“, o 2011 m. tokias sąnaudas dengė įmonės, kurios nuomojosi automobilius. Patalpų nuomos ir išlaikymo išlaidos 2012 m. lyginant su 2011 m. išaugo, nes UAB „Kartis“ 2012 m. pakeitė nuomojamas patalpas iš ( - ), Vilnius į ( - ), Vilnius. Taigi UAB „Kartis“ sąnaudų išaugimas 2012 m., lyginant jas su 2011 m., buvo sąlygotas objektyvių aplinkybių, o ne tyčinių BUAB „Kartis“ vadovų veiksmų.

5819.8.

59Spendimas vykdyti UAB „Kartis“ darbuotojų nuomą buvo nukreiptas į UAB „Kartis“ mokumo išlaikymą bei darbuotojų išsaugojimą. Toks sprendimas buvo priimtas tik UAB „Kartis“ naudai ir interesais, todėl, vadovaujantis verslo sprendimo taisykle, negalima teigti, jog tokiais veiksmais buvo siekiama tyčia UAB „Kartis“ sukelti bankrotą. Be to, vykdyta personalo nuoma buvo Bendrovei naudingas sandoris, nes UAB „Kartis“ 2012 m. gautos 65 164,50 Eur be PVM pajamos iš personalo nuomos nuomojant mažiau nei pusę savo darbuotojų leido Bendrovei padengti beveik visas sąnaudas visų įmonės darbuotojų išlaikymui.

6019.9.

61Teismas nepagrįstai sprendė, kad 39 466,02 Eur buvo nurašyti nepagrįstai. Visas BUAB „Kartis“ 2014 m. atlikto trumpalaikio ir ilgalaikio turto nurašymas yra buvusio UAB „Kartis“ vadovo A. D. neteisėtų veiksmų pasisavinant ar prarandant įmonės turtą pasekmė. Pagal buhalterinės apskaitos reikalavimus, jeigu įsigytos prekės ar kitas turtas nedalyvauja civilinėje apyvartoje dėl to, kad jos dingo ar buvo pasisavintas, valstybei privalo būti gražintas PVM mokestis už tas prekes ar kitą turtą. Todėl nurašant pasisavintą turtą kaip nuostolis yra nurašomas ir valstybei grąžintinas PVM mokestis. Dėl to nurašant UAB „Kartis“ turtą į bendrą nurašytą 117 466,98 Eur sumą buvo įtraukta ir gražintino 20 519,87 Eur PVM mokesčio valstybei suma, o likusi nurašyta 95 321,22 Eur suma buvo A. D. vadovavimo UAB „Kartis“ laikotarpiu dingusio turto vertė.

6219.10.

63Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad Bendrovės turtas laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu sumažėjo dėl tyčinių UAB „Kartis“ vadovų veiksmų, visiškai nevertino ir netyrė, dėl kokių priežasčių minėto turto sumažėjo. Dėl šių aplinkybių nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti nei V. S., nei A. N., nes ginčo tarp šalių, kad minėto turto sumažėjimas gali būti kaip vienas iš UAB „Kartis“ tyčinio bankroto požymių, byloje nebuvo. Turto sumažėjimą lėmė natūralus jo nusidėvėjimas. 2012–2015 m. laikotarpiu vien UAB „Kartis” turėtų transporto priemonių nusidėvėjimas sudarė 52 396,18 Eur, o ilgalaikio turto nusidėvėjimas sudarė 10 291,72 Eur, taigi būtent šios aplinkybės ir lėmė, kad BUAB „Kartis” turto sumažėjo galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms.

6420.

65Suinteresuotas asmuo BUAB „Kartis“ kreditorė UAB „Sartė“ atsiliepime prašė V. S. ir A. N. atskirąjį skundą atmesti ir priteisti iš jų UAB „Sartė“ naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6620.1.

67Tai, kad Bendrovė buvo nemoki nuo 2010 m. gruodžio 31 d. laikytina prejudiciniu faktu, nes ši aplinkybė buvo konstatuota Bendrovės bankroto byloje. Taigi Bendrovės vadovui ir akcininkui pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado dar 2010 m. gruodžio 31 d. Tokį nemokumo momentą bankroto byloje buvo pripažinę ir Bendrovės vadovai ir tik pradėjus kelti tyčinio bankroto klausimą A. N. ir V. S. pozicija dėl Bendrovės nemokumo momento pasikeitė. Tai, kad Bendrovė buvo nemoki jau 2010 m. gruodžio 31 d. patvirtina ir Bendrovės 2010 m. balanso duomenys.

6820.2.

69Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės apie Bendrovės skolos UAB „Doleta“ mokėjimo termino atidėjimą yra nepagrįstos, nes jos neatsispindi nė viename Bendrovės balanse, t. y. skola susijusiai įmonei UAB „Doleta“ yra įtraukta į 2010 m. Bendrovės balanso eilutę „skolos tiekėjams“, taip pat įtraukta į 2011 m. ir 2012 m. balansus. Be to, Bendrovė tariamu skolos atidėjimo laikotarpiu sumokėjo UAB „Doleta“ iš viso 153 316,88 Eur.

7020.3.

71Bendrovė 2010 m. turėjo 1 062 346 Eur turto, iš kurio materialus turtas sudarė 87 208,90 Eur, tuo tarpu 2018 m. Bendrovė turėjo tik 217 529 Eur turto, iš kurio materialus turtas sudarė tik 13 Eur. Taigi Bendrovės bankroto bylą iškėlus dar 2011 m., Bendrovės kreditoriai būtų galėję bent iš dalies patenkinti savo reikalavimus, todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp delsimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir Bendrovės padėties esminio pablogėjimo. Jau nuo 2011 m. UAB „Kartis“ nebevykdė jokios veiklos, taigi Bendrovės vadovų veiksmai nebuvo nukreipti į Bendrovės mokumo atkūrimą.

7220.4.

73Nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo negalima pateisinti vykusiais teisminiais procesais. Byla su buvusiu Bendrovės vadovu A. D. buvo baigta 2013 m. gruodžio 16 d. Netgi A. D. įvykdžius teismo sprendimą, kuriuo Bendrovės naudai buvo priteista 79 819,20 Eur suma, tai jokios įtakos Bendrovės mokumui neturėtų. Be to, A. D. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto pateikė dar 2014 m., taigi, Bendrovės vadovui ir akcininkui V. S. 2014 m. turėjo tapti akivaizdu, jog priteistos sumos A. D. Bendrovei tikrai nesumokės, tačiau jis vis tiek nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nors Bendrovės finansinė padėtis jau buvo kritiška ir ženkliai suprastėjusi, lyginant su 2010 m. Bylos su UAB „Sartė“ laimėjimas, atsižvelgiant į UAB ‚Kartis“ pradelstų įsipareigojimų dydį, taip pat nebūtų padaręs įtakos Bendrovės mokumui, be to, ir Lietuvos apeliacinis teismas vykusių teisminių procesų nelaikė pateisinančia priežastimi neinicijuoti bankroto bylos. Tuo tarpu A. D. ir UAB „Premmier LT“ veiksmai, atlikti 2010 m., teismų buvo pripažinti visiškai teisėtais, nes buvo atlikti su V. S. sutikimu, o nesąžininga konkurencija buvo vykdoma vos keletą 2011 m. mėnesių, taigi jokios esminės žalos A. D. veiksmai Bendrovės veiklai ir jos pajamoms nedarė.

7420.5.

75Bendrovė nuo 2011 m. nebevykdė jokios ūkinės–komercinės veiklos, 2011–2013 m. užsiėmė personalo nuoma susijusiai įmonei UAB „Doleta Export“, o nuo 2013 m. daugumą savo darbuotojų perkėlė į UAB „Doleta Export“. Nuo 2011 m. Bendrovė taip pat nuomojo savo transporto priemones įvairioms susijusioms įmonėms, o nuo 2014 m., nutraukus personalo nuomos veiklą, transporto priemonių nuoma buvo jos vienintelė veikla. Šia 5 transporto priemonių nuomos susijusioms įmonėms veikla Bendrovė vertėsi iki bankroto bylos iškėlimo. Tokių Bendrovės vadovų ir akcininko veiksmų tikslai nebuvo Bendrovės mokumo atkūrimas, nes verčiantis paslaugų teikimu (personalo ir transporto priemonių nuoma) susijusioms įmonėms nebuvo pagrindo tikėtis atkurti Bendrovės mokumą, tuo labiau kad itin prasti tokios veiklos rezultatai atsispindėjo Bendrovės finansinės atskaitomybės rezultatuose.

7620.6.

77Atskirajame skunde nėra įvardijama, kokias debitorines skolas buvo siekiama prisiteisti. Be to, net ir nepavykus išieškoti debitorinių skolų ir tai paaiškėjus dar 2014 m., Bendrovės vadovas ir akcininkas vis tiek nesikreipė dėl Bendrovės bankroto bylos iškėlimo. Visos bylos (išskyrus bylą su UAB „Sartė“) ir visi veiksmai, kuriais tariamai buvo siekiama atkurti Bendrovės mokumą, buvo atlikti iki 2013 m. pabaigos, taigi, kokiais veiksmais Bendrovės vadovas ir akcininkas siekė atkurti Bendrovės mokumą 2014–2018 m., apskritai nenurodoma.

7820.7.

79Pirmosios instancijos teismas, remdamasis pirminiais buhalteriniais dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis), tinkamai nustatė mokėtiną sumą už 2011 m. personalo nuomą bei visą už personalo nuomą gautiną sumą. Be to, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „Doleta Export“ už personalo ir transporto nuomą su Bendrove neatsikaitė. Bylos duomenys patvirtina, kad iš UAB „Doleta Export“ šioms paslaugoms apmokėti buvo gauta netgi mažesnė suma, nei nurodyta teismo nutartyje. Teismas nepagrįstai 2012 m. lapkričio 15 d., 2012 m. lapkričio 19 d., 2012 m. gruodžio 5 d. mokėjimus už iš viso 11 364,63 Eur sumą priskyrė mokėjimams, skirtiems automobilių nuomos sąnaudoms kompensuoti.

8020.8.

81Apeliantų atskirajame skunde minimi buhalterinės apskaitos programos išrašai už 2011–2014 m. nepatvirtina, jog už personalo nuomą buvo atsiskaityta. Nors minėtuose išrašuose nurodoma, kad buvo atliekami mokėjimai Bendrovei, tačiau šie duomenys nesutampa su Bendrovės banko sąskaitų išrašų duomenimis – tokių mokėjimų Bendrovė nėra gavusi. Į bylą nėra pateikiami UAB „Doleta Export“ banko sąskaitų išrašai, kurie patvirtintų, jog mokėjimai, nurodyti buhalterinės apskaitos programos išrašuose, buvo tikrai atlikti. Pateikti išrašai nėra pasirašyti UAB „Doleta Export“ buhalterės, jų duomenys nesutampa su Bendrovės turimais pirminiais buhalteriniais duomenimis, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog V. S. pateikti buhalterinės apskaitos programos išrašai nepatvirtina, kad UAB „Doleta Export“ juose nurodytus pavedimus realiai atliko.

8220.9.

83Teismo išvada dėl sprendimo įdarbinti papildomus darbuotojus nuostolingumo yra visiškai pagrįsta. Nors A. D. persiviliojo 4 UAB „Kartis“ darbuotojus, tačiau tai buvo padaryta su V. S. sutikimu, taigi naujų darbuotojų įdarbinimu nebuvo ketinama gaivinti Bendrovės veiklą. 2011 m. UAB „Kartis“ įdarbinus 5 naujus darbuotojus, netrukus pradėtos teikti personalo nuomos paslaugos susijusiai įmonei UAB „Doleta Export“. Realiai minėtoje įmonėje 2011 m. dirbo visi UAB „Kartis“ darbuotojai. Be to, UAB „Doleta Export“ reali buveinė yra tuo pačiu adresu, kur veiklą vykdė ir Bendrovė. Nors esamų darbuotojų jau nebuvo galima aprūpinti darbu, Bendrovė 2012 m. įdarbino dar 12 naujų darbuotojų. Naujai įdarbinti darbuotojai nevykdė nebaigtų vykdyti sutarčių, nes UAB „Kartis“ neturėjo ilgalaikių sutarčių ar projektų. Bendrovei nereikėjo tiek darbuotojų, nes ji nuo 2011 m. jokios veiklos nebevykdė, negavo beveik jokių pardavimo pajamų. Naujų darbuotojų reikėjo UAB „Doleta Export“ ir realiai visi naujai Bendrovėje įdarbinti darbuotojai dirbo UAB „Doleta Export“ ir generavo šioje susijusioje bendrovėje pajamas – UAB „Doleta Export“ vos su 2 oficialiais darbuotojais sugebėjo pasiekti virš 1 milijono siekiančią apyvartą, o Bendrovės, kuri turėjo 21 darbuotoją, pardavimo pajamos siekė vos 2 000 Eur. Sprendimas įdarbinti darbuotojus ne UAB „Doleta Export“, o Bendrovėje buvo priimtas, todėl, kad nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių Bendrovė iš areštuotų lėšų galėjo atsiskaityti tik su savo darbuotojais, Valstybine mokesčių inspekcija, „Sodra“, taigi, taip naudojant Bendrovės kaštus buvo generuojamos pajamos susijusioje įmonėje UAB „Doleta Export“.

8420.10.

85Atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad Bendrovė nuo 2011 m. išimtinai užsiėmė personalo nuoma ir savo įprastos ūkinės–komercinės veiklos nebevykdė, darytina išvada, kad Bendrovės 2012–2013 m. patirtos sąnaudos nėra susijusios su ūkine–komercine veikla, o išimtinai nulemtos personalo nuomos. 2012 m. Bendrovės patirtų sąnaudų, susijusių su vykdyta personalo nuoma, suma yra 182 226,72 Eur ir beveik 3 kartus viršija iš personalo nuomos 2012 m. gautas pajamas, jei tokios pajamos apskritai buvo gautos, nes 2012 m. UAB „Doleta Export“ jokių mokėjimų, susijusių su personalo nuoma, neatliko. Taigi sprendimas teikti personalo nuomos paslaugas susijusiai įmonei Bendrovei buvo itin nuostolingas. UAB „Doleta Export“ įsipareigojimas kompensuoti 32 073 Eur sumą personalo nuomos sąnaudų jokios įtakos kitokiam sprendimo išnuomoti darbuotojus vertinimui neturi, nes net ir atėmus šią sumą, lieka didelė nepadengtų sąnaudų, kurios tiesiogiai susijusios su personalo nuoma, suma (150 153,72 Eur). Nors atskirajame skunde tvirtinama, kad patalpų nuomos sąnaudos padidėjo pakeitus nuomojamas patalpas, tačiau nepaaiškinama, kokiu tikslu buvo nuspręsta pigesnes patalpas pakeisti į ženkliai brangesnes. Nors Bendrovė nevykdė jokios veiklos, Bendrovė patyrė tokias pat sąnaudas, kokias patyrė turėdama 1–2,5 ml. Eur apyvartą, kas leidžia tvirtinti, kad tokios sąnaudos yra nepagrįstos.

8620.11.

87Dėl A. D. atliktų neteisėtų veiksmų buvo galima nurašyti 78 000,96 Eur, nes tokia dingusio turto vertė buvo konstatuota įsiteisėjusiame teismo sprendime. Jei dėl A. D. veiksmų prarasto turto turėjo būti grąžintas PVM, tai bendra nurašyto turto vertė su grąžintinu PVM galėjo būti 94 381,16 Eur, tuo tarpu iš viso buvo nurašytas 117 466,98 Eur vertės turtas. Taigi netgi darant prielaidą, kad su dingusiu turtu pagrįstai buvo nurašytas ir PVM, V. S. vis tiek nepagrindžia, kokiu pagrindu buvo nurašytas 23 085,82 Eur vertės turtas.

8820.12.

89Sužinojusi apie 2010 m. gruodžio 10 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, Bendrovė suskubo atlikti mokėjimus susijusiai įmonei UAB „Doleta“ ir tokiu būdu ištuštinti banko sąskaitas. Iš viso Bendrovė susijusiai įmonei UAB „Doleta“ po nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo ir jos įregistravimo Turto arešto aktų registre (2010 m. gruodžio 13 d.) pervedė 153 316,88 Eur sumą. Be to, Bendrovės atsiskaitymai buvo organizuojami taip, kad lėšos nepatektų į areštuotas banko sąskaitas, o areštuotas ilgalaikis UAB „Kartis“ turtas buvo neišsaugotas. Taigi Bendrovės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorė UAB „Sartė“, laimėjusi bylą (kas ir įvyko), negalėtų patenkinti savo reikalavimo iš Bendrovės turto, kas atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį.

9021.

91Suinteresuotas asmuo UAB „Sartė“ taip pat pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarties motyvus ir konstatuoti taip pat ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose įtvirtintus tyčinio bankroto požymius, įskaitant ir BUAB „Kartis“ veiklos perkėlimą į UAB „Doleta Export“, taip pat papildyti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarties motyvus dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų tyčinio bankroto požymių taikymo. UAB „Sartė“ taip pat prašė priteisti jai iš suinteresuotų asmenų V. S. ir A. N. bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9221.1.

932012 m. rugpjūčio 22 d. reikalavimo perleidimo sandoris turi būti vertinamas kaip nuostolingas ar ekonomiškai nenaudingas, nes Bendrovė, būdama itin sunkios finansinės būklės, pervedė susijusiai įmonei UAB „Doleta“ iš šio sandorio gautus 101 367,01 Eur, nors, remiantis V. S. paaiškinimais, Bendrovės prievolės įvykdymo terminas UAB „Doleta“ nebuvo suėjęs. Be to, teismas nevertino, kad atsiskaitymo būdo pagal reikalavimo perleidimo sutartį pasirinkimu, kai lėšos buvo pervestos ne tiesiogiai Bendrovei, buvo siekiama išvengti jų areštavimo ir panaudojimo Bendrovės kreditorių reikalavimų tenkinimui. Teismas taip pat visiškai nesiaiškino, ar UAB „AIT investicijos“ reikalavimas UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ restruktūrizavimo byloje buvo patenkintas ir kokia apimtimi. Tik įvertinus santykį tarp UAB „AIT investicijos“ reikalavimo patenkinimo apimties ir šio reikalavimo perleidimo kainos, būtų galima spręsti, ar reikalavimas buvo perleistas už protingą kainą, o taip pat įvertinti šio sandorio nuostolingumą / naudingumą Bendrovei.

9421.2.

95Bendrovės vadovų sprendimas verstis transporto priemonių nuoma susijusioms įmonėms, o nesikreipti į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, negali būti vertinamas kaip sąžiningas Bendrovės ir jos kreditorių atžvilgiu. 2011–2018 m. Bendrovė turėjo gauti iš transporto priemonių nuomos iš viso 56 794,18 Eur, t. y. maždaug 16 448,73 Eur į metus, taigi iš tokių pajamų sunkiai įsivaizduojamas Bendrovės mokumo atkūrimas. Be to, UAB „Doleta Export“ nepadengė Bendrovės automobilių nuomos sąnaudų bei neapmokėjo sąskaitų už transporto priemonių nuomą. UAB „Doleta Export“ turėjo sumokėti Bendrovei iš viso 246 333,87 Eur sumą, kurią sudaro 115 204,52 Eur už UAB „Doleta Export“ nuomotus Bendrovės darbuotojus, 78 919,35 Eur už Bendrovės patirtas nuomos sąnaudas, 39 967,29 Eur už UAB „Doleta Export“ nuomotus Bendrovės automobilius ir 12 242,71 Eur už Bendrovės patirtas automobilių nuomos sąnaudas. Tačiau Bendrovė iš viso iš UAB „Doleta Export“ nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo momento yra gavusi 112 047,29 Eur sumą. Dalyje mokėjimų (49 116,60 Eur) aiškiai nurodyta jų mokėjimo paskirtis, ir ji nėra susijusi su apmokėjimu už transporto priemonių nuomą ar sąnaudų, susijusių su transporto priemonėmis, kompensavimu. Tuo tarpu likusios sumos (62 930,69 Eur) neužteko net personalo nuomos kainai (115 204,52 Eur) padengti. Be to, nors UAB „Doleta Export“ transporto priemones nuomojosi 2013–2016 m., tačiau 2014–2016 m. tikrai nemokėjo nei už transporto priemonių nuomą, nei kompensavo Bendrovės patirtas sąnaudas, susijusias su transporto priemonėmis, nes jokių mokėjimų tuo metu Bendrovei neatliko. UAB „Doleta Export“ ne tik neatlygintinai naudojosi UAB „Kartis“ transporto priemonėmis, bet Bendrovė dar ir dengdavo sąnaudas, susijusias su nuomojamomis transporto priemonėmis. Tai, kad UAB „Kartis“ išrašė UAB „Doleta Export“ kompensacines sąskaitas ir 2012 m., leidžia teigti, kad UAB „Doleta Export“ Bendrovės transporto priemonėmis realiai neatlygintinai naudojosi ir 2012 m., o UAB „Kartis“ dengė UAB „Doleta Export“ patiriamas nemenkas sąnaudas, susijusias su transporto priemonių naudojimu.

9621.3.

97Teismas nepagrįstai nevertino nepagrįsto 39 466,02 Eur vertės turto nurašymo kaip tyčinio bankroto požymio. Bendrovė 2014 m., po atlikto turto nurašymo, iš viso turėjo 84 339 Eur turto, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 4 395 Eur, o trumpalaikis – 79 944 Eur. Didžiausią dalį trumpalaikio turto sudarė per vienerius metus gautinos sumos – 69 192 Eur, atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys sudarė tik 5 881 Eur. Taigi, nepagrįstai buvo nurašyta reikšminga Bendrovės turto dalis.

9821.4.

99Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad įsiskolinimo kreditorei UAB „Doleta“ apmokėjimo terminas buvo suėjęs anksčiau nei įsiskolinimo apmokėjimo terminas UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“. V. S. nurodo, kad UAB „Doleta“ buvo atidėjusi skolos mokėjimą, taigi laikytina, kad Bendrovės skola UAB „Doleta“ 101 367,01 Eur mokėjimo pavedimo atlikimo metu buvo nepradelsta. Nors teismas nustatė, kad atsiskaitymas su UAB „Doleta“ vyko tuomet, kai galiojo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir Bendrovės turtas, įskaitant Bendrovės banko sąskaitose esančias lėšas, buvo areštuotas, tačiau nepagrįstai šių aplinkybių nelaikė ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto tyčinio bankroto požymiu, kai įmonės veikla organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą yra apribojamos ar panaikinamos. Nors V. S. Bendrovės vadovu buvo nuo 2014 m. gegužės 26 d., tačiau jis nuo 2003 m. rugpjūčio 28 d. yra Bendrovės akcininkas, todėl jam buvo puikiai žinoma Bendrovės veikla, įskaitant ir Bendrovės ginčą su UAB „Sartė“ bei pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl už šių neteisėtų pavedimų atlikimą taip pat yra atsakingas ir V. S..

10021.5.

101V. S. sąmoningai neperduoda administratoriui buhalterinės apskaitos programos duomenų. Administratoriui perduotoje laikmenoje esantys duomenys nėra perskaitomi / peržiūrimi, jiems peržiūrėti skirta programa nebuvo perduota. V. S. turi buhalterinės apskaitos programą ir gali pateikti buhalterinės apskaitos duomenis įskaitoma forma, tačiau sąmoningai šių duomenų neteikia. Be to, V. S. elgiasi nesąžiningai ir galimai sąmoningai tik dabar pateikia duomenis apie dalies Bendrovės dokumentų buvimą ikiteisminio tyrimo institucijos dispozicijoje, nesirūpina jų atsiėmimu iš ikiteisminio tyrimo institucijos, taip pat nieko nepasisako apie 2010–2014 m. įskaitymus pagrindžiančių dokumentų dalies, neperduotos ikiteisminio tyrimo institucijai, likimą. Taigi toks sąmoningas dalies Bendrovės dokumentų neperdavimas taip pat yra tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus, nustatytas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

10221.6.

103Be to, šiuo atveju egzistuoja ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas tyčinio bankroto požymis, nes neperdavus Bendrovės buhalterinės apskaitos programos, negalima nustatyti visų Bendrovės finansinių operacijų, patikrinti kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Neperdavus įskaitymus pagrindžiančių dokumentų, negalima nustatyti šių įskaitymų pagrįstumo ir teisėtumo, tuo labiau, kad neturint visų buhalterinės apskaitos programos duomenų apskritai negalima nustatyti, ar egzistavo sąlygos (priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai) šiems įskaitymams atlikti.

10421.7.

105Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl Bendrovės turto neperdavimo administratoriui aplinkybių. V. S. nurodytos aplinkybės, kad turtas buvo visai nusidėvėjęs ir jo likutinė vertė buvo nežymi, nėra pateisinama priežastis neperduoti Bendrovės turto bankroto administratoriui, tuo labiau, kad dauguma neperduoto turto buvo areštuota UAB „Sartė“ naudai. Pareigos perduoti turtą nevykdymas laikytinas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu tyčinio bankroto požymiu, o tai, kad turtas nėra išsaugotas, atitinka ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą tyčinio bankroto požymį.

10621.8.

107Teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad Bendrovės veikla buvo perkelta į susijusią įmonę UAB „Doleta Export“. Dėl Bendrovės veiklos specifikos (prekyba langais ir durimis), ji neturėjo ilgalaikių sutarčių, nuolatinių klientų, todėl šiuo atveju Bendrovės veiklos perkėlimui įvykdyti užteko perkelti Bendrovės darbuotojus, kurie žino jos veiklos specifiką bei verslui vykdyti būtiną konfidencialią informaciją, ir UAB „Doleta Export“ pradėti vykdyti analogišką veiklą, o Bendrovės veiklą nutraukti. UAB „Doleta Export“ buvo įsteigta 2010 m. rugsėjo 28 d., t. y. netrukus po to, kai kilo neteisminis ginčas dėl atliktų darbų trūkumų ir nuostolių atlyginimo tarp Bendrovės ir UAB „Sartė“. UAB „Doleta Export“ buvo įsteigta tai pačiai veiklai, kaip ir Bendrovė – prekybai mediniais langais ir durimis bei kitais stalių gaminiais. UAB „Doleta Export“ ir Bendrovės vadovai ne tik sutapo, bet ir jų pareigų ėjimo laikotarpiai buvo iš esmės identiški, be to, UAB „Doleta Export“ faktiškai veiklą vykdė toje pačioje vietoje kaip ir UAB „Kartis“. Tai, kad UAB „Kartis“ veikla buvo perkelta į UAB „Doleta Export“, patvirtina ir tai, kad nuo 2011 m. Bendrovė nebevykdė veiklos ir 2011–2013 m. tik nuomojo darbuotojus UAB „Doleta Export“. 2013 m. į UAB „Doleta Export“ buvo perkelti (įdarbinti) 10 darbuotojų, iš viso UAB „Doleta Export“ 2013 m. dirbo 15 darbuotojų, iš kurių 12 prieš tai dirbo Bendrovėje. Įvairiais kitais periodais iš viso į UAB „Doleta Export“ buvo perkeltas 21 darbuotojas taip pat veiklai vykdyti reikalingos priemonės – išnuomotos transporto priemonės, parduoti įrengimai. Išnuomoti darbuotojai generavo pajamas UAB „Doleta Export“, o UAB „Kartis“ nebegavo praktiškai jokių pardavimo pajamų, bet jos sąnaudos didėjo, kas leidžia tvirtinti, jog Bendrovė dengdavo dalį UAB „Doleta Export“ patiriamų sąnaudų. Be to, Bendrovė dar 2011 m. pabaigoje pardavė už labai nedideles kainas susijusioms įmonėms, įskaitant ir UAB „Doleta Export“, Bendrovės veiklai vykdyti reikalingas priemones.

10821.9.

109Kadangi UAB „Kartis“ veikla, ją perkeliant į susijusią įmonę, buvo organizuojama taip, kad Bendrovės kreditoriai neturėtų galimybės patenkinti savo reikalavimų iš Bendrovės turto, taigi, net nenustačius ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įvirtintos prezumpcijos, Bendrovės veiklos perkėlimas į UAB „Doleta Export“ laikytinas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu tyčinio bankroto požymiu.

11022.

111Suinteresuoti asmenys V. S. ir A. N. atsiliepime į UAB „Sartė“ atskirąjį skundą su kreditorės atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir palikti galioti skundžiamus pirmosios instancijose teismo nutarties motyvus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11222.1.

113Kadangi reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo momentu skola UAB „Doleta“ buvo labai didelė ir sudarė 1 048 800,08 Eur, o skola UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ – santykinai maža, be to, šios skolos realumas kėlė pagrįstų įtarimų, buvo priimtas sprendimas, gavus piniginių lėšų iš reikalavimo teisių perleidimo sutarties, bent iš dalies atsiskaityti būtent su UAB „Doleta“. Skolos mokėjimo terminas UAB „Doleta“ buvo atidėtas, kol įmonė nepradės gauti pajamų. 2012 m. UAB „Kartis” iš personalo nuomos gavo 65 164,50 Eur be PVM pajamų, todėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo momentu buvo teisinga bent iš dalies sumažinti skolą UAB „Doleta“.

11422.2.

115Nors reikalavimo teisė į UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ buvo parduota už tris kartus mažesnę pinigų sumą nei įmonės turimos reikalavimo teisės vertė, tačiau toks sprendimas buvo padarytas ne siekiant pakenkti UAB „Kartis“ kreditorių interesams, o bent iš dalies atgauti UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ skolą. UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ 2010 m. buvo iškelta restruktūrizavimo byla, o 2017 m. – bankroto byla, kas rodo, kad UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ finansinė padėtis buvo sunki, įmonė turėjo daug kreditorių, todėl ir UAB „Kartis“ galimybės išsiieškoti minėtą skolą buvo ribotos. Nors parduodant reikalavimo teisę buvo gauta mažesnė pinigų suma nei pati reikalavimo teisės vertė, tačiau buvo iš karto ir be jokių papildomų išlaidų gautos realios pajamos, kurios buvo panaudotos iš dalies atsiskaityti su didžiausiu Bendrovės kreditoriumi. Jeigu reikalavimo teisių perleidimo sutartis nebūtų buvusi sudaryta, yra didelė tikimybė, kad UAB „Kartis“ nebūtų galėjusi išsiieškoti iš UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ net mažos dalies skolos.

11622.3.

117Lėšos gautos iš reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo antstolės, vykdančios nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nebuvo areštuotos, todėl UAB „Kartis“ galėjo jas panaudoti atsiskaitymui su UAB „Doleta“. Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo momentu BUAB „Kartis“ banko sąskaitos nebuvo areštuotos, todėl įmonė laisvai galėjo disponuoti jai priklausančiomis piniginėmis lėšomis, o nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymas buvo užtikrintas kito UAB „Kartis“ turto areštu, taigi, net jeigu lėšos, gautos pagal reikalavimo perleidimo sutartį būtų buvę gautos į UAB „Kartis“ banko sąskaitą, jas būtų buvę galima laisvai panaudoti atsiskaitymui su UAB „Doleta“.

11822.4.

119UAB „Kartis“ vykdyta transporto priemonių nuoma UAB „Doleta Export“ buvo finansiškai naudinga, nes už ją Bendrovė gavo pajamas. UAB „Kartis“ iš UAB „Doleta Export“ nuomotų 3 savo automobilių 2013–2016 m. gavo iš viso 22 353,81 Eur nuomos mokesčio, be to, UAB „Doleta Export“ Bendrovei 2013–2014 m. kompensavo 12 242,71 Eur sumą, susijusią su automobilių amortizacija, ir 2 897,47 Eur sumą, susijusią su draudimo ir palūkanų įmokomis. Iš UAB „Doleta Export“ gautos pajamos tik už 3 automobilių nuomą leido Bendrovei padengi visas jos 2013–2016 m. turėtas sąnaudas, susijusias su visų 5 jos automobilių eksploatavimu. Be to, UAB „Doleta Export“ yra ne tik visiškai atsiskaičiusi su Bendrove, bet dar ir permokėjusi. UAB „Sartė“ klaidingai teigia, kad automobiliai UAB „Doleta Export“ buvo nuomojami ir 2012 m. UAB „Sartė“ minimos 2012 m. kompensacinės sąskaitos buvo išrašytos ne už automobilių, o už personalo nuomos sąnaudas.

12022.5.

121UAB „Kartis“ turto sumažėjimas nuo 2011 m. iki 2018 m. buvo sąlygotas objektyvių aplinkybių, o ne tyčinių įmonės vadovų ir akcininko veiksmų. Didelės vertės turto sumažėjimas įvyko tik 2014 m. ir jį lėmė 494 382,82 Eur beviltiškų debitorinių skolų perkėlimas iš balansinės sąskaitos į užbalansinę ir A. D. vadovavimo metu dingusių atsargų ir kito turto kartu su PVM (117 466,98 Eur) nurašymas. Nors turtas buvo nurašytas tik 2014 m., tačiau faktiškai UAB „Kartis” šiuo turtu nedisponavo jau 2010 m., taigi iš 2010 m. į UAB „Kartis“ balansą įrašyto turto Bendrovė faktiškai disponavo tik apie 87 000 Eur vertės turtu, kurio didžiąją dalį sudarė lizinguojami automobiliai, ir tik iš tokio turto vertės 2011 m. iškėlus UAB „Kartis“ bankroto bylą būtų buvę galima patenkinti UAB „Kartis“ kreditorių interesus. Tuo tarpu bankroto bylos iškėlimo dieną UAB „Kartis“ turėjo turto už 217 529 Eur sumą, kas reiškia, kad UAB „Kartis“ kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus tiek 2011 m., tiek ir 2018 m. buvo vienodos ir tai, kad UAB „Kartis“ bankrotas buvo iškeltas 2018 m., nereiškia, kad buvo sumažintos Bendrovės kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus, tuo labiau, kad nuo pat 2010 m. iki kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kartis“ naujų kreditorių iš esmės neatsirado ir Bendrovės skolos reikšmingai nedidėjo.

12222.6.

123Visas UAB „Kartis“ 2014 m. atliktas trumpalaikio ir ilgalaikio turto nurašymas už 117 466,98 Eur sumą, kurią sudaro 20 519,87 Eur PVM mokestis, 95 321,22 Eur dingęs turtas ir 1 625,90 Eur turtas, susijęs su paslaugomis, yra A. D. neteisėtų veiksmų pasisavinant minėtą turtą pasekmė. V. S. neturėjo kitos išeities kaip šias dingusias atsargas nurašyti, taigi V. S., nurašydamas minėtą turtą, neveikė tyčia, kas kartu negali reikšti ir tyčinio bankroto požymio. Be to, įvertinus tai, kad UAB „Kartis“ bankroto byloje pareikštų kreditorinių reikalavimų suma yra apie 1 379 000 Eur, net jeigu būtų nuspręsta, kad 39 466,02 Eur vertės UAB „Kartis“ turtas buvo nurašytas nepagrįstai, tokios mažos dalies Bendrovės turto nurašymas, palyginus jį su kreditorinių reikalavimų suma, negali reikšti tyčinio bankroto.

12422.7.

125Atsiskaitant su UAB „Doleta“ nebuvo pažeista atsiskaitymo su Bendrovės kreditoriais eilė, nes skola UAB „Doleta“ buvo atsiradusi 2009 m., o skola UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ atsirado 2010 m. Kitų kreditorių Bendrovė tuo metu neturėjo. Atsiskaitymas su UAB „Doleta“ galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms taip pat negali būti vertinamas kaip vienas iš tyčinio bankroto požymių, nes UAB „Kartis“ turėto turto vertė 4 kartus viršijo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių areštuoto įmonės turto vertę. Dėl šios aplinkybės UAB „Kartis“ atsakingi asmenys konkrečiai nežinojo ir negalėjo žinoti, koks įmonės turtas bus areštuotas vykdant minėtą nutartį. Antstolė 2010 m. gruodžio 13 d. įregistravo tik bendrą įrašą, kad yra areštuojamas UAB „Kartis“ nekilnojamasis ir / ar kilnojamasis turtas, jo nesant ar nepakankant – piniginės lėšos ir / ar turtinės teisės už 715123,35 Lt sumą, tačiau, koks konkrečiai UAB „Kartis“ turtas iš Bendrovės turėto 3 380 589 Lt vertės turto yra areštuojamas, nebuvo nurodyta. UAB „Kartis“ kasoje esančios piniginės lėšos buvo areštuotos tik 2011 m. birželio 9 d., o UAB „Kartis“ banko sąskaitos – tik 2015 m. gegužės 8 d. Taigi reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo momentu UAB „Kartis“ laisvai disponavo savo banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis. Antstolė nebuvo areštavusi ir pinigų sumos, gautinos už reikalavimo teisių perleidimą, kas atitinkamai reiškia, kad tokiu atsiskaitymu nebuvo atlikti jokie neteisėti veiksmai ar veiksmai, kurie pažeistų nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikyto turto arešto mastą.

12622.8.

127Bankroto administratoriui buvo perduoti visi BUAB „Kartis“ buhalterinės apskaitos duomenys, ištraukti iš „AGNUM“ programos, bei paaiškinta, kad pačios programos perduoti techniškai neįmanoma, nes ji nėra BUAB „Kartis“ nuosavybė. Bankroto administratorius pats gali kreiptis į programos kūrėjus dėl asmeninės prieigos prie „AGNUM“ programos jam suteikimo. Be to, visi UAB „Kartis“ buhalterinės apskaitos duomenys iš minėtos programos bankroto administratoriui buvo perduoti popierine forma, todėl programinės įrangos neperdavimas įtakos BUAB „Kartis“ ūkinės veiklos nustatymui neturi. 2014 m. kasos dokumentų perduoti objektyviai neįmanoma, nes 2014 m. Bendrovėje jokios kasos operacijos nevyko, todėl tokių dokumentų apskritai nėra. Bankroto administratoriui nebuvo perduoti 2010 m. spalio – gruodžio mėn. avanso apyskaitos dokumentai, 2011 m. I ketvirčio kasos dokumentai bei dalis 2010–2014 m. priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą pagrindžiančių dokumentų, nes šie dokumentai paimti ikiteisminiame tyrime. V. S. sąmoningai nuo bankroto administratoriaus neslėpė jokių BUAB „Kartis“ buhalterinės apskaitos dokumentų, visada stengėsi bendradarbiauti. Be to, net ir galimai trūkstant tam tikrų dokumentų, galima nustatyti BUAB „Kartis“ veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, todėl tyčinio bankroto požymių šiuo atveju nėra.

12822.9.

129Bankroto administratoriui nebuvo perduota BUAB „Kartis“ ilgalaikio turto už 45 530 Lt (13 186,40 Eur) sumą, nes minėtas turtas yra visiškai nusidėvėjęs ir bevertis. Šis turtas buvo įsigytas 2009 m., dėl ko jo likutinė vertė UAB „Kartis“ bankroto bylos iškėlimo dieną buvo tik 13 Eur. Taigi tokios likutinės vertės turto neperdavimas bankroto administratoriui negali reikšti BUAB „Kartis“ tyčinio bankroto.

13022.10.

131UAB „Kartis“ veikla nebuvo perkelta į UAB „Doleta Export“. UAB „Doleta Export“ įkūrimas niekaip nėra susijęs su UAB „Sartė“ ir BUAB „Kartis“ teisminiu ginču, ar siekiu išvengti prievolės esant UAB „Sartė“ palankiam teismo sprendimui, nes UAB „Doleta Export“ buvo įkurta dar prieš prasidedant minėtam teisminiam ginčui. UAB „Doleta Export“ pagrindinė veikla 2011 m. buvo didmeninė prekyba langais, tuo tarpu UAB „Kartis“ veiklos objektas buvo gamyba, prekyba, paslaugos, kitų medienos gaminių gamyba, kitų, niekur kitur nepriskirtų, metalo gaminių gamyba, kiti baigiamieji statybos darbai, medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba, kita didmeninė prekyba, metalo dirbinių, dažų ir stiklo mažmeninė prekyba, kita mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse, reklama, kita, niekur kitur nepriskirta, verslo veikla. UAB „Doleta Export“ veikla buvo orientuota į didmeninę prekybą langais, užsienio rinkas, o UAB „Kartis“ daugiausia užsiėmė veikla orientuota į statybas, metalo gaminių gamybą, medienos gaminius Lietuvoje. Abi įmonės užsiėmė skirtinga veikla, todėl bet koks verslo perkėlimas objektyviai nebuvo įmanomas. Aplinkybė, kad tam tikrais laikotarpiais UAB „Kartis“ ir UAB „Doleta Export“ vadovai sutapo, savaime nereiškia ir negali reikšti verslo perkėlimo, tuo labiau, kad vadovai ėmė sutapti daug vėliau nei buvo įkurta UAB „Doleta Export“. Taigi minėtos įmonės 2011–2013 m. veikė skirtinguose miestuose (UAB „Doleta Export“ tik neseniai persikėlė į Vilnių ir pradėjo nuomotis patalpas ( - )), todėl objektyviai UAB „Doleta Export“ negalėjo perkelti savo veiklos į UAB „Kartis“.

13222.11.

133Visą laikotarpį, kuomet UAB „Kartis“ teikė personalo nuomas paslaugas UAB „Doleta Export“, UAB „Kartis“ savo darbuotojus nuomojo tik pagal poreikį ir tikrai ne visą laiką. 2011 m. per mėnesį UAB „Kartis“ darbuotojai UAB „Doleta Export“ daugiausia dirbo 10 dienų, taigi likusį laiką minėti asmenys dirbo UAB „Kartis“, kas paneigia bet kokius UAB „Sartė“ argumentus, kad UAB „Kartis“ darbuotojai nuo 2011 m. visą laiką dirbo UAB „Doleta Export“ ir jokių darbo funkcijų UAB „Kartis“ neatliko. 2012 m. UAB „Kartis“ dirbo 21 darbuotojas, o UAB „Doleta Export“ buvo nuomojami tik 7, taigi likę 14 darbuotojų dirbo UAB „Kartis“. Nors Bendrovė 2011 m. ir 2012 m. gavo mažas pardavimo pajamas, tačiau savo veiklą vykdė, todėl jai buvo reikalingi darbuotojai. UAB „Kartis“ turėjo nemažai neužbaigtų projektų, už kuriuos jau buvo gautos pajamos 2010 m. ir ankstesniais metais, o vykdant sutartinius įsipareigojimus šiuos projektus reikėjo pabaigti.

13422.12.

135UAB „Kartis“ pardavimo pajamų mažėjimą 2011–2012 m. lėmė ne veiklos perkėlimas į UAB „Doleta Export“, o A. D. nesąžiningi veiksmai įsteigus analogiška veikla kaip UAB „Kartis“ užsiimančias įmones, kurios ne tik perviliojo UAB „Kartis“ ilgą patirtį turinčius darbuotojus, tačiau perviliojo ir UAB „Kartis“ klientus. Bendrovėje likę darbuotojai nebuvo aukštos kvalifikacijos, jokia UAB „Kartis“ įgyta know how nedisponavo, todėl šie darbuotojai jokios UAB „Kartis“ konfidencialios informacijos ir verslo patirties atskleisti bei perduoti UAB „Doleta Export“ negalėjo, tuo labiau, kad su darbuotojais buvo pasirašomos konfidencialumo sutartys. UAB „Kartis“ buvo kredituojama UAB „Doleta Export“ lėšomis. Tuo tarpu jeigu UAB „Doleta Export“ būtų siekusi verslo perkėlimo ir UAB „Kartis“ kreditorių interesų pažeidimo, tokie neatlygintinio kreditavimo veiksmai nebūtų buvę atlikti.

13622.13.

137UAB „Kartis“ susijusioms įmonėms už nedideles kainas nepardavė jokio UAB „Sartė“ nurodomo turto, nes šio turto UAB „Kartis“ neturėjo. Visus UAB „Sartė“ minimus daiktus UAB „Kartis“ nuomojo iš UAB „Storent“, UAB „Vytrolma“, UAB „Glastika“, o UAB „Sartė“ pridėtomis sąskaitomis faktūromis šis turtas ir buvo pernuomotas UAB „Doleta Export“ ir UAB „Doletos fasadai“.

13822.14.

139UAB „Kartis“ savo veikloje turėjo pastovius klientus ir didelės vertės užsakymus, todėl atitinkamai tam, kad būtų galima konstatuoti BUAB „Kartis“ verslo perkėlimą, be kitų sąlygų būtina nustatyti ir tai, kad UAB „Doleta Export“ perėmė UAB „Kartis“ klientus bei nebaigtas vykdyti sutartis. Tačiau UAB „Kartis“ ir UAB „Doleta Export“ klientai buvo skirtingi, UAB „Doleta Export“ Bendrovės nebaigtų vykdyti sutarčių neperėmė.

14023.

141UAB „Doleta Export“ atsiliepime į V. S., A. N. ir UAB „Sartė“ atskiruosius skundus prašė V. S. ir A. N. atskirąjį skundą tenkinti, o UAB „Sartė“ atskirąjį skundą atmesti. UAB „Doleta Export“ savo atsiliepimą grindė iš esmės analogiškais argumentais, kurie nurodyti V. S. ir A. N. atsiliepime į UAB „Sartė“ atskirąjį skundą.

142Teismas

konstatuoja:

143IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

14424.

145Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

14625.

147Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria BUAB „Kartis“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos ribų.

14826.

1492020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu gautas iki JANĮ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos ĮBĮ nuostatos. Dėl naujų įrodymų priėmimo

15027.

151CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

15228.

153Apeliantai V. S. ir A. N. su atskiruoju skundu pateikė: 1) BUAB „Kartis“ sąskaitos 2411 „Pirkėjai“ apyvartą pagal klientus; 2) UAB „Doleta Export“ sąskaitos 4430 „Skolos tiekėjams“ apyvartą pagal klientus; 3) UAB „Doleta Export“ atliktus mokėjimus BUAB „Kartis“ kreditoriams 2011–2014 m. laikotarpiu; 4) BUAB „Kartis“ darbuotojų skaičių 2010 m. gruodžio 31 d. patvirtinančius dokumentus; 5) BUAB „Kartis“ darbuotojų skaičių 2011 m. sausio 31 d. patvirtinančius dokumentus; 6) BUAB „Kartis“ sąskaitos 1227 apyvartą; 7) kito BUAB „Kartis“ ilgalaikio turto nusidėvėjimą laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. patvirtinančius dokumentus. V. S. ir A. N. nurodė, kad minėti įrodymai yra teikiami tik apeliacinės instancijos teismui, nes jais yra siekiama paneigti pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes dėl tyčinio bankroto požymių, kurie bankroto administratoriaus ir UAB „Sartė“ buvo nurodyti tik prieš pat bylos nagrinėjimą iš esmės, o pirmosios instancijos teismas nei V. S., nei A. N. šių aplinkybių neprašė paaiškinti bei nesuteikė progos dėl to pateikti papildomus įrodymus.

15429.

155V. S. ir A. N. su atsiliepimu į UAB „Sartė“ atskirąjį skundą taip pat pateikė naujų įrodymų: 1) BUAB „Kartis“ 6111 sąskaitos „Automobilių remonto ir ekspl. nuomos sąnaudos“ apyvartas už 2014, 2015 ir 2016 m.; 2) BUAB „Kartis“ finansinės atskaitomybės dokumentus už 2010 m; 3) BUAB „Kartis“ ilgalaikio turto sąrašą 2010 m. gruodžio 31 d.; 4) BUAB „Kartis“ sandėlio korteles; 5) BUAB „Kartis“ sąskaitos 2411 „Pirkėjai“ apyvartas pagal klientus už 2009 m. ir 2010 m.; 6) UAB „Doleta Export“ sąskaitos 2411 „Pirkėjai“ apyvartą pagal klientus už 2011–2012 m. Be to, apeliantai V. S. ir A. N. pateikė apeliacinės instancijos teismui vyr. tyrėjos O. P. 2020 m. gegužės 21 d. el. laišką advokatui R. D. ir advokato atsakymą minėtai tyrėjai, 2020 m. birželio 26 d. BUAB „Kartis“ buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo bankroto administratoriui aktą bei BUAB „Kartis“ ir UAB „Doleta Export“ tarpusavio užskaitas 2011 m. pagrindžiančių dokumentų dalį. Apeliantų teigimu, šie įrodymai yra teikiami tik apeliacinės instancijos teismui, nes jais yra siekiama atsikirsti į UAB „Sartė“ atskirajame skunde nurodomas aplinkybes ir argumentus, kurie pirmosiod instancijos teisme nebuvo keliami.

15630.

157Apeliantė UAB „Sartė“ su atskiruoju skundu taip pat pateikė naujus įrodymus: 1) bankroto administratoriaus pranešimą apie Bendrovės sudarytas sutartis ir išrašytas PVM sąskaitas faktūras; 2) PVM sąskaitas faktūras, kuriomis Bendrovės įrengimai buvo parduoti susijusioms įmonėms. UAB „Sartė“ teigimu, šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik dabar, nes pirmosios instancijos teismas, nepaisant administratoriaus nurodytų aplinkybių apie Bendrovės veiklos specifiką (trumpalaikes sutartis, nuolatinių klientų neturėjimą), šiomis aplinkybėmis nesivadovavo ir konstatavo, jog Bendrovės veikla nebuvo perkelta į UAB „Doleta Export“.

15831.

159Su atsiliepimu į suinteresuotų asmenų V. S. ir A. N. atskirąjį skundą UAB „Sartė“ pateikė: 1) pasirašytą bankroto administratoriaus pranešimą apie Bendrovės sudarytas sutartis ir išrašytas PVM sąskaitas faktūras; 2) 2020 m. birželio 11 d. pranešimą dėl dokumentų kopijų pateikimo. UAB „Sartė“ paaiškino, kad administratoriaus pranešimas buvo pateiktas kartu su jos atskiruoju skundu, tačiau jis buvo nepasirašytas, todėl dabar teikiamas pasirašytas dokumentas. Tuo tarpu būtinybė pateikti 2020 m. birželio 11 d. pranešimą atsirado tik V. S. ir A. N. atskirajame skunde nurodžius motyvus apie pasikeitusią Bendrovės biuro vietą.

16032.

161Atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, kad nauji įrodymai yra susiję su UAB „Kartis“ finansine padėtimi bei aplinkybėmis, reikšmingomis sprendžiant tyčinio bankroto kriterijų egzistavimą bei buvusių vadovų veiksmų valdant UAB „Kartis“ vertinimą, siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas priimti tiek UAB „Sartė“, tiek A. S. ir A. N. pateiktus naujus įrodymus, išskyrus BUAB „Kartis“ finansinės atskaitomybės dokumentus už 2010 m., kurie jau yra byloje, todėl jų pakartotinis priėmimas neturi pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad visi minėti dokumentai buvo pateikti elektronine forma, taigi bylos proceso šalys, esant poreikiui, turėjo galimybę su jais susipažinti ir pateikti savo poziciją dėl naujai teikiamuose dokumentuos užfiksuotų aplinkybių.

16233.

163Pažymėtina, kad apeliantai A. N. ir V. S. 2020 m. liepos 22 d. į bylą dar kartą pateikė papildomus paaiškinimus ir įrodymus, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šie dokumentai teikiami po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, jie nėra priimami. Dėl tyčinio bankroto požymių vertinimo

16434.

165Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis). Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas, šio straipsnio 3 dalyje yra apibrėžtos sąlygos, kurias nustačius tyčinio bankroto faktas yra preziumuojamas.

16635.

167Sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

16836.

169Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

17037.

171Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymą ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

17238.

173Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl BUAB „Kartis“ bankroto pripažinimo tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose bei ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio

17439.

175ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

17640.

177Pirmosios instancijos teismas nustatė šį tyčinio bankroto požymį, konstatavęs, kad buvęs BUAB „Kartis“ vadovas ir akcininkas V. S., kuris vadovavo UAB „Kartis nuo 2014 m. gegužės 16 d. iki bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, ir buvęs vadovas A. N., kuris UAB „Kartis“ vadovavo nuo 2011 m. rugpjūčio 3 d. iki 2014 m. gegužės 26 d., laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos UAB „Kartis“ iškėlimo ir tokiu būdu pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą.

17841.

179Vadovaujantis ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. lapkričio 23 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.), jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.), jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą.

18042.

181Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą, todėl šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

18243.

183Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tyčinio bankroto nustatymo atveju, juolab kai vertinamas valdymo organo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo vykdymas (nevykdymas), tikslus įmonės tapimo nemokia momentas yra esminis. Bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, išanalizavęs Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2009–2017 m., padarė išvadą, kad UAB „Kartis“ nuo 2010 m. gruodžio 31 d. buvo faktiškai nemoki, tačiau suinteresuoti asmenys V. S. ir A. N. su šia išvada nesutinka ir teigia, kad Bendrovė realiai tapo nemokia tik 2018 m.

18444.

185Iš UAB „Kartis“ 2010 m. balanso duomenų matyti, kad 2010 m. gruodžio 31 d. Bendrovės turto vertė sudarė 3 380 589 Lt (979 086,25 Eur) (301 116 Lt (87209,22 Eur) ilgalaikis ir 3 079 473 Lt (891 877,03 Eur) trumpalaikis turtas, iš kurio 345 096 Lt (99 946,71 Eur) per vienerius metus gautinos sumos), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 4 629 519 Lt (1 340 801,38 Eur). 2010 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, Bendrovė 2010 m. patyrė 387 622 Lt (112 263,09 Eur) nuostolių.

18645.

187Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

18846.

189Įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, turi būti vadovaujamasi į balansą įrašyto turto realia verte (o ne į balansą įrašyta turto verte), taigi į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, turi būti nustatyta reali jo vertė. Be to, sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Teismų praktikoje, be kita ko, pažymima ir tai, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1966-330/2017, 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1391-585/2019; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-394-381/2020).

19047.

191Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2010 m. gruodžio 31 d. UAB „Kartis“ turėjo iš viso 1 068 226,34 Eur (3 688 371,90 Lt) pradelstų įsipareigojimų, kuriuos sudarė 1 048 800,08 Eur skola UAB „Doleta“ ir 19 426,26 Eur skola UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“. V. S. su A. N. šių skolų dydžio neginčija, tačiau teigia, kad UAB „Doleta“ buvo atidėjusi 1 048 800,08 Eur skolos mokėjimo terminą, kol Bendrovė gaus pelno, todėl 2010 m. gruodžio 31 d. UAB „Kartis“ pradelsti įsipareigojimai realiai sudarė tik 19 426,26 Eur.

19248.

193Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog skolos UAB „Doleta“ atidėjimo faktas nėra grindžiamas jokias rašytiniais įrodymais, be to, Bendrovė tiek 2011 m., tiek 2012 m. veikė nuostolingai, o 2012 m. rugpjūčio 22 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu gautas lėšas panaudojo skolos UAB „Doleta“ dengimui, todėl konstatavo, kad toks sprendimas dėl skolos atidėjimo nebuvo priimtas. Pažymėtina, kad UAB „Sartė“, teigdama, kad UAB „Kartis“ buvo nemoki jau 2010 m. gruodžio 31 d., skolos mokėjimo atidėjimo fakto taip pat nepripažįsta, tačiau jos pozicija šiuo klausimu nėra nuosekli, nes, nurodydama, kad Bendrovė iš reikalavimo teisių perleidimo gautą sumą panaudojo atsiskaitymui su UAB „Doleta“, jau teigia, kad toks atsiskaitymas buvo nepagrįstas, nes skolos UAB „Doleta“ mokėjimo terminas buvo atidėtas.

19449.

195Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog UAB „Kartis“ ir UAB „Doleta“ yra tos pačios grupės įmonės, o V. S. buvo tiek UAB „Kartis“, tiek UAB „Doleta“ pagrindinis akcininkas. Taigi sutiktina su V. S. ir A. N. atskirojo skundo argumentais, kad V. S. turėjo galimybę spręsti, kokiu būdu ir kokiais terminais UAB „Kartis“ turės atsiskaityti su UAB „Doleta“. Vien tai, kad byloje nėra jokio rašytinio dokumento, kuriame būtų įformintas sprendimas atidėti Bendrovės skolos mokėjimą, ar kad įmonė ir po skolos atidėjimo veikė nuostolingai, nereiškia, kad toks sprendimas negalėjo būti ir nebuvo priimtas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, UAB „Kartis“ ir UAB „Doleta“ sąsajumas, kitų bylos aplinkybių visuma labiau patvirtina aplinkybę, kad kreditorius (UAB „Doleta“) ir skolininkas (UAB „Kartis“) UAB „Kartis“ įsipareigojimą bendrovei „Doleta“ traktavo kaip nepradelstą (CPK 185 straipsnis), nei kaip pradelstą. UAB „Doleta“ ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų dėl skolos išieškojimo, nors buvo didžiausias UAB „Kartis“ kreditorius, UAB „Kartis“ įsiskolinimas kitam nesusijusiam kreditoriui (19 426,26 Eur skola UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“) palyginti su skolos susijusiai bendrovei dydžiu buvo labai mažas (tik 1,85 proc.), kitų kreditorių bendrovė „Kartis“ neturėjo. Pastarasis kreditorius taip pat jokių veiksmų savo reikalavimui patenkinti nesiėmė. Aplinkybė, kad minėta skola bendrovei „Doleta“ buvo įtraukta į vėlesnių metų UAB „Kartis“ balansus, taip pat negali paneigti skolos atidėjimo fakto, nes į balansus yra įtraukiamos visos, o ne tik pradelstos skolos. Skolos mokėjimo atidėjimo fakto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaneigia ir tai, kad UAB „Kartis“ 2012 m. padengė dalį minėtos skolos iš lėšų, gautų perleidus reikalavimo teisę į UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“, taip pat padengė 19 231,03 Eur kreditorinį įsiskolinimą 2011 m. kovo mėn. bei atliko 39 822,75 Eur mokėjimus pagal sąskaitas. Pažymėtina, kad UAB „Doleta“ buvo atidėjusi skolos mokėjimo terminą, bet ne visiškai atleidusi Bendrovę nuo prievolės vykdymo. Kadangi Bendrovės skola kreditorei UAB „Doleta“ buvo ženkliai didesnė bei susidariusi anksčiau nei skola kreditorei UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“, UAB „Kartis“ sprendimas padengti nedidelę dalį skolos savo didžiausiai kreditorei UAB „Doleta“, nors ši visos skolos grąžinimo dar nereikalavo, nesudaro pagrindo netikėti A. N. ir V. S. paaiškinimais apie skolos UAB „Doleta“ mokėjimo termino atidėjimą. Akcentuotina ir tai, kad UAB „Doleta“ iki pat bankroto bylos UAB „Kartis“ iškėlimo ne tik nereikalavo iš Bendrovės mokėti skolą, bet dar ir rėmė Bendrovę finansiškai – per 2014 m. ir 2016 m. UAB „Doleta“ už Bendrovę jos tiekėjams sumokėjo iš viso 37 469,77 Eur, kas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat patvirtina, kad Bendrovės skolos grąžinimas susijusiai įmonei UAB „Doleta“ vis dėlto buvo atidėtas.

19650.

197Kadangi 1 048 800,08 Eur skola buvo atidėta, sutiktina su V. S. ir A. N., kad 2010 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo tik 19 426,26 Eur dydžio pradelstą skolą kreditorei UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant šios skolos dydžio santykį su Bendrovės turto verte, reikia atsižvelgti į realią turto, kuris įrašytas Bendrovės balanse, vertę. Atkreiptinas dėmesys, jog patys buvę Bendrovės vadovai V. S. su A. N., teigdami, kad UAB „Kartis“ turtas nuo 2010 m. iki 2018 m. iš esmės nesumažėjo, nurodo, kad 2010 m. gruodžio 31 d. reali Bendrovės turto vertė buvo mažesnė nei įrašyta balanse, nes jau 2010 m. Bendrovė nedisponavo dingusiu 117 466,98 Eur vertės turtu, kuris buvo nurašytas tik 2014 m., taip pat 494 382,82 Eur beviltiškomis debitorinėmis skolomis, kurios buvo perkeltos į užbalansinę sąskaitą tik 2014 m. Taigi tokie V. S. ir A. N. teiginiai patvirtina, kad 2010 m. gruodžio 31 d. reali į įmonės balansą įrašyto turto vertė buvo ne didesnė kaip 456 376,54 513,25 Eur (1 068 226,34 Eur - 117 466,98 Eur - 494 382,82 Eur). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pradelsti įsipareigojimai sudarė tik 19 426,26 Eur sumą, net ir esant mažesnei nei balanse nurodytai Bendrovės turto vertei, 2010 m. gruodžio 31 d. UAB „Kartis“ dar nebuvo pasiekusi nemokumo būsenos, todėl nei V. S., nei A. N. negali būti laikomi pažeidusiais ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą. Tokioje situacijoje konstatavimas, kad UAB „Kartis“ valdymo organas ir (arba) dalyvis turėjo vertinti įmonę kaip nemokią ir inicijuoti bankroto bylą, taip pat neatitiktų ekonominės verslo logikos ir protingumo kriterijų.

19851.

199Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su UAB „Sartė“ teiginiu, kad tai, jog UAB „Kartis“ buvo nemoki jau 2010 m. gruodžio 31 d., yra konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2019 m birželio 11 d. nutartyje, todėl ši aplinkybė laikytina prejudiciniu faktu ir jos įrodinėti nebereikia.

20052.

201Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą yra neįrodinėjamos aplinkybės, kurios yra nustatytos kitoje civilinėje byloje. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos tokios pagrindinės CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017; 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-695/2020).

20253.

203Pažymėtina, kad UAB „Sartė“ minimoje Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl teisės eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo buvusiems UAB „Kartis“ vadovams. Taigi, šioje nutartyje nebuvo sprendžiami jokie klausimai, susiję su UAB „Kartis“ nemokumo momento nustatymu, Bendrovės nemokumo momento nustatymas nebuvo minėtos bylos įrodinėjimo dalykas. Nutartyje, kuria UAB „Kartis“ buvo iškelta bankroto byla, Bendrovės tapimo nemokia data taip pat nebuvo nustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, 2019 m. birželio 11 d. nutartyje nurodyta aplinkybe, kad UAB „Kartis“ 2010 m. gruodžio 31 d. jau buvo nemoki, negalima remtis kaip prejudiciniu faktu sprendžiant klausimą dėl UAB „Kartis“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

20454.

205Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nors Bendrovės turtas nuo 2010 m. kasmet mažėjo, tačiau pradelsti įsipareigojimai iš esmės neaugo iki pat 2018 m. birželio 20 d., kai UAB „Sartė“ iš Bendrovės buvo priteistas 87 967,66 Eur nuostolių atlyginimas, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Be to, Bendrovės vadovai bylinėjosi tiek su buvusiu UAB „Kartis“ vadovu A. D. dėl UAB „Kartis“ padarytos žalos atlyginimo, tiek su UAB „Sartė“, kuri reikalavimo Bendrovės atlyginti nuostolius. Vėliau, siekdama atgauti iš A. D. Bendrovei priteistą skolą, UAB „Kartis“ savo interesus gynė ir A. D. bankroto procese. Taigi, šios aplinkybės iš esmės patvirtina, kad buvo imtasi priemonių siekiant išsaugoti UAB „Kartis“ mokumą. Ir tik 2018 m. birželio mėn. Bendrovės vadovui galėjo tapti aišku, kad išlaikyti UAB „Kartis“ mokumą ir sugrąžinti visas skolas kreditoriams nebepavyks. Nors V. S. pareiškimą teismui dėl UAB „Kartis“ bankroto bylos iškėlimo pateikė tik 2018 m. lapkričio 23 d., tačiau nuo 2018 m. birželio 20 d. iki minėto pareiškimo teismui pateikimo nebuvo sudaromi jokie sandoriai, pažeidžiantys UAB „Kartis“ kreditorių teises ir interesus, taigi ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas tyčinio bankroto požymis šiuo atveju nenustatytas. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio

20655.

207Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai. Kaip minėta anksčiau, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki.

20856.

209Pagal nagrinėjamam ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką tam, jog būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą. Tam reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).

21057.

211Nagrinėjamu atveju ginčas vyksta dėl 2012 m. rugpjūčio 22 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties ir darbuotojų nuomos bei transporto priemonių nuomos sutarčių naudingumo Bendrovei. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2012 m. rugpjūčio 22 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis ir automobilių nuoma buvo Bendrovei ekonomiškai naudingos, tačiau darbuotojų nuomą pripažino nuostolingu sandoriu, dar labiau pabloginusiu nemokios UAB „Kartis“ finansinę padėtį.

21258.

213Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 2012 m. rugpjūčio 22 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis Bendrovei nėra nuostolinga ir ekonomiškai nenaudinga. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo metu UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ jau buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kas įrodo, jog skolos iš šios bendrovės atgavimas buvo akivaizdžiai apsunkintas ir galimybės susigrąžinti visą 361 013,44 Eur skolą buvo ribotos. Tai, kad UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ turėjo rimtų finansinių sunkumų, patvirtina ir ta aplinkybė, kad 2017 m. lapkričio 10 d. UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ iškelta bankroto byla, 2018 m. balandžio 6 d. minėta įmonė likviduota, taigi 361 013,44 Eur vertės reikalavimo teisės į UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ perleidimas UAB „AIT investicijos“ už 101 367,01 Eur, neatsižvelgiant į tai, ar UAB „AIT investicijos“ vėliau atgavo kokią nors dalį skolos iš UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“, Bendrovei buvo naudingas sandoris, nes tokiu būdu UAB „Kartis“, kurios finansinė padėtis taip pat nebuvo gera, iš karto, be jokių papildomų išlaidų gavo 101 367,01 Eur sumą.

21459.

215Iš 2012 m. rugpjūčio 22 d. reikalavimo teisių perleidimo sandorio gautų lėšų panaudojimas atsiskaityti su UAB „Doleta“ negali būti pripažįstamas nuostolingu ar ekonomiškai nenaudingu sprendimu, nes tokiu būdu buvo dengiamas įsiskolinimas didžiausiai Bendrovės kreditorei, o ta aplinkybė, kad minėto atsiskaitymo metu galiojo laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo areštuotas UAB „Kartis“ turtas, gali būti svarbi nebent vertinant, ar Bendrovės veikla nebuvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į Bendrovės turtą buvo apribotos (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

21660.

217Nagrinėjamu atveju ginčas taip pat kilęs dėl Bendrovės darbuotojų bei automobilių nuomos susijusiai įmonei UAB „Doleta Export“ sutarčių vertinimo. Byloje nustatyta, kad 2011 m. balandžio 30 d. Paslaugų teikimo (darbuotojų nuomos) sutartimi UAB „Kartis“ įsipareigojo išnuomoti UAB „Doleta Export“ 7 darbuotojus. Be to, nuo 2013 m. iki 2016 m. lapkričio mėn. Bendrovė susijusiai įmonei UAB „Doleta Export“ taip pat nuomojo 3 iš 5 savo automobilių. Darbuotojai minėtai įmonei buvo nuomojami iki 2013 m. pabaigos.

21861.

219Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, paremtai duomenų apie UAB „Kartis“ ir UAB „Doleta Export“ dirbusius asmenis analize, kad UAB „Sartė“ teiginiai, jog UAB „Doleta Export“ dirbo visi Bendrovės darbuotojai, yra nepagrįsti ir paremti tik UAB „Sartė“ prielaidomis. Be to, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus UAB „Sarte“ teiginius, kad Bendrovė automobilius UAB „Doleta Export“ nuomojo ir 2012 m. UAB „Sartė“ tokią išvadą padarė klaidingai interpretuodama Bendrovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų duomenis. Pažymėtina, kad UAB „Sartė“ minimos 2012 m. išrašytos kompensacinės sąskaitos yra įtrauktos į UAB „Kartis“ sąskaitos 629 apyvartą kaip personalo nuomos sąnaudos, ir niekaip nepagrindžia su automobilių nuoma susijusių aplinkybių.

22062.

221Iš UAB „Kartis“ sąskaitos 529 apyvartos matyti, kad darbuotojų nuomos pajamos 2011 m. sudarė 429,86 Eur, 2012 m. – 65 164,50 Eur, o 2013 m. – 20 103,80 Eur (iš viso 85 698,16 Eur). Iš sąskaitos 629 apyvartos matyti, kad darbuotojų nuomos sąnaudos 2011 m. sudarė 29 506,37 Eur, 2012 m. – 32 073 Eur, o 2013 m. – 17 339,98 Eur (iš viso 78 919,35 Eur).

22263.

223Iš sąskaitos 5221 apyvartos matyti, kad automobilių nuomos pajamos 2013 m. sudarė

22422 353,81 Eur, 2014 m. – 4 291,84 Eur, 2015 m. – 6 950,88 Eur ir 2016 m. – 6 371,64 Eur (iš viso 39 968,17 Eur). Iš sąskaitos 6116 apyvartos matyti, kad iki 2014 d. gruodžio 31 d. automobilių nuomos sąnaudos sudarė 12 242,71 Eur.

22564.

226Apeliacinės instancijos teismas sutinka su V. S. ir A. N. atskirojo skundo argumentais, kad teismas skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodė, kad UAB „Doleta Export“ Bendrovei turėjo sumokėti 115 204,52 Eur už darbuotojų nuomą. Tokia klaida padaryta dėl to, kad teismas, skaičiuodamas, kokią sumą UAB „Doleta Export“ turėjo sumokėti Bendrovei už darbuotojų nuomą, vadovavosi ne sąskaitos 529 duomenimis, o šiai bendrovei už darbuotojų nuomą išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, į kurias 2011 m. pateko ir darbuotojų nuomai patirtų sąnaudų kompensavimo suma. Be to, apeliacinės instancijos teismo atliktais paskaičiavimais automobilių nuomos pajamos iš viso sudaro 39 968,17 Eur, o ne pirmosios instancijos teismo nurodytą 39 967,29 Eur sumą.

22765.

228Taigi UAB „Kartis“ iš UAB „Doleta Export“ už personalo ir automobilių nuomą, įskaitant šios nuomos sąnaudas, turėjo iš viso gauti 216 828,39 Eur (85 698,16 Eur + 78 919,35 Eur + 39 968,17 Eur + 12 242,71 Eur). Nustatyta, kad UAB „Doleta Export“ į Bendrovės banko sąskaitą pervedė tik 112 047,30 Eur sumą (37 751,97 Eur kompensacijų už darbuotojų nuomą, 11 364,64 Eur kompensacijų už automobilius ir 62 930,69 Eur nenurodant mokėjimo paskirties). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Bendrovei pervestas pinigų sumas ir jų paskirtis, padarė išvadą, kad UAB „Doleta Export“ atsiskaitė tik už UAB „Kartis“ patirtas sąnaudas automobilių ir darbuotojų nuomai, tačiau už pačią nuomą atsiskaitė tik iš dalies.

22966.

230Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė suinteresuotų asmenų V. S. ir A. N. paaiškinimus, jog Bendrovei buvo pervesta mažesnė pinigų suma, kadangi, UAB „Kartis“ trūkstant apyvartinių lėšų, UAB „Doleta Export“ už UAB „Kartis“ mokėjo jos tiekėjams pinigų sumas, kurias išskaitė iš už darbuotojų ir automobilių nuomą UAB „Kartis“ gautinų piniginių sumų. Suinteresuotų asmenų teigimu, atlikdama tokias užskaitas UAB „Doleta Export“ ne tik sumokėjo visą sumą už automobilių ir personalo nuomą bei tokios nuomos sąnaudas, bet ir permokėjo. Apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai (mokėjimų pavedimai) patvirtina, kad UAB „Doleta Export“ už UAB „Kartis“ 2011 m. atliko mokėjimų už 53 653,38 Eur sumą, 2012 m. – už 83 425,45 Eur, 2013 m. – už 32 845,69 Eur ir 2014 m. – už 11 812,10 Eur (iš viso 181 736,62 Eur). UAB „Sartė“ jokių argumentų, paneigiančių šių mokėjimo nurodymų teisingumą, nepateikė. Taigi minėti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad UAB „Doleta Export“ ne tik visiškai atsiskaitė su UAB „Kartis“ tiek už automobilių, tiek už darbuotojų nuomą, apmokėjo išnuomotiems darbuotojams išlaikyti bei išnuomotų automobilių eksploatacijai UAB „Kartis“ patirtas sąnaudas, bet ir permokėjo 76 955,53 Eur, todėl teigti, kad darbuotojų ar automobilių nuoma Bendrovei buvo nuostolinga, nėra teisinio pagrindo.

23167.

232Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas kaip ekonomiškai nenaudingą Bendrovei sprendimą vertino ir tai, kad 2012 m. UAB „Kartis“ priėmė naujų darbuotojų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 31 d. duomenimis UAB „Kartis“ dirbo 18 darbuotojų, 2011 m. sausio 31 d. – 7, 2011 m. balandžio mėn. – 13, 2012 m. gruodžio 31 d. – 21, o 2013 m. gruodžio 31 d. – 5. Bendrovės pagrindinės veiklos (pardavimo) pajamos 2010 m. sudarė 1 168 259,96 Eur, 2011 m. – 9 821,30 Eur, 2012 m. – 2 046,17 Eur, 2013–2015 m. – 0 Eur. Taigi, nors Bendrovė 2012 m. savo pagrindinės veiklos beveik nebevykdė, tačiau turėjo net 21 darbuotoją, iš kurių tik 7 buvo nuomojami UAB „Doleta Export“. Be to, UAB „Kartis veiklos sąnaudos 2012 m., palyginus su 2011 m., išaugo nuo 84 022,53 Eur iki 169 043,96 Eur.

23368.

234Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Bendrovės vadovo sprendimo 2012 m. priimti papildomus darbuotojus tikslingumas iš tiesų yra keliantis abejonių. Nors V. S. su A. N. teigia, kad papildomi darbuotojai buvo reikalingi tęsti ankstesnes sutartis su klientais, vykdyti naujus pardavimus, tačiau nenurodo, kokias būtent sutartis turėjo vykdyti naujai priimti darbuotojai. Tuo tarpu byloje esantys duomenys apie Bendrovės sutartis jokių ilgalaikių sutarčių su klientais buvimo fakto neįrodo. Tačiau šiuo atveju atsižvelgtina į suinteresuotų asmenų argumentus, kad 2012 m. Bendrovė tik iš 7 darbuotojų nuomos gavo 65 164,50 Eur pajamų, taip pat jai buvo kompensuota 32 073 Eur darbuotojų nuomos sąnaudų, o nauji darbuotojai į BUAB „Kartis“ 2012 m. buvo įdarbinti tik po to, kai 2012 m. gegužės 17 d. Vilniaus apygardos teismas atmetė UAB „Sartė“ ieškinį Bendrovei dėl nuostolių priteisimo, t. y. Bendrovei tikintis, kad bylinėjimasis su UAB „Sartė“ baigsis ir bus galima toliau be jokių apribojimų (panaikinus laikinąsias apsaugos priemones – pritaikytą įmonės turto areštą) vykdyti pardavimus, kam ir buvo reikalinga priimti naujų darbuotojų. Vien naujų darbuotojų įdarbinimo faktas tokioje situacijoje, nors einamuoju momentu ir padidinęs Bendrovės patiriamas sąnaudas, atsižvelgiant į ketinimą tęsti Bendrovės veiklą, užbaigus teisminį ginčą su UAB „Sartė“, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti laikomas sąmoningu siekiu pabloginti UAB „Kartis“ finansinę padėtį. Tokią teismo išvadą pagrindžia ir aplinkybė, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog naujai įdarbinti darbuotojai faktiškai dirbo susijusioje UAB „Doleta Export“, dėl to UAB „Kartis“ patiriant nuostolius, taip pat suinteresuotų asmenų nurodoma aplinkybė, kad 2013 m. pradžioje iš BUAB „Kartis“ buvo atleista net 17 darbuotojų nepavykus atkurti įprastinės UAB „Kartis“ veiklos ir užsitęsus ginčo su UAB „Sartė“ nagrinėjimui.

23569.

236Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo objektu esančiais Bendrovės vadovų veiksmais Bendrovės finansinė padėtis nebuvo sąmoningai bloginama, todėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis nagrinėjamu atveju taip pat neįrodytas ir negalėjo būti nustatytas. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio

23770.

238Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

23971.

240Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl pagrindo suinteresuotų asmenų veiksmus kvalifikuoti pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą, ginčas byloje vyksta dėl 117 466,98 Eur vertės turto nurašymo 2014 m. bei 101 367,01 Eur sumos įskaitymo, sumažinant prievolių kreditorei UAB „Doleta“ dydį, faktų pripažinimo tyčinio bankroto požymiais. Pažymėtina, kad teismo išvados dėl 494 382,82 Eur beviltiškų skolų perkėlimo į užblansinę sąskaitą pagrįstumo UAB „Sartė“ atskiruoju skundu neskundžia.

24172.

242CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.9301 straipsnio 2 dalis nustato, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.

24373.

244Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Be to, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.9301 straipsnio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-458-687/2018; 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

24574.

246Atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).

24775.

248Aiškindamas CK 6.9301 straipsnio tikslus, kasacinis teismas yra pripažinęs, kad: 1) CK 6.9301 straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas, priešingai negu įtvirtintas ĮBĮ, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.9301 straipsnio 3 dalis); 2) CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

24976.

250Byloje nustatyta, kad Bendrovė iš 2012 m. rugpjūčio 22 d. reikalavimo teisių perleidimo sandorio gautas lėšas panaudojo atsiskaityti su savo kreditore UAB „Doleta“. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šio atsiskaitymo atveju neegzistuoja viena iš CK 6.9301 straipsnio taikymo sąlygų – kreditorių eiliškumo pažeidimas. Pažymėtina, kad skola UAB „Doleta“ buvo susidariusi anksčiau nei skola UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“, tuo tarpu UAB „Sartė“ Bendrovės kreditore tapo tik 2018 m., taigi nors UAB „Kartis“ atsiskaitymo su UAB „Doleta“ metu neturėjo pakankamai lėšų visiems pradelstiems reikalavimams patenkinti, tačiau atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas nebuvo pažeistas.

25177.

252Nors UAB „Sartė“ teisi, teigdama, kad Bendrovės skola UAB „Doleta“ buvo atidėta, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dalinis atsiskaitymas su šia kreditore nelaikytinas atsikaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimu. Atkreiptinas dėmesys, kad skolos atidėjimo terminas nebuvo nustatytas konkrečia data ir buvo siejamas su laiku, kada Bendrovė turės pakankamai lėšų atsiskaityti su savo kreditore. Nors Bendrovės veikla 2012 m. buvo nuostolinga, tačiau Bendrovė gavo pajamų ne tik iš reikalavimo teisių perleidimo sandorio, bet ir iš darbuotojų nuomos, taigi sutiktina su V. S. ir A. N., kad tokioje situacijoje dalinis atsiskaitymas su didžiausia Bendrovės kreditore, nuo kurios iš esmės priklausė tolesnė įmonės veikla, ir kuriai skola susidarė anksčiau nei skola UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“, atitiko sąžiningumo ir protingumo kriterijų ir negali būti pripažįstamas tyčinio bankroto požymiu.

25378.

254UAB „Sartė“ teigimu, atsiskaitymas su UAB „Doleta“ pažeidė Bendrovei pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytus ribojimus. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, kad laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų Bendrovės turtui, pažeidimas, atsiskaitant su kreditore UAB „Doleta“, bei bendras viso turto iki bankroto bylos įmonei iškėlimo sumažėjimas, rodo, kad bankrutavusios įmonės vadovai sąmoningais veiksmais siekė nemokios įmonės padėties pabloginimo.

25579.

256Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi UAB „Sartė“ reikalavimams užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemones – 207 114,03 Eur (715 123,35 Lt) vertės UAB „Kartis“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir / ar kilnojamojo turto areštas. Nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui Bendrovės nekilnojamojo ir / ar kilnojamojo turto, areštuojamos Bendrovės piniginės lėšos ir / ar turtinės teisės, priklausančios Bendrovei ir esančios pas ją ar trečiuosius asmenis, neviršijant 207 114,03 Eur (715 123,35 Lt) sumos, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, bei atsiskaityti su ieškove UAB „Sartė“. Areštuotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą draudžiama parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims; areštuotas pinigines lėšas draudžiama perleisti tretiesiems asmenims. Turtą surasti ir aprašyti pavesta nutartį vykdančiam antstoliui. Galutinis sprendimas byloje pagal UAB „Sartė“ ieškinį Bendrovei buvo priimtas tik 2018 m. birželio 20 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimą, kuriuo UAB „Sartė“ iš UAB „Kartis“ buvo priteistas 87 967,66 Eur nuostolių atlyginimas, 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. lapkričio 23 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 5 443,32 Eur bylinėjimosi išlaidos. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas priteisė UAB „Sartė“ iš UAB „Kartis“ 1 090,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad UAB „Sartė“ kreditorinis reikalavimas UAB „Kartis“ bankroto byloje minėtų teismų procesinių sprendimų pagrindu sudaro 134 146,15 Eur.

25780.

258Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su A. N. ir V. S. argumentais, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis pritaikyti ribojimai atsiskaitant su UAB „Doleta“ nebuvo pažeisti, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi buvo areštuotas ne visas Bendrovės turtas, o areštas UAB „Banko“ sąskaitoms Turto arešto registre įregistruotas tik 2015 m. Pažymėtina, kad nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdanti antstolė dar 2010 m. gruodžio 20 d. priėmė patvarkymus dėl Bendrovės lėšų aprašymo, kuriais aprašė Bendrovės lėšas, esančias banko sąskaitose už 705 123,55 Lt sumą, nurodė bankams aprašytas lėšas laikyti skolininko sąskaitoje, uždraudžiant jomis disponuoti, o tai, kad konkretus areštuotos banko sąskaitos numeris Turto arešto registre buvo nurodytas tik 2015 m. nereiškia, kad UAB „Kartis“ lėšos nebuvo areštuotos jau anksčiau. Pagal CPK 675 straipsnio 4 dalį turto areštas įsigalioja nuo turto arešto akto paskelbimo skolininkui, o jeigu nėra galimybės paskelbti, – nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre. Turto areštų registre turto arešto aktas 705 123,55 Lt (207 114,03 Eur) Bendrovės turtui įregistruotas dar 2010 m. gruodžio 13 d., be to, patys suinteresuoti asmenys V. S. ir A. N. nurodo, kad reali Bendrovės turto vertė 2010 m. buvo daug mažesnė, nei nurodyta įmonės balanse. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsiskaitant su UAB „Doleta“ 2012 m. buvo pažeisti laikinosiomis apsaugos priemonėmis pritaikyti ribojimai. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pažeidimas priežastiniu ryšiu nėra niekaip susijęs su Bendrovės finansinės padėties pabloginimu ir Bendrovės bankrotu 2018 m. Pažymėtina, kad, nors lėšos, kurios buvo pervestos UAB „Doleta“ turėjo būti laikomos areštuotomis, tačiau UAB „Doleta“ buvo bendrovės kreditorė, todėl atsiskaitymas su kreditoriumi negali būti laikomas nei bendrovei nenaudingu sandoriu, nei veiksmais, kuriais kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą buvo apribotos. Pažymėtina, kad UAB „Sartė“ Bendrovės kreditore tapo tik 2018 m., kai jai buvo priteistas 87 967,66 Eur nuostolių atlyginimas, tuo tarpu nuo pat 2010 m. Bendrovei buvo taikomas net 207 114,03 Eur turto areštas. Taigi, atsiskaitymo su UAB „Doleta“ metu 2012 m. rugpjūčio 22 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu gautomis lėšomis UAB „Kartis“ negalėjo žinoti bylos su UAB „Sartė“ baigties, tuo labiau, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-222-258/2012 UAB „Sartė“ ieškinį buvo atmetęs kaip nepagrįstą. Dėl nurodytų aplinkybių visumos atsiskaitymo su UAB „Doleta“, galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, negalima traktuoti kaip Bendrovės veiklos organizavimo tokiu būdu, kad būtų apribotos ar panaikintos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą.

25981.

260Pirmosios instancijos teismas kaip UAB „Kartis“ tyčinį bankrotą patvirtinančią aplinkybę nurodė ir nepagrįstą 39 466,02 Eur vertė turto nurašymą 2014 m. Šiuo atveju nustatyta, kad 2014 m. buvo nurašytas 117 466,98 Eur vertės Bendrovės turtas. V. S. ir A. N. teigimu, šią sumą sudaro A. D. vadovavimo bendrovei metu dingęs 95 321,22 Eur vertės turtas ir dėl jo turima grąžinti 20 519,87 Eur PVM suma, taip pat 1 625,90 Eur suma, susijusi su paslaugomis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagrįstai buvo nurašytas tik 78 000,96 Eur vertės turtas, nes būtent tokia nuostolių suma dėl dingusio turto buvo priteista iš A. D., tuo tarpu likusio 39 466,02 Eur vertės turto nurašymą teismas vertino kaip nepagrįstą. Nors, atsižvelgdamas į šio, teismo vertinimu, nepagrįstai nurašyto turto dydį, teismas nevertino šio fakto kaip ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio, tačiau pripažino tai kaip aplinkybę, patvirtinančią egzistuojant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus tyčinio bankroto požymius.

26182.

262Apeliacinės instancijos teismas nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 39 466,02 Eur vertės turtas buvo nurašytas nepagrįstai. Nors iš A. D. buvo priteista tik 78 000,96 Eur, tai nereiškia, kad iš Bendrovės nebuvo dingęs didesnės vertės turtas. Iš A. D. priteista suma reiškia tik tai, kad už tokios vertės turto praradimą atsakingas būtent nurodytas asmuo, tačiau, kaip matyti iš 2011 m. gruodžio 30 d. ir 2013 m. sausio 8 d. UAB „Vilniaus Doleta“ (šiuo metu UAB „Kartis“) direktoriaus A. N. surašytų protokolų, 2011 m. sausio 19 d. atliktos inventorizacijos metu buvo nustatytas 94 330,27 Eur ilgalaikio ir trumpalaikio turto trūkumas. Nei bankroto administratorius, nei UAB „Sartė“ neįrodinėjo, kad 16 329,31 Eur (94 330,27 Eur - 78 000,96 Eur) vertės turtas iš tiesų nebuvo dingęs ar kad už tokio turto dingimą yra atsakingi V. S. ar A. N., taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Bendrovės vadovas turėjo teisęs 2014 m. nurašyti visą 2011 m. sausio 19 d. inventorizacijos metu nustatytą nerasto turto vertę, t. y. 94 330,27 Eur. Be to, sutiktina su V. S. ir A. N., kad tokiu atveju pagrįstai buvo nurašytas ir tokiose situacijose turimas grąžinti PVM mokestis, kuris šiuo atveju sudaro 19 809,36 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo atveju lieka nepagrįstas tik 3 327,55 Eur (117 466,98 Eur - 94 330,27 Eur - 19 809,36 Eur) vertės turto nurašymas. Nors V. S. su A. N. nurodė, kad į nurašytą 117 466,98 Eur vertės turtą įskaičiuota ir 1 625,90 Eur suma, susijusi su paslaugomis, tačiau kokios tai paslaugos ir kodėl jų vertė turėjo būti nurašyta, nepaaiškino. Taigi darytina išvada, kad V. S., kuris turto nurašymo metu buvo UAB „Kartis“ direktoriumi, neįrodė 3 327,55 Eur vertės Bendrovės turto nurašymo pagrįstumo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio dydžio vertės turto nurašymas negali būti laikomas sąmoningu bandymu panaikinti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į UAB „Kartis“ turtą.

26383.

264Pirmosios instancijos teismas kaip UAB „Kartis“ tyčinį bankrotą patvirtinančią aplinkybę traktavo ir tai, kad Bendrovės turto vertė, galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, ženkliai sumažėjo. Pažymėtina, kad darydamas tokią išvadą, teismas visiškai nevertino tokio turto vertės sumažėjimo priežasčių. Atkreiptinas dėmesys, kad BUAB „Kartis“ bankroto administratorius 2019 m. lapkričio 11 d. rašte nurodė, kad UAB „Kartis“ materialaus turto vertės sumažėjimą lėmė teisėtai apskaičiuotas turto nusidėvėjimas. Be to, kaip minėta anksčiau, 2014 m. buvo nurašytas 117 466,98 Eur vertės prarastas turtas bei į užbalansinę sąskaitą perkeltos 494 382,82 Eur beviltiškos skolos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks Bendrovės turto mažėjimas nebuvo nulemtas dėl pritaikytomis laikinosios apsaugos priemonėmis nustatytų apribojimų nesilaikymo ir taip pat negali būti pripažįstamas tyčinį bankrotą patvirtinančiu kriterijumi. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio

26584.

266ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

26785.

268Viena iš bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Teismų praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

26986.

270Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos, dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).

27187.

272Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

27388.

274Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tyčinio bankroto požymio, įtvirtinto ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, specifiką, kuri pasireiškia tuo, kad dėl apgaulingai ir (arba) netinkamai vykdytos buhalterinės apskaitos arba neišsaugotų buhalterinės apskaitos dokumentų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti šių aplinkybių, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryšiui su nemokumu nustatyti būtina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan., tačiau šių aplinkybių neįmanoma ištirti, kai trūksta atitinkamų duomenų, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti reikalingi įmonės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Šiuo aspektu Lietuvos A. T. išaiškino, kad, esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (nullus commodum capere de sua injuria propria). Tačiau kasacinis teismas akcentavo, jog, remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Dėl to ir būtina įvertinti, ar dėl dokumentų bankroto administratoriui neperdavimo nebeįmanoma nustatyti esminių aplinkybių, susijusių su įmonės veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

27589.

276UAB „Sartė“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis nenustatytas, savo atskirajame skunde teigia, kad V. S. sąmoningai bankroto administratoriui neperdavė buhalterinės apskaitos programos „Agnum“, su kuria būtų galima peržiūrėti perduotus buhalterinės apskaitos programos duomenis, laiku nepasirūpino Bendrovės dokumentų atsiėmimu iš ikiteisminio tyrimo institucijos, neperdavė 2010–2014 m. įskaitymą pagrindžiančių dokumentų. Be to, UAB „Sartė“ teigimu, bankroto administratoriui buvo neperduotas UAB „Kartis“ turtas, kas pagrindžia egzistuojant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punkte nurodytus tyčinio bankroto požymius.

27790.

278Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, buhalterinės apskaitos programos neperdavimas bankroto administratoriui neturėjo sukliudyti administratoriui susipažinti su bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais, nes tokie dokumentai jam buvo pateikti ir popierine forma. Be to, administratoriui buvo paaiškinta, kokiu būdu jis gali gauti programą „Agnum“ ir nurodytos objektyvios šios programos neperdavimo priežastys – programa nėra UAB „Kartis“ nuosavybė, taigi buhalterinės programos neperdavimas negali būti laikomas sąmoningu UAB „Kartis“ vadovo siekiu nuslėpti nuo bankroto administratoriaus duomenis apie Bendrovės finansus ar sutrukdyti nustatyti Bendrovės veiklą, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį. Tuo tarpu dėl kitų UAB „Sartė“ nurodomų neperduotų dokumentų apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokių dokumentų neperdavimas nėra kliūtis nustatyti esmines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tuo labiau, kad dar ir šios bylos nagrinėjimo metu tiek teismui, tiek bankroto administratoriui buvo pateikti papildomi dokumentai, leidžiantys įvertinti UAB „Sartė“ akcentuojamų užskaitų pagrįstumą.

27991.

280Atkreiptinas dėmesys, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamo pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais. Kitais atvejais įmonės vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi ir bankroto bylą nagrinėjančiu teismu gali būti įvertintas taikant jam įstatyme nustatytas sankcijas, tačiau savaime nelemia išvados dėl įmonės tyčinio bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-304-823/2019).

28192.

282Dėl turto neperdavimo, kaip ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio, apeliacinės intencijos teismas pažymi, kad, nors bankroto administratoriui iš tiesų nėra perduotas visas BUAB „Kartis“ turtas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu minėto turto vertė sudaro tik 13 Eur, tokio turo neperdavimas negali būti traktuojamas, kaip tyčinio bankroto požymis. Kaip minėta, ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi. Šiuo atveju iš esmės beverčio turto neperdavimas negali sukelti jokios esminės žalos Bendrovės kreditoriams, todėl negali būti vertinamas ir kaip ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytos tyčinio bankroto prezumpcijos

28393.

284ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad preziumuojama, jog bankrotas yra tyčinis, jeigu: veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys.

28594.

286Esminis ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą prezumpciją charakterizuojantis požymis yra tas, jog vieno ūkio subjekto veikla perkeliama kitiems ūkio subjektams, tarp kurių ar tarp kurių valdymo organų egzistuoja sąsajumas (pvz., kai veikla perkeliama į nuo skolininko juridinio asmens atskirtą įmonę (naujai įkurtą įmonę), kai veikla perduodama juridiniam asmeniui, kuriam vadovauja (ar pereina vadovauti) įmonės skolininkės valdymo organai ar su jais susiję asmenys) tokiu būdu, kad visi skoliniai įsipareigojimai paliekami įmonei skolininkei, o reikalavimo teisės ir vykdyta veikla pereina kitai (susijusiai) įmonei. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos tyčinio bankroto prezumpcijos taikymui nepakanka nustatyti vien to, jog kitai veikiančiai ar naujai įsteigtai įmonei buvo perduotas įmonės skolininkės valdytas turtas, bei to, jog į kitą, veikiančią ar naujai įsteigtą įmonę, perėjo dirbti įmonės skolininkės darbuotojai, kadangi turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga šios prezumpcijos taikymui – kita įmonė turi perimti įmonės nebaigtas vykdyti sutartis arba reikalavimo teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-700-407/2018; 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-445-330/2018).

28795.

288Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad IBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos tyčinio bankroto prezumpcijos sąlygos nenustatytos, nes nėra duomenų apie tai, kad UAB „Doleta Export“ būtų perėmusi UAB „Kartis“ nebaigtas vykdyti sutartis arba reikalavimo teises. Tuo tarpu UAB „Sartė“ akcentuojamas darbuotojų perėjimas dirbti į UAB „Doleta Export“, vadovų sutapimas veiklos pobūdžio panašumas yra nepakankami požymiai veiklos perkėlimui konstatuoti.

28996.

290UAB „Sartė“ teigimu, net ir nenustačius ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintos prezumpcijos, Bendrovės veiklos perkėlimas į UAB „Doleta Export“ turėtų būti vertinamas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto aspektu, t. y. kaip įmonės veiklos organizavimas tokiu būdu, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą buvo apribotos arba panaikintos.

29197.

292Pažymėtina, kad UAB „Kartis“ veiklos perkėlimas į UAB „Doleta Export“ šiuo atveju nenustatytas, taigi jis negali traktuojamas ir kaip ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas tyčinio bankroto požymis. Be to, kaip nurodyta šios nutarties 66 punkte, darbuotojų nuoma UAB „Doleta Export“ nelaikytina ekonomiškai nenaudingu sandoriu Bendrovei. Tokia bendrovės veikla, nors ir nebuvo pelninga, tačiau laikotarpiu, kuriuo buvo siekiama išlaikyti Bendrovės mokumą ir atgaivinti jos veiklą, padėjo padengti dalį Bendrovės patiriamų sąnaudų. Atkreiptinas dėmesys, kad personalo nuomos santykių su UAB „Doleta Export“ metu UAB „Kartis“ naujų kreditorių neįgijo, UAB „Doleta Export“, atsiskaitydama su Bendrovės teikėjais / kreditoriais, pervedė netgi didesnę sumą, nei priklausė mokėti už darbuotojų ir automobilių nuomą, šių nuomų sąnaudas, taigi kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės turtą apribojimas ar panaikinimas dėl UAB „Kartis“ sandorių ar ryšių su UAB „Doleta Export“ nagrinėjamu atveju nenustatytas. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

29398.

294Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei netinkamai nustatė bylos aplinkybes, kas lėmė nepagrįstą teismo sprendimą dėl UAB „Kartis“ bankroto pripažinimo tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais. Pažymėtina, kad įprastinės UAB „Kartis“ veiklos vykdymas buvo apsunkintas dėl UAB „Sartė“ reikalavimo užtikrinimui 2010 m. gruodžio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – 207 114 Eur vertės Bendrovės turto arešto, taip pat dėl neteisėtų ankstesnio įmonės vadovo A. D. veiksmų, prarandant įmonės turtą, ir Bendrovės teisminių ginčų su juo. Nors Bendrovės finansinė padėtis iš tiesų buvo bloga, tačiau buvo siekiama Bendrovę išlaikyti mokią. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, tai, kad Bendrovės turto sumažėjimas buvo nulemtas objektyvių aplinkybių, o iš naujų didelių kreditorių 2018 m. atsirado tik UAB „Sartė“, su kuria buvo bylinėjamasi nuo 2010 m., apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad UAB „Kartis“ bankrotas nėra sąmoningų Bendrovės vadovų ir akcininko veiksmų, nukreiptų į UAB „Kartis“ turtinės padėties pabloginimą, pasekmė. Dėl nurodytos priežasties, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartis, kuria UAB „Kartis“ bankrotas pripažintas tyčiniu, naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – BUAB ,,Kartis“ bankroto (nemokumo) administratoriaus L. S. prašymas dėl UAB „Kartis“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmetamas.

29599.

296Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi V. S. ir A. N. atskirasis skundas tenkinamas, o UAB „Sartė“ atskirasis skundas atmetamas, V. S. su A. N. turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Be to, panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį, turi būti perskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

297100.

298Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme V. S. patyrė 1 210 Eur išlaidas už atsiliepimo į bankroto administratoriaus prašymą parengimą ir 3 388 Eur išlaidas už atsiliepimo į UAB „Sartė“ atsiliepimą parengimą, o A. N. – 1 210 Eur išlaidas už atsiliepimo į bankroto administratoriaus prašymą parengimą.

299101.

300A. N. ir V. S. išlaidos, patirtos už atsiliepimų į bankroto administratoriaus prašymą parengimą, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, (toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių, todėl gali būti priteisiamos. Dėl V. S. išlaidų už atsiliepimo į UAB „Sartė“ atsiliepimą parengimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju V. S. teikė ne atsiliepimą, o rašytinius paaiškinimus, todėl už tokį procesinį dokumentą prašoma priteisti suma viršija pagal Rekomendacijų 7 ir 8.16 punktus apskaičiuotą maksimalų dydį, todėl mažintina iki 516 Eur (1 289 Eur x 0,4).

301102.

302Antrą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, V. S. patyrė 1 210 Eur išlaidų už papildomų paaiškinimų pateikimą, o UAB „Doleta Export“ – 1 210 Eur išlaidų už atsiliepimo į prašymą pripažinti UAB „Kartis“ bankrotą tyčiniu parengimą. UAB „Doleta Export“ patirtos išlaidos neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuoto už tokio pobūdžio teisines paslaugas galimo priteisti išlaidų dydžio, tuo tarpu V. S. patirtos išlaidos už papildomų paaiškinimų parengimą mažintinos iki pagal Rekomendacijų 7 ir 8.16 punktus apskaičiuoto maksimalaus dydžio – 543 Eur (1 358,6 Eur x 0,4).

303103.

304Pirmą kartą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, V. S. ir A. N. patyrė po 968 Eur dydžio išlaidas už atsiliepimų į UAB „Sartė“ atskirąjį skundą parengimą. Šios išlaidos viršija pagal Rekomendacijų 7 ir 8.15 punktus apskaičiuotą maksimalią priteistiną sumą, todėl mažintinos iki 527 Eur (1 317,6 x 0,4).

305104.

306Antrą kartą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme suinteresuoti asmenys A. N. su V. S. patyrė po 605 Eur išlaidas už atskirojo skundo parengimą. Kadangi A. N. su V. S. teikė vieną bendrą atskirąjį skundą, vadinasi išlaidos atskirajam skundui parengti iš viso sudaro 1210 Eur ir viršija pagal Rekomendacijų 7 ir 8.15 punktus apskaičiuotą maksimalų už tokio pobūdžio teisines paslaugas galimą priteisti išlaidų dydį. Atsižvelgiant į tai, nurodytos išlaidos mažintinos iki 543 Eur (1 358,6 Eur x 0,4), kiekvienam iš suinteresuotų asmenų priteisiant po 272 Eur. Už bendro atsiliepimo į UAB „Sartė“ atskirąjį skundą surašymą A. N. su V. S. patyrė iš viso 2 420 Eur išlaidų (V. S. – 968 Eur, A. N. – 1 452 Eur). Šios išlaidos taip pat viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalų dydį, todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 7 ir 8.15 punktais, už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą suinteresuotiems asmenims priteisiama 543 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į A. N. ir V. S. advokatui apmokėtą išlaidų už atsiliepimo parengimą dalį, A. N. iš nurodytos sumos priklauso – 326 Eur, o V. S. – 217 Eur išlaidų atlyginimas.

307105.

308Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad V. S. iš UAB „Sartė“ priteistina 516 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, bei 744 Eur išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Iš BUAB „Kartis“ bankroto administravimo išlaidoms skiriamų lėšų V. S. priteistina 1 753 Eur išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir 272 Eur išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. A. N. iš UAB „Sartė“ priteistina 853 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Iš BUAB „Kartis“ bankroto administravimo išlaidoms skiriamų lėšų A. N. priteistina 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir 272 Eur išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. UAB „Doleta Export“ iš BUAB „Kartis“ bankroto administravimo išlaidoms skiriamų lėšų priteistina 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

309106.

310Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai tenkinti atskirąjį skundą bankroto byloje, grąžinamas žyminis mokestis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad už A. N. ir V. S. atskirąjį skundą buvo sumokėtas 38 Eur žyminis mokestis, taigi ši suma grąžintina apeliantams lygiomis dalimis, t. y. po 19 Eur. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

311Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 98 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

312Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Kartis“ bankroto (nemokumo) administratoriaus prašymą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Kartis“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti.

313Priteisti V. S. (asmens kodas ( - ) iš uždarosios akcinės bendrovės „Sartė“ (juridinio asmens kodas 110734730) 516 Eur (penkis šimtus šešiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 744 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

314Priteisti V. S. (asmens kodas ( - ) iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kartis“ bankroto administravimo išlaidoms skiriamų lėšų 1 753 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir 272 Eur (du šimtus septyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

315Priteisti A. N. (asmens kodas ( - ) iš uždarosios akcinės bendrovės „Sartė“ (juridinio asmens kodas 110734730) 853 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

316Priteisti A. N. (asmens kodas ( - ) iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kartis“ bankroto administravimo išlaidoms skiriamų lėšų 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir 272 Eur (du šimtus septyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

317Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Doleta Export“ (juridinio asmens kodas 302548703) iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kartis“ bankroto administravimo išlaidoms skiriamų lėšų 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

318Grąžinti V. S. (asmens kodas ( - ) ir A. N. (asmens kodas ( - ) po 19 Eur (devyniolika eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. gegužės 26 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 386.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuotų... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi uždarajai akcinei... 6. 2.... 7. Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) ,,Kartis“... 8. 3.... 9. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos... 10. 4.... 11. Suinteresuotas asmuo Bendrovės kreditorė UAB „Sartė“ pritarė... 12. 5.... 13. Suinteresuoti asmenys V. S. ir A. N. atsiliepimuose prašė administratoriaus... 14. 6.... 15. Suinteresuotas asmuo UAB „Doleta Export“ atsiliepime prašė pareiškimą... 16. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 17. 7.... 18. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi BUAB „Kartis“... 19. 8.... 20. Teismas nustatė, kad Bendrovės pradelsti įsipareigojimai kreditorėms UAB... 21. 9.... 22. Vertindamas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą tyčinio... 23. 10.... 24. Teismas nustatė, kad 2011 m. balandžio 30 d. tarp UAB „Kartis“ ir UAB... 25. 11.... 26. Teismas nurodė, kad V. S. ir A. N. teiginį, jog darbuotojai buvo nuomojami... 27. 12.... 28. Teismas padarė išvadą, kad automobilių nuomos sąnaudos buvo padengtos,... 29. 13.... 30. Vertindamas 117 466,98 Eur nenudėvėto / neamortizuoto ilgalaikio ir kito... 31. 14.... 32. Teismas kaip nepagrįstus atmetė UAB „Sartė“ teiginius, kad 2014 m. buvo... 33. 15.... 34. Teismas nevertino 101 367,01 Eur sumos, gautos iš 2012 m. rugpjūčio 22 d.... 35. 16.... 36. Nors administratorius nurodė, kad jam nebuvo perduota dalis Bendrovės... 37. 17.... 38. Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Kartis“ vadovu laikotarpiu nuo 2011 m.... 39. 18.... 40. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu... 41. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 42. 19.... 43. Suinteresuoti asmenys V. S. ir A. N. pateikė teismui atskirąjį skundą,... 44. 19.1.... 45. 2010 m. gruodžio 31 d. UAB „Kartis“ pradelsti įsipareigojimai iš viso... 46. 19.2.... 47. Tai, kad iš 2012 m. rugpjūčio 22 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties... 48. 19.3.... 49. Teismas visiškai nevertimo to, kad A. N. ir V. S. ėmėsi priemonių,... 50. 19.4.... 51. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad darbuotojų nuoma buvo... 52. 19.5.... 53. Byloje esant prieštaringiems rašytiniams įrodymams dėl UAB „Doleta... 54. 19.6.... 55. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB „Kartis“ sprendimas priimti... 56. 19.7.... 57. Sąnaudų išaugimas 2012 m. niekaip nebuvo susijęs su vykdyta personalo... 58. 19.8.... 59. Spendimas vykdyti UAB „Kartis“ darbuotojų nuomą buvo nukreiptas į UAB... 60. 19.9.... 61. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 39 466,02 Eur buvo nurašyti nepagrįstai.... 62. 19.10.... 63. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad Bendrovės turtas... 64. 20.... 65. Suinteresuotas asmuo BUAB „Kartis“ kreditorė UAB „Sartė“ atsiliepime... 66. 20.1.... 67. Tai, kad Bendrovė buvo nemoki nuo 2010 m. gruodžio 31 d. laikytina... 68. 20.2.... 69. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės apie Bendrovės skolos UAB... 70. 20.3.... 71. Bendrovė 2010 m. turėjo 1 062 346 Eur turto, iš kurio materialus turtas... 72. 20.4.... 73. Nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo negalima pateisinti... 74. 20.5.... 75. Bendrovė nuo 2011 m. nebevykdė jokios ūkinės–komercinės veiklos,... 76. 20.6.... 77. Atskirajame skunde nėra įvardijama, kokias debitorines skolas buvo siekiama... 78. 20.7.... 79. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis pirminiais buhalteriniais dokumentais... 80. 20.8.... 81. Apeliantų atskirajame skunde minimi buhalterinės apskaitos programos... 82. 20.9.... 83. Teismo išvada dėl sprendimo įdarbinti papildomus darbuotojus nuostolingumo... 84. 20.10.... 85. Atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad Bendrovė nuo 2011 m. išimtinai... 86. 20.11.... 87. Dėl A. D. atliktų neteisėtų veiksmų buvo galima nurašyti 78 000,96 Eur,... 88. 20.12.... 89. Sužinojusi apie 2010 m. gruodžio 10 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos... 90. 21.... 91. Suinteresuotas asmuo UAB „Sartė“ taip pat pateikė atskirąjį skundą,... 92. 21.1.... 93. 2012 m. rugpjūčio 22 d. reikalavimo perleidimo sandoris turi būti vertinamas... 94. 21.2.... 95. Bendrovės vadovų sprendimas verstis transporto priemonių nuoma susijusioms... 96. 21.3.... 97. Teismas nepagrįstai nevertino nepagrįsto 39 466,02 Eur vertės turto... 98. 21.4.... 99. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad įsiskolinimo... 100. 21.5.... 101. V. S. sąmoningai neperduoda administratoriui buhalterinės apskaitos programos... 102. 21.6.... 103. Be to, šiuo atveju egzistuoja ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte... 104. 21.7.... 105. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl Bendrovės turto... 106. 21.8.... 107. Teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad Bendrovės... 108. 21.9.... 109. Kadangi UAB „Kartis“ veikla, ją perkeliant į susijusią įmonę, buvo... 110. 22.... 111. Suinteresuoti asmenys V. S. ir A. N. atsiliepime į UAB „Sartė“... 112. 22.1.... 113. Kadangi reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo momentu skola UAB... 114. 22.2.... 115. Nors reikalavimo teisė į UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ buvo... 116. 22.3.... 117. Lėšos gautos iš reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo antstolės,... 118. 22.4.... 119. UAB „Kartis“ vykdyta transporto priemonių nuoma UAB „Doleta Export“... 120. 22.5.... 121. UAB „Kartis“ turto sumažėjimas nuo 2011 m. iki 2018 m. buvo sąlygotas... 122. 22.6.... 123. Visas UAB „Kartis“ 2014 m. atliktas trumpalaikio ir ilgalaikio turto... 124. 22.7.... 125. Atsiskaitant su UAB „Doleta“ nebuvo pažeista atsiskaitymo su Bendrovės... 126. 22.8.... 127. Bankroto administratoriui buvo perduoti visi BUAB „Kartis“ buhalterinės... 128. 22.9.... 129. Bankroto administratoriui nebuvo perduota BUAB „Kartis“ ilgalaikio turto... 130. 22.10.... 131. UAB „Kartis“ veikla nebuvo perkelta į UAB „Doleta Export“. UAB... 132. 22.11.... 133. Visą laikotarpį, kuomet UAB „Kartis“ teikė personalo nuomas paslaugas... 134. 22.12.... 135. UAB „Kartis“ pardavimo pajamų mažėjimą 2011–2012 m. lėmė ne veiklos... 136. 22.13.... 137. UAB „Kartis“ susijusioms įmonėms už nedideles kainas nepardavė jokio... 138. 22.14.... 139. UAB „Kartis“ savo veikloje turėjo pastovius klientus ir didelės vertės... 140. 23.... 141. UAB „Doleta Export“ atsiliepime į V. S., A. N. ir UAB „Sartė“... 142. Teismas... 143. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 144. 24.... 145. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio... 146. 25.... 147. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria BUAB „Kartis“ bankrotas... 148. 26.... 149. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų... 150. 27.... 151. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 152. 28.... 153. Apeliantai V. S. ir A. N. su atskiruoju skundu pateikė: 1) BUAB „Kartis“... 154. 29.... 155. V. S. ir A. N. su atsiliepimu į UAB „Sartė“ atskirąjį skundą taip pat... 156. 30.... 157. Apeliantė UAB „Sartė“ su atskiruoju skundu taip pat pateikė naujus... 158. 31.... 159. Su atsiliepimu į suinteresuotų asmenų V. S. ir A. N. atskirąjį skundą UAB... 160. 32.... 161. Atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, į... 162. 33.... 163. Pažymėtina, kad apeliantai A. N. ir V. S. 2020 m. liepos 22 d. į bylą dar... 164. 34.... 165. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai... 166. 35.... 167. Sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą... 168. 36.... 169. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse... 170. 37.... 171. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad esminis tyčinio... 172. 38.... 173. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl BUAB „Kartis“ bankroto pripažinimo... 174. 39.... 175. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta... 176. 40.... 177. Pirmosios instancijos teismas nustatė šį tyčinio bankroto požymį,... 178. 41.... 179. Vadovaujantis ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 2010 m.... 180. 42.... 181. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įmonės vadovo pareigos... 182. 43.... 183. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tyčinio bankroto nustatymo... 184. 44.... 185. Iš UAB „Kartis“ 2010 m. balanso duomenų matyti, kad 2010 m. gruodžio 31... 186. 45.... 187. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena,... 188. 46.... 189. Įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis,... 190. 47.... 191. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2010 m.... 192. 48.... 193. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog skolos UAB „Doleta“ atidėjimo... 194. 49.... 195. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog UAB „Kartis“ ir UAB „Doleta“... 196. 50.... 197. Kadangi 1 048 800,08 Eur skola buvo atidėta, sutiktina su V. S. ir A. N.,... 198. 51.... 199. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su UAB „Sartė“ teiginiu, kad... 200. 52.... 201. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą yra neįrodinėjamos aplinkybės, kurios yra... 202. 53.... 203. Pažymėtina, kad UAB „Sartė“ minimoje Vilniaus apygardos teismo 2019 m.... 204. 54.... 205. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nors Bendrovės turtas nuo 2010... 206. 55.... 207. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas pripažįsta bankrotą... 208. 56.... 209. Pagal nagrinėjamam ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką tam, jog... 210. 57.... 211. Nagrinėjamu atveju ginčas vyksta dėl 2012 m. rugpjūčio 22 d. reikalavimo... 212. 58.... 213. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo... 214. 59.... 215. Iš 2012 m. rugpjūčio 22 d. reikalavimo teisių perleidimo sandorio gautų... 216. 60.... 217. Nagrinėjamu atveju ginčas taip pat kilęs dėl Bendrovės darbuotojų bei... 218. 61.... 219. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo... 220. 62.... 221. Iš UAB „Kartis“ sąskaitos 529 apyvartos matyti, kad darbuotojų nuomos... 222. 63.... 223. Iš sąskaitos 5221 apyvartos matyti, kad automobilių nuomos pajamos 2013 m.... 224. 22 353,81 Eur, 2014 m. – 4 291,84 Eur, 2015 m. – 6 950,88 Eur ir 2016 m.... 225. 64.... 226. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su V. S. ir A. N. atskirojo skundo... 227. 65.... 228. Taigi UAB „Kartis“ iš UAB „Doleta Export“ už personalo ir... 229. 66.... 230. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus,... 231. 67.... 232. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas kaip ekonomiškai nenaudingą... 233. 68.... 234. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Bendrovės vadovo sprendimo 2012 m.... 235. 69.... 236. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 237. 70.... 238. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas pripažįsta bankrotą... 239. 71.... 240. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl pagrindo suinteresuotų asmenų veiksmus... 241. 72.... 242. CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar... 243. 73.... 244. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant, ar... 245. 74.... 246. Atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto... 247. 75.... 248. Aiškindamas CK 6.9301 straipsnio tikslus, kasacinis teismas yra pripažinęs,... 249. 76.... 250. Byloje nustatyta, kad Bendrovė iš 2012 m. rugpjūčio 22 d. reikalavimo... 251. 77.... 252. Nors UAB „Sartė“ teisi, teigdama, kad Bendrovės skola UAB „Doleta“... 253. 78.... 254. UAB „Sartė“ teigimu, atsiskaitymas su UAB „Doleta“ pažeidė Bendrovei... 255. 79.... 256. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d.... 257. 80.... 258. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su A. N. ir V. S. argumentais, kad... 259. 81.... 260. Pirmosios instancijos teismas kaip UAB „Kartis“ tyčinį bankrotą... 261. 82.... 262. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria pirmosios instancijos teismo... 263. 83.... 264. Pirmosios instancijos teismas kaip UAB „Kartis“ tyčinį bankrotą... 265. 84.... 266. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta... 267. 85.... 268. Viena iš bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės... 269. 86.... 270. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita... 271. 87.... 272. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo... 273. 88.... 274. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tyčinio bankroto požymio,... 275. 89.... 276. UAB „Sartė“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 277. 90.... 278. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, buhalterinės apskaitos programos... 279. 91.... 280. Atkreiptinas dėmesys, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu... 281. 92.... 282. Dėl turto neperdavimo, kaip ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto... 283. 93.... 284. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad preziumuojama, jog... 285. 94.... 286. Esminis ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą prezumpciją... 287. 95.... 288. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad IBĮ... 289. 96.... 290. UAB „Sartė“ teigimu, net ir nenustačius ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1... 291. 97.... 292. Pažymėtina, kad UAB „Kartis“ veiklos perkėlimas į UAB „Doleta... 293. 98.... 294. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 295. 99.... 296. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas... 297. 100.... 298. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pirmą kartą bylą nagrinėjant... 299. 101.... 300. A. N. ir V. S. išlaidos, patirtos už atsiliepimų į bankroto... 301. 102.... 302. Antrą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, V. S. patyrė 1... 303. 103.... 304. Pirmą kartą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, V. S. ir A.... 305. 104.... 306. Antrą kartą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme suinteresuoti... 307. 105.... 308. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad V. S. iš UAB... 309. 106.... 310. Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai... 311. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 312. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti ir... 313. Priteisti V. S. (asmens kodas ( - ) iš uždarosios akcinės bendrovės... 314. Priteisti V. S. (asmens kodas ( - ) iš bankrutuojančios uždarosios akcinės... 315. Priteisti A. N. (asmens kodas ( - ) iš uždarosios akcinės bendrovės... 316. Priteisti A. N. (asmens kodas ( - ) iš bankrutuojančios uždarosios akcinės... 317. Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Doleta Export“ (juridinio asmens... 318. Grąžinti V. S. (asmens kodas ( - ) ir A. N. (asmens kodas ( - ) po 19 Eur...