Byla 2-6598-823/2011
Dėl skolos priteisimo, ir n u s t a t e :

1Vilniaus apygardos teismo teiseja Goda Ambrasaite – Balyniene,

2sekretoriaujant Margaritai Armalienei,

3dalyvaujant ieškovo akcines bendroves DnB lizingas atstovui advokatui Tadui Zarembai,

4Atsakovo G. R. atstovui advokatui Deividui Gagiui,

5viešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo akcines bendroves DnB lizingas ieškini atsakovui G. R., tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankišku reikalavimu, atsakovo puseje uždaroji akcine bendrove „Rukesa ir Ko“, del skolos priteisimo, ir n u s t a t e :

6Ieškovas AB DnB lizingas (anksciau - UAB DnB NORD lizingas) kreipesi i teisma, prašydamas priteisti iš atsakovo G. R. 397 479,58 Lt skolos (kuria sudaro: 278669,16 Lt pradelsti lizingo mokejimai; 63242,25 Lt bauda; 55568,17 Lt delspinigiai) pagal 2006 m. rugpjucio 22 d. Laidavimo sutarti Nr. 2006/08-T238-G1, kuria atsakovas laidavo už treciojo asmens UAB „Rukesa ir Ko“ prievoliu ivykdyma pagal treciojo asmens ir ieškovo 2006 m. rugpjucio 22 d. sudaryta Lizingo sutarti Nr. 2006/08-T238.

7Nurode, kad su treciuoju asmeniu UAB „Rukesa ir Ko“ 2006 m. rugpjucio 22 d. buvo sudaryta Lizingo sutartis Nr. 2006/08-T238, kurios pagrindu ieškovas igijo nuosavybes teise i skerdyklos iranga, nurodyta Lizingo sutarties priede, ir suteike teise lizingo gavejui lizingo termino metu i turta valdyti ir naudoti, o lizingo gavejas isipareigojo moketi lizingo mokejimus pagal mokejimu grafika. Prievoliu pagal Lizingo sutarti ivykdymo užtikrinimui 2006 m. rugpjucio 22 d. sudaryta Laidavimo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo G. R. Tretysis asmuo UAB „Rukesa ir Ko“ Lizingo sutartimi prisiimtus isipareigojimus vykde netinkamai, t.y. nemokejo lizingo mokejimu Lizingo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Del šios priežasties lizingo gavejui 2010 m. liepos 21 d. buvo pateikta pretenzija del isiskolinimo Nr. 1521, raginant padengti susidariusi isiskolinima. Kadangi isiskolinimas nebuvo padengtas, ieškovas 2010 m. rugpjucio 18 d. pranešimu del Lizingo sutarties nutraukimo Nr. 30.58.37/1757 vienašališkai nutrauke Lizingo sutarti ir apie tai informavo laiduotoja.

8Atsakovas G. R. Laidavimo sutartimi isipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu, jeigu lizingo gavejas UAB „Rukesa ir Ko“ neivykdys visu, dalies arba ivykdys netinkamai prievoles ieškovui (Laidavimo sutarties 2.1 punktas, 3.1 punktas). Kadangi Lizingo sutartis buvo vienašališkai nutraukta, ieškovas turi teise reikalauti kad prievole ivykdytu tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš ju skyrium, be to, tiek ja visa, tiek jos dali. Skola ieškovui pagal Lizingo sutarti sudaro 397 497,58 Lt, todel ši suma priteistina iš atsakovo kaip laiduotojo.

9Atsakovas G. R. ir tretysis asmuo UAB „Rukesa ir Ko“ su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužes 31 d. nutartimi treciajam asmeniui UAB „Rukesa ir Ko“ už kuria ieškovo atžvilgiu yra laidaves atsakovas, iškelta restrukturizavimo byla. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos imoniu restrukturizavimo istatymo 8 straipsnio 1 punktu, nuo teismo nutarties iškelti imones restrukturizavimo byla isiteisejimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restrukturizavimo plana priemimo dienos draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neivykdytas iki teismo nutarties iškelti imones restrukturizavimo byla priemimo dienos, iskaitant palukanu, netesybu ir privalomuju imoku mokejima, išieškoti skolas iš šios imones teismo ar ne ginco tvarka, nustatyti priverstine hipoteka, servitutus, uzufrukta, iskaityti reikalavimus, ikeisti, parduoti ar kitaip perduoti imones turta, reikalinga imones veiklai testi. Del šios priežasties restrukturizuojama UAB „Rukesa ir Ko“ negali vykdyti prievoliu ieškovui. UAB „Rukesa ir Ko“ restrukturizavimo procesas nepatvirtina, kad bendrove ir ateityje negales ivykdyti prisiimtu prievoliu ieškovui. Restrukturizavimo bylos iškelimas nesukelia ieškovo teises reikšti reikalavimus laiduotojui. Ieškovas dalyvauja kaip proceso šalis restrukturizavimo byloje, todel butent joje ir bus sprendžiama del bendroves prievoliu tolimesnio vykdymo. Be to, nutraukus Lizingo sutarti, ieškovo nuosavybeje lieka 236 614,23 euru vertes irengimai, lizingo gavejo sumoketos imokos, bei ieškovo reikalaujama skola ir netesybos. Toks ieškovo reikalavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.574 straipsnio nuostatoms, nes sudaro salygas nepagristam ieškovo praturtejimui.

10Teismo posedžio metu ieškovo atstovas papildomai paaiškino, kad restrukturizavimo bylos iškelimas yra aplinkybe, susijusi su pagrindiniu skolininku, o ne laiduotojui, ir laiduotojo atsakomybe del to neišnyksta. Teismu praktikos del laiduotojo atsakomybes tais atvejais, kai pagrindiniam skolininkui iškeliama restrukturizavimo byla, nera, todel turetu buti vadovaujamasi teismu praktika, sprendžiancia del laiduotojo atsakomybes tais atvejais, kai pagrindiniam skolininkui iškeliama bankroto byla. Lizinguotas turtas priklauso ieškovui, iš jo vertes negali buti dengiamos atsakovo ar treciojo asmens prievoles.

11Atsakovo atstovas teismo posedžio metu paaiškino, kad negincija Lizingo sutarties nutraukimo teisetumo, taciau mano, kad nesibaigus pagrindinio skolininko restrukturizavimo procesui negalimas reikalavimo laiduotojui nagrinejimas. Byla turetu buti stabdoma iki bus baigtas treciojo asmens UAB „Rukesa ir Ko“ restrukturizavimo procesas.

12Teismas

konstatuoja:

13Byloje surinktais irodymais nustatyta, kad Lizingo sutartis tarp ieškovo ir treciojo asmens nutraukta ieškovo vienašališkai 2010 m. rugpjucio 18 d. raštu (b.l. 20).

14Treciajam asmeniui UAB „Rukesa ir Ko“ Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužes 31 d. nutartimi iškelta restrukturizavimo byla. Nutartis del restrukturizavimo bylos iškelimo isiteisejo 2011 m. liepos 22 d., Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinejus atskiraji skunda del Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužes 31 d. nutarties. Treciojo asmens isiskolinimas ieškovui pagal Lizingo sutartis 2011 m. liepos 20 d. sudare 397 479,58 Lt (b.l. 21).

15Tarp šaliu nera ginco del Lizingo sutarties nutraukimo teisetumo, jos nutraukimo datos, taip pat del treciojo asmens skolos ieškovui paskaiciavimo teisingumo. I ieškini atsikertama tokiais pagrindiniais argumentais: 1) nebuvimo galimybes reikšti ieškini laiduotojui kol nepasibaige pagrindinio skolininko restrukturizavimo procesas, ir 2) ieškovo reikalavimo nepagristumo, atsižvelgiant i tai, kad jo nuosavybeje liko lizingo objektas, taip pat buvo sumoketa didžioji dalis lizingo imoku.

  1. Del teises reikšti ieškini laiduotojui

16Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neivykdžius prievoles, už jos ivykdyma atsakys treciasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neivykdžius pagrindines prievoles, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariaja prievole turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju kreditorius turi teise reikalauti, kad prievole ivykdytu tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš ju skyrium, be to, tiek ja visa, tiek jos dali (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Jeigu laidavimo sutartyje nustatyta, kad laiduotojo prievole yra subsidiari (laiduotojas atsako tik jeigu pagrindinis skolininkas neturi turto, kurio saskaita galima ivykdyti prievole), tai kreditorius pirmiausia turi pareikalauti, kad prievole ivykdytu pagrindinis skolininkas, o laiduotojas turi teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptu išieškojima i konkretu pagrindinio skolininko turta, išskyrus atvejus, kai laiduotojas šios teises yra aiškiai atsisakes (CK 6.80 straipsnio 2 dalis). Esant solidariajai skolininku pareigai, materialiosios teises normos suteikia kreditoriui teise pasirinkti ne tik savo pažeistu teisiu gynybos buda, reikalavimo dalyka, bet ir nuspresti, iš kokiu asmenu reikalauti prievoles ivykdymo, jeigu prievoliu užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Žr. Pvz.: Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus 2010 m. lapkricio 23 d. nutarti civilineje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Bendraskolis, kuriam pareikštas ieškinys, neturi teises reikalauti, kad prievole butu padalyta ar, kad kreditorius pirma pareikštu ieškini kitam bendraskoliui.

17Laidavimui kaip akcesorinei prievolei budinga, kad ji priklauso nuo pagrindines prievoles ir negali šios viršyti. Tai yra laiduotojo teisiu apsauga. Prievoles, kylancios iš laidavimo sutarties, turinys yra toks, kad laiduotojas isipareigoja, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrinta prievole, atsakyti kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievoles prieš kreditoriu masta paprastai nulemia skolininko atsakomybes už prievoles pažeidima mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybes mastas gali buti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visiška, o daline atsakomybe už skolininka. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininka atsako prieš kreditoriu taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (Žr. pvz.: Lietuvos Aukšciausiojo Teismo išplestines teiseju kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutarti civilineje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

18Remiantis tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos Laidavimo sutarties 2.1 punktu, laiduotojas (atsakovas) kaip solidarus skolininkas isipareigojo ivykdyti pagal Lizingo sutarti Lizingo gavejui (treciajam asmeniui) atsirandancias prievoles Lizingo davejo (ieškovo) naudai tuo atveju, jei Lizingo gavejas tinkamai nevykdys visu ar dalies prievoliu, atsirandanciu pagal Lizingo sutarti (b.l. 13). Taigi atsakovas pagal Lizingo sutarti atsako kaip solidarus skolininkas. Esant tokioms aplinkybems ieškovas teisus teigdamas, kad jis kaip kreditorius yra laisvas pasirinkti, kam pareikšti savo reikalavima – skolininkui, laiduotojui, ar abiems kartu, o laiduotojas neturi teises reikalauti, kad reikalavimas iš pradžiu butu pareikštas pagrindiniam skolininkui, todel ta aplinkybe, kad pasibaigus restrukturizavimo procesui pagrindinis skolininkas galbut bus pajegus ivykdyti prievole ieškovui nesudaro pagrindo reikalauti, kad ieškovas nereikštu reikalavimo laiduotojui iki šio proceso pabaigos.

19Atsakovas atskirsdamas i ieškini remiasi Lietuvos Respublikos imoniu restrukturizavimo istatymo 8 straipsnio 1 punktu, laikinai draudžianciu treciajam asmeniui vykdyti visas pinigines prievoles, neivykdytas iki teismo nutarties iškelti imones restrukturizavimo byla priemimo dienos. Kadangi laiduotojo atsakomybe kyla pagrindiniam skolininkui pažeidus prievole, pagrindinio skolininko teisinis statusas gali buti reikšmingas sprendžiant laiduotojo atsakomybes klausima tuo atveju, jei toks teisinis statusas lemtu pagrindines prievoles pažeidimo nebuvima. Nagrinejamos bylos atveju prievoles pažeidimas, nulemes tiek pagrindinio skolininko, tiek laiduotojo atsakomybe, atsirado dar iki restrukturizavimo bylos treciajam asmeniui iškelimo, ieškovo reikalaujama priteisti skola paskaiciuota nutarties del restrukturizavimo bylos iškelimo isiteisejimo dienai (b.l. 21). Taigi šiuo atveju tretysis asmuo pažeide prievole ieškovui dar iki to momento, kol igijo restrukturizuojamos imones statusa, laikinai atleidžianti ji nuo prievoliu ieškovui vykdymo. Pagrindiniam skolininkui pažeidus prievole, atsiranda tiek jo, tiek laiduotojo pareiga atsakyti ieškovui. Po prievoles pažeidimo igytas teisinis statusas, leidžiantis laikinai nevykdyti prievoles, yra susijes tik su pagrindinio skolininko asmeniu (CK 6.82 straipsnio 3 dalis) ir neturi jokios itakos laiduotojo atsakomybei.

  1. Del netesybu dydžio

20Teigdamas, kad ieškovo reikalaujamos netesybos yra pernelyg dideles, atsakovas remiasi CK 6.574 straipsniu, kuriame nustatyta, kad kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davejas turi teise reikalauti gražinti jam sutarties dalyka bei išieškoti iš lizingo gavejo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo daveja gražintu i tokia padeti, kokia butu buvusi, jeigu lizingo gavejas butu tinkamai ivykdes sutarti. Pažymetina, kad už sutartines prievoles neivykdyma ar netinkama ivykdyma kreditorius gali reikalauti taikyti skolininkui dvieju formu sutartine civiline atsakomybe: netesybu išieškojima ir (ar) nuostoliu atlyginima (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Tuo atveju, jeigu kreditorius prašo del prievoles pažeidimo ir nuostoliu, ir netesybu, pastarosios yra iskaitomos i nuostoliu atlyginima (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 6.73 straipsnio 1 dalyje ir 6.258 straipsnio 2 dalyje itvirtintas netesybu iskaitymo i nuostolius principas nesudaro teisinio pagrindo sumažinti sutartines netesybas iki irodytu nuostoliu dydžio (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Šaliu sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais busimais kreditoriaus nuostoliais, kuriu jam nereikia irodineti, kai skolininkas neivykdo ar netinkamai ivykdo sutartine prievole (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006 m. rugsejo 12 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkricio 19 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjucio 25 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Taigi šaliu sutartyje sulygtos netesybos yra ju suderinta valia nustatyta sutarties salyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neivykdoma ar netinkamai ivykdoma. Sutartyje šaliu nustatytos netesybos už prievoles neivykdyma ar netinkama ivykdyma gali buti sumažintos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais.

21CK 6.574 straipsnis, nustatydamas lizingo davejo teise i nuostoliu atlyginima, nereglamentuoja netesybu klausimu, taciau tai nereiškia, kad pagal lizingo sutartis netesybos apskritai negali buti nustatomos. Lizingo sutarties 10.6 punkte numatyta trisdešimties procentu neapmoketos lizingo objekto vertes dydžio bauda (b.l. 12) laikytina sutartinemis netesybomis – iš anksto nustatytais busimais kreditoriaus nuostoliais, kuriu jam nereikia irodineti. Taigi šiuo atveju atsakovas, siekdamas sutartiniu netesybu sumažinimo, turi irodyti egzistuojant CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje itvirtintas netesybu mažinimo salygas.

22Teismas turi teise mažinti pagal sutarti atsiradusias netesybas tik nustates, kad konkreciu atveju netesybos aiškiai per dideles (neprotingai dideles) arba prievole iš dalies ivykdyta. Savokos „aiškiai per dideles netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai dideles netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) istatymo nesukonkretintos. Pagal Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojama praktika teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsniu nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelemis ir del to jas mažinti, ir spresdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrecios bylos aplinkybes (šaliu sutartiniu santykiu pobudi, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievoles verte, prievoles pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtu nuostoliu dydi ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sažiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šaliu interesu pusiausvyros (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilineje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjucio 25 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

23Atsakovas, teigdamas, kad ieškovo reikalaujamos netesybos yra aiškiai per dideles, remiasi tuo, kad ieškovo nuosavybeje lieka lizingo objektas, be to, tretysis asmuo yra sumokejes apie 50 proc. lizingo imoku. Teismo manymu, taip teigdamas atsakovas nepagristai tapatina lizingo sutarti su pirkimo – pardavimo sutartimi. Lizingo sutarties tikslas – ne tik lizingo objekto galutinis igyjimas, taciau ir naudojimasis juo lizingo sutarties galiojimo metu, taigi lizingo gavejas moka ne tik už lizingo objekto išpirkima, bet ir už šio objekto nuoma. Lizingo davejo tikslas nera pasilikti lizingo objekta savo nuosavybeje. Perleides atsiimta lizingo objekta kitam asmeniui lizingo davejas gali patirti nuostoliu del atsiimto turto vertes sumažejimo. Lizingo sutartyje numatyta bauda ir yra skirta galimiems ieškovo nuostoliams del turto vertes sumažejimo kompensuoti, tokiu budu atleidžiant ieškova nuo pareigos irodineti realiai patirtu nuostoliu dydi. Nei absoliuti reikalaujama baudos suma (63 242,25 Lt), nei Lizingo sutartyje (10.6 punkte) nustatytas baudos dydis procentine neapmoketos turto vertes išraiška neleidžia daryti išvados, kad ieškovo reikalaujama bauda yra akivaizdžiai per didele ir turi buti teismo mažinama. Tas pat pasakytina ir apie ieškiniu reikalaujamus delspinigius, kuriu dydis yra laisvai nustatytas tarp ieškovo ir treciojo asmens sudarytoje sutartyje, o reikalaujama ju suma (55 568,17 Lt) nera nepagristai didele atsižvelgiant i pagrindines skolos dydi (278 669,16 Lt). Iš ieškovo pateikto mokejimu pagal Lizingo sutarti grafiko matyti, kad tretysis asmuo nesumokejo dideles dalies lizingo imoku, nesumoketa suma pagal Lizingo sutarti sudaro 494 351,28 Lt (b.l. 74-76), ieškovo ieškinio suma – 397 479,58 Lt. Visos šios aplinkybes, teismo manymu, leidžia teigti, kad ieškovo reikalaujamos netesybos nera aiškiai per dideles ir nera pagrindo jas mažinti CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje numatytais pagrindais.

  1. Del procesiniu palukanu ir bylinejimosi išlaidu

24Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 6 proc. dydžio procesines palukanas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytas palukanas moka skolininkas, kuriam pareikšti reikalavimai teisme ir jeigu jie patenkinti. Pagrindas priteisti šias palukanas yra asmenine skolininko atsakomybe už tai, kad jis prievoles nevykde geruoju, o jo kreditorius del to kreipesi i teisma. Per bylinejimosi laika skolininkas naudojosi kreditoriaus lešomis, gavo iš to naudos, taip pažeide kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu moketi istatymo nustatytas palukanas, kurios vertinamos kaip minimalus kreditoriaus nuostoliai. Šiuo atveju neturi teisines reikšmes, ar skolininko prievole gražinti priteista suma, kilo iš laidavimo kaip šalutines prievoles, kad jo, kaip laiduotojo, atsakomybe yra tokia pati kaip ir pagrindinio skolininko, nes procesiniu palukanu mokejimas kaip civiline atsakomybe kyla iš laiduotojo neteisetu veiksmu – pinigu nesumokejimo geruoju, esant jo galiojanciai prievolei gražinti pinigus kreditoriui už kita asmeni (Žr. pvz.: Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2008 m. lapkricio 4 d. nutarti civilineje byloje Nr. 3K-3-553/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužes 31 d. nutarti civilineje byloje Nr. 2A-255/2011). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo moketi 5 proc. dydžio metines palukanas už suma, kuria sumoketi praleistas terminas, jeigu istatymai ar sutartis nenustato kitokio palukanu dydžio. 6 proc. procesines palukanos priteistinos tuo atveju, jei abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatus juridiniai asmenys (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Nagrinejamu atveju laidavimo sutartis sudaryta tarp ieškovo AB DnB lizingas ir atsakovo G. R., kuris, nors yra fizinis asmuo, taciau taip pat treciojo asmens UAB „Rukesa ir Ko“ akcininkas bei vadovas, t.y. verslininkas CK 6.210 straipsnio 1 dalies prasme, todel, esant atitinkamam ieškovo reikalavimui, iš atsakovo priteisiamos 6 proc. dydžio metines palukanos nuo 397 479,58 Lt sumos už laikotarpi nuo civilines bylos iškelimo teisme dienos (2011 m. rugpjucio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško ivykdymo. Iki teismo sprendimo priemimo dienos imtinai priteistina procesiniu palukanu suma sudaro 9 474,17 Lt.

25Patenkinus ieškini, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 7 975 Lt sumoketo žyminio mokescio (b.l. 31) ir 2 662 Lt advokato pagalbos išlaidu (b.l. 43). Iš atsakovo taip pat priteisiama 21 Lt procesiniu dokumentu iteikimo išlaidu valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 92, 93, 98 straipsniai).

26Vadovaudamasis išdestytais argumentais ir CPK 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

27Ieškovo akcines bendroves DnB lizingas ieškini patenkinti.

28Priteisti iš atsakovo G. R. ieškovo akcines bendroves DnB lizingas naudai 397 479,58 Lt (tris šimtus devyniasdešimt septynis tukstancius keturis šimtus septyniasdešimt devynis litus penkiasdešimt aštuonis centus) skolos, 9 474,17 Lt (devynis tukstancius keturis šimtus septyniasdešimt keturis litus septyniolika centu) palukanu už laikotarpi nuo 2011 m. rugpjucio 4 d. iki teismo sprendimo priemimo dienos imtinai, 6 proc. dydžio metines palukanas nuo 397 479,58 Lt sumos už laikotarpi nuo 2011 m. gruodžio 28 d. iki teismo sprendimo visiško ivykdymo ir 10 637 Lt (dešimt tukstanciu šešis šimtus trisdešimt septynis litus) bylinejimosi išlaidu.

29Priteisti iš atsakovo G. R. 21 Lt (dvidešimt viena lita) procesiniu dokumentu iteikimo išlaidu valstybei.

30Sprendimas per 30 dienu nuo jo priemimo dienos gali buti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skunda paduodant per Vilniaus apygardos teisma.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teiseja Goda Ambrasaite – Balyniene,... 2. sekretoriaujant Margaritai Armalienei,... 3. dalyvaujant ieškovo akcines bendroves DnB lizingas atstovui advokatui Tadui... 4. Atsakovo G. R. atstovui advokatui Deividui Gagiui,... 5. viešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla... 6. Ieškovas AB DnB lizingas (anksciau - UAB DnB NORD lizingas) kreipesi i teisma,... 7. Nurode, kad su treciuoju asmeniu UAB „Rukesa ir Ko“ 2006 m. rugpjucio 22 d.... 8. Atsakovas G. R. Laidavimo sutartimi isipareigojo atsakyti... 9. Atsakovas G. R. ir tretysis asmuo UAB „Rukesa ir Ko“ su... 10. Teismo posedžio metu ieškovo atstovas papildomai paaiškino, kad... 11. Atsakovo atstovas teismo posedžio metu paaiškino, kad negincija Lizingo... 12. Teismas... 13. Byloje surinktais irodymais nustatyta, kad Lizingo sutartis tarp ieškovo ir... 14. Treciajam asmeniui UAB „Rukesa ir Ko“ Vilniaus apygardos teismo 2011 m.... 15. Tarp šaliu nera ginco del Lizingo sutarties nutraukimo teisetumo, jos... 16. Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui... 17. Laidavimui kaip akcesorinei prievolei budinga, kad ji priklauso nuo pagrindines... 18. Remiantis tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos Laidavimo sutarties 2.1 punktu,... 19. Atsakovas atskirsdamas i ieškini remiasi Lietuvos Respublikos imoniu... 20. Teigdamas, kad ieškovo reikalaujamos netesybos yra pernelyg dideles, atsakovas... 21. CK 6.574 straipsnis, nustatydamas lizingo davejo teise i nuostoliu atlyginima,... 22. Teismas turi teise mažinti pagal sutarti atsiradusias netesybas tik nustates,... 23. Atsakovas, teigdamas, kad ieškovo reikalaujamos netesybos yra aiškiai per... 24. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 6 proc. dydžio procesines... 25. Patenkinus ieškini, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 7 975 Lt sumoketo... 26. Vadovaudamasis išdestytais argumentais ir CPK 270 straipsniu, 307 straipsnio 1... 27. Ieškovo akcines bendroves DnB lizingas ieškini patenkinti.... 28. Priteisti iš atsakovo G. R. ieškovo akcines bendroves... 29. Priteisti iš atsakovo G. R. 21 Lt (dvidešimt viena lita)... 30. Sprendimas per 30 dienu nuo jo priemimo dienos gali buti skundžiamas...