Byla e2A-420-264/2018
Dėl sumokėto avanso, delspinigių ir palūkanų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo,

2Sekretoriaujant V. G.,

3Dalyvaujant apeliantės (atsakovės) atstovams advokatei I. K. ir vadovui Š. S., ieškovės atstovui advokatui S. B.,

4teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „MEDIA INOVACIJOS“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-16600-924/2017 pagal ieškovės UAB „Estravel Vilnius“ ieškinį atsakovei „MEDIA INOVACIJOS“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės UAB „MEDIA INOVACIJOS“ priešieškinį ieškovei UAB „Estravel Vilnius“ dėl sumokėto avanso, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6Ginčo esmė

7

    1. Ieškovė ieškinyje prašė taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės 5 132,82 Eur sumą, kuri sumokėta ieškovės atsakovei kaip avansas pagal 2015 m. lapkričio 6 d. šalių sudarytą Sutartį Nr. MED [20150715]; 6 928,60 Eur netesybų; 162,36 Eur palūkanų; 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant palūkanas nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.
    2. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2015 m. lapkričio 6 d. buvo sudaryta sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo sukurti tinklalapio valdymo sistemą (toliau – TVS). Atsakovei tinkamai neįvykdžius sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir ieškovei nutraukus sutartį, atsakovė privalo ieškovei grąžinti sumokėtą avansą, delspinigius, įstatymo nustatytas palūkanas.
    3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš ieškovės 8 444,41 Eur skolą; 340 Eur palūkanas; 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.
    4. Nurodė, kad sutarties nutraukimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovė negalėjo tinkamai įvykdyti sutarties ir laiku pašalinti ieškovės nurodomus trūkumus dėl nuo atsakovės nepriklausančių priežasčių, t. y. ieškovės bendradarbiavimo pareigos nevykdymo, todėl ieškovė privalo sumokėti sutartyje nustatytą kainą, atsižvelgiant į atliktų darbų apimtį.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino.
    2. Priteisė iš atsakovės UAB „MEDIA INOVACIJOS“ ieškovės UAB „ESTRAVEL VILNIUS“ naudai 5 132,82 Eur skolą, 6 928,60 Eur delspinigių, 162,36 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (12 223,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. sausio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 395,59 Eur bylinėjimosi išlaidų.
    3. Priešieškinį atmetė.
    4. Dėl atsakovės atliktų darbų rezultato perdavimo ieškovei ir ieškovės jo priėmimo. Teismas pritarė ieškovės pozicijai, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo spręsti, kad ieškovė turi pareigą programos kūrimo metu testuoti bandomajame režime tarpinius TVS kūrimo etapo rezultatus (atskirus modulius (funkcijas)) dar iki atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo. CK 6.658 straipsnio 1 dalyje, sutartyje nėra numatyta ieškovės pareiga atlikti TVS testavimo funkcijas bandomajame režime TVS kūrimo metu ir prieš perduodant atliktus darbus ieškovei.
    5. Teismas vertino, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai nepasirašė 2017 m. gegužės 27 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto bei neapmokėjo atsakovei sutartyje nustatytos kainos, kadangi darbai nebuvo atlikti tinkamai (100 proc.).
    6. Teismas laikė nepagrįstais atsakovės argumentus, kad atsakovei perdavus ieškovei darbus, įkėlus TVS į atsakovei priklausančią svetainę www.estravel.lt, ieškovei buvo sudarytos visos sąlygos testuoti TVS bandomajame režime, kadangi atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad: TVS buvo sukurta iki galo (pilnai (100 proc.) paruošta naudojimui; ieškovei buvo sudaryta galimybė testuoti iki galo sukurtą programos (TVS) kodą; kad buvo suteikta instrukcija ieškovei, kuria naudojantis galėtų būti atliktas sukurtos TVS testavimas pagal CK 6.668 straipsnį, sutarties priedo Nr. 2 6 punktą.
    7. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad TVS nei atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo metu (2017 m. gegužės 27 d.), nei šiuo metu nėra sukurta pilnai (100 proc.). Atsakovė priešieškiniu neprašė pripažinti 2015 m. lapkričio 6 d. sutarties nutraukimo neteisėtu, taigi ji tokiu būdu pripažino, kad, pirma, sutartis neįvykdyta, antra, dėl ieškovės nurodytų priežasčių. Nors atsakovė teigė, jog ieškovei atliktų ir sutartyje nustatyta tvarka perduotų darbų, sukurtos TVS sistemos baigtumas yra 96,02 proc., tačiau teismui nebuvo pagrindo spręsti, kad atsakovė įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (sukūrė tinkamai funkcionuojančią TVS), kad įvykdė ir kitus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus – paruošė, įdiegė TVS, parengė dokumentaciją, bandomąją eksploataciją ir pan. Teismas sutiko su ieškovės teiginiu, jog nesant iki galo sukurto programos kodo, programos testavimas, tokiu būdu įgyvendinant CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nustatytą ieškovės pareigą apžiūrėti darbus atliktų darbų priėmimo - perdavimo metu, buvo objektyviai neįmanomas. Be to, teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad darbų atlikimo procento - 96,02 proc. – paskaičiavimas nėra pagrįstas, kadangi byloje nėra duomenų, kaip testavimas prieš nustatant tokį baigtumą buvo atliktas.
    8. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad iš dalies veikiančios programos ieškovė objektyviai negali panaudoti savo ūkinėje - komercinėje veikloje, kadangi ieškovės argumentą patvirtino byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2016 m. spalio 12 d. ieškovės pateiktas trūkumų sąrašas; ieškovės atstovo paaiškinimai; atsakovės pripažinimas, kad 48 funkcijos neveikia; liudytojo A. G. paaiškinimai; atsakovės 2017 m. spalio 12 d. el. laiškas ieškovei.
    9. Teismas laikė nepagrįstu atsakovės teiginį, kad TVS sistema buvo perduota ieškovei (užsakovei) 2016 m. gegužės 27 d. priėmimo – perdavimo aktu, todėl ieškovė turėjo sumokėti likusią sutarties kainą per 5 darbo dienas, t. y. iki 2016 m. birželio 3 d. (sutarties 4.4 punktas), kadangi ieškovė 2016 m. gegužės 27 d. priėmimo – perdavimo akto nepasirašė (CK 6.662 straipsnio 1 dalis, 6.655 straipsnio 1 dalis).
    10. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, kad būtų pakeistas sutarties priedo Nr. 1 2 punktas, nustatantis atsakovės darbų atlikimo terminą (120 kalendorinių dienų po avansinio mokėjimo gavimo dienos). Taip pat byloje nėra ir duomenų, kad atsakovė turėjo teisę vėluoti perduoti įvykdytų darbų rezultatą pagal sutarties 2.7 papunktį. Po 2016 m. kovo 16 d. ieškovė faktiškai laukė, kol atsakovė atliks darbus, be to, ne kartą nustatė atsakovei protingą terminą trūkumams pašalinti. Teismas nustatė, kad ieškovė su atsakove nuolat bendradarbiavo, raštuose nurodydavo, kad TVS turi trūkumų, ragino atsakovę juos pašalinti įvairiais terminais, atsakovė turėjo galimybę konsultuotis su A. G. techniniais klausimais (2017 m. spalio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 44 min. 33 sek.), todėl teismui nebuvo pagrindo teigti, kad ieškovė nebendradarbiavo su atsakove.
    11. Teismas laikė nepagrįstais atsakovės argumentus, kad būtent atliktų darbų perdavimo – priėmimo akte turėjo būti nurodyti nustatyti trūkumai, kadangi remiantis CK 6.662 straipsnio 2 dalimi, galima teigti, kad trūkumai gali būti nurodomi darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, kaip, nagrinėjamu atveju, el. laiškuose. Be to, sutarties 2.4 papunktyje taip pat nenumatyta, kad trūkumai turi būti nurodyti būtent atliktų darbų perdavimo – priėmimo akte.
    12. Atsakovei nei per ieškovės nustatytą protingą, nei per 15 dienų terminą nepašalinus TVS trūkumų, teismas sprendė, jog ieškovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį remdamasi CK 6.217 straipsnio 5 dalimi, sutarties 5.5.2 papunkčiu. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad atsakovė nuo įsipareigojimų įvykdymo termino pabaigos praėjus net daugiau, nei 200 dienų, prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, kai tuo tarpu sutarties įvykdymo terminas buvo gerokai trumpesnis. Teismas sprendė, kad atsakovei buvo suteiktas protingas papildomas terminas įsipareigojimams įvykdyti, o tokių įsipareigojimų atsakovei neįvykdžius per tokį terminą, ieškovė įgijo teisę nutraukti sudarytą sutartį CK 6.217 straipsnio 3 dalies pagrindu.
    13. Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad sutarties 1 priedo 1 punkte aiškiai nustatyta, kad atsakovė įsipareigoja ne tik sukurti TVS, bet ir jos eksploatavimo metu teikti garantiją, taisant nustatytas TVS klaidas; ieškovei priėmus darbus, jos teisė reikšti pretenzijas ir reikalauti pašalinti eksploatacijos metu nustatytus TVS trūkumus nėra apribota ar kitaip suvaržyta. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovė priėmė atliktus darbus pagal 2016 m. gegužės 27 d. darbų perdavimo – priėmimo aktą ir, kad apmokėjo atsakovės 2016 m. birželio 22 d. pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Taigi teismui nebuvo pagrindo spręsti, kad garantinis terminas buvo pradėtas skaičiuoti.
    14. Teismas laikė, kad prievolė neįvykdyta dėl neatsargumo, nes atsakovė pasirašydama sutartį sutiko su jos sąlygomis, pakankamai neįvertinusi, ar sugebės ją tinkamai įvykdyti. Iš ieškovės ir atsakovės tarpusavio susirašinėjimo teismas nustatė, kad sutartis negalės būti įgyvendinta ateityje. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė dėl sutarties nutraukimo patirtų labai didelių nuostolių. Atsakovė nesukūrė tinkamai veikiančios TVS, tai sudarė CK 6.217 straipsnio 1 dalyje, 5 dalyje numatytus pagrindus ieškovei nutraukti sutartį vienašališkai.
    15. Dėl delspinigių dydžio. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovės prašomos priteisti netesybos yra aiškiai per didelės. Teismas nenustatė, kad ieškovė pažeidė sutartį. Teismui nebuvo pagrindo teigti, kad prašomas priteisti 0,5 proc. delspinigių dydis yra per didelis. Nurodė, kad ieškovei dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo tokį didelį laikotarpį, šiltuoju metų sezonu, negalint vystyti verslo, ieškovei turi būti sumokėti adekvataus dydžio delspinigiai. Atsakovė nenurodė, koks delspinigių dydis, jos vertinimu, yra laikytinas protingu. Teismas darė išvadą, kad 0,5 proc. dydžio delspinigiai nelaikytini neproporcingai dideliais, nepažeidžia atsakovės interesų ir atitinka gero verslo praktiką.
    16. Dėl palūkanų priteisimo. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad prašomos priteisti palūkanos yra nuostoliai, kuriuos apima sutartimi nustatytos netesybos. Pažymėjo, kad termino praleidimas grąžinti sumokėtą avansą, sumokėtus delspinigius CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme negali būti kvalifikuojamas kaip nuostoliai.
    17. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas, ieškovei iš atsakovės priteisė bylinėjimosi išlaidas.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
    1. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2017 m. lapkričio 9 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą bei kitas procesines teisės normas. Netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių vykdymą, nesivadovavo CK. 1.5 str. įtvirtintais sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principais. Dėl šių pažeidimų buvo neteisingai išspręsta byla ir priimtas iš esmės neteisingas sprendimas. Neteisingai išsprendęs bylą, teismas nepasiekė civilinio proceso kodekso 2 str. įtvirtintų tikslų - tinkamai taikyti įstatymus, apginti pažeistas asmenų teises, aiškinti ir plėtoti teisę.
    2. Teismas netinkamai vertino sutarties 5.5.2 p. nuostatą dėl sutarties nutraukimo joje numatytais atvejais, kadangi akivaizdu, kad vos per kelias dienas atsakovei nebuvo įmanoma ištaisyti TVS trūkumų, kuriuos galiausiai atsiuntė ieškovė, t.y. tik po įspėjimo dėl sutarties nutraukimo. Teismas neįvertino nesąžiningo ieškovės elgesio, kadangi ir įspėjimas, ir sutarties nutraukimas nebuvo savalaikiai. Sutartis ieškovės vienašališkai nutraukta nesant atsakovės kaltės. Teismas neįvertino, kad sutarties įvykdymo terminas praleistas dėl ieškovės veiksmų - bendradarbiavimo pareigos nevykdymo, kad atsakovė niekada neatsisakė užbaigti darbų, kad sutarties vykdymo apsunkinimą ir trukdymą lėmė tai, kad ieškovė ilgą laiką nepateikė jokios informacijos, reikalingos užbaigti tinklapio valdymo sistemos įgyvendinimo darbus, nors būtent jai teko pareiga tą informaciją pateikti.
    3. Į bylą pateikti įrodymai (elektroninis susirašinėjimas, 2016 m. birželio 22 d. atsakymas, 2016 m. rugsėjo 29 d. atsakymas) patvirtina, kad būtent atsakovė nuolat ragino ieškovę vykdyti savo, kaip užsakovės pareigas, tačiau teismas nepagrįstai bendradarbiavimu laikė tik ieškovės atsakovei siųstus įspėjimus, kadangi juose apskritai nebuvo nurodyta kokie būtent tinklapio valdymo sistemos įgyvendinimo darbai ieškovei nepriimtini ir kas turi būti koreguojama. Todėl nebuvo pagrindo pripažinti, kad atsakovė yra pažeidusi sutarties įvykdymo terminus. Teismas, nesureikšmindamas ieškovės bendradarbiavimo pareigos nevykdymo, neįvertindamas to, kad būtent ieškovės nebendradarbiavimas su atsakove nulėmė atsakovės galimybes pasiekti pilną (100 %) TVS baigtumą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų.
    4. Į bylą pateikta ieškovės ir atsakovės susirašinėjimo medžiaga leidžia daryti išvadą, kad tinkamą sutarties vykdymą apsunkino būtent ieškovės iki pat 2016 m. spalio 12 d. nepateiktas TVS atskirų modulių (funkcijų) trūkumų sąrašas, be kurių tinkamas ir savalaikis turinio valdymo sistemos įgyvendinimas buvo neįmanomas. Teismas neįvertino, kad ieškovė vienašališkai sutartį nutraukė 2016 m. spalio 17 d. t.y. vos po penkių dienų, kai atsakovė gavo detalų TVS atskirų modulių (funkcijų) ieškovės parengtą trūkumų sąrašą, kurio atsakovė laukė daug mėnesių ir be kurio nebuvo įmanoma užbaigti likusių 3,98 proc. darbų. Taip pat teismas dėl liudytojo J. B. parodymų sprendime apskritai nepasisakė, ir nenurodė kaip juos vertina. Teismas ieškovės formalius ir deklaratyvius raštus nepagristai vertino kaip tinkamą bendradarbiavimo pareigos vykdymą, praktiškai bendradarbiavimo pareigos naštą perkeldamas tik atsakovei.
    5. Teismas netinkamai įvertino sutarties tikslą - sukurti veikiančią TVS, kuria ieškovė galėtų naudotis, o ne akcentuoti techninius sprendimus kaip tai bus padaryta. Kadangi ieškovė ignoravo atsakovės siūlomus smulkius pakeitimus (alternatyvius sprendimus), dėl kurių nebūtų nukentėjęs TVS veikimas, akivaizdu, kad pati ieškovė nebuvo suinteresuota vykdyti sutartį ir negalima pripažinti, kad atsakovė padarė esminį sutarties pažeidimą. Teismas neįvertino, kad pagal sutarties priedo Nr. 4, 4-5 punktus šalys susitarė, kad tik diskusijos, o ne reikalavimas daryti taip kaip užsakovas mano geriau, padės gauti geriausią rezultatą.
    6. Nors sutartyje nėra aiškiai išskirta dėl testavimo paslaugų atsisakymo, tačiau teismas neįvertino, kad pačios ieškovės iniciatyva tas buvo daroma (G. buvo aktyvus komandos narys), todėl pažeista CK 6.193 str. nuostata, kad būtina įvertinti šalių ketinimus ir šalių elgesį po sutarties sudarymo ir sutarties vykdymo metu.
    7. Teismas sprendime netinkamai įvertino aplinkybę, kad 2016 m. kovo 22 d. TVS sistema įkelta į serverį, prie kurio suteiktas prisijungimas ir atstovaujančiam projekto vadovui A. G.. Būtent šiuo prisijungimu prie TVS sistemos, ieškovę atstovaujančiam projekto vadovui A. G. buvo sudarytos sąlygos testuoti TVS sistemą, patikrinti jos atskirų modulių (funkcijų) sąveiką tarpusavyje ir jos funkcionalumo atitikimą ieškovės keliamiems reikalavimas ir identifikuoti TVS sistemos trūkumus, kuriuos turėtų pašalinti atsakovė. Nuo TVS įkėlimo į ieškovės serverį iki pat sutarties nutraukimo 2016 m. rudenį, testavimo funkcijos dėl atsakovei nežinomų priežasčių ieškovė (jos atstovas) nebeatliko, nors iki tol aktyviai dalyvavo TVS įgyvendinime ir teikė pastabas. Manytina, kad būtent siekdama išvengti apmokėjimo už atliktus darbus ieškovė nustojo bendradarbiauti, kai buvo likusi atlikti itin maža dalis darbų, o ne anksčiau.
    8. Užsakovo sprendimu buvo nutarta naudoti nemokama atviro kodo „Wordpress” turinio valdymo sistema. Nei vienas iš įskiepių nebuvo kurtas atsakovės, kitaip tariant visi jie sukurti ir palaikomi skirtingų tiekėjų. Sutarties pasirašymo momentu atsakovei nebuvo įmanoma žinoti ir užtikrinti įskiepių kokybes, o tuo labiau žinoti kaip visi ieškovės (užsakovės) įskiepiai veiks, kai bus įdiegti kartu su daugybe kitų įskiepių. Visi sudiegti įskiepiai kartu veikė nekorektiškai, o sutartyje nebuvo numatyta, kas turėtų būti atsakingas už ieškovės pasirinktų įskiepių suderinimą. Atsakovė siekdama būti geranoriška bei vykdydama bendradarbiavimo pareigą, visus ieškovės pasirinktų įskiepių suderinimo kaštus prisiėmė sau.
    9. Sutarties dokumentacijoje yra palikta didelė erdvė funkcinėms interpretacijoms, ko pasekoje dėl specifinio sutarties objekto buvo sunku numatyti visus tikslius programinės įrangos veikimo principus, todėl atsirado techninių reikalavimų, kurių „Wordpress” Sistemoje realizuoti nebuvo įmanoma, taip pat atsirado poreikis nukrypti nuo projekto dokumentacijos.
    10. Iki sutarties nutraukimo atsakovės atlikti darbai, kurių baigtumas 96,02 procentų, gali būti faktiškai naudojami ieškovės. Teismas, pasisakydamas dėl ginčo sutarties objekto nedalumo, sprendime nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teisino 2010 m. kovo 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2010, kurios faktinės aplinkybės nevertintinos kaip tapačios. Teismas priėjo nepagrįstos išvados, kad TVS, kurią sutartimi įsipareigojo sukurti atsakovė yra nedalus dalykas. Atsakovės darbų rezultatas gali būti naudojamas, pritaikomas kito paslaugų teikėjo ir(ar) darbai tęsiami su kitu paslaugų teikėju, t.y. tie darbai yra dalūs ir kiekvieną etapą galima vertinti atskirai. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2013 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino apeliacinės instancijos teismo išvadą apie ieškovo prievolės nedalumą, ją grindžiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2010 išaiškinimais, nepagrįsta.
    11. Teismas nepagrįstai sprendė, kad darbai iš viso neatlikti ir TVS nėra sukurta, todėl nepagrįstai paneigė atsakovės teisę į apmokėjimą už atliktus darbus. Atsisakymas priimti darbus visiškai nepagristas ir turi būti laikoma, kad darbai priimti. Ieškovė teikė prieštaravimus dėl pačio akto turinio, o ne dėl pačių darbų tinkamumo. Taip pat ir 2017 m. birželio 21 d. pretenzija neatitinka sutartyje nustatytų terminų, per kuriuos teikiami prieštaravimai dėl atsisakymo priimti darbus (Sutarties 2.4 p.) ir nebuvo nurodyti jokie trūkumai, tik siūloma dėl jų aiškintis raštu ar telefonu. Teismas šių aplinkybių neįvertino. Taip pat nesutiktina su išvada, kad ieškovei nebuvo perduotas darbų rezultatas, kadangi TVS buvo perkelta į ieškovės serverį.
    12. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė pripažįsta, kad sutartis neįvykdyta dėl ieškovės nurodytų priežasčių, nes atsakovė priešieškiniu neprašė pripažinti 2015 m. lapkričio 6 d. sutarties nutraukimo neteisėtu. Atsakovė atsiliepime į ieškinį aiškiai nurodė, kad laiko sutarties nutraukimą nepagrįstu ir neteisėtu, ir nurodė išsamius argumentus dėl vienašališko sutarties nutraukimo neteisėtumo. Teismas nepagrįstai pripažino ieškovės vienašališką sutarties nutraukimą teisėtu ir nepagrįstai taikė restituciją.
    13. Nepagrįstai ieškovei priteisti 6 928,60 Eur delspinigiai ir 162,36 Eur palūkanos, kadangi ieškovės teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai atsakovė prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 str.). Be to, sutartimi šalys susitarė, kad ieškovė neturi teisės reikalauti priteisti netesybų, viršijančių sumokėto 5 132,70 Eur avanso sumą. Nagrinėjamu atveju, ieškovė yra sutartį pažeidusi šalis, todėl nebuvo pagrindo priteisti netesybas. Ieškovė sutartyje numatytą pareigą sumokėti sutarties kainą (Sutarties 1.1. p.) įvykdė tik iš dalies, t. y. sumokėjo 5 132,70 eurų dydžio avansą (Sutarties priedas Nr. 1, 4 p.), todėl pagrįstai galima teigti, kad ieškovė neturi teisės reikalauti priteisti netesybų, viršijančių sumokėto avanso sumą, nes būtų pažeistas proporcingumo ir atsakovės teisėtų lūkesčių principas.
    14. Sprendime neatsižvelgta, kad ieškovės prašomos priteisti netesybos yra aiškiai per didelės (6.73 str. 2 d.), neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. Be to, ieškovei ir atsakovei nustatyti skirtingi delspinigių dydžiai, Ieškovei – 0,02 proc., atsakovei – 1 proc.
    15. Taip pat prašo skirti teismo ekspertizę, teismo ekspertui užduodant tokius klausimus: 1) ar programinė įranga ir vartotojo sąsaja (dizainas) yra daloma; 2) ar TVS programinė įranga yra daloma; 3) ar buvo funkcionalumų, kurių techniškai įvertinti nebuvo įmanoma, jei taip, tai dėl kokių priežasčių; 4) koks yra TVS baigtumas.
    1. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą; netenkinti atsakovės prašymo dėl ekspertizės skyrimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodomi šie argumentai:
    1. Su apeliantės sutarties nuostatų ir bendradarbiavimo pareigos aiškinimu bei faktinių aplinkybių interpretavimu kategoriškai negalima sutikti, kadangi jis yra nesuderinamas su rangos teisinių santykių esme bei teisių ir pareigų pasiskirstymu tarp užsakovo ir rangovo, o patys atsakovės teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti įrodymais. Atsakovė skunde ydingai aiškindama sutarties 3.2.1 ir 3.2.4 punktus iš esmės siekia perkelti dalį savo kaip rangovo pareigų vykdymo užsakovui, tokiu būdu nesąžiningai bandant išvengti sutartinės civilinės atsakomybės kilimo. Bendro pobūdžio pareigos, kurios yra įtvirtintos sutarties 3.2.1 ir 3.2.4 punktuose, negali būti suprantamos (aiškinamos) taip, kaip užsakovo (ieškovės) pareiga atlikti tam tikrus darbus už rangovą (atsakovę).
    2. Tai, kad būtent atsakovė atlikdavo kuriamos TVS testavimo darbus, patvirtina atsakovės darbuotojo J. B., atsakovės direktorius Š. S. bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai 2017 m. spalio 23 d. teismo posėdyje, atsakovės darbuotojo el. laiškai. Tik atsakovei įvykdžius visus sutartimi prisiimtus savo įsipareigojimus, ieškovei galėjo atsirasti pareiga atlikti perduodamos TVS testavimą, tačiau su sąlyga, kad bus parengta ir perduota instrukcija sistemos administratoriui, kuria naudojantis galėtų būti atliktas sukurtos TVS testavimas. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų teigti, kad atsakovė būtų atlikusi visus sutarties priede Nr. 2 numatytus darbus. Ieškovei neturint pareigos dalyvauti programos kodo kūrime (testuoti tarpinį programos kodą), objektyviai nėra galima teigti, kad tokių veiksmų neatlikimas (t. y. veiksmų, kurių ieškovė net neturėjo pareigos atlikti neatlikimas) galėjo nulemti sutarties neįvykdymą. Byloje nėra pateikta nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų tai, kad ieškovė būtų pažeidusi bendradarbiavimo pareigą.
    3. Apeliantės teiginiai dėl įskiepių yra nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais (yra deklaratyvaus pobūdžio) (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis), bet ir neatitinka sudarytos sutarties nuostatų. Ieškovė neįpareigojo atsakovės kuriant TVS naudoti konkrečius įskiepius. Sutartyje numatyti tik techniniai reikalavimai, kuriuos turėjo atitikti atsakovės savo nuožiūra atrinkti įskiepiai ir šių įskiepių bei sukurtos TVS veikimas. Atsakovei manant, kad ji nebus pajėgi įvykdyti sutarties, atsakovė turėjo neprisiimti tokių įsipareigojimų bei turėjo iš anksto apie tai informuoti ieškovę.
    4. Atsakovės nesąžiningumą ne tik sutarties sudarymo metu, bet ir sutarties vykdymo metu, patvirtina atsakovės siekis vienašališkai nukrypti nuo sutarties priede Nr. 6 numatytų TVS keliamų reikalavimų, kurie turėjo esminę reikšmę ieškovei funkcionalumo prasme. Atsakovės direktoriaus Š. S. bylos nagrinėjimo metu duoti paaiškinimai patvirtina tai, kad nukrypimas nuo TVS keliamų reikalavimų leido viską atlikti greičiau, taigi, leido ir sutaupyti lėšų. Galimai tai ir buvo priežastis, kodėl atsakovė nukrypo nuo sutarties reikalavimų bei neinformavusi ieškovės ėmė kurti TVS, kuri net neatitiko sutartyje numatytų reikalavimų.
    5. Nepagrįsti bei deklaratyvaus pobūdžio apeliantės argumentai, kad ieškovei nebendradarbiaujant, techniškai buvo neįmanoma įvykdyti sutartį pasiekiant 100 procentų baigtumą. Iš atsakovės pateikto skundo nėra aišku, apie kokius specifikacijoje numatytus TVS funkcionalumus eina kalba ir kokius konkrečiai sistemos architektūrinius principus toks funkcionalumas tariamai pažeidžia). Be to, šiuo konkrečiu atveju iš viso nėra jokio pagrindo teigti, kad tokie neatitikimai galėjo egzistuoti (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis), kadangi atsakovė į bylą nepateikė nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų tokį teiginį.
    6. Atsakovė, bandydama išvengti civilinės atsakomybės kilimo, nepagrįstai aiškina sutarties priedo Nr. 6 18.10 punktą, tvirtindama, kad specifikacijos 18.10 punkte yra nurodyti „Wordpress“ sistemos įskiepiai (moduliai), kuriuos ieškovė (Užsakovas) reikalavo naudoti. Toks 18.10 punkto aiškinimas akivaizdžiai neatitinka nuostatos formuluotės. Sutarties priedo 18.11 punktas nustato tik kriterijus, į kuriuos atsakovė turėtų atsižvelgti, savo nuožiūra parinkdama įskiepius ir turinio valdymo sistemą. Taigi, ieškovė neįpareigojo atsakovės kuriant TVS naudoti konkrečius įskiepius. Ieškovė neįpareigojo atsakovės kuriant TVS naudoti būtinai WordPress (Sutarties Priedo Nr. 6 18.10 punkto lentelėje nurodyti „Siūlomi komponentai“). Pabrėžtina, kad šalių sudarytoje sutartyje numatyti tik techniniai reikalavimai, kuriuos turėjo atitikti atsakovės savo nuožiūra atrinkti įskiepiai, turinio valdymo sistema bei šių įskiepių ir sukurtos TVS veikimas.
    7. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad iki sutarties nutraukimo atsakovės atlikti darbai, kurių baigtumas 96,02 procentų, gali būti faktiškai naudojami ieškovės. Atsakovė skaičiuodama TVS baigtumo procentą visiškai neatsižvelgia į tai, kad nė vienas sutarties priede Nr. 1 numatytas etapas nėra užbaigtas iki galo. Be to, TVS sistemos baigtumo skaičiavimas atliktas remiantis tik ieškovės nurodytais pavieniais trūkumais, kurie buvo pastebėti neatlikus viso TVS testavimo. Kadangi viso TVS testavimo objektyviai nebuvo galimybės atlikti atsakovei nebaigus darbų, nebuvo galima net nuspėti, kiek ir kokių trūkumų būtų paaiškėję ateityje testuojant baigtą kurti TVS ir atskirų TVS modulių / fragmentų sąveiką. Byloje nebuvo pateikta nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad bent vienas iš sutartyje numatytų etapų atsakovės buvo baigtas vykdyti. Tai patvirtino ir liudytojas A. G..
    8. Skunde pateikiamas aiškinimas dėl kompiuterinės programos tariamo dalumo taipogi neturi jokio teisinio pagrindo. Atskirų TVS keliamų funkcijų tariamas veikimas, neveikiant visai TVS (dėl TVS neveikimo nėra ginčo), ieškovei kaip užsakovui nesukuria jokios pridėtinės vertės, nes ieškovė tokio programos kodo negali panaudoti ūkinėje-komercinėje veikloje, t. y. tam tikslui, kuriam programą norėjo įsigyti. Be to, atsakovės teiginiai, kad ieškovė tariamai galės panaudoti dalį programos kodo, kuriant naują TVS, ne tik yra nepagrįsti jokiais įrodymais ir deklaratyvūs, bet ir yra nesuderinami su rangos teisinių santykių esme. Ieškovė su atsakove sudarė sutartį ne dėl tam tikrų įskiepių ar programos kodo atskirų elementų sukūrimo, bet dėl visos programos kaip nedalomo vieneto sukūrimo. Tai yra visiškai skirtingi dalykai (sutarties objektai) ir dėl to atsakovės skunde pateiktas aiškinimas neturi jokio teisinio pagrindo.
    9. Skunde minima LAT 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2013, nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra galima vadovautis, nes nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodytos bylos faktinių aplinkybių. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą pagrįstai rėmėsi LAT 2010 m. kovo 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2010. Analogiškos pozicijos dėl programos nedalumo laikosi ir Kauno apygardos teismas 2014 m. spalio 21 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-1997-657/2014, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-2247-345/2014.
    10. Atsakovė ydingai aiškina sutarties nuostatas bei deklaratyviai nurodo, kad ieškovei priteista delspinigių suma tariamai yra neprotingai didelė, be to, delspinigių dydis tariamai prieštarauja sąžiningumo principui, o palūkanos papildomai iš viso neturėjo būti priteistos. Tai, kad šalys susitarė ne tik dėl mokėtinų netesybų dydžio už kiekvieną pradelstą dieną, bet ir dėl maksimalaus netesybų dydžio, leidžia teigti, kad buvo išlaikyta šalių skirtingų interesų pusiausvyra, o šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma.
    11. Atsakovės mokėtinos netesybos susidarė išimtinai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir nuolatinio ieškovės klaidinimo, kad atsakovė įvykdys sutartimi prisiimtus savo įsipareigojimus. Netesybos buvo skaičiuojamos tik iki sutarties nutraukimo dienos. Be to, priteistų netesybų suma 70,70 Eur/d. nėra laikytina aiškiai per didele ar neprotinga suma atsižvelgiant į ieškovės patirtus nuostolius. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad skirtingas ieškovės ir atsakovės pagal sutartį mokėtinų netesybų dydis (žr. Sutarties 4.5–4.6 punktai) nėra nesąžiningo netesybų nustatymo įrodymas (tokį įspūdį bando sudaryti atsakovė), bet kaip tik atspindi tai, kad šalys sudarydamos sutartį nustatė netesybas, atsižvelgdamos į savo prisiimtus įsipareigojimus, jų esmę ir netesybų paskirtį.
    12. 162,36 Eur priteista palūkanų suma buvo priteista už kitą laikotarpį nei 6 928,60 Eur netesybų suma bei už kitokio pobūdžio pažeidimą. Netesybos buvo skaičiuojamos iki sutarties nutraukimo (nuo 2016 m. liepos 11 d. iki 2016 m. spalio 16 d.) ir dėl sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo (pagal sutarties 4.6 punktą), o palūkanos buvo skaičiuojamos po sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos (nuo 2016 m. spalio 21 d. iki 2017 m. sausio 11 d.) ir dėl atsakovės piniginės prievolės netinkamo įvykdymo (t. y. avanso sumos negrąžinimo ir netesybų nesumokėjimo) (pagal CK 6.210 str. 2 dalį).
    13. Prašymas skirti ekspertizę yra ne tik išdėstytas netinkama procesine forma (nėra pateikta informacija, ką yra siūloma skirti ekspertu, nėra pateikta nė vieno eksperto sutikimo su nurodytomis esminėmis ekspertizės atlikimo sąlygomis ir pan.), bet ir yra nepagrįstas. Prašymas dėl ekspertizės skyrimo atsakovės galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme ir dėl to ekspertizės išvada nėra laikytina nauju įrodymu, kuris galėtų būti pateiktas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu svarstė teikti prašymą dėl ekspertizės skyrimo, bet vėliau nusprendė tokio prašymo nebeteikti. Teismas nėra atsisakęs skirti ekspertizės, bet pati atsakovė tokio prašymo nėra pareiškusi. Prašymo dėl ekspertizės skyrimo svarstymas apeliacinės instancijos teisme (tokio prašymo prieš tai atsakovei atsisakius pirmosios instancijos teisme) sudarytų prielaidas vilkinti bylos nagrinėjimą ir skatintų šalis prašymus dėl ekspertizės skyrimo reikšti tik tuo atveju, jeigu yra pralaimima byla pirmosios instancijos teisme, o ne rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, kai kyla ekspertizės poreikis. Be to, nagrinėjamoje byloje nekilo poreikio skirti ekspertizės, kadangi nebuvo ginčo dėl to, ar sutartimi prisiimti įsipareigojimai buvo tinkamai įvykdyti (abi ginčo šalys pripažįsta, kad TVS nėra sukurta iki galo), o kompiuterinės programos sukūrimas ir įdiegimas yra nedalus dalykas.
    14. Eksperto išvada teismui nėra privaloma (CPK 218 straipsnis) ir dėl to ekspertizės skyrimas, užduodant skunde nurodytus 1.1–1.2 klausimus, neturėtų prasmės, kadangi tai teisiniai klausimai, bet ne techninio pobūdžio klausimai. Skunde nurodyti 1.3–1.4 klausimai yra susiję išimtinai su atsakovės įrodinėjimo pareiga bei atsakovės bylos nagrinėjimo metu įrodinėtomis aplinkybėmis, bet ne specialių žinių poreikiu.

8Teisėjų kolegija

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

    1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
    1. Byloje kilo ginčas dėl šalių 2015 m. lapkričio 6 d. sudarytos Sutarties Nr. MED [20150715] vykdymo.

11Dėl įrodymų vertinimo.

    1. Apeliantė, nesutikdama su skundžiamu pirmosios instancijos sprendimu, nurodo, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą bei kitas procesines teisės normas. Su apeliantės argumentais dėl pirmosios instancijos teismo neteisingai įvertintų įrodymų, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.
    2. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Skundžiamojo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantė nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.
    1. Teismas sutartinius šalių santykius kvalifikuoja pagal šalių ketinimus, kuriuos šalys atskleidė sutartyje ar jos prieduose. Pagal sutarties 1.1 p. paslaugų teikėjas UAB „Media inovacijos“ įsipareigojo pagal užsakovo UAB „Estrel Vilnius“ užsakymą suteikti šios sutarties priede Nr. 1 nurodytas ir priede Nr. 2 detalizuotas paslaugas ir atlikti nurodytus darbus, o užsakovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti Sutarties priede Nr. 1 nustatytą kainą.
    2. Tai reiškia, jog šalys susitarė dėl konkretaus materialaus rezultato sukūrimo – kompiuterinės programos sukūrimo. Įvertinusi šalių ketinimus, faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo šalių santykius pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį – kaip rangos teisinius santykius, nes šios sutarties dalykas buvo materialaus pobūdžio, susijęs su materialaus objekto sukūrimu (kompiuterinės programos sukūrimu).
    3. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal šalių 2015 m. lapkričio 6 d. sudarytą Sutartį Nr. MED [20150715] bei sutarties Priedo Nr. 1 1 punktą atsakovė įsipareigojo įgyvendinti interneto tinklapio valdymo sistemą ir teikti garantiją, taisant pastebėtas klaidas. Pagal sutarties priedo Nr. 1 7 punktą paslaugų suteikimas suskirstytas į tris paslaugų suteikimo etapus: puslapio dizaino kūrimo darbai, programavimo darbai, bandomoji eksploatacija ir dokumentavimas. Pagal sutarties priedo Nr. 1 3 punktą bendra užsakymo sąmata (su PVM) 17 109,40 Eur. Pagal sutarties priedo Nr. 1 2 punktą atsakovė įsipareigojo per 120 kalendorinių dienų nuo avansinio apmokėjimo gavimo dienos suteikti paslaugas. 2015 m. lapkričio 17 d. ieškovė sumokėjo atsakovei sutarties priedo Nr. 1 4 punkte numatytą avansą (30 proc. nuo bendros sąmatos sumos su PVM) (5 132,82 Eur). Taigi TVS sistema turėjo būti sukurta iki 2016 m. kovo 16 d., tačiau sutarties nustatytu terminu atsakovė neįvykdė, ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį dėl atsakovės kaltės.
    4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai nepasirašė 2017 m. gegužės 27 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto bei neapmokėjo atsakovei sutartyje nustatytos kainos, kadangi darbai nebuvo atlikti tinkamai (t.y. 100 proc.), kad programa paruošta naudojimui (sudaryta galimybė testuoti iki galo sukurtą programos (TVS) kodą); kad buvo suteikta instrukcija ieškovei, kuria naudojantis galėtų būti atliktas sukurtos TVS testavimas pagal CK 6.668 straipsnį, sutarties priedo Nr. 2 6 punktą. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo šių nustatytų aplinkybių, tik teigia, kad nėra kalta dėl sutarties nutraukimo.
    5. Nagrinėjamu atveju, tarp šalių 2015 m. lapkričio 6 d. sudaryta Sutartis Nr. MED [20150715] yra nutraukta 2016 m. spalio 17 d., dėl to byloje ginčo nėra. Ši sutartis nutraukta užsakovei (ieškovei) pasinaudojus minimos sutarties 5.5.2 punkte įtvirtinta teise nutraukti sutartį, kitai šaliai nevykdant savo įsipareigojimų.
    6. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad Sutartis ieškovės vienašališkai nutraukta nesant atsakovės kaltės, dėl ieškovės nebendradarbiavimo, kad elektroninis susirašinėjimas, 2016 m. birželio 22 d. atsakymas, 2016 m. rugsėjo 29 d. atsakymas patvirtina, kad būtent atsakovė nuolat ragino ieškovę vykdyti savo, kaip užsakovės pareigas.
    7. Šaliai priimant sprendimą vienašališkai nutraukti sutartį iš esmės turėtų būti vertinama, ar kitos šalies padarytas pažeidimas turėjo esminės reikšmės tolesniam prievolės vykdymui. Tokiu atveju spręstina tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų padarinių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą (žr.pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio mėn. 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2012). Taip pat svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo metu tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2011; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; kt.).
    8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius duomenis, t.y. šalių atstovų paaiškinimus, pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymus, ieškovės ir atsakovės susirašinėjimus, konstatuoja, kad atsakovė nesukūrė kompiuterio programos, jos neperdavė užsakovei (ieškovei) ir tai sąlygoja išvadą, kad atsakovė prievolę įvykdė netinkamai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės argumentas, jog ji neįvykdė sutarties dėl ieškovės bendradarbiavimo pareigos nevykdymo, yra nepagrįstas ir atmestinas, kadangi pagal byloje esančius duomenis negalima konstatuoti, jog atsakovė prašė ieškovės suteikti konkrečią pagalbą atliekant darbus ir ieškovė jos atsakovei nesuteikė.
    9. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutartimi atsakovė įsipareigojo ne tik sukurti kompiuterio programą, bet ją sėkmingai įdiegti bei parengti ir perduoti instrukciją sistemos administratoriui, kuria naudojantis galėtų būti atliktas sukurtos TVS testavimas, tačiau pagal byloje esančius duomenis konstatuotina, jog atsakovė ieškovės užsakymu materialaus rezultato nesukūrė. Šalys prievoles turi vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų grąžinusi ieškovei avansą - 5 132,82 Eur sumą, sumokėtą pagal 2015 m. lapkričio 6 d. šalių sudarytą Sutartį Nr. MED [20150715, ieškovei vienašališkai nutraukus sutartį dėl atsakovės kaltės, todėl atsakovė laikoma pažeidusi prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai, 6.652 straipsnis, 6.658 straipsnis, 6.662 straipsnis).
    10. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad byloje nėra duomenų, kad būtų pakeistas sutarties priedo Nr. 1 2 punktas, nustatantis atsakovės darbų atlikimo terminą (120 kalendorinių dienų po avansinio mokėjimo gavimo dienos). Taip pat byloje nėra ir duomenų, kad atsakovė turėjo teisę vėluoti perduoti įvykdytų darbų rezultatą pagal sutarties 2.7 papunktį. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad po 2016 m. kovo 16 d. sutarties įvykdymo termino pasibaigimo, ieškovė ne kartą nustatė atsakovei protingą terminą trūkumams pašalinti, nes kaip matyti iš šalių susirašinėjimo dar 2016 m. gegužės 23 d., 2016 m. gegužės 30 d. el. laiškuose, 2016 m. birželio 21 d. pretenzijoje, 2016 m. birželio 28 d. rašte, 2016 m. rugsėjo 28 d. rašte ieškovės direktorė Ž. G. nurodė, kad TVS turi konkrečių trūkumų, ragino atsakovę juos pašalinti nurodytais terminais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestinais apeliantės argumentai, kad atsakovei nebuvo sudaryta galimybė pašalinti ieškovės parengtame TVS atskirų modulių (funkcijų) trūkumų sąraše nurodytų trūkumų per protingą terminą, nors jį ir gavo prieš 5 dienas iki sutarties nutraukimo. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų konstatuoti, kad atsakovė būtų atlikusi visus sutarties priede Nr. 2 numatytus darbus.
    11. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo aplinkybių, susijusių su atsakovės pareiga programos kūrimo metu testuoti bandomajame režime tarpinius TVS kūrimo etapo rezultatus (atskirus modulius (funkcijas)) dar iki atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo, vertinimu. Kaip matyti iš sutarties priedo Nr. 2 1 punkto sąlygų būtent atsakovė įsipareigojo atlikti visus reikalingus darbus tam, kad užsakovo nurodytame serveryje, kuris atitiks TVS keliamus reikalavimus, įdiegti veikiančią tinklalapio valdymo sistemą. Šiuo atveju, bendro pobūdžio ieškovės pareigos, įtvirtintos sutarties 3.2.1 (bendradarbiauti, sudaryti sąlygas paslaugoms teikti) ir 3.2.4 (pateikti informaciją, duomenis ir dokumentus per 8 darbo valandas nuo prašymo gavimo) punktuose, negali būti suprantamos (aiškinamos) kaip užsakovės (ieškovės) pareiga atlikti tam tikrus darbus už rangovę (atsakovę). Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad tai, jog ieškovė ar jos pasitelkti asmenys jungėsi prie atsakovės projektų valdymo sistemos, teikė atsakovei tam tikras pastabas, pasiūlymus dėl kuriamos TVS, atlikdavo kai kuriuos TVS sistemos programavimo darbus, negali pašalinti atsakovės kaip rangovės pareigos tinkamai atlikti tam tikrus darbus savo rizika.
    12. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė teisėtai ir pagrįstai nepasirašė 2017 m. gegužės 27 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto bei neapmokėjo atsakovei sutartyje nustatytos kainos, kadangi darbai nebuvo atlikti tinkamai (100 proc.). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei pavestos užduotys turėjo būti atliktos vadovaujantis sutarties prieduose Nr. 2, 6 išdėstytais reikalavimais. Tai numato sutarties 3.1.1, 1.1 punktai, sutarties 6 priedas. Pagal sutarties priedo Nr. 2 2, 3 punktus „Po įdiegimo TVS turi būti pilnai paruošta naudojimui <...> turi atitikti visus reikalavimus išdėstytus „Estravel Vilnius. Interneto tinklalapio turinio valdymo sistema. Reikalavimai sistemai.“ Dokumente“. Todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovei perdavus ieškovei darbus, 2016-03-22 įkėlus TVS į atsakovei priklausančią svetainę www.estravel.lt, ieškovei buvo sudarytos visos sąlygos testuoti TVS bandomajame režime. Atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir nepateikė objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad TVS buvo sukurta pilnai ir paruošta naudojimui.
    13. Nors ir atsakovė teigia, jog ieškovei atliktų ir sutartyje nustatyta tvarka perduotų darbų, sukurtos TVS sistemos baigtumas yra 96,02 proc., tačiau pagal byloje esančius duomenis teisėjų kolegijos vertinimu, negalima konstatuoti, kad atsakovė įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (sukūrė tinkamai funkcionuojančią TVS), įvykdė ir kitus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus – paruošė, įdiegė TVS, parengė dokumentaciją, bandomąją eksploataciją, todėl teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pagal sutarties 2.4 punktą ieškovei 2017 m. gegužės 27 d. negalėjo kilti pareiga atlikti perduodamos TVS testavimą ir pasirašyti atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą.
    14. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai dėl įskiepių yra nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais, nes pagal sutarties sąlygas nenustatyta, kad ieškovė įpareigojo atsakovę kuriant TVS, naudoti konkrečius įskiepius. Nors apeliantė teigia, kad Sutarties dokumentacijoje yra palikta didelė erdvė funkcinėms interpretacijoms, ko pasekoje dėl specifinio sutarties objekto buvo sunku numatyti visus tikslius programinės įrangos veikimo principus, todėl atsirado techninių reikalavimų, kurių „Wordpress” Sistemoje realizuoti nebuvo įmanoma, taip pat atsirado poreikis nukrypti nuo projekto dokumentacijos, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė būdama šios srities profesionale, pasirašydama sutartį joje nurodytomis sąlygomis, pati prisiėmė galimą neigiamų pasekmių riziką.
    15. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad iki sutarties nutraukimo atsakovės atlikti darbai, kurių baigtumas 96,02 procentų, gali būti faktiškai naudojami ieškovės. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp šalių pasirašytos sutarties objektas - yra santykinai nedalus. Nors sutarties objektą galima išskaidyti į atskirus etapus objektyviai (materialiai) (puslapio dizaino kūrimo darbai, programavimo darbai, bandomoji eksploatacija ir dokumentavimas), tačiau teisėjų kolegija vertina, kad atsakovės pareiga yra nedaloma pagal savo pobūdį, nes ji privalo sukurti ir įdiegti ieškovei tinklapio valdymo sistemą.
    16. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad pagal 2016 m. spalio 12 d. ieškovės pateiktą trūkumų sąrašą dalis TVS funkcijų neveikia (pvz.: dėl 9.1.3, 9.1.7.2, 9.1.7.12 papunkčiuose nurodytų trūkumų), kad 48 funkcijos neveikia pripažino ir atsakovė pirmosios instancijos teisme (2017 m. spalio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 20 sek. – 14 min. 21 sek., 36 min. 54 sek., 40 min. 37 sek.). Ieškovės atstovas paminėjo, kad mobiliajai aplikacijai niekas nebuvo sukurta (2017 m. spalio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 36 min. 06 sek. – 36 min. 30 sek.). Liudytojas A. G. teismo posėdyje patvirtino, kad nebuvo sukurta TVS, kuri atitiko visus sutarties 6 priede nurodytus reikalavimus, TVS neveikia pagal paskirtį vienareikšmiškai, nes funkcijos, susijusios su rolių ir teisių valdymu, neveikia, mobiliaisiais telefonais, planšetėmis negalima naudotis puslapiu (2017 m. spalio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 50 min. 35 sek. - 1 val. 52 min. 10 sek.). Be to, atsakovės 2017 m. spalio 12 d. el. laiške ieškovei nurodyta, kad atsakovė negali atlikti šių darbų: Trūkstamos kodo dalys parinktoje TVS turi būti realizuotos kaip įskiepiai (MI nevykdo šio reikalavimo, nes didelė dalis funkcionalumo realizuota wordpress temos kode), visi įskiepiai turi turėti galimybę eksportuoti ir importuoti savo reikmėms naudojamus duomenis ir konfigūracijas (turimi omenyje 18.6 minimi įskiepiai). Liudytojas A. G. patvirtino, kad dėl įskiepių nebuvimo TVS negalėjo veikti tinkamai (2017 m. spalio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 55 min. 05 sek.). Nagrinėjamu atveju atsakovė per papildomai nustatytą terminą darbų trūkumų neištaisė.
    17. Pažymėtina, kad Sutarties objekto įvertinimas kaip nedalaus yra svarbus dėl tos priežasties, kad neperdavus visos kompiuterinės programos užsakovei (ieškovei), šiai neatlikus jos pilno testavimo, programos kūrėjui neištaisius testavimo metu konstatuotų programos trūkumų, jos neįdiegus ir neįsitikinus, kad atsakovės sukurta sistema atitinka visus jai iškeltus reikalavimus, negalima konstatuoti, kad prievolė įvykdyta tinkamai. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad remdamasi sutarties 5.5.1 punktu bei CK 6.217 straipsnio 3 ir 5 dalimis, ieškovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti sudarytą sutartį
    18. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2010, nes, pasak apeliantės nagrinėjama byla ir cituojama LAT išnagrinėtos bylos nutartis racio decidenti skirtingos. Pažymėtina, kad byloje Nr. 3K-3-61/2010 buvo įvertinta nemažai faktinių duomenų, inter alia duomenų, patvirtinančių, jog: a) tinkamo sutarties objekto toje byloje atsakovas negavo; b) ieškovas įsipareigojimų toje byloje įvykdyti negali, nes pareiškė, kad neturi sukurtos programos kopijos; c) ieškovas toje byloje neįvykdė sutarties, nes nebuvo atlikti visi sutartyje numatyti darbai: nepateikti įrodymai apie programos sukūrimą; d) ieškovas toje byloje neperdavė atsakovui visų programos tekstinių bei pagalbinių failų (duomenų laikmenų); e) ieškovas nedėjo reikiamų pastangų programai įdiegti ir kt. Minėtoje byloje kaip ir nagrinėjamoje byloje, faktinės aplinkybės yra tapačios, nes viena šalių turėjo sukurti ne tik autorių teisių objektą, t.y. sukurti programinę įrangą, ją įdiegti ir suteikti atlygintinas paslaugas. Kadangi iš esmės abiejų bylų ginčo esmė yra ta pati, ir kaip jau buvo minėta, pagal susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kompiuterinės programos sukūrimas ir įdiegimas yra nedalus dalykas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą pagrįstai ir teisingai rėmėsi teismų precedentais ir vadovavosi suformuota praktika.
    19. Apeliaciniame skunde atsakovė teikė prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo, nurodė ekspertui užduodamus klausimus: 1) ar programinė įranga ir vartotojo sąsaja (dizainas) yra daloma; 2) ar TVS programinė įranga yra daloma; 3) ar buvo funkcionalumų, kurių techniškai įvertinti nebuvo įmanoma, jei taip, tai dėl kokių priežasčių; 4) koks yra TVS baigtumas.
    20. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad Eksperto išvada teismui nėra privaloma (CPK 218 straipsnis) ir dėl to ekspertizės skyrimas, užduodant skunde nurodytus 1.1–1.2 klausimus, neturėtų prasmės, kadangi tai teisiniai klausimai, bet ne techninio pobūdžio klausimai. Skunde nurodyti 1.3–1.4 klausimai yra susiję išimtinai su atsakovės įrodinėjimo pareiga bei atsakovės bylos nagrinėjimo metu įrodinėtomis aplinkybėmis, bet ne specialių žinių poreikiu.
    21. Teisėjų kolegija 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi atidėjo civilinės bylos nagrinėjimą ir paskyrė bylą nagrinėti 2018 m. balandžio 26 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, sudarydama galimybę apeliantei patikslinti prašymą dėl ekspertizės skyrimo, kadangi apeliantė prašyme nenurodė ekspertizės rūšies, eksperto ir pan. 2018 m. balandžio 26 d. teismo posėdis atidėtas apeliantės atstovo prašymu. 2018 m. gegužės 4 d. teismo posėdyje apeliantės atstovai pateikė prašymą dėl informacinių technologijų (informacinės sistemos diegimo) ekspertizės skyrimo, pavedant ją atlikti R. V., dirbančiam UAB „Informacinės konsultacijos, prašyme nurodė 3 užduotinus klausimus ekspertui. Ieškovės atstovas nesutiko su ekspertizės skyrimu, teigė, kad apeliantė tokiu būdu siekia tik vilkinti bylos procesą, pateikė duomenis apie jos didėjančius įsiskolinimus Sodrai.
    22. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliantei buvo sudaryta galimybė sukonkretinti savo prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo, tačiau ji šia teise nepasinaudojo tinkamai. Kaip matyti iš prašymo, apeliantės nurodytas siūlomas kandidatas ekspertizei atlikti R. V. nėra įtrauktas į Teismo ekspertų sąrašą, prašyme nenurodytas ekspertizės atlikimo terminas, ekspertizės kaina, iš apeliantės prašyme suformuluotų klausimų ekspertui turinio galima konstatuoti, jog jie susiję su atsakovės įrodinėtinų aplinkybių nustatymu, o ne su specialių žinių poreikiu. Pažymėtina ir tai, kad ekspertizės išvada keliamu klausimu, nebūtų laikoma išimtiniu ir vienareikšmiu įrodymu, todėl jos skyrimas tik užvilkintų bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme prašymas dėl ekspertizės skyrimo pateiktas nebuvo, atsakovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra atstovaujama advokato, todėl nėra pagrindo išvadai, kad apeliantės teisės į teisminę gynybą buvo apsunkintos ar nelygiavertės su ieškove. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija apeliantės prašymo dėl ekspertizės skyrimo netenkino.
    23. Dėl delspinigių dydžio. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl 0,5 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą galutinio paslaugų atlikimo termino dieną, apskaičiuotų nuo visos sąmatos sumos (be PVM) priteisimo ir iš atsakovės ieškovei priteisė 6 928,60 Eur delspinigius (70,70 Eur x 98 dienos).
    24. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog ieškovės prašomos priteisti netesybos yra aiškiai per didelės (CK 6.73 str. 2 d.), neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. Be to, ieškovei ir atsakovei nustatyti skirtingi delspinigių dydžiai, Ieškovei – 0,02 proc., atsakovei – 1 proc. Teisėjų kolegijos nuomone, šie apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo netesybų sumažinimui iki 0, 02 proc.
    25. Sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, todėl teismas, vertindamas netesybų dydį ir jo atitiktį CK 6.73 straipsnio 2 daliai ir 6.258 straipsnio 3 daliai, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas. Netesybų, kaip civilinės atsakomybės, sumažinimą reglamentuoja CK 6.251 straipsnis, kuriame nustatyta, į ką turi būti atsižvelgiama, kai teismas nukrypsta nuo visiško nuostolių atlyginimo principo: atsakomybės prigimtis, šalių turtinė padėtis, tarpusavio santykiai, ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ir sunkių padarinių. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes. Kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir negali būti vertinama, kad suformuotoje praktikoje yra nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas; sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu. Kilus sutarties šalių ginčui dėl netesybų dydžio atitikties protingumo reikalavimams, vertintina ne sutarties sudarymo metu, o ginčo metu esanti situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis Nr. 3K-3-145/2012).
    26. Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Taigi mažindamas netesybas, teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta.
    27. Nagrinėjamu atveju netesybos atsirado iš sutartinių santykių, šalys yra privatūs juridiniai asmenys (verslininkai). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų leidžiančių konstatuoti, jog sudarant sutartį atsakovės patirtis verslo ir derybų srityje buvo mažesnė nei ieškovės, todėl atsakovės vadovas, sudarydamas sutartį galėjo ir turėjo suprasti ir numatyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo pasekmes.
    28. Šalių sudaryta sutartis nebuvo sudaryta prisijungimo būdu, atsakovė turėjo galimybių tartis dėl sutarties sąlygų, taip pat ir dėl delspinigių dydžio. Pagal sutarties 4.6 papunktį šalys susitarė laisva valia, kad paslaugų teikėjas, laiku neatlikęs 1 priede išvardintų darbų, privalo sumokėti užsakovui 1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą galutinio paslaugų atlikimo termino dieną, skaičiuojant nuo visos sąmatos sumos (be PVM). Ieškovė ieškinyje prašė priteisti tik 0, 5 proc. dydžio delspinigius už mažesnį nei 6 mėnesių terminą. Todėl atsakovės mokėtinų netesybų dydį sumažinant nuo 0,5 procento iki 0,02 procento, t.y. sutartines netesybas sumažinant daugiau negu dvidešimt kartų ir nustatant jas minimalaus dydžio, iš esmės būtų paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, sutarties nuostatas koreguojant labiau, nei to reikėtų pagal protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 straipsnio 2 dalis).
    29. Dėl palūkanų. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neturėjo pagrindo priteisti iš atsakovės 162,36 Eur palūkanų, kadangi ieškovės teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai atsakovė prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 str.). Tačiau nagrinėju atveju lieka nepaneigta pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent atsakovė neįvykdė prievolės, todėl ieškinio reikalavimas dėl 162, 36 Eur palūkanų, priskaičiuotų už laikotarpį po sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos (nuo 2016 m. spalio 21 d. iki 2017 m. sausio 11 d.) dėl atsakovės piniginės prievolės netinkamo įvykdymo (t. y. avanso sumos negrąžinimo ir netesybų nesumokėjimo) (pagal CK 6.210 str. 2 dalį) pagrįstai.
    30. Dėl kitų atsakovės apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

12Dėl bylos baigties.

    1. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ( pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis c.b. Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-107/2010).
    2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus ir juos įvertinusi (CPK 185 str.), konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

13Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

    1. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
    2. Ieškovės atstovas pateikė 2018-02-02 ir 2018-05-04 prašymus dėl 2 069, 10 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo bei šias išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus (3 vnt. PVM sąskaitų faktūrų NJORD 2017-11-30 - Nr.17-1005, 2017-12-29-Nr.17-1093, 2018-04-17-Nr.18-0294, ataskaitų bei apmokėjimą patvirtinančių banko dokumentų kopijas).
    3. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės atstovas parengė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme pateikė 2 prašymus, dalyvavo 2 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė ~2 val.
    4. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 redakcija) 8.11 punktą maksimalus užmokestis už atsiliepimą į apeliacinį skundą gali būti 1090, 31 Eur (1, 3 x 838, 70 Eur), 8.16 punktą maksimalus užmokestis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai gali būti 340, 32 Eur (0,4 x 850, 80 Eur), 8.19 punktą maksimalus užmokestis už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą gali būti 85,08 Eur (0,1 x 850,80 Eur), (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2017K2 – 838, 70 Eur, o 2017K3 – 850, 80 Eur).
    5. Atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą, teiktų teisinių paslaugų apimtį bei rekomendacijose nustatytus maksimalius išlaidų dydžius, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstomis ir kompensuotinomis išlaidomis laikytina 1 942 Eur suma (už atsiliepimą į apeliacinį skundą -1091 Eur, už 2 prašymus-681 Eur, už 2 val. dalyvavimo teismo posėdžiuose - 170 Eur), ši suma priteistina iš apeliantės ieškovei.
    6. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Kadangi apeliacinės instancijos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 1 Eur, todėl atmetus apeliantės apeliacinį skundą, iš jos į valstybės biudžetą nepriteisiamos (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

14Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

15Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16Iš uždarosios akcinės bendrovės „MEDIA INOVACIJOS“ (j.a.k. 301721547) 1 942 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme uždarosios akcinės bendrovės „ESTRAVEL VILNIUS“ (j.a.k.110781452) naudai.

17Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai