Byla 2A-244-357/2015
Dėl patirtų nuostolių atlyginimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Vilijos Valantienės,

2teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų M. K. ir MB ( - ) apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1067-671/2014 pagal ieškovo UAB ( - ) ieškinį atsakovams M. K. ir MB ( - ) dėl patirtų nuostolių atlyginimo, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB ( - ) ieškiniu kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą prašydamas iš atsakovų solidariai priteisti 84438,10 Lt nuostolių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas nurodė, kad 2010-06-16 ieškovas ir atsakovas M. K. sudarė darbo sutartį Nr. 75, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti vadybininku, o nuo 2012-11-02 vienintelio bendrovės akcininko A. P. įsakymu paskirtas eiti bendrovės direktoriaus pareigas. Ieškovui tapo žinoma, jog 2013-06-26 ( - ), buvo įsteigta tiesioginė ieškovo konkurentė – mažoji bendrija ( - ), kurios steigėjas ir vienintelis akcininkas juridinio asmenų registro duomenimis yra atsakovas M. K., o MB ( - ) buveinės adresas sutampa su atsakovo M. K. namų adresu. Dalis buvusių ieškovo klientų tuo laikotarpiu, kai atsakovas vadovavo abiems įmonėms, buvo pervilioti į MB ( - ), t.y. atsisakė ieškovo teikiamų paslaugų ir tapo MB ( - ) klientais. Dėl šių veiksmų atsakovas M. K. atleistas iš darbo nuo 2014-02-04. Atsakovas M. K. pasinaudodamas UAB ( - ) komercinę paslaptį sudarančia informacija bei UAB ( - ) jam suteiktais įgaliojimais vienvaldiškai veikti ieškovo vardu santykiuose su kitais asmenimis, taip pat organizuojant ir vadovaujant kasdieninei bendrovės veiklai, ieškovo klientams siūlė ir pardavinėjo ne ieškovo, bet savo naujai įsteigtos įmonės MB ( - ) identišką produkciją. Šiais veiksmais atsakovas eidamas bendrovės direktoriaus pareigas vienareikšmiškai pažeidė pagrindinę prievolę veikti tik bendrovės interesais ir jos akcininkų naudai. Tai, kad M. K. organizavo ir vykdė veiklą per MB ( - ), patvirtina pateikiamos atsakovo, kaip MB ( - ) direktoriaus, išrašytos PVM sąskaitos-faktūros buvusiems ieškovo klientams. Atsakovas pasinaudodamas ieškovo komercine paslaptį sudarančia informacija, susijusia su bendromis ieškovo ūkinės veiklos operacijomis, tokiomis, kaip pardavimai, kaštai, pelnas, kainų struktūra, ūkinės veiklos organizavimas, tiekėjų ir klientų sąrašai, kurią sužinojo eidamas UAB ( - ) direktoriaus pareigas, vykdė veiklą, o jo įkurta įmonė laikotarpiu nuo 2013-07-10 iki 2014-01-16 gavo 84439,10 Lt pajamų. UAB ( - ) padaryta žala pasireiškė nesąžiningais ir neteisėtais M. K. veiksmais per MB ( - ) vykdant veiklą, iš kurios jis bei MB ( - ) gavo naudos. Tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir jų gautos naudos, lemiančios realų ieškovo pajamų praradimą egzistuoja priežastinis ryšys. Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, lėmusius ieškovo žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama, todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad atsakovas, kaip buvęs bendrovės vadovas yra kaltas. Ieškovas atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus suprasdamas, kad veikia prieš ieškovo interesus ir naudodamasis ieškovo komercinę paslaptį sudarančia informacija, norėjo taip veikti, todėl atsakovo veiksmai pasireiškė tyčia. Tai aiškiai patvirtina atsakovo veiksmai įsteigiant MB ( - ) tokiai pat kaip ieškovo veiklai vykdyti, aktyviais veiksmais perviliojant esamus ieškovo klientus. MB ( - ), veikdamas bendrai su M. K., ir žinodama apie jo nesąžiningus bei neteisėtus veiksmus, gavo 84439,10 Lt pajamų, todėl MB ( - ) kaltė taip pat konstatuotina. Neteisėtais veiksmais asmeninės naudos gavo ne tik M. K. kaip MB ( - ) savininkas, bet ir jo įsteigta ir vadovaujama MB ( - ), todėl abu atsakovai yra solidariai atsakingi už UAB ( - ) padarytą žalą.

6Atsakovai M. K. ir MB ( - ) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad dėl darbo santykių nutraukimo į ieškovą kreipėsi 2013 m. birželio mėn., informavo bendrovės vienintelį akcininką, kad nori steigti savo įmonę, užsiimti verslu. Vienintelis UAB ( - ) akcininkas įtikinėjo jį likti darbe, todėl jis sutiko dirbti, kol bus rastas kitas vadovas. Tai, jog jis įsteigė MB ( - ) ieškovui buvo žinoma, neslepiama. Įsteigęs MB ( - ) jis nei vieno ieškovo darbuotojo nekvietė dirbti pas save, nesinaudojo ieškovo gamybiniais įrengimais, neragino klientų nebendradarbiauti su ieškovu. Ieškovas, teigdamas, jog jis pasinaudojo komercinėmis ieškovo paslaptimis, konkrečiai nenurodo kokia komercinę paslaptį sudarančia informacija jis pasinaudojo, nenurodo nei informacijos pobūdžio, nei komercinės vertės, nei aplinkybių kokiu būdu ieškovas siekė tą informaciją išsaugoti. Ieškovas nepateikia jokių konkrečių įrodymų, jog atsakovai naudojo ar atskleidė kokią nors ieškovo komercinę paslaptį. Ieškovas neįrodo savo teisių pažeidimo, atsakovų neteisėtų veiksmų, nei jų nulemtos žalos atsiradimo. Ieškovas nepagrįstai kaltina atsakovus juridinio asmens valdymo organo pareigų pažeidimu. Atsakovas MB ( - ) nėra niekaip susijęs su ieškovu, todėl negali būti civilinės atsakomybės už CK 2.87 straipsnio nuostatų pažeidimą subjektu. Joks įstatymas, darbo sutartis ar tarpusavio susitarimas nedraudė atsakovui pradėti dirbti kitoje bendrovėje. Atsakovas nesiėmė jokių neteisėtų veiksmų, kad būtų pervilioti ieškovo klientai. Tai, jog atsakovai pardavė produkciją ieškovo nurodytoms įmonėms, neįrodo neteisėtų veiksmų. Visą laikotarpį, kai UAB ( - ) vadovavo M. K., įmonės pajamos ir pelnas tik augo, finansiniai rodikliai gerėjo, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas veikė priešingai ieškovo interesams ir darė žalą. Nors ieškovas nurodo, kad žala turi būti pripažįstamos visos atsakovų gautos pajamos – 84439,10 Lt, tačiau reikšdamas reikalavimą turėtų įrodyti, kad tokios negautos pajamos yra realios, o ne hipotetinės. Ieškovas nepagrįstai reikalauja tokios sumos, kuri yra tik šiek tiek mažesnė už ieškovo 2013 metų pelną ir ženkliai viršija 2012 m. pelną. Ieškovas visiškai nepagrindė ir priežastinio ryšio, todėl nesant civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, ieškinys turėtų būti atmestas.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Telšių rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.

9Priteisė solidariai iš atsakovų M. K. ir MB ( - ) ieškovo UAB ( - ) naudai 50 519,37 Lt nuostolių, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-04-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas 8302,36 Lt.

10Priteisė iš atsakovų M. K. MB ( - ) lygiomis dalimis valstybei 27 Lt proceso išlaidų. Priteisė iš UAB ( - ) atsakovams M. K. ir MB ( - ) 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš UAB ( - ) valstybei 18 Lt proceso išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

11Nurodė, kad ieškovo nurodoma informacija, sudaranti UAB ( - ) komercinę paslaptį: įmonės finansinė būklė, tiekėjų ir pirkėjų duomenys, gamybos kaštai, pardavimų sąlygos, pardavimų kainos, ir kt., yra tiesiogiai susijusi su šios bendrovės ūkinės-finansinės veiklos organizavimu, siekiant gauti pelną, su dalykine reputacija, ryšiais, komercine rizika, todėl teismas traktavo tai kaip komercinę paslaptį. Ši informacija suteikė galimybę įvertinti privataus verslo rentabilumą ir rizikos koeficientą. Atsakovas, eidamas ieškovo bendrovės direktoriaus pareigas, buvo bendrovės konkurentės – MB ( - ), besiverčiančios ta pačia, kaip ir ieškovo bendrovės vykdoma veikla, steigėjas (vienintelis akcininkas) ir direktorius. Tokiu būdu, atsakovas nepaisė draudimo atskleisti (naudoti) ieškovo komercinę paslaptį. Dalis buvusių ieškovo klientų tuo laikotarpiu, kai atsakovas vadovavo abiems įmonėms, buvo pervilioti į MB ( - ), t.y. atsisakė ieškovo teikiamų paslaugų ir tapo MB ( - ) klientais. Byloje nėra ginčo, kad ieškovo ir atsakovo bendrovės yra konkuruojantys verslo subjektai. Suprantama, jog bendrovės, konkuruojančios ieškovo bendrovei, įsteigimo faktas, kaip toks, negalėjo padaryti žalos. Vertindamas atsakovo M. K. veiksmus nesąžiningos konkurencijos aspektu (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) jo neteisėtus veiksmus teismas laikė įrodytais, jų atsakovas neginčijo, ir sprendė, kad šiuos veiksmus atsakovas M. K. atliko tyčia (CK 6.246 straipsnis, 6.248 straipsnis).

12Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų solidariai 84 438,10 Lt patirtų nuostolių, nes tokią turtinę naudą gavo atsakovai sudarę medienos pardavimo sutartis su buvusiais ieškovo klientais. Iš ieškovo pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų analizės teismas matė, kad būtent nesąžiningos konkurencijos laikotarpiu ieškovo pardavimai sumažėjo, nes buvę ieškovo klientai: UAB ( - ), UAB ( - ), UAB ( - ), UAB ( - ), UAB ( - ) tuo laikotarpiu pirko medieną ne iš ieškovo, o iš atsakovo, dėl ko ieškovas patyrė žalą (nuostolius) (CK 1.116 straipsnio 3 dalis, 6.249 straipsnis) ir tarp neteisėtų veiksmų bei žalos yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovo intelektualaus indėlio gauti pelną panaudojimas atsakovo privačioje veikloje ieškovui sukėlė nuostolių – negautų pajamų forma. Teismui objektyvūs duomenys apie MB ( - ) veiklos rezultatus nebuvo pateikti, tačiau sprendė, kad ši aplinkybė negali įtakoti ieškovo patirtų nuostolių dydžio, ieškovas neturi nukentėti dėl nepelningos, nerentabilios, neūkiškos ar kitokios atsakovo veiklos, jei jis metų pabaigoje negavo pelno, nes ieškinys pareikštas tik dėl ieškovo patirtų nuostolių nesąžiningos konkurencijos laikotarpiu. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Teismas laikė, kad ieškovo negautoms pajamoms apskaičiuoti gali būti taikomas subjektyvusis metodas, paskaičiuojant kiek ieškovas būtų gavęs pelno atitinkamu laikotarpiu, jeigu pardavimai, kurie buvo atlikti MB ( - ), būtų vykdomi ieškovo bendrovėje. Iš MB ( - ) pardavimo PVM sąskaitų-faktūrų ir lyginamosios UAB ( - ) pardavimų lentelės teismas matė, kad UAB ( - ) pirkėjai: UAB ( - ), UAB ( - ), UAB ( - ), UAB ( - ), UAB ( - ), UAB ( - ), UAB ( - ), V. G. įmonė, tapo atsakovo MB ( - ) pirkėjais, ir po MB ( - ) veiklos pradžios beveik nebepirko iš ieškovo, todėl padarė išvadą, kad šiuo laikotarpiu atsakovų gautos pajamos iš šių pirkėjų yra ieškovo nuostoliai. Iš paminėtų įrodymų teismas matė, kad UAB ( - ) nebuvo ieškovo klientas, tačiau iš ataskaitos apie telefonines išklotines sprendė, kad atsakovas M. K. skambino UAB ( - ) 2013-12-23, tuo metu dirbdamas UAB ( - ) direktoriumi iš UAB ( - ) priklausančio telefono ir tą pačią dieną – 2013-12-23, ieškovui priklausančiu kompiuteriu buvo išrašyta PVM-sąskaita faktūra Nr. ZEM00030 MB ( - ), kas rodo, kad atsakovas, jeigu būtų buvęs lojalus ieškovo bendrovės vadovas, šį sandorį, kaip ir visus kitus, kurie buvo nustatyti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, būtų sudaręs ieškovo bendrovės naudai. Ieškovas paskaičiavo nuostolius, suskaičiavęs pagal visas 35 PVM sąskaitas-faktūras gautas pajamas be PVM – 84439,10 Lt iš šią sumą prašė priteisti, kaip negautas pajamas. Teismas padarė išvadą, kad iš šios sumos turi būti išskaitytos savikainos išlaidos (įsigijimo vertė, transportavimo ir kiti kaštai, tiesiogiai priskirtini įsigijimui ir perdirbimui), ir jas išskaičius sprendė, kad nuostolius sudaro 50 519,37 Lt. Atsakovų M. K. ir MB ( - ) veiksmų civilinės atsakomybės taikymo požiūriu negalima atriboti, konkrečiai įvardijant iš kiekvieno jų priteistinos žalos dydžio sumą, todėl nurodytą 50 519,37 Lt nuostolių sumą iš atsakovų teismas priteisė solidariai. Iš atsakovų solidariai teismas taip priteisė 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo reikalavimą patenkinus 60 procentų, teismas paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14Apeliaciniu skundu atsakovai M. K. ir MB ( - ) prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

161. Apeliantų įsitikinimu, ieškovas neįrodė, o teismas nenustatė, civilinės atsakomybės sąlygų viseto, todėl atsakomybė atsakovams taikyta be teisinio pagrindo. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 2.87 str. normas, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas dėl vieno iš apeliantų veiksmų neteisėtumo. Apeliantas nesutinka su teismo išvada dėl atsakovų solidarios atsakomybės už neteisėtų veiksmų įvykdymą, nes kokie konkrečiai atsakovų veiksmai pažeidė CK 1.116 str. 3 d. ir Konkurencijos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. nuostatas, bylą nagrinėjęs teismas nepasisakė. Pabrėžia, kad MB ( - ) nėra ir negali būti civilinės atsakomybės subjektas Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 7 d., CK 2.87 str. prasme, todėl nenurodžius ir nekonstatavus, kokius konkrečiai nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus atliko MB ( - ), atsakomybė šio asmens atžvilgiu taikyta nepagrįstai. Teismas padarė faktinėms ginčo aplinkybėms ir byloje esantiems įrodymams prieštaraujančias išvadas, neva į ( - ) buvo pervilioti buvę ieškovo klientai, t. y., jie atsisakė ieškovo paslaugų ir tapo MB ( - ) klientais. Apeliantas teigia, kad net ir įsteigus MB ( - ), ieškovo klientai pervilioti nebuvo, todėl apeliantų veikla ieškovo pardavimų ir pajamų mažėjimo niekaip neįtakojo.

172. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai nustatė žalos, tai yra negautų pajamų, dydį. Teismas, nustatydamas nuostolių dydį, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, o tariamą žalą apskaičiavo pagal buhalterės sugalvotą formulę: iš pardavimo kainos atėmė tik tariamą pardavimo savikainą, kurią pasak teismo, sudaro tik medienos įsigijimo ir transportavimo kaštai. Atkreipia dėmesį, kad UAB ( - ) ieškovo klientu niekada nebuvo. Laiko, kad veiklos sąnaudos ginčo atveju neabejotinai turėjo būti įvertintos. Ieškovas visiškai nepagrįstai reikalavo sumos, laikytinos tik pardavimo pajamomis, priteisimo, o teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovui turėtų būti priteistas tariamas negautas bendrasis pelnas. Maksimali ieškovui priteistina suma galėjo sudaryti ne daugiau nei 2279,83 Lt. Byloje yra dvi ieškovo 2013 m. pelno (nuostolio) ataskaitos, kurių duomenys nesutampa. Be to, ieškovo reikalauta priteisti suma buvo gerokai didesnė už visą 2013 m. grynąjį jo pelną – 52 590 Lt, kas patvirtinta neteisingai teismo apskaičiuotą ieškovo negautų pajamų dydį.

183. Pirmosios instancijos teismas priežastinio ryšio egzistavimą grindė argumentais, neatitinkančiais faktinių ginčo aplinkybių.

194. Teismas ginčo atveju netinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų tyrimą bei vertinimą reguliuojančias teisės normas. Teismas iškreipė įrodinėjimo pareigos šalims paskirstymo taisyklę. Atsakovų atstovas su ieškovo pateiktu paskaičiavimu susipažino tik teismo posėdžio metu, todėl negalėjo pasinaudoti teise išsireikalauti pirminių apskaitos duomenų. Apeliantas įsitikinęs, kad teismas remtis buhalterės paskaičiavimais, negalėjo.

205. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimą, teismas neatsižvelgė į atsakovų pastabas, kad ieškovas nepateikė tinkamo pagrindimo ir atstovavimo išlaidų iššifravimo.

21Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB ( - ) prašo apeliacinį skundą atmesti, Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą bei solidariai iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.

22Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

23Apeliantai, siekdami suklaidinti teismą, pateikia akivaizdžiai neteisingą teismų praktikos bei faktinės situacijos interpretaciją. Ieškovo reikalavimo nesudaro iš UAB ( - ) atsakovų gautos pajamos, ieškovės reikalavimas kildinamas tik iš atsakovo išrašytų sąskaitų ieškovės klientams nuo MB ( - ) įsteigimo iki 2014 m. sausio 16 d., t. y. ieškovė savo reikalavimo nekildina iš visos MB ( - ) veiklos, be to, nereikalaujama galimos hipotetinės žalos atlyginimo. Apeliantų cituojami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos pavyzdžiai nėra susiję su konkurencijos teisiniais santykiais. Teismas tinkamai įvertino šalių pateiktus įrodymus ir jais vadovaudamasis padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas dėl atsakovų civilinės atsakomybės, nes M. K. įsteigė MB ( - ) bei perviliojo ieškovo klientus slapčia, akivaizdžiai turėdamas neteisėtų ir nesąžiningų ketinimų. Nesutinka su apeliantų dėstoma pozicija dėl netinkamo nustatyto žalos dydžio, nes negautų pajamų dydis vertintas konkrečios veiklos pelningumu konkrečiu laikotarpiu. Priešingai nei nurodo apeliantai, ieškovas įrodė ir teismas nustatė priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovų veiksnių ir žalos. Teismas pagrįstai atsakovams pritaikė solidariąją atsakomybę. Teismas tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų tyrimą bei vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Laiko, kad ieškovo atstovas pateikė tinkamą atstovavimo išlaidų pagrindimą, todėl teismas priteisė tinkamo dydžio bylinėjimosi išlaidas.

24IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

26Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

27Byloje sprendžiamas ginčas dėl nesąžiningos konkurencijos ir tokiais veiksmais padarytų nuostolių atlyginimo. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys dėl nuostolių, padarytų nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje kilo ginčas dėl to, kad atsakovas M. K., būdamas ieškovo direktoriumi, nenutraukęs darbo santykių su ieškovu, pradėjo verstis veikla, analogiška ieškovo vykdomai komercinei veiklai, kuri savo pobūdžiu yra konkuruojanti su ieškovu. Taip, eidamas bendrovės direktoriaus pareigas, pažeidė prievolę veikti išskirtinai ieškovo interesais, be to, įsteigęs MB ( - ) tokiais neteisėtais veiksmais gavo asmeninės naudos, todėl abu atsakovai turi solidariai atlyginti žalą, padarytą nesąžiningos konkurencijos veiksmais.

28Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir civilinės atsakomybės už juos sąlygų

29Lietuvos ūkis grindžiamas asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, taip pat sąžiningos konkurencijos laisve, kurią saugo ir gina įstatymas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1, 4 dalys). Būtina prielaida sąžiningai konkurencijai, kaip vienai iš pamatinių rinkos ekonomikos vertybių, apsaugoti yra nesąžiningos konkurencijos veiksmų įvardijimas ir uždraudimas įstatymu. LR Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti.

30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas pirmiau nurodytų teisės normų taikymo sąlygas, yra pasisakęs, kad, norint asmens atliktus veiksmus pripažinti nesąžiningos konkurencijos veiksmais, būtina konstatuoti dvi esmines sąlygas: pirma, turi būti nustatytas konkurencijos santykis tarp verslo ar profesine veikla užsiimančių subjektų; antra, būtina nustatyti, kad atitinkami konkurento veiksmai atliekami turint tikslą konkuruoti, ir būtent atliekant tokius veiksmus yra naudojamasi kitų subjektų reputacija, produktų, žymenų imitavimu ar kitais nesąžiningais veiksmais (vartotojų klaidinimu ir pan.), sąmoningai siekiant tapti konkuruojančiu subjektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baltijos muzika“ ir kt. v. UAB „Baltijos reklamos projektai“, bylos Nr. 3K-3-475/2008; 2011 m. spalio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. D. B. v. UAB „Žaibo ratas Vilnius“, UAB „Agrolitas Impeks Lesma“, bylos Nr. 3K-3-366/2011). Pavyzdinis nesąžiningos konkurencijos veiksmų, kurie per se pripažįstami neteisėtais sąžiningos verslo praktikos požiūriu, sąrašas įvardijamas LR Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 – 7 punktuose, tačiau nustatinėjant, ar ūkio subjektas kito ūkio subjekto atžvilgiu atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus minėtu sąrašu neapsiribojama. Kitaip tariant, nesąžiningos konkurencijos veiksmais gali būti pripažinti ir neįvardinti LR Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju konkuruojančio subjekto veiksmų kvalifikavimas neteisėtais sąžiningos konkurencijos požiūriu priklauso nuo to, ar egzistuoja pagrindai, leidžiantys pripažinti juos prieštaraujančius įprastai ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ar geriems papročiams (bono mores).

31Deliktinė atsakomybė už nesąžiningos konkurencijos veiksmus galima tik nustačius visas civilinės atsakomybės būtinąsias sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, kaltę ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei žalos (CK 6.246 –6.249 str.). Pareiga pagrįsti egzistuojant šias sąlygas tenka ieškinį reiškiančiam asmeniui (CPK 12 str., 178 str.). Taigi, reikalavimas atlyginti nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą žalą gali būti tenkinamas tik nustačius, jog atitinkamoje rinkoje ieškovo atžvilgiu kitas subjektas atliko tyčinius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams prieštaraujančius veiksmus, o šie veiksmai tiesiogiai paveikė ieškovą ir padarė jam žalą.

32Dėl neteisėtų veiksmų

33Šiuo konkrečiu atveju išskirtini du epizodai, kurie, teismo vertinimu, leidžia teigti, kad atsakovai atliko sąžiningos konkurencijos standartams prieštaraujančius veiksmus, t. y. veiksmai, kuriais atsakovas būdamas bendrovės direktoriumi pažeidė pareigą veikti išskirtinai ieškovo ir akcininko naudai ir veiksmai, kuriais buvo atskleista bei atsakovo MB ( - ) veikloje panaudota ieškovo komercinė paslaptis (Konkurencijos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p.; CK 1.116 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus tenkino iš dalies, pripažinęs, jog atsakovai atliko ieškinyje nurodytų neteisėtus veiksmus nesąžiningos konkurencijos prasme. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad ieškovas neįrodė, o teismas nenustatė, civilinės atsakomybės sąlygų viseto, todėl atsakomybė atsakovams taikyta be teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas vertina ir pasisako dėl kiekvienos iš aplinkybių, apelianto teigimu, nesudarančių pagrindą atsakovų civilinei atsakomybei kilti.

34Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog abi įmonės veikia toje pačioje verslo srityje bei užsiima ta pačia veikla – mediena ir medienos apdorojimas, tačiau susiklostė tokia situacija, kai vienas ir tas pats asmuo – atsakovas M. K. – veikė dviejų skirtingų konkuruojančių ūkio subjektų interesais.

35Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar MB ( - ) veikloje atsakovų galimai panaudota informacija, įgyta atsakovo M. K. dirbant UAB ( - ), gali būti laikoma ieškovo komercine paslaptimi. Remiantis CK 1.116 straipsnio 1 dalimi informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu ji turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Pagal šią įstatymo normą dėl informacijos pripažinimo paslaptimi sprendžia jos savininkas, t. y. pats savininkas, vadovaudamasis komercijos (gamybos) interesais, sprendžia, kuri informacija yra komercinė paslaptis ir negali būti atskleista. Informacija tam, kad būtų laikoma komercine paslaptimi, turi atitikti šiuos požymius: 1) informacija turi būti slapta (nevieša); 2) ji turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę; 3) informacija turi būti saugoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-350/2012, 2012-07-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-326/2012). Taigi, komercinę paslaptį sudaro tokia informacija, kuri nėra visuotinai žinoma ar laisvai prieinama tretiesiems asmenims, turi komercinę (gamybinę vertę) ir yra saugoma. Informacijos slaptumas nereiškia, kad informacija turi būti absoliučiai slapta. Reikšminga yra tai, ar informacijos savininkas ėmėsi protingų pastangų ją apsaugoti, pavyzdžiui, naudojo fizines, technines, teisines, organizacines ar kitokias priemones, priėmė sprendimą paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo 2011-07-01 nutartis c. b. Nr. 3K-3-303/2011). Pavyzdžiui, protingomis pastangomis išsaugoti informacijos slaptumą inter alia galėtų būti laikomos papildomos sutarčių nuostatos, įtvirtinančios konfidencialumo pareigą, tačiau savaime faktas, jog bendrovėje nėra patvirtinto komercinių paslapčių sąrašo, neturi būti suabsoliutinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-366/2011). Sprendžiant, ar informacija turi komercinę (gamybinę) vertę, atsižvelgtina į tai, kad ji turi suteikti šios turėtojui konkurencinį pranašumą, t. y. tam tikrų verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo 2012-06-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-350/2012). Ar konkretūs duomenys turi komercinę vertę, gali būti įrodinėjimo objektas.

36Byloje nustatyta, kad atsakovas M. K. nuo 2010-06-16 d. buvo ieškovo darbuotojas – vadybininkas, nuo 2012-11-02 d. buvo ieškovo direktorius, bendravo su klientais, jam buvo žinoma įmonės finansinė būklė, tiekėjų ir pirkėjų duomenys, gamybos kaštai, pardavimų sąlygos, pardavimų kainos, ir kt., kas yra tiesiogiai susiję su šios bendrovės ūkinės-finansinės veiklos organizavimu, siekiant gauti pelną, su dalykine reputacija, ryšiais, komercine rizika, todėl pripažintina, kad atsakovui M. K. buvo žinoma visa esminė informacija apie ieškovo klientus ir, kad atsakovas M. K. savo veikloje pasinaudojo ieškovo sukaupta ir jam pagal darbo santykius pas ieškovą žinoma informacija, kuri savo turiniu gali būti laikoma konfidencialia. Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, kad gausioje teismų praktikoje, sprendžiant nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos klausimus, yra konstatuota, jog informacija apie klientus iš esmės galėtų būti pripažįstama komercine paslaptimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-31 nutartis c. b. Nr. 3K-3-485/2007, 2012-06-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-326/2012, 2013-12-17 nutartis c. b. Nr. 3K-3-676/2013). Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje pažymima ir tai, kad paprastai įmonės klientu laikomas nuolatinis prekių ar paslaugų pirkėjas. Įgautas kliento pasitikėjimas, parinktas kliento siekius ir poreikius atitinkantis produktas garantuoja kliento lojalumą bei įmonės vardo žinomumo augimą. Investuoti į turimą klientą įmonėms apsimoka labiau nei bandyti pritraukti naujų, nes iš lojalių klientų jos gali uždirbti daugiau pelno nei iš naujai pritrauktų, todėl praktikoje pripažįstama, kad ūkio subjekto klientų sąrašas priskirtinas rinkų informacijai, sudarančiai komercinę paslaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-447/2014). Vadinasi, būtent tokia informacija užtikrina ūkio subjekto pranašumą prieš kitus ūkio subjektus, ji yra neatskiriamas rinkos elementas, todėl šios informacijos atskleidimas tretiesiems asmenims gali lemti sąžiningos konkurencijos pažeidimą. Vertindama ieškovo vykdomos veiklos tęstinumą turimų klientų aspektu, teisėjų kolegija pripažįsta, kad iš ieškovo atsakovų pervilioti klientai turėjo ne vienkartinius santykius (1 t., 53, 90-100 b. l.). Šiuo atvejų, teisėjų kolegijai akivaizdu, kad atsakovas M. K. dar būdamas ieškovo UAB ( - ) direktoriumi ėmėsi teisinių veiksmų įsteigti kitą juridinį asmenį, kuris pagal savo veiklos rūšį, veikimo rinkoje sritį ir pobūdį yra konkuruojantis su ieškovu komercinės veikos subjektas. Įvertinusi anksčiau paminėtus atsakovo M. K. veiksmus, kad atsakovas pasinaudojo ieškovo įmonėje sukaupta informacija apie klientų sąrašus, jų kontaktinius duomenis, formuojamų prekių kainas, teikiamų paslaugų kainodarą ir kt., teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokių atsakovo veiksmų negalima pripažinti atitinkančiais sąžiningos verslo praktikos reikalavimus, geros moralės veiksmais, nepakenkusiais ir negalėjusiais pakenkti konkuruojančio ūkio subjekto – ieškovo – teisėtiems interesams. Atsakovas pasinaudojo ieškovo įmonėje sukaupta ir jam pagal buvusius darbo santykius pas ieškovą žinoma informacija, kuri savo turiniu pripažintina konfidencialia informacija. Žinodamas informaciją apie ieškovo klientus, atsakovas, nenutraukęs darbo santykių su ieškovu UAB ( - ), 2013-06-18 įteigė MB ( - ). Šiuo konkrečiu atveju, teismui akivaizdu, kad MB ( - ) pradėjo dalyvauti analogiškoje ieškovo veiklai rinkoje, jos veikloje pasinaudojant darbo pas ieškovą laikotarpiu sukaupta informacija apie klientus.

37Teismų praktikoje pažymima, kad bendrovės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 str. 2 d.); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis); ir, svarbiausia, ir svarbiausia, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo (CK 2.87 str. 4 d.). Įmonės vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; atstovauti bendrovei, atsakyti už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013).

38Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šiuo atveju, atsakovas, kaip bendrovės vadovas, neturėjo teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia ieškovo įstatus ar yra priešingi bendrovės įstatuose nurodytiems veiklos tikslams, yra akivaizdžiai nuostolingi ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi. Teismui akivaizdu, jog atsakovas M. K. pasinaudodamas UAB ( - ) komercinę paslaptį sudarančia informacija bei UAB ( - ) jam suteiktais įgaliojimais vienvaldiškai veikti ieškovo vardu santykiuose su kitais asmenimis, taip pat organizuojant ir vadovaujant kasdieninei bendrovės veiklai, ieškovo klientams siūlė ir pardavinėjo ne ieškovo, bet savo naujai įsteigtos įmonės MB ( - ) identišką produkciją. Šiais veiksmais atsakovas eidamas bendrovės direktoriaus pareigas vienareikšmiškai pažeidė pagrindinę prievolę veikti tik bendrovės interesais ir jos akcininkų naudai. Teismas įvertinęs ieškovo pelno (nuostolio ataskaitas) už ginčo laikotarpį, negali pripažinti, kad M. K. vadovaujant UAB ( - ) įmonės pajamos ir pelnas tik augo, finansiniai rodikliai gerėjo, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas neveikė priešingai ieškovo interesams ir darė žalą. Būtent tokias faktines aplinkybes nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas M. K., siekdamas asmeninių tikslų, įsteigęs kitą konkuruojantį juridinį asmenį – MB ( - ) pažeidė CK 2.87 straipsnio nuostatas.

39Dėl solidariosios atsakovų atsakomybės

40Apeliantas nesutinka su teismo išvada dėl atsakovų solidarios atsakomybės už neteisėtų veiksmų įvykdymą, nes kokie konkrečiai atsakovų veiksmai pažeidė įstatymo nuostatas, bylą nagrinėjęs teismas nepasisakė. Pabrėžia, kad MB ( - ) nėra ir negali būti civilinės atsakomybės subjektas Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 7 d., CK 2.87 str. prasme, todėl nenurodžius ir nekonstatavus, kokius konkrečiai nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus atliko MB ( - ), atsakomybė šio asmens atžvilgiu, apeliantų manymu, taikyta nepagrįstai.

41Aukščiau aptarti argumentai, teisėjų kolegijos nuomone, sudaro pagrindą konstatuoti, kad vystant atsakovo MB ( - ) veiklą buvo neteisėtai pasinaudota ieškovo UAB ( - ) komercinėmis paslaptimis ir tokiu būdu nesąžiningai konkuruota. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, dėl tokių atsakovo M. K. veiksmų ieškovas prarado dalį turėtų klientų ir iš jų gautas pajamas. Šiais veiksmais atsakovas MB ( - ) faktiškai pradėjo savo veiklą, galėjo ją sėkmingai plėtoti, pagerino savo ir pablogino konkuravimo sąlygas ieškovui. Tokia veikla kvalifikuotina nesąžininga, nes neatitinka geros ūkinės praktikos ar normalių verslo papročių, be to, ji laikytina pakankamai reikšminga, nes turėjo neigiamą įtaką ieškovo galimybėms varžytis rinkoje, tuo padarydama jai žalą. Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Atsakovų veiksmų civilinės atsakomybės taikymo požiūriu negalima atriboti, konkrečiai įvardijant iš kiekvieno jų priteistinos žalos dydžio sumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino esant solidarią atsakovų atsakomybę. Taigi byloje yra nustatytos visų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos. Kasacinio teismo praktikoje šios kategorijos bylose laikomasi nuostatos, kad tokiais atvejais, kai civilinė atsakomybės kyla tiek naujai įsteigtai konkuruojančiai įmonei, tiek šios įmonės steigėjams ar kitiems juridinio asmens dalyviams, tokių asmenų veiksmų civilinės atsakomybės taikymo požiūriu negalima atriboti konkrečiai įvardijant kiekvieno iš jų padarytos žalos dydį, todėl žala iš visų atsakovų priteisiama solidariai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DBSB „Medvėgalis ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007; 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Chemika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-326/2012).

42Dėl priežastinio ryšio ir žalos dydžio

43Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp neteisėtų veiksmų bei žalos yra priežastinis ryšys. Pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. Šiuo atveju neteisus apeliantas teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas priežastinio ryšio egzistavimą grindė argumentais, neatitinkančiais faktinių ginčo aplinkybių.

44LR Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl: 1) neteisėtų veiksmų nutraukimo; 2) padarytos žalos atlyginimo. Šioje įstatymo normoje yra nustatyti pažeistų teisių gynybos būdai. Vienas iš pažeistų teisių gynybos būdų, kurį pasirinko ieškovas, – tai teisė reikalauti padarytos žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, konstatuoja, kad atsakovai nesąžiningai konkuravo, todėl ieškovui turi būti atlyginama padaryta žala. Konkurencijos įstatymas nenustato specialių kriterijų, pagal kuriuos turėtų būti apskaičiuojama žala, padaryta nesąžiningai konkuruojant, todėl darytina išvada, kad tokia žala nustatytina ir apskaičiuotina pagal CK įtvirtintus bendruosius žalos atlyginimo principus.

45Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra ne kartą pažymėta, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB Lesto (AB Rytų skirstomųjų tinklų teisių perėmėjas) v. J. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-356/2011; 2006 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokiose kaip nagrinėjamoji bylose įrodinėjimas turi savitą specifiką, nes, sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, priežastinio ryšio tarp atitinkamų veiksmų ir padarytos žalos, iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti nagrinėjant šios kategorijos bylas, priešingu atveju (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką, keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gaunant pelną. Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Chemika“, bylos Nr. 3K-3-326/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JG reklamos dovanos“ v. D. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-377/2013).

46Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma –atsakovo M. K. dalyvavimas įsteigiant MB ( - ), klientų perviliojimas į konkuruojantį verslo subjektą, sandorių su buvusiais ieškovo klientais sudarymas, ieškovo bendrovės apyvartos kritimas – konkrečiu atveju leidžia daryti išvadą, jog ieškovo patirtą žalą lėmė būtent neteisėti atsakovų M. K. ir MB ( - ) veiksmai. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada padaryta remiantis netiesioginių įrodymų visuma ir atitinka kasacinio teismo praktiką dėl įrodinėjimo specifikos šios kategorijos bylose. Todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas ginčo atveju netinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų tyrimą bei vertinimą reguliuojančias teisės normas ir iškreipė įrodinėjimo pareigos šalims paskirstymo taisyklę.

47Nagrinėjamu atveju, ieškovas nuostolius skaičiavo pagal visų 35 PVM sąskaitų-faktūrų atsakovo gautas pajamas be PVM – 84439,10 Lt iš šią sumą prašė priteisti, kaip negautas pajamas, nes tokią turtinę naudą gavo atsakovai sudarę medienos pardavimo sutartis su buvusiais ieškovo klientais. Iš ieškovo pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų, 2012 metais, 2013 metais – laikotarpiu, kada atsakovas M. K. dirbo tiek ieškovo bendrovės direktoriumi, tiek atsakovo MB ( - ) direktoriumi nustatyta, kad būtent nesąžiningos konkurencijos laikotarpiu ieškovo pardavimai sumažėjo, nes buvę ieškovo klientai: UAB ( - ), UAB ( - ), UAB ( - ), UAB ( - ), UAB ( - ) tuo laikotarpiu pirko medieną ne iš ieškovo, o iš atsakovo, dėl ko ieškovas patyrė žalą (nuostolius). Nors apeliantai teigia, kad net ir įsteigus MB ( - ), ieškovo klientai pervilioti nebuvo, todėl atsakovų veikla ieškovo pardavimų ir pajamų mažėjimo niekaip neįtakojo, tačiau šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė. Šiuo atveju apeliantai nepagrindė apeliaciniame skunde nurodomo teiginio, kad UAB ( - ) ieškovo klientu niekada nebuvo. Be to, UAB ( - ) anksčiau buvo UAB ( - ).

48Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš 84439,10 Lt sumos be PVM turi būti išskaitytos savikainos išlaidos (įsigijimo vertė, transportavimo ir kiti kaštai, tiesiogiai priskirtini įsigijimui ir perdirbimui), ir jas išskaičius, priteisė iš atsakovų 50 519,37 Lt nuostolių.

49Apeliantas įsitikinęs, kad teismas netinkamai nustatė žalos, tai yra negautų pajamų, dydį, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, o tariamą žalą apskaičiavo pagal buhalterės sugalvotą formulę. Apelianto manymu, ieškovas visiškai nepagrįstai reikalavo sumos, laikytinos tik pardavimo pajamomis, priteisimo, o teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovui turėtų būti priteistas tariamas negautas bendrasis pelnas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad maksimali ieškovui priteistina suma galėjo sudaryti ne daugiau nei 2279,83 Lt. Su tokia apelianto dėstoma pozicija teisėjų kolegija sutinka tik iš dalies.

50Žala yra savarankiška civilinės atsakomybės sąlyga, jos dydžio nustatymas yra fakto klausimas. Konfidencialios informacijos atskleidimas dažniausiai susijęs su netiesioginiais nuostoliais (sumažėjęs bendrovės konkurencingumas rinkoje, žala bendrovės įvaizdžiui, negautas pelnas), todėl įrodyti, kad bendrovė patyrė tam tikro dydžio nuostolį, yra gana sudėtinga. CK 6.164 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad minimalūs nuostoliai tokiu atveju yra tokio dydžio, kokia yra gauta nauda, išreikšta pinigais.

51Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad ieškovo negautos pajamos šiuo atveju suprantamos kaip (negautas) grynasis pelnas, jis turi būti įrodomas ir laikytinas priteistina žala. Negautos pajamos neturi būti suprantamos kaip visa tikėtina gauti iš asmens veiklos suma, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas apmokestinamasis pelnas. Jis dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, dėl ko būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis. Grynasis pelnas yra gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus finansines veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. UAB „Sanitex“, bylos Nr. 3K-3-336/2008; 2014 m. spalio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „AB Danske Bank A/S“ v. UAB „Kaminera“, bylos Nr. 3K-3-418/2014; 2014 m. spalio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Transekspedicija“ v. UAB „Lastra“ ir kiti, bylos Nr. 3K-3-447/2014; kt.).

52Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs sąlygų civilinei atsakomybei taikyti buvimą, ieškovo patirtos žalos dydį turėjo nustatyti vadovaudamasis grynojo pelno kriterijumi. Šiuo atveju teismas pagrįstai iš 84439,10 Lt sumos be PVM išskaitė savikainos išlaidas (įsigijimo vertė, transportavimo ir kiti kaštai, tiesiogiai priskirtini įsigijimui ir perdirbimui), tačiau iš priteisto ieškovo patirtų nuostolio dydžio 50 519,37 Lt privalėjo atskaityti ir 15 procentų pelno mokestį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo nuostolius sudaro 12 436,71 Eurų, kas atitinka 42 941,47 Lt, kurie ir priteistini iš atsakovų solidariai. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos nustatant negautų pajamų dydį, todėl skundžiamas sprendimas šioje dalyje keistinas.

53Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

54Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimą, teismas neatsižvelgė į atsakovų pastabas, kad ieškovas nepateikė tinkamo pagrindimo ir atstovavimo išlaidų iššifravimo. Kadangi apeliacinės instancijos teismas keičia sprendimą dalyje dėl nuostolių dydžio priteisimo, todėl šalių bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (LR CPK 93 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro: sumokėtas žyminis mokestis 739,40 Eur, atstovavimo išlaidos 2896,20 Eur, išlaidos antstolei I. G. už faktinių aplinkybių konstatavimą ir taikytą turto areštą 380,06 Eur, iš viso 4015,66 Eur (2 t., 142-150 b. l.). Iš dalies patenkinus atsakovų apeliacinį skundą, ieškovo reikalavimas patenkintas 50 procentų, todėl ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 369,70 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 1448,10 Eur atstovavimo išlaidos, bei 125,30 Eur išlaidos už antstolio veiksmus, iš viso: 1943,10 Eur. Atsakovai patyrė bylinėjimosi išlaidų už 1086,08 Eur, kurias sudaro atstovavimo išlaidos (3 t., 1-5 b. l.), todėl proporcingai atmestų reikalavimų daliai (50 procentų), iš ieškovo priteistina atsakovams 543,04 Eur patirtų atstovavimo išlaidų. Iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistinos proceso išlaidos 13,03 Eur valstybei, atitinkamai iš ieškovo – 6,52 Eur, iš atsakovų 6,52 Eur (LR CPK 88 straipsnio 1 dalies, 3 punktas, 96 straipsnis).

55Apeliacinėje instancijoje ieškovas prašo priteisti 3025,00 Lt kas atitinka 876,10 eurų išlaidų, susijusių su advokato pagalba teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teisme ir pateikia pagrindžiančius dokumentus (3 t., 39-40 b. l.). Apeliantai pateikė įrodymus, patvirtinančius 439,06 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą (3 t., 28 b. l.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (50 procentų), iš atsakovų priteisia ieškovui 438,05 Eur patirtų atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje, o iš ieškovo atsakovui priteisia 219,53 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

56Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

57Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

58Ieškinį tenkinti iš dalies.

59Priteisti solidariai iš atsakovų M. K., asmens kodas ( - ), ir MB ( - ) įmonės kodas ( - ), ieškovo UAB ( - ) įmonės kodas ( - ), naudai 12 436,71 Eurų (dvylika tūkstančių keturis šimtus trisdešimt šešis eurus 71 cnt ) nuostolius, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-04-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas 2381,15 Eur (du tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 15 cnt).

60Priteisti iš atsakovų M. K., asmens kodas ( - ), ir MB ( - ) įmonės kodas ( - ), lygiomis dalimis valstybei 6,52 Eur (šešis eurus 52 cnt) proceso išlaidų.

61Priteisti iš UAB ( - ) įmonės kodas ( - ), atsakovams M. K., asmens kodas ( - ), ir MB ( - ) įmonės kodas ( - ), bylinėjimosi išlaidų 543,04 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt tris eurus 4 cnt) ir 219,53 Eur (du šimtus devyniolika eurų 53 cnt) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

62Priteisti iš UAB ( - ), įmonės kodas ( - ), valstybei 6,52 Eur (šešis eurus 52 cnt) proceso išlaidų.

63Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 2. teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB ( - ) ieškiniu kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą... 5. Ieškovas nurodė, kad 2010-06-16 ieškovas ir atsakovas M. K. sudarė darbo... 6. Atsakovai M. K. ir MB ( - ) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Telšių rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį... 9. Priteisė solidariai iš atsakovų M. K. ir MB ( - ) ieškovo UAB ( - ) naudai... 10. Priteisė iš atsakovų M. K. MB ( - ) lygiomis dalimis valstybei 27 Lt proceso... 11. Nurodė, kad ieškovo nurodoma informacija, sudaranti UAB ( - ) komercinę... 12. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų solidariai 84 438,10 Lt patirtų... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 14. Apeliaciniu skundu atsakovai M. K. ir MB ( - ) prašo panaikinti Telšių... 15. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 16. 1. Apeliantų įsitikinimu, ieškovas neįrodė, o teismas nenustatė,... 17. 2. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai nustatė... 18. 3. Pirmosios instancijos teismas priežastinio ryšio egzistavimą grindė... 19. 4. Teismas ginčo atveju netinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir... 20. 5. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimą, teismas... 21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB ( - ) prašo apeliacinį... 22. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 23. Apeliantai, siekdami suklaidinti teismą, pateikia akivaizdžiai neteisingą... 24. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 25. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 26. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 27. Byloje sprendžiamas ginčas dėl nesąžiningos konkurencijos ir tokiais... 28. Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir civilinės atsakomybės už juos... 29. Lietuvos ūkis grindžiamas asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, taip... 30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas pirmiau nurodytų teisės... 31. Deliktinė atsakomybė už nesąžiningos konkurencijos veiksmus galima tik... 32. Dėl neteisėtų veiksmų... 33. Šiuo konkrečiu atveju išskirtini du epizodai, kurie, teismo vertinimu,... 34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra... 35. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar MB ( - ) veikloje atsakovų galimai... 36. Byloje nustatyta, kad atsakovas M. K. nuo 2010-06-16 d. buvo ieškovo... 37. Teismų praktikoje pažymima, kad bendrovės vadovo, kaip juridinio asmens... 38. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šiuo atveju, atsakovas, kaip bendrovės... 39. Dėl solidariosios atsakovų atsakomybės... 40. Apeliantas nesutinka su teismo išvada dėl atsakovų solidarios atsakomybės... 41. Aukščiau aptarti argumentai, teisėjų kolegijos nuomone, sudaro pagrindą... 42. Dėl priežastinio ryšio ir žalos dydžio... 43. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp neteisėtų... 44. LR Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio... 45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl CPK normų, reglamentuojančių... 46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje... 47. Nagrinėjamu atveju, ieškovas nuostolius skaičiavo pagal visų 35 PVM... 48. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš 84439,10 Lt sumos be PVM turi... 49. Apeliantas įsitikinęs, kad teismas netinkamai nustatė žalos, tai yra... 50. Žala yra savarankiška civilinės atsakomybės sąlyga, jos dydžio nustatymas... 51. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad ieškovo negautos pajamos šiuo atveju... 52. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs... 53. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose... 54. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad spręsdamas... 55. Apeliacinėje instancijoje ieškovas prašo priteisti 3025,00 Lt kas atitinka... 56. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 57. Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimą pakeisti ir... 58. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 59. Priteisti solidariai iš atsakovų M. K., asmens kodas ( - ), ir MB ( - )... 60. Priteisti iš atsakovų M. K., asmens kodas ( - ), ir MB ( - ) įmonės kodas (... 61. Priteisti iš UAB ( - ) įmonės kodas ( - ), atsakovams M. K., asmens kodas (... 62. Priteisti iš UAB ( - ), įmonės kodas ( - ), valstybei 6,52 Eur (šešis... 63. Likusioje dalyje ieškinį atmesti....