Byla 2-140-516/2016

Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-2482-275/2016 pagal ieškovo L. G. ieškinį atsakovui L. A. (tretieji asmenys – antstolis R. V., notarė D. J. ir D. D.) dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą – pagrįstumo ir teisėtumo.

4Ieškovas L. G. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu ieškovo L. G. vardu išrašytą paprastąjį vekselį 48 077 Eur (166 000 Lt) ir panaikinti vykdomąjį įrašą Nr. 845 bei antstolio R. V. patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą vykdomojoje byloje Nr. 0128/14/01484.

5Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0128/14/01484. Ieškovas paaiškino, kad areštuotas vienintelis ieškovui priklausantis turtas – automobilis Mercedes Benz S 320 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, teismui patenkinus ieškovo reikalavimą, nurodytas turtas gali būti jau priverstinai realizuotas. Todėl, ieškovo įsitikinimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovo teisės ir teisėti interesai būtų dar labiau pažeidžiami.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi ieškovo L. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

8Teismas pažymėjo, kad preliminariai įvertinus ieškinio reikalavimų pagrįstumą, nėra pagrindo išvadai, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Teismas pastebėjo, kad ieškovo pasirinktas jo teisių gynimo būdas įstatymų leidžiamas, be to, aplinkybės, sudarančios ieškinio faktinį pagrindą, prima facie doktrinos požiūriu negali būti traktuojamos kaip objektyviai negalimos, t. y. kurios iš esmės negalėtų būti pripažintos įrodytomis.

9Teismas pažymėjo ir tai, kad neginčytina, jog nesustabdžius atsakovo pradėtų priverstinio skolos išieškojimo veiksmų iki šio ginčo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, išieškojimo veiksmai gali būti iš dalies įvykdyti arba pabaigti, įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Tačiau teismas nurodė, kad tokiu atveju ieškovas turėtų ginčo teisenos tvarka reikšti reikalavimą atsakovui dėl išieškotų lėšų susigrąžinimo, taigi, teismo vertinimu, teisinės galimybės ginti savo interesus ir teises ieškovas neprarastų. Teismas akcentavo, kad atsakovo reikalavimo teisę į ieškovą patvirtina 2013 m. rugsėjo 12 d. vekselis bei pagal jį Vilniaus miesto 23-ojo notarų biuro notarės 2014 m. gegužės 15 d. atliktas vykdomasis įrašas ir tol, kol nėra išspręstas ieškovo nurodomų aplinkybių, kad nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba jis negalioja, pagrįstumo klausimas, atsakovo reikalavimo teisė yra galiojanti ir vykdytina. Teismo įsitikinimu, ginčo vekselyje įtvirtintos ieškovo mokėjimo prievolės vykdymo sustabdymas pažeistų šalių interesų pusiausvyrą. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog, išieškojus skolą pagal ginčijamą vekselį, ieškovui palankaus teismo sprendimu atveju nebūtų galimybės išsiieškoti lėšas iš atsakovo, be to, nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad atsakovas ieškinio tenkinimo atveju vengtų sumų grąžinimo.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Ieškovas L. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0128/14/01484). Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

1. Anot teismo, ieškovas, jam palankaus sprendimo priėmimo atveju, turėtų vėl kreiptis į teismą, kad išsiieškotų lėšas iš atsakovo. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra prevencinė laikinoji apsaugos priemonė. Prevencinių priemonių tikslas – užkirsti kelią tolimesniam asmens teisių pažeidimui bei žalos padidėjimui, o tai reiškia ir naujo teisinio ginčo tarp bylos šalių atsiradimui.
2. Teismo išvada prieštarauja teismų, visų pirma Lietuvos apeliacinio teismo, praktikai, kurioje, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovui ginčijant vekselyje įrašytą indosamentą, prašant pripažinti negaliojančiu notarės išduotą vykdomąjį įrašą, buvo pasakyta, kad nesustabdžius vykdomojo įrašo priverstinio vykdymo veiksmų, nebūtų užkirstas kelias galimai žalai bei naujiems teisiniams ginčas tarp šalių atsirasti (civilinė byla Nr. 2-1344/2009). Taigi antstoliui priverstinai pardavus ieškovo automobilį, ateityje jo gali nebepavykti susigrąžinti (nes turto atgavimas iš sąžiningų įgijėjų yra apsunkintas).
3. Teismas išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovas vengtų išieškotų sumų grąžinimo, padarė neatsižvelgdamas į ieškinyje išdėstytas aplinkybes apie tai, kad vekselį ieškovas pasirašė būtent dėl atsakovo apgaulingų veiksmų, jog atsakovas nesąžiningai elgėsi su ieškovu ir pan. Vertinant ieškinyje ir atskirajame skunde nurodytas aplinkybes apie atsakovo veiksmus, kyla reali grėsmė, kad ieškovui laimėjus ginčą, atsakovas gali nuslėpti realias savo pajamas bei turimą turtą, taip vengdamas išieškotų sumų grąžinimo ieškovui.

12Atsakovas L. A. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

1. Skunde išdėstyti deklaratyvūs ir tikrovės neatitinkantys teiginiai nepaneigia nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo sprendimas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, priešingai nei teigia apeliantas, atitinka teismų formuojamą praktiką analogiškose bylose. Ieškovas neįrodė esminės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. to, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Be to, teismo teisė stabdyti išieškojimą vykdymo procese nėra absoliuti, nes įstatymas pirmiausia įtvirtinta teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumą.
2. Ieškovas nepagrįstai sureikšmina aplinkybę, kad teismas pripažino jo ieškinį preliminariai pagrįstu, nes teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo iš esmės, taigi teismo nurodymas dėl ieškovo ieškinio preliminaraus pagrįstumo nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
3. Ieškovo teiginiai, kad nepritaikius minėtų priemonių, nebus užkirstas kelias žalai bei naujiems teisiniams ginčams atsirasti, yra grindžiamas tik ieškovo subjektyviais samprotavimais, prielaidomis. Ieškovas ieškinyje prašo net tik pripažinti vekselį negaliojančiu, panaikinti vykdomąjį įrašą ir antstolio patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, bet ir priteisti ieškovui antstolio išieškotas iš ieškovo sumas. Taigi tuo atveju, jei bus priimtas ieškovui palankus sprendimas, vykdomojoje byloje išieškotų sumų priteisimas bus išspręstas teismo sprendimu ir nėra jokios grėsmės, kad kils nauji teisminiai ginčai. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas vengtų grąžinti lėšas. Ieškovo teiginiai apie tai, kad atsakovas slėptų pajamas ar turtą, grindžiami tik ieškovo prielaidomis. Ieškovo ieškinyje ir atskirajame skunde nurodyti teiginiai apie atsakovo neva nesąžiningus, apgaulingus veiksmus, dėl kurių ieškovas pasirašė vekselį, neatitinka tikrovės ir nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.
4. Ieškovas ieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu pareiškė praėjus beveik dvejiems metams po to, kai ieškovas išdavė ginčo vekselį bei daugiau nei metams po to, kai suėjo skolos grąžinimo terminas ir buvo pradėti veiksmai dėl įsiskolinimo priverstinio išieškojimo. Jeigu vekselio išdavimas iš tikrųjų neatitiko ieškovo valios, protingas ir apdairus asmuo turėtų jį ginčyti iš karto.
5. Laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos, jeigu jų sukeliamos pasekmės būtų neproporcingos siekiamiems tikslams. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo metu reikalavimo teisė yra galiojanti ir vykdytina, o šios prievolės vykdymo sustabdymas pažeistų šalių interesų pusiausvyrą.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

15Nagrinėjamoje byloje iškilo ginčas dėl to, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nestabdė išieškojimo vykdomojoje byloje, ieškovui pareiškus ieškinį dėl vekselio, pagal kurį buvo atliktas notaro vykdomasis įrašas ir pradėta vykdomoji byla, pripažinimo negaliojančiu.

16CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

17Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ieškovo ieškinį preliminariai pagrįstu, turėjo taikyti ieškovo prašytą laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą, nes nesustabdžus išieškojimo, sudaromos galimybės ieškovo teisėms toliau pažeisti, žalai didėti ir naujiems teisminiams ginčams atsirasti.

18Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apelianto atskirojo skundo ir ieškovo atsiliepimo į skundą argumentus, įvertinęs teismų praktiką nagrinėjamu klausimu ir bylai aktualų teisinį reguliavimą, neturi pagrindo sutikti su ieškovo dėstomais motyvais.

19Visų pirma pažymėtina, kad bet kuri laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma tik įrodžius abi jos taikymo sąlygas (CPK 144 straipsnio 1 dalis) bei vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais tam, kad būtų užtikrinta ginčo šalių interesų pusiausvyra. Kaip visiškai pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, jeigu iki šio ginčo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, išieškojimo veiksmai iš ieškovo jau būtų iš dalies įvykdyti arba pabaigti, įvykdžius vykdomąjį dokumentą, o galutinis sprendimas šioje byloje būtų palankus ieškovui, apeliantas išsaugotų teisę ginčo teisenos tvarka reikšti reikalavimą atsakovui dėl išieškotų lėšų susigrąžinimo. Taigi ieškovas išsaugotų teisinę galimybę ginti jo interesus. Be to, ieškinyje ieškovas pareiškė reikalavimą ne tik pripažinti negaliojančiu ginčo vekselį, bet ir panaikinti atliktą vykdomąjį įrašą bei priteisti ieškovui iš atsakovo pastarojo nepagrįstai išsiieškotas sumas. Savo ruožtu byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad atsakovas savanoriškai negrąžintų nepagrįstai gautas lėšas, tuo labiau vengtų vykdyti teismo sprendimą, jei tokios lėšos būtų iš jo priteistos. Teiginį, kad atsakovas slėptų savo pajamas ir turtą bei kitaip vengtų lėšų grąžinimo ieškovui apeliantas grindžia ieškinyje išdėstytomis ginčijamo vekselio išdavimo aplinkybėmis, atsakovo neva atliekamais veiksmais, siekiant nuslėpti nuo mokesčių administratoriaus realią pinigų apyvartą ir pan., kurios dar nėra ištirtos byloje ir patvirtintos, todėl šiuo metu negali būti laikomos savaime pagrindžiančiomis ar paneigiančiomis atsakovo nesąžiningumą, taigi ir grėsmę, kad ieškovui galbūt palankaus sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas.

20Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakytu argumentu, kad tol, kol nėra išnagrinėtas ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių, jog nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja, pagrįstumo klausimas, atsakovo reikalavimo teisė yra galiojanti bei vykdytina ir todėl ginčo vekselyje nurodytos apelianto mokėjimo prievolės vykdymo sustabdymas nagrinėjamu atveju pažeistų bylos šalių interesų pusiausvyrą, tuo labiau, kad, kaip minėta pirmiau, ieškovas neįrodė antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Būtent tokios pozicijos analogiškose byloje laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-660-196/2015, 2014 m lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1784/2014, kt.), todėl ieškovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo praktikai, atmestinas.

21Papildomai akcentuotina, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymas galimas tik išimtiniais atvejais, kai įrodoma, jog nesustabdžius išieškojimo, ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymas bus iš esmės apsunkintas ar taps visiškai neįmanomas, tačiau ši priemonė negali būti taikoma siekiant išvengti tam tikrų papildomų išlaidų ar ieškovui kylančių tam tikrų nepatogumų šiuo metu (vykdant išieškojimą) ar vėliau, atsakovui tekus grąžinti išieškotas sumas ieškovui.

22Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23Apeliacinės instancijos teismas nepriteisia atsakovui šioje proceso stadijoje turėtų bylinėjimosi išlaidų, nes bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 88, 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas), priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato. Be to, atsakovas, atsiliepime į atskirąjį skundą prašydamas priteisti iš ieškovo visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepateikė šių išlaidų faktą bei dydį patvirtinančių įrodymų.

24Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

25Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.